Karas Ukrainoje. Rusijos kariai fronte susidūrė su nauja problema: už cenzūros pažeidimus siunčiami į šturmą

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Rusijos, kuri pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, patrauklumas užsienio šalių piliečiams toliau sparčiai mažėja. Naujausi duomenys atskleidžia, kad Kremliaus vertinimas, remiantis šiuo rodikliu, yra prasčiausias per pastaruosius 15 metų. Leidinys TVNET analizavo naują Rusijos problemą.

Pagal valstybės repatriacijos programą 2025 m. į Rusiją persikėlė apie 26 700 žmonių, o tai yra beveik 16 proc. mažiau nei metais anksčiau, rodo oficialūs Rusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

2025 m. į Rusiją persikėlusių žmonių skaičius taip pat buvo mažiausias nuo 2010 m., kai šis skaičius siekė 13 tūkst. žmonių.

2025 m. rezultatas taip pat buvo tris kartus mažesnis nei 2021 m. (78 500) – po metų Kremlius pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Vladimiras Putinas, Viktoras Orbanas / AFP

Maskva greičiausiai netrukus neteks dar vieno sąjungininko, leidinio „Postimees“ komentare sako saugumo ekspertas Erkki Koortas. Ekspertas pristato, ko tikėtis iš artėjančių rinkimų Vengrijoje.

Vengrijos rinkimuose sprendžiami labai svarbūs klausimai. Tai svarbu Europai, Ukrainai, Rusijai, bet, žinoma, visų pirma pačiai Vengrijai. Asmeniškai daugiausia rizikuoja Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Shutterstock“ nuotr./Vladimiras Putinas

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose leidžia Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui uždirbti milijardus dolerių, interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jam padeda ir sankcijų Rusijai sušvelninimas. Mūsų žvalgyba praneša, kad dėl visų Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos įvestų sankcijų, taip pat dėl mūsų smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, vien 2026 metais Rusijai gresia daugiau nei 100 mlrd. dolerių deficitas“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Tačiau vos per dvi karo su Iranu savaites Rusija uždirbo apie 10 mlrd. dolerių dėl išaugusių naftos kainų.

„Tai iš tikrųjų pavojinga. Tai suteikia Putinui daugiau pasitikėjimo, kad jis gali tęsti karą“, – pabrėžė Zelenskis.

Prezidentas pažymėjo, kad Kremliaus valdovas niekada nenorėjo užbaigti karo prieš Ukrainą. Jis tiesiog bijojo spaudimo iš Jungtinių Valstijų, todėl apsimetė norintis derybų.

„Vis dar manau, kad Amerika turi didinti spaudimą Putinui. Priešingu atveju jis nesiderės sąžiningai. Jis tik nori kelti ultimatumus Ukrainai, pavyzdžiui, reikalauti mūsų karių pasitraukimo iš mūsų teritorijos. Tačiau tai nepatenkins jo apetito“, – apibendrino Volodymyras Zelenskis.

Kilus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, nemažai šalių ir bendrovių pradėjo domėtis Ukrainos ginklų pirkimu. Visų pirma didžiausia pasaulyje naftos bendrovė „Saudi Aramco“ nori įsigyti priešlėktuvinių dronų savo naftos telkiniams apsaugoti.

Izraelis, vienas didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje, taip pat parodė susidomėjimą Ukrainos perėmimo dronais. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu jau paprašė susitikimo su Volodymyru Zelenskiu.

Dronas / Julian Stratenschulte / dpa/picture-alliance

Užsienio šalys ir įmonės, norinčios įsigyti ukrainietiškų dronų, neturėtų turėti galimybės apeiti Ukrainos vyriausybę, tiesiogiai kreipdamosios į gamintojus, sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V. Zelenskis sakė, kad norint užkirsti kelią tokiems atvejams, reikalinga nauja sistema, ir kad jo vyriausybė jau supeikė vieną gamintoją už tai, kad jis pardavinėjo dronų perėmėjus neatsižvelgdamas į pasekmes Ukrainos gynybai.

