„Wagner“ skelbia apie užimtą kaimą netoli Bachmuto

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija svarsto galimybę perduoti Ukrainai savo naikintuvus MiG-29 ir prisijungti prie koalicijos, kuri suteiks Ukrainai naikintuvų F-16, jei tokia koalicija bus, skelbia „Ukrinform“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas paskelbė apie užimtą Paraskovijivkos kaimą, esantį netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.

„Paraskovijivkos gyvenvietę visiškai kontroliuoja privačios karinės bendrovės „Wagner“ daliniai. Nepaisant šaudmenų blokados, nepaisant didelių nuostolių ir kruvinų mūšių, mūsų vyrai visiškai okupavo visą Paraskovijivkos teritoriją“, – pareiškė Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.

Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto Donecko srityje, kurią Maskva nori visą perimti savo kontrolėn.

Rusijos pajėgos jau kelias savaites pamažu stumiasi į priekį šiaurėje nuo Bachmuto ir tvirtina užblokavusios tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių šiame mieste.

Tačiau J. Prigožinas taip pat yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Kyjivas pirmadienį pripažino, kad padėtis į šiaurę nuo Bachmuto yra „sudėtinga“.

Rusijos gynybos ministerija J. Prigožino pareiškimo apie Paraskovijivkos užėmimą kol kas nekomentavo.

Kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.

Sausį J.Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos mano, kad vasario 23-24 d. galimos Rusijos provokacijos ir raketų atakos, Ukrainos gynėjai ruošiasi „kiekvienai dienai“. 

Apie tai ir radijui „Donbas.Realii“ kalbėjo Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas.

„Jie nuolat skuba kažką įrodyti savo fiureriui (Putinui – red. past.) arba jis pats nori kažką įrodyti savo tautai“, – sakė jis.

Pentagonas pranešė, kad pirmoji Ukrainos karių grupė baigė mokymus JAV bazėje Vokietijoje, rašo CNN.

Pirmoji 635 ukrainiečių grupė kursus baigė Grafeneverio poligone, kuriame JAV rengia savo bendro pobūdžio karines ir manevrines pratybas. Ukrainiečių batalionas taip pat treniravosi su pėstininkų kovos mašina „Bradley“.

Sausio viduryje prasidėjusios pratybos yra išplėstinės JAV programos, skirtos Ukrainos kariuomenei parengti kovai, dalis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija netrukus galės pasiųsti pirmuosius savo tankus „Leopard“ į Ukrainą.

Kalbėdamas kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, jis paragino sąjungininkus tikėtis ilgo karo, rašo BBC.

„AFP“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Ukrainos kolega Oleksijus Reznikovas pozuoja su tanko „Leopard 2“ modeliu

Šiuo metu nėra didelės rizikos, kad Baltarusija įsitrauks į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Apie Baltarusiją. Mes manome, kad šiandien nėra jokios tikimybės, jokio didelio pavojaus. Jie gali eiti iš Baltarusijos, bet tai sudėtinga. Visų pirma, sunku į savo gretas (į Rusijos puolamąsias pajėgas) patraukti baltarusių karius. Nes baltarusiai, kaip mes suprantame, nenori kariauti prieš Ukrainą. Didžioji visuomenės dalis to nenori. Turime analitinius skaičius – 80 proc. Todėl labai sunku sulaukti Baltarusijos paramos šiame procese, todėl bus labai sunku juos patraukti“, – pažymėjo V.Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas.

Rusijai nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją, tačiau tuo pat metu stiprino ryšius su Maskva ir nepasmerkė invazijos.

Pasaulinės saugumo konferencijos Miunchene kuluaruose kalbėjęs J.Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „atidžiai stebi ryšius tarp Kinijos ir Rusijos, kurie tapo glaudesni ir stipresni“.

Šalys kartu rengia karines pratybas, taip pat bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje.

„Kai autoritarinės galios tampa artimesnės ir glaudžiau bendradarbiauja, yra dar svarbiau, kad visi mes, kas tikime demokratija ir laisve, susivienytume NATO organizacijoje ir su mūsų partneriais visame pasaulyje“, – pareiškė jis.

Pasak J. Stoltenbergo, Pekinas atidžiai stebi karą Ukrainoje.

„Jeigu ten laimės prezidentas [Vladimiras] Putinas, tai turės įtakos skaičiavimams ir sprendimams, kuriuos jie priima Pekine“, – aiškino jis.

Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi.

Remdamasi atvirais šaltiniais, BBC teigia, jog pavyko nustatyti 14 709 Rusijos karių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardes. Per pastarąsias 14 dienų patvirtintų aukų skaičius penkis kartus viršijo įprastus savaitės skaičius. Tai gali būti Rusijos pradėto puolimo Donbase pasekmė.

Vakarų valstybės, teikdamos pagalbą Ukrainai, efektyviai išnaudojo savo galimybes, tačiau trūksta greičio įgyvendinant priimtus sprendimus, sako Miucheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio. (...) Kadangi net ir tie sprendimai, kuriuos priėmėme dėl tankų, bus įgyvendinti per keletą mėnesių ar ilgiau“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G.Nausėda.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gitanas Nausėda

„Įžengėme į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai kaip ir kita karinė įranga“, – pridūrė prezidentas.

Berlynas neseniai sutiko perduoti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą. 

Danija, Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai taip pat pažadėjo per artimiausius mėnesius nusiųsti bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“. 

JAV neseniai taip pat paskelbė siųsianti Ukrainai tankų, tačiau pabrėžia, jog jų pristatymas užtruks bent kelis mėnesius.

Prezidentas taip pat sakė, kad liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti istoriniu.

Pasak jo, tam reikalinga „ne tik tai karinė parama (Ukrainai – BNS), bet ir NATO rytinio flango stiprinimas, priemonių, reikalingų jam sustiprinti įgyvendinimas“.

„Madrido susitikime (NATO viršūnių susitikime, vykusiame pernai liepą – BNS) mes priėmėme deklaracijas, dabar atėjo laikas tų deklaracijų įgyvendinimui“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot G.Nausėdos, vienas svarbiausių elementų būsimame Aljanso viršūnių susitikime – gynybos planų, įtraukiant regioninius gynybos planus, patvirtinimas.

