Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Po Merzo replikų – Trumpo kirtis: iš Vokietijos išvedami JAV kariai
08:13 Atnaujinta 10:44
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose dar pašlijus transatlantiniams santykiams, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas įsakė per ateinančius metus iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. karių, penktadienį pranešė Pentagonas.
Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad muitai automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos (ES) kitą savaitę bus padidinti iki 25 proc., ir apkaltino bloką nesilaikant praėjusią vasarą pasirašyto prekybos susitarimo.
D.Trumpas vėl pažėrė kritikos Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, kuris pirmadienį pareiškė, kad Iranas „žemina“ Vašingtoną prie derybų stalo. D.Trumpas sakė, kad F.Merzas „mano, jog Iranui turėti branduolinį ginklą yra normalu. Jis nežino, apie ką kalba!“
Trečiadienį JAV lyderis sakė, kad Vašingtonas „nagrinėja ir svarsto galimą“ JAV karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimą ir kad sprendimą priims „per trumpą laiką“.
Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas penktadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo: „Karių išvedimas turėtų būti užbaigtas per artimiausius šešis–dvylika mėnesių.“
„Šis sprendimas priimtas po išsamaus departamento pajėgų dislokavimo Europoje įvertinimo ir atsižvelgiant į operacijų teatro poreikius bei padėtį vietoje“, – pridūrė S.Parnellas.
D.Trumpas per abi savo kadencijas ne kartą grasino smarkiai sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos sąjungininkėse, sakydamas, jog nori, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, o ne kliautųsi Vašingtonu.
Penktadienį D.Trumpas Vokietijos automobilių gamintojus, tokius kaip „Mercedes-Benz“ ir BMW, apkaltino apiplėšinėjant amerikiečius, teigdamas, kad Vokietija ir „kitos Europos šalys nesilaiko mūsų prekybos susitarimo“.
Vokietija tikriausiai smarkiai nukentėtų nuo staigaus automobilių muitų padidinimo, nes jai tenka didelė ES automobilių eksporto dalis.
„Kodėl turėčiau to nedaryti?“
D.Trumpas dabar atrodo pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė JAV ir Izraelio karo Irane arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Teherano pajėgos yra faktiškai uždariusios.
Ketvirtadienį jis pareiškė, kad dėl Italijos ir Ispanijos nepritarimo karui su Iranu jis gali išvesti amerikiečių karius iš šių šalių.
„Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija elgėsi baisiai, visiškai baisiai“, – tuomet pareiškė jis žurnalistams Ovaliajame kabinete.
„Taip, tikriausiai, tikriausiai taip ir padarysiu. Kodėl turėčiau to nedaryti?“ – atsakė D.Trumpas, paklaustas, ar svarstytų galimybę sumažinti JAV karių skaičių ir Ispanijoje bei Italijoje.
2025-ųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, Italijoje buvo 12 662, o Ispanijoje – 3 814 aktyviosios tarnybos JAV karių. Vokietijoje jų buvo 36 436.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija yra „pasirengusi“ bet kokiam joje dislokuojamų JAV karių skaičiaus mažinimui ir „glaudžiai bei tvyrant pasitikėjimo atmosferai tai aptaria visose NATO institucijose“.
Nors J.Wadephulis teigė, kad mintį apie mažesnį JAV karių skaičių Vokietijoje vertina „ramiai“, jis pažymėjo, kad didelių amerikiečių bazių Vokietijoje klausimas „visiškai nėra diskutuotinas“.
Jis, be kita ko, paminėjo, kad Ramšteino oro bazė atlieka „nepakeičiamą funkciją ir Jungtinėms Valstijoms, ir mums“.
Parama Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad JAV pajėgų dislokavimas Europoje atitinka paties Vašingtono interesus ir kad JAV yra „gyvybiškai svarbi partnerė, prisidedanti prie Europos saugumo ir gynybos“.
Tuo metu D.Trumpas vėl pažėrė kritikos F.Merzui, paraginęs jį sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje užbaigimą, užuot kišusis į reikalus, susijusius su Iranu.
Europos valstybės yra padidinusios budrumą nuo tada, kai Rusija 2022 metais įsiveržė į Ukrainą, o virtinė pernykščių dronų įsibrovimų, taip pat JAV pažadai atsisakyti žemyno gynybos, iškėlė saugumo klausimą į darbotvarkės viršūnę.
