Generalinis štabas: rusų okupantai ruošiasi „evakuacijai“ iš Kreminos, Sjevjerodonecko ir Rubižnės

Rusijos kariai sunaikino energetikos objektą, kuris tiekė elektros energiją visam Chersono srities dešiniajam krantui ir didelei Mykolajivo srities daliai.

Buvo susprogdinti du autotransformatoriai, kurių kiekvienas svėrė 250 tonų, savo „Facebook“ puslapyje pranešė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis.

Šiuo metu rengiamos schemos, pagal kurias Chersono regionui elektra bus tiekiama iš dviejų kaimyninių regionų.

Rusijos pajėgoms atsitraukiant Ukrainos pietuose, Joe Bideno administracija paskelbė apie daugybę naujų karinės pagalbos paketų Ukrainai, tačiau visuose juose trūko ginkluotės, kurios Ukrainos kariuomenė jau seniai pageidavo: daugkartinio naudojimo dronų „Gray Eagle“, ginkluotų raketomis „Hellfire“, rašo CNN.

Dviejų pareigūnų teigimu, JAV ieškojo galimybių modifikuoti šį mirtiną droną. Pakeitimai, kurie sumažintų grėsmę prarasti kurį nors iš jų - su juose įmontuota jautria technologija - ir galbūt padidintų tikimybę, kad Ukraina juos gaus.

„Yra konkrečių ir labai techninių patobulinimų, kuriuos galima atlikti ir kurie gali padėti tai padaryti artimiausiu metu, – sakė Kongreso pareigūnas. - Tačiau tie dalykai užtrunka ilgai ir yra gana sudėtingi“.

JAV pareigūnas patvirtino, kad kariuomenė vadovauja pastangoms ištirti, kokie pakeitimai galimi dronui, kurį gamina „General Atomics“ ir kuris kariuomenėje vadinamas MQ-1C.

„Kai kalbame apie dronus, tai yra beveik geriausia, ką galima gauti, – sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos direktorius Sethas Jonesas. - Tai tikrai sudėtingi dronai.“

Tačiau be jokių pakeitimų „Gray Eagle“, kuris gali nešti keturias raketas „Hellfire“ ir skristi 25 000 pėdų aukštyje beveik 30 valandų, greičiausiai nebus įtrauktas į būsimus Ukrainai skiriamos karinės pagalbos sąrašus.

Ukrainos Gynybos ministerija savo paskyroje „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad prie Dniepro užfiksuoti į kitą upės pusę bėgusių rusų karių palikti šalmai, uniformos ir kita amunicija. 

„Rusų okupantai nusivilko uniformas ir plaukė per Dnieprą. 
Paspėliokime, kas jų laukia kitame krante: šilti drabužiai ar HIMARS smūgiai?“ – rašoma įraše.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos esą įsiveržė į kairįjį Dniepro krantą.

Oleškų miesto Chersono srityje meras Jevhenas Ryščukas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino miesto kontrolę.

Ekrano nuotrauka/Oleškų mero Jevheno Ryščuko feisbuko įrašas

Savo „Facebook“ puslapyje pareigūnas paskelbė Ukrainos mažojo herbo nuotrauką, po kuria pridūrė: „Oleškai – tai Ukraina!!!“.

Vėliau miesto meras įrašą pakoregavo, jame liko tik žodis „Ukraina“.

Oleškai yra kairiajame Dniepro krante, už kelių kilometrų nuo Chersono, kuris buvo deokupuotas lapkričio 11 d.

Jei tikėtume pirminiu pranešimu, atrodo, kad Ukrainos kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir yra kairiajame krante. Generalinis štabas šios informacijos nepatvirtino. Tačiau Gynybos ministerija savo „Twitter“ sekmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad Ukrainos kariai forsuoja Dnieprą.

Kiek anksčiau pirmadienį Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigė, kad Ukrainos pajėgos „intensyviai artilerijos ugnimi apšaudo Oleškų miesto rajoną“ Chersono srityje.

JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusija raginama atsakyti už invaziją į Ukrainą, įskaitant žalos atlyginimą Kyjivui.

Rezoliucijoje, kuriai pritarė 94 iš 193 asamblėjos narių, pripažįstama, kad Rusija turi atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje arba prieš ją.

Rusija „turi prisiimti visų savo tarptautiniu mastu neteisėtų veiksmų teisines pasekmes, įskaitant žalos, įskaitant bet kokią žalą, padarytą tokiais veiksmais, atlyginimą“, rašoma rezoliucijoje.

Luhansko srityje okupantai planuoja visiškai evakuoti civilius gyventojus iš Kreminos, Sjevjerodonecko ir Rubižnės gyvenviečių.

