V.Zelenskis: padėtis Donbase išlieka labai sudėtinga

Per parą rusų okupantai 48 kartus smogė Sumų srities pasienio rajonuose. Gruodžio 8 d. rusų pajėgos numetė sprogmenis ant gyvenamojo namo. Žmonės buvo išgelbėti per stebuklą, nes tuo metu jų nebuvo namuose.

Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis „Telegram“ pranešė apie priešo atakas. 

„Per dieną priešas sudavė 48 smūgius pasienio zonoje. Konkrečiai: Šalyhynės komuna: priešas 120 mm minosvaidžiais apšaudė pasienio kaimą. Įvyko 8 smūgiai. Junoškos komuna: 40 rusiškų 120 mm minosvaidžio minosvaidžių sprogo pasienio zonos pakraščiuose“, – pažymėjo D.Žyvyckis.

Jo teigimu, abiem atvejais aukų ir nuostolių nebuvo.

„Gruodžio 8 d. taip pat yra naujausia informacija: Bilopilsko komunoje priešas iš drono ant namo numetė sprogmenų. Kilo gaisras ir namas sudegė iki pamatų. Žmones išgelbėjo tik tai, kad jų tuo metu nebuvo namuose“, – informavo srities vadovas.

JAV ruošiasi nusiųsti Ukrainai naują 275 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, kuriame siūlomi nauji pajėgumai bepiločiams lėktuvams naikinti ir oro gynybai stiprinti.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį leido teikti šį paketą, patvirtinta Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.

Jį sudaro korporacijos „Lockheed Martin Corp“ pagamintos raketos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) paleidimo įrenginiams, 80 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kariniai automobiliai „Humvee“ ir apie 150 generatorių. 

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Tai jau 27-asis Prezidento įgaliojimų mažinti atsargas (angl. Presidential Drawdown Authority, PDA) panaudojimas Ukrainoje, kuris leidžia JAV, reaguojant į nepaprastąją padėtį, greitai, be Kongreso pritarimo, iš atsargų perkelti gynybos reikmenis ir paslaugas. 

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad didžioji dalis įrangos jau „pakeliui“. 

Tačiau apie dvi sistemas – „priešlėktuvinės gynybos pajėgumus“ ir „bepiločių orlaivių sistemų įrangą“, kurios, atrodo, yra nauji pajėgumai Ukrainai, informacijos buvo nedaug. 

Iki šiol JAV yra nusiuntusios Kyjivui karinės pagalbos už maždaug 19,3 mlrd. dolerių. 

Antrą kartą šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė galimybę, kad Rusija gali oficialiai pakeisti savo dabartinę doktriną, pagal kurią konflikto metu ji pirmoji nenaudos branduolinių ginklų. 

V.Putinas pažymėjo, kad Jungtinių Valstijų politika neatmeta „nuginkluojančio“ branduolinio smūgio galimybės. 

„Jie tai turi savo strategijoje, dokumentuose tai yra išdėstyta – prevencinis smūgis. Mes to neturime. Kita vertus, mes savo strategijoje esame suformulavę atsakomąjį smūgį“, – sakė V.Putinas.

Net jei Rusija, pamačiusi, kad į ją paleistos branduolinės raketos, iš karto imtųsi atsakomojo smūgio, V.Putinas sakė: „Tai reiškia, kad priešo raketų kovinių galvučių kritimas Rusijos Federacijos teritorijoje yra neišvengiamas – jos vis tiek nukris.“ 

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Taigi, jei kalbame apie šį nuginkluojantį smūgį, tai gal pagalvokime apie tai, ar nevertėtų perimti mūsų partnerių Amerikoje geriausią praktiką ir jų saugumo užtikrinimo idėjas. Mes apie tai tik galvojame. Ankstesniais laikais ir metais niekas nesigėdijo, kai apie tai garsiai kalbėjo, – pridūrė jis. - Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio teorija, o mes – ne, tai vis tiek verčia mus susimąstyti apie tas grėsmes, kurios mums kyla.“ 

Prevencinį branduolinį smūgį V.Putinas apibūdino kaip „taikomą valdymo taškams, atimti iš priešo šias valdymo sistemas ir taip toliau“, leisdamas suprasti, kad jis gali net užkirsti kelią atsakomajam smūgiui. 

Trečiadienį V.Putinas pripažino, kad konfliktas „užtruks“, taip pat įspėjo apie „didėjančią“ branduolinio karo grėsmę.

„Kalbant apie mintį, kad Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudotų tokių ginklų pirmoji, tai reiškia, kad mes taip pat negalėtume būti antrieji, kurie juos panaudotų – nes galimybė tai padaryti užpuolimo prieš mūsų teritoriją atveju būtų labai ribota“, – sakė jis trečiadienį.

V.Putino komentarai pasirodė karui įžengus į žiemą, Rusijai toliau apšaudant rytines ir pietines Ukrainos dalis – ir susiduriant su išpuoliais savo teritorijoje.

J.Bideno administracijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Maskva aukščiausiu lygiu buvo įspėta apie branduolinio ginklo panaudojimo kare pasekmes.

Bulgarijos parlamento nariai patvirtino pirmąjį šalies karinės pagalbos Ukrainai paketą, apimantį vyriausybės parengtą įslaptintą ginklų sąrašą.

Nacionalinė asamblėja 148-46 balsais, vienam susilaikius, pritarė ginklų perdavimui Kyjivui po kelis mėnesius trukusių politinių ginčų šiuo klausimu Balkanų NATO valstybėje narėje.

Bulgarija anksčiau sutiko savo gamyklose remontuoti Ukrainos karinę įrangą, tačiau atsisakė tiesiogiai siųsti ginklus dėl prezidento Rumeno Radevo ir Maskvai palankių šalies politinių partijų pasipriešinimo.

Kartu su Vengrija Bulgarija buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kuri iš pradžių atsisakė suteikti Ukrainai ginklų po Rusijos invazijos.

Nors visas ginklų sąrašas tebėra įslaptintas, prieš balsavimą kabineto nariai žurnalistams sakė, kad į paketą įtraukti šaulių ginklai ir šaudmenys.

Gynybos ministras Dimitaras Stojanovas interviu televizijai sakė, kad pagalba „visiškai atitinka Ukrainos prioritetus“, tačiau pridūrė, kad Bulgarija nesuteiks nei raketų sistemų S-300, nei naikintuvų MiG-29.

Politikai taip pat ratifikavo Bulgarijos ir Ukrainos gynybos ministerijų susitarimą dėl ginkluotės, įrangos ir šaudmenų perdavimo.

