Karas Ukrainoje: NATO vadovas perspėjo, kad Maskva planuoja užimti visą Donbasą

Balandžio 5 d., antradienį, karinės oro pajėgos sunaikino aštuonias okupantų sparnuotąsias raketas.

Ukrainos Karinių oro pajėgų vadavietės spaudos centras pranešė, kad antradienį buvo sunaikintos aštuonios okupantų sparnuotosios raketos.

„Priešas pakeitė taktiką ore: stengiasi nepatekti į mūsų oro gynybos zoną ir nesileidžia į tiesioginį kontaktą su naikintuvais. Vietoje to, rengia raketų smūgius iš oro, taip pat ir iš Baltarusijos oro erdvės“, – feisbuke nurodo karinės oro pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad sankcijos Rusijai po žudynių Bučoje turėtų atitikti okupanto karo nusikaltimų sunkumą.

„Rengiame naują sankcijų paketą Rusijai už viską, ką ji padarė prieš mūsų žmones.

Tai principinis momentas Vakarų lyderiams, ir tai nėra susiję su tuo, ką mūsų žmonės mano apie sankcijas ir ką aš apie jas galiu pasakyti. Kalbama apie tai, kaip sprendimai dėl sankcijų suvokiami pačiose Vakarų visuomenėse.

Po to, ką pasaulis pamatė Bučoje, sankcijos Rusijai turi atitikti okupanto karo nusikaltimų sunkumą.

Raginu visus suprasti, kad šis momentas iš tiesų yra principinis klausimas“, – išplatintame vaizdo pranešime kalba V.Zelenskis.

Turkijos ambasada, kurios veikla dėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą buvo perkelta į Černivcių miestą, grįžo į Kyjivą.

„Šiandien grįžome į savo namus, į Kyjivą“, – ambasada pranešė feisbuke.

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareiškė, kad Rusijos kariai Ukrainoje seksualiai išnaudojo moteris, vyrus, vaikus ir jauno amžiaus žmones. Prokuratūra kartu su organizacijomis kuria pagalbos nukentėjusiesiems mechanizmą.

Apie tai institucija paskelbė „Telegram“ kanale.

„Sukursime veiksmingą mechanizmą, kuris padės aukoms fiziškai, morališkai ir teisiškai. Visuomeninės organizacijos gali būti labai naudingos, nes, kaip rodo praktika, būtent jomis pasitiki smurto artimoje aplinkoje aukos“, – kalbėjo I.Venediktova.

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova sako, kad Ukrainoje tiriama iki penkių tūkstančių Rusijos karo nusikaltimų.

Šią informaciją generalinė prokurorė paskelbė „Telegram“ kanale.

 „Mes ištirsime visus šiuos žiaurumus, kad galėtume patraukti atsakomybėn visus, kurie pradėjo šį karą, siekdami sunaikinti ukrainiečius“, – sako ji.

Lvivo ir Dnipro miestai buvo apšaudyti, skelbia liudininkai iš miestų ir Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis, rašo pravda.ua.

Prieš apšaudymus miestuose buvo paskelbtas oro atakos pavojus.

Sankcijas Rusijai reikia taikyti šiuo metu ir nelaikyti kaip svertų ateičiai, nes „patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Karo nusikaltimai, padaryti Ukrainoje, yra tokie akivaizdūs, ir tokie baisūs, kad normalūs žmonės supras, kad mes turime būti ryžtingi, vieningi, ir mes negalime laikyti kažkokių svertų ateičiai, kadangi patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, – antradienį interviu televizijai CNN sakė Lietuvos vadovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis visų priemonių siekiant izoliuoti Rusiją, pašalinti ją iš pasaulinės rinkos, sporto ir kultūros organizacijų ir „absoliučiai būtina pasiekti neatidėliotiną ekonominį poveikį Rusijos ekonomikai“.

„Aš manau, kad mums jau pavyko padaryti poveikį, bet tai užtrunka, o kol kas turime padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis: karine, humanitarine, finansine pagalba“, – kalbėjo prezidentas.

Portugalija išsiųs 10 Rusijos ambasados Lisabonoje darbuotojų, antradienį pareiškė Portugalijos užsienio reikalų ministerija, kurią cituoja CNN.

Pareiškime teigiama, kad 10 darbuotojų, kurie dabar paskelbti persona non grata, veikla „prieštaravo Portugalijos nacionaliniam saugumui“, ir priduriama, kad jie turės per dvi savaites palikti šalį. 

Italija, Švedija, Ispanija, Estija, Danija ir Latvija antradienį paskelbė išsiunčiančios Rusijos diplomatus ir darbuotojus.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ sukėlė šoką ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje.

Jame atvirai dėstoma, kaip turi būti sugriauta nepriklausoma valstybė, uždraustas jos pavadinimas, išžudyta šalies vadovybė, o pavergta visuomenė – perauklėta.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų evakuoti 3 846 žmonės, praneša „Reuters“.

Pirmadienį buvo evakuoti 3 376 žmonės.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paskelbė vaizdo įrašą, skirtą Rusijos visuomenei. Vaizdo įraše jis teigia, kad Rusijos kariai Ukrainoje vykdo žiaurumus, įskaitant civilių žudynes ir moterų prievartavimus.

B.Johnsonas rusus ragina naudotis VPN interneto ryšiu, kad galėtų „pasiekti nepriklausomą informaciją“.

Vaizdo įrašo pabaigoje kalbėdamas rusų kalba premjeras sako, kad Vladimiras Putinas yra kaltinamas karo nusikaltimais, tačiau jis nemano, kad prezidentas veikia savo tautos vardu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išdėstė dar vieną gynybos versiją, norėdamas apsaugoti Rusiją dėl jai pateikiamų kaltinimų karo nusikaltimais Bučoje.

„Kyla klausimas: – kokia yra šios apverktinos, melagingos provokacijos, kurios teisingumo tiesiog neįmanoma patikrinti, priežastis? Esame linkę manyti, kad to priežastis – noras rasti būdą, kaip būtų galima sužlugdyti vykstančias derybas“, – ministerijos išplatintą pranešimą cituoja pravda.ua.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“.

„Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro. Iš esmės režimas elgiasi kaip naciai ir (aiškinasi) žinia, kad eina „denacifikuoti“. Jie perrašinėja istoriją ir kitus kaltina istorijos perrašymu, jie susidoroja su žmonėmis, žmones žudo ir kaltina tais dalykais savo oponentus arba šiuo atveju Ukrainą ir ukrainiečius“, – antradienį interviu LRT sakė I.Šimonytė.

Vyriausybės vadovė teigė, jog Lietuva Rusijos melo „neperka“, tačiau nerimą kelia tai, kad jų propaganda gali padėti abejones dėl situacijos Ukrainoje.

„Mes šito melo neperkame ir Lietuvoje turbūt labai mažai žmonių, kurie patikėtų bent vieną sekundę tuo, kas yra sakoma, net jeigu jie nebūtinai turi labai stiprią nuomonę Kremliaus atžvilgiu. Man labai baisu, kad ta manipuliacija yra labai plačiai einanti Vakaruose“, – pažymėjo premjerė.

„Kas yra šito karo labai didelis skirtumas nuo 2014 metų – kad mes beveik neturim diskusijos, kad „ne viskas čia vienareikšmiška“, „nenaudokim tam tikrų žodžių“, kas iš esmės naudinga Kremliui, bet Kremlius daro viską, kad vėl grąžintų  abejones, dvejones, kad gal mes ne viską žinom. Visi viską žino, visi viską mato, viskas yra akivaizdu iki skausmo“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Nepavykus pasiekti tikslų Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose, Rusija siaurina fronto liniją ir siekia pagrindinį puolimą koncentruoti į Donbaso frontą bei Pietų Ukrainą, sako 15min kalbinti ekspertai.