„Dėl sudėtingos humanitarinės padėties Luhansko srityje okupantai planuoja visiškai evakuoti civilius gyventojus iš Kreminos, Sjevjerodonecko ir Rubižnės gyvenviečių giliai į laikinai okupuotas teritorijas“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime vakariniame pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Horlivkos mieste, Donecko srityje, sunaikinta Rusijos okupacinių pajėgų dalinio vadavietė.

„Remiantis naujausia informacija, patvirtintas vieno iš okupacinių pajėgų dalinių vadavietės Horlivkos mieste Donecko srityje sunaikinimas. Per smūgį buvo sunaikinti 7 sunkvežimiai ir 2 MT-12 „Rapira“ ginklai. Be to, 15 užpuolikų buvo sužeista, o trys MT-LB apgadinti“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės išsiuntė Ukrainai bent 8 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos Vladimiro Putino karo sąlygomis, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.  

J.Borrellis pridūrė, kad ES „ir toliau izoliuos Rusiją tarptautiniu mastu“ ir toliau taikys „ribojamąsias priemones“ Rusijos ekonomikai.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per netikėtą apsilankymą Chersone sakė, kad šio miesto susigrąžinimas žymi „karo pabaigos pradžią“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Chersone

+16

Prezidentūros paskelbtuose atvaizduose matyti himną giedantis, ranką prie krūtinės pridėjęs V.Zelenskis per šalies vėliavos iškėlimą prie Chersono pagrindinio administracinio pastato.

„Tai karo pabaigos pradžia“, – sakė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite čia.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį pareiškė, kad jos šalis yra de facto „okupuota“ Rusijos, ir paragino Europos Sąjungą toliau daryti spaudimą Vakaruose nepripažinto lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą, ir Maskva į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių operatyvinių pajėgų dalis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Turiu pasakyti, kad Baltarusija susiduria su de facto karine okupacija“, – po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė S.Cichanouskaja.

Jos teigimu, A.Lukašenka „nekontroliuoja Rusijos karių buvimo“ ar Maskvos karinės technikos dislokavimo Baltarusijoje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos parlamento narys teigia, kad išlaisvinus Chersoną buvo išlaisvintas sulaikytas JAV pilietis.

„Išlaisvinus Chersoną buvo paleistas vienas iš kalinių, JAV pilietis Suedi Murekezi“, – pareiškė Oleksandras Kovaliovas savo feisbuko puslapyje.

O.Kovaliovas pridūrė, kad S Murekezi „gynė mūsų šalies nepriklausomybę, už ką ir buvo suimtas“.

„Koordinuoti mūsų komandos veiksmai padėjo išlaisvinti iš nelaisvės dar vieną JAV pilietį. Šiandien jis jau laisvas ir grįžta namo“, – pridūrė O.Kovaliovas. 

O.Kovaliovas sakė, kad S.Murekezi buvo suimtas Chersone, „ir ilgą laiką su juo nebuvo jokio ryšio. Tačiau mūsų komandos pastangomis buvo nustatyta S.Murekezi buvimo vieta ir jis buvo grąžintas iš nelaisvės“.

Remiantis paskelbtais pranešimais, S.Murekezi buvo sulaikytas Chersone liepą. 

Laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, kiekvieną savaitę miršta apie 150 žmonių.

Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnybos duomenimis, mirčių skaičius mieste išaugo maždaug 4–5 kartus, palyginti su tuo, kuris buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

„Mariupolyje kiekvieną savaitę miršta apie 150 žmonių. Tai yra beveik 25 žmonės kasdien. Vaikų beveik negimsta. Miestas miršta nuo okupacijos“, – sakoma ataskaitoje. 

Pažymima, kad okupuotame Marriupolyje kas savaitę gimsta 5–6 vaikai. Tuo pat metu, prieš prasidedant Rusijos karui prieš Ukrainą, mieste kasdien gimdavo apie 50 kūdikių.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas teigia, kad Rusijos kariuomenės tikslas šiame karo etape – visiškai kontroliuoti Donbasą. Jis mano, kad Rusija šiame regione sutelks didžiąją dalį savo likusių pajėgų.

Pasak buvusio Ukrainos gynybos ministro, rusų pajėgų vadas Sergejus Surovikinas, pasitraukęs iš Chersono, yra spaudžiamas pasiekti rezultatų bent jau šia kryptimi. „Jam [Surovikinui] tai yra atleidimo arba sėkmės klausimas. Ir jam leidžiama už tai sumokėti bet kokią kainą“, – „The Wall Street Journal“ sakė buvęs ministras.

Ukrainos kariai fronte lapkričio mėnesį

+18

A.Zahorodniukas nenorėjo prognozuoti galimo Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje rezultatų, tačiau pažymėjo, kad Ukraina gali turėti „rimtų problemų“, nes ten sutelktos visos Rusijos pajėgos. „Jiems nereikia nei žmonių, nei pastatų, nei gamyklų – jiems reikia tik teritorijos. Taigi jie gali būti negailestingi kovoje dėl kiekvieno kvadratinio kilometro“, – sakė A.Zahorodniukas, kuris 2019-2020 m. vadovavo Ukrainos gynybos ministerijai.

Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto analitikas Mykola Belskovas sutinka, kad šiandien svarbiausias Rusijos prioritetas tikriausiai yra visiškai kontroliuoti Donecko regioną, ir prognozuoja, kad ir toliau vyks atkaklios kovos šia kryptimi.

JAV paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš tarptautinį tinklą, kuris siekė įsigyti technologijų, skirtų Rusijos karui Ukrainoje remti, rašo „The Guardian“.

Sankcijos taikomos 14 asmenų ir 28 subjektams, įskaitant Rusijos oligarcho Suleimano Kerimovo šeimos narius, taip pat asmenims, kurie, kaip teigiama, dirbo Suleimano tinkle kaip finansiniai tarpininkai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antony Blinkenas

„Jungtinės Valstijos ir toliau trikdys Rusijos karinio tiekimo grandines ir primes dideles išlaidas prezidento V.Putino pagalbininkams, taip pat visiems tiems, kurie remia Rusijos brutalumą prieš savo kaimynę“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

JAV iždo departamentas taip pat įtraukė į juodąjį sąrašą Rusijos mikroelektronikos bendrovę „Milandr“, kuri, pasak jo, yra Maskvos karinių mokslinių tyrimų ir plėtros struktūros dalis.

Jis taip pat įvedė sankcijas pagrindinėms Rusijos karinės pramonės bendrovėms. JAV prekybos departamentas nutraukė Amerikoje pagamintų komponentų ir JAV technologijų, kurios buvo naudojamos kai kuriose Rusijos karinėse priemonėse, eksportą.

Ukrainos prokurorai Chersono srityje, Archangelskojės miestelyje, aptiko dviejų vietos gyventojų – ūkininkų poros, kuri, preliminariais duomenimis, buvo nužudyta savo namo rūsyje, užkastus kūnus.

Pasak prokuratūros, žuvusiųjų kaukolės buvo pažeistos. Iškelta baudžiamoji byla „dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Ukrainą susigrąžinus Chersoną, pavadindamas tai „svarbia, reikšminga pergale“, tačiau teigė, kad žiemą kovos sulėtės, o karo baigtis „dar neaiški“.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

„Galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių drąsa, ryžtu ir pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė J.Bidenas.

„Manau, kad žiemos mėnesiais viskas šiek tiek sulėtės“, – teigė Jungtinių Valstijų lyderis.

Jis pridūrė, kad, jo nuomone, „dar neaišku, koks tiksliai bus rezultatas“, išskyrus tai, kad Rusija neokupuos Ukrainos.

JAV transliuotojas CNN, remdamasis vietos gyventoju, kuris prašė neskelbti jo pavardės, teigia, kad netrukus po Volodymyro Zelenskio vizito Rusijos kariai apšaudė šiaurės rytinį miesto pakraštį iš dešiniojo Dnipro kranto. Pasak žurnalistų pašnekovo, minosvaidžio sviedinys apgadino jo namą. Ukrainos valdžia kol kas nepranešė apie miesto apšaudymą.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad Rusijos raketų atakos, kurios spalį buvo intensyvios ir nuolatinės, slopsta, skelbia CNN.

„Dabar matome tam tikrą sąstingį, nieko ypatingo nevyksta“, – sakė per brifingą Kyjive sakė Oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

J.Ihnatas sakė, kad tebevyksta „fronto miestų apšaudymas ir raketų atakos iš raketinės artilerijos ir priešlėktuvinių sistemų S-300. Priešas paleidžia šio tipo raketas balistine trajektorija“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numuštos rusų raketos liekanos

Jis taip pat sakė, kad šeštadienį įvyko viena centrinio regiono ataka, kurią surengė „bombonešiai TU-22M3; buvo paleistos kelios raketos X-22“.

Tačiau J.Ilhatas sakė, kad „per pastarąją savaitę nematėme, kad būtų naudojamos sparnuotosios raketos ar bepiločiai lėktuvai „Shahed“. Dėl ginklų trūkumo priešas negali nuolat rengti masinių raketinių smūgių.“

Jis sakė, kad rusams trūksta balistinių raketų ir iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų.

„Priešo ginklų trūkumas susijęs ir su „Iskander“, ir su X-555 bei X-101 raketomis, ir ypač su „Kalibr“ tipo raketomis.

„Kalibr“ tipo raketų spalio mėnesį buvo panaudota iki 15 vienetų. Šio ginklo negalima greitai pagaminti ir pradėti naudoti“, – kalbėjo jis.

J.Ihnatas sakė, kad Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino daugiau kaip 330 savadarbių bepiločių orlaivių ir kad „iš viso priešas Ukrainoje paleido daugiau kaip 400 Irano bepiločių orlaivių“ iš pietų, rytų ir šiaurės.

