Bombarduotas Mariupolio teatras, nors šalia jo įspėjimai – „Vaikai“

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos kariuomenę, kurioje teigiama, kad rusams tikriausiai teko naudoti senesnius ir ne tokius tikslius ginklus, dėl kurių dažniau nukenčia civiliai gyventojai.

Teigiama, kad Rusija tikriausiai griebėsi šių ginklų dėl to, kad jai nepavyko pasiekti karinių tikslų.

Rusijos kariuomenės lėktuvai SU-25 ir SU-35 buvo numušti virš Kyjivo srities, feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnijus.

„Virš Kijevo buvo sunaikinti ir numušti priešo SU-25 ir SU-35“, – jis cituojamas UNIAN.

BBC rašo, kad didėja žuvusiųjų per ataką Černihive skaičius.

Anksčiau skelbta, kad trečiadienį Rusijos pajėgos nužudė 10 žmonių, laukusių eilėje prie duonos dalijimo punkto šiauriniame Černihivo mieste.

Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13. 

Policijos viršininkas Volodymyras Nidzelskis per ataką buvo sužeista dešimtys žmonių.

Baltarusijos opozicionierius, Koordinacinės tarybos narys Pavelas Latuška tviteryje skelbia, kad per kelias valandas trečiadienį vakare apie 30 naikintuvų, krovininių lėktuvų ir sraigtasparnių pakilo iš Baltarusijos oro uostų Baranovičiuose, Gomelyje, Lidoje, Luninece.

„Šeši sprogmenys iššauti netoli Kalinkavičų miesto. Sprogimai girdimi įvairiuose Baltarusijos miestuose“, – teigė P.Latuška.

Kaip rašo Lenkijos portalas gazeta.pl, apie sprogimus praneša ir Baltarusijos žurnalistė Hana Liubakova, ji mini, kad atgarsius girdi Baranovičų, Lunineco, Stolinos, Slucko ir kt. miestų gyventojai.

Kalbėdamas su TVN24 P.Latuška sakė, kad tai gali būti Rusijos kariuomenės orlaiviai, jie visi kilo iš tų oro uostų, kuriuos savo atakoms Ukrainos teritorijoje naudoja Rusija.

„Taip pat užfiksavome raketų kilimą iš Kalinkovičių vietovės, tai daugiau nei šeši tokie startai. Vėliau gavome informacijos iš Telegram kanalų, kad Rovno apylinkėse nukrito keletas raketų. Ar tai buvo tos pačios raketos, neturime galimybės patikrinti.

Tai, kas nustebino ir suneramino aštuonių miestų gyventojus, tai girdimi sprogimai. (...) Net sienos drebėjo, skundžiasi žmonės socialiniuose tinkluose. Kas tai gali būti? Niekas tiksliai negali pasakyti. Šiandien Bresto apylinkėse kariniai mokymai, meras ramino. (...)

Ar tai gali būti provokacija? Gali būti, kad taip“, – kalbėjo P.Latuška.

Ukrainos artileristai sunaikino Rusijos ginkluotųjų pajėgų Rytų karinės apygardos 35-osios armijos vadavietę netoli sostinės Kyjivo.

Tai savo paskyroje „Facebook“ paskelbė ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnijus.

VIDEO: Артилерія ЗСУ розбиває командний пункт окупантів на Київщині

Артилерія ЗСУ розбиває командний пункт окупантів на Київщині

Kaip rašo pravda.com.ua, Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą iškeitė į devynis rusų karius – šauktinius. Tai Ukrainos televizijos eteryje patvirtino prezidento biuro vadovo atstovė spaudai Daša Zarivna.

„Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo išlaisvintas iš rusų nelaisvės. Už jį Rusija gavo devynis savo karius, gimusius 2002-2003 metais. Tai iš esmės vaikai. Šauktiniai, kurių, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, Ukrainoje nėra“, – kalbėjo atstovė.

D.Zarivnos teigimu, okupantai I.Fiodorovą laikė daugiau nei penkias dienas ir vertė bendradarbiauti, bet Melitopolio meras nesutiko.

Kol kas į klausimus apie jo laikymą nelaisvėje ir išlaisvinimą nėra atsakyta, detalės nepateikiamos.

Rusijos kariuomenės apsuptą ir nuolat bombarduojamą, bet nepasiduodantį Mariupolio uostamiestį ginančio „Azov“ pulko kariai pademonstravo vaizdo įrašą, kaip Mariupolyje sunaikina rusų tankus.

VIDEO: Азов успішно полює на російські танки у Маріуполі

Азов успішно полює на російські танки у Маріуполі

Ukrainos prezidento ofiso vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad priešas „šiandien-ryt pasistengs palikti žmones informaciniame vakuume ir užmėtyti neteisingomis naujienomis“.

Jo teigimu, planuojama labai rimta informacinė operacija.

„Klastingas priešo sumanymas yra toks: jie šiandien-rytoj pasistengs surengti labai rimtą informacinę operaciją, susijusią ir su materialių objektų pažeidimu. Jie stengsis tinklą pažeisti kibernetinėmis atakomis, fiziniais veiksmais paveikti ryšių bokštus, o tada, kai atsiras vakuumas ir panika, – užmėtyti žiniomis apie tai, kad neva mes visi pasidavėme.

Mūsų delegacija derybose dėl visko nusileido, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebešaudo, traukiasi ir pasiduoda, Nepriklausomybės atsisakyta. Atiduotas Krymas, Donbasas ir t.t.“, – kalbėjo O.Arestovičius.

