Įtampa Rytų Ukrainoje: JAV žiniasklaida skelbia apie Kremliaus įsakymą pradėti puolimą

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B.Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas E.Macronas sekmadienį kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje.

„Ministras pirmininkas pažymėjo, kad prezidento V.Putino įsipareigojimai prezidentui E.Macronui – sveikintinas ženklas, rodantis, kad jis vis dar gali būti pasiruošęs ieškoti diplomatinio sprendimo“, – nurodė Dauningo gatvės atstovas. Anot jo, B.Johnsonas pabrėžė, kad bet kokiose diskusijoje Ukrainos balsas turi būti pagrindinis. 

„Vadovai sutarė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turi pilnai vykdyti Minsko susitarimo įsipareigojimus. Jie taip pat pabrėžė, kad prezidentas V.Putinas turi atsisakyti grasinimų ir atitraukti karius nuo Ukrainos sienos“, – teigiama pranešime. 

Su E.Macronu sekmadienį kalbėjosi ir J.Bidenas. 

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos okupacinės pajėgos sekmadienio vakarą apšaudė Luhanską, siekdamos dėl to apkaltinti Ukrainą.

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad apšaudymas įvyko 21 valandą.

Jungtinės Valstijos atsisako iš anksto paskelbti sankcijas Rusijai, nepaisant Ukrainos raginimų tai padaryti.

„Sankcijų tikslas yra bandyti atgrasyti Rusiją nuo karo pradėjimo. Jas įvedus atgrasymo nebelieka. Iki paskutinės minutės sieksime atgrasymo efekto“, – CNN sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Diena anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus iš anksto paviešinti sankcijas Maskvai, sakydamas, kad po bombardavimų ir įvykus dalies teritorijos okupacijai sankcijos turės mažai prasmės.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

JAV ambasada Rusijoje perspėjo šalyje esančius amerikiečius vengti susibūrimų ir turėti evakuacijos planus palikti Rusiją.

Diplomatinė misija nurodė, kad yra žiniasklaidos pranešimų apie galimus išpuolius prekybos centruose, geležinkelių ir metro stotyse, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Žmonių evakuacija iš Maskvos remiamų separatistų teritorijų Rytų Ukrainoje į Rusiją sekmadienį ėmė kelti vis didesnę sumaištį, rašo „The New York Times“ žurnalistas iš Rusijos.

„Jie mums melavo“, – pasiskundė 62 metų Liudmila Ladnik. Moteris sako buvusi informuota, kad žmonės iš separatistų valdomų rajonų laikinai apsistos Rostove, bet sekmadienį jai pranešta, kad bus vežama gilyn į Rusiją.

„Skambiname visiems likusiems namuose, sakydami, kad jie pasiliktų“, – teigė moteris.

Kremliaus remiami separatistai evakuaciją motyvavo  tariamu Ukrainos planu pulti jų valdomas teritorijas, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Ukraina tokias kalbas kategoriškai neigia, o Vakarai mano, kad tai yra Rusijos skleidžiama propaganda, ieškant išgalvoto preteksto invazijai.

Po Emmanuelio Macrono ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu Eliziejaus rūmai pranešė, kad abu prezidentai sutarė siekti „aukšto lygio susitikimo, siekiant apibrėžti naują taikos ir saugumo tvarką Europoje“.

Tai sukėlė skirtingų vertinimų – kai kurie analitikai sveikina Prancūzijos prezidento pastangas ieškoti politinio krizės sprendimo, bet kiti perspėja, kad V.Putinas neturėtų būti apdovanotas už šantažą.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto interviu CNN televizijai sakė, kad šiuo metu vyraujanti geopolitinė situacija yra beveik „šaltesnė“ nei Šaltojo karo metu. 

„Tuomet tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos buvo sudaryti bent jau tam tikri susitarimai, susiję su ginkluotės ribojimu ir panašiai“, – sakė jis ir pridūrė, kad „dabar neturime nieko, jokių susitarimų, taigi, mano nuomone, situacija yra daug pažeidžiamesnė“.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą S.Niinisto teigė, kad galimi keli scenarijai. Pasak jo, pirmasis – Minsko susitarimo įgyvendinimas – mažai tikėtinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sauli Niinisto

„Antrasis variantas – mes pamatysime plataus masto karą“, – sakė jis. 

Trečiasis ir pats blogiausias variantas, kurį politikas apibūdino kaip du žingsniai pirmyn, vienas atgal, susijęs su dar didesne geopolitine įtampa, tačiau, S.Niinisto nuomone, yra labiausiai tikėtinas. 

Suomijos lyderis CNN taip pat nurodė nebijantis, kad jo šalis gali būti kita V.Putino kariniuose planuose. 

Čekija sekmadienį paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę.

„Krizinių situacijų štabo posėdyje apsvarstytas padėties Rytų Ukrainoje rimtumas dėl Rusijos veiksmų. Mes nuolat palaikome ryšius su savo partneriais Europos Sąjungoje ir NATO sąjungininkėmis. Užsienio reikalų ministerija skelbs oficialias rekomendacijas dėl kelionių į Ukrainą – nevykti į ją, o šioje šalyje esančius Čekijos piliečius ragina iš jos išvykti“, – sekmadienį pareiškė Čekijos URM vadovas Janas Lipavskis.