J.Ihnatas sakė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba tobulinama, nes į šalį atkeliauja pažangios vakarietiškos sistemos.

„Ukrainos dangų jau saugo NASAMS priešlėktuvinės raketų sistemos. Mums tai labai gera žinia. NASAMS prisijungia prie vienintelės IRIS-T, kuri saugo šalies pietus.

Ukrainos priešlėktuvinę gynybą sustiprins amerikiečių sistemos „Avenger“, – sakė jis.

„Amerikos partnerių tiekiami „Avenger“ turi savo radarą, savo bazėje gali efektyviai valdyti aštuonias „Stinger“ raketas vienu metu; jie labai mobilūs“, – kalbėjo J.Ihnatas.

Jis sakė, kad Vokietijos tiekiama IRIS-T sistema sunaikino 100 proc. taikinių.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad neseniai atgautame Chersono regione, iš kurio Maskva praėjusią savaitę pranešė išvedusi savo karius, sulaikė civiliniais drabužiais vilkintį Rusijos kariškį.

„Saugumo tarnybos pareigūnai išlaisvintame Chersone sulaikė rusų kariškį“, – sakoma žvalgybos tarnybos SBU pranešime.

„Vyras buvo apsirengęs civilio drabužiais ir bandė apsimesti „vietiniu“, – tęsiama jame. – Po pokalbio su SBU pareigūnais jis prisipažino, kad yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų 69-osios brigados profesionalus karys.“

Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas J. Burnsas pirmadienį Turkijoje susitiko su savo kolega iš Rusijos ir perspėjo Rusiją nenaudoti branduolinių ginklų Ukrainoje, pranešė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.

Nacionalinio saugumo taryba teigė, kad W.J.Burnso susitikimas Ankaroje jokiu būdu nebuvo skirtas deryboms ar bet kokiam karo Ukrainoje sureguliavimui aptarti. Ukraina buvo iš anksto informuota apie šią kelionę, sakė atstovas spaudai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

Prezidentas J.Bidenas primygtinai tvirtino, kad Ukraina, o ne Jungtinės Valstijos diktuos, ar ir kada prasidės derybos dėl karo pabaigos.

W.J.Burnsas taip pat turėjo iškelti Rusijoje sulaikytų amerikiečių klausimą, pranešė Nacionalinio saugumo taryba.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nepatvirtino ir nepaneigė, ar susitikimas įvyko.

CŽV atstovai spaudai atsisakė komentuoti šį susitikimą. 

Laikinai užgrobtose pietinėse teritorijose rusai ardo kelius ir drėkinimo kanalus į betonines plokštes, kurios naudojamos gynybinių konstrukcijų statybai okupuotame Zaporižios srities Melitopolyje.

Pranešama, kad okupantai į Melitopolį kasdien atveža statybines medžiagas. Dalį betoninių plokščių rusai atgabena iš Heničeskio rajono, kur Solokohirnės kaime ardomi keliai ir drėkinimo kanalai.

Taip pat rašoma, kad okupantai Melitopolio rajono kaimuose ieško vyrų, kurie bus išsiųsti priverstiniams darbams statyti įtvirtinimus.

Pažymima, kad pačiame Melitopolyje galima pamatyti skelbimą su kvietimu „į gerai apmokamą darbą“. Skelbimuose įsibrovėliai siūlo 80 000 rublių atlyginimą, tačiau nenurodo, kad darbai bus susiję su įtvirtinimų statyba ir apkasų kasimu.

Chersono išvadavimo iš rusų okupantų operacija tęsiasi nuo rugsėjo pradžios, pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Jis dėkojo gynybos pajėgų daliniams už pastangas išlaisvinant miestą.

„Operacija truko nuo rugsėjo pradžios ir baigėsi mūsų sėkme. Tačiau ji turi savo kainą. Amžinas atminimas mūsų žuvusiems broliams ir seserims! Žinome, už ką ir už ką kovojame. Kartu į pergalę“, – pabrėžė V.Zalužnas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas  pirmadienį vykusiose derybose sutarė, kad branduoliniai ginklai niekada neturėtų būti naudojami, taip pat ir Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

„Prezidentas J.Bidenas ir prezidentas Xi [Jinpingas] pakartojo savo susitarimą, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, ir pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

Zambijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad per mūšį Ukrainoje žuvo Rusijoje kalintas studentas iš šios Afrikos valstybės bei pareikalavo pasiaiškinimo iš Kremliaus. 

Ministro Stanley Kakubo pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“.

Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. 

Plačiau skaitykite čia.

Zaporižios srityje galimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržis, įsitikinęs karo ekspertas Jurijus Fedorovas.

Jis pridūrė, kad prognozuoti kariuomenės proveržį galima remiantis logika ir supratimu, kas vyksta.

