Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Į Izraelio ir Libano konfliktą skubiai įsitraukė Trumpas: paskelbė svarbią žinią
18:47 Atnaujinta 19:05
Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų, kurios prasidės jau ketvirtadienį, pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su izraeliečių premjeru Benjaminu Netanyahu ir libaniečių lyderiu Josephu Aounu.
D.Trumpas paskelbė apie 10 dienų paliaubas tarp Izraelio ir Libano, kurios, jo teigimu, įsigalios vidurnaktį Lietuvos laiku.
„Ką tik turėjau puikius pokalbius su labai gerbiamu Libano prezidentu Josephu Aounu ir Izraelio ministru pirmininku Bibi Netanyahu. Šie du lyderiai susitarė, kad, siekdami taikos tarp savo šalių, jie oficialiai pradės 10 dienų trunkančias PALIAUBAS 17 val. rytų laiku (00.00 val. Lietuvos laiku – red. past.)“, – ketvirtadienį paskelbė D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.
Ketvirtadienį D.Trumpas taip pat kalbėjosi su Libano prezidentu Josephu Aounu, pranešė Libano prezidentūra.
Libano prezidento kirtis Netanyahu
Anksčiau tą pačią dieną J.Aounas atsisakė tiesiogiai kalbėtis su B.Netanyahu per planuotas pirmąsias tiesiogines abiejų šalių vadovų derybas per pastaruosius dešimtmečius.
Pareigūnas, kuris, laikydamasis taisyklių, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad šios pastabos buvo išsakytos per pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir kad Vašingtonas „supranta Libano poziciją“.
J.Aouno biuras viešame pareiškime pripažino apie pokalbį su M.Rubio, tačiau neužsiminė apie derybų su B.Netanyahu galimybę. To nepadarė ir B.Netanyahu biuras.
Antrasis Libano pareigūnas tuomet sakė, kad J.Aounas paaiškino JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio, jog šiuo metu tiesioginės derybos su B.Netanyahu būtų netinkamos, nes Libane tebevyksta oro antskrydžiai ir destrukcija, o ugnis nėra nutraukta.
Trumpas: popiežiui svarbu suprasti, kad Iranas yra pasaulinė grėsmė
23:52
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad popiežius Leonas XIV gali laisvai sakyti ką nori, tačiau jam svarbu suprasti, jog Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo.
D.Trumpas ne kartą kritikavo religinį lyderį, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo griežtu JAV ir Izraelio karo prieš Iraną kritiku.
D.Trumpas teigia esąs atsakingas už Leono XIV paskyrimą ir apkaltino jį „silpnumu“ užsienio politikos srityje.
„Popiežius turi suprasti – viskas labai paprasta – Iranas negali turėti branduolinio ginklo. Pasauliui iškiltų didžiulis pavojus“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
D.Trumpo kritika sukėlė platų JAV krikščionių pasipiktinimą visame politiniame spektre.
Iš Čikagos kilęs Leonas XIV šeštadienį paskelbtame taikos kreipimesi pasmerkė „karo beprotybę“.
„Popiežius gali sakyti ką nori, ir aš noriu, kad jis sakytų ką nori, bet aš galiu nesutikti“, – teigė D.Trumpas.
Sveikatos apsaugos ministerija: Libano pietuose per Izraelio smūgį žuvo 7 žmonės, 33 sužeisti
21:58
Libano pietiniame Gazijės mieste per Izraelio smūgį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir 33 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tai įvyko likus kelioms valandoms iki planuojamo 10 dienų paliaubų tarp abiejų šalių įsigaliojimo.
Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie „civilių žudynes“ mieste ir pažymėjo, kad griuvėsių valymo darbai tęsiasi, o Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, jog aukų skaičius yra „preliminarus ir negalutinis“.
„Hezbollah“ parlamentaras: jei Izraelis nutrauks atakas, grupuotė gerbs paliaubas
20:55
„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ibrahimas al Moussawi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Libano grupuotė laikysis paliaubų su Izraeliu, jei liausis žydų valstybės atakos prieš kovotojus.
„Mes, „Hezbollah“, atidžiai laikysimės paliaubų su sąlyga, kad bus visiškai nutraukti karo veiksmai prieš mus ir kad Izraelis nepasinaudos jomis jokioms žmogžudystėms vykdyti“, – sakė jis.
