Paskelbta, kada Vokietija Ukrainai perduos pirmuosius „Leopard 2“ tankus

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad į Charkivo miesto centrinę dalį pataikė rusų paleista raketa.

Skaičiuojama, kad iš viso į Charkivą paleista nuo šešių iki dešimties S-300 tipo raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisako už tai, kad centrinėje ir vietos valdžioje būtų daugiau karo patirties turinčių žmonių.

„Dabar turime žmonių, įgijusių karo patirties. Jie pasiekė aiškių rezultatų dirbdami valstybei, kuri kovoja už savo žmones ir nepriklausomybę. Tokių žmonių turėtų būti daugiau įvairaus lygio postuose centrinėse ir vietos valdžios institucijose“, – Ukrainos žiniasklaida cituoja V.Zelenskį.

Grupė Ukrainos karių išvyko į užsienį mokytis valdyti ir prižiūrėti vokiškus tankus „Leopard 2“, kuriuos Ukraina ateityje gaus iš kelių sąjungininkų.

Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas po susitikimo su Vokietijos kolega Kyjive.

„Šiandien kartu su Vokietijos gynybos ministru turėjome garbės kartu su jūsų kariais treniruotis su „Leopard 2“. Mano kolega labai žavisi ukrainiečių, kurie įgyja žinių, mokymo greičiu“, – sakė O.Reznikovas.

Gynybos ministras nepatikslino, ar kariai vyksta mokytis į Vokietiją, ar bus mokomi kitoje šalyje.  

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.

Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B.Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) mano kolegai Borisui Pistorius ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O.Reznikovas.

Vokietijos sprendimas suteikti 14 tankų „Leopard“ buvo priimtas po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkų Europoje spaudimo.

Ji taip pat leido kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus iš savo atsargų. Jungtinės Valstijos vėliau pareiškė, kad atsiųs savo tankus „Abrams“, o Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti „Challenger“ modelius.

Ukraina teigia iš viso laukianti 120–140 modernių vakarietiškų tankų, šaliai ruošiantis naujam Rusijos puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis.

B.Pistorius yra sakęs, kad pirmieji tankai „Leopard“ į Ukrainą galėtų atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Penkių Šiaurės šalių olimpiniai komitetai antradienį pareiškė nepritariantys tam, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

„Mes tvirtai laikomės savo pozicijos neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose“, rašė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos komitetai bendrame pareiškime.

„Padėtis dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, – sakoma pareiškime. – Dabar netinkamas laikas svarstyti jų grįžimo klausimą; tokia yra mūsų pozicija.“

Jie teigė, kad nori „dar kartą patvirtinti savo tvirtą paramą Ukrainos žmonėms ir reikalavimui siekti taikos“.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, taip sukeldamas sukėlė priešišką reakciją.

Reaguodama į šį pareiškimą Ukraina nurodė, kad apsvarstys galimybę boikotuoti olimpiadą. Tą patį padarė ir Estija.

Bendrame Šiaurės ir Baltijos šalių atsakingų už sportą ministrų pasitarime antradienį buvo aptarta šalių pozicija dėl TOK sprendimo leisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti Olimpinėse varžybose po neutralia vėliava.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sporto ministrai praėjusią savaitę kartu kreipėsi į tarptautines sporto šakų federacijas ir TOK, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos atletų į tarptautines varžybas.

Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas sakė, kad net 40 šalių gali atsisakyti dalyvauti Paryžiuje, jei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai bus leista varžytis.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo anksčiau antradienį pareiškė nepritarianti rusų dalyvavimui kitų metų žaidynėse, jei karas Ukrainoje vis dar tęsis.

Latvijoje esančioje amerikietiškų dronų gamykloje, kuri yra gaminusi dronus Ukrainos kariuomenei ir NATO sąjungininkams, antradienį kilo gaisras, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Latvijos sostinės pakraštyje esančioje JAV įmonės „Edge Autonomy“ valdomoje gamykloje kilusio gaisro vietoje buvo dvi dešimtys policijos automobilių, devynios ugniagesių mašinos ir penki greitosios pagalbos automobiliai.

Ukrainai dronus tiekusios JAV įmonės gamykloje Latvijoje kilo gaisras

+1

„Gamybiniame pastate kilo didelės rizikos gaisras, sukėlęs daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesių tarnyba.

Naujienų agentūra LETA iš Valstybinio priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento (VUGD) sužinojo, kad skambutis apie gaisrą gamybos įmonėje buvo gautas antradienį po 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pamatė, kad gamykloje sparčiai plinta atvira liepsna ir kyla daug dūmų.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė gamina tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, skirtus žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos misijoms, rašoma jos interneto svetainėje.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ragina būti kantriems dėl sankcijų Rusijai, sakydama, kad jos daro poveikį, nors ne taip greitai, kaip prognozuota.

Pasak Vyriausybės vadovės, jei Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiais ir neatrodo „toks baisus, koks yra iš tikrųjų“, dalį jo sudaro karui nukreipta ekonomika.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

„Kad Rusijos BVP nukrito mažiau, nei prognozuotojai tikėjosi, labai paprastai pasakysiu kaip šiokia tokia ekonomistė – pagaminta karinė pramonė yra apskaitoma kaip BVP, pasiūtos uniformos, kurios supus Ukrainos laukuose, yra apskaitomos kaip BVP, laidojimo paslaugos taip pat apskaitomos kaip BVP, ir tokiu būdu tas BVP gali pakaruoklišku būdu atrodyti ne toks baisus, koks jis yra iš tikrųjų“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė premjerė.

Po susitikimo su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu premjerė teigė, jog Rusijos ir jos bendrininkių izoliaciją reikia stiprinti, kaip ir sankcijas.

„Matome tam tikrų požymių, kad kai kuriose situacijose yra bandymų apeiti sankcijas, bandymų paneigti sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, dar kartą galiu paminėti, kad privalome būti pirmiausia kantrūs, nes daug skaičių ir vertinimų, kuriuos matome ant paviršiaus, tai nebūtinai pasakoja tą istoriją, kurią mums bando papasakoti Rusijos propaganda“, – sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, dėl jos primityvumo ir orientacijos į žaliavas „poveikio keliai Rusijos ekonomikai nėra tokie greiti, kaip kai kam norėtųsi“.

Diplomatai šiuo metu svarsto 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Iki šiol Europos Sąjungos sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms  ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.

Antradienį Mariupolio Primorsko rajone nugriaudėjo septyni sprogimai, socialiniame tinkle pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Pasak jo, sprogimai įvyko netoli uosto, į kurį rusų okupantai neseniai atgabeno techniką ir priešlėktuvinės gynybos įrangą. Po sprogimų virš Mariupolio pasirodė daug lėktuvų.