„Būtent Zaporižios srityje, kaip aš manau, galimi kažkokie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržio veiksmai... Niekas iš Kyjivo, iš Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, neskambino mums ir nepasakojo, kas planuojama. Galime tiesiog pasikliauti tam tikra logika, supratimu, kas vyksta“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos pajėgos visiškai užėmė Pavlivkos kaimą Ukrainos Donecko srityje.

„Šių metų lapkričio 14 d. po atkaklių kovų Rusijos kariai visiškai išlaisvino Donecko liaudies respublikos Pavlivkos kaimą“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos telegramų kanaluose pasirodė vaizdo įrašų, tariamai nufilmuotų Pavlivkoje. Vaizdo įraše užfiksuota tik dalis kaimo. Viename iš kadrų, nufilmuotų 155-osios Ramiojo vandenyno laivyno brigados jūrų pėstininkų šiauriniame kaimo pakraštyje, tolumoje matomas Vuhledaro miestas (esantis už keturių kilometrų nuo Pavlivkos).

Ukrainos valdžios institucijos šios informacijos nepatvirtino.

Šiemetinę Lietuvos Laisvės premiją siūloma skirti Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui.

Šiai kandidatūrai pirmadienį pritarė Laisvės komisija. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Nominantas išrinktas iš trijų pasiūlymų. Jie nėra viešai skelbiami.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Pretendentais į premiją gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Plačiau skaitykite ČIA.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.

„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J.Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Išvaduotame Chersone oficialiai buvo iškelta Ukrainos vėliava, o renginyje dalyvavo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle paskelbė vaizdo įrašą apie oficialų valstybės vėliavos pakėlimą deokupuotame Chersone.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas piktinasi prezidento Volodymyro Zelenskio atvykimu į Chersoną, išvaduotą iš okupantų.

D.Peskovas nenorėjo komentuoti žurnalistų klausimų apie V.Zelenskio atvykimą į Chersoną, tačiau teigė, kad Chersono srities regioninis centras yra „Rusijos teritorija“.

Lapkričio 13 d. internete buvo išplatinta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas konfliktas tarp mobilizuotų vyrų ir jų vadų poligone netoli Maskvos esančiame "Patriot" parke, kur yra pagrindinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų cerkvė.

Kada tiksliai buvo nufilmuotas vaizdo įrašas, nežinoma. Į karą pašaukti vyrai piktai ir vartodami necenzūrinius žodžius priekaištavo karininkams dėl prasto apmokymo, prastos įrangos ir abejingo požiūrio. Vienu metu mobilizuotų vyrų vardu kalbėjęs vyras pastūmė karininką, pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti.

VIDEO: Конфликт на полигоне у главного храма вооруженных сил РФ

Конфликт на полигоне у главного храма вооруженных сил РФ

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija „nesutinka su prielaidomis pradėti derybas dėl Ukrainos“, ypač su būtinybe išvesti Rusijos karius.

Apie tai pranešė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Gruška, kurį cituoja Rusijos propagandinis leidinys „RIA Novosti“.

„Ne“, – atsakė A.Gruška, atsakydamas į klausimą, ar derybose dėl Ukrainos iškelta sąlyga pirmiausia išvesti Rusijos karius yra priimtina Rusijos Federacijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Gruška

„Tokios sąlygos yra nepriimtinos. Mūsų prezidentas ne kartą yra sakęs, kad esame pasiruošę deryboms, tačiau šiose derybose, žinoma, reikia atsižvelgti į situaciją ant žemės“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina gali pradėti derybas su Rusija po to, kai bus grąžintos visos jos teritorijos, tačiau santykiai su Rusijos Federacija, buvę prieš karą, nebegrįš.

Lapkričio 14 d. Turkijos sostinėje Ankaroje vyksta Rusijos ir JAV delegacijų derybos. Apie tai sužinojo Rusijos leidinys „Kommersant“.

Nurodoma, kad derybose dalyvauja Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas. Derybų detalės ir tikslas kol kas nežinomi.
 

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „Telegram“ pranešė, kad anksčiau išplatinta naujiena apie užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo hospitalizaciją yra melaginga.

„Mes su Sergejumi Viktorovičiumi skaitome informaciją Indonezijoje ir negalime patikėti savo akimis: pasirodo, jis paguldytas į ligoninę. Tai, žinoma, yra klastotės viršūnė“, – rašė M.Zacharova. 

Savo „Telegram“ kanale ji taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas trumpas pokalbis su S.Lavrovu. 

S.Lavrovas teigė, kad šie pranešimai yra „tam tikro žaidimo“, dėl kurio jis kaltino Vakarų žiniasklaidą, dalis.

„Jie jau apie 10 metų rašo, kad mūsų prezidentas serga“, – sakė jis.

Anksčiau pirmadienį naujienų agentūra AP, cituodama Indonezijos pareigūnus, pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras, atvykęs į Balį, buvo nuvežtas į ligoninę, nes jam sutriko sveikata.