Čekijos URM duomenimis, Ukrainoje šiuo metu yra 114 Čekijos piliečių.

„Čekijos ambasada ir generalinis konsulatas Ukrainoje ir toliau atlieka savo pagrindines funkcijas“, – pabrėžė Čekijos diplomatijos vadovas.

J.Lipavskis pridūrė, jog Čekijos URM suformavo humanitarinės pagalbos Ukrainai koordinavimo grupę.

„Artimiausiu metu į šią šalį bus išsiųstas dar vienas humanitarinis krovinys, kurio vertė – 10 mln. kronų [apie 400 tūkst. eurų]. Tai – išskirtinai medicininė ir humanitarinė pagalba“, – sakė jis. 

Daugiau kaip 53 tūkst. nepriklausomomis nuo Ukrainoje apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų gyventojų jau evakavosi į Rusiją, suintensyvėjus kariniam konfliktui Rytų Ukrainoje, sekmadienį vakare paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

„Iki 19 valandos sekmadienio Maskvos laiku Rusijos valstybės sieną kirto daugiau kaip 53 tūkst. pabėgėlių iš dviejų kaimyninių Ukrainos regionų“, – pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro pareigas einantis Aleksandras Čuprijanas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rusijos palaikomi separatistai Donbase paskelbė pradedantys civilių evakuaciją į Rusiją

Pasak jo, sekmadienį į Rusiją iš šių Ukrainos regionų išvyko šeši traukinių sąstatai, o pirmadienį jų skaičius gali išaugti iki penkiolikos.

Vien tik vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžia, šio regiono gyventojų evakavimą į Rusiją pradėjusi vasario 18-ąją, skelbė, jog pabėgėlių skaičius gali siekti iki 700 tūkstančių.

Tuo tarpu Rusijos Rostovo, Voronežo ir Kursko srityse paskelbta nepaprastoji padėtis dėl, kaip skelbiama, didelio pabėgėlių iš Donbaso atplūdžio.

Remiantis naujausiu JAV žvalgybos vertinimu, šiuo metu Rusija prieš Ukrainą yra sutelkusi beveik 75 proc. savo įprastinių pajėgų, CNN sakė JAV pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su žvalgybos duomenimis. 

Pasak pareigūno, tai sudaro maždaug 120 iš 160 Rusijos batalionų taktinių grupių, kurios yra išsidėsčiusios ne toliau kaip 60 km nuo Ukrainos. Nors šis skaičius sudaro 75 proc. pagrindinių šalies kovinių vienetų, tai yra mažiau nei pusė visų Rusijos kariuomenės karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinės pajėgos Baltarusijoje

JAV pareigūnai pranešė, kad prieš Ukrainą nukreiptų Rusijos karių, įskaitant ir separatistų pajėgas, skaičius gali siekti 190 000 tūkst.

Kaip rašo CNN, prieš Ukrainą dislokuoti maždaug 35 iš 50 žinomų oro gynybos batalionų. Be to, JAV skaičiavimais, maždaug 500 naikintuvų ir naikintuvų-bombonešių, 50 vidutinių ir sunkiųjų bombonešių.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį surengs neeilinį nuolatinių atstovų susitikimą, siekdama rasti būdų, kaip deeskaluoti su Ukraina susijusią situaciją, pranešė institucijai pirmininkaujanti Lenkija.

„Susitikimas šaukiamas pirmadienį“, gavus Kijevo prašymą, sekmadienį naujienų agentūrai PAP pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis.

ESBO stebėtojai pastarosiomis dienomis pranešė apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų per konfliktą, kuris nuo 2014 metų jau pareikalavo daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.

Šeštadienį pranešta apie daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje per vieną dieną – tai yra didžiausias skaičius šiais metais.

Ukraina paprašė ESBO sušaukti nuolatinės tarybos posėdį Vienoje, kad būtų aptarta „sparčiai blogėjanti saugumo padėtis“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos ESBO atstovas Adamas Halacinskis.

„Posėdžio tikslas – aptarti viską, kas įvyko pastarosiomis valandomis, ir kokių veiksmų ESBO turėtų imtis šioje situacijoje, kad visų pirma sumažintų įtampą“, – pažymėjo P.Jablonskis.

„Naudojame visas turimas priemones, kurias įmanoma panaudoti, kad išvengtume ginkluoto konflikto,“ – pridūrė jis.

JAV pareigūnai pranešė, kad posėdis numatytas pirmadienį 14.00 val. GMT (16.00 val. Lietuvos) laiku.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas duodamas interviu JAV televizijai CBS pareiškė, kad JAV nesvarsto galimybės dalį Ukrainos teritorijos iškeisti į įtampos deeskalaciją.  Anot jo, JAV atsakas Rusijai gali būti ir dabartinėje „vidutinio virimo“ situacijoje aplink Ukrainą. A.Blinkenas taip pat pabrėžė, kad JAV nepripažins Maskvos okupuoti ir aneksuoto Krymo Rusijos dalimi ir nepriims jokių panašių sprendimų dėl Donbaso.