Miucheno konferencijoje Lietuvos vadovas aptarė Ukrainos perspektyvas įstoti į NATO, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu prašė didesnio Paryžiaus įsitraukimo šiuo klausimu.

„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo apystyvose, bet aš galvoju, kad turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį ir karui pasibaigus labai greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo G.Nausėda.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.

Baltarusija yra pasirengusi gaminti atakos lėktuvus „Suchoj Su-25“, kurie „pasiteisino Ukrainoje“, per susitikimą su Vladimiru Putinu pareiškė Aliaksandras Lukašenka, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Pasak „Belta“, A.Lukašenka sakė V.Putinui:

„Kaip mane informavo vyriausybė, jie yra pasirengę gaminti Ukrainoje pasiteisinusius atakos lėktuvus „Suchoj Su-25“. Mes netgi esame pasirengę juos gaminti Baltarusijoje, jei Rusijos Federacija suteiks šiek tiek technologinės paramos“.

Jis pažymėjo, kad Baltarusijos gamyklos gamino komponentus Rusijos keleiviniams lėktuvams, ir pridūrė:

„Baltarusiai jau gamina iki tūkstančio komponentų lėktuvams „MC-21“ ir „Sukhoi Superjet 100“.“

Baltarusija anksčiau yra suremontavusi kelis sovietų gamybos atakos lėktuvus Su-25, tačiau nebuvo aišku, kaip ji galėtų atnaujinti seniai sustabdytą lėktuvo gamybą.

Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių.

Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pradės diskusijas šiuo klausimu.

Dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba; jis 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos metinių išvakarėse paskelbs raginimą skirti daugiau ginklų Kyjivui.

Keletas Europos diplomatų teigė, kad Estijos pasiūlymui iš esmės pritariama, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.

„Tai paskatins diskusiją ir galbūt ši diskusija baigsis ne tuo, ką siūlo estai“, – sakė vienas diplomatas.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi pateikti savo pasiūlymus, o gynybos ministrai šį klausimą išsamiau aptars kitą mėnesį.

ES šalys jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės už milijardus eurų ir turėjo panaudoti savo atsargas, kad galėtų toliau ginkluoti Kyjivo pajėgas.

Ukrainą remiančios Vakarų šalys dabar stengiasi išspręsti kelis iššūkius: kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Kyjivui, Rusijai atnaujinant puolimą, ir kartu didinti savo gynybos pramonės produkciją.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę perspėjo, kad Ukrainos sunaudojamų šaudmenų skaičius „daug kartų viršija“ Aljanso narių gamybos apimtis.

Estijos apskaičiavimu, Ukrainos pajėgos per dieną paleidžia iki 7 000 artilerijos sviedinių. Tačiau manoma, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu pagamina ne daugiau kaip po 25 000 sviedinių per mėnesį.

Ir ES, ir NATO skubiai siekia, kad jų gynybos pramonė padidintų gamybos apimtis, o tarp būdų, kaip paskatinti didesnę gamybą, minimi bendri pirkimai ir ilgesnės trukmės sutartys.

Prezidentas Gitanas Nausėda Miunchene penktadienį pirmą kartą susitiko su naujuoju Čekijos prezidentu Petru Pavelu, jie aptarė atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.

G.Nausėda pabrėžė, kad priešakinės gynybos principų įgyvendinimas, Aljansui priklausančių valstybių gynybos biudžetų didinimas ir pagalba Ukrainai transatlantinės integracijos srityje yra vieni svarbiausių liepą vyksiančio susitikimo prioritetų, pranešė Prezidentūra.

„Dabartinė situacija reikalauja, kad visos NATO narės didintų lėšas saugumui užtikrinti ir stiprintų gynybos pramonės pajėgumus. Tikimės, kad Vilniaus viršūnių susitikime priimsime tvirtus įsipareigojimus tolesniam gynybos biudžetų didinimui“, – pranešime sakė šalies vadovas, dalyvaujantis Miuncheno saugumo konferencijoje.

Susitikime G.Nausėda su čekų kolega aptarė ekonominių sankcijų Rusijai, specialiojo tribunolo Maskvos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimus. Prezidentas taip pat akcentavo karinės pagalbos Ukrainai didinimą.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.

Vokietijoje vykstanti konferencija rengiama jau 59-ąjį kartą. Joje kasmet renkasi pasaulio politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai aptarti globalių saugumo iššūkių ir būdų juos įveikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje sakė tikinti, kad greita Ukrainos pergalė išlaisvinant visas okupuotas teritorijas yra reali, pranešė pravda.com korespondentas.

V.Zelenskis pabrėžė, jog Ukraina nedarys nuolaidų deokupuodama nuo 2014 m. Rusijos užgrobtas teritorijas.

„Nėra jokios alternatyvos, kaip išlaisvinti visus, visus Ukrainos miestus nuo Rusijos okupacijos!“

Prezidentas teigimu, tikrasis tikslas yra kuo greičiau išlaisvinti Ukrainą, „kad kitais metais Miunchene susitiktume pirmojoje pokario saugumo konferencijoje, su sąlyga, kad Ukraina bus laisva, Europa – laisva, pasaulis – laisvas“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Numatyta, kad kita Miuncheno saugumo konferencija įvyks 2024 m. vasario mėn.

Volodymyro Zelenskio nuomone, dabar prioritetas yra pagalbos Ukrainai greitis, nes V.Putinas tikisi, kad situacija Ukrainoje išsekins kitas valstybes ir dėl to sulėtės paramos tiekimas.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad karo pratęsimas reiškia dar daugiau destrukcijos, pirmiausia, Rytų Ukrainoje.