Tiesa, kol kas agresoriaus pajėgos nėra pasiruošusios vykdyti intensyvaus puolimo, jų pergrupavimui dar reikės laiko, kurio jos daug neturi, teigia ekspertai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienio popietę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje – pirmą kartą nuo karo pradžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

BBC pateikia esminių faktų apžvalgą:

• V.Zelenskis posėdžio metu pateikė sąrašą įtariamų įsiveržusių Rusijos karinių pajėgų žiaurumų, kurie buvo aptikti Kremliui atitraukus savo karius
• Ukrainos prezidentas teigė, kad okupacinės pajėgos žudė ir kankino „tik dėl malonumo“
• V.Zelenskis pareikalavo, kad Maskvai būtų taikoma atsakomybė, ir paragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos
• Rusija dar kartą paneigė kaltinimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, o šalies ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose iš Bučos yra „akivaizdžių neatitikimų“.
• Rusijos atstovas kartojo, kad Bučoje žurnalistų rastų negyvų civilių kūnų nebuvo, kai Rusijos pajėgos paliko šį miestą
• Jungtinės Valstijos vėl paragino Rusiją pašalinti iš JT Žmogaus teisių tarybos
• Kinija, kuri vengė kritikuoti Rusijos sukeltą karą, pareiškė, kad pranešimai apie civilių žūtis yra „labai nerimą keliantys“, tačiau teigė, kad bet kokie kaltinimai turėtų būti grindžiami patikrintais faktais

Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė 15 narių Saugumo Tarybą, įskaitant Maskvos pasiuntinį, antradienį informavo apie „patikimus pareiškimus“, kad Rusija apgyvendintuose Ukrainos rajonuose daug kartų naudojo kasetinius ginklus.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) „gavo patikimų pareiškimų, kad Rusijos pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius ginklus apgyvendintuose rajonuose“, per posėdį dėl Rusijos invazijos Ukrainoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo.

JT „rimtai susirūpinusios dėl didelį plotą paveikiančių sprogstamųjų ginklų nuolatinio naudojimo“, sakė R.DiCarlo ir pažymėjo, kad tokie ginklai per šį karą pareikalauja daugiausiai civilių aukų.

Kinijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Zhang Jun sakė, kad pranešimai ir vaizdai, kuriuose matomos civilių žūtys Bučoje, kelia „didelį nerimą“. Jis taip pat pridūrė, kad reikia patikrinti aplinkybes ir bet kokius kaltinimus pagrįsti faktais, rašo „The Guardian“.

Kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje jis pakartojo Pekino poziciją, kad sankcijos nėra veiksmingos sprendžiant Ukrainos krizę ir tik sukelia ekonominius padarinius.

Jis taip pat paragino JAV, NATO ir ES pradėti dialogą su Rusija.

Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.

„Manome, kad mieste liko maždaug 120 tūkst. miesto gyventojų. Mes jau peržengėme humanitarinės katastrofos ribą, nes pastarąsias 30 dienų šie žmonės neturi šildymo, vandens – nieko“, – sakė Vadymas Boičenka.

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

Maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio esančioje Zaporižioje su žurnalistais kalbėjęs V.Boičenka sakė, kad tie, kas, nepaisant nuolatinio rusų pajėgų apšaudymo, liko mieste, gyvena baisiomis sąlygomis. 

„Labai svarbu visus juos evakuoti. Padėtis ten yra per daug pavojinga, netinkama gyventi. Mes bandome koordinuoti (pastangas) su įvairiais partneriais, kad išvežtume visus Mariupolio gyventojus“, – agentūrai AFP sakė miesto meras.

Pasak jo, nuo kovo 13 dienos iš miesto į saugią vietą buvo perkelta maždaug 100 tūkst. civilių gyventojų.

Anot V.Boičenkos, Rusijos pajėgos mieste bando įtikinti gyventojus, kad ukrainiečių pareigūnai juos paliko patiems pasirūpinti savimi.

„Jie bando įtikinti žmones, kad valdžia juos paliko ir nieko nedaro, kad juos išgelbėtų, atsiųstų jiems pagalbą arba bandytų juos evakuoti“, – sakė jis. 

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

Rusijos pajėgos „izoliavo ir apsupo miestą. Gyventojai yra atskirti nuo mūsų vyriausybės informacijos, nebeturi interneto ryšio“, pridūrė meras.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) jau kelias dienas bando nusiųsti komandą į Mariupolį, kuri padėtų užtikrinti saugų koridorių tūkstančiams išvykti norinčių civilių.

Anksčiau šią savaitę V.Boičenka žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

15min susisiekė su lietuviu, tarnaujančiu Ukrainos svetimšalių legione, kuris buvo vienas pirmųjų, įžengusių į Kyjivo priemiestį Bučą po rusų karių atsitraukimo.

Su tapatybės atskleisti nenorėjusiu lietuviu kalbėjomės apie tai kaip vyko miesto išlaisvinimas, ką jie pamatė vieni pirmųjų įžengę į jį, kokia buvo vietinių gyventojų reakcija ir kokius išgyvenimus patyrė grįžęs po karinės operacijos.

Interviu skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrįstai kelia klausimus dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ateities, kritikuodamas jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Ukrainos prezidentas V.Zelenskis teisus, keldamas šituos klausimus, ypač dėl JT Saugumo Tarybos. JT Saugumo Taryba buvo suformuota užtikrinti taiką pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, dabar mes matome, kad nuolatinė Saugumo Tarybos narė yra atsakinga už žiaurumus Ukrainoje, klausimas pagrįstas – ar JT vis dar pajėgi atlikti tai, kam buvo sukurta?“ – antradienį interviu televizijai CNN sakė G.Landsbergis.

„Šitie klausimai pradedami kelti ir aš nenustebęs, kad prezidentas V.Zelenskis juos kelia“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukrainos lyderis V.Zelenskis antradienį paragino Jungtines Tautas „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos.

„Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė.

Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

A.Baerbock kalbėjo po konferencijos Berlyne dėl paramos Moldovai, smarkiai paveiktai konflikto kaimyninėje Ukrainoje.

Konferencijos dalyviai sutarė priimti 12 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, šiuo metu esančių Moldovoje, skirti 71 mln. eurų pagalbą ir kone 700 mln. eurų paskolų šiai šaliai, remti jos pastangas kovoti su korupcija ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) antradienį išplatino bendrą pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kuriame pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Pareiškime akcentuojama, kad Rusija, su bendrininkės Baltarusijos pagalba, ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio teisingumo teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius dingimus ir deportaciją į Rusiją.

„Sukrečiantys vaizdai iš Bučos ir kitų išvaduotų teritorijų aplink Kyjivą ir kituose Ukrainos regionuose tik dar kartą įrodo, kad Rusija nepaiso nei JT Chartijos, nei tarptautinės teisės, nei žmogiškumo siekdama savo neteisėtų tikslų“, − pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Šiaurės-Baltijos valstybės pareiškime pabrėžė visapusiškai remiančios tarptautines pastangas patraukti Rusijos vadovus ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn už barbariškus nusikaltimus. Pareiškime JT valstybės narės taip pat paragintos prisijungti prie naujai JT įsteigtos Atskaitomybės už agresiją prieš Ukrainą draugų grupės.

Bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių pareiškimas išplatintas po antradienį vykusio Rusijos karui prieš Ukrainą skirto Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo JT generalinis sekretorius bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasisakęs nuotoliniu būdu.

Bučos miesto meras Anatolijus Fedorukas mano, kad miestas galės pradėti grįžti į normalų gyvenimą po savaitės, rašo pravda.ua.

„Tikiuosi, kad po savaitės galėsime grįžti į normalų gyvenimą. Dirbame, kad būtų atnaujintas vandens ir dujų tiekimas“, – sako miesto meras.

