JAV: Rusija Ukrainos kare prarado 200 000 karių

Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas pareiškė, kad sprendimas aprūpinti Ukrainą naikintuvais bus priimtas, tačiau bus prarasta daug laiko, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Televizijai jis priminė, kad anksčiau Vakarų partnerių raudona linija buvo aprūpinti Ukrainą moderniais tankais, kad nebūtų provokuojama Rusija. Tačiau vis dėlto sprendimas buvo priimtas ir tankų koalicija jau sukurta.

„Scanpix“ / DPA nuotr./Andrijus Melnykas

„Kita raudona linija yra orlaiviai, tai naikintuvai. Čia ir Vokietijoje, ir kitose šalyse išlieka logika, kad jei bus lėktuvų, tai gali sukelti eskalaciją, kurios visi baiminasi. Sakoma, kad tai bus nauja provokacija, o tada Putinas būtinai išsisuks ir ten, neduok Dieve, panaudos branduolinį ginklą“, – aiškino situaciją dėl partnerių nuogąstavimų aprūpinti Ukrainą naikintuvais A.Melnykas.

Jo žodžiais tariant, gaila, nes prarandamas laikas. Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina įtikins Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir kitų šalių vadovus peržengti šias raudonas linijas.

A.Melnykas pridūrė, kad visi kariniai ekspertai, įskaitant vokiečių, sako, jog Ukrainai reikia šių lėktuvų, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas. Diplomatas mano, kad net ir dėl šios priežasties šis sprendimas akivaizdžiai bus priimtas.

„Tačiau ir vėl dėl šio sprendimo prarasime savaites, o gal net mėnesius. O tada ponas Scholzas pasakos ir priekaištaus kitiems, kodėl valstybės nepalaiko“, – pridūrė jis.

Pasak jo, taip pat bus naikintuvų koalicija. Tačiau jis pabrėžė, kad tai turi būti padaryta greitai.

„Rusijos oro erdvės pranašumas išlieka – rusai turi daugiau kaip tūkstantį orlaivių, kurie bet kuriuo metu gali būti panaudoti. Šiuo metu jie dalyvauja ribotai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų viceministras.

Kartu A.Melnykas pabrėžė, kad be naikintuvų aprūpinimo tai būtų „nepasakyčiau, kad neįmanoma, bet labai, labai sudėtinga ir kainuotų labai skirtingai“.

Donecko srityje tęsiasi žiaurios kovos, nuo kurių labai daug priklauso, kas bus rengiama artimiausioje ateityje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Norėčiau ypatingai paminėti kiekvieną, kuris gina Donecko regioną. Ten vyksta patys nuožmiausi ir principingiausi karo veiksmai. Konfrontacija, nuo kurios priklauso tiek daug to, kam ruošiamės netolimoje ateityje“, – sakė prezidentas Vladimiras Zelenskis vakariniame vaizdo pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jis padėkojo visiems, kurie mūšio lauke gina valstybę nuo Rusijos apšaudymo.

V.Zelenskis padėkojo visiems ryšių kariams už puikią tarnybą, visiems, kurie efektyviai ir laiku teikia logistikos paslaugas.

Miuncheno saugumo konferencijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos Federacija kare su Ukraina neteko 200 000 karių.

Jo nuomone, Rusijos taktika vis labiau stumia Kremlių į krizę.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas Miuncheno saugumo konferencijoje

„Putino pasirinktas kursas yra strateginio pralaimėjimo kursas. Ukrainiečiai nekentės Rusijos tiek toli į ateitį, kiek tik galima numatyti. Ir tai nesunku suprasti. Remiantis viešais vertinimais, Rusija Ukrainoje neteko apie 200 000 karių. Per mažiau nei metus, tik pagalvokite apie tai“, – sakė A.Blinkenas.

Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolį, apgadinta beveik dešimt daugiaaukščių pastatų.

Pasak Dnipropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, Rusijos okupacinės pajėgos neduoda ramybės Nikopolio rajonui.

