Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Politico“: po „pergalės“ prieš Iraną Trumpas svarsto naują karą
21:12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar paskelbė, kad karas su Iranu, kurį jis laiko nugalėtu, yra „baigtas“. Dabar Baltieji rūmai svarsto galimą karinę operaciją prieš Kubą, praneša „Politico“.
Leidinio teigimu, D.Trumpo administracija aktyviai spaudžia Kubos režimą energetine blokada bei išplėstomis sankcijomis ir tuo pačiu metu derasi su Havana. Vašingtonas nagrinėja įvairius poveikio būdus situacijai saloje keisti, įskaitant ir kur kas griežtesnes priemones.
„Su D.Trumpo administracijos planais susipažinęs šaltinis teigė, kad svarstoma „kinetinė jėga“ (tai reiškia karinius veiksmus) Kuboje, tačiau pagrindinis akcentas vis tiek išlieka diplomatija ir pastangos įtikinti režimą imtis pokyčių, ypač ekonominėje srityje“, – rašoma publikacijoje.
Situacija aplink Kubą
Kaip pranešė UNIAN, pastaraisiais mėnesiais D.Trumpo administracija smarkiai sugriežtino spaudimą Kubai, ypač pasitelkdama naftos sankcijas ir grasinimus naujomis ekonominėmis priemonėmis.
Sausio mėnesį D.Trumpas paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl Kubos, pareikšdamas, kad ši sala kelia „neįprastą ir ypatingą grėsmę“ JAV nacionaliniam saugumui.
Vašingtonas taip pat pagrasino muitais bet kurioms šalims, tiekiančioms naftą Kubai – tai sukėlė rimtą degalų deficitą ir net laikiną Rusijos skrydžių į salą sustabdymą.
D.Trumpas taip pat pasisakė dėl Kubos ateities. Konkrečiai, jis užsiminė apie „draugiško perėmimo“ (angl. friendly takeover) galimybę teigdamas, kad Kubos valdžia dėl kritinės ekonominės situacijos pati derasi su JAV.
Pasak D.Trumpo, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio dirba ties Kubos klausimu „pačiu aukščiausiu lygiu“. Kiek anksčiau M.Rubio užsiminė, kad Vašingtonas neatmeta režimo kaitos saloje galimybės.
Amerikos spaudimas sukėlė masines problemas Kubos viduje: degalų trūkumą, elektros energijos tiekimo sutrikimus ir prastėjančią humanitarinę situaciją. Kovą apie 10 milijonų salos gyventojų liko be elektros, o Kubos valdžia šį energetinį kolapsą tiesiogiai susiejo su JAV vykdoma naftos blokada.
Europa iš stalčiaus traukia užsistovėjusį planą, kaip apeiti Trumpo nenuspėjamumą
23:10
Donaldas Trumpas kalba apie „blogus“ ir „gerus“ sąjungininkus, o nutekėjusiuose Pentagono laiškuose aptariama, kaip pašalinti Irano karo kritikus iš NATO – tai tik keletas naujausių žinių iš įvykių grandinės, verčiančios Europos šalis persvarstyti savo priklausomybę nuo JAV gynybos.
Būtent todėl vėl į dėmesio centrą pateko palyginti mažai žinomas straipsnis, paslėptas giliai Europos Sąjungos sutartyse – savitarpio gynybos sąlyga. Kaip šią teisinę formuluotę galima paversti realiomis garantijomis ir ar ji iš viso reikalinga?
Praėjusį ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai susitiko viršūnių susitikime Kipre, ir tarp daugelio kitų neatidėliotinų klausimų buvo priminta Europos Sąjungos sutarties, arba Lisabonos sutarties, 42 straipsnio 7 dalis.
Formaliai ši nuostata numato, kad kiekviena ES valstybė narė yra įpareigota suteikti visą įmanomą ir būtiną karinę, humanitarinę bei finansinę pagalbą kitai valstybei narei, jei ji tampa ginkluoto užpuolimo objektu.
Praktikoje šis mechanizmas buvo aktyvuotas tik vieną kartą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Irane hospitalizuota Nobelio premijos laureatė Narges Mohammadi, sako jos bendražygiai
22:56
Dėl „katastrofiško sveikatos pablogėjimo“ Irane buvo hospitalizuota įkalinta Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi, pranešė jos bendražygiai.
N.Mohammadi, kuri 2023 metais pelnė Nobelio taikos premiją už daugiau nei dviejų dešimtmečių žmogaus teisių kampaniją, buvo sulaikyta gruodį Irano rytiniame Mašhado mieste po to, kai per laidotuvių ceremoniją pasisakė prieš šalies dvasininkiją.
Jos rėmėjai kelis mėnesius būgštavo dėl jos sveikatos, o kovo pabaigoje pranešė, kad ji, įtariama, patyrė širdies smūgį, tačiau sulaukė netinkamos medikų pagalbos.