P.Andriuščenka pažymėjo, kad propagandistai beveik oficialiai patvirtino „sprogimus“, tvirtindami, kad jų priešlėktuvinė gynyba veikia.  „Tačiau kažkas nutyli apie pasekmes. Tačiau tai nestebina“, – rašė mero patarėjas.

Ukrainos gynėjai per dieną sunaudoja apie 5-6 000 artilerijos sviedinių – tai metinis mažos Europos šalies užsakymas, skelbia „Financial Times“.

Norvegijos ginklų gamintojos „Nammo“ generalinio direktoriaus Morteno Brandtsego skaičiavimais, Ukraina kasdien sunaudoja apie 5-6 tūkst. artilerijos sviedinių, o tai prilygsta metiniam mažos Europos šalies užsakymui taikos metu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karinės pajėgos prie Bachmuto

„Financial Times“ pažymi, kad staigus šaudmenų poreikio augimas sukelia tiekimo grandinės krizę Europoje, nes gynybos produktų gamintojai stengiasi padidinti gamybą, kad papildytų nacionalines atsargas ir paremtų tiekimą Ukrainai.

Ginklų gamintoja „Nammo“ pabrėžia, kad investicijų, skirtų paklausai patenkinti, mastas yra „didžiulė našta apskritai sveikos gynybos bendrovės finansams“.

Jis sako, kad kai kurių komponentų paklausa tokia didelė, kad pristatymo laikas pailgėjo nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Dėl to, be kita ko, kilo sunkumų ieškant medžiagų.

Rusijai apšaudant civilinius objektus Ukrainoje, kilo gaisras šalies šiaurės rytuose esančio Vovčansko ligoninėje, buvo apgriauti penki daugiabučiai, antradienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos valdžia taip pat praneša, kad rusai telkia pajėgas rytiniuose rajonuose rengdamiesi, kaip manoma, netrukus prasidėsiančiam puolimui. Kyjivas naujo Rusijos puolimo tikisi maždaug per Maskvos invazijos pradžios metines.

Gaisras Vovčansko dviejų aukštų ligoninėje kilo vėlai pirmadienį, dėl apšaudymo, pranešė ukrainiečių regioninės gelbėjimo tarnybos.

Per apšaudymą mieste kilo ir daugiau gaisrų, sakoma internete paskelbtame Charkivo srities tarnybų pranešime.

Iš ligoninės buvo evakuoti aštuoni civiliai, gaisras užgesintas, niekas nenukentėjo, nurodė pareigūnai.

Šveicarija yra arti to, kad nutrauktų šimtmečius puoselėtą neutralios valstybės tradiciją, nes dėl Ukrainai palankių visuomenės ir politinių nuotaikų vyriausybė spaudžiama nutraukti draudimą eksportuoti šveicariškus ginklus į karo zonas, antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Šveicarijos ginklų pirkėjams teisiškai draudžiama reeksportuoti ginklus, o kai kurie didelės šalies ginklų pramonės atstovai teigia, kad šis apribojimas dabar kenkia prekybai.

Tuo tarpu Šveicarijos Europos kaimynių raginimai leisti tokius perdavimus Kijevui nuskamba vis dažniau, nes Rusijos puolimas intensyvėja, o du parlamento saugumo komitetai rekomendavo atitinkamai sušvelninti taisykles.

„Reuters“/„Scanpix“/Neutralioje Šveicarijoje ginklų pramonė turi gilias tradicijas

„Norime būti neutralūs, bet esame Vakarų pasaulio dalis“, – agentūrai „Reuters“ sakė centro dešiniosios FDP partijos lyderis Thierry Burkartas, kuris pateikė vyriausybei pasiūlymą leisti ginklų reeksportą į šalis, kurių demokratinės vertybės panašios į Šveicarijos.

Pagal Šveicarijos neutralumą, kurio tradicija susiformavo 1815 m. ir jis yra įtvirtintas 1907 m. sutartimi, Šveicarija tiesiogiai ar netiesiogiai nesiunčia ginklų kariaujančioms šalims.

Šalis taip pat taiko atskirą embargą ginklų pardavimui Ukrainai ir Rusijai.

Trečiosios šalys teoriškai gali kreiptis į Berną su prašymu reeksportuoti jų atsargose esančius šveicariškus ginklus, tačiau toks leidimas beveik nėra išduodamas.

„Neturėtume turėti veto teisės, kad neleistume kitiems padėti Ukrainai. Jei taip elgiamės, remiame Rusiją, o tai nėra neutrali pozicija“, – agentūrai „Reuters“ pareiškė T.Burkartas.

Plačiau skaitykite ČIA: Karo fone Šveicarijos neutralumas atsidūrė ant ribos

Ukrainos parlamento teigimu, vykdant de-rusifikacijos kampaniją, buvo nuspręsta iš viešųjų bibliotekų pašalinti milijonus knygų.

„Buvo pateiktos gairės, kaip išimti autorių, kurie rėmė ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą, knygas“, – sakė Ukrainos parlamento deputatė Jevhenija Kravčiuk, kuri yra parlamento Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto vadovo pavaduotoja.

J.Kravčiuk teigė, jog yra sąrašas autorių, kuriems buvo pritaikytos sankcijos. Jos nuomone, knygų ukrainiečių ir rusų kalbomis santykis bibliotekose yra gana apgailėtinas.

Remiantis Kultūros ministerijos duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio mėn. iš viešųjų bibliotekų lentynų ir archyvų buvo pašalinta 19 mln. knygų.

Šalies parlamentas teigė, kad 44 proc. knygų viešosiose bibliotekose vis dar yra rusų kalba, likusios – ukrainiečių ir kitomis kalbomis.

Pirmadienį CNN duotame interviu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina galiausiai gaus JAV pagamintus naikintuvus F-16 bei pridūrė, kad jo šalis jau turi savo ginklų, galinčių smogti Rusijos teritorijai.

„Kalbant apie Rusijos teritoriją, niekas nedraudžia mums naikinti joje taikinių, jei tą darysime Ukrainoje pagaintais ginklais. Ar mes turime tokių ginklų? Taip, turime“, – užuominomis kalbėjo O.Danilovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus teigimu, naikintuvų F-16 tiekimas kariaujančiai Ukrainai yra tik laiko klausimas.

„Deja, kol kas prarandame savo žmones, kovojančius už nepriklausomybę“, – sakė jis.

CNN priminė, jog Vakarų šalys, dar prieš suteikdamos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, uždraudė atakuoti Rusijos teritoriją Vakarų suteiktais ginklais.