Taip pat, anot jo, Vašingtonas vis dar mano, kad Maskva planuoja invaziją. „Kaip pareiškė prezidentas Bidenas, viskas, ką matome, rodo, kad sprendimas, kurį, mūsų manymu, priėmė prezidentas Putinas, yra įgyvendinamas“, – sakė jis.

Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas pareiškė, kad Rusija nebando atimti teritorijos iš kitų šalių, ir pažymėjo, kad Donbasas yra Ukrainos dalis. Jis tai pasakė JAV televizijos kanalo CBS eteryje, cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS. „Jokios invazijos nėra. Ir tokių planų nėra. (...) Mes nebandome užvaldyti jokios šalies teritorijos. Norėčiau patvirtinti, kad Donbasas ir Luhanskas yra Ukrainos dalis“, – sakė A.Antonovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas

Jis pabrėžė, kad padėties Ukrainoje klausimas dabar nėra esminis. A.Antonovo nuomone, svarbu, ar šalys gali sukurti tvirtas saugumo garantijas visiems. „Norime, kad viskas būtų ant popieriaus. Norime matyti teisiškai privalomas Rusijos saugumo garantijas. (...) Mes nenorime matyti kitos NATO plėtros bangos“, – sakė diplomatas.

Vaizdo įrašas apie sprogstamojo užtaiso radimą netoli Krasnodono miesto po tiltu, kuriuo važiavo autobusas su pabėgėliais iš Donbaso, buvo sukurtas 2019 metų birželį, paskelbė nepriklausomas Rusijos portalas Znak.com. Portalas tuo įsitikino naudodamas metaduomenų tikrinimo paslaugą „Metadata2go“.

 

Vaizdo įrašą savo svetainėje paskelbė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos valstybės saugumo ministerija. Kaip pranešė saugumo pajėgos, paliktas automobilis buvo prikimštas apie 200 kilogramų trotilo sprogmenų.

„Operatyvinė grupė priėmė sprendimą išminuoti susprogdinant užtaisus nuotoliniu būdu, – pranešė vadinamoji ministerija. – Minėta transporto priemonė buvo sunaikinta detonavus viršutinį užtaisą. Po automobilio sprogimo vietoje liko apie 40 metrų skersmens krateris. Preliminariais specialistų vertinimais, transporto priemonėje buvo sumontuotas radijo bangomis valdomas sprogstamasis užtaisas“.

Anksčiau tapo žinoma, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vadovai likus dviem dienoms iki paskelbimo nufilmavo vaizdo įrašą apie masinę gyventojų evakuaciją į Rusiją. Skelbiama, kad iš Donbaso į Rusiją atvyko apie 36 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios karinės pratybos, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rusija ir Baltarusija pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį

Po įvykusio abiejų lyderių pokalbio telefonu Prancūzijos prezidentūra pareiškė, kad šiuo teiginiu „dar reikės įsitikinti“, ir pridūrė, jog jis, regis, prieštarauja Baltarusijos vyriausybės pareiškimui, kad Rusijos kariuomenė „tęs patikras“ ir po skelbtos pratybų pabaigos sekmadienį.

Į šiaurę nuo okupuoto Luhansko miesto, Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, vėl apšaudyta Kindraševskos-Novos geležinkelio stotis, lokomotyvų depas ir netoliese esantis vaikų darželis, skelbia „Kyivpost“. 

Pastarosiomis dienomis apšaudymai vyko ne kartą. Ukrainos geležinkelių darbuotojai nenukentėjo, apgadintas vienas lokomotyvas. 

Šeštadienį šioje vietoje apsilankęs Ukrainos geležinkelių generalinis direktorius Oleksandras Kamyšinas sakė, kad stotis apšaudoma nuo kitapus upės, vos mažiau nei už 10 km, esančios kalvos. 

Stotyje dirba 19 žmonių, o gretimame lokomotyvų depe – 45. Anot O.Kamyšino, Ukrainos geležinkelių veikla nesutrikdyta. 

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Po 105 minutes trukusio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, E.Macronas taip pat gali surengti pokalbius su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi ir „kitais artimais partneriais“, pridūrė Prancūzijos prezidentūra.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad planuotas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis su prancūzų kolega Jeanu-Yves'u Le Drianu įvyks pirmadienį.

Didžiosios Britanijos ribojamųjų priemonių tikslas bus Rusijos bankai ir įmonės, interviu BBC pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.

Jei Rusijos kariai įsiveržtų į Ukrainą, sankcijos Rusijai būtų daug platesnės nei viešai skelbiama, nes JK ir JAV neleistų Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, teigė B.Johnsonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Pagrindiniai Rusijos eksporto objektai yra nafta, dujos ir metalai, kurių dauguma įkainoti JAV doleriais“, – sakė britų premjeras. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos bankams ir įmonėms bus taikomos JK sankcijos, ir pažadėjo, kad Rusijos oligarchai negalės nuo jų pasislėpti. „Mes turime problemų dėl rusų pinigų mieste. Mes su tuo susitvarkysime“, – sakė B.Johnsonas.

