Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Aiškėja daugiau detalių apie slaptas JAE atakas: jų galėjo būti daugiau
21:37
Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) nuo vasario, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas prieš Teheraną, Iraną puolė ne vieną kartą.
„Bloomberg“ šaltinis teigė, kad JAE surengė smūgius tiek prieš balandžio 8 d. paliaubas, tiek po jų.
Vienas iš smūgių – atsakas į balandžio 5 d. Irano ataką prieš JAE priklausančią „Borouge“ naftos chemijos gamyklą – buvo suderintas su Izraeliu, rašo „Bloomberg“.
Pasak vieno šaltinio, abi šalys bendradarbiavo ir kitą dieną vykdant Izraelio ataką prieš Irano „South Pars“ naftos chemijos kompleksą.
Šaltinių teigimu, per visą karo laikotarpį abiejų šalių bendradarbiavimas apėmė žvalgybos informacijos dalijimąsi, Irano raketų ir dronų aptikimą bei perėmimą, taip pat Irano taikinių atranką.
JAE buvo Teherano taikiniu dažniau nei bet kuri kita šalis ir, nors nepripažino jokių puolamųjų smūgių, ne kartą pabrėžė savo teisę į savigyną.
„The Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, kad JAE surengė ataką prieš Irano Lavano salą.
Izraelis JAE taip pat nusiuntė vadinamojo Geležinio kupolo oro gynybos sistemų ir joms valdyti reikalingą personalą, antradienį pranešė JAV ambasadorius Izraelyje.
Trumpas sako su Jinpingu surengsiąs „ilgą pokalbį“ dėl Irano
21:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šią savaitę aukščiausiojo lygio susitikime Pekine susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu surengs su juo „ilgą pokalbį“.
„Mes ilgai kalbėsimės apie tai (karą su Iranu). Atvirai kalbant, manau, kad jis elgėsi gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
Jis pridūrė, jog nemano, kad Kinijos lyderis turėtų padėti Vašingtonui išspręsti šio karo klausimą.
JK siunčia autonominę minų paieškos įrangą į Hormuzo sąsiaurį
21:17
Jungtinė Karalystė (JK) siunčia autonominę minų paieškos įrangą ir „pažangiausias“ antidronų sistemas į Hormuzo sąsiaurį, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.
„JK atlieka lyderės vaidmenį užtikrinant Hormuzo sąsiaurio saugumą, ir šiandien tai demonstruojame nauja pažangia įranga, skirta apsaugoti mūsų interesus ir užtikrinti sąsiaurio saugumą“, – teigiama gynybos sekretoriaus Johno Healey pareiškime.
JK savaitgalį pranešė, kad Karališkojo laivyno laivas HMS „Dragon“ bus dislokuotas Artimuosiuose Rytuose, siekiant paremti minų valymo operacijas.
JK ir Prancūzija kartu vadovauja pastangoms suburti tarptautinę misiją, skirtą geriau apsaugoti laivybos maršrutus sąsiauryje.
Izraelio piliečiai sulaukė netikėtų žinučių
21:13
Į Izraelio piliečių mobiliuosius telefonus buvo išsiųstos žinutės, kuriose jie raginami bendradarbiauti su Irano žvalgyba ir gąsdinami tolesniais išpuoliais, rašo CNN.
Izraelio policija antradienį paskelbė įspėjimą, kuriame teigiama, kad daugelis izraeliečių gavo žinutes iš nežinomų numerių, kurios, kaip teigiama, „skirtos sukelti paniką visuomenėje ir atspindi Irano žvalgybos atstovų bandymus verbuoti Izraelio piliečius Izraelyje ir užsienyje“.
Vienoje iš tokių žinučių, kurią paskelbė Izraelio policija ir patvirtino CNN, gavėjai buvo raginami bendradarbiauti ir „susisiekti su Irano ambasadomis įvairiose šalyse arba su vienu iš Irano kibernetinių agentų internete“. Tačiau žinutėje nebuvo pateikta jokių konkrečių nuorodų ar Irano žvalgybos kontaktinės informacijos.