Susitarime numatyta, kad iki 60 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių bus apmokyti koviniais medikais.

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ Ukrainai pagamins dvi „Skynex“ oro gynybos sistemas.

Penktadienį bendrovė patvirtino užsakymą, tačiau nenurodė šalies gavėjos. Tačiau vyriausybės šaltinių duomenimis, tai yra Ukraina, rašo „Handelsblatt“.

Sistemas planuojama pristatyti 2024 m. pradžioje. „Rheinmetall“ šias dvi sistemas vertina 182 mln. eurų. Be to, apie 12 mln. eurų bus skirta šioms sistemoms skirtiems HX sunkvežimiams.

Vokietijos federalinė vyriausybė ketina padengti išlaidas. Šiuo metu ji nagrinėja, kuriuos biudžeto punktus galima naudoti šiam tikslui.

Šiomis dienomis Rusijos pajėgos surengė keturis raketinius ir devynis oro smūgius Ukrainai.

Taip pat užfiksuota 25 priešo daugkartinių raketų paleidimo įrenginiai, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtoje Rusijos įsiveržimo suvestinėje.

„Raketų atakos buvo nukreiptos į taikias Kamyševachos, Hryhoryjivskės ir Juljevkos gyvenvietes Zaporižios regione. Visoje Ukrainoje išlieka grėsmė, kad priešo raketos gali atakuoti energetikos sistemos objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakoma pareiškime.

Anot Generalinio štabo, Baltarusijos Mozyriaus, Gomelio ir Mogiliovo miestuose padaugėjo mobilizuotų Rusijos kariškių. Gomelio srities karinės registracijos ir šaukimo į karinę tarnybą tarnybos toliau tikrina duomenis apie karo prievolininkus.

Be to, kaip pranešė Generalinis štabas, atskiri rusų daliniai yra Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose Siversko kryptimi. Sumų regiono Chodino miestas buvo apšaudytas iš minosvaidžių.

Okupantai taip pat apšaudė Slobožansko, Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Novopavlovsko, Zaporižios ir Chersono fronto kryptis.

„Chersono miestas ir jo apylinkės vėl buvo apšaudytos artilerijos ugnimi, nukentėjo civiliai gyventojai“, – pridūrė Generalinis štabas.

Baltieji rūmai yra pasirengę palaikyti „ryšius“ su Kremliumi, kad „skatintų nacionalinius interesus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tai pasakė komentuodamas Rusijos ginklų prekeivio Viktoro Buto mainus į krepšininkę Brittney Griner, praneša „Amerikos balsas“.

„Parodėme, kad, nepaisant bendrų santykių sunkumų ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, galime dirbti konkrečiais klausimais, atsižvelgdami į savo interesus, kad pamatytume, ar galime padaryti pažangą“, – sakė jis CBS.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Šį kartą siekėme susigrąžinti Rusijos Federacijoje neteisėtai sulaikytus amerikiečius. Esama ir kitų aspektų, dėl kurių toliau palaikome ryšius, pavyzdžiui, ginklų kontrolės klausimais, ir tai darysime tol, kol bus būtina JAV nacionaliniams interesams įgyvendinti“, – paaiškino valstybės sekretorius.

Rusų pajėgos ir toliau sutelkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi.

„Priešas ir toliau telkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi. Lymano ir Avdijivkos kryptimis stengiamasi pagerinti taktinę padėtį“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Kitomis kryptimis rusai stengiasi atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgas, apšaudo Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus. Okupantai taip pat stato gynybines linijas ir pozicijas.

Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai.

Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti.

Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.

Tačiau diplomatai sakė, kad dėl atskiro ginčo su Vengrija dėl jos pačios įšaldytų ES lėšų Budapeštas gali atidėti patvirtinimą.

Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.

Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.

Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto iki 2027 metų liko tik 800 mln. eurų.

Pareigūnai nori jį padidinti, kad blokas besitęsiančio karo akivaizdoje galėtų įsipareigoti kitais metais toliau padėti Ukrainai.

Fondas naudojamas kompensuoti atskirų valstybių narių Kyjivui tiekiamus ginklus.

Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą pareiškė, kad po kelis mėnesius trukusių kovų padėtis rytiniame Donbase išlieka „labai sudėtinga“.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariai „sunaikino“ Bachmuto miestą.

Donecko regione esantis miestas patyrė didžiausią Rusijos bombardavimo smūgį, nes, ekspertų teigimu, V.Putino pajėgos bando jį apsupti.

Ukrainos kariai Bachmute ir jo regione

+4

Maskva jau kelis mėnesius bando pretenduoti į visą Donbaso regioną, tačiau kai kurios Donecko sritys tvirtai liko Ukrainos rankose.

Teigiama, kad situacija Bachmute panaši į tą, su kuria anksčiau per karą susidurta Mariupolyje.

Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis.

Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.

Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.

Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.

Plačiau skaitykite čia.

JAV paskelbė naujas sankcijas dešimtims asmenų ir subjektų dėl įtariamo žmogaus teisių pažeidimo ar korupcijos devyniose šalyse, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Iraną, rašo „The Guardian“.

Į naujausią sankcijų sąrašą įtraukta Rusijos centrinė rinkimų komisija, kurią Vašingtonas kaltina padėjus prižiūrėti ir stebėti, JAV teigimu, fiktyvius referendumus, rengiamus Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, taip pat 15 jos narių.

JAV iždo departamentas taip pat ėmėsi veiksmų prieš keturis asmenis, kuriuos apkaltino tiesiogiai dalyvavus Rusijos filtravimo operacijose.

JAV valstybės departamentas į sąrašą įtraukė du Rusijos piliečius dėl įtariamo žmogaus teisių pažeidimo prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Tuo tarpu Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas leido skirti 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.

Maskva bando gauti daugiau ginklų iš Irano, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorė Jungtinėse Tautose Barbara Woodward, rašo „Sky News“.

Ji pridūrė, kad tarp jų yra šimtai balistinių raketų, o Rusija mainais siūlo Teheranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą.

Iranas prisipažino siuntęs Rusijai bepilotes skraidykles „Shahed-136“, kurios, Ukrainos teigimu, buvo ne kartą panaudotos siekiant atakuoti svarbią energetikos infrastruktūrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Shahed“ dronas ore virš Ukrainos dangaus

Tačiau Iranas teigė, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo pateikti prieš karą.

Rusija užsakė šimtus naujų Irano bepiločių orlaivių ir balistinių raketų, nes labai trūksta karinių atsargų.