„Yra žinoma, kad jie kiekvieną dieną smogia į civilių namus, kad išvytų žmones (iš fronto teritorijų). Suprantame, kad po šio karo Donbase neliks nieko gyvo – dabar kalbu apie žmones ir infrastruktūrą. Bet jei su partneriais laiku padarysime Ukrainą galingesnę, greičiau deokupuosime (šias teritorijas). Jei ne, ir procesai sulėtės, tada yra rizika sunaikinti visą Donbasą, bet vis tiek deokupuosime viską vėliau“, – aiškino jis.

Miunchene vykstant saugumo konferencijai, kurioje šiemet nedalyvauja Rusijos atstovai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Tass“ teigimu, prieš susitikimą A.Lukašenka sakė, kad abu lyderiai planuoja paliesti saugumo ir gynybos klausimus, o Kremliaus spaudos tarnyba paskelbė, kad darbotvarkėje numatyta „tolesnė abiejų šalių strateginės partnerystės ir aljanso plėtra“.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę Sankt Peterburge praėjusių metų gruodį.

Lygiai prieš metus Rusijos kariai buvo dislokuoti Baltarusijoje prieš pradėdami nesėkmingą pirminį bandymą užimti Kyjivą Rusijos invazijos pradžioje, o Baltarusijos ir Rusijos ginkluotosios pajėgos rengė bendras karines pratybas Baltarusijoje.

Plačiau skaitykite ČIA: Rusija ir Baltarusija aptarė glaudesnius karinius ir ekonominius ryšius

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas Miuncheno konferencijos metu, pareiškė, kad taikos Ukrainoje nebus, kol Rusija nebus nugalėta.

„Dialogo valanda dar neatėjo, nes Rusija pasirinko karą. Rusija pasirinko atakuoti civilinę infrastruktūrą ir vykdyti karo nusikaltimus. Rusijos puolimas turi žlugti.“

„AP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Vienybė ir ryžtas yra svarbūs siekiant suteikti Ukrainai priemonių, kad ji galėtų priimtinu būdu grįžti prie derybų stalo ir siekti ilgalaikės taikos tokiomis sąlygomis, kokiomis nusprendė ukrainiečiai“, – pridūrė jis.

E.Macronas taip pat kalbėjo apie privačią karinę grupuotę „Wagner“, sakydamas, kad, kai prieš metus kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jis „beveik patikėjo“, jog šis neturi nieko bendra su „Wagner“ grupe. Tačiau dabar jam, vertinant grupuotės veiksmus Ukrainoje, akivaizdu, kad jie veikia kaip „mafijos“ įrankis nusikaltimams vykdyti.

Anot Prancūzijos prezidento, Rusija pasmerkta „pralaimėjimui ateityje“, nes Rusijos agresija įtvirtino Ukrainos kaip valstybės valstybingumą, paskatino Suomiją ir Švediją pateikti paraiškas įstoti į NATO ir privertė Europos šalis labiau galvoti apie savigyną.

Jis taip pat paragino Europą skirti daugiau lėšų gynybai.

Pasak E.Macrono, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą įvyko „branduolinių ginklų šešėlyje“, todėl prezidentas paragino pradėti dialogą, kuriame dalyvautų Nato, Jungtinė Karalystė ir JAV, apie „branduolinius mūsų aljanso bruožus“.

Lyderis taip pat pasiūlė surengti konferenciją dėl oro gynybos Europoje, kurioje dalyvautų tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija bei pramonės atstovai.

Prancūzijos prezidentas įspėjo, kad autoritarinės jėgos gali siekti destabilizuoti Europos valstybes pasitelkdamos kibernetinius karus ir dezinformacijos kampanijas ir kad jos turėtų bendradarbiauti, kad to išvengtų.

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo kalbą pradėjo žodžiais, jog Ukrainos vieta yra „šalia mūsų, laisvoje ir vieningoje Europoje“.

Anot O.Scholzo, Europos Sąjunga remia būsimą Ukrainos narystę bloke.

Vokietija rems Ukrainą „taip visapusiškai ir taip ilgai, kaip reikės“, sakė kancleris. 

Per pastaruosius karo metus Vokietija skyrė daugiau kaip 12 mlrd. eurų Kyjivui paremti ir priėmė daugiau kaip 1 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Berlynas tiekia Ukrainai moderniausią ginkluotę, šaudmenis ir kitą karinę įrangą, taip elgdamasis jis sulaužė dešimtmečius puoselėtus Vokietijos politikos principus.

Pasak O.Scholzo, Vokietija ir toliau sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp geriausios įmanomos paramos Ukrainai teikimo ir vengimo „neplanuotos eskalacijos“ tarp NATO ir Rusijos.

Vokietija yra įsipareigojusi prisidėti prie pastangų Europos saugumui išsaugoti bei ginti NATO sąjungininkų teritoriją „be jokių „jeigu“ ar „bet“, sakė O.Scholzas.

Politikas pridūrė, kad sąjungininkai, galintys pristatyti Ukrainai kovinius tankus, turėtų tai padaryti dabar

Jo teigimu, Vokietija palengvintų šį sprendimą, teikdama logistikos ir atsargų papildymo paslaugas ir apmokydama Ukrainos karius.

„Tai yra pavyzdys, kokios lyderystės žmonės gali tikėtis iš Vokietijos.“

O.Scholzas taip pat paskelbė, kad Berlynas suteiks papildomą brigadą Lietuvai apsaugoti, taip pat prisidės prie Lenkijos ir Slovakijos oro erdvės saugumo.

Vokietijos kancleris pabrėžė, kad jo šalis vadovauja aukštos parengties jungtinėms NATO užduočių pajėgoms ir laiko 17 000 karių parengtyje.

Vokietija, anot O.Scholzo, yra pasiryžusi didinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Penktadienį, vykstant kasmetinei Miuncheno saugumo konferencijai, Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte lankosi Ukrainoje.

Per spaudos konferenciją po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu premjeras pareiškė, kad pirmoji kovinių tankų „Leopard-1A5“ partija, kurią Nyderlandai, Danija ir Vokietija perka Ukrainai, bus pristatyta kiek įmanoma greičiau.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte

„Kai tik pirmoji partija (tankų „Leopard“) bus parengta kovai, ji bus pristatyta Ukrainai, mes norime tai padaryti kuo greičiau“, – sakė M.Rutte.