„Rusų teroras tęsiasi: per dieną vėl buvo užpultos dvi rajono bendruomenės. Priešas tris kartus smogė Nikopoliui iš sunkiosios artilerijos. Mieste buvo apgadintas medicinos pastatas, dvi švietimo įstaigos, advokato kontora, beveik tuzinas daugiaaukščių pastatų ir elektros tinklai“, – pranešė jis.

M.Lukašukas pridūrė, kad okupantai taip pat smogė Marhance, apgadindami du gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą. Pasak jo, aukų nebuvo.

Nyderlandų vyriausybė pranešė, kad uždarys savo konsulatą Sankt Peterburge ir apribos Rusijos ambasadoje Hagoje leidžiamų dirbti Rusijos diplomatų skaičių.

„Rusija ir toliau bando slapta, prisidengdama diplomatija, į Nyderlandus įsileisti žvalgybos agentus. Negalime ir neleisime to daryti“, – sakė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

„Tuo pat metu Rusija atsisako išduoti vizas Nyderlandų diplomatams, kurie dirbtų konsulate Sankt Peterburge arba ambasadoje Maskvoje.“

Vyriausybė teigė nusprendusi apriboti Rusijos ambasadoje Hagoje dirbančių diplomatų skaičių, kad jis atitiktų Nyderlandų ambasadoje Maskvoje dirbančių diplomatų skaičių.

„Todėl keli diplomatai per dvi savaites turės palikti šalį“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, nenurodant konkretaus skaičiaus.

Rusijos pajėgos, nepaisant didelių nuostolių fronto linijoje, toliau bando pulti penkiomis kryptimis.

„Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako invazijos planų. Pagrindinės pastangos sutelktos puolimo veiksmams vykdyti Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje, paskelbtoje feisbuke.

Kaip pažymi generalinis štabas, per parą priešo apšaudytos daugiau kaip 20 gyvenviečių teritorijos.

Centrinės Žvalgybos agentūros (CŽV) vadovas Williamas J.Burnsas pareiškė, kad pastaraisiais metais dalijimasis žvalgybine informacija su NATO sąjungininkais buvo esminis, siekiant suburti koaliciją Ukrainai paremti, pranešė CNN.

„Manau, kad dalijimasis žvalgybos informacija, kuriame dalyvaujame ir mes – tarsi dviejų krypčių gatvė. Mes daug sužinojome iš NATO partnerių, daug sužinome ir iš ukrainiečių. Manau, tai buvo esminis koalicijos, kurią (JAV prezidentas Joe Bidenas) suorganizavo, cementas“, – sakė W.Burnsas per šeštadienį Vokietijoje vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos sesijos diskusiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas

„Tai nuolatinis kasdienis iššūkis, kad galėtume kuo geriau dirbti visoje JAV žvalgybos bendruomenėje su (NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu generolu Kristoferiu Kavoliu) ir mūsų partneriais Europoje, siekdami užtikrinti, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą“, – teigė CŽV vadovas.

JAV teikia pirmenybę tam, kad su partneriais būtų dalijamasi informacija „labai greitai ir sistemingai“, pridūrė W.Burnsas. 

Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui pirmininkaujantis respublikonas Mike'as Turneris taip pat pagyrė W.Burnsą ir žvalgybos bendruomenę už tai, kad jie užtikrina naujausią informaciją apie Rusiją.

„Aš tik noriu pridurti, kad mes tarsi nuleidome akis nuo Rusijos, tarsi pajudėjome toliau ir neturėjome tiek daug išteklių, nukreiptų į Rusiją, kai sprendėsi Ukrainos klausimas“, – sakė M.Turneris.

Maskva nepatenkinta tuo, kad Moldova mezga tvirtesnius santykius su Europos Sąjunga, augant susirūpinimui, jog Rusija gali bandyti destabilizuoti šią mažą Rytų Europos šalį, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šeštadienį pareiškė, kad Maskva išlieka atvira „konstruktyviam ir pragmatiškam“ dialogui su Moldovos vyriausybe Kišiniove.

„Deja, Kišiniovo kursas Rusijos atžvilgiu, vargu, ar pasikeis“, – sakė ji. 