„Žinome, kad Iranas planuoja padidinti bepiločių orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – savaitės pradžioje sakė atskiras JT šaltinis.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo, kad Rusija plečia ir modernizuoja savo branduolinį arsenalą, o prezidentas Vladimiras Putinas vykdo „labai neatsakingą branduolinį sabotažą“.

Kalbėdamas per ceremoniją Offutto oro pajėgų bazėje Nebraskoje, Austinas sakė:

Kremliui tęsiant žiaurų ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, visas pasaulis matė, kaip V. Putinas labai neatsakingai žvangina branduoliniais ginklais.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gaus tankus „Abrams“ ir „Leopard“, taip pat priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Visa tai objektyviai bus mūsų teritorijoje po 2 savaičių, mėnesio, 2 mėnesių. Viską, ko mums reikia, mes turėsime. Įskaitant tam tikro nuotolio raketas, tam tikro kalibro sviedinius ir pan. Kodėl? Nes pažvelkite į mūsų partnerių veiksmų logiką. Jiems sunku priimti tam tikrus sprendimus vienu metu. Vis dėlto jie pakeitė karo ideologiją. Jie aiškiai supranta, koks karas vyksta, kas yra Rusija ir kodėl nebereikia žaisti „2014 m. žaidimo“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefoninio pokalbio metu aptarė naujausias Rusijos atakas prieš šalies infrastruktūrą, pranešė Dauningo gatvė.

Pokalbio metu V.Zelenskis padėkojo Jungtinei Karalystei „už itin svarbią paramą, padedančią atkurti elektros energijos tiekimą tiekiant generatorius“, sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

R.Sunakas „pagerbė“ Kyjivo karių sėkmę šią savaitę „perimant dešimtis potencialiai niokojančių raketų“, tęsė jie ir sakė, kad JK „galvoja apie Ukrainos žmones, kurie toliau gina savo šalį žiemą“.

Premjeras, informuodamas apie naujausią Jungtinės Karalystės pristatytą pagalbą, sakė, kad artimiausiomis savaitėmis bus pristatyta daugiau priešlėktuvinių šautuvų ir dar daugiau trumpojo nuotolio oro gynybos raketų.

Abu vadovai sutarė, kad svarbu iš anksto užkirsti kelią nenuoširdiems Rusijos raginimams nutraukti ugnį, o Ministras Pirmininkas pridūrė, kad Kremlius turi atitraukti savo pajėgas prieš svarstant bet kokį susitarimą.

Vadovai susitarė dar kartą pasikalbėti per ateinančias savaites, sakė atstovas spaudai.

Apie 50 proc. Ukrainos kritinės elektros energijos infrastruktūros buvo „dar labiau pažeista“, o kai kuri – „visiškai sunaikinta“, CNN sakė šalies infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

Jis pridūrė, kad Ukraina naudoja „didelius smėlio maišus“, kad apsaugotų objektus.

Kasdien atnaujinamoje informacijoje apie energetikos padėtį šalyje valstybinė energijos tiekėja „Ukrenergo“ tvirtino, kad padėtis „išlieka sudėtinga, bet kontroliuojama“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos raketų nutrauktas elektros tinklas Ukrainoje

Tačiau bendrovė pripažino, kad „visos šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės yra iš dalies pažeistos“ ir kad okupuota Zaporožės atominė elektrinė netiekia elektros energijos į tinklą.

Bendrovė pažymėjo, kad savaitgalį visoje šalyje elektros energijos tiekimo atkūrimas „smarkiai nepagerės“. Rusijos apšaudymai ir raketų smūgiai ir toliau daro žalą Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galiausiai reikės sudaryti susitarimą, kad būtų nutrauktos kovos Ukrainoje.

V.Putinas karius į Ukrainą pasiuntė vasario 24 dieną.

„Pasitikėjimas, žinoma, yra beveik nulinis, tačiau galiausiai reikės susitarti. Daug kartų sakiau, kad esame pasirengę tokiems susitarimams ir esame jiems atviri“, – sakė V. Putinas per regiono lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Kirgizijos sostinėje.

Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V.Putinas.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl 60 JAV dolerių (57 eurų) už barelį kainų „lubų“, kurias Vakarų šalys dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatė rusiškos naftos eksportui, gali sumažinti savo „juodojo aukso“ gavybą.

„Prireikus svarstysime galimą gavybos sumažinimą“, – pareiškė V.Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje Biškeke po regioninio viršūnių susitikimo.

Kainų „lubas“ jis pavadino „kvailu sprendimu“, kuris yra „kenksmingas pasaulio energijos rinkoms“.

Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai, įsigaliojo gruodžio 5-ąją.

Kainų viršutinė riba įsigaliojo kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.

Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių už barelį ar pigiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad po to, kai Maskva iškeitė Rusijoje kalintą JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner į JAV nuteistą ginklų prekeivį Viktorą Butą, galimi ir kiti apsikeitimai kaliniais su Vašingtonu.

„Ar galimi kiti (mainai)? Taip, viskas įmanoma. Tai yra derybų ir kompromisų paieškos rezultatas. Šiuo atveju kompromisai buvo rasti, ir mes neatsisakome tęsti šio darbo ateityje“, – sakė V.Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje.

„Mirties pirkliu“ vadinamas V. Butas ketvirtadienį buvo paleistas į laisvę Abu Dabyje apsikeičiant kaliniais. Maskva savo ruožtu JAV perdavė 32 metų Moterų lygos WNBA žvaigždę B.Griner, kuri buvo įkalinta Rusijoje už tai, kad laikė kapsules elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

55 metų V.Butas buvo kaltinamas ginklavęs sukilėlius kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose.

2008 metais jis buvo suimtas per amerikiečių operaciją Tailande, išduotas JAV ir 2012-aisiais nuteistas kalėti 25 metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad įvykių „sureguliavimo“ Ukrainoje procesas nebus lengvas ir užtruks „šiek tiek“ laiko.

„Kalbant apie „specialiosios karinės operacijos“ (taip V.Putinas vadina karą prieš Ukrainą – red.) proceso trukmę – ji eina savo eiga, viskas pas mus yra stabilu, nėra klausimų ir šiandien neturime problemų...

„Sureguliavimo“ procesas Ukrainoje tikriausiai bus sunkus ir užtruks, tačiau vienaip ar kitaip visi šio proceso dalyviai turės sutikti su realijomis“, – teigė jis. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tuo pačiu Rusijos prezidentas tikino, kad papildomos mobilizacijos bangos Rusijos Federacijoje nereikia.

Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos branduolinius ginklus.