Jis pridūrė, kad Nyderlandai yra pasirengę priimti naują tribunolą, kuris spręstų apie Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad tam reikia daugiau paramos.

Vaizdo ryšiu į Miuncheno saugumo konferencijos dalyvius kreipesis V.Zelenskis pabrėžė, kad neturėtų būti jokių tabu dėl ginklų tiekimo Ukrainai.

„Mes su Nyderlandais turime bendrą supratimą, kad neturėtų būti jokių tabu dėl ginklų tiekimo ir paramos mūsų kariuomenei, mūsų Ukrainai, nes ji remia ir saugo mūsų suverenitetą“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipiasi į Miuncheno saugumo konferencijos atidarymo ceremonijos dalyvius. 

Manoma, kad kasmetiniame pasauliniame susitikime šįkart daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje.

Kalbėdamas angliškai, jis pradeda nuo Ukrainos kovos su Rusijos agresija palyginimo su Dovydu prieš Galijotą, pridurdamas, kad Kyjivas dar „neturi Dovydo prakartėlės iš Izraelio“, galbūt turėdamas omenyje savo vakarykštį susitikimą su Izraelio užsienio reikalų ministru Eli Cohenu.

Pasak V.Zelenskio, Galijotas jau pradėjo „prarasti savo pozicijas“ ir „tikrai kris jau šiais metais“, ragindamas sąjungininkus užtikrinti, kad „mūsų pergalei nebūtų alternatyvos“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrelis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vasario 21 d. susitiks Briuselyje, pranešė NATO spaudos tarnyba.

Susitikimas planuojamas NATO būstinėje, po jo – bendra spaudos konferencija.

Dmytro Kuleba atkreipė dėmesį, kad tai pirmasis Ukrainos, NATO ir ES atstovų susitikimas tokiu trišaliu formatu.

„Tikiuosi susitikti su Jensu Stoltenbergu ir Josepu Borreliu, kad sustiprintume mūsų partnerystę ir bendradarbiavimą ginant Ukrainą ir Europą“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms. 

UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių. 

„AP“/„Scanpix“/JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi

Šiame plane taip pat numatyta, jog dalyvaus 14 humanitarinių organizacijų, įskaitant JT agentūras, nevyriausybines organizacijas ir pilietinės visuomenės veikėjus. Šio plano tikslas – papildyti vyriausybinės pagalbos ukrainiečių pabėgėliams schemą.  

Nuo pat karo pradžios Ukrainoje Latvijos vyriausybė, pilietinė visuomenė ir gyventojai solidarizuojasi su ukrainiečiais, prašančiais prieglobsčio jų šalyje, ir vadovaujasi integraciniu požiūriu, suteikdami galimybę pabėgėliams įsidarbinti ir naudotis visomis viešosiomis paslaugomis, įskaitant sveikatos priežiūrą ir švietimą. 

Prisidėdami prie Latvijos vyriausybės paramos plano Ukrainos pabėgėliams, UNHCR ir humanitarinės pagalbos partneriai teiks pagalbą gyvybiškai svarbiose pagrindinių poreikių srityse, tokiose kaip maistas, būstas, sveikatos priežiūra ir pragyvenimo šaltiniai. Taip siekiama teikti pagalbą, plėsti socialines ir ekonomines galimybes bei skatinti socialinę sanglaudą jau esantiems ir atvykstantiems Ukrainos pabėgėliams. 

Planuojama parama apima konsultacijų teikimą atvykstantiems pabėgėliams, psichologinės ir socialinės paramos grupių moterims ir vaikams steigimą, latvių kalbos kursų organizavimą, siekiant sustiprinti pabėgėlių savarankiškumą.

Penktadienį spaudos konferencijos metu Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Dimitrijus Trofimovas pranešė, kad iki šios dienos valstybės sieną kirto 223 277 pabėgėliai iš Ukrainos.

35 865 ukrainiečiams Latvija šiuo metu teikia pagalbą.

Gruodį Vokietijoje dėl įtariamos išdavystės suimto šalies užsienio žvalgybos agentūros BND pareigūno byla pasirodė esanti kur kas reikšmingesnė, nei atrodė iki šiol.

Pareigūnas, įvardintas kaip Carstenas L., artimai bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba, kuri bandė gauti duomenų apie Ukrainos kariuomenės artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos pozicijų išdėstymą, pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra

Rusijos saugumas taip pat nurodė BND agentui fiksuoti ir perduoti GPS duomenis iš Jungtinių Amerikos Valstijų suteiktų daugkartinių raketų paleidimo įrenginių HIMARS ir Berlyno tiekiamos oro gynybos sistemos IRIS-T.

Pareigūnui už suteiktas paslaugas buvo sumokėta šešiaženklė suma, kuri buvo rasta jo namuose sulaikymo metu.

Kaip praneša „Der Spiegel“, mažai tikėtina, kad tokie duomenys buvo perduoti.

Rusijos kariai toliau didina savo puolimo mastą Rytų Ukrainoje. Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad okupantai pagrindines savo pajėgas dislokavo Kreminos kryptimi.

„Okupantai dabar ten meta visas pastangas, jie nuolat bando pralaužti mūsų gynybą, ten sutelkta jų sunkioji technika“, – pranešama Luhansko srities karinės administracijos susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Serhijus Haidajus

S.Haidajaus teigimu, nuo Rusijos atakų kenčia ne tik Kremina, bet ir kitos vietovės.

„Labai padaugėjo apšaudymų ir atakų visomis kryptimis, o dabar jie naudoja net aviaciją. Tačiau, kad ir kokia sudėtinga būtų padėtis šiandien, ji visiškai kontroliuojama: Bilohorivkoje, Kreminos-Lymano kryptimi ir Svatovės-Kupjansko kryptimi“, – savo kreipimesi teigė srities valstybinės administracijos vadovas.