F.Merzas nacionalinį saugumą yra paskelbęs vienu iš prioritetų ir pranešė apie beprecedentes investicijas į kariuomenę, kuri ne vieną dešimtmetį buvo nepakankamai finansuojama ir aprūpinama.
Jis taip pat dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, o Vokietija yra antra pagal dydį individuali pagalbos Kyjivui teikėja, nusileidžianti tik JAV.
„Dovana“ Rusijai: „Politico“ paaiškino, kodėl JAV nusprendė mažinti pajėgas Vokietijoje
10:25
JAV Gynybos departamentas oficialiai paskelbė sprendimą 5 000 karių sumažinti Amerikos karinį kontingentą Vokietijoje. Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho įsakymas pasirašytas peržiūrėjus pajėgų dislokavimą Europoje, praneša leidinys „Politico“.
Šis žingsnis žengtas tvyrant įtampai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos sąjungininkų dėl karo su Iranu.
Net ir įgyvendinus šį sprendimą, Vokietijoje liks apie 33 000 amerikiečių karių. Šiuo metu ten dislokuota maždaug 38 000 karių – tai didžiausias JAV kontingentas Europoje. Planuojama, kad pajėgų išvedimas bus užbaigtas per 6–12 mėnesių.
Sprendimo priežastys: nuo operacinių poreikių iki politinių ambicijų
Pentagonas teigia, kad kariai išvedami dėl pasikeitusių karinių prioritetų Europoje ir atsižvelgiant į tai, kokia situacija ten yra dabar. Visgi D.Trumpas ne kartą griežtai kritikavo NATO sąjungininkus dėl nepakankamos paramos Jungtinėms Valstijoms, ypač vykdant operacijas prieš Iraną.
Karių mažinimas taip pat laikomas Vašingtono vykdomos globalios karinio buvimo peržiūros tęsiniu. Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Joe Bideno administracija pajėgas Europoje didino, naujoji Pentagono strategija fokusuojasi į kitus regionus – ypač Ramiojo vandenyno.
Sąjungininkų nerimą jau anksčiau pakurstė JAV atsisakymas pakeisti iš Rumunijos išvykusią brigadą, o dabartinis sprendimas tik dar labiau gilina neužtikrintumą.
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos: tai naudinga Kremliui
Sprendimas trauktis iš Vokietijos nebuvo vieningai palaikytas net JAV viduje. Ekspertai įspėja, kad tai gali susilpninti Rusijos atgrasymą ir apriboti JAV galimybes operatyviai reaguoti Europoje bei Viduržemio jūros regione.
Pentagono įsakymui nepritaria ir dalis respublikonų. Bradas Bowmanas, buvęs respublikonų senatorių patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, rėžė tiesiai – pajėgų mažinimas pirmiausia pakenks pačioms JAV ir pasitarnaus priešininkams, tokiems kaip Rusija.
„JAV karinis buvimas Europoje, o ypač Vokietijoje, ne tik stiprina atgrasymą nuo tolesnės Kremliaus agresijos, bet ir palengvina Amerikos karinės galios projektavimą Viduržemio jūros regione“, – teigė B.Bowmanas.
Irano aukšto rango karinis pareigūnas: tikėtina, kad konfliktas su JAV atsinaujins
10:00
Taikos deryboms vis dar esant aklavietėje ir prezidentui Donaldui Trumpui sukritikavus naujausią Teherano derybų pasiūlymą, Irano aukšto rango karinis pareigūnas šeštadienį pareiškė, jog yra tikėtina, kad konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis atsinaujins.
„Tikėtina, kad konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų atsinaujins, o įrodymai rodo, kad Jungtinės Valstijos nesilaiko jokių pažadų ar susitarimų“, – pareiškė kariuomenės centrinio vadovavimo centro „Khatam al Anbiya“ atstovas Mohammadas Jafaras Asadi, kurį citavo Irano naujienų agentūra „Fars“.
D.Trumpas penktadienį pareiškė esąs nepatenkintas nauju Irano pasiūlymu dėl taikos derybų su Jungtinėmis Valstijomis.
Iranas ketvirtadienio vakarą per tarpininką Pakistaną perdavė naują pasiūlymą dėl derybų su Jungtinėmis Valstijomis, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, nepateikusi jokių detalių.
„Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – žurnalistams penktadienį sakė D.Trumpas, dėl įstrigusių derybų su Iranu kaltindamas „didžiulius nesutarimus“ šios šalies vadovybėje.