Jis taip pat akcentuoja, kad Ukrainos vyriausybė vis dar nerekomenduoja civiliams gyventojams grįžti į miestą.

Anksčiau skelbta, kad iš miesto pasitraukus Rusijos kariams miesto erdvėse liko daug minų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs nusivylęs, kad į naują sankcijų Rusijai paketą neįtraukta naftos pramonė.

„Aš nusivylęs, kad siūlymai neapima naftos. Anglys, kai mes kalbame apie finansus, kuriais Rusijos biudžetą papildo Europa pirkdama anglis, tai nėra daug, galėtumėt pridėti žvakes ir malkas, jei norėtumėt padaryt stipriau. Bet jei mes nekalbame apie kažką tokio esminio kaip nafta, tai nėra didelis smūgis“,  – antradienį interviu CNN televizijai sakė G.Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad rusiškos naftos Europos šalims būtų paprasčiau atsisakyti nei dujų, kaip padarė Lietuva.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus po to, kai Ukrainos Bučos mieste pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugybė civilių lavonų, o Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis.

Slovėnijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Timurą Eivazovą, kad išreikštų Slovėnijos „šoką dėl Ukrainos civilių žudymo Bučoje ir kituose miestuose, kurie buvo išvaduoti nuo agresorės Rusijos pajėgų“, ir informuotų jį apie mažinamą Rusijos diplomatų skaičių šalyje.

Vėliau ministerijos atstovė naujienų agentūrai patvirtino, kad Liubliana išsiunčia 33 diplomatus.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Jungtines Tautas nedelsiant imtis veiksmų dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

V.Zelenskis paragino 15 narių tarybą, siekiančią užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, „pašalinti Rusiją kaip agresorę ir karo šaltinį, kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jungtinės Tautos gali būti paprasčiausiai uždarytos. Ponios ir ponai, ar esate pasirengę uždaryti JT? Ar tarptautinės teisės laikai baigėsi? Jeigu atsakymas yra „ne“, tai jums reikia nedelsiant veikti“, – sakė jis savo vaizdo kreipimesi. 

V.Zelenskis taip pat reikalavo, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus jo šalyje.

Žmonės „buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio“, apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V.Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Atsakomybė turi būti neišvengiama“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis pridūrė, kad „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių taip pat buvo deportuoti į Rusiją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Charkivo meras Igoris Terechovas komentuodamas informaciją, kad rusų okupantai gali bandyti užimti miestą, sako, kad Chakivas yra pasirengęs gintis.

„Charkivas vasario 24 d. ir Charkivas balandžio 5 d. yra du skirtingi miestai gynybinių pajėgumų požiūriu. Charkivas yra gerai apginkluotas ir gerai pasirengęs gynybai miestas“, – „Telegram“ kanale kalbėjo jis.

„Okupantai nori pasėti tarp mūsų paniką ir mus demoralizuoti. Mes, Charkivo gyventojai, nesuteiksime jiems tokios galimybės“, – sakė A.Terechovas.

Europos komisaras nuo Lietuvos Virginijus Sinkevičius savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad Europos Komisijos iniciatyva ant stalo gula dar vienas – jau penktas – sankcijų Rusijai paketo siūlymas.

„Po Bučos žudynių, kur išgamos su Rusijos vėliavomis ant uniformos kankino, žudė ir prievartavo civilius gyventojus, Europos Komisijos iniciatyva ant stalo gula dar vienas – jau penktas – sankcijų Rusijai paketo siūlymas.

Pirma, uždraudžiamas anglies, cemento, trąšų, stiklo, gumos gaminių, jūros gėrybių ir alkoholinių gėrimų importas iš Rusijos. Rusijai tai kainuos 9,5 mlrd. eurų per metus.

Antra, uždaromi Europos Sąjungos jūrų uostai Rusijos ir jos valdomiems laivams ir keliai bei geležinkeliai transporto priemonėms. Išlieka kelios išimtys: tebegalima gabenti kai kurias žaliavas, žemės ūkio produkciją, humanitarinę pagalbą, o sausumos keliais – pašto siuntas ir medikamentus, išlieka ir Kaliningrado tranzitas.

Trečia, finansinės sankcijos bus taikomos dar keturiems Rusijos bankams, įskaitant ir antrą didžiausią Rusijos banką VTB.

Ketvirta, draudžiamas eksportas į Rusiją mechanizmų, elektronikos priemonių, transporto sektoriuje naudojamų technologijų, kurie dar nebuvo įtraukti į ankstesnius sankcijų paketus. Sąskaita Rusijai – 10 mlrd. eurų per metus.

15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

Penkta, papildomos priemonės, padėsiančios susistiprinti ankstesnių sankcijų veikimą, ir naujos pavardės bei pavadinimai individualių sankcijų sąrašuose.

Šiems siūlymams rytoj turės pritarti Europos Sąjungos valstybių narių atstovai.

Ką aš asmeniškai apie tai galvoju? Užtenka galvoti apie kažkokias raudonas linijas arba laipsnišką sankcijų taikymą. Po to, ką Rusijos išsigimėliai padarė Bučoje, visos įmanomos priemonės privalo būti panaudotos.

Neužtenka drausti tik anglies importą. Ateina laikas naftos ir dujų importo iš Rusijos draudimams. Taip, kai kurioms Europos Sąjungos šalims narėms dujų importo stabdymas būtų sudėtingas, bet tai privalo būti padaryta ir mes turime joms padėti.

Rusijos bankų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas turi būti išplėstas iki maksimumo be jokių išimčių, įskaitant ir „Sberbank“.

Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje bylos jau dabar privalo pasiekti Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje.

Sankcijų asmenims sąrašas turi būti plečiamas ir svarbiausia – jis turi būti viešas. Į sankcijų sąrašus privalo būti įtraukti visi – nuo eilinio, atsiprašant, padaro-kareivio iki aukščiausių vadovų – prisidėję prie Bučos žudynių ir kitų karo nusikaltimų. Sąrašų pilnas internetas, netgi su telefonų numeriais.

Prisijungti prie „CallRussia“ iniciatyvos ir paskambinti Rusijoje gyvenantiems rusams. Taip, dalis iškart pasiųs ten, kur ir mes juos siunčiame. Dalis išklausys, gal tą minutę nepatikės, bet galvoje liks. Ir gal pasibaigus karui ir teisiant karo nusikaltėlius kažkokia atgailos sėkla visgi išdygs.

Pasiraitoti rankoves ir imtis diplomatijos visais frontais, nes Rusija visame pasaulyje nuo Hanojaus iki Bogotos bando ieškoti šalių, kurios palaikytų režimą. Mes čia turime užtikrinti, kad jos būtų mūsų, bet pirmiausia, Ukrainos pusėje.

Tai yra veiksmų sąrašas, kurį šiandien pristačiau visiems Komisijos nariams, ir sieksiu, kad jis būtų realizuotas. Tikiu, kad naujuose siūlymuose tai atsidurs.

O sąrašą aš pildysiu iki tol, kol Rusijos padarai bus sustabdyti ir Ukrainoje įsivyraus taika. Jūs taip pat galite jį pildyti“, – rašo V.Sinkevičius.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis.

„Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A.Blinkenas. 

„Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas. Tai yra tyčinė kampanija, kurios tikslas yra žudyti, kankinti, prievartauti, vykdyti žiaurumus. Pranešimai yra daugiau nei patikimi. Įrodymai yra tam, kad pasaulis galėtų tai pamatyti“, – kalbėjo jis.

„Tai sustiprina mūsų ir viso pasaulio šalių pasiryžimą užtikrinti, kad vienaip ar kitaip, vieną ar kitą dieną, būtų atsakingi tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, tie, kurie juos įsakė įvykdyti“, – pridūrė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos kartu su kitomis šalimis renka įrodymus, kurie padėtų Ukrainos generalinei prokurorei ir JT Žmogaus teisių tarybai atlikti tyrimus.