Moldovos parlamentas šią savaitę patvirtino provakarietišką vyriausybę.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją sąmokslu destabilizuoti šalį, o Rusijos užsienio reikalų ministerija šį kaltinimą atmetė kaip „visiškai nepagrįstą ir neįrodytą“.

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas šią savaitę išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl tolesnio Rusijos kišimosi į Moldovos reikalus perspektyvos.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola antradienį atvirame laiške taip pat išreiškė „nepalaužiamą institucijos solidarumą“ su Moldova.

„Moldovos Respublikos vieta yra su mumis, Europos šeimoje“, – teigė diplomatė.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir JAV viceprezidentė Kamala Haris per dvišalį susitikimą Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sutarė, kad karas Ukrainoje yra pasaulinio masto.

„Jie sutarė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje yra pasaulinio masto karas tiek dėl jo poveikio maisto ir energetiniam saugumui, tiek dėl jo pasekmių tarptautiniu mastu pripažintoms normoms, pavyzdžiui, suverenitetui. Ministras pirmininkas ir JAV viceprezidentė K.Harris pasmerkė tas šalis, kurios politiškai ir karine prasme rėmė V.Putino pastangas“, – teigė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas R.Sunakas ir JAV viceprezidentė K.Harris

„Jie pagerbė tvirtus Jungtinės Karalystės ir JAV santykius, kurie saugo mūsų žmones ir daro pasaulį saugesnį. Taip pat jiedu sutarė, kad nėra aiškesnio to įrodymo nei Ukraina, kur esame du artimiausi tarptautiniai partneriai“, – tęsė JK vyriausybės atstovas spaudai.

Dauningo gatvė pridūrė, kad susitikimo metu buvo siekiama aptarti, kaip sustiprinti tarptautinius veiksmus Ukrainos gerovei, kad būtų užtikrinta taika ateityje.

„R.Sunakas ir K.Harris sutarė, kad svarbu galvoti ne tik apie neatidėliotinus Ukrainos poreikius, bet ir apie tai, kaip tarptautinė bendruomenė gali užtikrinti, kad Ukraina niekada daugiau nesusidurtų su tokiomis pačiomis grėsmėmis“, – pabrėžė britų premjero atstovas spaudai.

Tik sausio mėnesį išrinktas ir kovą oficialiai pradėsiantis eiti pareigas Čekijos prezidentas buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kad Vakarai, siekdami nugalėti Rusiją, turėtų būti atsargūs, kad išvengtų nepageidaujamų pralaimėjimo scenarijų, pranešė pravda.com korespondentas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžių, kad nėra alternatyvos dėl Krymo grąžinimo ir tarptautinės bausmės Rusijai, P.Pavelas atsakė, jog Vakarai turėtų susilaikyti nuo bet kokio konkretaus scenarijaus palaikymo.

„Turime būti atsargūs ir nestumti Ukrainos prie tam tikro rezultato. Galbūt tam tikru momentu Ukraina pati pakeis savo viziją“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Čekijos prezidentas Petras Pavelas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas

Naujai išrinkto prezidento nuomone, Rusijos pralaimėjimas gali turėti pačių įvairiausių scenarijų, įskaitant tuos, kurių Vakarai turėtų vengti.

„Gali būti, kad tai (Ukrainos pergalė) prives prie Rusijos žlugimo... Jei Rusija žlugs, galime turėti daugiau problemų, galime neturėti su kuo derėtis dėl nusiginklavimo“, – sakė valstybės vadovas.

Nors P.Pavelas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų dėl to turėtų imtis Vakarai, tačiau ragino „būti realistais – tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“.

Čekijos lyderio pareiškimas sukėlė D.Kulebos nepasitenkinimą.

"Reikia vengti intelektualinių spąstų. Remiant Ukrainą, reikia tikėti ir Ukraina, o ne ruošti ją blogiausiam", – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Skatinimas Ukrainą daryti nuolaidas Rusijai D.Kulebai pasirodė absoliučiai nepriimtinas.