Vasario 19 d. Maskvoje surengta „Donbaso savanorių sąjungos“ „vadų taryba“. Ši sąjunga vienija 2014-2015 metais per karą rytų Ukrainoje Rusijos remiamų separatistų pusėje kariavusius kovotojus, kurie esą buvo savanoriai. Sąjungai vadovauja buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos ministras pirmininkas, Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Borodajus. Jis interviu Rusijos portalui Gazeta.ru pareiškė, kad į Donbasą kariauti jau vyksta daugybė savanorių iš Rusijos, o Rusijos kariuomenė stos į separatistų pusę, jei Ukraina pradės puolimą.  

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Borodajus

„Iš Rusijos siunčiame daugybę savanorių, pasiruošusių kovoti už respublikų nepriklausomybę“, – pareiškė A.Borodajus, kuris tikina, kad jo vadovaujama sąjunga vienija 16 tūkst. žmonių.

„Suformuoti savanorių būriai jau paruošti siuntimui, visi kovotojai turi kovinių operacijų patirties, tarp jų ir vadai, kurių daugelis – buvę karininkai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo atveju jie visi yra pasirengę stoti į mūšį“, – tikino jis.

Paklaustas, iš kur šie savanoriai gaus ginklų, A.Borodajus tikino, kad ginklų separatistų kontroliuojamose teritorijose yra pakankamai.

„Čia reikia suprasti, kad prasidėjus didelio masto karo veiksmams iš Ukrainos pusės, Rusijos armija ateis į pagalbą su visu savo arsenalu. Kalbame tik apie situaciją, kai Kijevas ryžtasi atvirai provokacijai Donbase, pradeda plataus masto puolimą. Rusija įsikiš, jei Ukraina puls. Tada bus ir įranga, ir ginklai, ir palaikymas iš oro ir sausumos“, – pareiškė A.Borodajus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį susitarė siekti paliaubų Rytų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Valandą ir 45 minutes trukusio pokalbio telefonu metu prezidentai taip pat sutarė, kad „reikia teikti pirmenybę diplomatiniam tebesitęsiančios krizės sprendimui ir daryti viską, kad jis būtų pasiektas“, pranešė Prancūzijos prezidentūra ir pridūrė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitiks „artimiausiomis dienomis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir E.Macronas

V.Putinas ir E.Macronas „intensyviai dirbs“, kad Trišalė kontaktinė grupė, kuriai priklauso Ukraina, Rusija ir ESBO, galėtų susitikti „per kelias artimiausias valandas, siekiant, kad visos suinteresuotosios šalys įsipareigotų nutraukti ugnį prie kontaktinės linijos“ Rytų Ukrainoje.

Pasak Eliziejaus rūmų, „artimiausiomis dienomis vyks intensyvus diplomatinis darbas“, kelios konsultacijos turėtų būti surengtos Prancūzijos sostinėje.

E.Macronas ir V.Putinas taip pat sutarė, kad turėtų būti atnaujintos Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos derybos, siekiant įgyvendinti vadinamąjį Minsko protokolą, kuriuo dar 2014 metais buvo raginama nutraukti ugnį Rytų Ukrainoje.

Be to, abu prezidentai susitarė siekti, kad būtų surengtas „aukšto lygio susitikimas, siekiant apibrėžti naują taikos ir saugumo tvarką Europoje“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

V.Putinas „pažymėjo, kad eskalacijos priežastis yra Ukrainos saugumo pajėgų vykdomos provokacijos“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, tačiau pridūrė, kad abu lyderiai „mano, jog svarbu suintensyvinti pastangas rasti sprendimus diplomatinėmis priemonėmis“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nenori karo, tačiau jis mano, kad Vakarų politinė, diplomatinė, finansinė ir karinė parama Ukrainai gali pastūmėti Kijevą jėga atsiimti Rusijos separatistų valdomą Donbasą.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas taip pat pareiškė, kad V.Putinas nesikalbės su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nors Ukrainos lyderis anksčiau prašė jo susitikti.

„Putinas šiuo metu turi visas priežastis nelaikyti prezidentu Zelenskio žmogumi, kuris yra pasirengęs, gali ir nori įgyvendinti Minsko priemonių paketą. Jei apsvarstysime visus Zelenskio teiginius kartu, iš jų išplaukia, kad jis a) negali, b) nenori ir c) neketina to daryti“, - sakė jis.

D.Peskovas priminė, kad Ukrainos prezidentas pagrindiniu derybų tikslu skelbia padėties šalies pietryčiuose sureguliavimą. Tačiau, pasak D.Peskovo, Rusija nėra konflikto šalis, todėl V.Zelenskis turėtų kalbėtis su separatistų atstovais.

Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamų Luhansko ir Donecko miestų gyventojai, kurie atsisakė palikti namus nepaisydami įsakymų dėl masinės evakuacijos, praneša, kad kariuomenės komendantūra pradėjo tiesiog gatvėse stabdyti karinei tarnybai tinkamus vyrus ir išveža juos.