„Mūsų branduolinė strategija suformuluoja atsaką į smūgį. Kai mūsų sistema aptinka raketų paleidimą Rusijos Federacijos link, šimtai mūsų raketų yra ore, jų sustabdyti neįmanoma. Tai rimta atgrasymo priemonė“, – kalbėjo jis. 

Europos Sąjunga įves daugiau sankcijų Iranui dėl jo dronų tiekimo Rusijai ir protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, slopinimo, penktadienį sakė Europos diplomatai.

Naujosios priemonės bus nukreiptos prieš maždaug aštuonis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su dronų, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje, gamyba ir tiekimu.

Dar 20 asmenų ir viena organizacija į sankcijų – turto įšaldymo ir vizų draudimo – sąrašą bus įtraukti dėl Irano režimą supurčiusių demonstracijų slopinimo.

Sankcijas oficialiai turi pasirašyti pirmadienį Briuselyje susirinksiantys ES užsienio reikalų ministrai.

ES dėl ginklų tiekimo Rusijai jau yra įvedusi sankcijas aštuoniems Irano fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Revoliucinės gvardijos vadą ir dvi dronų gamintojas.

Teherano moralės policija, vidaus reikalų ministras ir valstybinis transliuotojas „Press TV“ yra tarp daugiau nei 40 vardų ir pavadinimų „juodajame“ sąraše dėl kruvino protestų slopinimo.

Kremliaus pajėgoms iranietiški dronai yra svarbus ginklas atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

ES pagal atskirą sankcijų paketą siekia sustabdyti dronų variklių tiekimą iš bloko Rusijai ir Iranui, taip tikėdamasi trukdyti Maskvos karo mašinai.

Naujos sankcijos dėl demonstracijų Irane slopinimo skelbiamos Teheranui išprovokavus tarptautinį pasipiktinimą pirmąja žinoma egzekucija dėl šių protestų.

Briuseliui reaguojant į Teherano veiksmus tenka labai laviruoti, nes blokas tarpininkauja pastangoms atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Tačiau šios pastangos sugrąžinti į susitarimą Iraną ir JAV jau iš esmės yra įstrigusios.

Kremlius iki paskutinio tiki, kad kažkada geopolitinė, ekonominė, socialinė ar kokia kita situacija pasaulyje taip pasikeis, kad jiems bus lengviau nugalėti Ukrainą.

Tokią nuomonę išsakė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, atsakydamas į klausimą: kodėl Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nori, kad karas tęstųsi. 

„Sutikite, pats faktas, kad Rusija prabilo apie užsitęsusio karo poreikį, jau yra disonansas. O kaip dėl 3 dienų? Na, o gal užimsime visą Ukrainą per savaitę? Ar tris savaites... Per mėnesį? Disonansas yra ir tame, kad užsitęsęs karas išsekina pačią Rusijos kariuomenę.

Disonansą sustiprina tai, kad Rusijos vadovybė puikiai supranta, jog kuo ilgiau karas užsitęsia, tuo labiau ji demilitarizuojasi, išeikvoja atsargas ir kariuomenę“, – pažymėjo ekspertas.

O.Kovalenka mano, kad Kremlius vis dar kažko tikisi.

„Prisiminkite, kaip jie tikėjosi, kad Europa pavargs nuo karo Ukrainoje ir nustos padėti ginkluotosioms pajėgoms? Štai kodėl jie tikėjosi, kad karalienės Elžbietos mirtis turės įtakos Londono pagalbai Kyjivui. Ir tada Boriso Johnsono atsistatydinimas iš ministro pirmininko posto .

Buvo viltis, kad Joe Bidenas susirgs koronavirusu ir mirs. Respublikonai perims Senatą ir Kongresą. Europa sušals be Rusijos dujų ir nustos padėti Ukrainai... Ir taip toliau. Kremliaus viltys siejasi tik su šia liguista fantazija“, – kalbėjo jis. 

Ekspertas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi pratęsti karą, maldama jame dešimtis ir šimtus tūkstančių savo piliečių, taip pat ginklų likučius, pagaliau demilitarizuodama savo kariuomenę, tikėdamasi, kad išsipildys viena iš jų vilčių.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po 2020 m. protestų Baltarusijoje Vakarai norėjo pradėti karą Donbase.

„Jūs tam ruošėtės. Artimiausiu metu mes paviešinsime faktus, kaip jie [Vakarų šalys] po sukilimo Baltarusijoje, jei situacija būtų eskalavusisi iki sienos su Smolensko sritimi, turėjo pradėti karą su Rusija iš Donbaso ir užgrobti valdžią mūsų šalyje.“

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka

Joe Bideno administracija tiki, kad Rusijos vyriausybė ir toliau tęs bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Rusijos ir JAV piliečių, sulaikytų kitos šalies teritorijoje, klausimu, CNN sakė aukštas administracijos pareigūnas.

Pareigūno nuomone, Maskva žino, kad abi šalys pasieks „abiem pusėms priimtiną susitarimą, jei ir toliau su mumis kalbėsis“. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Rusijoje kalėjusi Brittney Griner buvo iškeista į buvusį ginklų prekeivį Viktorą Butą.

Tačiau kitas amerikietis, Paulas Whelanas, tebėra suimtas ir įkalintas Rusijoje. P.Whelaną, buvusį jūrų pėstininką, turintį JAV, Airijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados pilietybes, 2018 m. gruodžio mėn. viename Maskvos viešbutyje sulaikė Rusijos valdžios institucijos, įtarusios, kad jis dalyvavo žvalgybos operacijoje. Jis buvo pripažintas kaltu ir 2020 m. birželį teismo metu, kurį JAV pareigūnai pasmerkė kaip nesąžiningą, nuteistas 16 metų kalėjimo.

J.Bideno administracijos teigimu, Rusija sutiko atlikti mainus tik vienas į vieną principu ir atsisakė to, kas buvo siūlyta užtikrinti P.Whelano paleidimui.

Ketvirtadienį išskirtiniame interviu CNN P.Whelanas sakė, kad džiaugiasi, jog B.Griner buvo paleista, bet yra „labai nusivylęs“, kad nebuvo padaryta daugiau, kad būtų užtikrintas ir jo paleidimas.

Žiniasklaida pranešė, kad nuteisto rusų žudiko Vadimo Krasikovo, kuris yra sulaikytas Vokietijoje, paleidimas buvo vienas iš Maskvos pageidavimų, todėl  neatmetama galimybė, jog Rusija ir toliau prašys jo paleidimo.

