Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Merzas kirto į skaudžią vietą Trumpui: Iranas pergudravo JAV
10:41
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Irano vadovybė žemina Jungtinės Valstijos, o prezidento Donaldo Trumpo administraciją prie derybų stalo pergudrauja Teheranas, rašo „The Guardian“.
Savaitgalį D.Trumpas atšaukė JAV derybininkų kelionę į Islamabadą. Ankstesnis derybų etapas Pakistano sostinėje prieš dvi savaites, kai JAV delegacijai vadovavo JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, nutrūko be pažangos.
Nuskambėjas griežtas F.Merzo vertinimas apie įstrigusias JAV ir Irano derybas tiesiogiai prieštarauja D.Trumpo pastangoms šią aklavietę pateikti teigiamoje šviesoje.
Diena anksčiau JAV prezidentas pareiškė „Fox News“ televizijai, kad JAV „turi visas kortas“ ir pridūrė, kad, jei Teheranas norėtų kalbėtis, „jie gali kreiptis į mus arba paskambinti mums“.
Kalbėdamas Marsberge su studentais, Vokietijos kancleris išsakė mintį, kad būtent D.Trumpo komanda buvo pergudrauta.
„Akivaizdu, kad iraniečiai yra labai įgudę derėtis, tiksliau, labai įgudę nesiderėti, leisti amerikiečiams nuvykti į Islamabadą ir vėl išvykti be jokio rezultato“, – pažymėjo jis.
„Irano vadovybė, ypač šie vadinamieji revoliucijos sargybiniai, žemina visą tautą. Todėl tikiuosi, kad tai kuo greičiau baigsis“, – reziumavo F.Merzas.
Pasak regiono pareigūnų, Iranas pirmadienį pateikė naują pasiūlymą dėl paliaubų susitarimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Hormūzo sąsiaurio atvėrimui, diskusijas dėl branduolinių ginklų, raketų, sankcijų ir kitų klausimų atidedant vėlesniam laikui.
Pagal Irano parlamento rengiamą įstatymo projektą krovinius vežančios bendrovės turėtų mokėti Teheranui už „paslaugas“, susijusias su perplaukimu per sąsiaurį, kuris iki karo buvo nemokamas.
JT Tarptautinė jūrų organizacija griežtai atmetė idėją nustatyti mokesčius per Hormuzo sąsiaurį plaukiojantiems laivams. Organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas sakė: „Nėra jokio teisinio pagrindo įvesti kokius nors mokesčius, muitus ar rinkliavas tarptautinei laivybai skirtuose sąsiauriuose“.
Tačiau Irano pasiūlymas „pirmiausia Hormūzas“ rodo, kad Teherano pozicija labai pasikeitė. Anksčiau režimas siekė pasinaudoti naftos, dujų ir kitų Persijos įlankos šalių eksporto blokada kaip svertu plačioms saugumo garantijoms gauti.
Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius, pažymėjo, kad D.Trumpas ir jo komanda neteisingai įvertino, kiek ekonominis spaudimas privers Teheraną padaryti nuolaidų dėl branduolinės programos.
„Neabejotina, kad blokada iš esmės aštrina ekonominį skausmą, kurį Iranas patyrė dar prieš prasidedant karui, – komentavo A.Vaezas. – Tačiau Irano atsparumas nėra ekonominio skausmo klausimas, nes Iranas dalyvauja egzistencinėje kovoje ir yra pasirengęs prisiimti daug didesnę kainą nei iki šiol. Ir Irano režimas nedvejodamas perkelia šį skausmą savo gyventojams“.
Jis sakė, kad D.Trumpas buvo politiškai jautresnis dėl kelių priežasčių: politinės didelių benzino kainų ir bendros infliacijos namuose kainos, prezidento noro išspręsti krizę prieš gegužės viduryje Pekine įvyksiantį susitikimą su Xi Jinpingu ir baimės, kad pasaulinis reaktyvinių degalų trūkumas gali sužlugdyti Pasaulio futbolo čempionatą, kuris birželio ir liepos mėn. vyks Šiaurės Amerikoje.