„Nėra jokio skirtumo tarp tų, kurie sako frazę „Ukraina tikriausiai nusileis“ ir frazę „Ukraina tikriausiai turės nusileisti“, – aiškino ministras, – todėl tikėkite Ukraina, palaikykite Ukrainą ir mes laimėsime“.

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin.

„Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai. Tai taip pat yra susiję su labai konkrečiais dalykais – NATO saugumo planavimu“, – aiškino Suomijos vyriausybės vadovė.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos premjerė Sanna Marin

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.

Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkija yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi pritarti Suomijos stojimui į aljansą, bet ne Švedijos.

Ankara iki šiol nesutinka ratifikuoti Švedijos narystės paraiškos, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.

Ketvirtadienį lankydamasis Turkijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Ankarai pasakė, jog atėjo laikas jai ratifikuoti Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į šį Vakarų gynybos aljansą.

„Toliau manau, kad atėjo laikas ratifikuoti ir Suomijos, ir Švedijos [stojimą]", – sakė J.Stoltenbergas per derybas Ankaroje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Ukrainos kariuomenė sunaikino priešo diversijų ir žvalgybos grupę, kuri bandė išsilaipinti saloje Dniepro deltoje.

Kaip šiandien savo pranešime pažymėjo „Pivden“ operatyvinė vadovybė, rusų diversijų ir žvalgybos grupė bandė išsilaipinti saloje civiline motorine valtimi.

„Mūsų raketiniai ir artilerijos daliniai atliko daugiau kaip 70 šaudymo užduočių. Per kitą priešo diversijų ir žvalgybos grupės bandymą išsilaipinti vienoje iš Dniepro deltos salų buvo sunaikinta pertvarkyta civilinė motorinė valtis ir jos personalas“, – rašoma ataskaitoje.

Pažymima, kad dėl kovinio darbo priešo pozicijos neteko 10 karių, dviejų žvalgybinių bepiločių orlaivių „Orlan-10“, elektroninės kovos stočių, prieštankinio raketinio komplekso ir haubicinio didelio kalibro artilerijos pabūklo.

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis Ukrainos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad sąjungininkai galiausiai suteiks naikintuvų, kurie padės Ukrainai atremti Rusijos invaziją, pranešė CNN.

„Rizikuoju sakydamas, kad Ukraina gaus lėktuvų. Tai laiko ir tvarkos klausimas“, – sakė D.Kuleba.

„Tam prireiks daugiau laiko nei tankams. Mes tai suprantame, bet pati logika, pagrindinis jausmas, kaip vystosi situacija, nuves mus visus prie sprendimo dėl lėktuvų“, – teigė užsienio reikalų ministras.

D.Kuleba kreipėsi į sąjungininkus, kurie potencialiai galėtų perduoti naikintuvų, ir paprašė teikti pirmenybę pilotų mokymams.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba

„Pirmiausia buvo priimtas sprendimas aprūpinti Ukrainą tam tikrais ginklais, o tada prasidėjo mokymai, kurie mus atvedė prie ko?  Laiko švaistymo. Taigi siūlome tarsi apversti kortas ir pradėti nuo mokymų“, – pabrėžė diplomatas.

Baigiantis spaudos konferencijai, D.Kuleba paprašė salėje esančių žmonių parodyti daugiau tikėjimo Ukraina, kai kalbama apie jos išteklių trūkumą. 

„Prieš metus žmonės čia, Miunchene, man sakė, kad mes neišsilaikysime ilgiau nei 24, 48 valandas. Niekas nėra neįmanoma. Per pastaruosius metus tai įrodėmė daug kartų“, – pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs Vakarų sąjungininkių pažadų perduoti šimtus modernių kovinių tankų, atkreipė dėmesį ir į galimybę tiekti kovinius lėktuvus.

Prašymas suteikti kovinių orlaivių – buvo vienas svarbiausių leitmotyvų jo kalbose per vizitą Londone ir praėjusią savaitę vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.

Jungtinė Karalystė įsipareigojo netrukus pradėti mokymus ukrainiečių pilotams valdyti NATO standartus atitinkančius naikintuvus, nors britų gynybos sekretorius įspėjo, kad bet koks žingsnis siųsti britų naikintuvus į Ukrainą greičiausiai bus žengtas tik po kelerių metų, o gal jau net ir pasibaigus karui.