„Informacija, kurią matėme artėjant agresijai, rodė, kad tai bus Rusijos kampanijos dalis, – kalbėjo A.Blinkenas. – Tai, ką matome Bučoje ir kitose vietose, patvirtina, kad tai siaubinga ir tragiška.“

„Tačiau visais šiais atvejais dedamos labai svarbios pastangos surinkti įrodymus“, – pridūrė jis.

„Tuo metu gyvybiškai svarbu palaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, palaikyti ir stiprinti spaudimą Rusijai, kad šis karas baigtųsi“, – sakė A.Blinkenas.

Sociologinė grupė „Reitingai“, skelbia, kad jų naujausia daryta apklausa rodo, jog ukrainiečių parama stojimui į NATO ir toliau mažėja, rašo pravda.ua.

Pirmosiomis karo dienomis parama Ukrainos narystei Aljanse buvo išaugusi nuo 62 proc. iki 76 proc..

Tuo metu kovo pabaigoje Ukrainos parama narystei NATO siekė 68 proc., t.y. beveik pasiekė prieškarinį lygį.

Pravda.ua rašo, kad tyrimą atlikę sociologai nenurodo, dėl kokių priežasčių sumažėjo parama stojimui į NATO, tačiau tikėtina, kad taip atsitiko dėl to, kad ukrainiečiai nesulaukė laukiamos paramos NATO konfrontacijoje su Rusija.  

Apklausa atlikta kovo 30-31 d.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis.

Iš Belgijos bus išsiųsti 19 rusų diplomatų.

„Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškvies Rusijos ambasadorių prie ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J.Borrellis.

Šis žingsnis žengtas Vakarams griežtai kritikuojant Rusijos karą Ukrainoje ir diskutuojant dėl naujų sankcijų, skirtų Kremliui už vasario 24 dieną pradėtą invaziją į kaimyninę šalį.

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas.

„Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.

„Skubiai reikia humanitarinių koridorių, kad būtų galima saugiai evakuoti civilius ir užtikrinti saugų transportą bei labai reikalingos humanitarinės pagalbos pristatymą, kad būtų galima greitai padėti šalies viduje persikėlusiems žmonėms“, – sakė jis.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių pabėgo iš savo namų, įskaitant daugiau kaip 4,2 mln. iš šalies išvykusių ukrainiečių.

TMO savo antrą tyrimą vykdė nuo kovo 24 dienos iki balandžio 1-osios. Nustatyta, kad penktadienį Ukrainoje buvo 7 138 715 šalies viduje perkeltų žmonių, ir kad 59 proc. jų yra moterys.

Apskaičiuota, kad iš Kyjivo srities pabėgo kone 2,4 mln. žmonių, iš rytinio regiono – 2,4 mln., iš šiaurinio – 1,7 milijono. 41 proc. šalies viduje esančių pabėgėlių – 2,9 mln. žmonių – dabar yra Ukrainos vakaruose.

Taip pat nustatyta, jog daugiau kaip 60 proc. namus palikti turėjusiose bendrai gyvenančių žmonių grupėse yra vaikų, 57 proc. tokių grupių – pagyvenusių asmenų, o 30 proc. tokių grupių – lėtinėmis ligoms sergančių asmenų.

Daugiau kaip trečdalis namus palikti turėjusių bendrai gyvenančių žmonių grupių nurodė, kad pastarąjį mėnesį neturėjo pajamų.

Nuogąstavimai dėl saugumo

Be maždaug 7,1 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, yra ir įstrigusių bendruomenių, kurioms reikalinga pagalba, nurodė TMO.

Nustatyta, kad dar apie 2,9 mln. žmonių svarsto, ar palikti savo namus.

Kalbėdami apie priežastis, kodėl lieka savo namuose, 16 proc. žmonių nurodė, kad jiems nesaugu išvykti, 6 proc. sakė nenorintys palikti šeimos narių, 3 proc. sakė, kad nežinotų, kur vykti, o 1 proc. tvirtino negalintys išvykti dėl sveikatos problemų.

Greitas reprezentatyvus įvertinimas buvo atliktas apklausus 2 tūkst. vyresnių nei 18 metų ir atsitiktinai parinktų anoniminių respondentų. Su jais buvo susisiekta telefonu.

TMO šio tyrimo rezultatais naudojasi vertindama šalies viduje esančių pabėgėlių skaičių ir mobilumą, humanitarinius poreikius.

Tarp pabėgėliams reikalingiausių dalykų yra pinigai, transportas, maistas, prieglobstis, higienos priemonės, nurodo TMO.

Šalies viduje esantiems pabėgėliams taip pat reikia daugiau galimybių gauti vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų, nurodė organizacija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį išreiškė nuogąstavimą, kad Ukrainos rajonuose, kurie buvo okupuoti Rusijos pajėgų, paaiškės „daugiau žiaurumų“.

„Kai ir jei“ Rusija atitrauks pajėgas, teritorijas perimantys ukrainiečių kariai gali „pamatyti daugiau bendrų kapų, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, sakė jis žurnalistams.

Ukrainos Saugumo tarnyba pranešė, kad Rusijos okupantai planuoja didelio masto provokaciją apsuptame Mariupolio mieste. 

Pasak saugumiečių, rusai nori į vieną vietą surinkti pačių jų nužudytų Mariupolio gyventojų kūnus ir pristatyti juos kaip masines Ukrainos karių aukas.

„Rašistų žiaurumai Bučoje sukrėtė visą pasaulį.Tad pagrindinis Rusijos propagandos uždavinys šiandien yra kiek įmanoma nukreipti auditorijos, tiek tarptautinės, tiek vidaus, dėmesį nuo šių įvykių į tariamus Ukrainos gynėjų nusikaltimus Mariupolyje“, – pažymėjo Ukrainos Saugumo tarnyba. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų.

„Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.

Tuo metu Estija paskelbė, kad išsiunčia iš šalies 14 Rusijos konsulato darbuotojų ir uždaro generalinį konsulatą Narvoje bei kanceliariją Tartu.

Antradienį Talinas iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje Vladimirą Lipajevą, kad perduotų notą apie tai, kad Estija uždaro Rusijos generalinį konsulatą Narvoje ir Rusijos ambasados ​​Tartu konsulinį skyrių.

Estija taip pat nusprendė išsiųsti ir paskelbti nepageidaujamais asmenimis 14 darbuotojų, iš kurių septyni turi diplomatinį statusą. Jie Estiją turi palikti iki šio mėnesio pabaigos.

Apie tai paskelbta praėjus dienai po Lietuvos sprendimo pažeminti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Rusija, išsiųsti Rusijos ambasadorių ir uždaryti konsulatą Klaipėdoje.

Europos Sąjungos šalys dėl karo Ukrainoje bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiuntė daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglies importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kad įsigaliotų naujas sankcijų paketas, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas.

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Alicia Arango Olmos, Kolumbijos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje, šįmet pirmininkaujanti 1997 metų Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų gamybos ir naudojimo uždraudimo pasirašiusioms šalims, išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja sausumos minas.

Ji atkreipė dėmesį į tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) kovo 29 dienos pranešimą, kad ukrainiečių sprogstamųjų šaudmenų nukenksminimo specialistai ankstesnę dieną aptiko draudžiamų priešpėstinių minų rytinėje Charkivo srityje. HRW nurodė, jog žinoma, kad Rusija turi tokių minų, kokios buvo aptiktos Charkivo srityje, o Ukraina jų neturi.

A.Arango Olmos per spaudos konferenciją pirmadienį, kai buvo minima Tarptautinė švietimo apie minų pavojų ir pagalbos, skirtos su išminavimu susijusiai veiklai, diena, sakė, kad Ukraina yra viena iš 164 šalių, pasirašiusių Otavos konvenciją, tačiau Rusija prie šio dokumento nėra prisijungusi.