Pasak gyventojų, karinių pajėgų atstovai su gatvėse sustabdytais vyrais kalbasi, prašo pasų, po to susodina į autobusus ir išveža.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Donecke gatvėse stabdomi vyrai, tinkantys karinei tarnybai

Socialinio tinklo paskyroje „Tipinis Doneckas“ vietos gyventojai patvirtina, kad tai vyksta skirtingose ​​Donecko ir Luhansko vietovėse. „Draugas išėjo duonos, privažiavo, sako, sėsk ir važiuojam. Jis sako, kur? Į priekį. Pasisekė, kad jam buvo 16 metų, tėvas nuėjo į skyrių ir jį išsivežė“, – pasakoja vienas Donecko gyventojų.

Vaidais iš Luhansko dalijamasi ir tviteryje: 

Anksčiau šiose separatistų valdomose apsišaukėliškose respublikose buvo paskelbta visuotinė mobilizacija. Luhanske uždrausta vyrams nuo 18 iki 55 metų išvykti iš separatistų kontroliuojamos teritorijos, leidžiama iš piliečių ir įmonių paimti gynybos reikmėms reikalingas transporto priemones ir turtą.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Amerikos diplomatijos vadovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas televizijai CNN sakė, kad „viskas, ką matome, rodo, jog tai yra labai rimta, kad esame ant invazijos slenksčio“.

„Tačiau kol tankai dar nerieda ir lėktuvai neskraido, mes išnaudosime visas galimybes ir kiekvieną turimą minutę, kad pamatytume, ar diplomatija vis dar gali sulaikyti prezidentą Putiną nuo tolesnių veiksmų“, – pareiškė jis. 

Kanalo CBS laidai „Face the Nation” valstybės sekretorius sakė, kad J.Bidenas „labai aiškiai davė suprasti, jog yra pasirengęs susitikti su prezidentu Putinu bet kuriuo metu, bet kokiu formatu, jei tai gali padėti užkirsti kelią karui“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Pasak Baltųjų rūmų, JAV ir Rusijos lyderiai paskutinį kartą telefonu kalbėjosi vasario 12 dieną.

Ir taip didelę įtampą dar labiau padidino Minsko pranešimas, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos. 

Pasak A.Blinkeno, tai tik vienas iš kelių ženklų, jog Maskva ruošiasi invazijai, o V.Putinas „beveik iki smulkmenų laikosi scenarijaus“.

J.Bidenas sekmadienį surengė savo Nacionalinės saugumo tarybos, kuri retai susitinka savaitgaliais, posėdį Ukrainos krizei aptarti.

Tuo tarpu JAV viceprezidentė Kamala Harris, sekmadienį kalbėdama žurnalistams po pranešimo Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės yra pasirengusios įvesti Rusijai didžiules sankcijas, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.

Vasario 20-osios popietę Donecko Lenino rajone nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešė „Donbaso naujienos“. Apie sprogimą praneša ir vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Vasario 20 d. sprogimas Donecke

Pranešama, kad sprogimas įvyko apie pirmą valandą po pietų. Donecko Lenino rajono gyventojas sakė: „Trenkė taip, kad vos langų stiklai neišlėkė“. Be to, socialiniuose tinkluose buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti po sprogimo kylantys dūmai.

Sprogimas buvo gerai girdimas ir kituose miesto rajonuose.

Sekmadienį apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos pareigūnai paskelbė sulaikę neva Ukrainos diversantų grupę, kuri mieste rengėsi sprogdinimams. Buvo paviešintas ir sulaikymo įrašas.

Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai jau anksčiau buvo pranešę, kad, žvalgybos duomenimis, Rusijos specialiosios pajėgos ir vietos separatistai gali mieste surengti sprogdinimų, o po to apkaltinti tuo Ukrainą. Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos esą dėl galimo Ukrainos pajėgų puolimo yra paskelbusios visuotinę civilių evakuaciją į Rusiją bei visuotinę vyrų iki 55 metų mobilizaciją.

„Donbaso naujienų“ nuotr./Propagandiniai plakatai Donecke

„Donbaso naujienos“ praneša, kad separatistų kontroliuojamame Donecko mieste pradėti kabinti propagandiniai plakatai, raginantys jungtis į ginkluotas grupuotes „ginti tėvynės“, mieste taip pat kabinamos Rusijos vėliavos.

Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu apkaltino Ukrainos tarnybas dėl eskalacijos Donbase ir paragino JAV bei NATO atsižvelgti į jos reikalavimus dėl aljanso buvimo rytų Europoje.

Prezidentų pokalbis įvyko Vakarams perspėjant, kad Rusija provokacijomis siekia sukurti pretekstą invazijai į Ukrainą.

„Rusijos prezidentas pažymėjo, kad eskalacijos priežastis yra Ukrainos saugumo pajėgų vykdomos provokacijos“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Tačiau pareiškime pažymima, kad „prezidentai mano, jog svarbu suintensyvinti pastangas rasti sprendimus diplomatinėmis priemonėmis“.  

Anot Kremliaus, vadovai susitarė, jog šias pastangas turėtų dėti Normandijos derybų grupę sudarančių Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ir atstovai.

„Vladimiras Putinas pakartojo, kad Jungtinės Valstijos ir NATO turi rimtai žiūrėti į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų“, – priduriama pranešime. 

