Pasak leidinio, degalų normavimas nuo Bangladešo iki Slovėnijos paralyžiavo transportą, sukeldamas vadovų, priverstų spręsti karo, kurio jie nenorėjo, padarinius, nepasitenkinimą.
Musulmoniškose šalyse skamba antiamerikietiška retorika, dažnai su tyliu vyriausybių pritarimu.
Net Amerikos sąjungininkės NATO apribojo savo pagalbą Jungtinėms Valstijoms, kai kurioms pareiškus, kad D.Trumpo administracija, prieš pradėdama karo veiksmus prieš Iraną, su jomis nepasitarė.
„Atrodo, kad karas pagreitina tai, ką kai kurie vadina JAV atotrūkiu nuo didžiosios dalies likusios planetos nuo tada, kai Trumpas sugrįžo į valdžią ir pradėjo beatodairiškai naudoti ekonominę ir karinę galią, įskaitant muitų įvedimą“, – rašoma straipsnyje.
Pasak vieno Vašingtone dirbančio diplomato, „daugeliui žmonių atsibodo tai, koks chaotiškas buvo šis karas, ir jie bijo galimo ekonominio smūgio, nors nemačiau jokių didelių protestų, kurie būtų atsakas į tai“.
„Jei kitas prezidentas bus sveikesnio proto žmogus, JAV įvaizdis gali pagerėti, tačiau politikams kyla sudėtingų ilgalaikių klausimų dėl Aljanso: kiek toli galime eiti su savo lojalumu JAV ir ką darysime, jei nebegalėsime jomis pasikliauti“, – atkreipė dėmesį jis.
Atsiribojimas
Dar vienas ženklas iš užsienio šalių, kad jos atsiriboja nuo JAV, buvo Kanados ministro pirmininko Marko Carney pareiškimas.
Neseniai paskelbtame vaizdo kreipimesi jis pavadino savo šalies ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis „silpnybėmis“, kurias reikia pašalinti.
„Turime pasirūpinti savimi, nes negalime pasikliauti vienu užsienio partneriu“, – pabrėžė premjeras, kuris vis dažniau kritikuoja D.Trumpą.
„Negalime kontroliuoti savo kaimynų destabilizacijos. Negalime statyti savo ateities ant vilties, kad jie staiga sustos“, – pridūrė M.Carney.
Kai kurie buvę JAV pareigūnai aiškino, kad nuolatinis D.Trumpo svyravimas dėl savo tikslų Irane nekelia pasitikėjimo.
„Sąjungininkai nežino, kuo tikėti, priešininkai nežino, ko bijoti, o jo paties kabinetas nesupranta, kokia iš tikrųjų yra jo strategija ar ketinimai“, – įvertino Thomas Wrightas, buvęs Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas J. Bideno administracijoje.
Ką darys Kinija
„Ilgalaikė prognozė nėra galutinė. Tačiau kyla klausimas, ką Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas darys per ateinančius dvejus metus ir devynis mėnesius, jei šis dreifas tęsis“, – pabrėžė jis.
Valstybės, norinčios apriboti su iškastiniu kuru susijusius sukrėtimus, pavyzdžiui, jo trūkumą ir staigų kainų šuolį, kurie lėmė siaubingus stagfliacijos scenarijus – lėtą augimą ir didėjančias sąnaudas, – ėmė vertinti tokias alternatyvas kaip saulės energija, akumuliatoriai ir elektrinės transporto priemonės.
Pasak „Politico“, daugelis jų gali kreiptis į Kiniją, kuri kontroliuoja didžiąją dalį saulės energijos tiekimo grandinės. Pekinas mažesnėmis kainomis gamina elektrines transporto priemones ir kontroliuoja didžiąją dalį iškasenų, skirtų švariai energijai ir akumuliatoriams gaminti.
„Tikslas yra ne tik išgyventi šoką. Tai – išnaudoti šį netikrumo laikotarpį, kad būtų sukurtas tvirtesnio stabilumo pagrindas“, – praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame Užsienio santykių tarybos renginyje pareiškė Azijos plėtros banko prezidentas Masato Kanda.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly, atsakydama į prašymą pakomentuoti, sakė, kad D.Trumpo požiūris „Amerika pirmiausia“ lėmė geresnius prekybos susitarimus, išplėstą partnerystę kovojant su prekyba narkotikais ir padidintas sąjungininkų išlaidas gynybai.
„Pasaulio lyderiai apie Irano keliamą grėsmę kalba jau 47 metus, tačiau niekas neturėjo drąsos jos spręsti. Kai bus pasiekti visi mūsų tikslai, įskaitant galutinį Irano branduolinės grėsmės panaikinimą, visas pasaulis taps saugesnis, stabilesnis ir geresnis“, – aiškino Baltųjų rūmų atstovė spaudai.
Mūšio lauke draugų neliko
Tęsiantis karui negalima ignoruoti įtampos, kuri prasismelkė ir į Amerikos karinius aljansus, rašoma „Politico“ straipsnyje.