Per karą strateginiuose Rusijos objektuose įvyko nesuprantamų sprogimų, tačiau Ukraina niekada viešai neprisiėmė atsakomybės už šiuos smūgius.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas sausio mėn. užuominomis kalbėjo apie „vis gilesnius ir gilesnius“ išpuolius Rusijoje, nepripažindamas Ukrainos atsakomybės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ankstų antradienį atvyko į Malį derėtis su chuntos lyderiais, prašančiais Maskvos pagalbos kovojant su islamistų sukilimu, kuris, nepaisant ilgus metus trukusių kovų, tebevyksta.

S.Lavrovą, kuris pirmadienį lankėsi Irake, Malyje pasveikino jo kolega Abdoulaye Diopas. Abu vyrai jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.

„AFP“/„Scanpix“/S.Lavrovas susitiko su Malio užsienio reikalų ministru Abdoulaye Diopu

Šis vizitas, truksiantis mažiau nei 24 valandas, bus trečioji jo kelionė į Afriką nuo liepos mėnesio ir yra dalis siekio išplėsti Rusijos buvimą žemyne, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą praėjusiais metais ji patyrė didelę tarptautinę izoliaciją.

Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio per du perversmus kontrolę Malyje perėmusi karinė chunta, kuriai vadovauja pulkininkas Assimi Goita, išstūmusi buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos pajėgas, pasinaudojo Rusijos parama kovai su džihadistais.

Pasak Malio užsienio reikalų ministerijos, keli Malio pareigūnai yra lankęsi Maskvoje, tačiau S.Lavrovo vizitas yra „pirmasis tokio pobūdžio vizitas“, kuriuo siekiama įtvirtinti „naują dinamiką“ abiejų šalių bendradarbiavime saugumo ir ekonomikos srityse.

Plačiau skaitykite ČIA: S.Lavrovas lankosi Malyje, siekdamas užmegzti glaudesnius ryšius

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas interviu metu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė, kad Rusija pradeda „maldauti“ derybų per tarpininkus, tačiau priminė, jog Ukraina tam iškėlė keturias paprastas sąlygas.

„Vladimiras Putinas davė įsakymą visiškai apgulti Luhansko ir Donecko sritis. Už to nėra jokios paslapties. Be to, dabar jie pradeda suprasti, kad tikrai nesugebės okupuoti mūsų šalies ir įgyvendinti tikslų, kuriuos anksčiau buvo užsibrėžę. Štai kodėl šiandien jie prašo išmaldos. Jie įtraukia visą būrį tarpininkų“, – sakė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Jo teigimu, V.Putinas tarpininke laiko net Braziliją ir visas kitas šalis, „kurias tik galima įsivaizduoti“.

O.Danilovas teigė, kad Ukraina iškėlė Rusijai keturias paprastas sąlygas:

1. Pasitraukti iš visų Ukrainos teritorijų, kurios dabar yra laikinai okupuotos;

2. Leisti prisiimti atsakomybę per tribunolą tiems, kurie pradėjo karą ir žudo vaikus, senjorus ir moteris, neturinčius nieko bendra su karo veiksmais;

3. Užtikrinti saugumo garantijas Ukrainai;

4. Prisiimti atsakomybę už visus savo veiksmus.

O.Danilovas pabrėžė ir taip dar kartą priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio poziciją, kad apie sutikimą su teroristų sąlygomis negali būti nė kalbos.

„Šis absurdas, kuris tęsiasi šiandien, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Turime tam padaryti visišką galą. Jei kas nors galvoja, kad mus reikia kažkaip sutramdyti, kad pradėtume dėl kažko derėtis su V.Putinu – na, žinoma. Bet V.Putinas pirmiausia turi įvykdyti mūsų šalies sąlygas. Kito kelio nėra“, – užtikrintai dėstė tarybos sekretorius, pagarsėjęs aštriais pasisakymais prieš Rusiją.

Vokietijos gyventojai šiandien Rusiją laiko didžiausia grėsme taikai pasaulyje, pranešė šalyje vykdytos apklausos duomenimis pasidalinusi televizija NTV.

Tyrimas, kurį Allensbacho viešosios nuomonės tyrimų institutas atliko kartu su Strategijos ir aukšto lygio vadovų centru, nurodoma, jog vokiečiai, paklausti, kuri šalis artimiausiu metu kels didžiausią grėsmę, 82 proc. respondentų nurodė Rusiją, 60 proc. respondentų pasirinko Kiniją, o daugiau nei pusė respondentų įvardino Šiaurės Korėją, kuri, manoma, turi branduolinį ginklą.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą visuomenės nuomonė buvo kitokia. Anksčiau vykdytų apklausų duomenimis, 2021 m. tik 32 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų Rusiją laikė didžiausia grėsme.

Vakarų Vokietijoje kas antras (apie 50 proc.) mano, kad JAV yra patikima sąjungininkė, o rytinėse federalinėse žemėse tokios nuomonės laikosi tik kas ketvirtas vokietis (26 proc.).

Rytų vokiečių, manančių, kad Rusija kelia didžiausią grėsmę taikai, dalis taip pat yra mažesnė (73 proc.) nei Vakaruose, kur tokios nuomonės laikosi 84 proc. respondentų.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka neatmeta galimybės, kad rusai užims Bachmutą, tačiau skeptiškai vertina jų planus užimti visą Donecko sritį. Tai jis pareiškė duodamas interviu „Laisvės radijui“.

„Neatmetame jokių scenarijų. Visi kariškiai yra gynybinėje linijoje. Ir imamasi visų įmanomų priemonių, kad taip neatsitiktų...

Karinei vadovybei, be abejo, svarbiausias prioritetas yra gimtosios žemės, teritorijų, valstybės suvereniteto apsauga, tačiau mes suprantame, kad mūsų gynėjų gyvybė ir sveikata yra vienas pagrindinių prioritetų. Todėl, atsiprašau, niekas nenaudos gynėjų kaip patrankų mėsos.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka

Kol kas Bachmutas laikosi. Dedame visas pastangas, kad kuo daugiau padarytume priešui žalos ir užgesintume jo puolimo įkarštį“, – sakė jis. 

Kalbėdamas apie Rusijos ketinimus užimti Donecko sritį iki kovo mėnesio, P.Kyrylenka sakė, kad negalima „nuvertinti priešo“, „tačiau taip pat turime vadovautis faktais ir suprasti šiandienos realijas“.

„Gegužės mėnesį priešas bandė pasiekti Luhansko srities sieną, o vėliausiai iki liepos (2022 m. – red.) užimti visą Donecko sritį. Bachmutą vėliausiai užimti 2022 m. rugsėjo mėn. Tai faktai, kuriuos aš nurodžiau“, – sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas.

Ukrainos pasieniečiai danguje virš Bachmuto numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25.