Kita žinutė buvo grėsmingesnė ir, atrodo, užsiminė apie galimus tolesnius raketų išpuolius prieš Izraelį: „Mes jums pažadėjome, kad netrukus danguje pamatysite žvaigždes, kurios nėra žvaigždės. Netrukus naktiniame danguje pamatysite saulę.“
Su Iranu susijusi kibernetinių įsilaužimų grupė „Handala“ antradienį pranešė, kad dešimtims tūkstančių izraeliečių išsiuntė „WhatsApp“ žinutes, įspėjančias apie tolesnius raketų smūgius, tačiau nėra aišku, ar tai buvo tos pačios žinutės, apie kurias pranešė policija.
ES sako galinti išplėsti karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje ir įtraukti į ją Hormuzo sąsiaurį
21:04
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad, pasibaigus karui su Iranu, blokas galėtų išplėsti savo karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje, kad ji apimtų ir Hormuzo sąsiaurį.
„Operacija „Aspides“ jau dabar labai prisideda prie laivybos apsaugos Raudonojoje jūroje, tačiau jos veikla galėtų būti išplėsta ir į sąsiaurį“, – sakė K. Kallas po Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo.
K.Kallas teigė, kad kai kurios šalys jau žada skirti daugiau laivų šiai misijai, o tai galėtų padėti, jei būtų priimtas sprendimas išplėsti jos apimtį.
Donaldo Trumpo karo su Iranu ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai sukrėsta Europa stengiasi prisidėti prie normalios laivybos sąsiauryje atkūrimo, kai šis konfliktas pasibaigs.
Be kita ko, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija inicijavo koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas.
Anksčiau buvo skelbta, kad Londonas ir Paryžius antradienį surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį.
Kovo mėnesį ES gynybos ministrai iš pradžių atmetė pasiūlymus išplėsti misiją Raudonojoje jūroje.
Jungtinių Valstijų ir Irano derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir šio svarbaus vandens kelio atidarymo, regis, yra įstrigusios.
Irano vykdoma sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir gamtinių dujų, blokada pakurstė pasaulinių energijos kainų kilimą.
ES misija „Aspides“ buvo pradėta 2024 metais, siekiant padėti apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje – kitame svarbiame Artimųjų Rytų vandens kelyje – nuo Jemeno husių atakų.
JAV patvirtino: Izraelis nusiuntė „Geležinio kupolo“ oro gynybos sistemų ir jų operatorių Emyratams
18:21
Izraelis karo su Iranu metu į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) nusiuntė vadinamojo Geležinio kupolo oro gynybos sistemų ir joms valdyti reikalingą personalą, antradienį pranešė JAV ambasadorius Izraelyje.
„Ar galiu pasakyti keletą padėkos, gilios padėkos ir susižavėjimo žodžių Jungtiniams Arabų Emyratams?“ – sakė Mike'as Huckabee Tel Avivo universitete surengtoje konferencijoje.
„Jie buvo pirmieji Abraomo susitarimų nariai, bet pažvelkite, kokią naudą jie dėl to gavo. Izraelis ką tik jiems nusiuntė „Geležinio kupolo“ baterijų ir personalą, kuris padės jas valdyti. Kaip tai įvyko? Nes tarp JAE ir Izraelio yra ypatingi santykiai, pagrįsti Abraomo susitarimais“, – sakė jis.
Per karą, kurį išprovokavo JAV ir Izraelio vasario pabaigoje suduoti pirmieji smūgiai Islamo Respublikai, Iranas į JAE taikėsi labiau nei į bet kurią kitą šalį.
Nors praėjusį mėnesį įsigaliojo paliaubos, JAE nuo tada pranešė apie daugybę Irano raketų ir dronų atakų.