Kitos Kyjivo sąjungininkės, nors ir parodė, kad yra pasirengusios aptarti šią galimybę, taip pat įspėjo, kad sprendimas tiekti karinius lėktuvus nebus priimtas greitai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Didžioji Britanija bus pirmoji šalis, kuri suteiks Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų.

„Kiekviena praėjusi diena Rusijos pajėgoms sukelia vis daugiau skausmo ir kančių. Vienintelis būdas tai pakeisti Ukrainai – laimėti. Taigi mums reikia karinės strategijos, kuri suteiktų Ukrainai lemiamą pranašumą mūšio lauke, kad ji laimėtų karą, ir politinės strategijos, kuri padėtų laimėti taiką“, – pabrėžė jis.

Kartu, pasak R.Sunako, Ukrainai reikia daugiau artilerijos, šarvuočių ir oro gynybos sistemų, kad laimėtų karą.

„Todėl dabar yra metas padvigubinti mūsų karinę paramą“, – pabrėžė R.Sunakas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rishi Sunakas

Pasak britų premjero, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėdamas karą, rizikavo, kad Vakarų šalių ryžtas susilpnės.

„Net ir dabar jis lažinasi, kad mes prarasime ramybę. Bet mes įrodėme, kad jis klydo tada, ir įrodysime, kad klysta dabar. Kartu per ateinančius kelis mėnesius mes pristatysime tiek ginklų, kiek jų pristatysime per visus 2022 m.“, – sakė R.Sunakas.

Jis taip pat pridūrė, kad kartu turime apsaugoti Ukrainos miestus „skydu“ nuo Rusijos bombų ir Irano dronų.

„Būtent todėl Jungtinė Karalystė bus pirmoji šalis, suteiksianti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų. Ir būtent todėl mes dirbame su savo sąjungininkais, kad aprūpintume Ukrainą pažangiausiomis oro gynybos sistemomis ir sukurtume oro pajėgas, kurių jiems reikia savo valstybei ginti“, – pabrėžė R.Sunakas.

Jis taip pat sakė, kad Didžioji Britanija yra pasirengusi padėti bet kuriai šaliai aprūpinti Ukrainą orlaiviais, kuriuos pastaroji galėtų naudoti jau dabar.

„Mes taip pat turime apmokyti Ukrainos pilotus naudotis moderniausiais reaktyviniais lėktuvais. Būtent tai daro Didžioji Britanija, siekdama užtikrinti, kad Ukraina turėtų pajėgumų ginti savo saugumą ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė R.Sunakas.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas su prancūzų užsienio reikalų ministre Catherine Colonna, Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock ir jų JK kolega Jamesu Cleverly susitiko Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, rašoma A.Blinkeno atstovo paskelbtame pranešime.

„IMAGO“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock

Jie „aptarė jiems kylantį susirūpinimą dėl stiprėjančio dvišalio karinio bendradarbiavimo tarp Irano ir Rusijos, taip pat dėl jo poveikio saugumui ir stabilumui regione ir už jo ribų“.

„Jie pabrėžė esantys susirūpinę dėl Irano branduolinės eskalacijos ir nepakankamo jo bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) bei paragino Iraną apsigalvoti.“

Vakarų ir Irano derybos dėl 2015 metų Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galiomis atgaivinimo yra jau ne vieną mėnesį įstrigusios.

Miuncheno konferencijoje, kurioje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, daugiausia dėmesio skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.

Nyderlandai išreiškė sutikimą Hagoje įsteigti tarptautinę organizaciją, kuri registruotų informaciją apie karo padarytą žalą Ukrainos namų ūkiams, įmonėms ir infrastruktūrai, pranešė leidinys „The Guardian“.

Sukurti registrą, kuris vadinsis Rusijos agresijos Ukrainai padarytos žalos registru, rekomenduota lapkričio mėnesį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.