Penktadienį jos fondo paskelbtame pareiškime teigiama, kad po greito pablogėjimo, „įskaitant du visiško sąmonės netekimo epizodus ir sunkią širdies krizę“, N.Mohammadi „šiandien buvo skubiai perkelta į ligoninę Zandžane“.
Pareiškime teigiama, kad jos šeima šį žingsnį apibūdino kaip „paskutinės minutės veiksmą“, kuris gali būti per vėlyvas.
Osle Norvegijos Nobelio komitetas paragino Irano pareigūnus „nedelsiant perkelti Narges Mohammadi pas jos specializuotą medikų komandą Teherane“.
„Be tokio gydymo jos gyvybei ir toliau gresia pavojus, – naujienų agentūrai AFP sakė komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas. – Jos gyvybė dabar yra Irano pareigūnų rankose.“
Socialiniuose tinkluose jos advokatas Mostafa Nili teigė, kad N.Mohammadi iš pradžių atsisakė būti perkelta į ligoninę po to, kai pirmą kartą nualpo dėl staigaus kraujospūdžio kritimo, nes medikai anksčiau įspėjo, kad Zandžano ligoninė nepajėgi jos gydyti.
Tačiau po antrojo nualpimo ir tolesnio pablogėjimo ji buvo perkelta į šią įstaigą.
„Pasak neurologo, nepaisant rimtų širdies problemų, jos neurologinės būklės sprendimas šiuo metu yra klinikinis prioritetas“, – sakė M.Nili.
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus 53 metų N.Mohammadi buvo ne kartą teisiama ir įkalinta už kampaniją prieš mirties bausmės taikymą Irane ir privalomą moterų aprangos kodą.
Nepaisant paliaubų, Libane per pastarąją parą žuvo 41 žmogus
20:56
Nepaisant paskelbtų paliaubų, per pastarąsias 24 valandas Libane žuvo 41 žmogus. Libano sveikatos apsaugos ministerija savo kasdienėje ataskaitoje pranešė, kad nuo kovo 2 dienos, kai karas su Iranu išsiplėtė į šalies teritoriją, bendras žuvusiųjų skaičius pasiekė 2 659.
Lyginant su ankstesniais duomenimis, kai buvo skelbiama apie 2 618 aukų, žuvusiųjų skaičius išaugo 41 asmeniu.
Nors Izraelis ir Libanas susitarė dėl tris savaites truksiančių paliaubų, pranešimai apie atakas netilo visą šiandieną. Izraelio pajėgos ir Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė toliau atakuoja viena kitos pozicijas.
Lietuva steigs sveikatos apsaugos atašė pareigybes Ukrainos ir Izraelio ambasadose
20:05
Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui Ukrainos ir Izraelio ambasadose steigti sveikatos apsaugos atašė pareigybes.
Numatyta, kad jos bus įkurtos nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
„Šios pareigybės steigiamos įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimus ir siekiant perimti unikalią šių šalių patirtį valdant krizes, stiprinant sveikatos sistemos atsparumą ir medicinos personalo parengtį mobilizacijai“, – BNS anksčiau sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Ramunė Vaičiulytė.
Jos teigimu, minėtos šalys pasirinktos dėl jų specifinės patirties, tai kritiškai svarbu geopolitiniame kontekste.
Atašė Ukrainoje rūpinsis Lietuvos pagalba šaliai sveikatos apsaugos srityje, inicijuos ir prižiūrės bendrus projektus, rinks ir teiks informaciją apie Ukrainos sveikatos sektoriaus poreikius, reformas bei galimybes bendradarbiauti.
Lietuvoje gydomi nuo karo nukentėję Ukrainos kariai, vaikai, taip pat Lietuvos medikai vyksta į misijas Ukrainoje.
Pareigūnas Izraelyje koordinuos dvišalį bendradarbiavimą, ypač šalių parengties ekstremaliosioms situacijoms, personalizuotos medicinos, skaitmeninės sveikatos ir strateginio visuomenės sveikatos planavimo srityse.
„Tikimasi, kad atašė taip pat koordinuos Lietuvos medikų stažuočių organizavimą, skatins ryšius tarp sveikatos priežiūros, mokymo įstaigų ir ekspertų, atstovaus Lietuvai sprendžiant būtent mūsų valstybei aktualius klausimus sveikatos apsaugos srityje ir atliks kitas svarbias užduotis“, – nurodė R.Vaičiulytė.
Vieno atašė pareigybės išlaikymas kainuos apie 100 tūkst. eurų per metus.