Ypač smarkiai nukentėjo viena iš gyvenviečių, kai okupacinės pajėgos bandė veržtis į priekį. Rusai taip pat nenustoja naudoti miestų naikinimo taktikos.

„Bilohorivkoje tikriausiai neliko nė vieno kvadratinio metro, į kurį nebūtų pataikę rusų sviediniai“, – pridūrė S.Haidajus.

Rusijos Centrinės karinės apygardos vadu tapo generolas leitenantas Andrejus Mordvičiovas, buvęs Pietų karinės apygardos 8-osios armijos vadas, žinomas artimais ryšiais su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu. Apie paskyrimą paskelbė Rusijos naujienų agentūra TASS.

15min fotomontažas/Andrejus Mordvichevas ir Aleksandras Lapinas

A.Mordvičiovas į kariuomenės vado pareigas paskirtas vasario 16 d. Prieš jį apygardai vadovavo generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas, kuris buvo nušalintas po to, kai R.Kadyrovas jį griežtai sukritikavo.

Rusijos okupacinės pajėgos beveik nutraukė puolimo ir sabotažo operacijas naktimis ir šį laiką išnaudoja savo pajėgoms atkurti bei rezervams sukaupti, pranešė naujienų svetainė pravda.com.

Tavro krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas pulkininkas Oleksijus Dmytraškovskis nacionalinės televizijos eteryje teigė, kad Rusija keičia naktinę taktiką.

„Priešas šiek tiek pakeitė savo taktiką šioje kryptyje ir nustojo pulti mūsų pozicijas naktį. Per pastarąsias 2 dienas puolimo veiksmų skaičius šioje kryptyje svyravo nuo trijų iki keturių...

Anksčiau Rusijos pajėgos įsitraukdavo į trikdančią ugnį, nuolat veikė diversinių žvalgybos grupių daliniai ir šturmo grupės. Šiandien stebima kiek kitokia taktika: naktį jie stengiasi atsigauti, atsivežti rezervus ir personalą.“

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys pozicijose prie Vuhledaro

Pasak O.Dmytraškovskio, dienos metu priešas ėmėsi labai galingai naudoti artileriją – ketvirtadienį Donecko kryptimi 223 kartus paleisti smūgiai. Taip pat užfiksuotas šturmo operacijų suintensyvėjimas, kurių ketvirtadienį Vuhledaro ir Marijinkos rajone buvo 16. Priešas taip pat nevengia naudoti aviaciją – per praėjusią parą – 7 kartus.

Pulkininko teigimu, ketvirtadienį Donecko ginkluotosios pajėgos sunaikino visą rusiškų patrankų D-30 bateriją kartu su jos aptarnaujančiu personalu.

„Apskritai visos atakos vakar ir naktį buvo atremtos. Jokio priešo veržimosi į priekį ten nepastebėta“, – pabrėžė O.Dmytraškovskis.

Jis įsitikinęs, kad okupantai bandys tęsti savo puolamuosius veiksmus, nes turi įsipareigojimą Rusijos lyderio Vladimiro Putino režimui – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas.

„Kalbant apie tolesnius priešo veiksmus, ar jie bus tęsiami, manau, kad bus. Tačiau jų veiksmai iki šiol šiek tiek kardinaliai pasikeitė: nėra tų pajėgumų, su kuriais jie pradėjo puolimą šia kryptimi.

Mano nuomone, jiems prireiks gana daug laiko, kol jie atnaujins puolimą. Tai užtruks mažiausiai iki gegužės-birželio mėn. Tačiau priešas vis tiek nuolat trikdys šia kryptimi, nes jie turi aiškiai apibrėžtą savo prezidento užduotį“, – sakė O.Dmytraškovskis.

Buvusiam Jungtinės Karalystės ambasados Berlyne apsaugos darbuotojui, kuris prisipažino šnipinėjęs Maskvos naudai, penktadienį buvo skirta daugiau kaip 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteisdamas jį kalėti 13 metų ir du mėnesius, teisėjas Davidui Ballantyne'ui Smithui pasakė, kad „už jūsų išdavystę jums sumokėjo Rusija“, ir pridūrė, kad motyvas buvo „pakenkti Britanijos interesams“.

„Reuters“/„Scanpix“/Davido Ballantyne'o Smitho susitikimas su JK agente

58-erių D. B. Smithas, kuris pripažino perdavęs slaptos medžiagos Rusijos ambasadai Vokietijoje, įkliuvo vykdant slaptą operaciją. 

Teisėjas, kuris anksčiau atmetė D.B.Smitho teiginius, kad jis tik du kartus perdavė informaciją Maskvai, norėdamas „sugėdinti“ Jungtinę Karalystę, sakė, kad nusikaltimai yra „dideli ir rimti“, o kaltinamasis neparodė nuoširdaus apgailestavimo.

Plačiau skaitykite ČIA: JK ambasados Berlyne apsaugininkas už šnipinėjimą Maskvai nuteistas kalėti 13 metų

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland pareiškė, jog JAV laikosi nuomonės, jog Krymas, kurį 2014 m. aneksavo Rusija, artimiausioje ateityje bent jau turėtų būti demilitarizuotas.

Ji taip pat pabrėžė, jog Vašingtonas remia Ukrainos atakas prieš karinius taikinius pusiasalyje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Krymą ir jo teritorijoje esantį Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas, Vakarų ir Rusijos diplomatai laiko didžiausiu Ukrainos karo židiniu.

„Scanpix“/AP nuotr./Victoria Nuland

„Nesvarbu, ką ukrainiečiai nuspręstų dėl Krymo, kalbant apie tai, kur jie nuspręs kariauti ir t. t., Ukraina nebus saugi, jei Krymas nebus bent jau demilitarizuotas“, – sakė V.Nuland Vašingtone įsikūrusiam Carnegie tarptautinės taikos fondui.

Paklausta apie karo Ukrainoje eskalavimo pavojų, V.Nuland teigė, kad Rusija turi daugybę karinių objektų, kurie yra labai svarbūs konfliktui.

„Tai teisėti taikiniai, Ukraina į juos smogia, ir mes tai palaikome“, – sakė diplomatė.