Priešų atakos lėktuvas iš oro dengė pėstininkus, kurie puolė gynėjų gynybos liniją, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnyba.

„Vienas iš sienos apsaugos dalinių atidengė ugnį ir numušė Rusijos kovinį lėktuvą, preliminariai Su-25. Lėktuvas užsidegė nuo raketos smūgio ir nukrito, piloto likimas kol kas nežinomas“, – sakoma pareiškime.

Dėl karo Ukrainoje Rusijos valdžios institucijos nurodė visoje šalyje patikrinti ir suremontuoti slėptuves nuo bombų. Patikrinimai atliekami net atokiausiuose Rusijos regionuose, remdamasis informacija iš dabartinių ir buvusių šalies pareigūnų pranešė leidinys „Moscow Times“.

Tūkstančiai Rusijos bunkerių, sustiprintų rūsių ir kitų saugių slėptuvių dešimtmečius buvo užkonservuoti. Tačiau karui Ukrainoje užsitęsus, vietos valdžios institucijos, leidinio teigimu, išleidžia šimtus milijonų rublių, kad jie vėl taptų tinkami žmonėms nelaimės atveju. 

„Sprendimą patikrinti slėptuvių tinklą vyriausybė priėmė pavasarį“, – „Moscow Times“ sakė vienas Rusijos pareigūnas, susipažinęs su vykusių vyriausybės posėdžių informacija. 

„Reuters“/„Scanpix“/Moteris su kūdikiu slėptuvėje Charkive

„Nurodymą atlikti plataus masto patikrinimą ir sutvarkyti padėtį davė Nepaprastųjų situacijų ministerija, Gynybos ministerija ir [kitos] civilinės ministerijos.“

Šalies bombų slėptuvių tinklas pertvarkomas Kremliaus branduolinių diversijų ir vis didėjančio kasdienio gyvenimo militarizavimo fone, kai kovos Ukrainoje vis peržegia Rusijos teritorijos sienas. 

Pasak leidinio, oficialus viešųjų pirkimų portalas „Zakupki“ paskelbė šimtus vyriausybinių konkursų dėl bombų slėptuvių atnaujinimo šalies regionuose.

Šie pirkimai apima ventiliacijos remontą, hidroizoliaciją, durų keitimą, oro filtrų ir apšvietimo įrengimą.

2022 m. lapkričio mėn. paskelbtas konkursas dėl 3,8 mln. rublių (54 100 JAV dolerių) vertės bombų slėptuvės Samaros srityje hidroizoliacijos darbų.

Kitas dabartinis Rusijos pareigūnas, pageidavęs anonimiškumo, teigė, kad patikrinimai ir remontai prasidėjo po invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį ir tęsis dar šiais metais.

Nors spalio mėnesį Kremlius išleido dekretą, kuriuo kai kuriems Vakarų Rusijos regionams nurodė ruoštis galimam kariniam konfliktui pagal padidintą „pavojaus“ lygį, atvirų šaltinių duomenys ir „The Moscow Times“ šaltiniai rodo, kad šis procesas – skirtingu mastu – iš tikrųjų vyksta visoje šalyje.  

Pranešama, kad pietinio Krasnodaro krašto vietos valdžia šiemet bombų slėptuvėms išleis daugiau kaip 6 mln. rublių (260 000 JAV dolerių), Žemutiniame Naugarde – 50 mln. rublių (712 000 JAV dolerių), o Riazanės mieste – beveik milijoną rublių (14 240 JAV dolerių).  

Kazanės, esančios prie Volgos upės, valdžia praėjusį mėnesį pranešė, kad apie 30 proc. miesto slėptuvių nuo bombų yra netinkamos žmonėms apgyvendinti. Vietoje to, pareigūnai sakė, kad nustatys, ar miesto metro sistema gali tarnauti kaip bombų slėptuvė.

Pradėjus renovacijas, Kremlius susidurė su problema, kad dauguma šalies slėptuvių nuo bombų, kurias turėtų prižiūrėti vietos valdžios institucijos, nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo buvo apleistos arba paliktos nenaudojamos. 

„Po mobilizacijos [slėptuvių nuo bombų atnaujinimas] atrodo kaip būtina priemonė ir valstybės rūpesčio paprastais žmonėmis išraiška“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Tarptautinė krizių grupė“ vyresnysis analitikas Olegas Ignatovas.

Politikos analitikas Abbasas Gallyamovas leidiniui „The Moscow Times“ teigė, kad pastangas atnaujinti slėptuves nuo bombų taip pat skatina vietos pareigūnai, norintys padaryti įspūdį savo viršininkams. 

„Kiekvienas biurokratas stengiasi laikytis darbotvarkės, kaip jis ją mato“, – sakė buvęs prezidento Vladimiro Putino kalbų rašytojas.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie planuojamą Ukrainos prezidento vizitą Briuselyje, tarp Europos Sąjungos (ES) institucijų lyderių kilo susirūpinimo banga dėl Ukrainos lyderio saugumo ir pasigirdo priekaištai dėl informacijos nutekinimo, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Paskelbta, kad V.Zelenskis ketvirtadienį planuoja vykti į Briuselį ir asmeniškai susitikti su ES lyderiais aukščiausiojo lygio susitikime bei kreiptis į Europos Parlamentą neeilinėje sesijoje.

Manoma, kad nuo Rusijos invazijos praėjusių metų vasario mėn. jis tik kartą buvo išvykęs iš Ukrainos: gruodžio mėn. šalies lyderis netikėtai apsilankė Vašingtone, kur kreipėsi į JAV Kongresą ir ragino suteikti didesnę karinę paramą jo šaliai. Saugumo vardan, kelionė buvo suplanuota itin slaptai, jos detalės nebuvo atskleistos, kol V.Zelenskio lėktuvas nepakilo į orą.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Likus maždaug 48 valandoms iki numatytos kelionės į Briuselį, apie vizitą pranešė Italijos žiniasklaida, o vėliau apie jį tviteryje paskelbė Europos liaudies partija (ELP), Europos Parlamento narių centro dešiniųjų frakcija.

„Nekantriai laukiame Jūsų apsilankymo Briuselyje, pone Prezidente“, – rašoma tviteryje. Žinutė buvo greitai ištrinta, tačiau ją užfiksavo leidinio „Politico“ padaryta ekrano nuotrauka.

ES aukščiausiojo lygio susitikimus organizuojantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis už informacijos nutekinimą atsakingu laiko Europos Parlamentą.

Jo atstovas spaudai vizito nei patvirtino, nei paneigė, sakydamas: „Prezidentas Zelenskis turi atvirą kvietimą apsilankyti Briuselyje“.