Jis ragino netikėti tokiomis naujienomis, nes esą niekas niekur nesitrauks ir nieko niekam neatiduos. Nei prezidentas, kuris nusiteikęs eiti iki galo, nei ginkluotosios pajėgos, nei principingai nusiteikęs derybose gynybos ministras A.Reznikovas.

„Niekas nieko niekam atiduoti neketina“, – tikino patarėjas.

BBC skelbia, kad palydoviniuose vaizduose aiškiai matyti, kad prie Mariupolio teatro iš dviejų pusių didelėmis baltomis raidėmis rusų kalba užrašyta „Vaikai“.

Esą tokia nuotrauka padaryta prieš dvi dienas „Maxar Technologies“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolio dramos teatras

Vietos pareigūnų teigimu, Mariupolio dramos teatrą, kuriame slėpėsi šimtai civilių, bombardavo trečiadienį Rusijos pajėgos. Tvirtinama, kad taikytasi į pastatą buvo labai kryptingai.

Rusijos gynybos ministerija neigia atakavusi teatrą.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienio vakarą feisbuke paskelbėt, kad situacija šalyje išlieka sudėtinga, tačiau esą Ukrainos gynėjai vis dažniau pereina į kontratakas įvairiose fronto vietose.

„Situacija išlieka sudėtinga, ypač Pietuose ir Rytuose. Bet mūsų gynėjai ir gynėjos vis dažniau pereina į kontratakas įvairiose fronto vietose – nuo Kyjivo ir Mykolajivo iki Luhansko. Degantys sraigtasparniai Černobaivce, Chersono srityje yra pavyzdys to, kas dabar vyksta su okupantų kariuomene“, – rašo ministras.

Anot O.Reznikovo, per 20 karo dienų žuvo 103 ukrainiečių vaikai, rusai sunaikino arba apgriovė daugiau nei 400 mokymosi įstaigų, daugiau nei 100 Ukrainos ligoninių, tūkstančius gyvenamųjų namų.

Ministras pažadėjo, kad už kiekvieną žuvusįjį bus atkeršyta, nusikaltėliai nuteisti: „Keletas Rusijos generolų jau sunaikinti. Ateis laikas ir kitiems. Mes padarysime viską tam.“

Kremlius jau negali slėpti savo kareivių mirtis, nes daugiau nei į 200 miestų ir kaimų Rusijoje jau grįžo ir buvo palaidoti Ukrainoje žuvę kariai, sako ministras.

„Šis skaičius kasdien augs“, – užtikrino O.Reznikovas, tvirtindamas, kad Kremlius nebegali slėpti visų šio karo nuostolių, kadangi atskiri kai kurie daliniai jau „visus kolektyvu šturmuoja pragarą“. O jį jų vietą esą skubiai ruošiamus Ramiojo vandenyno karinio laivyno jūrų pėstininkus jis įspėjo – ateikit, sutiksim ir jus.

Rusų okupantai į nelaisvę paėmė ukrainiečių paramedikę, savanorę Juliją Pajevską. Tokią informaciją skelbia savanore dirbanti Natalija Voronkova.

Kaip rašo pravda.ua, į nelaisvę taip pat paimtas su su J.Pajevska kartu buvęs vairuotojas.

Jie pagrobti trečiadienį Mariupolyje.

J.Pajevska prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovoja nuo 2014 metų. Dar tuomet dizainerė ir aikido trenerė nusprendė prisidėti prie šalies gynybos ir įkūrė medikų savanorių būrį „Tajros angelai“, kuris padėdavo sužeistiems kare. 

J.Pajevska, žinoma šaukiniu „Tajra“, trečiadienį vyko į Mariupolį, kuris šiuo metu tapo vienu karščiausiu Rusijos okupacinių pajėgų susirėmimų su Ukrainos kariuomene vietų. 

J.Pajevskai yra suteiktas Ukrainos nacionalinio didvyrio vardas.

Kaip skelbia Mariupolio miesto taryba, per trečiadienį iš Mariupolio į Zaporižią išvyko apie 11 tūkst. žmonių. Tai yra apie 2,5 tūkst. lengvųjų automobilių.

Kaip teigiama, tie, kurie pasiekė savarankiškai Berdianską, bet toliau važiuoti nebegalėjo, turėjo galimybę persėsti į autobusus. Dabar jie yra pakeliui į Zaporižią – iš viso 15 autobusų, trys iš jų su vaikais.

Rusijos pajėgos tebėra „sustojusios“ netoli Kyjivo, ir „nepadarė jokio reikšmingo progreso“ miesto link iš šiaurės, šiaurės vakarų ar rytų pusės, sakė aukštas pareigas einantis JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja CNN.

Teigiama, kad Rusijos pajėgos į rytus nuo Kijevo vis dar yra maždaug už 30 km nuo miesto centro.

BBC trumpai apžvelgia, kokia šiuo metu yra situacija Rusijos kariuomenės apsiaustame Mariupolio mieste.

• Žuvo mažiausiai 2400 civilių
• Mieste yra dvi masinės kapavietės
• Miestas jau 13 dienų be elektros, dujų ir vandens tiekimo
• Naktį oro temperatūra siekia -5
• Kovo 14 dieną miestą paliko 160 automobilių su žmonėmis
• Mieste likę apie 400 tūkst. žmonių

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas teigia, kad „Financial Times“ paviešintas susitarimo projektas atspindi Rusijos poziciją.

Jo teigimu, Ukraina reikalauja ugnies nutraukimo, Rusijos karių išvedimo ir kelių valstybių saugumo garantijų.

Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus trečiadienį aptarė karą Ukrainoje ir paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“, praneša BNS.

„Šalys pabrėžė lemiamą derybų tęsimo svarbą ir išreiškė viltį, kad bus kuo greičiau pasiekta teisinga taika“, – sakoma patriarcho kanceliarijos pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad abiejų Bažnyčių vadovai aptarė atsaką į Ukrainoje besiklostančią humanitarinę krizę.

75 metų Rusijos Stačiatikių Bažnyčios lyderis yra vienas svarbiausių prezidento Vladimiro Putino valdymo aparato ramsčių. Kirilas remia Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus ir laimindamas Maskvos konfliktus užsienyje.

Praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos įsiveržimas, patriarchas savo šalies priešininkus Ukrainoje pavadino „blogio jėgomis“.

„Neduok Dieve, kad dabartinė politinė situacija broliškoje Ukrainoje būtų nukreipta į tai, kad viršų paimtų blogio jėgos, kurios visada kovojo prieš Rusijos ir Rusijos Bažnyčios vienybę“, – sakė jis kreipdamasis į tikinčiuosius.

Patriarchas pareiškė, kad meldžiasi už taiką visoje „rusų žemėje“, kuri, pasak jo, apima Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus ne kartą ragino užbaigti konfliktą.

Praėjusį sekmadienį jis paskelbė nuoširdų prašymą nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje.

Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.

Anksčiau šį mėnesį pontifikas apgailestavo dėl Ukrainoje tekančių „kraujo ir ašarų upių“ ir aštrėjančios humanitarinės krizės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis sekmadienį vaizdo ryšiu kreipsis į Izraelio parlamentą, žydų valstybei bandant laviruoti tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Man ir Knesetui bus garbė išklausyti prezidento Zelenskio kreipimąsi... šiuo sunkiu Ukrainos žmonėms metu“, – sakė Izraelio parlamento pirmininkas Mickey Levy.

V.Zelenskis kalbės neeilinėje Kneseto sesijoje sekmadienį 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Izraelis kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Jis nenori nuvilti savo artimo sąjungininko Vašingtono ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, pasiuntusia daug karių į Izraelio šiaurinę kaimynę Siriją.

Be to, Izraelis glaudžiai derina veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Izraelio ministras primininkas Naftali Bennetas bando tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V.Zelenskio deryboms. 

Pirmadienį N.Bennettas telefonu kalbėjosi su abiem lyderiais. Anksčiau šį mėnesį jis skrido į Maskvą susitikti su V.Putinu.

Trečiadienį V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV Kongresą. Anksčiau jis taip pat pasakė kalbas Europos Parlamentui ir Jungtinės Karalystės bei Kanados įstatymų leidėjams.

Britų laikraščio „The Financial Times“ interneto svetainė skelbia, kad Rusija ir Ukraina parengė pirminį susitarimo projektą, kaip užbaigti karą.

Kita žiniasklaida ir oficialūs pareigūnai šios žinios kol kas nepatvirtino.

„Pagal penkiolikos punktų susitarimo projektą Kijevas atsisakytų NATO ambicijų mainais į saugumo garantijas“, – skelbia „Financial Times“.

Kol kas nėra aišku, ar šį projektą patvirtino šalių vadovai. 

Ukrainos prezidentūros atstovas Serhijus Leščenka, Ukrainos žurnalistų tiesioginiame eteryje trečiadienį paklaustas apie „Financial Times“ straipsnį, tvirtino, kad komentuoti dar nepasibaigusias derybas yra žalinga.

„Tai gali pakenkti pačiai derybų eigai. Todėl kol kas galime kalbėti tik apie bendrus derybų kontūrus. Šiuo metu mes kalbame apie saugumo garantijas. Jos turi būti ne abstrakčios, kaip buvo Budapešto memorandumo atveju.

Tai turi būti konkretus dokumentas, kuriame yra nustatyti konkretūs juridiniai įsipareigojimai“, – kalbėjo S.Leščenka.

Jis teigė, kad derybos vyksta tiek atskirose delegacijų grupėse, tiek prie bendro stalo.

„Šiandien galiu pasakyti, kad Rusija jau nedėsto savo ultimatumų, o pradeda suprasti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Jie supranta, kad jų greitasis karas sužlugo. Tai savo ruoštu sukuria pakankamai sveiką klimatą deryboms“, – tvirtino S.Leščenka.

Rusų okupantai iš raketų sistemos „Grad“ apšaudė civilių koloną, kuri bandė evakuotis iš Mariupolio miesto, tarp sužeistųjų yra ir vaikų.

Tokią informaciją savo „Facebook“ paskyroje pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Šiandien, apie 15.30 val., iš Mariupolio miesto į Zaporožės miestą evakuojama civilių kolona buvo apšauta rusų okupantų, yra žuvusiųjų. Tarp sužeistųjų yra ir vaikų“, – sakoma pranešime.

Aukų skaičius tikslinamas.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas lankosi Ukrainoje ir vaizdo ryšiu pasikalbėjo su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį pranešė Hagoje įsikūrusi institucija.

„Sutarėme, kad reikalingos visos pastangos užtikrinti, jog būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės ir kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai“, – sakė K.Khanas.

Prokuroras penktadienį paragino kariaujančias šalis nenaudoti sunkiųjų sprogstamojo poveikio ginklų gyvenamosiose teritorijose, bet Rusijos kariuomenė toliau bombarduoja namus ir civilę infrastruktūrą.