„Priešpėstinės minos tik žudo ir luošina žmones, jos nesprendžia jokių problemų“, – sakė A. Arango Olmos savo kreipimesi į Rusiją.

„Todėl, rusai, prašau, nustokite jas naudoti, nes daugelis žmonių, nukentėjusių nuo sausumos minų, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo ji.

Jordanijos princas Miredas bin Ra'adas bin Zeidas, specialusis pasiuntinys, dedantis pastangas, kad Otavos konvencija taptų visuotine, sakė, kad prieš šio dokumento jau prisijungė maždaug 80 proc. pasaulio valstybių.

Pasak jo, prie konvencijos nėra prisijungusios 33 valstybės, tarp jų kai kurios šalys, kurios savo kariniuose sandėliuose bendrai gali turėti dešimtis milijonų priešpėstinių minų, o dar milijonus yra užkasusios žemėje. 

Kai kurios Otavos konvencijos nepasirašiusios šalys turi „galią iš esmės pakeisti padėtį ir eliminuoti šį siaubingą ginklą, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Pakistanas, Rusija ir Jungtinės Valstijos“, sakė jis.

„Norint pasiekti, kad prie konvencijos prisijungtų daugiau valstybių, reikia koordinuotų ir sutelktų pastangų aukščiausiu lygiu. Tai nebus lengva, bet įmanoma“, – pridūrė princas.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kyjivo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas.

„Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

„Rusija turi pasirinkti, ar naudoti likusias vertingas atsargas JAV doleriais, gauti naujų pajamų, ar nevykdyti įsipareigojimų“, – naujienų agentūrai AFP Pareiškė Iždo atstovas.

Iki šiol įsipareigojimų apmokėjimui nebuvo taikomos griežtos sankcijos, atskyrusios Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos. Maskvai buvo leista kelis kartus atlikti mokėjimus užsienio kreditoriams per pagrindinius JAV bankus.

Rusijai taip pat buvo leista gauti mokėjimus už naftos ir dujų pardavimą, nors JAV ir uždraudė žaliavų importą iš Rusijos.

Visgi pirmadienį Baltieji rūmai perspėjo, kad Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui gresia dar daugiau sankcijų, kai paaiškėjo žiaurumo faktų anksčiau Rusijos okupuotose Ukrainos vietose.

Pastarasis JAV žingsnis privers „dar labiau išeikvoti išteklius, kuriuos V.Putinas naudoja tęsti karą prieš Ukrainą, ir sukels daugiau neapibrėžtumo bei iššūkių jų finansų sistemai“, – sakoma Iždo pareigūno pareiškime, kuriame pažymima, kad šalies „laukia recesija, didžiulė infliacija ir būtiniausių prekių trūkumas“.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„O tai neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių“, – pridūrė jis.

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisijungė prie sąjungininkių iš Europos Sąjungos, išsiųsdamos Rusijos diplomatus dėl karo Ukrainoje. Per pastarąsias 48 valandas buvo išsiųsta daugiau nei 140 diplomatų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Pirmadienį Prancūzija išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, o Vokietija pranešė apie išsiunčiamą „reikšmingą“ rusų diplomatų skaičių.

Taip valstybės reagavo į tarptautinį pasipiktinimą sukėlusias žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur savaitgalį po rusų karių pasitraukimo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys civilių gyventojų kūnų.

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasikalbėjo pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, o Pekinas paragino ir toliau siekti taikos derybų, nors daugėja įtarimų dėl Rusijos žiaurumų Kyjivo apylinkėse.

Pastarosiomis dienomis tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Maskvą po to, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys civilių gyventojų kūnų. Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie šių žmonių žūties.

Kinija ne kartą atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją dėl invazijos į kaimyninę šalį. Be to, Pekinas kartoja Maskvos argumentus ir teigia, kad dirvą konfliktui pareiškė Amerikos kišimasis ir NATO plėtra.

Pirmadienį įvykęs kinų ir ukrainiečių diplomatijos vadovų Wang Yi (Vang I) ir Dmytro Kulebos pokalbis telefonu tapo pirmuoju patvirtintu aukšto lygio kontaktu tarp abiejų šalių nuo kovo 1 dienos. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje, kur sudalyvavo virtinėje susitikimų.

Per pokalbį su D. Kuleba Wang Yi pareiškė, kad Kinijos „pagrindinė pozicija Ukrainos klausimu yra skatinti taikos derybas“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Pasak Pekino, pokalbis buvo surengtas Kyjivo iniciatyva.

„Karas kada nors baigsis, o svarbiausia – kaip galėtume pasimokyti iš šios skaudžios patirties, kad tinkamai užtikrintume ilgalaikį saugumą Europoje“, – sakė Wang Yi.

Anot jo, Pekinas tikisi, kad bus sukurtas „subalansuotas, veiksmingas ir tvarus Europos saugumo mechanizmas“, grindžiamas „lygiaverčiu dialogu“ ir „saugumo nedalomumo principu“.

„Kinija nori užimti objektyvią ir sąžiningą poziciją ir toliau savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį“, – pabrėžė ministras.

Pirmadienį D.Kuleba tviteryje parašė esąs „dėkingas savo Kinijos kolegai už solidarumą su civilių aukomis“.

„Abu esame tikri, kad karo prieš Ukrainą nutraukimas pasitarnauja bendriems taikos, pasaulinio maisto saugumo ir tarptautinės prekybos interesams“, – pridūrė jis.

Kinijos diplomatinis artumas Rusijai sukėlė nuogąstavimų, kad Pekinas gali būti pasirengęs padėti Kremliui apeiti Vakarų sankcijas ar net tiekti jam karinę įrangą.

Aukščiausio rango Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį perspėjo kinų prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) neremti Rusijos, taip pat paragino Pekiną pasinaudoti savo diplomatine įtaka karui nutraukti.

Ispanijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus, po to, kai panašių veiksmų ėmėsi Vokietija ir Prancūzija.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresa.

Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai antradienį pranešė pradedantys dar tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius per Rusijos invaziją Ukrainoje.

Tie nusikaltimai įvykdyti pietiniame Mariupolio uostamiestyje, šalia Kyjivo esančiame Hostomelyje ir Černihive Ukrainos šiaurėje, išplatintame pranešime nurodė nacionalinės kovos su terorizmu tarnybos prokurorai.

Prokurorai dar kovo 16 dieną pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, kai šalia Kyjivo buvo nušautas karą nušvietinėjęs prancūzų ir airių kilmės operatorius Pierre'as Zakrzewski.

Pagal Prancūzijos įstatymus, šalies prokurorai gali iškelti bylas dėl karo nusikaltimų, įvykdytų ne Prancūzijoje, jei aukos yra Prancūzijos piliečiai.

Antradienio pranešime išsamesnės informacijos apie iškeltų bylų pobūdį nepateikiama. Jame nurodoma, kad byla iškelta „X“ atžvilgiu – tokia formuluotė reiškia, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape jokiam konkrečiam asmeniui kaltinimai nepareikšti, tačiau tai gali būti padaryta vėliau.

Ukrainos atkovotų Irpinės, Hostomelio ir Bučos vaizdai

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių.

Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Europiečiai spaudžiami smogti Rusijai itin svarbiam energetikos sektoriui, kad šalis nebegautų didžiulių pajamų iš dujų, naftos ir anglies pardavimų, padedančių Kremliui finansuoti karą.

„Nenoriu pateikti išankstinių vertinimų, bet iš tiesų diskutuojama, ką galima padaryti tokiose energetikos srityse kaip anglys ir nafta“, – sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atvykęs į ES ministrų derybas Liuksemburge.

„Diskusijos apie tai vyksta. Europos Komisijos nuomone, tai tikrai yra viena iš galimybių“, – pridūrė jis.