Naftos turtingi JAE yra vieni svarbiausių JAV sąjungininkų regione ir viena iš arabų valstybių, palaikančių oficialius ryšius su Izraeliu po to, kai 2020 metais, per JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmąją kadenciją, pasirašė vadinamuosius Abraomo susitarimus.
Po Trumpo sprendimo dėl Vokietijos – naujas Lenkijos pasiūlymas Amerikai
17:34
Lenkija pasiūlė keletą vietų papildomiems JAV kariams priimti, Vašingtonui ruošiantis perskirstyti savo karines pajėgas Europoje, antradienį pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis.
Antradienį Briuselyje kalbėdamas su žurnalistais P. Zalewskis sakė, kad Varšuva siekia sustiprinti amerikiečių karinius pajėgumus rytiniame NATO flange. Paklaustas, ar Lenkija priimtų iš Vokietijos išvedamas JAV pajėgas, P. Zalewskis atsakė, kad galutinis sprendimas priklauso nuo Vašingtono.
„Mūsų tikslas – padidinti amerikiečių karinius pajėgumus Lenkijoje ir rytiniame flange“, – sakė P. Zalewskis.
Sprendimo laukiama birželį
Jis pridūrė, jog tikimasi, kad JAV savo peržiūrėtą pajėgų Europoje išdėstymą atskleis birželį, kai bus baigta pasaulinė gynybos pozicijų peržiūra.
Pentagonas neseniai nurodė, kad per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos bus išvesta apie 5 tūkst. JAV karių. Planuojamas pajėgų mažinimas prasidėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo diplomatinio ginčo dėl karo su Iranu. D. Trumpas neatmetė galimybės šias pajėgas tiesiogiai perkelti į Lenkiją.
P. Zalewskis patvirtino, kad vyksta dvišalės derybos, ir pridūrė, kad šį klausimą iškėlė pirmadienį per susitikimą su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Thomas DiNanno.
„Amerikiečiai žino, kad esame pasirengę. Jie žino, kad Lenkijoje šiuo klausimu yra visiškas politinis konsensusas – o tai labai svarbu – ir kad amerikiečių kariai mūsų šalyje yra labai laukiami“, – sakė P. Zalewskis.
Jis taip pat teigė, kad JAV karinio buvimo Lenkijoje stiprinimas užtikrintų visos Europos Sąjungos (ES) saugumą, nes Europos saugumo priešakinės linijos apima ne tik Rusijos ir Ukrainos konflikto zoną, bet ir rytines Lenkijos sienas su Baltarusija bei Rusija.
P. Zalewskio teigimu, Varšuva yra pasirengusi finansuoti tiek išplėstą rotacinį buvimą, tiek nuolatiniam dislokavimui reikalingą infrastruktūrą, o Lenkijos savivaldybės jau pateikė pasiūlymus dėl amerikiečių dalinių priėmimo.
„Bendradarbiaujame su vietos valdžios institucijomis, kurios pateikė labai įdomių pasiūlymų. Džiaugiamės, kad iniciatyva priimti amerikiečių karius yra kylanti iš apačios“, – sakė P. Zalewskis.
Kokias vietas siūlo
Klausiamas, ar svarstoma plėsti Vroclavo Strachovicės karinį oro uostą Pietvakarių Lenkijoje, P. Zalewskis pripažino dabartinę jo strateginę vertę, tačiau pridūrė, kad galutiniai sprendimai dėl geografinių vietų dar nepriimti.
Jis taip pat pažymėjo, kad priimant ištisus dalinius reikia apgyvendinti ir karių šeimas, todėl būtini būstai, mokyklos ir civilinė infrastruktūra. „Iš esmės kalbame apie mažo miestelio statybą. Tačiau tai labai atsiperka, nes tai yra investicija į mūsų nacionalinį saugumą“, – sakė jis.