Ariane Tabatabai, Čikagos pasaulinių reikalų tarybos mokslinių tyrimų, saugumo ir gynybos viceprezidentė, teigė, kad Iranas taip pat galėtų gana greitai atkurti bent dalį savo karinės galios.
„Visa jų karinė doktrina grindžiama pajėgumų, kuriuos jie gali pigiai įsigyti, išlaikyti ir naudoti, kūrimu ir dislokavimu“, – įvertino buvusi Pentagono patarėja politikos klausimais A.Tabatabai.
Trumpas nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu užbaigti karą
11:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu nutraukti du mėnesius trunkantį karą, naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino amerikiečių pareigūnas, taip sumenkindamas viltį išspręsti konfliktą, dėl kurio sutriko energijos tiekimas, padidėjo infliacija ir žuvo tūkstančiai žmonių.
Pagal naujausią Irano pasiūlymą diskusijos dėl Irano branduolinės programos būtų atidėtos, kol bus baigtas karas ir išspręsti ginčai dėl laivybos Persijos įlankoje.
Tai vargu ar patenkins JAV, kurios teigia, kad branduoliniai klausimai turi būti sprendžiami pačioje pradžioje, ir dėl šios priežasties D.Trumpas buvo nepatenkintas Irano pasiūlymu, paaiškino JAV pareigūnas, informuotas apie pirmadienį vykusį prezidento susitikimą su jo patarėjais.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales pažymėjo, kad JAV „neves derybų per spaudą“ ir aiškiai įvardijo savo „raudonąsias linijas“.
Ankstesniu 2015 m. Irano ir kelių kitų šalių, įskaitant JAV, susitarimu buvo smarkiai apribota Irano branduolinė programa, kurią Iranas ilgą laiką tvirtino vykdantis taikiems, civiliniams tikslams. Tačiau tas susitarimas žlugo, kai D.Trumpas per savo pirmąją kadenciją vienašališkai iš jo pasitraukė.
Viltys atgaivinti taikos pastangas sumažėjo, nes JAV prezidentas atšaukė praėjusį savaitgalį planuotą savo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir žento Jaredo Kushnerio vizito į Islamabadą, Pakistano sostinę, į kurią savaitgalį du kartus atvyko ir išvyko Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi.
NATO bando išvengti per dažnų susidūrimų su Trumpu
11:43
NATO svarsto galimybę atsisakyti kasmetinių Aljanso vadovų aukščiausio lygio susitikimų, kad išvengtų „potencialiai įtemptų“ susitikimų, kuriuose dalyvautų JAV prezidentas Donaldas Trumpas, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė informuoti šaltiniai.
Pasak jų, viena iš galimybių – rengti aukščiausiojo lygio susitikimus kas dvejus metus. Svarstoma, kad NATO taip pat galėtų atšaukti 2028 m. susitikimą, kuomet D.Trumpas eis paskutiniuosius savo antrosios kadencijos metus.
„Geriau surengti mažiau susitikimų nei daugiau blogų aukščiausiojo lygio susitikimų. Mes jau turime daug darbo, žinome, ką turime padaryti“, – paaiškino vienas iš agentūros pašnekovų.
Kitas šaltinis pažymėjo, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Nuo 2021 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami kasmet. Prieš tai jie buvo rengiami kas dvejus metus. Kitą susitikimą planuojama surengti liepos pradžioje Turkijoje.
Phyllis Berry, Atlanto tarybos neetatinė vyresnioji mokslinė bendradarbė, rašė: „Sumažinus aukščiausiojo lygio susitikimų skaičių, NATO galėtų užsiimti savo veikla ir sumažinti dramatizmą, kuris pastaruoju metu buvo būdingas daugeliui transatlantinių susitikimų.“
Praėjusią savaitę analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje ji pažymėjo, kad per Šaltojo karo dešimtmečius NATO surengė tik aštuonis aukščiausiojo lygio susitikimus. Pirmuosius tris D.Trumpo pirmosios kadencijos NATO aukščiausiojo lygio susitikimus ji apibūdino kaip „diskutuotinus renginius, kuriuose dominavo jo skundai dėl mažų sąjungininkų išlaidų gynybai“.
Praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje taip pat didele dalimi lėmė D.Trumpo reikalavimas, kad NATO narės smarkiai padidintų gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – šį tikslą jos priėmė sutikdamos skirti 3,5 proc. pagrindinei gynybai ir 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms investicijoms. Vien tai, kad susitikimas baigėsi be didelės dramos, buvo laikoma sėkme.
Panašu, kad šių metų susitikimas taip pat bus įtemptas.
D.Trumpas nuo savo antrosios kadencijos pradžios nuolat reiškė nepasitenkinimą NATO sąjungininkais ir grasino išvesti JAV iš Aljanso, jei kitos šalys nepadidins savo išlaidų gynybai. Įtampa tarp NATO sąjungininkių padidėjo po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
D.Trumpas pradėjo karo veiksmus nepasitaręs su Aljansu, o vėliau apkaltino partnerius, kad šie nesuteikė pakankamai pagalbos. Jis ragino sąjungininkus atsiųsti pajėgas atblokuoti Hormuzo sąsiauriui, kurį Iranas uždarė atsakydamas į smūgius jo teritorijoje, tačiau NATO valstybės-narės atsisakė veltis į jo pradėtą karą.
Tokiomis aplinkybėmis JAV prezidento administracija sudarė „gerų“ ir „blogų“ NATO valstybių narių sąrašą, anksčiau skelbė „Politico“. Kaip teigiama, JAV pareigūnai įvertino kiekvienos šalies indėlį į kolektyvinę gynybą, o po to suskirstė valstybes į kategorijas. D.Trumpas esą pradėjo svarstyti planą, kaip „nubausti“ tas NATO šalis, kurios nepritarė karinei operacijai prieš Iraną.
Pasak „Wall Street Journal“ šaltinių, Baltųjų rūmų vadovas gali iš jų išvesti JAV karius ir perkelti juos į tas valstybes, kurios palankiau vertino JAV operaciją. Be karių perkėlimo, plane taip pat numatyta uždaryti JAV karines bazes bent vienoje Europos šalyje. Tai galėtų būti Ispanija arba Vokietija, pažymėjo leidinys.
Užteks: Iranas sako, kad JAV nebegali diktuoti politikos kitoms šalims
11:03
Iranas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nebegali diktuoti, ką daryti kitoms šalims.
Tai įvyko Vašingtonui svarstant naują Teherano pasiūlymą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
„Jungtinės Valstijos nebegali diktuoti savo politikos nepriklausomoms valstybėms“, – valstybinės televizijos eteryje sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Reza Talaei-Nikas, pridurdamas, kad Vašingtonas „privalo atsisakyti savo neteisėtų ir neracionalių reikalavimų“.
Naftos kainos toliau kyla, Donaldui Trumpui svarstant naujausią Irano pasiūlymą
10:09
Naftos kainos antradienį ir toliau kyla, o akcijų rinkos svyruoja, JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant Irano pasiūlymą, kuris, kaip pranešama, leistų vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir užbaigti aštuonias savaites trunkantį karą.
Investuotojai taip pat ruošiasi šią savaitę vyksiantiems svarbiems centrinių bankų posėdžiams ir laukia didžiųjų Volstrito bendrovių pelno ataskaitų.
Pranešama, kad Teheranas per Pakistaną perdavė Vašingtonui „rašytinius pranešimus“, kuriuose išdėstė savo raudonąsias linijas taikos derybose, įskaitant branduolinę programą ir svarbaus vandens kelio ateitį. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas ir jo komanda pirmadienį susitiko aptarti šį pasiūlymą, tačiau atstovė spaudai Karoline Leavitt nekomentavo, ar D.Trumpas priims šį pasiūlymą.