Briuselis šiuo metu rengia naują sankcijų paketą, bet kad jis įsigaliotų būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas.

Lig šiol nuo Rusijos energijos išteklių labai priklausomos šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija ir Italija, priešinosi, kad ribojamosios priemonės paliestų ir dujas ar naftą. Pasiryžti tokiam žingsniui ragina Lenkija ir Baltijos šalys, taip pat Jungtinės Valstijos.

Berlynas pirmadienį pareiškė, kad rusiškų gamtinių dujų, atsižvelgiant į jų svarbą Europos ekonomikai, kol kas neįmanoma atsisakyti. Tuo metu Viena antradienį leido suprasti, kad anglys galėtų būti importuojamos ir iš kitų šalių.

„Šiandien aptarsime [anglių klausimą]“, – antradienį pažymėjo Austrijos finansų ministras Magnusas Brunneris.

„Visuomet turime atsargiai žiūrėti į sankcijas ir ramiai vertinti, kokį poveikį jos turėtų mums patiems“, – pridūrė jis.

ES užsienio reikalų ministrai galėtų priimti naujausią paketą arba per trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančius NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikimus, arba per eilinį susitikimą ateinančios savaitės pradžioje.

Europos Sąjunga koordinuoja sankcijas Maskvai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų sąjungininkėmis dar nuo Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų pradžios.

Vašingtonas pirmadienį pranešė, kad papildomos baudžiamosios priemonės bus įvestos „šią savaitę“.

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai.  

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje. 

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.    

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją. 

Praėjusį savaitgalį šalia Kyjivo esančioje Bučoje atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Ukraina kaltina rusų pajėgas dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias V.Zelenskis vadina karo nusikaltimais ir genocidu.   

Maskva kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

Karo draskomos Ukrainos žmonės labiausiai bijo dėl savo vaikų, kuriems tenka patirti karinių veiksmų siaubą. Tėvai išbando įvairiausius būdus, kaip apsaugoti savo vaikus, nes nežinia, kas gali nutikti rytoj. Socialinius tinklus apskriejo ir abejingų nepaliko mažylės Veros nuotrauka, kurioje matyti ant jos nugaros parašytas vardas, gimimo data, telefono numeris.

Šia sukrečiančia nuotrauka pasidalijo Ukrainos žurnalistė Alesya Batzman.

„Ar suprantate, kodėl ant šios mažos mergaitės nuogos nugaros užrašyta tušinuku? Nes dabar XXI amžius. Nes Rusija užpuolė Ukrainą. Nes rusų fašistai žudo, prievartauja ir kankina ukrainiečių moteris, vaikus ir senelius viso pasaulio akivaizdoje. Štai kodėl ukrainietė motina ant savo kūdikio nugaros užrašė mergaitės vardą, pavardę ir telefono numerius. Ši mama gali būti nužudyta bet kurią akimirką“, – rašė A.Batzman.

Apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uoste skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas, antradienį pareiškė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad laivui buvo smogta per Rusijos „bombardavimą iš jūros“, sukėlusį gaisrą mašinų skyriuje. VRM duomenimis, įgula buvo išgelbėta, nors vienas narys buvo sužeistas.

Ministerija pranešė, kad laivas plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, ir paskelbė krovininio laivo nuotrauką. Pranešime nepatikslinama, kiek žmonių buvo viduje ir kokios tautybės yra įgulos nariai.

Maskvos pajėgos jau kelias savaites bombarduoja Mariupolį, mėgindamos perimti visos Ukrainos pietrytinės pakrantės kontrolę.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį pranešė, kad Roma išsiuntė 30 Rusijos diplomatų, kartu su kitomis Europos šalimis imdamasi veiksmų po Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne L.Di Miao sakė italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

Ukrainoje antradienį bus atverti septyni humanitariniai koridoriai, įskaitant gyventojų evakavimo maršrutus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio ir rusų pajėgų kontroliuojamo Berdiansko, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“.  

Pasak jos, Mariupolio ir Berdiansko gyventojai galės išvykti į Zaporižią savo transportu.

Taip pat bus atidaryti humanitariniai koridoriai išvykti iš Zaporižios srityje esančio Tokmako ir Sjeverodonecko, Lysyčansko, Popasnos bei Hiskės miestų Luhansko srityje.     

I.Vereščuk tame pat pranešime nurodė, kad rusų kariai „niekam neleidžia įvažiuoti į Mariupolį“, taip pat „blokavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovus“ į vakarus nuo šio uostamiesčio esančioje Manhušo gyvenvietėje.   

Pasak vicepremjerės, po derybų TRKK atstovai „naktį buvo paleisti ir išsiųsti į Zaporižią“. 

TRKK antradienį patvirtino, kad jo komanda, kuri buvo sulaikyta, kai vyko padėti evakuoti civilių iš Mariupolio, buvo paleista.   

„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda, pirmadienį sulaikyta policijos Manhuše, praėjusią naktį buvo paleista“, – nurodė Ženevoje įsikūrusi organizacija išplatintame pranešime ir pridūrė, kad „tai didelis palengvėjimas mums ir komandos narių šeimoms“.   

Iš I. Vereščuk pranešimo neaišku, ar Rusija sutiko sustabdyti karo veiksmus palei nurodytus humanitarinius koridorius. Dalis ankstesnių bandymų evakuoti gyventojus humanitariniais koridoriais žlugo, nes Rusija nesilaikė susitarimų nutraukti ugnį.  

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Daugelis ankstesnių mėginimų evakuoti civilius gyventojus žlugo. Kai kuriems žmonėms pavyko smarkiai rizikuojant savarankiškai ištrūkti iš miesto, iki Rusijos invazijos pradžios turėjusio apie pusę milijono gyventojų.

Mariupolio meras pirmadienį sakė, kad 90 proc. miesto yra sugriauta. Jis pridūrė, kad mieste tebėra įstrigę apie 130 tūkst. žmonių ir kad Rusijos pajėgos toliau bombarduoja.

Buvęs JAV ambasadorius Michaelas McFaulas diskusijai iškėlė idėją – už paramą karui įvesti sankcijas Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchui Kirilui. 

„Labai apmaudu, kad patriarchas Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia taip entuziastingai palaikė barbarišką Putino karą. Nėra nieko krikščioniško Putino baisiame elgesyje. Ar patriarchui ir jo metropolitams turėtų būti taikomos sankcijos? Įdomu, ką žmonės mano?“, – tviteryje parašė M.McFaulas.

„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas ir Vladimiras Putinas

Rubižnėje, Luhansko srityje, rusų okupantai pataikė į cisterną su azoto rūgštimi.

Tai paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Neišeikite iš slėptuvių! Jei esate patalpoje – uždarykite duris ir langus! Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, prarijus, patekus ant odos ir gleivinių“, – sakė jis.

Azoto garai dirgina kvėpavimo takus. Esant silpnam apsinuodijimui, atsiranda bronchito, lengvo bronchiolito požymių, galvos svaigimas, mieguistumas. Sunkaus apsinuodijimo atveju – plaučių edema. Apsaugai nuo azoto rūgšties garų naudojamos dujokaukės.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų.

„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. Jis pridūrė, kad Kopenhaga nori pasiųsti „aiškų signalą“, jog šnipinėti Danijoje – „nepriimtina“.

VIDEO: V.Zelenskis pusvalandį praleido Bučoje – sukrėstas vaizdų po žudynių prezidentas kreipsis dėl dar griežtesnių sankcijų Rusijai

V.Zelenskis pusvalandį praleido Bučoje – sukrėstas vaizdų po žudynių prezidentas kreipsis dėl dar griežtesnių sankcijų Rusijai

Reuters

Bučoje ir kituose Kyjivo regiono miestuose rasta daug nesprogusios amunicijos, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Kyjivo srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pirotechnikai kasdien valo teritorijas, kelius, namus ir infrastruktūros objektus nuo šaudmenų, kuriuos okupantai paliko pasitraukę“, – skelbiama tarnybos pranešime „Facebook“.