Šis ginčas kelia nepatogumų Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, kurios pareigūnai kaltinami informacijos nutekinimu. Ji taip pat yra EPP frakcijos, kuri trumpai paviešino vizitą, narė.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis sumenkino bet kokias užuominas apie kelionę į Briuselį, sakydamas: „yra didelė rizika, jei kur nors vyksiu“.

Leidinio „The Guardian“ teigimu, šie nesutarimai atskleidžia, kaip konkuruojančios ES institucijos stengiasi parodyti solidarumą su Ukraina ir pademonstruoti savo paramą V.Zelenskiui.

Manoma, kad EVT pirmininkas Ch.Michelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen neoficialiai varžosi dėl palaikymo Ukrainai apimčių. Abu iš jų yra palankiai atsiliepę apie Ukrainos perspektyvas prisijungti prie ES, tačiau daugelis valstybių narių laikosi nuomonės, jog ES vadovai turėtų sušvelninti savo viešą retoriką, kad nesukeltų vilčių Ukrainai greituoju būdu prisijungti prie bloko.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos „sėkmingai žengia į priekį“ netoli Rytų Ukrainos Bachmuto ir Vuhledaro miestų.

Agresorius taip pat pareiškė, kad besiginančiai Ukrainai padedantys Vakarai neva siekia vilkinti konfliktą.

„JAV ir jų sąjungininkai stengiasi kuo ilgiau vilkinti konfliktą. Tam jos pradėjo tiekti sunkiąją puolamąją ginkluotę ir atvirai ragina Ukrainą užgrobti mūsų teritorijas“, – sakė S. Šoigu gynybos susitikime.

„Tokie žingsniai įtraukia NATO šalis į konfliktą ir gali lemti neprognozuojamą jo eskalavimą“, – sakė S. Šoigu.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Sergejus Surovikinas

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį pritarė Ihorio Klymenkos kandidatūrai į Vidaus reikalų ministerijos vadovus.

Pastaruoju metu I.Klymenka laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Jas jis perėmė praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvus ministrui Denysui Monastyrskiui. 

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos nuotr./Ihoris Klymenka

Nuo 2019 metų I.Klymenka vadovavo Ukrainos policijai, buvo vidaus reikalų viceministras.

Be kita ko, Ukrainos parlamentarai patvirtino Vasylio Maliuko kandidatūrą į Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovus.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Vasylis Maliukas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš balsavimą sakė: „Atsižvelgdamas į tokį rezultatą ir plataus masto karo išbandymą, manau, kad jo (V.Maliuko) paskyrimas yra visiškai pagrįstas.“

V.Maliukas nuo vasaros, kai iš pareigų buvo atleistas Ivanas Bakanovas, buvo laikinasis SBU vadovas.

Estijos ir Rusijos, kurių diplomatiniai santykiai dėl Maskvos karo Ukrainoje yra įtempti, ambasadoriai antradienį palieka savo postus Maskvoje ir Taline. 

Sausio viduryje Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Estijos ambasadorių Margusą Laidre, kuriam buvo pareikštas griežtas protestas dėl estų valdžios institucijų veiksmų, o vasario 7 dieną jam buvo liepta išvykti iš Rusijos. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Urmas Reinsalu

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tuomet pareiškė, kad Talinas laikysis abipusiškumo principo. Tai reiškia, kad Rusijos ambasadorius vasario 7-ąją taip pat turi palikti Estiją, BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

„Estija atkreipė dėmesį į Rusijos sprendimą savo diplomatinį atstovavimą pažeminti iki laikinojo reikalų patikėtinio. Estijos santykiai su Rusija yra grindžiami pariteto principu, nuo kurio mes nenukrypsime. Tai reiškia, kad Rusijos ambasadorius Taline išvyks tuo pačiu metu kaip ir Estijos ambasadorius, vasario 7-ąją“, – sausį teigė U.Reinsalu. 

„Rusijos žingsniai netrukdo mums toliau teikti visapusišką paramą Ukrainai, kuri jau beveik metus kovoja už savo suverenitetą ir mūsų bendrą saugumą. Mes ir toliau remsime Ukrainą, kai Rusija planuoja plataus masto išpuolius, ir raginame kitas panašiai mąstančias šalis padidinti pagalbą Ukrainai“, – pridūrė jis. 

Sausio 11-ąją Estija informavo Rusijos ambasadorių apie sprendimą, kad iki vasario 1-osios Rusija turi sumažinti savo ambasados Taline darbuotojų skaičių iki aštuonių diplomatų ir 15 komandiruotų administracinio, techninio ir aptarnaujančio personalo darbuotojų. 

Rusijos Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, per bepiločio orlaivio ataką buvo sužeistas šauktinis ir jo vadas.

Tai praneša Rusijos žurnalistų projektas ASTRA, remadamasis neįvardijamais šaltiniais.

Pranešama, kad vasario 6 d. vakare dronas atakavo Briansko srities Sevsko rajoną.

Iš bepiločio orlaivio buvo numestas sprogstamasis užtaisas, kuris sužeidė du karius – šauktinį Aleksandrą Balašovą ir būrio vadą Muslimą Gunajevą.

Pažymima, kad abu rusų kariai buvo nuvežti į ligoninę.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą nukovė daugiau nei 1 000 okupantų ir sunaikino 25 Rusijos karinių pajėgų tankus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį ryte publikuotas vaizdo įrašas, kuriame 92-oji atskiroji mechanizuota brigada sunaikina rusų tanką.

„Be to, per dvi dienas buvo sunaikinta apie 1 900 okupantų. Vakar užfiksuotas keistas rekordas – 1030 okupantų.
Kova vis dar tęsiasi! Šlovė Ukrainai!“, – teigiama įraše.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, o vėliau ir rugsėjį paskelbus mobilizaciją, daugelis šeimų Rusijoje persikėlimą į Turkiją laikė savo planu B. Pastaruoju metu Turkijos vyriausybė apsunkina tokio persikėlimo galimybes, nustatydama biurokratines kliūtis ir baudas, pranešė vokiečių leidinys „Deutsche Welle“ („DW“).

Teigiama, kad anksčiau daugeliui Rusijos piliečių leidimai gyventi Turkijoje buvo išduodami pateikus nuomos sutartį, sveikatos draudimo kopijas ir pajamas patvirtinančius dokumentus.

Leidinio duomenimis, iki praėjusių metų spalio mėn. Rusijos piliečiai sudarė didžiausią užsieniečių, kuriems buvo išduodami leidimai gyventi Turkijoje, grupę. Iš viso praeitais metais buvo išduoti 153 tūkst. leidimų, iš jų 132 tūkst. – turistiniais tikslais.