Ukraina teigia norinti susigrąžinti visą Rusijos, kuri praėjusių metų vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, aneksuotą teritoriją. Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad bet kokie smūgiai Krymui būtų labai pavojingi ir keltų didelį karo eskalavimo pavojų.

Į paviešintą V.Nuland pareiškimą sureagavo Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Novikovas, sakydamas, jog tai yra „gryna provokacija“.

„Kiekvienas toks pareiškimas yra pretekstas eskalacijai ne tik Ukrainoje, bet ir aplink ją. Vis daugiau valstybių yra priverstos nustatyti savo poziciją dėl to, kas iš tikrųjų vyksta Europos centre. Kuo daugiau tokių provokuojančių pareiškimų, o V.Nuland pareiškimas yra gryna provokacija, tuo labiau mes nutolstame nuo konflikto sprendimo“, – D.Novikovą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova per kas savaitę organizuojamą trumpą spaudos konferenciją pareiškė, jog laikas „konstatuoti JAV dalyvavimą konflikte Ukrainoje“, paskelbė „Tass“.

„JAV milžiniškais kiekiais tiekia ginklus, žvalgybinę informaciją, tiesiogiai dalyvauja planuojant karines operacijas, rengia Ukrainos ginkluotas formuotes.“

Ji išreiškė pasipiktinimą, kad Amerika kurso „Kyjivo režimą“ toliau eskaluoti ir tiesiogiai „perkelti karą į mūsų šalies teritoriją“.

Pasak ministerijos atstovės, dėl šios priežasties ir buvo pradėta „specialioji karinė operacija“.

Kyjivo valstybinės kelių policijos vadovas Sergejus Popko teigė, kad nuo penktadienio visas elektrinis transportas sostinėje buvo grąžintas į savo įprastus maršrutus, pranešė Kyjivo miesto administracijos spaudos tarnyba. 

Elektrinio transporto Kyjivo gatvėje nebuvo 56 dienas.

„AP“/„Scanpix“/Kyjivo viešasis transportas

„Efektyvus miesto valdžios institucijų, energetikų ir remonto brigadų darbas praktiškai atkūrė energetikos infrastruktūros stabilumą Kyjive. Tai leido miestui palaipsniui grįžti prie miesto antžeminio elektrinio transporto eismo atkūrimo. Pastarosiomis dienomis viena po kitos paleistos atskiros tramvajaus ir troleibusų linijos“, – sakė S.Popko.

Valstybinė automobilių inspekcija priminė, kad sostinės antžeminio elektrinio transporto (tramvajų ir troleibusų) darbas buvo sustabdytas 2022 m. gruodžio 23 d. dėl elektros energijos trūkumo. Vietoje jų mieste kursavo autobusai.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, jog Ukraina „vasario 24 d. bus pasirengusi įvairiems scenarijams“.

Jis drąsino ukrainiečius, primindamas, jog Ukraina turi būtinus pajėgumus galimai įvyksiančioms atakoms atremti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

„Nepamirškite, kad turime puikias karines oro pajėgas, todėl klausykite, ką sako šie žmonės, galintys numušti Rusijos ir kitus oro taikinius“, – sakė jis.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas taip pat pareiškė manantis, kad metinių proga Rusija surengs raketų antpuolį. Jo teigimu, rusai kaupia raketų atsargas, todėl vasario 24 d. gali būti paleistos trys bangos.

Tuo pat metu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos
sekretorius Oleksijus Danilovas įspėjo, kad priešas iki vasario 24 d. taip pat bandys užimti Bachmutą.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ir toliau subtiliai kėsinasi į visuomenės pasitikėjimą Rusijos gynybos ministerija, pranešė Karo studijų institutas (ISW).

Ketvirtadienį „Wagner“ artilerijos dalinio samdiniai socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad „Wagner Group“ artilerijos daliniams trūksta artilerijos šaudmenų ir jie yra „atkirsti“ nuo bendros šaudmenų tiekimo grandinės – tai reiškia, kad Rusijos gynybos ministerija sabotuoja „Wagner Group“ aprūpinimą šaudmenimis, nors J.Prigožinas tvirtina, kad „Wagner“ yra pagrindinis kovinės parengties elementas fronte.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Rusijos žiniasklaidos paprašytas jo pakomentuoti vaizdo įrašą J.Prigožinas teigė, jog jį paskelbę artilerijos būrio kareiviai yra svarbūs kovotojai, tiesiog prašantys būtinų atsargų sėkmei mūšio lauke. Tačiau pridūrė, kad jam asmeniškai anksčiau yra tekę kreiptis į „įstaigas Maskvoje“.

Ekspertai pažymėjo, jog toks J.Prigožino pareiškimas įžiebia nepasitikėjimą Rusijos gynybos ministerija, kadangi ši trukdo „Wagner“ grupės pajėgoms fronte.

Pastaruoju metu J.Prigožinas atvirai dalinasi informacija, vaizduojančia Rusijos gynybos ministeriją kaip neefektyvią ir korumpuotą.

Kitos Karo studijų instituto analitikų įžvalgos:

• Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Rusijos Federacijos vaikų teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova, patvirtindamas, kad Kremlius tiesiogiai dalyvauja palengvinant ukrainiečių vaikų deportaciją ir įvaikinimą į rusų šeimas.
• Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos siekia užimti Bachmutą iki pirmųjų invazijos į Ukrainą metinių, o tam reikėtų gerokai spartesnio Rusijos veržimosi į priekį, nei buvo pastebėta pastaruoju metu.
• Nors pranešta, kad Rusija vis dažniau pasitelkia karines oro pajėgas Ukrainoje, tačiau mažai tikėtina, kad bandys smarkiai padidinti oro operacijų skaičių virš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.
• Rusija ir Ukraina apsikeitė 202 karo belaisviais.
• Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas aplink Bachmutą, vakariniame Donecko miesto pakraštyje ir vakarinėje Donecko srityje.
• Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija tęsia kalinių verbavimo kampaniją.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau stengėsi integruoti okupuotas teritorijas į Rusijos teisinę sistemą.
• Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo savo ilgametę šablonišką retoriką, kad Baltarusijos pajėgos užpuls Ukrainą, jei Ukraina arba Vakarai užpuls Baltarusiją.