Trys Indonezijos vyriausybės ir medicinos pareigūnai AP su anonimiškumo sąlyga sakė, kad Rusijos diplomatijos vadovas gydomas kurortinėje saloje.

Du iš šių asmenų teigė, kad S.Lavrovas gydomas dėl širdies ligos.

Rusijos ambasados pareigūnai šios informacijos nekomentavo.

Plačiau skaitykite: Sergejus Lavrovas paneigė, kad sunegalavo ir yra išvežtas į ligoninę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė išlaisvintame Chersono mieste, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidentūroje, Rusijos pajėgoms pasitraukus iš strategiškai svarbaus uostamiesčio.

V.Zelenskio vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos kariai įžengė į miestą po Rusijos sprendimo atitraukti pajėgas iš Chersono srities administracinio centro.

„Mes judame į priekį“, – sakė prezidentas kariškiams, kurie stovėjo priešais administracijos pastatą pagrindinėje miesto aikštėje. Jį cituoja naujienų agentūros „Reuters“ ir „Unian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Chersone

+10

„Esame pasirengę taikai, taikai visai mūsų šaliai“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis taip pat padėkojo NATO ir kitoms sąjungininkėms už paramą kare prieš Rusiją ir sakė, kad didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS tiekimas iš JAV yra labai svarbus Kyjivui.

Pagrindinėje Chersono miesto aikštėje rinkosi tėvais su mažais vaikais, kai kurie iš jų buvo dar vaikiškuose vežimėliuose. Surinkusieji mojavo Ukrainos vėliavomis arba jomis apsigobė pečius.

„Labai džiaugiuosi, viskas matosi žmonių reakcijoje, jų reakcija nėra surežisuota“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė V.Zelenskis. 

Paklaustas, kokia kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų veržtis toliau, jis atsakė: „Ne į Maskvą...Mūsų nedomina kitos šalies teritorijos“. 

Likus kelioms minutėms iki Ukrainos prezidento atvykimo, Chersono centre pasigirdo šūvių garsai. V.Zelenskiui pasakius kalbą, virš miesto pasigirdo dar keli artilerijos ugnies smūgiai. 

Lapkričio 9 dieną Rusija paskelbė, kad iš Chersono išveda savo kariuomenę. 

Lapkričio 11-ąją Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į miestą, o šalies lyderis V.Zelenskis oficialiai paskelbė apie Chersono išvadavimą. Šią dieną jis pavadino istorine. 

Ekspertai teigia, kad Rusijos karių išvedimas iš Chersono yra dar viena Kremliaus strateginė nesėkmė. 

Pranešama, kad ukrainiečiai yra raginami kol kas negrįžti į Chersono sritį dėl didelės apšaudymų tikimybės. Kremliaus pajėgos vis dar yra užėmusios kairįjį Dnipro upės krantą, iš kur apšaudo civilinės paskirties Ukrainos infrastruktūrą.

Taip pat skaitykite ČIA.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius.

„Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A.Anušauskas.

Rugsėjo 26 dieną skelbta, jog Ukrainą pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos gynybos ministerija, parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos gynybos pajėgų kariai, išlaisvinę dešiniojo šalies Dnipro kranto dalį iš Rusijos kariuomenės, kerta Dnipro upę. Sekmadienį, lapkričio 13 d., filmuota medžiaga buvo paskelbta oficialioje ministerijos „Twitter“ paskyroje.

Gynybos ministerijos vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariškiai motorinėmis valtimis plaukia per upę, tačiau iš vaizdo įrašo neįmanoma suprasti, kur tiksliai ir kuria kryptimi tai vyksta.

„Gražus Dnipras“, – rašoma ministerijos pranešime.

Didžiosios Britanijos žvalgyba paaiškino, kad prasidėjusi žiema labai apsunkina sąlygas kariškiams lauke ir turės įtakos bendram karinių operacijų intensyvumui.

Kaip pažymi žvalgyba, sezono kaita paveiks tiek Rusijos, tiek Ukrainos armijų sąlygas: artėja trumpiausios dienos šviesos ir žemiausios temperatūros laikotarpis.

„Bet kokie Rusijos Federacijos generalinio štabo sprendimai iš dalies priklausys nuo žiemos pradžios. Dienos šviesa sutrumpėja iki mažiau nei 9 valandų per dieną. Tai reiškia mažiau puolimo operacijų. Frontas bus daugiau statiškas, gynybinis“, – pažymima apžvalgoje.

Naktinio matymo prietaisų prieinamumas taip pat gali turėti įtakos kovai.

Šaltis taip pat bus iššūkis, o jei kariškiai turės problemų dėl žieminių uniformų ir žiemai pritaikytų gyvenimo sąlygų, tai greičiausiai baigsis sveikatos problemomis. Be to, šaltis beveik perpus sumažina „auksinę valandą“ sėkmingai išgyventi sunkiai sužeistiesiems.