JAV ir Izraelio karas su Iranu vėl pakurstė susidomėjimą Ukrainos dronų perėmėjais, Jungtinėms Valstijoms ir jų Artimųjų Rytų sąjungininkams ieškant būdų, kaip atremti Irano dronų atakas.

Visą tekstą skaitykite čia.

HANDOUT / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad yra pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo ratui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.

V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo pasiūliusios kitą JAV, Ukrainos ir Rusijos derybų komandų susitikimą, kuriame dalyvautų ir JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, surengti JAV teritorijoje, tačiau Maskva atsisakė siųsti delegaciją.

„Laukiame amerikiečių atsakymo. Arba jie pakeis šalį, kurioje susitiksime, arba rusai turi patvirtinti JAV (kaip susitikimo vietą)“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.

„Mes neblokuojame nė vienos iš šių iniciatyvų. Norime, kad trišalis susitikimas įvyktų“, – sakė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Jurijus Ušakovas / Alexander Kazakov / ZUMAPRESS.com

Rusijos užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas grubiai atstūmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjus, kurie buvo atvykę į Maskvą aptarti Europos dalyvavimo taikos derybose, praneša „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.

Pažymima, kad Prancūzijos prezidento patarėjai Bertrandas Büchwalteris ir Emmanuelis Bonne Maskvoje lankėsi vasarį. Jie primygtinai teigė, kad Ukrainos Europos sąjungininkai turėtų dalyvauti taikos derybose.

„Ušakovo atsakymas į šį klausimą iš esmės buvo: „Atsiprašau, bet ne – eikite velniop“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Stopkadras/Volodymyras Zelenskis

Rusijos pavasario puolimas jau žlugo. Tai per susitikimą su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie Rusijos planus pavasario–vasaros kampanijai.

„Cituojant mūsų karinę vadovybę, rusų pavasario kampanija jau žlugo. Nes ji buvo planuota ankstyvą pavasarį ir jau turėjo būti pilnu tempu“, – pažymėjo jis.

Valstybės vadovas pridūrė, kad rusų pavasario kampanija „paskendo šiame pavasaryje – jie nesugebėjo pasistūmėti į priekį“.

„Jie vykdo puolamuosius veiksmus, bet visi jie tokie patys – infiltracijos bandymai ir panašiai. Su technika jie niekur negali prasiveržti – mes ją sudeginame. Todėl jie neturi jokios didelio masto operacijos, nors įvairiose fronto vietose vis dar bando veikti naudodami infiltracijos taktiką ir nuolatinius šturmus. Mūsų kariai juos naikina“, – pabrėžė Zelenskis.

Rusai net negalvoja apie karo nutraukimą

Jis išreiškė nuomonę, kad „2025 m. Kupjansko kryptis buvo sėkminga“.

„Ir šiais metais istorija su mūsų šalies pietumis buvo labai sėkminga. Matėme, kaip jie pradėjo perkelti kariuomenę iš Donecko krypties čia, nes bijojo, kad mes peržengsime šiuos 430 kilometrų. Jie tikrai to nori. Mes matėme jų tikslus. Žvalgyba man parodė žemėlapius, kuriuose jų planai 2026–2027 metams pažymėti raudonai“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad tai rodo, jog rusai neturi jokių ketinimų nutraukti karą.

„Kodėl mes taip reaguojame į vieno ar kito lyderio teiginius, kad Putinas nori užbaigti karą? Jis to nenori. Priešingu atveju jis turėtų kitokius planus. Pinigai turėtų būti skiriami infrastruktūrai, o ne raketų gamybos didinimui“, – sakė Zelenskis.

Mažiau raketų, daugiau dronų

Prezidentas pažymėjo, kad ką tik matė naujus dokumentus, kuriuose kalbama apie raketų skaičiaus mažinimą ir dronų skaičiaus didinimą.

„Jie pereina prie dronų teroro. Jie suprato, kad tai veikia geriau. Oro gynyba gali numušti raketą, bet su dronais yra kitaip: paleidi 500, numuša 470–480, o likusieji prasiskverbia. Jie didina dronų skaičių: FPV, šviesolaidinius, tolimojo nuotolio dronus, „Shahed“. Tai ir matome. Jie užsakė 7 milijonus FPV. Mes taip pat planuojame 7 milijonus“, – pridūrė valstybės vadovas.