Antradienį leidinys „Financial Times“, remdamasis bendra NATO narių žvalgybos informacija, pranešė, kad Rusija prie Rusijos ir Ukrainos sienos telkia stacionarius ir rotacinius orlaivius, ir užsiminė, kad Rusijos naikintuvai gali paremti puolimą ant žemės.

Rusijos opozicijos leidinys „Svarbios istorijos“, remdamasis vidiniu Rusijos gynybos ministerijos šaltiniu, ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos kariuomenė keičia taktiką ir priėmė sprendimą Ukrainoje panaudoti dideles oro pajėgas, pranešė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenys rodo, jog Rusijos išskridimų skaičius per pastarąją savaitę padidėjo iki lygio, kuris pastarąjį kartą buvo stebėtas 2022 m. vasarą, tačiau pažymėjo, kad Rusijos pajėgos nepadidino savo oro pajėgų buvimo Ukrainoje, ir įvertino, kad Rusijos pajėgos greičiausiai nesiruošia ilgalaikei oro kampanijai.

Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažymėjo, kad dabartinių Ukrainos oro gynybos pajėgumų nepakanka kovoti su atsinaujinusia oro atakų banga, tačiau pridūrė, kad nėra jokių neišvengiamų ženklų, kad Rusija gali pradėti masinę oro ataką.

Leidinys „Svarbios istorijos“ įvertino, kad Rusijos pajėgos greičiausiai nėra tinkamai parengusios pakankamai personalo, kad galėtų visiškai užpildyti savo orlaivių įgulas.

Jų nuomone, Rusijos pajėgos greičiausiai patirtų netvarių oro pajėgų nuostolių, jei skirtų orlaivius ilgalaikėms kovinėms operacijoms, pavyzdžiui, strateginio bombardavimo kampanijai, ypač jei Vakarų valstybės suteiks Ukrainai tinkamus oro gynybos pajėgumus.

Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė 202 karo belaisviais. 

Siekiant įvykdyti apsikeitimą belaisviais, Rusijai buvo perduotas Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovas Nikolajus Žirka – kolaborantas, vadinamasis Maskvos patriarchato dvasininkas, kuris prisidėjo prie okupantų, nutekino įvairią informaciją, padėjo surengti vadinamuosius pseudorinkimus.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad iš 101 belaisvio, kuris buvo sugrąžintas Ukrainai, 94 buvo paimti į nelaisvę Mariupolyje, o 63 iš jų buvo gamyklos „Azovstal“ gynėjai.

Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ šalininkų gretose buvo išreikštas nusivylimas, kad Rusijos gynybos ministerija atsitiktinai paleido „Azovstal“ karo belaisvius, nors šią savaitę Rusijos valdžia skyrė griežtą bausmę rusų žurnalistei Marijai Ponomarenko už teiginį, kad Rusijos pajėgos sunaikino Mariupolio dramos teatrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kareiviai po apsikeitimo belaisviais

Melitopolyje, Zaporižios srityje, rusų okupantai įrengė papildomą mobiliojo ryšio bokštą, kuriuo gali naudotis specialiosios tarnybos, kad galėtų klausytis telefoninių pokalbių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.

„Laikinai okupuotame Melitopolyje... aptiktas priešo įrengtas papildomas mobiliojo ryšio bokštas. Jo pagalba Rusijos specialiosios tarnybos turi galimybę klausytis GSM abonentų telefoninių pokalbių“, – sakoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos Federacijos vėliavos Melitopolyje

Padėtis Melitopolyje: ką reikia žinoti šiandien

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad okupantai ir toliau vykdo represinę politiką laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Pareigūnas pabrėžė, kad gyventi okupacinės valdžios sąlygomis darosi vis pavojingiau. Pasak jo, net už „neteisingus“ pokalbius žmonėms dabar gresia represijos.

I.Fiodorovas taip pat pažymėjo, kad rusai jau kelis mėnesius laiko nelaisvėje laikinai okupuotų Ukrainos žemių gyventojus, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Sheldonas Whitehouse'as, vienas iš pagrindinių demokratų senatorių, interviu su naujienų agentūra AFP metu aptarė įvairius klausimus, kurie gali būti svarbūs savaitgalį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, įskaitant Rusijos vadovo Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Dabar, kai respublikonai kontroliuoja Atstovų Rūmus, iškilo abejonių, ar Kongresas ir toliau tvirtins daugiamilijardinės pagalbos paketus Ukrainai.

Tačiau Sh.Whitehouse'as, kuris dirba demokratų kontroliuojamame Senate, teigė, kad susirūpinimas yra perdėtas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV demokratų senatorius Sheldonas Whitehouse'as

„Pirmiausia reikia pranešti apie abiejų partijų ir abiejų rūmų amerikiečių paramą Ukrainai, kuri priešinasi Rusijos invazijai“, – sakė Sh.Whitehouse'as, kuris į Bavarijos sostinę vyksta kartu su įtakingu respublikonu Lindsey Grahamu.

„Manau, kad priešiškumas tolesnei paramai Ukrainai yra gerokai perdėtas... Manau, kad net tarp Atstovų Rūmų respublikonų vyrauja nuomonė, kad reikia toliau remti Ukrainą“, – pridūrė jis.

Vienintelis kliuvinys būtų, jei būtų nustatyta, kad buvo „didelė korupcija ir Amerikos dolerių ar karinės technikos pasisavinimas“, sakė Sh.Whitehouse'as, išreikšdamas įsitikinimą, kad taip neatsitiks.

Rod Ailendo senatorius naujienų agentūrai AFP sakė, kad „įmanoma“, jog bus pasiektas susitarimas dėl naikintuvų siuntimo į Kyjivą – prieštaringai vertinama idėja, sukėlusi karštas diskusijas Vakarų sąjungininkę remiančių šalių koalicijoje.