Kalinių apsikeitimo metu JAV ir Rusija nekėlė karo Ukrainoje klausimo. JAV administracijos pareigūnas CNN teigė, jog nustebo, kad Rusija nepaminėjo Ukrainos, tačiau spėjo, jog taip įvyko dėl to, kad JAV išliko „aiškios ir nuoseklios“ bei pripažino, jog ne JAV „derėtis dėl to, kaip ši siaubinga situacija bus išspręsta“.

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka „krizėje“, nepaisant to, kad JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo ir iškeista į liūdnai pagarsėjusį rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo dėl įvairių klausimų, labiausiai po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į provakarietišką Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Tikriausiai klaidinga daryti bet kokias hipotetines išvadas, kad tai galėtų būti žingsnis įveikiant krizę, kurią šiuo metu patiriame dvišaliuose santykiuose“, – laikraščiui „Izvestija“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis teigė, kad ryšiai „ir toliau išlieka liūdnos būklės“, ir pridūrė, kad derybos su JAV valdžia leido „vienam Rusijos piliečiui, kurį amerikiečiai 14 metų laikė nelaisvėje,.. grįžti į savo šalį“.

D.Peskovas pridūrė, kad Kremlius linki Viktorui Butui „greitos reabilitacijos“, ir sakė, kad paleistas kalinys „jaučiasi gerai, tačiau gydytojai dar turi įvertinti jo sveikatos būklę“.

Tuo tarpu V.Buto žmona Alla penktadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS teigė, kad jis yra „išsekęs“ ir „siaubingos būklės“. 

„Viktoras Butas yra siaubingos būklės, labai išsekęs. Prieš tai jis tris dienas nemiegojo. Taip yra dėl kelionės, žinoma, ir emocinio komponento“, – sakė ji ir pridūrė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos su juo elgėsi „labai garbingai“.

„Mirties pirkliu“ vadinamas V.Butas ketvirtadienį buvo paleistas į laisvę Abu Dabyje apsikeičiant kaliniais. Maskva savo ruožtu JAV perdavė 32 metų Moterų lygos WNBA žvaigždę B.Griner, kuri buvo įkalinta Rusijoje už tai, kad laikė kapsules elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

55 metų V.Butas buvo kaltinamas ginklavęs sukilėlius kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose.

2008 metais jis buvo suimtas per amerikiečių operaciją Tailande, išduotas JAV ir 2012-aisiais nuteistas kalėti 25 metus.

Maskvos teismas penktadienį nuteisė Kremliaus kritiką Ilją Jašiną už „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.

„Teismas nustatė, kad Jašinas įvykdė nusikaltimą“, – nusprendė teisėjas, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas, turėdamas omenyje Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „sąmoningai melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas viešo skleidimo“.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus kritikas Ilja Jašinas

Bausmė jam turėtų būti paskelbta vėliau penktadienį.

Pirmadienį Rusijos prokuroras paprašė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę I.Jašinui, kuris yra vienas iš paskutinių Rusijoje likusių garsių vyriausybės kritikų.

Rusijoje teisiamas žinomas opozicijos politikas politiškai motyvuotais vadina jam mestus kaltinimus už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Kai Kremlius ėmėsi beprecedentėmis priemonėmis slopinti opozicijos balsus, I.Jašinas liko šalyje, tačiau liepą buvo suimtas.

Opozicijos politikas teisiamas dėl balandžio „YouTube“ transliacijos, kurios metu jis kalbėjo apie „civilių žudymą“ netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė kaltinama karo nusikaltimais šiame Ukrainos miestelyje.

Maskvos miesto tarybos narys yra įkalinto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicionieriui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus.

I.Jašinas liko Rusijoje net po to, kai V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, ir reguliariai smerkė Kremliaus puolimą Ukrainoje asmeninėje „Youtube“ paskyroje, kuri turi 1,3 mln. prenumeratorių.

Per Maskvos Meščansko apygardos teismo posėdį praėjusią savaitę kalbėjęs I.Jašinas aiškino, kad jo byla sufabrikuota ir joje matyti „visi neteisėto politinio persekiojimo požymiai“.

Jis pažymėjo, kad transliacijos metu minėjo ir oficialius Rusijos šaltinius, ir Ukrainos pareiškimus, nes savo auditorijai norėjo padėti susidaryti objektyvų vaizdą.

Ukrainos finansų ministras teigia, kad itin svarbi Vakarų valstybių finansinė parama yra „ne labdara“, o „savigyna“ kovoje už demokratiją.

Ukrainiečiai susiduria su vis didėjančiomis elektros ir šildymo infrastruktūros, kurią sugriovė Rusijos oro išpuoliai, remonto išlaidomis.

Serhijus Marčenka ketvirtadienį Kyjive naujienų agentūrai „The Associated Press“ duotame interviu taip pat sakė, kad tiki, jog Europos Sąjungos pareigūnai išspręs ginčą su Vengrija, užblokavusia svarbaus 18 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo išmokėjimą, ir padengs didžiąją dalį Ukrainos biudžete atsiveriančio deficito.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka

Ministro teigimu, finansinė parama Ukrainai yra nedidelė, palyginti su išsivysčiusių šalių lėšomis, kurios buvo skirtos kovai su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip 2008 metų pasaulinė finansų krizė ir COVID-19 pandemija. Jis pridūrė, kad šie pinigai stiprina laisvę ir saugumą toli už jo šalies ribų.

„Parama Ukrainai nėra labdara, – sakė S.Marčenka. – Mes stengiamės apsaugoti viso civilizuoto pasaulio laisvę ir demokratiją.“

Jis teigė, kad Maskvos raketų atakų civilinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektrinėms, padaryta žala kitais metais atsieis 0,5 proc. metinės ekonomikos produkcijos nuostoliu, o tai dar labiau padidins naštą Ukrainai bandant padengti biudžeto deficitą, atitinkantį 36 mlrd. eurų.

Pasaulio banko duomenimis, 2021 metais Ukrainos bendrasis vidaus produktas buvo šiek tiek didesnis nei 190 mlrd. eurų, taigi žala gali siekti maždaug 949 mln. eurų.

Ukrainai reikia išorinio finansavimo, kad padengtų dėl karo susidariusį biudžeto deficitą. Pinigai arba paskolos padeda šaliai patenkinti pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, išmokėti pensijas.

Priešingu atveju tektų imtis pinigų spausdinimo centriniame banke praktikos, kuri keltų grėsmę dar labiau padidinti ir taip skausmingą infliaciją.