Padėtis skirtingomis kryptimis

Zelenskis taip pat pabrėžė, kad matoma, jog okupantai bandys ką nors daryti Zaporižios, Pokrovsko, Huliajpolės ir pietine kryptimis.

„Visa tai išliks. Tai visiškai suprantami dalykai. O tai, kas vyksta Sumų ir Černihivo srityse, tėra tam tikros demonstracijos – ten dar nėra pakankamai pajėgų. Jie visus iš ten perkėlė į Donbasą, o iš Donbaso – į Huliajpolę, į pietus“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, jog „šiuo metu jie formuoja 110 tūkstančių“.

„Jų metinis planas – 400 tūkstančių. Mūsų planas – kasmet sunaikinti bent 400 tūkstančių jų karių. Jei taip nutiks, jie turės priimti kitus sprendimus“, – pabrėžė Zelenskis.

Kaip anksčiau pranešta, Generalinio štabo Pagrindinės operacijų valdybos vadovas Oleksandras Komarenko pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgos vykdo puolamąją operaciją pietuose ir jau sugebėjo išlaisvinti beveik visą Dnipropetrovsko srities teritoriją.

Taip pat kovo 11 d. „DeepState“ atskleidė išlaisvintų teritorijų mastą Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse. Pasak analitikų, gynybos pajėgos išvalė kai kurias teritorijas prie šių dviejų sričių sienos – apie 80 kvadratinių kilometrų.

V. Zelenskis / TETIANA DZHAFAROVA / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos sąjungininkams pareiškė, kad spaudimas atidaryti Rusijos žaliavinę naftą tiekiantį naftotiekį „Družba“ prilygsta šantažui, teigė prezidentas sekmadienį paviešintuose jo komentaruose.

Kyjivo teigimu, Ukrainą kertantis sovietinių laikų naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos smūgį sausį. Ukraina sako, kad remontas gali užtrukti iki šešių savaičių, o tai papiktino Vengriją ir Slovakiją, kurių energijos poreikiai labai priklauso nuo šio naftotiekio.

Vengrija ir Slovakija pagrasino blokuoti Europos Sąjungos (ES) pagalbą Ukrainai, jei ji skubiai neatidarys naftotiekio, o Europos Komisija pasiūlė surengti misiją naftotiekio būklei patikrinti.

„Sakau atvirai: aš esu prieš. Bet jei man keliamos sąlygos, kad Ukraina negaus ginklų, tuomet, atleiskite, šiuo klausimu esu bejėgis, pasakiau mūsų draugams Europoje, kad tai vadinama šantažu“, – žurnalistams teigė V. Zelenskis.

Ukrainos pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos pajėgos suintensyvino vidutinio nuotolio smūgius – maždaug 20–120 kilometrų nuo fronto linijos – prieš Rusijos logistikos objektus, karinę techniką ir personalą.

Remiantis JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaita, taip Ukrainos ginkluotosios pajėgos didina savo galimybes atremti Rusijos raketų smūgius, silpnina Rusijos oro gynybą ir trikdo Rusijos puolimo veiksmus, o tai akivaizdžiai apsunkins numatomą Rusijos pavasario–vasaros puolimą.

Visų pirma Ukrainos pajėgos smogė balistinės raketos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui okupuotame Kryme, radarų stočiai „Nebo-U“, taip pat keliems sandėliams, vadavietėms ir oro gynybos sistemoms okupuotose teritorijose.

Visą tekstą skaitykite čia.

Karas Ukrainoje / ANDRIY ANDRIYENKO / AFP

Kelionės po Europos sostines metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė nusivylimą, kad konfliktą jo šalyje užgožė karas Artimuosiuose Rytuose, rašo „The Sunday Times“.