Pasak jo, V.Putinas E.Macronui sakė, jog Vakarų šalys turėtų pateikti konkrečius, papunkčiui išdėstytus atsakymus į Maskvos pernai gruodį iškeltus plačius reikalavimus apriboti Vakarų vaidmenį Rytų Europoje ir buvusiose sovietinėse respublikose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pabrėžė, kad būtina nedelsiant deeskaluoti situaciją ir ieškoti politinio diplomatinio sprendimo.

„Turėjau skubų pokalbį su prezidentu E.Macronu. Informavau jį apie blogėjančią situaciją fronto linijoje, mūsų netektis, Ukrainos politikų ir tarptautinių žurnalistų apšaudymą. Aptarėme būtinybę ir galimus skubios deeskalacijos ir politinio diplomatinio sprendimo būdus“, – pranešė V.Zelenskis

E.Macronas Ukrainos prezidentui paskambino iškart po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį perspėjo, kad tolesnis Rusijos karinių pajėgų telkimas Baltarusijoje kelia pavojų visos Europos saugumui. Šalies vadovo teigimu, ši situacija rodo, kad stiprindama šalies saugumą Lietuva yra teisingame kelyje.

„Baltarusijos pareiškimai dėl galimo tolimesnio tokio masto karinių pajėgų sutelkimo Baltarusijos teritorijoje kelia bereikalingą įtampą ir pavojų ne tik regiono, bet ir visos Europos saugumui“, – 15min atsiųstame komentare sakė G.Nausėda.

„Ši situacija rodo, kad stiprindami Lietuvos saugumą esame teisingame kelyje ir turime padaryti viską, kad niekam nekiltų nė menkiausio noro išbandyti sąjungininkų ryžto vykdyti įsipareigojimą vienas kito saugumui ir gynybai. Tam buvo ir toliau bus skiriamos visos mūsų pastangos,“ – teigė prezidentas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje sureagavo į žinią apie tai, kad Rusijos kariai, prisidengiant karinių pratybų pratęsimu, lieka Baltarusijoje. Anot jo, keičiasi ir Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos saugumo situacija. 

„Tai akivaizdus pasirengimas pulti Ukrainą Kijevo link ir šliaužianti Baltarusijos aneksija“, – rašė ministras bei pabrėžė NATO pajėgumų stiprinimo ir sankcijų svarbą. 

Žurnalistas bei analitikas Michaelis Bociurkiwas CNN sakė, kad remdamasis patirtimi, sukaupta dirbant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), turi „labai, labai baisią nuojautą“, susijusią su tuo, kad pastarosiomis dienomis suaktyvėję Rusijos remiamų separatistų kariniai veiksmai gali peraugti į didelį konfliktą. 

„Buvau jų pusėje, kaip ESBO narys žiūrėjau šiems banditams į akis. Jie gali viską. Jie neturi jokios moralės ir jeigu reikės, žudys net savus. Jie vykdo Rusijos žaidimo instrukcijas. Evakuoja žmones sakydami, esą ukrainiečiai yra pasirengę juos užpulti. Jie pasinaudos tuo kaip pretekstu dar labiau pagilinti šį konfliktą“, – sakė jis. 

Analitiko nuomone, šiuo atveju vienintelis Vakarų šalių ginklas – sankcijos. M.Bociurkiwas pritarė V.Zelenskio teiginiui, kad sankcijų planas turi būti iš anksto paviešintas. 

Valandą ir 45 minutes trukęs pokalbis įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai E.Macronas nuvyko į Maskvą, norėdamas įtikinti V.Putiną nesiųsti pasienyje sutelktų karių į Ukrainą.

Pasak Prancūzijos televizijos BFM, sekmadienį šalių vadovai aptarė „galimas ir būtinas pastangas užkirsti kelią dideliam konfliktui Ukrainoje“.

Valandą ir 45 minutes trukusio pokalbio telefonu metu prezidentai taip pat sutarė, kad „reikia teikti pirmenybę diplomatiniam tebesitęsiančios krizės sprendimui ir daryti viską, kad jis būtų pasiektas“, pranešė Prancūzijos prezidentūra ir pridūrė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitiks „artimiausiomis dienomis“.

Pasak Prancūzijos prezidentūros, po pokalbio su V.Putinu E.Macronas paskambino V.Zelenskiui.

Jųdviejų pokalbis truko pusvalandį, apie jo detales kol kas neskelbiama.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sekmadienį pranešė, kad siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, taip pat prašys NATO sąjungininkių palikti šalyje dislokuotas papildomas pajėgas ilgesniam laikui.

Apie tai jis paskelbė paaiškėjus, kad Rusijos kariai lieka Baltarusijoje ilgesniam laikui nei skelbta anksčiau, ir tebesitęsiant įtampai dėl galimos Maskvos invazijos į Ukrainą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Pasak jo, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus.

„Užbaigti įsigijimų procesus dabartinių resursų, akivaizdu, trūks, todėl dabartinėje situacijoje aš siūlyčiau numatyti reikalingus resursus tiems pagreitintiems įsigijimams“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Lietuva yra nutarusi ankstinti salvinės ugnies sistemų bei kovinių dronų įsigijimus. Pasak ministro, ankstinamų pirkimų yra ir daugiau, tačiau kol kas jie nebus viešinami.

A.Anušauskas teigė, kad apie siūlymą šiemet ankstinti gynybos biudžetą yra informuotas prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybė. 