Tačiau dar gruodžio pabaigoje užfiksuotas augantis atmestų prašymų skaičius įvairiuose Turkijos miestuose. Tiksli leidimų išdavimo statistika neskelbiama, o „DW“ žurnalistams susisiekus su Turkijos institucijomis atsakymo apie situaciją nesulaukta.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos pasienis

Kai kurie Turkijoje gyvenantys rusai surinko duomenis iš susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo, pagal kuriuos nuo gruodžio pabaigos daugiau nei 250 kartų atsisakyta išduoti leidimus, o patvirtintų leidimų užfiksuota kiek daugiau nei 100.

„Daug žmonių atmetama, bet yra ir patvirtinimų. Priežastys ir kriterijai neaiškūs. Oficialūs paaiškinimai nepateikti“, – „DW“ sakė projekto „Arka“, padedančio rusų emigrantams, koordinatorė Eva Rapoport.

Teisininkė, Stambule įsikūrusios konsultacinės įmonės „New Days Agency“ vadovė Margarita Poliakova patvirtino, kad padaugėjo atmetimų. Jos teigimu, kad šie procesai prasidėjo dar vasarą, ypač Antalijoje, rusų tarpe labai populiariame kurorte.

Turkijos žiniasklaida, cituodama valdžios institucijas, pranešė, kad iš tiesų buvo sugriežtintos leidimo gyventi šalyje išdavimo taisyklės.

„Turistinis leidimas gyventi Turkijoje anksčiau buvo tarsi ilgalaikės vizos pakaitalas. Dabar jis skirtas tik trumpalaikiam buvimui, ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui“, – teigė M.Poliakova.

Ji mano, kad skirtingų regionų valdžios institucijos priima skirtingus sprendimus, tačiau apskritai Turkijos valstybė išsikėlė tikslą priimti mažiau migrantų.

„Gegužės mėnesį Turkijoje vyks rinkimai, ir, akivaizdu, kad prezidentas priima sprendimus, kurie yra populiarūs tarp žmonių, pavyzdžiui, mažina nuomos mokesčius“, – sakė teisininkė.

Kiekvienam, kuris Turkijoje pasilieka ilgiau nei leidžiama, išvykdamas iš šalies turi sumokėti baudą. O tų, kurie į šalį įvažiuoja automobiliu iš Rusijos, prašoma sumokėti du kartus. Priklausomai nuo to, kiek laiko jie išbūna Turkijoje, jiems gali būti skirta iki 7 tūkst. JAV dolerių bauda.

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro vadovas Martinas Griffithsas pirmadienį pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos buvo priversti bėgti beveik 8 mln. žmonių, o dar 5,3 mln. buvo priversti palikti savo namus ir šiuo metu blaškosi Ukrainoje.

Pasak JT atstovo, tai didžiausias pabėgėlių judėjimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Biuro vadovas informavo Saugumo Tarybą Niujorke, jog beveik 40 proc. Ukrainos gyventojų šiuo metu reikalinga humanitarinė pagalba.

Siekdamos įveikti sunkią humanitarinę krizę, nuo kurios kenčia 17,6 mln. šalies gyventojų, JT teigė, kad joms reikia apie 3,9 mlrd. eurų Humanitarinio reagavimo plano Ukrainai įgyvendinimui. 

JT duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

„Tikrasis aukų skaičius neabejotinai yra didesnis“, – sakė M.Griffithsas.

JAV gynybos ministerijos išplatintoje kasdienėje karo eigos apžvalgoje teigiama, jog, ko gero, Rusija jau nuo metų pradžios deda visas pastangas puolamosioms operacijoms Ukrainoje atnaujinti.

„Beveik neabejotina, kad jos operatyvinis tikslas yra užimti likusias ukrainiečių kontroliuojamas Donecko srities dalis“, – teigė britų žvalgyba.

Ministerijos duomenimis, per paskutinę savaitę Rusijos karinėms pajėgoms pavyko įgyti tik kelių šimtų metrų teritorijos kontrolę. Ekspertų nuomone, taip yra todėl, kad Rusijai dabar „trūksta sėkmingoms puolamosioms operacijoms reikalingos amunicijos ir manevrinių dalinių“.

Tikėtina, kad dėl patiriamo spaudimo vyresnieji vadai reikalaus nepakankamai sukomplektuotų ir nepatyrusių dalinių pasiekti nerealių tikslų.

„Mažai tikėtina, kad Rusija per artimiausias savaites gali sukaupti pajėgas, reikalingas iš esmės paveikti karo baigtį“, – rašoma britų žvalgybos pranešime.

JAV Karo studijų institutas (ISW) atkreipė dėmesį į tai, jog nesėkmingos Vakarų sankcijos Iranui dėl ginklų komponentų tiekimo, greičiausiai, prisidėjo prie to, kad Rusija, tęsdama karinį bendradarbiavimą su Iranu, sugebėjo apeiti Vakarų sankcijas ir įsigyti koviniams bepiločiams lėktuvams reikalingų dalių.

Sekmadienį JAV pareigūnai pareiškė, kad Rusija ir Iranas toliau dirba ties planais Rusijos teritorijoje pastatyti Irano dronų gamyklą – antrą tokią tarptautinę Irano dronų gamyklą. Praeitų metų gegužę Iranas tokią gamyklą atidarė Tadžikistane – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) valstybėje narėje ir Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) kandidatės teritorijoje.

Analitikai pastebėjo, jog Rusija gali pasinaudoti savo svarbiais ekonominiais ryšiais su Tadžikistanu per KSSO ir EAES organizacijas, kad nelegaliai įsigytų dronams reikalingų komponentų arba nusipirktų jau pagamintų dronų, skirtų naudoti Ukrainoje, ir taip apeiti tarptautines sankcijas.

Jungtinės Karalystės tyrimų grupė „Conflict Armament Research“ (CAR) lapkričio mėn. pranešė, kad 82 proc. Ukrainoje numuštų Irano bepiločių orlaivių „Shahed-131“, „Shahed 136“ ir „Mohajer-6“ turėjo mikroschemų, puslaidininkių ir kitų komponentų, kurie buvo įvežti iš JAV, nepaisant didelių importo ir eksporto į Iraną kontrolės apribojimų tokiems komponentams.

Dauguma Vakarų bendrovių, kurių komponentų rasta Ukrainoje numuštuose Irano bepiločiuose orlaiviuose, neigė nuo karo pradžios tiesiogiai pardavinėjusios komponentus Rusijai, Iranui ar Baltarusijai, pranešė Karo studijų institutas. 

Tuo tarpu vienos Šveicarijos gamybos bendrovės atstovas pažymėjo, kad neįmanoma būti visiškai tikriems, jog ginklų komponentų platintojai neparduoda komponentų subjektams, kuriems taikomos sankcijos, o tai reiškia, kad Rusija, Iranas ar kitos valstybės, kurioms taikomos sankcijos, gali pasinaudoti spragomis, leidžiančiomis joms įsigyti Vakarų gamybos ginklų komponentų per tarpinius subjektus.