Šiuo metu Lenkijoje nuolat arba rotaciniu principu dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių. Pagrindiniai objektai yra „Aegis Ashore“ priešraketinės gynybos bazė Redzikove šalies šiaurėje, JAV armijos V korpuso priešakinė vadavietė Poznanėje ir logistikos garnizonas. Be to, pagrindinėje įrangos saugykloje Povidze laikomos parengties priemonės, įskaitant tankus, artileriją ir šarvuotąsias pėstininkų kovos mašinas, skirtas šarvuotajai brigadai.
Didžiąją JAV pajėgų dalį sudaro šarvuotosios brigados kovinė grupė, dislokuota Vakarų Lenkijos poligonuose, įskaitant Žaganį, Šventošovą, Boleslavecą, Skvežyną ir Torunę.
Lietuva galėtų padėti išminuoti Hormuzą
17:05
Lietuva į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Mūsų pajėgumai gal iš pirmo žvilgsnio atrodo (...) maži, bet iš tikrųjų, patikėkit, turim ką pasiūlyti, – žurnalistams antradienį sakė generolas. – Daugiau gal fokusuojamės į išminavimo pajėgumus ir štabo karininkų siuntimą.“
Vis tik jis pabrėžė, kad šiuo metu vis dar vyksta planavimas.
„Norim atliepti būtent tai, ko prašo šalys, ir tada išeisim su konkrečiais pasiūlymais“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Valstybės gynimo taryba anksčiau šią savaitę pasiūlė į šią misiją siųsti iki 40 karių ir tarnautojų, galutinį sprendimą dėl to priims Seimas.
Taip pat skelbta, jog Lietuva yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti JAV naudotis šalies karine infrastruktūra.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Pentagonas įvardijo konkrečiai: karas su Iranu kainavo tiek milijardų
16:43 Atnaujinta 16:50
Pentagonas įvardijo naujausius skaičius, kiek JAV kainavo karas su Irano. Anksčiau, balandžio 29 d. Pentagonas skelbė, kad JAV karas su Iranu tuo metu kainavo apie 25 mlrd. JAV dolerių.
29 milijardai dolerių
Paklaustas, ar šiuo metu yra kokių nors naujų duomenų apie su karu susijusias išlaidas, Pentagono vyriausiasis finansų pareigūnas Julesas Hurstas III atsakė:
„Tuo metu, kai buvo duodami parodymai, tai buvo 25 mlrd. dolerių. Tačiau jungtinio štabo komanda ir kontrolierius nuolat peržiūri sąmatas ir dabar manome, kad jos yra arčiau 29.“
„Ir taip yra dėl atnaujintų įrangos remonto ir pakeitimo išlaidų, taip pat dėl bendrų operacinių išlaidų, skirtų žmonėms išlaikyti veiksmų vietoje“, – pridūrė pareigūnas, kurį cituoja „The Guardian“.
Ko neįskaičiavo
Anksčiau CNN skelbė, kad balandžio mėn. Kongresui pateikta 25 mlrd. JAV dolerių sąmata buvo sumažinta, į ją neįskaičiuotos išlaidos, reikalingos JAV bazėms Artimuosiuose Rytuose padarytai didelei žalai atitaisyti. Vienas šaltinis teigė, kad tikslesnė sąmata yra 40-50 mlrd. JAV dolerių, atsižvelgiant į remonto išlaidas ir sugadinto turto pakeitimą.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas anksčiau sakė, kad „pasidalysime tuo, kuo galėsime“, kai tai bus „aktualu ir reikalinga“, po to, kai buvo paklaustas, kada Kongresui ir gynybos komitetui bus pateikta daugiau „oficialios apskaitos“ apie karo išlaidas.
Trumpas: Iranas 100 proc. sustabdys urano sodrinimą
16:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Iranas nustos sodrinti uraną ir atsisakys bet kokių pastangų pasigaminti branduolinį ginklą, nors Vašingtono ir Teherano derybos tebėra aklavietėje.