„Dėkojame Iranui už tai, kad jis darė spaudimą Libano naudai“, – sakė I.al Moussawis ir pridūrė, kad „paliaubos nebūtų įvykusios, jei Iranas nebūtų laikęs paliaubų tolygiomis Hormuzo sąsiaurio uždarymui“.
Ursula von der Leyen pranešimą apie Izraelio ir Libano paliaubas vadina palengvėjimu
20:53
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino ketvirtadienio pranešimą apie 10 dienų paliaubas tarp Izraelio ir Libano kaip palengvėjimą.
„Tai yra palengvėjimas, nes šis konfliktas jau nusinešė per daug gyvybių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė U.von der Leyen, pridurdama, kad tai turi atvesti į „nuolatinę taiką“.
„Europa ir toliau ragins visiškai gerbti Libano suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė ji.
Po Trumpo pranešimo Libano premjeras sveikina paliaubas su Izraeliu
20:44
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas pareiškė sveikinantis JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie 10 dienų paliaubas su Izraeliu.
Paliaubos turi prasidėti ketvirtadienio vakarą 21 val. Grinvičo (0 val. Lietuvos) laiku.
N.Salamas teigė sveikinantis paliaubas, „kurios yra pagrindinis Libano reikalavimas, kurio siekėme nuo pat pirmosios karo dienos“ tarp „Hezbollah“ ir Izraelio.
D.Trumpas kiek anksčiau paskelbė apie laikinąsias paliaubas po pokalbių telefonu su abiejų šalių lyderiais.
„Sveikindamas visus libaniečius su šiuo pasiekimu, meldžiu gailestingumo žuvusiems kankiniams ir patvirtinu savo solidarumą su jų šeimomis“, – sakė N.Salamas, dėkodamas virtinei Europos ir arabų valstybių už jų pastangas pasiekti paliaubas.
JAV Atstovų Rūmai atmetė bandymą apriboti Donaldo Trumpo galias dėl karo Irane
20:43 Atnaujinta 20:57
JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį atmetė demokratų bandymą apriboti prezidento Donaldo Trumpo galias kariauti Irane.
Tai sudavė dar vieną smūgį opozicijos kampanijai, kuria siekiama sugrąžinti Kongresui sprendimų priėmimą dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose.
Balsavimas baigėsi rezultatu 214 prieš 213 ir vienas kongresmenas susilaikė. Jis įvyko po to, kai demokratai privertė įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
Balsavimas daugiausia vyko pagal partines linijas, nors vienas iš D.Trumpo respublikonų palaikė rezoliuciją, kitas susilaikė, o vienas demokratas balsavo prieš ją.
Tai įvyko Kapitolijuje toliau plintant nerimui dėl šešias savaites trunkančio konflikto, įstatymų leidėjams baiminantis augančių išlaidų, neaiškios pabaigos ir platesnio karo rizikos.
Ši priemonė būtų įpareigojusi D.Trumpą nutraukti JAV karines operacijas prieš Teheraną, nebent Kongresas joms aiškiai pritartų, remiantis 1973 metų Karo galių rezoliucija, kuri riboja prezidento laisvę vykdyti ilgalaikius karo veiksmus be įstatymų leidėjų sutikimo.
Demokratai teigia, kad D.Trumpas vasario 28-ąją pradėjo konfliktą kartu su Izraeliu neturėdamas konstitucijos reikalaujamo Kongreso leidimo.
„Stovime ant bedugnės krašto, ir Kongresas privalo veikti, kol šis prezidentas mūsų nenustūmė. Kiekvieną dieną, kai delsiame, vis artėjame prie konflikto be išeities kelio“, – prieš balsavimą sakė Gregory Meeksas, Užsienio reikalų komiteto demokratų lyderis.
Vis dėlto demokratai sumažino persvarą nuo ankstesnio nesėkmingo balsavimo Atstovų Rūmuose kovo mėnesį, kai panaši rezoliucija buvo atmesta septynių balsų persvara.
Tačiau galiausiai respublikonų palaikymas išliko per menkas.
D.Trumpas iki šiol išlaikė platų savo partijos palaikymą, nepaisant kai kurių įstatymų leidėjų nusivylimo dėl administracijos atsisakymo viešai išsamiai aprašyti finansinę ir karinę karo naštą.