„Manau, kad būtų labai naudinga, jei prisidėtų ir kiti sąjungininkai, nes Putinas norėtų sakyti, kad tai tik įgaliotas karas, kad iš tikrųjų Amerika puola Rusiją“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA: Į Miuncheną vykstantis senatorius teigia, kad JAV tvirtai remia Ukrainą

Penktadienį Vokietijoje organizuojamas aukšto rango politikų ir kariuomenės vadovų iš viso pasaulio pasaulio susitikimas, kurio metu turėtų kalbėti ir Ukrainos pareigūnai.

Praėjusių metų susirinkimas vyko likus kelioms dienoms iki karo pradžios. Rusijos kariuomenei telkiantis prie Ukrainos sienų, Vakarų lyderiai Miunchene ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neįsiveržti į šalį ir įspėjo apie skaudžias pasekmes.

Šiemet lyderiai spręs, kokių pasekmių gali turėti V.Putino sprendimas nepaisyti jų perspėjimų ir pradėti nuo Antrojo pasaulinio karo laikų labiausiai niokojantį karą Europoje.

„AP“/„Scanpix“/JAV viceprezidentė Kamala Harris

Pasitelkusi dešimtis tūkstančių rezervistų, Rusija suintensyvino antžemines atakas pietų ir rytų Ukrainoje, o artėjant pirmosioms invazijos metinėms, laukiama naujo didelio masto Rusijos puolimo.

Ketvirtadienį Rusija banga po bangos smogė raketomis Ukrainai ir svarbiausiai jos infrastruktūrai. Smūgiai pažeidė didžiausią naftos perdirbimo gamyklą. Iš mažiausiai 36 Rusijos paleistų raketų apie 16 buvo numušta, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos ir pridūrė, jog šie rodikliai yra mažesni nei įprastai.

Ukraina teigė, kad tarp raketų buvo ir tokių, kurių jos priešlėktuvinė gynyba negali numušti, o tai tik suteikia dar daugiau svarbos jos prašymui suteikti sunkesnių kovos ginklų.

Numatyta, jog tarp susitikimo dalyvių bus Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV viceprezidentė Kamala Harris bei daugelis kitų aukščiausio rango pareigūnų iš viso pasaulio.

Iki sekmadienio truksiančioje konferencijoje Rusijos vadovai nedalyvaus.

„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per pastarąją parą sudavė 13 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos susitelkimo rajonus, taip pat vieną smūgį į priešlėktuvinės raketinės sistemos poziciją“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ .

Tuo tarpu raketiniai ir artilerijos daliniai smogė į 4 priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajonus, artilerijos dalinio ugnies poziciją, 2 priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas, amunicijos sandėlį, taip pat į 2 kitus svarbius okupantų objektus.

Ukraina skelbia, kad Rusija apšaudė gyvenamąjį rajoną Bachmute. Per išpuolį žuvo trys vyrai ir dvi moterys, dar devyni žmonės buvo sužeisti, apgadinta daug gyvenamųjų pastatų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi pažymėjo, kad dabar svarbiausias šalies tikslas išlaikyti kontrolę fronto linijoje ir pasiruošti bet kokiai galimai priešų sukeltai eskalacijai ateityje.

Per pastarąją parą priešas į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 40 įvairaus tipo raketų, rašo UNIAN.

„Per praėjusią parą priešas mūsų šalies teritorijoje panaudojo 41 įvairaus tipo raketą, 5 iš jų perdarytos į priešlėktuvines raketas S-300 Charkive. Mūsų gynėjai numušė 16 raketų. Be to, užpuolikai surengė 24 oro smūgius ir atliko daugiau kaip 50 apšaudymų iš raketinių sistemų salvine ugnimi. Tarp civilių gyventojų yra sužeistų ir žuvusių“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ .

Rusijos Federacijos smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Karo studijų instituto (ISW) ekspertai teigia, kad rusai gali surengti dar vieną raketų smūgių seriją civiliams taikiniams Ukrainoje, nes okupantams „ir toliau nepavyksta pasiekti tikros karinės sėkmės“, rašo pravda.com.

Vasario 16 d. Rusijos kariuomenė surengė dar vieną raketų ataką prieš infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje.

Ukrainos pareigūnai yra sakę, kad Rusijos pajėgos siekia užimti Bachmutą iki pirmųjų invazijos į Ukrainą metinių, o tam, pasak ekspertų, reikėtų daug spartesnio rusų veržimosi į priekį, nei buvo pastebėta per pastaruosius mėnesius.

Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad tikisi, jog jo kontroliuojamos privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovotojai apsups Bachmutą iki kovo arba balandžio mėnesio. Pasak analitikų, J.Prigožino „pragmatiški vertinimai“ dėl Rusijos kariuomenės judėjimo Bachmuto regione iš esmės buvo artimesni taktinėms realijoms nei vertinimai, kuriuose prognozuojamas spartus Rusijos kariuomenės veržimasis į priekį.

„Neatrodo, kad Rusijos pajėgos spartintų žygį aplink Bachmutą ir vargu, ar pasieks šį tikslą iki vasario 24 d.“, – teigiama pranešime.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja oro pajėgas Ukrainoje, tačiau mažai tikėtina, kad jos skirs daug orlaivių karo veiksmams virš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos vykdyti.

J.Prigožinas ir toliau „subtiliai griauna“ pasitikėjimą Rusijos gynybos ministerija. J.Prigožinas teigė, kad jam asmeniškai anksčiau tekdavo kreiptis į „įstaigas Maskvoje“ dėl išteklių, o tai, kad jam teko prašyti šaudmenų, nepakirto pasitikėjimo Rusijos kariuomene.

Karo studijų institutas daro išvadą: „Vis dėlto J.Prigožino pareiškimas prisideda prie platesnio naratyvo, kad Rusijos gynybos ministerijos nekompetencija trukdo „Wagner“ veiksmams priešakinėse linijose, ir palaiko jo platesnes pastangas vaizduoti Rusijos gynybos ministeriją kaip neefektyvią ir korumpuotą“.