Kiti esminiai kasdienės ISW ataskaitos akcentai:

• Ukrainos pareigūnai mano, kad Rusijos pajėgos ruošiasi pradėti didelio masto lemiamą puolimą Rytų Ukrainoje laikotarpyje nuo vasario vidurio iki mėnesio pabaigos.
• Rusijos karo tinklaraštininkai ir toliau skeptiškai vertina Rusijos pajėgumus pradėti sėkmingą puolimą po vasario pabaigos.
• Vokietijos kancleris Olafas Scholzas užginčijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino melagingą pasakojimą, kad Vokietijos tankų tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Rusijos saugumui.
• Kremliaus paskirti Rusijos ir okupacinės valdžios pareigūnai tęsia socialinių išmokų schemų įgyvendinimą, skirtą vaikams ir paaugliams okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdami įtvirtinti socialinę kontrolę ir šių teritorijų integraciją į Rusiją.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, manipuliuodamas teisės aktais, toliau laiko atviras duris institucionalizuotai korupcijai Rusijoje.
• Kremlius ir toliau neigia „Wagner Group“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino teisėtumą ir valdžią Rusijoje.

Kremlius ir toliau neigia privačios samdinių grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino teisėtumą ir autoritetą Rusijoje, teigė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Pirmadienį iš naujo išnagrinėjęs J.Prigožino iškeltą ieškinį Rusijos žurnalistui Aleksejui Venediktovui, Maskvos teismas atsisakė pripažinti J.Prigožiną privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininku ir įkūrėju. 2021 m. birželį J.Prigožinas padavė A.Venediktovą į teismą už tai, kad šis apkaltino jį esant „Wagner“ savininku, o Maskvos teismas padarė išvadą, kad informacija apie J.Prigožino nuosavybės teises į „Wagner“ yra „nepatikima“.

15min fotomontažas, „Scanpix“ nuotr./V.Gerasimovas/J.Prigožinas

Sausio 19 d. J.Prigožinas bandė pakeisti teismo sprendimą, teigdamas, kad A.Venediktovas nemelavo apie J.Prigožino teises į „Wagner“ nuosavybę – veikiausiai siekdamas per daug kompensuoti savo mažėjančią įtaką po to, kai karo nualintas „Wagner“ pajėgas prie Bachmuto pakeitė rusų įprastiniai daliniai.

Karo studijų institutas jau anksčiau skelbė vertinimą, kad mažėjanti Rusijos kariuomenės priklausomybė nuo „Wagner“ pajėgų aplink Bachmutą, veikiausiai, indikuoja mažėjančią J.Prigožino įtaką Kremliaus vidiniame rate.

JAV analitikai spėja, kad J.Prigožino patrauklumas Rusijos informacinėje erdvėje taip pat gali sumažėti, nes jis ir toliau pernelyg stengiasi kompensuoti „Wagner“ puolimo kulminacijos aplink Bachmutą rezultatus.

Žinomas su Kremliumi susijęs karo tinklaraštininkas komentavo pirmadienį paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip J.Prigožinas pilotuoja neva virš Bachmuto skrendantį bombonešį Su-24M. Jo nuomone, J.Prigožinas tapo pagrindiniu Rusijos informacinės erdvės veikėju, o ne tradicine Rusijos karo vadu, kuriam „trūksta kūrybiškumo“.

Karo studijų institutas pranešė, kad J.Prigožinas žengė dar toliau, paskelbdamas JAV, Jungtinės Karalystės ir Kanados vyriausybes neteisėtomis valstybėmis, kurios pagal „Wagner chartiją“remia terorizmą.

Tinklaraštininkas teigė, kad J.Prigožino sugebėjimas manipuliuoti informacine erdve – ypač jo įgūdžiai trolinti – leido jam įgyti daugiau politinės įtakos nei Rusijos gynybos ministrui.

JAV analitikai atkreipė dėmesį, kad spalio mėn. J.Prigožinas Rusijos informacinę erdvę panaudojo kaip ginklą, kad įgytų politinės įtakos šalyje.

Ekspertai spėja, jog karo tinklaraštininko pastabos apie J.Prigožino taktiką gali reikšti, kad su „Wagner“ nesusijusi nacionalistinė informacinė erdvė gali prabilti apie J.Prigožino pastangas panaudoti karą Ukrainoje asmeninei naudai gauti.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį, jog Kremliaus paskirti Rusijos ir okupacinės valdžios pareigūnai tęsia socialinių išmokų programų, skirtų vaikams ir paaugliams okupuotose Ukrainos teritorijose, vykdymą, kad sustiprintų socialinę kontrolę ir šių teritorijų integraciją į Rusiją.

Pranešama, jog pirmadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskirta vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova susitiko su okupacinės valdžios pareigūnais aptarti įvairių su vaikais ir jaunimu okupuotuose Ukrainos regionuose susijusių klausimų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vaiko teisių komisarė M.Lvova-Belova ir Rusijos lyderis V.Putinas

Susitikime su Krymo okupacinės valdžios vadovu Sergejumi Aksionovu M.Lvova-Belova pažymėjo, kad Krymo okupacinė valdžia padėjo „priimti“ vaikus iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių. Komisarės teigimu, organizacija „Diena po rytojaus“ pradės organizuoti „reabilitacines“ ekskursijas Kryme ir dirbti su vaikais, kuriems reikalinga speciali psichologinė pagalba.

JAV analitikai jau anksčiau yra apžvelgę daugybę atvejų, kai Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai, prisidengdami psichiatrine ir medicinine reabilitacija, išvežė ukrainiečių vaikus toliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją Ukrainoje arba deportavo juos į Rusiją. 

Sevastopolio okupacijos vadovas Michailas Razvožajevas po susitikimo su M.Lvova-Belova teigė, kad juodu aptarė „naujus socialinio darbo formatus“ V.Putino vardu, ir pridūrė, jog dauguma vaikų, kuriems reikia socialinės pagalbos, nėra našlaičiai.

Luhansko liaudies respublikos (LNR) vadovas Leonidas Pašečnikas pareiškė, kad Rusijos vaiko teisių komisarė pasiūlė, jog vaikai, kurių asmens duomenys yra regioniniame duomenų banke, galės „susirasti šeimas kituose Rusijos Federacijos regionuose.“

JAV analitikų nuomone, tikėtina, kad M.Lvova-Belova dirba tiesiogiai vykdydama V.Putino nurodymus okupuotose Ukrainos teritorijose įsteigti kelias socialines įstaigas ir programas, skirtas vaikų asmens duomenims rinkti, vykdyti įvairias socialinio programavimo funkcijas, kuriomis siekiama integruoti okupuotas teritorijas, pasitelkiant pseudohumanitarines organizacijas, ir sudaryti sąlygas įteisinti ir institucionalizuoti ukrainiečių vaikų deportaciją ir įvaikinimą į rusų šeimas.