Bendra ES siūloma 18 mlrd. eurų vertės paskola, taip pat dosni JAV parama ir galima Tarptautinio valiutos fondo pagalba padengtų didžiąją dalį Ukrainos biudžeto trūkumo.

Tačiau europinį paketą dėl ginčų su Bendrija blokuoja Vengrija – konfliktas įsižiebė Briuseliui sunerimus dėl demokratijos šioje šalyje slopinimo ir galimo netinkamo ES lėšų Budapešte valdymo.

„Žinoma, tai mums kelia nerimą, ir mes nerimaujame, kad tai gali užblokuoti arba atidėti pinigų srautą Ukrainai“, – sakė S.Marčenka.

„Bet aš tikiu, kad [ES pareigūnų] išmintis gali išspręsti visus klausimus, ir jie kartu prisijungs prie Ukrainos pastangų siekti nepriklausomybės“, – pridūrė ministras.

Jis gyrė, kaip pats sakė, nuolatinę tvirtą Vakarų vyriausybių paramą, ypač paminėdamas Vašingtoną dėl jo teigiamo „nuspėjamumo“.

Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto paramos Ukrainai sekimo programos duomenimis, iki šios savaitės bendra Ukrainai skirta parama siekia 113 mlrd. eurų.

„Dabar ne laikas atidėti bet kokią paramą, tiesiog pavargti nuo Ukrainos ir Ukrainos problemų,.. nes kitą kartą suprasite, kad be Ukrainos Rusija priartės prie Europos sienos“, – pareiškė S.Marčenka.

„Tai susiję su savisauga, savigyna – apie tai turėtų galvoti ES piliečiai“, – užbaigė jis.

Penktadienį Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ „Telegram“ tinkle kreipėsi  į Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) generalinį direktorių Rafaelį Grossi ir visą tarptautinę bendruomenę, prašydama dėti visas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad iš Rusijos nelaisvės būtų išlaisvinti Zaporižios AE darbuotojai.

„Energoatom“ teigimu, Rusijos kariškiai įsiveržė į patalpas, kuriose įsikūręs Zaporižios AE Socialinių programų departamentas, ir kitų darbuotojų akivaizdoje žiauriai sumušė departamento vadovą Oleksijų Trubenkovą bei jo pavaduotoją Jurijų Androsovą. Po žiauraus sumušimo užpuolikai išvedė juos iš kambario ir nusivedė nežinoma kryptimi.

Ukrainos atominių tinklų operatorės atstovai pranešė, kad rusai taip pat sulaikė ir „įmetė į rūsį“ Zaporižios AE pamainos viršininką Kostyantyną Beinerį, kuris turi licenciją ir yra tiesiogiai atsakingas už branduolinę ir radiacinę saugą.

Pranešime nurodoma, jog tokiais veiksmais okupantai bando įgyti drąsių proukrainietiškai nusiteikusių elektrinės darbuotojų lojalumą, padidinti darbuotojų perkėlimų į netikrą UAB „Zaporižios AE eksploatavimo organizacija“, kurią valdo „Rosatom“, skaičių ir pranešti V.Putinui apie Ukrainos darbuotojų paramą teroristiniams Rusijos veiksmams.

Stambule vykstančio Turkijos nacionalinio transliuotojo TRT organizuojamo pasaulinio forumo metu šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė apie naujas derybas su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu, pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

„Turkijos diplomatinės pastangos dėl Ukrainos grindžiamos požiūriu, kad karas neturi nugalėtojų, o taika neturi pralaimėtojų“, - pabrėžė R.T.Erdoganas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

R.T.Erdoganas teigė, kad Rusijos ir Ukrainos karas pasauliui daro didelę politinę, ekonominę ir humanitarinę žalą. Pasak jo, Turkija tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą.

Prezidento teigimu, sekmadienį, gruodžio 11 d., numatytos derybos su V.Putinu dėl grūdų koridoriaus. O vėliau – ir pokalbis su V.Zelenskiu.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu gruodžio pradžioje sakė, kad Ankara tikisi iki 2023 m. pavasario pamatyti „aiškesnį vaizdą“ dėl ugnies nutraukimo kare Ukrainoje arba grįžimo prie derybų stalo.

Penktadienį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto vadovas Volkeris Turkas pareiškė, kad Ukrainoje susidarė nepaprastoji padėtis žmogaus teisių srityje.

„17,7 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, 9,3 mln. žmonių reikia pagalbos maistu ir pragyvenimo šaltinių“, - sakė V.Turkas spaudos konferencijoje Ženevoje. „Yra apie 7,4 mln. pabėgėlių ir 6,5 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų.“

„AFP“/„Scanpix“/JT žmogaus teisių komiteto vadovas Volkeris Turkas

Pasak V.Turko, šalis „kenčia“ ne tik dėl nesiliaujančių raketų atakų, bet ir dėl sunaikintos civilinės infrastruktūros.

„Labai nukentėjo energetikos sektorius, šildymo sistema, elektros tinklai, yra žmonių, kurie gyvena minusinėje temperatūroje be šildymo ir be elektros“, – sakė jis.

„Vyksta elektros energijos tiekimo sutrikimai, todėl galite įsivaizduoti, kad tai yra milijonai žmonių, kurie nuo to kenčia kiekvieną dieną.“

Pirmadienį Rusija paleido naują raketų ugnį į Ukrainą, dėl to kai kuriose vietovėse nutrūko vandens ir elektros energijos tiekimas ir, vietos valdžios institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus Ukrainos mieste Kryvyj Rihe ir mažiausiai du žmonės Zaporižioje.

Plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą fone JAV ketina įvesti naujas sankcijas Maksvai. Tikimasi, kad netrukus bus įvestos sankcijos.

Kaip praneša „The Wall Street Journal“, kalbama apie sankcijas už Rusijos vykdomą Irano bepiločių orlaivių naudojimą Ukrainoje ir žmogaus teisių pažeidimus.

Kaip pažymėta medžiagoje, sankcijos įšaldys bet kokį turtą, priklausantį JAV jurisdikcijai, ir uždraus keliauti į Jungtines Valstijas ir užmegzti verslo ryšius su jais. Be to, sankcijos bus taikomos Rusijos gynybos pramonės įmonėms, susijusioms su Irano karinių bepiločių orlaivių perdavimu naudoti Ukrainoje.

Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija penktadienį pranešė, kad kartu kurs naujos kartos naikintuvą ir kad šis projektas suteiks galimybių ateityje bendradarbiauti su sąjungininkais, įskaitant Jungtines Valstijas.