K.Khanas kovo 3 dieną pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje, tam pritarus daugiau kaip 40 TBT valstybių narių.

Hagoje įsikūręs TBT pradėjo veikti 2002 metais. Ši institucija siekia teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir, kai kuriais atvejais, agresijos nusikaltimus.

Ukraina nėra pasirašiusi Romos statuto, TBT steigiamosios sutarties, bet 2014 metais šalis oficialiai pripažino teismo jurisdikciją tiriant nusikaltimus, įvykdytus jos teritorijoje.

Maskva Romos statuto signatarės statuso atsisakę 2016 metais. Tai reiškia, kad TBT Rusijos piliečius gali persekioti tik tais atvejais, kai jie sulaikomi šalių, pripažįstančių tribunolo jurisdikciją, teritorijoje.

Trečiadienį įvyko pirmos aukšto lygio derybos tarp JAV ir Rusijos. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas kalbėjosi su Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi generolu Nikolajumi Patruševu.

J.Sullivanas perspėjo, kad Rusijai toliau bus griežtinamos sankcijos, JAV rems Ukrainos teritorinį vientisumą ir stiprins NATO rytinį flangą, jei Maskva nenutrauks agresijos prieš Ukrainą. 

„J.Sullivanas sakė generolui A.Patruševui, kad jei Rusija rimtai nusiteikusi diplomatijos atžvilgiu, tuomet Maskva turėtų nustoti puldinėti Ukrainos miestus ir miestelius. P.Sullivanas taip pat įspėjo generolą A.Patruševą apie bet kokio galimo Rusijos sprendimo panaudoti cheminį ar biologinį ginklą Ukrainoje padarinius ir pasekmes“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. 

Ukrainos gynėjai nukovė Rusijos okupantą Georgijų Dudorovą. Paaiškėjo, kad jis buvo Nencų autonominio apygardos vicegubernatoriaus sūnus. Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

G.Dudorovo mirtį patvirtino Rusijos Federacijos tyrimų komitetas. Ginkluotosios pajėgos okupantą likvidavo kovo 6 d.

A.Heraščenka patarė rusams neleisti savo sūnų kariauti Ukrainoje.

„Tėvas norėjo sūnui įrašo, kad šis dalyvavo išlaisvinant Ukrainą nuo nacių, o gavo cinko karstą. Rusai, kodėl miršta jūsų vaikai? Dėl bunkeryje esančio pamišėlio kliedesių. Parvežkite sūnus namo!“ – teigė A.Heraščenka.

Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, esą karinė operacija vyksta sėkmingai, o Vakarų įvestas sankcijas palygino su nacių pogromais.

„Operacija vyksta sėkmingai ir griežtai pagal planą“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį.

„Neleisime Ukrainai tapti tramplynu agresyviems veiksmams prieš Rusiją“, – teigė jis.

Daugelis nepriklausomų analitikų ir Vakarų vyriausybės teigia, kad Kremliui nepavyko jo planai įvykdyti žaibišką karą Ukrainoje, o rusų pajėgos šalyje įstrigo dėl ukrainiečių pasipriešinimo ir prasto rusų pasirengimo. 

Vakarai reaguodami į Rusijos agresiją Maskvai įvedė ekonomines sankcijas.

„Vakarai numetė mandagumo kaukę ir ėmė elgtis karingai. Tai verčia lygintis su antisemitiniais nacių pogromais“, – sakė V. Putinas.

Rusija pastaruoju metu vis agresyviau apšaudo gyvenamuosius kvartalus Ukrainos miestuose, pražudydama tūkstančius civilių.

Vladimiras Putinas

 JAV Kongreso nariai trečiadienį plodami atsistoję pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kai šis pasakė jaudinamą kalbą ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pasveikino Ukrainos lyderį žodžiais „Slava Ukraine“ (ukr. Šlovė Ukrainai), įstatymų leidėjams susirinkus į jungtinę sesiją, per kurią V. Zelenskis kreipėsi į juos vaizdo ryšiu iš Rusijos pajėgų apsiaustos sostinės Kyjivo.

Ukrainos lyderis karo jo šalyje baisumus lygino su Amerikos patirtomis atakoms Perl Harbore ir 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais Niujorke ir Vašingtone.

„Tai teroras, kokio Europa nėra mačiusi, nėra mačiusi 80 metų“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„Atminkite Perl Harborą, siaubingą 1941 metų gruodžio 7-osios rytą, kai jūsų padangė buvo aptemusi nuo jus atakuojančių lėktuvų“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Japonijos aviacijos antskrydį, įtraukusį Jungtines Valstijas į Antrąjį pasaulinį karą.

„Atminkite Rugsėjo 11-ąją – siaubingą 2001 metų dieną, kai blogis mėgino paversti jūsų miestus, nepriklausomas teritorijas mūšių laukais, – sakė V. Zelenskis. – Mūsų šalis patiria tą patį kiekvieną dieną.“

V.Zelenskis taip pat prašė, JAV įstatymų leidėjų išplėsti sankcijas Rusijai ir atsisakyti importo iš šios šalies. „Taika svarbiau nei pajamos“, – pabrėžė jis.

Jis paragino Amerikos įstatymų leidėjus dėti pastangas, kad Rusijos pajėgos nebegalėtų iš oro atakuoti Ukrainos miestų.

„Turiu svajonę – šiandien galiu ištarti šiuos žodžius, kurie yra žinomi kiekvienam iš jūsų“, – pridūrė V.Zelenskis, turėdamas galvoje JAV kovos už piliečių teises lyderio Martino Lutherio Kingo Jr (Martino Liuterio Kingo jaunesniojo) garsiąją kalbą.