Ukrainos teisingumo ministerijos pareiškime teigiama, kad toks registras turėtų tapti „pirmąja visapusiško žalos atlyginimo mechanizmo sudedamąja dalimi... kuria siekiama užtikrinti, kad valstybė agresorė sumokėtų Ukrainai visą padarytos žalos atlyginimą pagal tarptautinę teisę“.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai penktadienį Kyjive lankėsi Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Ukrainos teisingumo ministras Denysas Malyško pabrėžė, kad registras turėtų būti įkurtas „tarptautinio teisingumo sostinėje“.

Pekinas yra pasirengęs pateikti taikos pasiūlymą Ukrainai, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė vyriausiasis šalies diplomatas Wang Yi, savo kalboje retai įvardindamas Ukrainos konfliktą kaip karą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Šis karas negali tęstis toliau“, – sakė Kinijos prezidento Xi Jinpingo vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Wang Yi.

W.Yi teigimu, Kinijos taikos pasiūlymu bus gerbiamas visų šalių teritorinis ir suvereniteto vientisumas ir pridūrė, kad Pekinas toliau sieks taikos.

„Reuters“/„Scanpix“/Vyriausiasis Xi Jinpingo patarėjas užsienio politikos klausimais Wang Yi

„Žinoma, galime ir toliau rėkti apie savo pozicijas tokiose tarptautinėse konferencijose kaip ši, tačiau siūlau pradėti mąstyti ramiai, ypač mano draugams Europoje“, – teigė jis.

„Turime pagalvoti apie tai, kokias pastangas galime įdėti, kad šis karas baigtųsi“, – pabrėžė W.Yi.

CNN pranešė, kad daugelis Europos Sąjungos vadovų Miunchene tebėra atsargūs dėl Pekino ketinimų, nes Kinijos diplomatas paragino Europos šalis pakeisti savo požiūrį į karą.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį pareiškė, kad JAV „nerimą kelia“ nuolatinė Kinijos parama Rusijai nuo karo Ukrainoje pradžios.

O Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen šeštadienį kalbėdama su CNN sakė, jog „trūksta įrodymų“, kad Kinija nebendradarbiauja su Rusija.

Kinija ne kartą atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kolegai Kinijoje Xi Jinpingui pareiškė, kad jų partnerystė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau Vakarų „precedento neturinčio spaudimo“ akivaizdoje.

Kinijos lyderis pakartojo V.Putino žinią apie vienybę, sakydamas, kad abi šalys turėtų „stiprinti strateginį koordinavimą“ ir „įnešti daugiau stabilumo į pasaulį“, anksčiau pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida „Xinhua“.

Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos, šį mėnesį Rusijoje taip pat lankysis Kinijos vyriausiasis diplomatas – tai bus pirmasis Kinijos pareigūno, einančio šias pareigas, vizitas į šią šalį nuo karo pradžios.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus. 

Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris

„JAV oficialiai nustatė, jog Rusija įvykdė karo nusikaltimus žmoniškumui“, – teigė K.Harris kreipdamasi į susitikime dalyvaujančius pasaulio lyderius. 

Tai yra pirmas kartas, kai Vašingtonas oficialiai pripažino Maskvos veiksmus Ukrainoje kaip nusikaltimus žmoniškumui. 

„Jų veiksmai yra išpuolis prieš mūsų bendras vertybes ir mūsų bendrą žmoniškumą. Rusijos pajėgos vykdo plataus masto ir sistemingą išpuolį prieš civilius gyventojus“, – pridūrė JAV viceprezidentė. 

Ji išvardino daugybę nusikaltimų, kuriuos, pasak jos, Ukrainoje įvykdė Maskvos pajėgos, įskaitant žmogžudystes, prievartavimus ir kankinimus. 

Plačiau skaitykite ČIA: JAV viceprezidentė: Rusija Ukrainoje vykdo nusikaltimus žmoniškumui

Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi nedidelį kaimą netoli Kupjansko miesto Ukrainos šiaurės-rytinėje Charkivo srityje.

Charkivo srities „Hryanykivkos gyvenvietė ... buvo visiškai išlaisvinta“, rašoma Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, kuriame pavartotas rusiškas šio kaimo pavadinimas.