Lietus, stiprus vėjas ir pūga bus papildomas iššūkis kariams lauke ne tik dėl patogumo ir motyvacijos, bet ir dėl jų gebėjimo prižiūrėti ginklus, kad jie veiktų sklandžiai.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo daugiau nei 500 rusų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. sudarė apie 81 tūkst. 370 karių, iš kurių 510 buvo sunaikinta per pastarąją parą.

Taip pat rusai neteko 2848 tankų (8 per dieną), 5748 šarvuotų kovos mašinų (6 per dieną), 1839 artilerijos sistemų (2 per dieną), 393 raketinių salvinių sistemų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino nuo rusų okupantų 12 Luhansko srities gyvenviečių. Kaip sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rusai atidengia smarkią ugnį į neseniai išlaisvintus kaimus, todėl „bandome evakuotis iš ten“.

Jo duomenimis, Bilohorivką nuolat apšaudo ir atakuoja Rusijos kariuomenė, o apskritai srities teritorijoje kasdien vyksta sunkūs mūšiai.

„Mūsų artileristai turi tolimojo nuotolio ginklus, leidžiančius spręsti problemas priešo užnugaryje – tai labai palengvina situaciją fronto linijoje“, – pažymėjo jis.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje darė spaudimą Rusijai, sakydama, kad geriausias būdas nutraukti pasaulinę ekonominę sumaištį – sustabdyti karą Ukrainoje.

„Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai“, – sakė J.Yellen žurnalistams, susitikusi su Prancūzijos kolega Bruno Le Maire‘as kurortinės Balio salos Nusa Dua mieste.

Aukštos degalų ir maisto kainos – vieni svarbiausių klausimų, kurie bus aptariami aukščiausiojo lygio susitikime, ir tik nedaugelis G-20 šalių išvengė ekonominio nuopuolio.

J.Yellen tikėsis, kad kaltindama Rusiją sukurs diplomatinį spaudimą, kad karas būtų nutrauktas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Janet Yellen

Šalis šeimininkė Indonezija paragino surengti derybas ir taikiai išspręsti konfliktą, tačiau, kaip ir kitos G-20 narės Kinija, Pietų Afrika ir Indija, vengė tiesiogiai kritikuoti Rusiją.

Viršūnių susitikime taip pat turėtų būti aptartas poreikis pratęsti Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą, pagal kurį gyvybiškai svarbūs Ukrainos eksportuojami grūdai ir trąšos gali būti saugiai gabenami per Juodąją jūrą.

Taip pat skaitykite ČIA.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos, susigrąžinusios Chersono miestą, rado naujų Rusijos okupantų karo nusikaltimų įrodymų.

„Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi.

„Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.

„Randami žuvusiųjų kūnai – tiek civilių, tiek kariškių, – kalbėjo jis. – Mes surasime ir perduosime teismui kiekvieną žudiką.“

Imago / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tačiau, kaip ir V.Zelenskis, jie teigė, kad prieš pasitraukdami rusai paliko niokojimo pėdsakus, padėjo minas ir ėmė plėšikauti – net iš zoologijos sodo vogė gyvūnus.

„Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė“, – sakė 47 metų Svitlana Vilna.

„Vis dar labai pavojinga“

Prie įvažiavimo į strategiškai svarbų Juodosios jūros uostamiestį, kuriame vos prieš kelias dienas vyko mūšiai, galėjo būti matomi sugriauti pastatai ir sunaikinta karinė technika.

Ore tvyrojo degančių malkų kvapas.

„Prašau jūsų nepamiršti, kad padėtis Chersono regione vis dar labai pavojinga“, – sakė V.Zelenskis.

Jis teigė, kad šalindamas miną žuvo ukrainiečių žvalgas, o dar keturi buvo sužeisti.

Anot V.Zelenskio, darbuotojai stengiasi skubiai atkurti rusų sunaikintą ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant vandens, elektros, interneto ir televizijos ryšius, taip pat transporto ir pašto paslaugas.

Išsamiau skaitykite ČIA.

VIDEO: V.Zelenskis: išlaisvintame Chersone užfiksuota daugiau kaip 400 Rusijos karo nusikaltimų

V.Zelenskis: išlaisvintame Chersone užfiksuota daugiau kaip 400 Rusijos karo nusikaltimų

Reuters

Dar kelios svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• Ukrainos pajėgos toliau stiprino dešiniojo Dnipro upės kranto Chersono srityje kontrolę, smogė Rusijos karinei bazei Čaplynkoje, Chersono srityje, 50 km į pietus nuo Beryslavo, rytiniame Dnipro krante.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė puolamąsias operacijas Bachmuto, Avdijivkos ir Vuchlavo kryptimis. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Majorską, esantį į pietryčius nuo Bachmuto.
• Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas įsakė demobilizuoti mobilizuotus studentus Rusijos okupuotose Luhansko ir Donecko srityse.
• Rusijos pajėgos ir okupacinės valdžios pareigūnai prievarta mobilizuoja vyrus Rusijos okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, ir verčia juos statyti tranšėjas bei gynybinius įtvirtinimus mieste.