Ankstesniuose karuose regione, kuriuose dalyvavo Jungtinės valstijos, prezidentams pavykdavo sutelkti net ir tuos sąjungininkus, kurie nenorėdavo užmegzti kontaktų.
Tarp jų yra ir ta pati D.Trumpo administracija, kuri praėjusiais metais paprašė padėti apsaugoti Izraelio miestus ir civilinę infrastruktūrą nuo Irano atakų.
Šį kartą D.Trumpo administracija iš anksto neinformavo net artimiausių sąjungininkų ir nuo to laiko nepateikė jiems aiškių prašymų, teigė žurnalistai.
Tai turėjo pasekmių. Reaguodamos į sąsiaurio uždarymą, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija surengė kelis susitikimus su dešimtimis sąjungininkų, tačiau be JAV, kad parengtų planą, kaip užtikrinti, kad sąsiauris po karo liktų atviras.
Europos iniciatyvoje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybinėms operacijoms, skirtoms komercinei laivybai apsaugoti, tačiau pajėgų sudarymo laikas ir sudėtis dar tik rengiami.
Tai vyksta tuo metu, kai Europos Sąjunga taip pat ieško būdų, kaip sustiprinti bloko kolektyvinės gynybos mechanizmą – 42 straipsnio 7 dalį – tuo atveju, jei jis būtų išbandytas reaguojant į D.Trumpo administracijos grasinimus jėga užgrobti Grenlandiją.
Tačiau JAV gynybiniai ryšiai visame pasaulyje yra gilūs ir sunkiai nutraukiami, pabrėžė „Poltico“.
D.Trumpas ne kartą grasino nutraukti kai kuriuos iš jų (įskaitant pasitraukimą iš NATO), tačiau rimtų žingsnių šia linkme nesiėmė. Daugelis sąjungininkių, nepaisant augančio nepasitenkinimo D.Trumpu, vis dar nori matyti JAV karinę galią savo pusėje.
Diplomatinės nesėkmės
Karas Irane taip pat pakenkė Amerikos reputacijai ir įtakai šalyse, kuriose JAV pastangos stiprinti santykius susiduria su didele konkurencija.
Valstybės departamento atmintinės ištraukoje JAV diplomatai Dušanbė, Tadžikistane, įspėjo, kad „dėl konflikto Irane Tadžikistano itin ribotoje žiniasklaidos erdvėje atsirado nuolatinis antiamerikietiškas naratyvas, nes užsienio veikėjai didina savo įtaką“.
„Mūsų konkurentai naudoja išteklius, kad užtikrintų savo naratyvo dominavimą šalyje, kuri yra Kinijos, Afganistano, Rusijos ir Irano sankirtoje“, – teigiama žinutėje.
Panašiuose pranešimuose iš Bahreino, Indonezijos ir Azerbaidžano taip pat skelbiama apie antiamerikietiškų nuotaikų sustiprėjimą ir įspėjama, kad kai kuriais atvejais kyla pavojus JAV saugumui ir diplomatiniams ryšiams.
Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigottas pasidalijo standartiniu pareiškimu: „Trumpo veiksmai daro Jungtines Valstijas ir pasaulį saugesnius, užkirsdami kelią Irano režimui įgyti branduolinį ginklą. Tai yra realybė, ir visa administracija yra vieninga šiose pastangose“.
D.Trumpo veiksmai Irane dar labiau padidino kai kurių sąjungininkų susvetimėjimą, kilusį jam sukūrus „Taikos tarybą“, kuri buvo sumanyta kaip Izraelio ir „Hamas“ susitarimo įgyvendinimo institucija, tačiau kritikai įtaria, kad taip JAV prezidentas siekė pakeisti Jungtines Tautas.
Vengrija ir Bulgarija buvo vienintelės Europos Sąjungos narės, oficialiai prisijungusios prie tarybos. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad kitos ES šalys mieliau laikėsi atokiau.
Tačiau D.Trumpo šalininkai sako, kad visi dabartiniai sunkumai, kuriuos sukėlė prezidento veiksmai Irane, ilgainiui bus pateisinti.
Alexanderis Gray, D.Trumpo pirmosios kadencijos metu dirbęs aukšto rango Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnu, teigė, kad sprendimas imtis veiksmų prieš Iraną dabar „atneš dividendų būsimiems prezidentams“.
-
Libane – gėdingas Izraelio kario poelgis: Tel Avivas liko šokiruotas
-
„Putinas iš jūsų daro kvailį“: demokratai išplūdo Trumpą dėl nuolaidos Rusijai
-
Karas Irane. Trumpas pareiškė pratęsiantis paliaubas su Iranu
-
Trumpas iškėlė sąlygą dėl Irano uostų blokados nutraukimo: „Jie praranda 500 mln. dolerių per dieną“
-
Donaldas Trumpas: Irano urano paėmimas bus ilgas ir sudėtingas procesas
-
Viltys dėl taikos Irane smukdo naftos kainas, akcijos brangsta