Jis taip pat nurodė, jog kitą savaitę prašys NATO sąjungininkių, kad prastėjant saugumo situacijai jos Lietuvoje pastaruoju metu dislokuotus papildomus pajėgumus paliktų ilgiau.

Stebėtojams ir Ukrainos karo vadams pranešant apie intensyvų apšaudymą Rytų Ukrainoje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį telefonu kalbasi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Jųdviejų pokalbis prasidėjo 11 val. Paryžiaus (12 val. Lietuvos) laiku. 

E.Macronas susitiko su V.Putinu vasario 7 dieną ir nuo to laiko kartu su kitais Vakarų lyderiais, tarp jų – Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, ragino Rusijos prezidentą atsitraukti nuo karo slenksčio.

Pasak Prancūzijos prezidentūros, sekmadienio pokalbis – „paskutinė įmanoma ir būtina pastanga išvengti didelio konflikto Ukrainoje“.

Ukrainos gynybos strategijų centro analitikai aptarė keletą scenarijų, kaip gali prasidėti Rusijos invazija į Ukrainą ir kokie gali būti agresijos būdai.

Ukrainos gynybos strategijų centro analitikai mano, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą jau prasidėjo vasario 17-ąją. Jie įvardija galimus tolesnės agresijos scenarijus.

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos gali kreiptis į Rusijos Federacijos vadovybę su prašymu suteikti karinę pagalbą apsisaugoti nuo „Ukrainos puolimo“. Taip pat tikėtinas variantas, kad gali būti surengta „taikos palaikymo operacija, siekiant priversti Ukrainą laikytis taikos“, tai taptų pretekstu Rusijos kariams patekti į separatistų kontroliuojamą teritoriją.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos modernios oro erdvės gynybos sistemos „S-400 Triumf“

Rusija taip pat gali paskelbti ultimatumą Ukrainai, o šiai atsisakius vykdyti iškeltas sąlygas, gali būti bandoma raketomis ir aviacijos smūgiais sunaikinti Ukrainos oro gynybos punktus, vadavietes. 

Rusija gali bandyti primesti savo konflikto sprendimo versiją. Kremliaus sąlygos gali būti Ukrainos vadovybės pasikeitimas, atsisakymas stoti į NATO, šalies federalizacija, susitarimais su okupuotų teritorijų vadovais dėl jų padėties įteisinimo.

Vakarai negali vis tiesti Rusijai alyvmedžio šakelės, kol ji didina įtampą Ukrainos pasienyje, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Ch.Michelis.

„Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą.

Kremlius tvirtina, kad neplanuoja įsiveržti į Ukrainą, tačiau šeštadienį atliktas branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų bandomasis paleidimas tik dar labiau padidino įtampą.

JAV ir Europos Sąjungos  pareigūnai pareiškė, kad Maskva siekia sukurti pretekstą užpulti Ukrainą, skleisdama melagingą informaciją apie smurtą separatistų kontroliuojamuose anklavuose Rytų Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas

Eliziejaus rūmai pranešė, kad šeštadienį kalbėdamasis su E.Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nereaguos į Rusijos provokacijas. 

Tačiau savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos vadovas pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu.

„Aštuonerius metus Ukraina sulaiko vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje“, – sakė jis.

V.Zelenskis paragino nustatyti „aiškius, įgyvendinamus“ Ukrainos stojimo į JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą terminus. Maskva tai vadina raudonąja linija jos saugumui.

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss perspėjo, kad jei Vakarai dabar nesustabdys Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą, kitas taikinys gali būti Baltijos šalys.

„Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos Ukrainoje“, – sekmadienį paskelbtame interviu „Daily Mail“ sakė L.Truss.

„Jo ambicija neapsiriboja Ukrainos kontrole, jis nori atsukti laikrodį atgal į dešimtojo dešimtmečio vidurį ar dar anksčiau“, – teigė britų ministrė.

„Baltijos šalims kyla rizika, taip pat vakarų Balkanams. V.Putinas pats viešai kalbėjo apie didžiosios Rusijos sukūrimą, kad jis nori grįžti į ankstesnę situaciją, kur Rusija kontroliavo didelę Rytų Europos dalį“, – kalbėjo L.Truss.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

Pastarąją parą Rusija ir jos kontroliuojami separatistai Rytų Ukrainoje stiprina propagandą apie Ukrainos kariuomenės puolimą ir išpuolius prieš civilius gyventojus. Vakarų žvalgybos yra ne kartą įspėjusios, jog Rusija, ieškodama priežasties invazijai į Ukrainą, rengia provokacijas, kurių aukomis gali tapti taikūs gyventojai. 

Ukrainos pareigūnai taip pat ne kartą įspėjo, jog separatistai bando išprovokuoti vyriausybines pajėgas atsakomiesiems smūgiams, taip pat gali ryžtis diversijoms prieš taikius žmones, o po to tuo apkaltinti Ukrainos karius. Ukrainos vadovai ne kartą pabrėžė, jog nėra jokių puolimo planų, kariuomenė tik ginasi nuo separatistų apšaudymų.