Rusija pirmadienį pranešė atšaukianti dėl koronaviruso pandemijos taikytą skrydžių draudimą ir atnaujinanti oro susisiekimą su daugiau nei 50 „draugiškų“ šalių, Maskvai atsidūrus tarptautinėje izoliacijoje dėl karo prieš Ukrainą.  

„Sergamumas mažėja, todėl atėjo laikas plėsti Rusijos oro bendrovių skrydžių kryptis“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. 

„Dabar atnaujiname oro susisiekimą su 52 šalimis, įskaitant Argentiną, Indiją, Kiniją, Pietų Afriką ir kitas mums draugiškas valstybes“, – nurodė jis. 

Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) pranešė, kad naujos priemonės, taikomos reguliariesiems ir užsakomiesiems skrydžiams, įsigalios nuo balandžio 9 dienos. 

Rusijos pajėgoms vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys, tarp jų Europos Sąjungos valstybės, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada, uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams. Reaguodamas Kremlius uždarė Rusijos oro erdvę tų šalių lėktuvams.    

Prasidėjus koronaviruso pandemijai Rusija 2020 metais įvedė itin griežtus kelionių suvaržymus, tačiau mažėjant sergamumui jau pradėjo juos švelninti. 

Rusija pergrupuoja savo karius ir ruošiasi puolimui Ukrainos rytiniame Donbaso regione, antradienį paryčiais pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.

„Tikslas – perimti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Remiantis pranešimu, Rusijos kariuomenė Donbase daugiausia dėmesio skiria pastangoms užimti Popasnos ir Rubižnės miestus, taip pat perimti viso Mariupolio uostamiesčio kontrolę. Nuolat bombarduojami ir kiti miestai bei gyvenvietės abiejose srityse.

Pasak Generalinio štabo, Rusijos kariai taip pat toliau blokuoja šiaurės rytinį Charkivo miestą.

VIDEO: V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

Reuters

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintų vizų išdavimo taisyklių taikymą „nedraugiškų“ Europos šalių pareigūnams ir žurnalistams, taip atsakydamas už sankcijas, įvestas jo šaliai dėl invazijos į Ukrainą.

Kremliui vasarį pasiuntus karius į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę baudžiamųjų priemonių, sudavusių skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

Įsakas „dėl atsakomųjų vizų priemonių, susijusių su nedraugiškais užsienio valstybių veiksmais“, yra „pagrįstas būtinybe imtis skubių atsakomųjų priemonių“, nurodoma Kremliaus paskelbtame tekste.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pagal naująsias priemones vizų išdavimo išimtys nebetaikomos oficialioms delegacijoms iš visų ES valstybių narių, taip pat iš Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino.

Įsaku sugriežtintas dokumentų pateikimo procesas ir atsisakyta supaprastintos daugkartinių vizų išdavimo tvarkos pareigūnams bei žurnalistams.

Be to, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms agentūroms nurodyta nuspręsti, ar įvesti atskirus atvykimo ribojimus užsienio piliečiams, „vykdantiems nedraugiškus veiksmus Rusijos atžvilgiu“.

Praėjusį mėnesį Maskva, reaguodama į Vakarų sankcijas, išplėtė vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių sąrašą. Jame, be kita ko, atsidūrė visos 27 ES šalys, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

ES paskelbė sankcijas daugeliui rusų pareigūnų, įskaitant V. Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat uždarė savo oro erdvę šios šalies avialinijoms.

Be to, blokas uždraudė Rusijos valstybinių transliuotojų RT ir „Sputnik“ transliacijas, apkaltinęs jas prisidedant prie Kremliaus „manipuliavimo operacijos“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje likviduoti maždaug 18,5 tūkst. Rusijos karių. 

Be to, priešas prarado 676 tankus, 1858 kovinius šarvuočius, 332 artilerijos sistemas, 150 lėktuvų, 134 malūnsparnius. 

„Duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina didelis karo veiksmų intensyvumas“, – pridūrė Generalinis štabas.

VIDEO: Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Reuters

Nuo didelio masto karo Ukrainoje pradžios žuvo 165 vaikai, o 266 vaikai buvo sužeisti.

Apie tai pranešta Ukrainos generalinės prokuratūros „Telegram“ kanale.

„Dėl ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje buvo sužeistas daugiau nei 431 vaikas. Oficialiais nepilnamečių prokurorų duomenimis 2022 m. balandžio 5 d. ryte 165 vaikai mirė, o 266 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime. .

Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai.

 Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Tuo metu ukrainiečiai ir jų sąjungininkai sako, kad išvaduotose teritorijose aptinkama vis daugiau Rusijos pajėgų masinių žiaurumų pėdsakų.

„Rusija perkelia savo pajėgas, kad susitelktų į puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose ir dalyje pietinių rajonų, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. – Rusija mėgino pavergti visą Ukrainą, bet nesugebėjo. Dabar ji mėgina užvaldyti kai kurias šios šalies dalis.“

„Ši tolesnė fazė gali tęstis mėnesius ar ilgiau“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos atsitraukė iš daugelio teritorijų šiaurės Ukrainoje, akivaizdžiai atsisakiusios pirminių planų greitai nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, bet išvaduotuose rajonuose buvo rasta daug nužudytų civilių, ir tai skatina Vašingtono ryžtą didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino V.Putiną karo nusikaltėliu, o žudynes į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste – karo nusikaltimu“

Dėl šių veiksmų turėtų įvykti „karo nusikaltimų teismas“, žurnalistams sakė J.Bidenas.

J.Sullivanas savo ruožtu nurodė, kad Vašingtonas, derindamas veiksmus su sąjungininkais Europoje, rengia tolesnes priemones, turinčias papildyti ilgą virtinę skaudžių ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama nusmukdyti rublio kursą, smogti Rusijos elitui ir atimti iš šios šalies galimybę importuoti pažangiųjų technologijų komponentus.

„Šią savaitę galite tikėtis tolesnių pranešimų apie sankcijas“, – sakė patarėjas ir pridūrė, kad svarstomos priemonės, susijusios su Rusijai daug pajamų atnešančia energetikos pramone.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį ir ketvirtadienį viešės Briuselyje, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

VIDEO: Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Reuters

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir tikriausiai pareikalaus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.   

Tai bus pirmasis V. Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo Tarybą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Prezidentas šią kalbą sakys po emocingo apsilankymo šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Šiurpūs gatvėse gulinčių nužudytų žmonių vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

Pirmadienį V.Zelenskis, vilkėjęs neperšaunamą liemenę, pusvalandį praleido Bučoje. Akivaizdžiai prislėgtas ir sukrėstas prezidentas dėl žudynių kaltino rusų karius.  

„Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins genocidu“, – sakė jis.

Vėliau V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad „atsakas sankcijomis į Rusijos vykdomas civilių žudynes pagaliau turi būti galingas“. 

„Tačiau... ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti agonijoje, kad kai kurie Europos lyderiai pagaliau suprastų, jog Rusijos valstybė nusipelno griežčiausio spaudimo?“ – klausė jis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

VIDEO: Bučos žudynės – išgyvenusių ukrainiečių citatos: „Tėtį jau buvo pastatę į eilę sušaudyti“

Bučos žudynės – išgyvenusių ukrainiečių citatos: „Tėtį jau buvo pastatę į eilę sušaudyti“

Prezidentas taip pat paragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir sakė, kad papildoma karinė įranga būtų padėjusi išgelbėti tūkstančius gyvybių.   