„Aš turiu poreikį. Man reikia apsaugoti mūsų padangę. Man reikia jūsų sprendimo, jūsų pagalbos“, – tęsė jis.

„Ar daug yra prašyti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų išgelbėti žmonės? Ar to prašyti per daug?“ – klausė jis ir pridūrė: „Rusija  nebegalėtų terorizuoti mūsų laisvų miestų.“

V.Zelenskis taip pat parodė Kapitolijuje susirinkusiems Atstovų Rūmų ir Senato nariams jaudinamą vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos atakų niokojami Ukrainos miestai, žuvę ir sužeisti gyventojai bei daugybė pabėgėlių.

Skambant liūdnai melodijai trumpo vaizdo įrašo pabaigoje pasirodė užrašas „Uždarykite dangų“.

Kreipdamasis į JAV prezidentą Joe Bideną V.Zelenskis sakė, kad būti laisvojo pasaulio lyderiu reiškia būtų „taikos lyderiu“.

Jis pabrėžė, kad kova su Rusijos invazija yra žūtbūtinė ne vien jo šaliai, bet ir „Europos ir viso pasaulio vertybėms“.

„Kreipiuosi į prezidentą Bideną. Jūs esate tautos, savo didžios tautos lyderis. Linkiu jums būti pasaulio lyderiu. Būti pasaulio lyderiu reiškia būti taikos lyderiu“, – angliškai pasakė V.Zelenskis.

Jam baigus kalbą, V.Zelenskis vėl buvo pasveikintas atsistojusių įstatymų leidėjų plojimais.

Chersono srities Skadovsko miesto meras Oleksandras Jakovlevas pranešė, kad Rusijos kariuomenė su juo pasikalbėjo ir paleido.

Apie tai jis paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Noriu pasakyti, kad jie kalbėjosi su mumis, aš jau paleistas, su manimi viskas gerai. Taip pat pažadėjo paleisti likusius žmones, su kuriais dabar kalba. Taigi prašome nusiraminti, mums niekas negresia likti namuose ir dirbti savo darbą“, – sakė jis.

O.Jakovlevas pažadėjo papildomos informacijos pateikti vėliau.

Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas jau yra Ukrainoje, todėl Rusijos okupantai turės atsakyti už visus karo nusikaltimus, įvykdytus ukrainiečiams. Apie tai vaizdo įraše paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

"Šiandien kalbėjausi su Hagos Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroru Karimu Khanu. Jis jau yra Ukrainoje, jau pradėjo dirbti. Taigi okupantai bus atsakingi už visus karo nusikaltimus prieš ukrainiečius", – sakė M.Zelenskis.

Žymus rusų pianistas Borisas Berezovskis šokiravo klasikinės muzikos pasaulį, paraginęs padidinti spaudimą Ukrainą nutraukiant elektros tiekimą sostinei Kyjivui.  

„Turiu naivų klausimą... Suprantu, kad mums jų gaila, kad viską darome rūpestingai, tačiau gal jau liaukimės jais rūpintis, apsiauskime juos ir atjunkime elektrą?“ – kalbėjo B.Berezovskis valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ pokalbių laidoje kovo 10 dieną.  

1990 metais tarptautinį Piotro Čaikovskio konkursą laimėjęs B.Berezovskis pastaraisiais dešimtmečiais koncertavo įvairių pasaulio šalių koncertų salėse.   

„Tai, ką kalba Vakarų žiniasklaida, yra grynas melas“, – sakė 53 metų pianistas. 

„Turime laimėti šį karą ir tuomet sukurti kažką gero ir gražaus namuose šioje šalyje... Galiausiai tiesa pasieks žmones. Esu dėl to tikras. Praeis metai ir tiesa nugalės“, – pridūrė jis. 

Paklaustas apie Vakaruose dėl karo augančias energijos kainas, B. Berezovskis atsakė: „Man nerūpi, kas darosi Vakaruose, jie ras savo sprendimus... Tikrai nevyksiu ten ateinančius trejus metus, taigi... tai ne mano problema.“ 

Nemažai rusų artistų, ypač tie, kurie laikomi prezidento Vladimiro Putino šalininkais, tokie kaip dirigentas Valerijus Gergijevas ir sopranas Ana Netrebko, po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo paskelbti nepageidaujamais Vakarų šalių koncertų salėse.  

Pianistas ir dirigentas Larsas Vogtas, Paryžiaus kamerinio orkestro vadovas, buvo tarp muzikos pasaulio atstovų, sureagavusių į B.Berezovskio komentarus.  

„Negaliu patikėti, kad tai pasakė mano buvęs draugas Borisas B.Tačiau išgirdau tai iš jo paties lūpų. Mūsų draugystė oficialiai nutraukta“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.  

Venesuelos pianistė Gabriela Montera tviteryje išreiškė „didžiulį nusivylimą“ ir pridūrė, kad „muzikinė didybė ir empatija ne visada yra neatsiejamai susijusios“.  

Jau ketvirtas Rusijos generolas žuvo Ukrainoje nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios, antradienį pranešė Kyjivas.

Generolas majoras Olegas Mitiajevas žuvo antradienį per puolimą prieš apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jis savo „Telegram“ kanalu paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti šis žuvęs karininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą naktį paskelbtame vaizdo pranešime taip pat paminėjo, jog žuvo dar vienas Rusijos generolas, bet jo neįvardijo.