Sekmadienį apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovai pareiškė, kad Ukraina pradėjo vykdyti savo puolimo prieš separatistus planą, tačiau jokių detalių daugiau nepateikė.

Taip pat sekmadienį apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos pareigūnai paskelbė, kad du civiliai žuvo netoli Pionerskoje kaimo, kai Ukrainos pajėgos esą bandė surengti prasiveržimą. Nepriklausomi šaltiniai šios informacijos nepatvirtino.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovai sekmadienį paskelbė, kad Donecke esą sučiupo Ukrainos diversantų grupę, kuri rengėsi užminuoti gyvenamuosius namus ir susprogdinti kritinės infrastruktūros pastatus. Ukrainos žvalgybos pareigūnai anksčiau buvo pranešę, jog turi žinių, kad būtent tokioms diversijoms rengiasi separatistai, kad galėtų vėliau apkaltinti vyriausybines pajėgas.

Rusijos invazija į Ukrainą dabar atrodo „gerokai labiau tikėtina negu netikėtina“ ir ženklai rodo, kad ji gali įvykti jau netrukus, sekmadienį perspėjo britų ministras Europos reikalams.

„Deja šiuo metu užpuolimas, invazija atrodo daug labiau tikėtina negu netikėtina, bet ir toliau dirbsime, bandydami užkirsti tam kelią“, – „Sky News“ televizijai sakė Jamesas Cleverly.

Apie 950 tūkstančių Donbaso gyventojų kreipėsi dėl Rusijos pilietybės, apie 775 tūkst. žmonių ją jau gavo, pranešė Valstybės Dūmos deputatas iš Rostovo srities Viktoras Vodolackis.

Pasak jo, apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko respublikose gyvena 775 tūkstančiai Rusijos Federacijos piliečių, praneša Rusijos režimui lojali naujienų agentūra TASS.

TASS praneša, kad pilietybės gavimo procedūrą atlieka dar 170 tūkst. žmonių. Pasak laikinai einančio Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo pareigas Aleksandro Čuprijano, dėl paskelbtos evakuacijos iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų į Rusiją jau atvyko apie 40 tūkst žmonių. Kol kas juos priima du regionai – Rostovo ir Voronežo sritys.

Apsišaukėliškoje Luhansko liaudies respublikoje artimiausiu metu bus išjungtas internetas ir mobilusis ryšys, pranešė operatorius „Lugankom“.

„Vykdydami potvarkį dėl visuotinės mobilizacijos paskelbimo ir teritorinės gynybos štabo sprendimą, VĮ LLR „Lugansko komunikacijos“ darbuotojai atvyko į LLR karinius komisariatus. Dėl susiklosčiusių aplinkybių artimiausiu metu visoje respublikoje gali trūkti „Lugankom“ mobiliusis ryšys ir internetas“, – teigiama operatoriaus pranešime.

ESBO specialiosios stebėjimo misijos Donbase stebėtojai po šeštadienio, vasario 19 d., užfiksavo apie du tūkstančius paliaubų pažeidimų. Penktadienį buvo pranešta apie 1600 apšaudymų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Kijevas pranešė, kad per pastarąją dieną prorusiški separatistai šaudė 136 kartus. Savo ruožtu apsišaukėliškųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudymu.

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovai pranešė apie dviejų civilių žūtį vasario 20-osios naktį ir penkių namų sunaikinimą Pionerskoje kaime dėl esą Ukrainos kariuomenės atakos. Tačiau žurnalistams nepavyko gauti šios informacijos patvirtinimo iš nepriklausomų šaltinių.

Dėl apšaudymų Ukraina sekmadienį uždarė vieną iš septynių patikros punktų, per kurį galima patekti į Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamą regioną, praneša naujienų agentūra Reuters. 

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas perspėja, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali surengti teroro aktą su aukomis, kad pateisintų puolimą prieš Ukrainą.

„Kai tik (...) baigsis apšilimas, tai Kremliaus GRU ar FSB organizuos tai, ką ne kartą išbandė už Rusijos ribų – teroro aktus su aukomis. Prieš Lugandonui (LNR ir DNR) pradedant puolimą“, – feisbuke parašė ministras.

Rusijos režimas skelbia, kad šeštadienį esą iš Ukrainos paleisti artilerijos sviediniai nukrito Rostove Rusijos teritorijoje netoli sienos. Rusijos kontroliuojami Luhansko separatistai sekmadienį paskelbė, esą per apšaudymus iš Ukrainos žuvo civilių.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as perspėjo, kad amerikiečiai „mato vis daugiau įrodymų dėl Rusijos dezinformacijos, kuri naudojama kaip pretekstas potencialiai Rusijos atakai prieš Ukrainą“.

Popasnos mieste, rytų Ukrainoje, esanti 15min žurnalistė Ana Daukševič sako, kad pastarąją parą buvo daugiausia iki šiol apšaudymų – daugiau nei 130.

„Nors ukrainiečiai sako nepanikuojantys, į rytų Ukrainą žiniasklaidos priemonės siunčia daugiau žurnalistų, nes tikimasi, kad artimiausiu metu apšaudymų tik daugės“, – sekmadienio rytą teigė 15min žurnalistė.

Rytų Ukraina. Anos Daukševič nuotr.