„Nekaltinu jūsų, kaltinu tik Rusijos kariuomenę, – sakė V.Zelenskis. – Tačiau jūs galėjote padėti.“

VIDEO: V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

Reuters

Prezidentas taip pat paragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir sakė, kad papildoma karinė įranga būtų padėjusi išgelbėti tūkstančius gyvybių.   

„Nekaltinu jūsų, kaltinu tik Rusijos kariuomenę, – sakė V.Zelenskis. – Tačiau jūs galėjote padėti.“

Daugiau sankcijų „šią savaitę“

Ukrainos sąjungininkės žudynes Bučoje pavadino karo nusikaltimais, o Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti.  

JAV prezidentas Joe Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų, o Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino karo nusikaltėliu. 

Baltieji rūmai nurodė, kad šią savaitę paskelbs naujų sankcijų Maskvai, o Prancūzija pareiškė, kad naujos priemonės gali būti nukreiptos prieš Rusijos naftos ir anglių eksportą. 

Tačiau Vokietija įspėjo, kad šiuo metu dar neįmanoma atsisakyti rusiškų dujų. 

„Reikėtų nutraukti visus ekonominius ryšius su Rusija“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris ir pridūrė: „Tačiau šiuo metu neįmanoma nutraukti dujų tiekimo. Mums reikia šiek tiek laiko.“

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pareiškė, jog sieks, kad būtų suspenduota Rusijos narystė Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje. Maskva tokį žingsnį pavadino „neįtikėtinu“. 

Rusija paragino sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį, dėl, anot jos, „siaubingos Ukrainos radikalų provokacijos Bučoje“, tačiau Tarybai pirmininkaujanti Britanija kol kas atsisako patenkinti šį prašymą. 

Vis nauji šiurpūs faktai 

Tikrasis žudynių Bučoje ir kitose vietovėse, iš kurių atsitraukė rusų pajėgos, mastas tebėra neaiškus, tačiau paaiškėja vis naujų šiurpinančių faktų. 

Pirmadienį Bučos vaikų sanatorijos rūsyje buvo aptikti penkių vyrų lavonai.  Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, jog tai penkių neginkluotų civilių, kuriuos surišo, sumušė ir galiausiai nužudė rusų kariai, kūnai. 

Tuo metu į vakarus nuo Kyjivo esančiame Motyžyne ukrainiečių policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė penkių civilių surištomis rankomis lavonus. Tarp aukų yra šios gyvenvietės seniūnė, jos vyras ir sūnus.  

Ukrainos pareigūnai skelbia, kad Kyjivo regione buvo aptikta daugiau kaip 400 civilių gyventojų lavonų. Daugelis jų buvo palaidoti masinėse kapavietėse.   

Tačiau V.Zelenskis įspėjo, kad žudynės Bučoje gali būti tik ledkalnio viršūnė. Prezidentas sakė turįs informacijos, kad kitose vietovėse, tokiose kaip netoliese esanti Borodianka, buvo nužudyta dar daugiau žmonių.  

Ten trumpam nuvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė nematę gatvėse lavonų, tačiau vietos gyventojai kalbėjo, kad žuvo daug žmonių. 

„Žinau penkis civilius, kurie buvo nužudyti, – sakė 58 metų Rafikas Azimovas. – Bet mes nežinome, kiek dar žmonių liko per bombardavimus sugriautų pastatų rūsiuose.“

„Palaidojau šešis žmones, – sakė kitas vietos gyventojas Volodymyras Nahornas. – Daug žmonių tebėra po griuvėsiais.“

VIDEO: V.Putinas už dujas verčia mokėti rubliais – Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisako

V.Putinas už dujas verčia mokėti rubliais – Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisako

Reuters

Latvijos valdžia nepritaria atsiskaitymams su Rusija už jos tiekiamas gamtines dujas rubliais, paskelbė Užsienio reikalų ministerija, o Vyriausybės vadovas patikino, kad to nedarys jokia šalies įmonė – nei valstybinė, nei privati.

„Toks Rusijos reikalavimas reiškia nepagrįstą bandymą vienašališkai pakeisti [dujų tiekimo] sutarties sąlygas“, – sakė Latvijos URM atstovas spaudai Janis Bekeris.

Jis pabrėžė, jog Latvijai šiuo klausimu svarbiausia yra bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija, o Europos Komisija siekia užtikrinti, kad visos ES valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio.

Kaip jau buvo skelbta, bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, pranešė analizuojanti šį Rusijos prezidento reikalavimą „tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu“, taip pat mano, kad naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti tarptautinių sankcijų Rusijai režimo.

Latvijos dujų importuotoja yra pasirašiusi su „Gazprom“ ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį – laikotarpiui iki 2030 metų, kurioje numatyti atsiskaitymai eurais.

„Latvijas gaze“ vadovas Aigaras Kalvitis teigė, kad nuspręsta balandžio mėnesį neimportuoti dujų iš Rusijos vamzdynais, o toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į rekordinį jų brangumą.

Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pirmadienį vakare, po valdančiosios koalicijos partijų atstovų pasitarimo žurnalistams pareiškė, kad nė viena Latvijos įmonė – nei valstybinė, nei privati – už dujas Rusijai rubliais nemokės, nes „tai yra sankcijų reikalas, todėl to nebus“.

Jis pridūrė, jog valdančioji koalicija vieningai pritarė tam, kad Latvija kuo greičiau atsisakytų gamtinių dujų importo iš Rusijos.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

VIDEO: Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Reuters

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokaciją“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, Vokietija paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukusi nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta daug.

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas, padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Siūlomas pardavimas pagerins Bulgarijos galimybes atsakyti į dabartines ir ateities grėsmes, leisdamas Bulgarijos karinėms oro pajėgoms įprasta tvarka naudoti modernius naikintuvus Juodosios jūros regione“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.

Leidimas buvo suteiktas tęsiantis spėlionėms, ar kuri nors iš Vašingtono sąjungininkių NATO bloke galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MIG-29, kad šie  galėtų būti naudojami kovai su Rusijos pajėgomis. JAV savo ruožtu tokiai sąjungininkei parūpintų amerikietiškos gamybos lėktuvų.

Alvydo Tamošiūno nuotr./Naikintuvas MIG-29

Bulgarija – viena iš trijų NATO šalių, turinčių MIG-29, kuriuos pilotuoti moka Ukrainos karo lakūnai. Šių lėktuvų taip pat turi Lenkija ir Slovakija.

Tačiau Pentagono atstovas Johnas Kirby, pirmadienį paklaustas apie F-16 pardavimą, nesureikšmino spėlionių, jog šis žingsnis gali būti susijęs su Bulgarijos MIG-29 perdavimu Ukrainai.

Kovo 19 dieną per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą Bulgarijoje šalies premjeras Kirilas Petkovas sakė, kad tokio susitarimo nėra.

„Tačiau turiu pasakyti, kad būdami taip arti konflikto šiuo metu negalėsime pasiųsti karinės pagalbos Ukrainai“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tokiai pagalbai turėtų pritarti Bulgarijos parlamentas.

Rusija keičia savo planus Ukrainoje ir rengiasi naujai karo fazei. Ji gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau. Ji stengsis užgrobti didesnes Luhansko ir Donecko sričių teritorijas, kad „užmaskuotų“ ankstesnes nesėkmes. Apie tai per brifingą Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidento patarėjas Jake'as Sullivanas.

J.Sullivanas pabrėžė, kad dabar Rusija sutelks savo pajėgas atakoms Donecko ir Luhansko srityse. Tikėtina, kad agresorius mėgins ir toliau blokuoti Mykolajivą, o taip pat pulti Charkivą.

Pasak patarėjo, Rusija perdislokuoja savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės į Donbasą. Tikėtina, kad ten rusai mėgins išskleisti papildomas batalionų taktines grupes, susidedančias iš dešimčių tūkstančių karių.

VIDEO: Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Reuters