Šiuo metu Lietuva turi tris sveikatos apsaugos atašė Briuselyje. Dvi iš šių pareigybių įsteigtos neseniai, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Iranas: nuo JAV priklauso, ar siekti derybų, ar grįžti prie karo
19:53
Iranas šeštadienį pareiškė, kad nuo Jungtinių Valstijų priklauso, ar siekti derybų, ar grįžti prie atviro karo, tačiau Teheranas yra pasirengęs bet kuriam iš šių scenarijų.
„Dabar kamuolys yra Jungtinių Valstijų pusėje – joms rinktis diplomatijos kelią arba konfrontacinio požiūrio tęsimą“, – diplomatams Teherane sakė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, praneša valstybinis transliuotojas IRIB.
„Iranas, siekdamas užtikrinti savo nacionalinius interesus ir saugumą, yra pasirengęs abiem keliams“, – sakė jis.
Ispanija smerkia savo piliečio, dalyvavusio Gazos Ruožo flotilėje, sulaikymą
19:23
Ispanija šeštadienį kaip neteisėtą pasmerkė vieno iš savo piliečių sulaikymą per Izraelio karinę operaciją prieš Gazos Ruožo pagalbos flotilę tarptautiniuose vandenyse.
Saifas Abu Keshekas „turi būti nedelsiant paleistas, kad galėtų grįžti į Ispaniją“, Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresassakė „Rac1“ radijui.
„Susiduriame su neteisėtu sulaikymu tarptautiniuose vandenyse, už bet kokios Izraelio institucijų jurisdikcijos ribų“, – kalbėjo J.M.Albaresas.
Izraelio pajėgos trečiadienio naktį perėmė flotilę, daugiau nei 50 laivų grupę, siekiančią pralaužti Gazos Ruožo blokadą ir pristatyti reikalingas atsargas.
Į laivus buvo įsilaipinta tarptautiniuose vandenyse prie Graikijos. Organizatoriai teigė, kad ginkluoti Izraelio pareigūnai sudaužė įrangą laivuose, palikdami juos bejėgius ir be ryšio jūroje.
Izraelis teigė, kad iš flotilės pašalino apie 175 aktyvistus, tačiau organizatoriai apkaltino Izraelio pareigūnus 211 žmonių „pagrobimu“.
Vėliau Izraelis paleido beveik visus aktyvistus, o penktadienį Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba juos palydėjo į Kretos salą.
Tačiau Izraelis pasiliko S. Abu Kesheką ir Brazilijos aktyvistą Thiago Avilą. Šeštadienį Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jiedu yra Izraelyje „teisėsaugos institucijų apklausai“.
Ministerija tvirtino, kad jiedu yra susiję su organizacija PCPA, kuriai taikomos JAV sankcijos dėl įtariamų ryšių su islamistų grupuote „Hamas“.
J.M.Albaresas sakė, kad, paprašęs informacijos, jis nematė jokių požymių, rodančių ryšį tarp S.Abu Kesheko ir „Hamas“.
Izraelis kontroliuoja visus patekimo į Gazos Ruožą punktus.
Per karą Artimuosiuose Rytuose, kurį sukėlė 2023 metų spalį „Hamas“ surengtas išpuolis prieš Izraelį, pastarasis kartais visiškai nutraukdavo pagalbos teikimą ir šiuo metu toliau riboja humanitarinę pagalbą.
J.M.Albaresas sakė, kad Izraelis sutiko su Ispanijos prašymu leisti S. Abu Keshekui konsulinį vizitą ir „visi požymiai rodo, kad pagaliau galėsime jį pamatyti“.
Užsienio reikalų ministras Izraelio veiksmus pavadino nepriimtinais, sakydamas: „Valstybė taip nesielgia: reidai tarptautiniuose vandenyse, priverstinis piliečių, kurie nėra jos piliečiai, perkėlimas į tą kitą šalį.“
J.M.Albaresas pakartojo Madrido paramą Izraelio valstybės egzistavimui.
„Tačiau Izraelis turi suprasti, kad tai, kuo tikime Izraelio atžvilgiu, tikime ir Izraelio santykių su kitomis valstybėmis atžvilgiu: jie negali būti grindžiami jėga“, – sakė jis.
NYT atskleidė tikrąją priežastį, kodėl Trumpas išveda JAV karius iš Vokietijos
17:09
Pentagonas paaiškino, kad sprendimas išvesti dalį JAV pajėgų iš Vokietijos yra „bausmė“ už Berlyno užimtą poziciją Irano atžvilgiu.
Kaip žinoma, penktadienį Pentagono pareigūnai paskelbė, kad per ateinančius 6–12 mėnesių iš Vokietijos bus išvesta 5 000 Amerikos karių, kurie bus perkelti atgal į JAV arba į kitas užsienio šalis.
Tačiau, kaip rašo „The New York Times“ (NYT), JAV Gynybos departamentas – ypač abiejų Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijų metu – galimybę mažinti karinį kontingentą Vokietijoje svarstė kelerius metus.