46 metų O.Mitiajevas vadovavo 150-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai ir anksčiau dalyvavo Rusijos karinėje misijoje Sirijoje, nurodė A.Heraščenka.

Rusija šio kariškio žūties nepatvirtino.

Trečiadienio vidurdienį Ukrainos oro gynyba numušė Rusijos raketą virš Kyjivo centro.

Kaip rašo „The New York Times“, sprogimas aukštai danguje sudrebino miesto centro langus ir paliko ore sklandantį baltų dūmų ratą.

Ukrainos sostinėje šiuo metu paskelbta komendanto valanda, nes meras įspėjo apie didėjantį pavojų.

Visą naktį ir ankstyvą rytą atokesniuose priemiesčiuose artilerijos ugnies garsas buvo pastebimai stipresnis ir garsesnis, teigia „The New York Times“. 

Ukrainos Nepaprastųjų situacijų valstybės tarnybos nuotr./Rusijos raketų smūgis į Kyjivo daugiabučius

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad rusų okupantai pagrobė dar vieno miesto merą – pietų Ukrainoje esančio Skadovsko vadovą Oleksandrą Jakovlijevą. 

„Rusijos okupantai Ukrainoje toliau grobia demokratiškai išrinktus vietos lyderius. Šiandien pagrobti Skadovsko meras Oleksandras Jakovlijevas ir jo pavaduotojas Jurijus Paliuchas. Valstybės ir tarptautinės organizacijos turi reikalauti, kad Rusija nedelsiant paleistų visus pagrobtus Ukrainos pareigūnus!“, – pareiškė D.Kuleba. 

Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos pasiūlymus sutikti tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus į Švedijos ar Austrijos.

Anot Kyjivo, Ukrainos ir Rusijos derybose dėl karo nutraukimo pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas „saugumo garantijoms“.

„Ukraina šiuo metu kariauja su Rusija. Dėl tos priežasties modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė ukrainiečių vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

Jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

M.Podoliakas paragino sudaryti teisiškai įpareigojantį saugumo susitarimą, kurį pasirašytų tarptautiniai partneriai, kurie „neliktų nuošalyje atakos prieš Ukrainą atveju, kaip tai daro šiandien“.

Kremlius anksčiau trečiadienį sakė, kad neutralios Ukrainos, pagal Švedijos ar Austrijos modelį, statusas buvo aptartas derybose su Kyjivu, siekiant užbaigti tris savaites trunkančius susirėmimus Ukrainoje.

Oficialiai Švedija taikos metu nepriklauso jokiam kariniam aljansui ir yra neutrali karo atveju, bet neutralumo politikos ji atsisakė baigiantis Šaltajam karui 1992 metais.

Nors Švedija oficialiai yra neprisijungusi, tačiau jau beveik 30 metų yra NATO partnerė.

Šaltojo karo pabaigoje Švedija sumažino savo karines išlaidas, tačiau ėmė daugiau investuoti į gynybą po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį.

Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus, organizuotus bandant rasti sąlyčio taškų ir užbaigti karą, kurį vasario 24 dieną pradėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

Vėliausias derybų raundas baigėsi antradienį vėlai vakare. Po jo Kyjivas pareiškė, kad derybose yra iškilę „principinių prieštaravimų“.

Rusijos užsienio reikalų ministras anksčiau trečiadienį sakė, kad Maskva ir Kyjivas yra „arti sutarimo“ dėl neutralumo susitarimo. 

Anksčiau abi pusės pakurstė viltis dėl galimo proveržio derybose, pareiškusios, kad susitarimai beveik parengti ir gali būti greitai pasirašyti.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos „lėtos ir sunkios“, tačiau pridūrė, jog Kremlius nori taikos „kiek įmanoma greičiau“.

V.Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų statusą.

Trečiadienį į televizijos kanalą „Ukraina 24“ ir „Segodnya“ svetainę įsilaužė Rusijos programišiai. Jie paleido netikrą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutę esą jo šalis kapituliuoja. 

Į tai netrukus sureagavo ir pats V.Zelenskis. Jis tikino, kad ukrainiečiai ginklų nesudės ir paragino tai padaryti Rusijos karius bei grįžti namo. 

„Mes jau esame namie. Giname savo žemę, vaikus ir šeimas, todėl jokių ginklų sudėti mes neketiname iki pat mūsų pergalės“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas. 

Britų gynybos ministerija paskelbė trečiadienį tradicinį padėties Ukrainoje vertinimą. 

Jame teigiama, kad Rusijos pajėgoms sunkiai sekasi įveikti Ukrainos reljefo keliamus iššūkius.

Rusijos pajėgos iš esmės lieka pririštos prie Ukrainos kelių tinklo ir nenori vykdyti manevrų bekelėje, o rusus stabdo ukrainiečių vykdomas tiltų naikinimas.

Britų vertinimu, Rusijai iki šiol nepavyko užsitikrinti visiškos oro erdvės kontrolės.

Trečiadienį apie 6 val. ryto Ukrainoje, netoli Lozovajos kaimo Chmelnyckio srityje įvyko mikroautobuso, vežusio iš karo zonų pasitraukusius gyventojus, avarija, kurioje žuvo 7 žmonės.

Nacionalinė policija praneša, kad kelyje susidūrė autobusas „Setar“, vairuojamas 61 metų Donecko srities gyventojo, ir mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“ (vairuotojo duomenys nustatinėjami), vežęs pabėgėlius iš Dniepro Ternopilio kryptimi.

Per avariją vietoje žuvo mikroautobuso vairuotojas ir 6 keleiviai.