Trečiadienį ir ketvirtadienį vykusiuose Kongreso klausymuose Baltųjų rūmų biudžeto direktorius Russas Voughtas atsisakė įvertinti mokesčių mokėtojų išlaidas ir nepatvirtino Senato Biudžeto komiteto demokratų lyderio Jeffo Merkely įvertinimo, kad ši suma iki šiol siekia apie 50 mlrd. dolerių.
Demokratai tvirtina, kad nesėkmingi balsavimai dėl karo įgaliojimų vis dar vertingi, nes jie verčia įstatymų leidėjus oficialiai patvirtinti savo poziciją.
Atstovų Rūmų balsavimas įvyko kitą dieną po to, kai Senatas vėl atmetė pastangas dėl karo įgaliojimų ribojimo, nors abejų rūmų demokratų lyderiai pažadėjo ir toliau kelti šį klausimą.
„Amerikiečiai mato šimtus aukų kare, dėl kurio niekas jiems neparodė pagarbos, kad galėtų jį paaiškinti“, – sakė Demokratų partijos narė Katherine Clark.
„Tačiau vienas dalykas aiškus: amerikiečių prašoma apmokėti sąskaitą. Savo sūnų ir dukterų gyvybėmis. Ir 2 milijardais dolerių per dieną, kuriuos išleidžiame šiam konfliktui, tai galėtų padėti amerikiečiams sau leisti apsilankyti pas gydytoją“, – kalbėjo ji.
Brazilijos prezidentas: Trumpas neturi teisės grasinti jokioms šalims
18:14
Brazilijos lyderis Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį Ispanijoje paskelbtame interviu sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Jis pareiškė, kad JAV lyderis neturi jokios teisės grasinti kitoms valstybėms.
L. I. Lulos da Silvos komentarai pasirodė po to, kai šį mėnesį D. Trumpas įspėjo, jog Irane „mirs ištisa civilizacija“, jei šalis neatidarys Hormuzo sąsiaurio.
„Trumpas neturi teisės ryte atsibusti ir grasinti kokiai nors šaliai“, – Ispanijos dienraščiui „El Pais“ sakė L. I. Lula da Silva, primindamas, kad JAV Konstitucija dalija įgaliojimus karo ir užsienio politikos klausimais tarp Kongreso ir prezidento.
„Būtina, kad galingi lyderiai prisiimtų didesnę atsakomybę palaikyti taiką“, – pridūrė 80 metų kairiųjų pažiūrų prezidentas.
L. I. Lula da Silva ir 79 metų D. Trumpas stovi skirtingose pusėse tokiais klausimais kaip daugiašališkumas, tarptautinė prekyba ir kova su klimato kaita.
Brazilijos ir Vašingtono santykiai išlieka įtempti, nepaisant praėjusiais metais įvykusio lyderių susitikimo, kuris padėjo sušvelninti įtampą ir lėmė prekybos tarifų sumažinimą.
L. I. Lula da Silva atnaujino raginimus reformuoti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, įskaitant penkių nuolatinių narių turimos veto teisės panaikinimą ir daugiau Afrikos bei Lotynų Amerikos šalių įtraukimą.
„Atėjo laikas iš naujo apibrėžti Jungtines Tautas, kad joms būtų suteikta patikimumo, kitaip Trumpas yra teisus“, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV prezidento kritiką, kad po Antrojo pasaulinio karo sukurta tarptautinė sistema nebėra veiksminga.
L. I. Lula da Silva kalbėjo su laikraščiu prieš vizitą Ispanijoje, kur jis turėtų susitikti su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu ir dalyvauti lyderių forume.
Tarp kitų šeštadienį Barselonoje vyksiančio susitikimo dalyvių yra Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa.
Izraelis žada dar skaudesnius smūgius, jei Iranas atmes JAV pasiūlymą
17:00
Izraelio gynybos ministras ketvirtadienį įspėjo Iraną neatmesti JAV pasiūlymo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama „branduolinės ginkluotės“ atsisakymui, ir pažadėjo surengti „dar skaudesnius“ smūgius naujiems taikiniams, jei jis nesutiks.
„Iranas stovi istorinėje kryžkelėje: vienas kelias yra atsisakyti teroro ir branduolinės ginkluotės (...) pagal JAV pasiūlymą, kitas veda į prarają“, – sakė Israelis Katzas.