Šių metų pradžioje V.Putinas pasirašė nurodymų sąrašą, kuriuo remdamasi M.Lvova-Belova ir nurodė Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių okupacinių tarnybų vadovams „imtis papildomų priemonių nustatyti nepilnamečius... likusius be tėvų globos“ okupuotose teritorijose, kad jiems būtų suteikta „valstybinė socialinė pagalba“ ir „socialinė parama“.

„Reabilitacijos centrų“ įgyvendinimas ir vaikų asmens duomenų rinkimas pagal šias socialines programas, greičiausiai, leis Rusijos okupacinės valdžios pareigūnams palengvinti priverstinį ukrainiečių vaikų išvežimą ir įvaikinimą į rusų šeimas.

Okupaciniai pareigūnai toliau vykdo socialinės kontrolės priemones okupuotose teritorijose pagal V.Putino direktyvas. JAV analitikai pažymėjo, jog pastangos deportuoti ir prievarta įsivaikinti ukrainiečių vaikus gali būti Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį pažeidimas.

Kritika Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje pagarsėję šalies karo tinklaraštininkai ir toliau skeptiškai vertina Rusijos galimybes pradėti sėkmingą puolimą antroje vasario pusėje, pranešė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Kasdienėje apžvalgoje teigiama, kad su Jevgenijaus Prigožino valdoma „Wagner“ grupuote susijęs karo tinklaraštininkas pažymėjo, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas, Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas Valerijus Gerasimovas turi labai ribotą laiko tarpą pradėti plataus masto puolamąją operaciją. Pasak jo, kuo jis ilgiau dels, tuo mažesnė tikimybė, jog ji bus įgyvendinta. 

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

Tuo tarpu kitas tinklaraštininkas buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas Igoris Girkinas, prognozavo, kad Rusijos lemiamas puolimas nebus sėkmingas, kol Rusija nemobilizuos daugiau gyvosios jėgos, pramonės ir ekonomikos. 

Abiejų tinklaraštininkų pastabos atskleidžia, kad Rusijos karinė vadovybė, atrodo, skuba pradėti lemiamą puolimą, greičiausiai, prieš atvykstant Vakarų karinei pagalbai ir maždaug balandžio mėnesį Ukrainoje prasidėjusį purviną pavasario sezoną, kuris trukdė Rusijos mechanizuotiems manevrams 2022 m. pavasarį, reziumavo situaciją JAV analitikai.

„The New York Times“ antradienį rašo, kad Rusijos kariuomenė stiprina puolimą Donbase.

Šiuo metu naujai mobilizuotos pajėgos baigia mokymus ir išvyksta į kovos lauką. Jose yra tiek pat karių, kiek pernai dalyvavo pirmojoje invazijoje.

Jie gali būti pasirengę kovoti jau po dviejų savaičių – daug greičiau, nei Ukrainą pasieks vakarietiški tankai, sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Jų yra labai daug“, – sakė S. Haidajus apie naujokus. „Tai nėra profesionalūs kariai, bet tai vis tiek yra 200 tūkst. žmonių, kurie šaudo mūsų kryptimi“.

Rusijos pajėgos tikriausiai bandys susigrąžinti praėjusį rudenį prarastas teritorijas ir užimti visą Donbasą.

Ukrainos „Telegram“ kanaluose skelbiamas vaizdo įrašas iš Vuhledaro, kuriame užfiksuoti trys pamušti rusų tankai, iš kurių vienas, kaip spėjama, yra T-90M, ir per lauką bėgantis degantis tankistas:

VIDEO: Подбитые российские танки и горящий танкист

Подбитые российские танки и горящий танкист

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad šalies gynybos pajėgos toliau formuoja „Puolimo gvardiją“ – naujas puolamąsias karines formuotes, kurios turi išlaisvinti okupuotas šalies teritorijas.

„Naujų Nacionalinės gvardijos, policijos, pasieniečių brigadų – „Puolimo gvardijos“ – formavimas tęsiasi, pradžia stipri, tęsis ir toliau, – sakė V.Zelenskis. – Gera motyvacija ir geri mokymai reiškia, kad mūsų gynybos ir saugumo pajėgos sugrąžins savo žmones į Ukrainą“.

Vasario pradžioje Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas einantis  Ihoris Klymenko paskelbė apie aštuonių naujų šturmo brigadų formavimą iš savanorių. „Daugelis mūsų karių, kurie gynė ir gina mūsų šalį, iškėlė iniciatyvą kviesti žmones į tokius dalinius. Todėl buvo nuspręsta, kad visi, kurie nori, kurie yra patriotai, kurie dėl karo prarado namus ar artimuosius, turi burtis į tokias brigadas“, – sakė jis.

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pakvietė V.Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Ukrainos lyderis pakviestas susitikime Briuselyje „dalyvauti asmeniškai“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė EVT pirmininko atstovas. Jis pridūrė, kad saugumo sumetimais „tolesnė informacija nebus teikiama“.

„AP“/„Scanpix“/EVT pirmininkas Charles'is Michelis, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir UK pirmininkė Ursula von der Leyen

Šaltinis Europos Parlamente sakė, kad yra „neeilinės plenarinės sesijos ketvirtadienį, vasario 9-ąją, dalyvaujant Volodymyrui Zelenskiui, tikimybė“.

Du atskiri šaltiniai EP, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, patvirtino tokį kvietimą Ukrainos prezidentui. 

27 ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus planuojamame viršūnių susitikime.

Jei V.Zelenskio vizitas įvyks, tai bus pirmas jo apsilankymas Briuselyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios beveik prieš metus.

Ukrainiečių lyderis nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai rusų kariuomenė pradėjo didelio masto įsiveržimą į jo šalį, į užsienį buvo išvykęs tik vieną kartą – gruodį lankėsi Vašingtone.

Pasak pareigūnų, galutinio patvirtinimo, kad V.Zelenskis atvyks į Briuselį, dar nėra. Urrainos prezidentūra vizito taip pat nepatvirtino.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis Kyjive susitiko su ES pareigūnais ir spaudė bloką paspartinti Ukrainos stojimo į ES procesą.

ES yra pažadėjusi dešimtis milijardų eurų, turinčių padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą.

V.Zelenskis yra įspėjęs, kad ukrainiečių pajėgoms vis sunkiau kovoti šalies rytuose, Rusijai stengiantis užimti daugiau Ukrainos teritorijų.