Tikimasi, kad naujasis reaktyvinis lėktuvas, kuris bus parengtas iki 2035 metų, apjungs šiuo metu šalių vykdomus mokslinius tyrimus, susijusius su pažangiausiomis oro mūšių technologijomis, pradedant nepastebimų („stealth“ tipo) objektų technologijų pajėgumais ir baigiant aukšto technologinio lygio jutikliais.

Bendrame pareiškime visos trys šalys teigė, kad šis „plataus užmojo projektas pagreitins mūsų pažangius karinius pajėgumus ir technologinį pranašumą“ tuo metu, kai pasaulyje „didėja grėsmės ir agresija“.

„Mes siekiame, kad šis orlaivis taptų svarbiausiu platesnės kovinės... sistemos, kuri veiktų įvairiose srityse, elementu“, – sakoma pareiškime.

Tai apima „būsimą sąveiką su Jungtinėmis Valstijomis, NATO ir partneriais“ Europoje, Azijoje ir visame pasaulyje, priduriama jame.

JAV Gynybos departamentas atskirame bendrame pareiškime su Japonijos Gynybos ministerija nurodė, kad remia šį projektą.

Pranešimai pasirodė Japonijai rengiantis atlikti didžiausią per kelis dešimtmečius savo saugumo strategijos pertvarką.

Vyriausybė planuoja didinti išlaidas gynybai – tai prieštaringai vertinamas žingsnis šalyje, kurios konstitucija karinius pajėgumus apriboja esą tik savigynos priemonėmis.

Tačiau karas Ukrainoje, pasikartojantys raketų paleidimai iš Šiaurės Korėjos ir didėjantis Kinijos spaudimas padėjo sutelkti paramą didesniam biudžetui.

Nors bendra naujos kartos naikintuvo projekto išlaidų suma dar nėra galutinai patvirtinta, ji nebus dengiama lygiomis dalimis visų trijų šalių, sakė neįvardytas japonų Gynybos ministerijos pareigūnas.

Japonijos verslo dienraštis „Nikkei“ pranešė, kad naująjį projektą prižiūrės bendrovės „Mitsubishi Heavy Industries“, „BAE Systems“ ir „Leonardo“.

Tai antras bendras projektas Tokijui po kartu su Vašingtonu sukurtų raketų SM-3. Jis dar kartą parodo, kaip sąjungininkės ad hoc bendradarbiauja kurdamos gynybos įrangą.

Tačiau pernai buvo pademonstruota, kad tokie žingsniai gali būti prieštaringi, kai Jungtinės Valstijos iš po Prancūzijos nosies nugvelbė pelningą sutartį tiekti Australijai povandeninius laivus ir davė pradžią naujam JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos aljansui Ramiajame vandenyne, pavadintam AUKUS.

Britų žvalgyba mano, kad Rusija prieš Ukrainą gali pradėti naudoti Irano dronus, gautus iš naujos partijos.

Taip teigiama penktadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Pažymima, kad pirmą kartą per pastarąsias tris savaites buvo gauta pranešimų apie Irano pateiktų nepilotuojamų orlaivių atakas. Žvalgyba pabrėžia, kad šiuos duomenis dar reikia patikrinti, tačiau tikėtina, kad Rusija išnaudojo savo ankstesnes kelių šimtų „Shahed-131“ ir 136 atsargas ir dabar gavo papildymą.

2022 m. gruodžio 6 d. Ukrainos generalinis štabas pranešė apie 17 dronų, įskaitant 14 „Shahed-136“, numušimą. 2022 m. gruodžio 7 d. Ukrainos pareigūnai pranešė apie Irano pateiktų dronų panaudojimą prieš Zaporožės ir Dniepropetrovsko sritis.

„Paskutinis pranešimas apie Ukrainoje numuštą iranietišką „Shahed-136“ buvo gautas 2022 m. lapkričio 17 d. Jei informacija pasitvirtins, visiškai tikėtina, kad Rusija atnaujino atakas pasitelkdama naujai pristatytus UAV“, – sakoma santraukoje.

Penktadienį JAV ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai ir Kinijai, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais pareigūnais.

Priemonės bus nukreiptos prieš Rusijos vykdomą Irano bepiločių orlaivių dislokavimą Ukrainoje, taip pat įtariamus Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Apie naujas sankcijas asmenims Rusijoje užsiminė ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis rusų vykdomą „minų terorą“ pavadino žiauresniu už jų raketas ir pabrėžė, kad minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų.

Ketvirtadienio vakaro kreipimesi jis sakė pasirašęs įsakymus valstybiniais apdovanojimais po mirties apdovanoti trečiadienį Chersono srityje per minų sprogimus žuvusius keturis policininkus. Dar keturi pareigūnai per incidentą buvo sužeisti.

„Jie dėl ukrainiečių saugumo darė viską. Jau grįždami po... atliktos užduoties, kai paėmė ginklų ir šaudmenų iš okupantų sandėlio – jų daug palikta Chersono srityje – policininkai pateko į minų spąstus“, – sakė prezidentas.  

Jis pabrėžė, kad su šia rusų teroro forma teks kovoti ilgus metus. 

„AFP“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis paskelbtas „Metų žmogumi“

„Teroristai tyčia stengiasi palikti... kuo daugiau mirtinų spąstų. Užkastų sprogmenų, užminuotų pastatų, mašinų, infrastruktūros objektų“, – sakė jis ir nurodė, kad kalbama apie daugiau kaip 170 tūkst. kv. km pavojingos teritorijos.

„Esu tikras, kad tai bus tarp kaltinimų Rusijai dėl agresijos... Minų teroras... dar žiauresnis ir niekingesnis už raketas, nes nėra tokios prieš minas veikiančios sistemos, kuri galėtų sunaikinti bent dalį grėsmės, kaip tai daro mūsų oro gynyba“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai šalinti minas. Tarp tokių šalių yra Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Slovakija.

Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių pareigūnai.

Tokių ginklų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad iš didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės gali būti apšaudoma Ukrainos teritorija ir kad gali padidėti radiacijos pavojus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškime nurodė, kad elektrinę užėmusios rusų pajėgos netoli vieno iš šešių branduolinių reaktorių dislokavo kelias salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“. Teigiama, kad jos dislokuotos „apsauginėse struktūrose“, pastatytose slapta, „pažeidžiant visas branduolinės ir radiacinės saugos sąlygas“.

Zaporižios jėgainę nuo pat karo pradžios kontroliuoja Rusija. Ji ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant elektrinę ir sukeliant radiacijos patekimo į aplinką pavojų.