Dar 9 transporto priemonės keleiviai buvo paguldyti į ligoninę.

Ukrainos kariai kontratakavo Rusijos okupantus daugelyje operatyvinių zonų. Apie tai tviteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Kas vyksta šiuo metu. Pirma – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas daugelyje operatyvinių sričių. Tai kardinaliai pakeičia šalių nusiteikimą. Antra – Rusijos žurnalistai bėga iš televizijos kanalų“, – sakė M.Podoliakas.

Taip pat, anot jo, Rusijos vadovybė bando rasti sąjungininkų, kurių kariai pasiruošę žūti Ukrainos laukuose.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos Federacijos okupacinių pajėgų kovinis pajėgumas Ukrainoje buvo prarastas iki 40 proc.

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporižios miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai.

„Zaporižioje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas.

„Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Zaporižia yra pirma saugi vieta iš Mariupolio bėgantiems žmonėms. Daug jų vėliau keliauja į šalies vakarus, į Lenkiją ar kitas kaimynines valstybes.

Smarkiai subombarduotas Mariupolis išgyvena humanitarinę katastrofą, nurodo pagalbos agentūros. Mieste maždaug 400 tūkst. gyventojų neturi vandens ir šilumos, pradeda trūkti maisto.

Maždaug 20 tūkst. žmonių antradienį pavyko pasitraukti iš miesto humanitariniu koridoriumi, dėl jo susitarus su Rusijos pajėgomis.

55 km nuo Rusijos sienos esančio Mariupolio užėmimas būtų strateginis proveržis Vladimirui Putinui.

Miestas yra tarp Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamų Donbaso regiono teritorijų ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, iš kur Rusija dabar puola svarbius pietinius Ukrainos miestus.

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad trečiadienio duomenimis nuo invazijos pradžios Rusija prarado apie 13 800 savo karių. 

Ukrainos gynėjams taip pat pavyko sunaikinti 1375 Rusijos šarvuotas kovos mašinas, 430 tankus, 190 artilerijos sistemų, 43 oro gynybos priemones, 84 lėktuvus, 108 sraigtasparnius. 

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Vedediktova trečiadienį ryte pranešė, kad nuo vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos Ukrainoje žuvo jau 103 vaikai. 

„Šio ryto duomenimis žuvusių vaikų skaičius jau pasiekė 103. Informaciją renkame visą parą“, – sakė I.Venediktova. 

Ji tikino, kad renkami visi duomenis apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. 

Trečiadienio rytą rusams raketomis apšaudžius Kyjivo gyvenamuosius rajonus, Ševčenkos rajone apgriauti du daugiabučiai pastatai. Smūgiai įvykdyti apie 6 val.

Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai konstatavo, kad raketos iš dalies sugriovė vieno daugiaaukščio 12-ąjį aukštą ir apgriovė kitą greta stovintį daugiaaukštį.

Ugniagesiai ėmėsi gesinti kilusius gaisrus ir evakuoti žmones. Žinoma apie mažiausiai du sužeistus žmones.

Rusijos raketų smūgis į Kyjivo daugiabučius

+8

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Iziumo gyventojai sulauks „ilgai laukto išsigelbėjimo“, rašo pravda.com.ua.

V.Zelenskis sakė: „Tikiuosi, kad trečiadienį pagaliau įvyks ilgai lauktas Iziumo miesto Charkivo srityje gyventojų išsigelbėjimas. Buvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus.

Per pastarąją parą iš karo veiksmų zonų Sumų, Charkivo ir Donecko srityse buvo išgelbėti 28 893 ukrainiečiai.

Iš jų 20 000 pagaliau pavyko išvykti iš Mariupolio. Kol kas tik tiems, kurie važiavo privačiomis transporto priemonėmis. Padėtis ten bus sudėtinga. Mes kovojame už jus. Labai apgailestaujame, yra labai sunku.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak Charkivo srities Iziumo miesto mero pavaduotojo Volodymyro Matsokino, padėtis Charkivo srityje panaši į Mariupolio padėtį, todėl miestui skubiai reikalingi humanitariniai koridoriai.

Trečiadienio naktį oro pavojus buvo skelbiamas Lvive, Dnipre, Kyjive, Čerkasuose, Kryvyj Rihe, Ivano Frankivske, Odesoje, Vinycioje ir Kropivnyckyje. Vėl buvo smarkiai apšaudomas Charkivas. Dideli susirėmimai vyko netoli Kyjivo – Hostomelio, Bučios ir Vorzelio apylinkėse.

Ryte raketomis apšaudomi Kijevo gyvenamieji rajonai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas trečiadienio ryto suvestinėje tvirtina, kad Rusija per 20 karo dienų prarado apie 40 proc. pajėgų, kurios buvo mestos į Ukrainą per invaziją.

„Pagal 2022 m. kovo 15 d. situaciją, priešas prarado (sunaikintais arba praradusiais kovinę galią) iki 40 proc. padalinių, panaudotų per vadinamąją „operaciją“ Ukrainos teritorijoje“, – rašoma suvestinėje.

Ukraina inicijavo sankcijas Rusijos valstybės pareigūnams ir jų šeimų nariams, kurie dalyvavo priimant sprendimus dėl agresijos prieš Ukrainą, rašo unian.net.

Pasak UNIAN korespondento, tai pareiškė Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis per trumpą spaudos konferenciją Kijeve po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir vicepremjeru Jarosławu Kaczyńskiu, Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša ir Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala. 