Teigiama, kad pagal Irano siūlomą laikiną susitarimą šalis vėl atidarytų Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, mainais į tai, kad Vašingtonas nutrauktų Irano uostų blokadą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Su Putino bičiuliu siejama superjachta už 500 mln. lyg niekur nieko perplaukė Hormuzo sąsiaurį
08:53
Su vienu iš pagrindinių Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino sąjungininkų susijusi superjachta lyg niekur nieko praplaukė Hormuzo sąsiauriu nepaisant tebesitęsiančios svarbiausio laivybos kanalo blokados, rašo BBC.
142 m ilgio prabangus laivas „Nord“, siejamas su Rusijos milijardieriumi Aleksejumi Mordašovu, kuriam taikomos sankcijos, savaitgalį iš Dubajaus nuplaukė į Muskatą Omane ir tapo vienu iš kelių privačių laivų, pastaraisiais mėnesiais įveikusių sąsiaurį.
Artimus ryšius su V.Putinu palaikantis A.Mordašovas nėra įvardytas kaip oficialus prabangaus laivo savininkas. Tačiau „Nord“ įrašai rodo, kad 2022 m. jis buvo įregistruotas jo žmonai priklausančiai įmonei.
Remiantis jūrų eismo platformos duomenimis, laivas „Nord“, kurio vertė siekia daugiau kaip 500 mln. dolerių, išplaukė iš Dubajaus penktadienio vakarą ir sekmadienio rytą atplaukė į Omano sostinės prieplauką.
Tarp Irano ir JAV tvyrant įtampai dėl sąsiaurio, Teheranas šią savaitę dalyvavo aukšto lygio derybose su Rusija.
Iranas toliau riboja laivybą šiuo gyvybiškai svarbiu vandens keliu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV pajėgos įves Irano uostų blokadą.
Su Rusijos vėliava plaukiojančiam laivui „Nord“ pavyko įveikti sąsiaurį, nors privatūs laivai nuo karo veiksmų pradžios iš esmės vengia šio vandens kelio.
Šioje superjachtoje yra baseinas, povandeninis laivas ir sraigtasparnių aikštelė, rašoma žurnalo „Superyacht Times“ profilyje.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Mordašovui buvo taikomos Vakarų sankcijos, įskaitant Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos Sąjungos sankcijas.
V.Putino bičiulis yra plieno bendrovės „Severstal“ pirmininkas, o „Forbes“ apskaičiavo, kad jo grynasis turtas yra apie 37 mlrd. dolerių. Neaišku, ar jis buvo laive „Nord“, kai šis plaukė per Hormuzo sąsiaurį.
Draugystė su Rusija
Kol ilgalaikės taikos derybos tarp abiejų šalių stringa, Teheranas šią savaitę savo diplomatines pastangas sutelkė į santykių su Rusija stiprinimą.
V.Putinas pirmadienį Sankt Peterburge priėmė Irano delegaciją, o Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pasveikino jų „strateginius santykius“.
Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad Irano žmonės „drąsiai kovoja“ už savo suverenitetą, susidūrę su Amerikos ir Izraelio spaudimu, jį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
A.Araghchi pasidalijo nuotraukomis socialiniame tinkle „X“, kuriose jis šypsosi ir spaudžia ranką V.Putinui ir jo kolegai Sergejui Lavrovui.
„Pastarieji įvykiai parodė mūsų strateginės partnerystės gilumą ir tvirtumą. Mūsų santykiams toliau stiprėjant, esame dėkingi už solidarumą ir džiaugiamės Rusijos parama diplomatijai“, – rašė Irano diplomatijos vadovas.
Analitikė išnarstė susikaupusias Trumpo bėdas: kito kelio dėl Irano nėra
08:36
Savaitgalį vėl buvo, kaip manoma, pasikėsinta į JAV prezidento gyvybę, o dabar jis bando pasinaudoti šia situacija, kad pasigerintų situaciją prieš rinkėjus, sako Estijos užsienio politikos instituto direktorė Kristi Raika interviu leidiniu „Postimees“. Ji išnarpliojo susikaupusias D.Trumpo bėdas, kurias jis bando nuslėpti, bei pateikė savo spėjimus, kaip D.Trumpas gali veikti tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje bei į kokius spąstus jis dabar pateko.