„Jei Irano režimas pasirinks antrąjį kelią, jis greitai supras, kad yra dar skaudesnių taikinių nei tie, į kuriuos jau smogėme“, – sakė jis.
Po popiežiaus žodžių – Hegsetho samprotavimai apie „stebuklą“ ir fariziejus
16:42
Praėjus kelioms akimirkoms po to, kai popiežius Leonas XIV Kamerūne pasakė kalbą, kurioje pasmerkė lyderius, naudojančius religiją karui pateisinti, Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas vėl pasitelkė biblinę kalbą ir Šventąjį Raštą, kad apibūdintų JAV karinę kampaniją Irane.
Amerikiečių įgulos narių, kurių naikintuvą numušė Iranas, gelbėjimo misiją jis palygino su „stebuklu“, o žiniasklaidą dėl neigiamų pranešimų apie karą palygino su fariziejais, kurie Biblijoje metė iššūkį Jėzui.
Popiežius: vargas tiems, kurie manipuliuoja Dievo vardu
15min primena, kad apsižodžiavęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, popiežius Leonas XIV savo kalboje Kamerūne pasmerkė lyderius, kurie naudojasi religija karams pateisinti.
„Vargas tiems, kurie manipuliuoja religija ir pačiu Dievo vardu dėl savo karinės, ekonominės ir politinės naudos, tempdami tai, kas šventa, į tamsą ir purvą“, – kalbėjo popiežius, šiuo metu esantis kelionėje po keturias Afrikos šalis.
Panašias pastabas jis išsakė ir praėjusį mėnesį, kai pareiškė, kad Dievas ignoruoja maldas tų lyderių, kurie kariauja ir turi „rankas, pilnas kraujo“, o tai buvo plačiai interpretuojama kaip užslėptas pasišaipymas iš JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho, kuris savo kalboje vartojo religines ištraukas ir ragino Jėzaus vardu melstis už smurtą prieš priešus.
Sekmadienį D.Trumpas įžiebė konfliktą su Leonu XIV, socialiniame tinkle „Truth Social“ pavadinęs jį „silpnu nusikaltinimų atžvilgiu“ ir „siaubingu užsienio politikoje“.
Libano prezidentas atsisakė kalbėtis su Benjaminu Netanyahu
16:26 Atnaujinta 17:48
Libano prezidentas Josephas Aounas atsisakė kalbėtis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. Taip teigia su įvykiais susipažinęs vyriausybės pareigūnas, kurį cituoja AP.
Pareigūnas, kuris, laikydamasis taisyklių, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad šios pastabos buvo išsakytos per pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir kad Vašingtonas „supranta Libano poziciją“.
J.Aouno biuras viešame pareiškime pripažino apie pokalbį su M.Rubio, tačiau neužsiminė apie derybų su B.Netanyahu galimybę. To nepadarė ir B.Netanyahu biuras.
Antrasis Libano pareigūnas sakė, kad J.Aounas paaiškino JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio, jog šiuo metu tiesioginės derybos su B.Netanyahu būtų netinkamos, nes Libane tebevyksta oro antskrydžiai ir destrukcija, o ugnis nėra nutraukta.
Pareigūnas taip pat kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Ką žadėjo Trumpas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad Izraelio ir Libano lyderiai kalbėsis ketvirtadienį, po antradienį Vašingtone surengto aukšto lygio tiesioginio susitikimo – pirmųjų tokių derybų nuo 1993 metų.
„Bandome suteikti šiek tiek erdvės Izraeliui ir Libanui. Praėjo daug laiko, maždaug 34 metai, nuo tada, kai šių dviejų šalių lyderiai kalbėjosi. Tai įvyks rytoj“, – socialiniame tinkle rašė D.Trumpas, nenurodydamas konkrečių dalyvių ir nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo 2-ąją, kai Irano remiama libaniečių kovotojų grupuotė „Hezbollah“ užpuolė Izraelį. Nuo to laiko per Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Tačiau Libanas „nieko nežino“ apie kokius nors būsimus kontaktus su Izraeliu, naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šaltinis po to, kai D.Trumpas pareiškė, kad abiejų šalių vadovai kalbėsis ketvirtadienį.
„Mums nieko nežinoma apie jokius planuojamus kontaktus su Izraelio puse, oficialiais kanalais apie tai nebuvome informuoti“, – teigė šaltinis.