D.Šmyhalis padėkojo ES ir pasaulio lyderiams už ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą, į kurį įtraukti individualūs pagrindinių oligarchų, lobistų, propagandistų sąrašai ir sektorinės sankcijos.

„Taip pat inicijavome sankcijų įvedimą visiems Rusijos visuomenės veikėjams ir jų šeimos nariams, kurie vienaip ar kitaip dalyvavo priimant sprendimus dėl agresijos Ukrainoje pradžios. Agresorius turi suprasti savo veiksmų kainą. Kaip ir šalies agresorės piliečiai turi sumokėti kainą už savo vadovybės ir kariuomenės teroristinius veiksmus“, – pabrėžė D.Šmyhalis.

Jis pažymėjo, kad pagrindinės naujų sankcijų sritys turėtų būti šios:

• Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pripažinimas, kad Rusija – terorizmą remianti šalis;
• vizų panaikinimas Rusijos piliečiams;
• asmeninių sankcijų taikymas visiems Rusijos pareigūnams – nuo ministrų ir Valstybės Dūmos deputatų iki vietos valdžios institucijų vadovų;
• Rusijos jūrų uostų uždarymas Rusijos laivams ir jūrininkams;
• embargas visiems Rusijos ištekliams (naftai, dujoms, mineralams, metalams);
• Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./SWIFT

„Taip pat tikimės, kad Europos lyderiai perduos žinią Rusijoje veikiančioms įmonėms, kad jos negali būti finansuojamos mokant mokesčius į Rusijos biudžetą, nes šis biudžetas finansuoja taikių ukrainiečių – mūsų moterų ir vaikų – žudymą; toms socialiai atsakingoms įmonėms, kurios šiandien veikia ir pildo Rusijos karo biudžetą, iš kurio finansuojamas tarptautinis terorizmas“, – sakė D.Šmyhalis.

Griežtos sankcijos Rusijai buvo įvestos po to, kai vasario 24 d. ji pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą.

Apribojimai buvo susiję su valiutos cirkuliacija šalyje, skoliniais įsipareigojimais, sankcijomis Rusijos bankams ir pan. Atskirai kelios technologijų milžinės paskelbė pasitraukiančios iš Rusijos rinkos.

Kovo 15 d. Kremlius, reaguodamas į JAV sankcijas, uždraudė JAV prezidentui Joe Bidenui ir 12 kitų JAV pareigūnų atvykti į Rusiją.

Analitikai prognozuoja, kad šių metų balandį Rusijos ekonomika neįvykdys įsipareigojimų.

Šiuo metu Ukrainos vyriausybė yra apskaičiavusi tiesioginius vienkartinius šalies nuostolius dėl karo.

Preliminariais skaičiavimais, dabar Ukrainai reikia daugiau kaip 500 mlrd. dolerių, kad būtų galima atstatyti viską, ką agresorius išniekino, rašo unian.net.

Apie tai po susitikimo su Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos vyriausybių vadovais pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Šiame susitikime visų pirma buvo aptarta parama Ukrainai ateityje.

„Mes sakome, kad šiandien ES tvirtai remia. Kiekviena iš čia atstovaujamų šalių teikia tvirtą paramą. Tikimės paramos finansuojant Ukrainos atstatymą. Raginame visą pasaulį padėti Ukrainai užbaigti šį karą, papildyti mūsų valstybės atstatymo fondus. Ir atstatyti. Esame dėkingi už pagalbą ir paramą, kurią dešimtys valstybių ir milijonai žmonių visame pasaulyje jau teikia Ukrainai“, – sakė premjeras.

„Scanpix“ nuotr./Denisas Šmyhalis

Pasak jo, Ukrainos vyriausybė jau sudarė darbo grupę, kuri vertina dėl Rusijos agresijos ekonomikai padarytus nuostolius.

„Preliminariais skaičiavimais, šiuo metu tiesioginiai vienkartiniai Ukrainos nuostoliai siekia daugiau kaip 565 mlrd. Iš tikrųjų tai yra pinigai, kurie bus reikalingi mūsų valstybei atkurti Rusijos Federacijos ir mūsų partnerių repatriacijos lėšų sąskaita“, – sakė A.Šmyhalis.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos vyriausybė sieks, jog Rusijos lėšos ir turtas užsienyje būtų areštuoti. „Tikime, kad šalys partnerės taip pat prisijungs prie šio plataus užmojo plano“, – sakė jis.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenko sakė, kad Ukrainai jau yra rezervuota 300 mlrd. dolerių suma, rašo pravda.com.ua.

„Mums jau yra rezervuota 300 mlrd. dolerių – tai Rusijos centrinio banko lėšos, esančios sąskaitose už Rusijos ribų, kurios pateks pas mus. Tai lėšos, kurios papildomai pateks į fondą iš areštuoto vadinamojo Rusijos elito turto, kuris toliau bus parduodamas rinkoje“, – cituojamas O.Ustenko.

Trečiadienio naktį Rusijos laivai apšaudė Ukrainos pakrantę Odesos srityje, Tuzlos kaimo apylinkėse. Mėginimo išlaipinti desantą nebuvo. Kaip rašo UNIAN, apie tai pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak jo, krantas iš laivų buvo apšaudytas artilerija ir raketomis. „Paleido didžiulį kiekį sviedinių iš didelio atstumo. Norėjo pačiupinėti kranto apsaugos sistemą. Rezultato nepasiekė“, – parašė A.Heraščenka.

Antradienį buvo skelbiama, kad kranto ties Odesa link artėja koviniai ir desantiniai Rusijos karo laivai. Iš viso pastebėta 14 laivų.