– Ar šaudymą per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienę galima laikyti pasikėsinimu į JAV prezidentą?
– Šiuo metu nėra visiškai tikslios informacijos apie tai, kas ten iš tikrųjų įvyko. Vis dėlto gana tikėtina, kad tai iš tiesų buvo pasikėsinimas būtent į prezidentą Donaldą Trumpą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Irano pasiuntinys JT: Iranui reikia patikimų garantijų, kad nebus naujų atakų
07:19
Iranui reikia garantijų, kad nebus dar vieno JAV ir Izraelio išpuolio, prieš jam užtikrinant saugumą naftos turtingoje Persijos įlankoje, pirmadienį pareiškė Teherano pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT).
Ambasadorius Amiras Saeidas Iravani kalbėjo Bahreino inicijuotame Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dešimtys šalių pasmerkė Iraną už tai, kad jis kontroliuoja Hormuzo sąsiaurį.
„Ilgalaikis stabilumas ir saugumas Persijos įlankoje ir platesniame regione gali būti pasiektas tik ilgam ir visam laikui nutraukus agresiją prieš Iraną, papildytą patikimomis garantijomis, kad tai nepasikartos, ir visiška pagarba teisėtoms suverenioms Irano teisėms ir interesams“, – posėdyje teigė A.S.Iravani.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais, A.S.Iravani skundėsi, kad šalys kritikavo tik Iraną, o ne Jungtinių Valstijų paskelbtą jūrų blokadą.
„Jungtinės Valstijos elgiasi kaip piratai ir teroristai, prievarta ir bauginimais taikydamosi į komercinius laivus, terorizuodamos jų įgulas, neteisėtai užgrobdamos laivus ir imdamos įgulos narius įkaitais“, – sakė A.S.Iravani.
„Tačiau nė vienas iš tų, kurie išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinės laivybos, nedrįsta užsiminti apie šį teroristinį aktą ar jį pasmerkti šiandienos posėdyje“, – teigė jis.
WSJ: Trumpas skeptiškai vertina Irano naujausią pasiūlymą
06:35
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda skeptiškai vertina naująjį Irano taikos pasiūlymą, kuriame numatoma atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir atidėti derybas dėl Teherano branduolinės programos, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Šaltinių teigimu, pirmadienio rytą D.Trumpas su savo padėjėjais aptarė naują Irano taikos pasiūlymą.
JAV prezidentas jo kategoriškai neatmetė, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad Iranas nesielgia sąžiningai ir nėra pasirengęs įvykdyti pagrindinio reikalavimo – nutraukti urano sodrinimą ir prisiekti nekurti branduolinių ginklų.
Šaltiniai sakė, kad Jungtinės Valstijos tęs derybas su Iranu, o Baltieji rūmai greičiausiai pateiks savo atsakymą ir pasiūlymus artimiausiomis dienomis.
Kaip žinoma, D.Trumpas pagrasino atnaujinti Irano bombardavimą, jei derybos dėl karo pabaigos pasirodytų bevaisės. Tuo tarpu jo administracijoje vis labiau įsitvirtina požiūris, kad JAV prezidentas siekia išvengti karo veiksmų atnaujinimo.
Anksčiau leidinys „Axios“ pranešė, kad Iranas pateikė Jungtinėms Valstijoms naują pasiūlymą dėl karo pabaigos. Jame numatoma atkurti Hormuzo sąsiaurio laisvą eismą (įskaitant JAV blokados panaikinimą), o Teheranas siūlo atidėti derybas dėl branduolinės programos vėlesniam etapui.
Pasiūlymas buvo perduotas per Pakistano tarpininkus po to, kai šį savaitgalį Pakistane žlugo JAV ir Irano taikos derybos, dėl ko situacija faktiškai įstrigo.
Po šio pranešimo „Fox News“ paskelbė interviu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Jis sakė, kad Irano bandymai išlaikyti įtaką Hormuzo sąsiauryje yra nepriimtini Vašingtonui.