  Tonight's abbreviated campaign update from @TheStudyofWar and @criticalthreats discusses the likely evolution of the war in #Ukraine following #Kyiv’s operational success in regaining control of western #Kherson Oblast. https://t.co/x1DE2cFTMt pic.twitter.com/qsFBgkgm0W

  — ISW (@TheStudyofWar) November 13, 2022

• Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos atsitraukia nuo kairiojo Dnipro upės kranto ir telkia pajėgas bei techniką Melitopolyje ir Mariupolyje.
• Rusijos prezidentas V.Putinas pasiūlė įstatymo projekto pataisą, kuri leistų Rusijos pareigūnams atimti Rusijos pilietybę už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą, dalyvavimą ekstremistinių ar nepageidaujamų organizacijų veikloje arba raginimą pažeisti Rusijos „teritorinį vientisumą“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje aptarė, kaip Rusijos pradėtas karas galėtų vystytis toliau, Ukrainai atsiėmus Chersono kontrolę. 

Ekspertų teigimu, artimiausiomis savaitėmis Rusijos puolimas Donecko srityje suintensyvės, nes pajėgas, atitrauktas iš vakarų Chersono srities, dar papildys mobilizuoti kariai, tad ukrainiečiams teks gintis. Vis dėlto, rašoma apžvalgoje, vargu ar Rusija čia pasieks reikšmingų laimėjimų, nors ir gali – patyrusi milžiniškų nuostolių – užimti Bachmuto miestą.

Donecko srityje veikiančias Rusijos pajėgas sudaro įprastiniai reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, mobilizuoti kariškiai, „Wagner“ privačios karinės bendrovės kariai, savanoriai, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų milicijos daliniai, Ramzano Kadyrovo čečėnų dalinių kariai. Labai mažai tikėtina, kad generolui Sergejui Surovikinui iš viso to pavyks suformuoti pajėgas, galinčias kovoti plataus masto puolamąjį, mechanizuotą manevrinį karą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys ir Chersono gyventojai

„Šis keistas pajėgų mišinys greičiausiai pasieks tam tikrų laimėjimų vien dėl didelio karių skaičiaus, tačiau pastiprinti Ukrainos gynėjai per kelis ateinančius mėnesius juos greičiausiai sustabdys, netoli pažengusius nuo pradinio taško“, – rašoma apžvalgoje.

Be to, Ukraina tikriausiai atgaus kovinę galią iš vakarų Chersono ir perskirstys ją į kitas vietoves tiek gynybinėms, tiek kontrpuolimo operacijoms.

„Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos galėtų bandyti persekioti rusus per Dniepro upę įvairiose vietose, bet vargu ar tai darys, nes logistikos galimybės paremti ukrainiečių apsistojimą rytiniame krante yra labai sudėtingos. Taigi, labiau tikėtina, kad ukrainiečiai sustiprins vakarinio kranto kontrolę, paliks užtektinai pajėgų, kad sulaikytų bet kokį rusų bandymą vėl persikelti per upę, ir perskirstys pajėgas į kitas vietoves“, – teigiama toliau bei atkreipiamas dėmesys, kad dalį karių ukrainiečiai turės skirti gynybai nuo naujų Rusijos atakų Donecko srityje, dalį greičiausiai siųs kontrpuolimo kitoje šalies vietoje stiprinimui.

VIDEO: Ukraina švenčia „svarbią pergalę“: Chersonas grįžta ukrainiečių kontrolėn

Ukraina švenčia „svarbią pergalę“: Chersonas grįžta ukrainiečių kontrolėn

@Gerashchenko_en, „Bliskavka“

Analitikai pastebi, kad Luhansko srityje Ukrainos pajėgos ir toliau pasiekė nedidelių laimėjimų, kuriuos tikriausiai išplės, kai tik sulauks pastiprinimo iš Chersono. Gynybą Luhanske stiprina ir Rusijos pusė, tačiau „nėra pagrindo prognozuoti, kad prastai apmokyti, blogai aprūpinti ir menkos kovinės dvasios rusų rezervistai sugebės sustabdyti pergalių padrąsintų Ukrainos karių judėjimą į priekį.“

Labai mažai tikėtina, kad per ateinančius kelis mėnesius kovinės operacijos bus nutrauktos ar ilgam sulėtės, o ir rusai nesistengia kurti ir stiprinti gynybinių pozicijų visoje fronto linijoje, o atnaujina puolamąsias operacijas Donecko srityje. Tikėtina, kad kovos nenutrūks ir žiemą, kai, anot Karo studijų instituto, įšalus žemei susidarys palankesnės sąlygos didelio masto mechanizuotam manevriniam karui.

Plačiau skaitykite ČIA.