„Kyjivui ir kitiems miestams kasdien smogia mirtinos Rusijos raketos, tūkstančiai žmonių ir toliau žūsta mūšio lauke, o taikos derybos, atrodo, vėl atsidūrė aklavietėje. Tačiau pasaulio dėmesys nukrypo į kitus įvykius“, – pažymi leidinys.

Zelenskis teigė, kad nors suprantama, kodėl Artimieji Rytai dabar yra dėmesio centre, „mums tai nėra gerai“.

Tuo pačiu Rusija gavo netikėtą ekonominį postūmį po ilgo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. Kol naftos kainos kilo, Vašingtonas paskelbė laikinai sušvelninantis sankcijas Rusijos eksportui, o tai, pasak „The Sunday Times“, tapo „netikėta dovana Maskvos svyruojančiai karo mašinai“.

Tuo metu Europos lyderiai, kurie bandė sužlugdyti Rusijos ekonomiką, į šį JAV sprendimą reagavo neigiamai. Kol Kyjivas prašo tęsti karinę ir finansinę pagalbą, Rusija gauna papildomų pajamų būtent iš tų išteklių, kuriuos Vakarai bandė apriboti. Todėl Putinas dabar turi papildomų lėšų karui.

„Sankcijų panaikinimas… sustiprins Rusijos pozicijas. Vien šis JAV sankcijų sušvelninimas gali suteikti Rusijai apie 10 milijardų dolerių karui. Tai tikrai neprisideda prie taikos“, – paaiškino Zelenskis.

Taip pat vis labiau ryškėja slapti Rusijos ir Irano ryšiai. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey perspėjo, kad Putino „nematoma ranka“ greičiausiai padeda Iranui tiek taktika, tiek įranga.

Kariniai ekspertai mano, kad Iranas galėjo pasimokyti iš Kremliaus patirties naudojant bepiločius orlaivius prieš JAV ir Jungtinės Karalystės bazes. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad drone, kuris atakavo Karališkųjų oro pajėgų bazę Akrotiryje Kipre, buvo rasta rusiškų techninių komponentų. Pasak amerikiečių šaltinių, Maskva taip pat dalijasi žvalgybine informacija apie karą su Teheranu.

„Net Trumpas pripažino, kad Maskva galėjo Iranui padėti „šiek tiek“. Tai pabrėžia Trumpo požiūrio į Kremlių keliamas rizikas. Žinoma, bet kuris JAV prezidentas turi bendrauti su Rusija, o dalis to turi būti teisingos karo Ukrainoje pabaigos siekimas. Melanios Trump pastangos sugrąžinti 19 vaikų į Ukrainą yra pagirtinos. Tačiau lieka dar tūkstančiai kitų pagrobimo aukų, ir bet koks dialogas neturėtų virsti susitarimais Ukrainos sąskaita“, – pažymi „The Sunday Times“.

Taigi, kaip daro išvadą žurnalistai, Putinas išlieka destabilizuojančiu veiksniu, meistriškai išnaudojančiu tarptautinę situaciją. Kol Ukraina prašo jai gyvybiškai reikalingos paramos, Rusija gauna finansinės, strateginės ir diplomatinės naudos.

„Mintis, kad Putinas stiprina savo pozicijas padėdamas nusikalstamam Irano režimui, kai Ukraina kovoja dėl išlikimo, yra šlykšti ir, deja, nestebinanti“, – priduria leidinys.

„Financial Times“ anksčiau pranešė, kad taikos derybos dėl Ukrainos žlugo, nes Trumpas sutelkė dėmesį į Iraną. Todėl JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos „iš tiesų atsidūrė pavojingoje zonoje“.

„Artimieji Rytai rimtai nukreipė politinį dėmesį nuo Ukrainos. Tai katastrofa mums ir Ukrainai“, – perspėjo vienas ES diplomatas.

Tuo pat metu Trumpas griežtai pasisakė apie pagalbą Ukrainai ginantis nuo Irano dronų. Pasak JAV prezidento, jam „nereikia pagalbos“ iš Ukrainos kovojant su Irano dronais Artimuosiuose Rytuose.

„Paskutinis žmogus, iš kurio mums reikia pagalbos, yra Zelenskis“, – pabrėžė Trumpas.