„Ar norime tiesiog juos visiškai nušluoti ir pribaigti amžiams, ar norime pabandyti susitarti? Noriu pasakyti, kad tokie yra variantai“, – teigė jis, paklaustas apie tolesnius žingsnius.
Jis pridūrė, kad „žmogiškumo sumetimais (...) geriau nesirinktų“ pirmojo varianto.
Naujienų agentūrai AFP anksčiau atsiųstame pareiškime spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly teigė, kad „prezidentas Trumpas aiškiai pasakė, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo, o derybos tęsiamos siekiant užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį Jungtinių Valstijų nacionalinį saugumą“.
Tebesitęsiant paliauboms, derybos tarp abiejų šalių įstrigo, o tarp Irano ir JAV atstovų įvyko tik vienas – nesėkmingas – tiesioginių derybų raundas.
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei penktadienį pareiškė, kad Teheranas yra atviras deryboms su JAV, tačiau nepriims to, ką jis pavadino politikos primetimu grasinimais.
„Islamo Respublika niekada nevengė derybų (...), bet mes tikrai nesutinkame su primetimu“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė teismų sistemos svetainė „Mizan Online“, sakė G.M.Ejei.
Tačiau Teheranas nenori grįžti prie karo, teigė jis.
„Mes jokiu būdu nepritariame karui; mes nenorime karo, nenorime jo tęsinio“, – sakė jis.
Donaldas Trumpas JAV Kongresui: karo veiksmai Irane baigėsi
09:24
Sulaukęs Kongreso spaudimo dėl leidimo konfliktui su Iranu, kuris jau įžengė į trečią mėnesį, prezidentas Donaldas Trumpas JAV aukščiausio rango įstatymų leidėjams penktadienį pareiškė, kad karo veiksmai Irane baigėsi.
„Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos tarp Jungtinių Valstijų pajėgų ir Irano nebuvo jokio susišaudymo. 2026 metų vasario 28 dieną prasidėję karo veiksmai baigėsi“, – parašė jis laiškuose Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui ir Senato laikinajam pirmininkui Chuckui Grassley.
Demokratai konfliktą su Iranu vadina brangiu pasirinktu karu, kuriam trūksta Kongreso pritarimo ar priežiūros. Tačiau jiems nepavyko priimti kelių karo galių rezoliucijų, kurios būtų įpareigojusios D.Trumpą sustabdyti konfliktą, kol Kongresas suteiks įgaliojimus tolesniems veiksmams.
Pagal 1973-iųjų Karo galių aktą Kongresas privalo paskelbti karą arba leisti naudoti jėgą per 60 dienų – šis terminas suėjo penktadienį. Įstatymas numato galimą 30 dienų pratęsimą, tačiau respublikonų administracija anksčiau nebuvo viešai užsiminusi, ar D.Trumpas jo sieks.
JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho ketvirtadienį Kongrese buvo paklausta, ar D.Trumpas sieks Kongreso leidimo, ar prašys 30 dienų pratęsimo.
Gynybos sekretorius atsakė, kad paliaubų metu termino laikas neskaičiuojamas.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, tuomet sakė, kad D.Trumpo administracija „aktyviai tariasi“ su įstatymų leidėjais dėl 60 dienų termino klausimo sprendimo.
Trumpas aplenkė Kongresą: Vidurio Rytų sąjungininkams parduoda ginklų už 8,6 mlrd. dolerių
08:46
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, apeidama privalomą Kongreso peržiūros procesą, patvirtino milžinišką, daugiau nei 8,6 mlrd. JAV dolerių vertės karinės įrangos pardavimą sąjungininkams Vidurio Rytuose, praneša „Reuters“.
Ginkluotė bus tiekiama šioms šalims:
-
Izraeliui
-
Katarui
-
Kuveitui
-
Jungtiniams Arabų Emyratams
Skubotas sprendimas po karo veiksmų
JAV Valstybės departamento pranešimas pasirodė praėjus devynioms savaitėms nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios bei praėjus vos kelioms savaitėms po trapių paliaubų paskelbimo.
Pasinaudojo „nepaprastąja padėtimi“
Valstybės departamentas paaiškino, kad Valstybės sekretorius Marco Rubio esamą situaciją pripažino nepaprastąja padėtimi. Šis teisinis statusas leidžia administracijai netaikyti reikalavimo gauti Kongreso pritarimą sandoriams, taip pagreitinant ginkluotės perdavimo procesą.