„100 proc. jie nustos“, – sakė D.Trumpas interviu WABC laidoje „Sid and Friends in the Morning“, kai buvo paklaustas, ar tiki, kad Iranui gali būti užkirstas kelias sodrinti uraną ir sukurti bombą.
D.Trumpas sakė, kad derybų metu tiesiogiai bendravo su Irano pareigūnais.
„Aš su jais bendrauju, – tikino D.Trumpas. – Ir jie sakė, kad mes gausime tas dulkes. Aš vadinu tai branduolinėmis dulkėmis, nes tai tinkama. Ir mes tai gausime.“
Prezidentas taip pat aiškino, kad JAV nereikia greitai siekti susitarimo.
„Mes nieko neskubinsime, turime blokadą“, – kalbėjo D.Trumpas.
Šios pastabos nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Baltųjų rūmų pareiškė, kad paliaubos tarp JAV ir Irano yra „prijungtos prie gyvybės palaikymo aparatų“ po naujausio Teherano kontrpasiūlymo, kurį jis pavadino „tiesiog nepriimtinu“.
Hegsethas: esame parengę planą, kaip galima eskaluoti situaciją
15:58 Atnaujinta 16:03
„Esame parengę planą, kaip, prireikus, eskaluoti veiksmus“, – sakė Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas kalbėdamas Atstovų Rūmuose.
JAV gynybos sekretorius P.Hegsethas, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as ir Pentagono vyriausiasis finansininkas Julesas Hurstas III duoda parodymus Atstovų Rūmų gynybos asignavimų pakomitečiui, skelbia „The Guardian“.
Ar yra planas B?
Įstatymų leidėjai paklausė P.Hegsetho, ar yra „planas B“, jei Kongresas neleistų tęsti karinių operacijų prieš Iraną. Pavyzdžiui, ar yra planų, kaip sumažinti karių skaičių arba apsaugoti turtą regione.
P.Hegsethas atsakė: „Sakyčiau, kad turime planą, kaip visa tai padaryti. Esame parengę planą, kaip, prireikus, eskaluoti veiksmus. Esame parengę planą, kaip, esant reikalui, žengti atgal. Turime planą, kaip perkelti pajėgumus.
Tačiau, žinoma, šioje situacijoje neatskleistume, koks galėtų būti kitas žingsnis, atsižvelgiant į prezidento vykdomos misijos, kuria siekiama užtikrinti, kad Iranas niekada neturės branduolinės bombos, rimtumą.“
Prašo 44 proc. padidinti Pentagono finansavimą
P.Hegsethas savo kalbą Atstovų Rūmų pakomitečiui pradėjo nuo D.Trumpo prašomo 1,5 mlrd. JAV dolerių gynybos biudžeto pagrindimo. Tai yra maždaug 44 proc. didesnis biudžetas nei iki šiol.
„Prezidentas D.Trumpas paveldėjo gynybos pramonės bazę, kuri buvo ištuštėjusi dėl ilgus metus vykdytos paskutinės Amerikos politikos“, – sakė JAV gynybos sekretorius.
„Mes stabdome šį sisteminį irimą ir grąžiname mūsų gynybos pramonės bazę į karo laikų pagrindą.“
Jis pridūrė: „1,5 mlrd. JAV dolerių biudžetas užtikrins, kad Jungtinės Valstijos ir toliau išlaikytų galingiausią ir pajėgiausią pasaulyje kariuomenę.“
„Šventa misija“
P.Hegsethas savo kalboje dar kartą pasitelkė religinę kalbą, sakydamas, kad JAV vykdo „šventą misiją“.
„Tegul visagalis Dievas ir toliau globoja visus mūsų karius ir tegul mes pagerbiame tų drąsių amerikiečių, kurių netekome, palikimą, – sakė jis. – Tai yra mūsų šventa misija, kurią ir toliau vykdysime.“