Nors branduolinio išsilydymo pavojus yra labai sumažėjęs – dėl to, kad visi šeši reaktoriai buvo sustabdyti – ekspertai sako, kad pavojingas radiacijos išmetimas vis dar įmanomas. Reaktoriai buvo išjungti, nes dėl kovų nuolat būdavo atkertami išoriniai elektros energijos šaltiniai, reikalingi reaktorių aušinimo ir kitoms saugos sistemoms.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – elektrinėje dislokavo inspektorius ir bando įtikinti abi konflikto šalis susitarti dėl demilitarizuotos zonos aplink šį objektą. Agentūra kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti pranešimą apie „Grad“ dislokavimą.

Ukraina jau anksčiau yra kaltinusi rusus dėl sunkiosios ginkluotės elektrinėje. Anot Kremliaus, jam reikia išlaikyti elektrinės kontrolę, kad apsaugotų ją nuo ukrainiečių atakų.

Šią vasarą iš Italijos Sardinijos salos uosto paslaptingai dingo Rusijos oligarchui priklausanti prabangi jachta, kuri, kaip manoma, buvo konfiskuota pagal ES sankcijas, rašo „Guardian“.

22 metrų ilgio jachta „Aldabra“ priklauso Dmitrijui Mazepinui, mineralinių trąšų bendrovės savininkui milijardieriui ir buvusio „Formulės-1“ lenktynininko Nikitos Mazepino tėvui.

Laivas, kurio vertė, kaip teigiama, siekia nuo 700 tūkst. iki 1 mln. eurų, buvo prišvartuotas Olbijos uoste ir areštuotas kovo mėnesį, kai Rusijai užuolus Ukrainą D.Mazepinas buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą.

„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Mazepinas

Jachta ten išbuvo iki birželio mėn., o tada, likus kelioms valandoms iki oficialaus patvirtinimo, kad priklauso D.Mazepinui, dingo.

„D.Mazepinas žinojo, kad yra įtrauktas į sąrašą, tačiau sugebėjo pasinaudoti laikotarpiu, per kurį dirbome siekdami nustatyti, kad jachta priklauso jam, nes turėjome ištirti nuosavybės grandinę“, – sakė šaltinis Sardinijos finansų policijos padalinyje.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.

Savo ruožtu jis apkaltino Ukrainą inicijavus atakų, nukreiptų į civilinę infrastruktūrą, tendenciją, besdamas pirštu į sprogimą ant svarbaus Kerčės tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos lyderis pirmadienį lankėsi prie šio tilto, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. Spalio 8-osios rytą sprogusi transporto priemonė sukėlė didelį gaisrą, nuo kurio užsidegė septynios traukinio naftos cisternos ir įgriuvo dvi automobiliams skirtos didžiulio tilto juostos, tuomet pranešė Maskva.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Daug triukšmo kelia mūsų smūgiai kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Tai netrukdys mūsų kovinėms užduotims“, – pareiškė V.Putinas per karinių apdovanojimų ceremoniją Kremliuje.

Savaites trukusios Maskvos raketų atakų virtinės Ukrainoje paralyžiavo pagrindinę infrastruktūrą pačiu svarbiausiu metu, temperatūrai nukritus prieš ilgus žiemos mėnesius, jau atnešusius nemažai kančių ukrainiečiams, neturintiems vandens, šildymo ir dujų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiančio Karo studijų instituto naujausioje apžvalgoje rašoma, kad Rusija neatsisakė savo tikslų Ukrainoje ir toliau kalba apie „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“. Analitikų teigimu, priešingai nei sako kai kurie pareigūnai, žiemą kovų intensyvumas gali išaugti. 

Apžvalgoje pastebima, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog šiuo metu Rusijos branduolinių ginklų eskalavimo rizika yra maža – tai iš dalies patvirtina ankstesnius Karo studijų instituto vertinimus. O.Scholzas sakė, kad „Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus“, nes tarptautinė „raudonoji linija“ padėjo „sustabdyti“ Rusijos branduolinės eskalacijos grasinimus gruodžio 8 d.

Karo studijų instituto analitikai ir anksčiau vertino, kad Rusijos branduolinė eskalacija Ukrainoje mažai tikėtina. Prieš kelias dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo oficialią Rusijos poziciją dėl branduolinių ginklų.

„Tiek O.Scholzo, tiek V.Putino pareiškimai patvirtina ankstesnį Karo studijų instituto vertinimą, kad, nors Rusijos pareigūnai gali dalyvauti branduolinių ginklų panaudojimo kaip informacinės operacijos veiksmuose, kuriais siekiama pakenkti Vakarų paramai Ukrainai, Rusijos pareigūnai neketina jų iš tikrųjų panaudoti mūšio lauke“, – rašoma apžvalgoje.

Analitikai taip pat pastebi, kad panašu, jog Rusija neatsisakė savo maksimalistinių tikslų Ukrainoje.

Remiantis Karo studijų instituto vertinimu, „Ukrainos pajėgos sugebės pasinaudoti oro sąlygomis artėjant stipriam įšalui gruodžio pabaigoje, nes žiema Ukrainoje yra palanki mechanizuotam karui.“

„Ukrainos pajėgos greičiausiai ruošiasi pasinaudoti įšalusios vietovės pranašumais, kad galėtų lengviau judėti nei purvinais rudens mėnesiais, o tolesni Ukrainos operatyviniai laimėjimai priklauso nuo Ukrainos pajėgų gebėjimo be pertraukų tęsti nuoseklias operacijas 2022-2023 m. žiemą“, – rašoma apžvalgoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV siunčia papildomą 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, kurioje numatytas didelis kiekis šaudmenų ir aukštųjų technologijų sistemų, kurios, pasak JAV pareigūnų, gali būti naudojamos dronų aptikimui ir kovai su jais, rašo naujienų agentūra AP.

Bendra pagalbos suma yra mažesnė už daugelį neseniai JAV pristatytų paketų, be to, ji teikiama tuo metu, kai daugelis karinių pareigūnų ir ekspertų prognozuoja, kad žiemą išpuolių sumažės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmuto regione

Pareigūnai sakė, rašo AP, kad naujausią pagalbos paketą sudaro 80 tūkst. šovinių haubicoms ir neskelbiamas kiekis HIMARS šaudmenų. Į jį taip pat įtrauktos sistemos, skirtos kovoti su bepiločiais orlaiviais ir oro gynyba, taip pat daugiau HUMVEES, generatorių ir kitos kovinės įrangos.

Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti pagalbos paketą prieš jį viešai paskelbiant penktadienį, nurodo leidinys.