Tuo tarpu aukšto rango Pentagono pareigūnai privačiai leido suprasti norintys, kad šis žingsnis būtų vertinamas „kaip bausmė Vokietijai“ už jos komentarus apie JAV karą su Iranu, kurie įsiutino D.Trumpą.
Be Vokietijos atvejo, JAV Gynybos departamentas taip pat atšaukia dar buvusio prezidento Joe Bideno administracijos parengtą planą Europoje dislokuoti artilerijos dalinį su raketine ginkluote.
Šaltinių teigimu, visi šie veiksmai grąžins JAV karių skaičių Europoje į 2022 metų lygį – tokį, koks jis buvo iki Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Transatlantinė dezintegracija yra didesnė grėsmė nei išorės priešai, perspėja Donaldas Tuskas
16:55
Transatlantinė dezintegracija yra didesnė grėsmė nei išorės priešai, šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Socialiniame tinkle „X“ jis kreipėsi į Vakarų partnerius, prašydamas pakeisti tai, ką pavadino „pražūtinga tendencija“.
„Didžiausia grėsmė transatlantinei bendruomenei yra ne jos išorės priešai, o vykstanti mūsų aljanso dezintegracija. Visi turime padaryti viską, kas būtina, kad pakeistume šią pražūtingą tendenciją“, – sakoma jo įraše.
D.Tusko komentarai pasirodė po to, kai Pentagonas penktadienį paskelbė, jog JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. amerikiečių karių. Tikimasi, kad operacija bus baigta per artimiausius 6–12 mėnesių.
NATO atstovė spaudai Allison Hart šeštadienį sakė, kad Aljansas bendradarbiauja su JAV, siekdamas suprasti Vašingtono administracijos sprendimo dėl planuojamo karių skaičiaus mažinimo specifiką.
Šis žingsnis žymi reikšmingą JAV karinio buvimo Europoje pokytį ir sukėlė sąjungininkų susirūpinimą dėl regioninio saugumo ateities bei NATO stabilumo.
Egzaminas, po kurio viskas gali pasikeisti: analitikas pateikė prognozę, ko tikėtis iš JAV
15:06
2024 m. Donaldas Trumpas po triuškinančios pergalės rinkimuose sugrįžo į Baltuosius rūmus, o respublikonai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Praėjus pusantrų metų, politinė padėtis JAV pasikeitė. Europai taip pat kilo daugiau klausimų, nei gauta atsakymų: didelis spaudimas didinti gynybos išlaidas, plataus masto prekybos muitai, skubėjimas užbaigti karą Ukrainoje ir ginčai dėl NATO ateities.
Karininkas ir apžvalgininkas Juri Toomepuu leidinio „Postimees“ komentare pasidalijo įžvalgomis, kaip esamą situaciją galėtų pakeisti D.Trumpo partijos pralaimėjimas artėjančiuose rinkimuose.
Visų šių sprendimų tvarumas bus patikrintas šių metų lapkričio 3 d., kai vyks JAV vidurio kadencijos rinkimai.
Dabartinės apklausos rodo, kad respublikonų laukia sunkus laikotarpis – ypač Atstovų rūmuose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
URM: du pagalbos Gazos Ruožui flotilės aktyvistai atvežti į Izraelį apklausai
14:07
Du aktyvistai iš pagalbos flotilės, kuri plaukė į Gazos Ruožą ir kurios laivus anksčiau šią savaitę tarptautiniuose vandenyse perėmė Izraelio pajėgos, buvo atvežti į Izraelį apklausai, šeštadienį pranešė žydų valstybės užsienio reikalų ministerija.
Ispanijos pilietis Saifas Abu Keshekas ir brazilas Thiago Avila dabar yra Izraelyje ir „bus perduoti teisėsaugos institucijoms apklausai“, pranešė ministerija socialiniame tinkle „X“ ir pridūrė, kad abu aktyvistai priklauso organizacijai, kuriai taiko sankcijas JAV iždo departamentas.
Izraelio užsienio reikalų ministerija anksčiau teigė, kad ketvirtadienį buvo sulaikyti maždaug 175 aktyvistai iš daugiau nei 20 laivų. Flotilės organizatorių teigimu, buvo sulaikyta 211 aktyvistų.
Penktadienį dešimtys aktyvistų iš šios pagalbos flotilės išsilaipino Kretoje. Lydimi Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnų, maždaug 175 aktyvistai keturiais autobusais buvo nuvežti į miestą, kurio pavadinimo institucijos neatskleidė.
Iš pradžių flotilę sudarė daugiau nei 50 laivų. Organizatorių teigimu, jos tikslas buvo pralaužti Gazos Ruožo blokadą ir pristatyti humanitarinę pagalbą šiai palestiniečių teritorijai.
Patekimas į šią teritoriją tebėra labai ribojamas, nepaisant nuo spalio galiojančių trapių paliaubų tarp Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“.