Prieš Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią pernai vasarį, Hryanykivkoje gyveno apie 600 žmonių.

Rugsėjį Rusijos pajėgos pasitraukė iš pagrindinių Charkivo srities miestų, įskaitant Kupjanską – svarbų geležinkelio centrą.

Kupjanskas yra netoli Rytų Ukrainos fronto linijos ir vietos gyventojai baiminasi, kad miestas vėl galėtų būti užimtas Rusijos pajėgų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kiek anksčiau šeštadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos „vykdo puolamuosius veiksmus“ keliuose miestuose, įskaitant Kupjanską ir Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, dėl kurio verda ilgiausias ir kruviniausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.

Rusija, palyginti su praėjusia savaite, gerokai sumažino puolimo ir šturmo veiksmus Vuhledaro kryptimi, pareiškė Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro pranešėjas Oleksijus Dmytraškovskis.

„Priešas šiek tiek sulėtino tempą, rusai nebeturi pajėgumų vykdyti didelių puolamųjų veiksmų. Per šią naktį priešas sugebėjo įvykdyti tik du šturmo veiksmus, kuriuos vargu ar galima pavadinti šturmo veiksmais“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys prie Vuhledaro

Pasak pranešėjo, priešas puolė su motorizuotųjų šaulių būriu, kuris neturėjo sunkiosios ir šarvuotosios technikos, todėl tokius veiksmus galima vadinti „savižudiškais“. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į puolimą siunčiamas būrys, turintis šarvuočių, bet neturintis amunicijos.

Be to, gerokai sumažėjo „Wagner“ kovotojų aktyvumas. Tačiau aktyviai apšaudomos ir apgyvendintos vietovės.

Šeštadienį Chmelnyckio srityje dėl Rusijos masinio smūgio buvo sugriauta civilinė infrastruktūra ir sužeisti du žmonės, pranešė Chmelnyckio meras Oleksandras Simčyšinas.

„Dar vienas teroristinis išpuolis Chmelnyckio srityje. Nukentėjo trys švietimo įstaigos, apgadinta apie dešimt daugiaaukščių pastatų, sunaikinta apie pusė tūkstančio langų ir balkonų“, – sakė jis. 

Pasak jo, taip pat apgadinta dalis įrangos ir privačių transporto priemonių. Be to, yra du sužeisti civiliai gyventojai. Sužeidimai nežymūs, žmonių gyvybei pavojus negresia.

Tuo tarpu Chmelnyckio regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Gamalijus nacionalinio teletilto „Jungtinės žinios“ eteryje pridūrė, kad per rytinį apšaudymą Chmelnyckio mieste raketa pataikė į karinį objektą.

„Devintą valandą teroristai sudavė du smūgius – vieną į karinį objektą, o kitą netoliese – į civilius gyventojus“, – sakė S.Gamalijus.

Pasak jo, raketos mieste sukėlė nemažai nuostolių – 100 kvadratinių metrų plote kilo didelis gaisras, kuris šiuo metu jau užgesintas.

Pareigūnas nepatikslino, kuris objektas užsidegė dėl apšaudymo.

Mieste taip pat apgadintos kavinės ir parduotuvės, gyvenamieji pastatai. Šiuo metu policija juos apieško, kad išsiaiškintų, ar nėra žmonių, kurie negali patys kreiptis medicininės pagalbos.

Miestas yra šalies vakaruose, maždaug už 270 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo.

Ankstyvą šeštadienio rytą Kyjivo regione buvo paskelbtas pavojus dėl oro pavojaus, tačiau vėliau jis buvo atšauktas.

Kelių pietinių ir rytinių regionų valdžios institucijos įspėjo apie galimus prevencinius elektros energijos tiekimo nutraukimus, kad būtų sumažinta bet kokia žala, jei elektros tinklams būtų suduotas smūgis.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos ne kartą taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusijos kariai paleido sparnuotąsias raketas, nukreiptas trajektorija virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės. Jų skrydis virš elektrinės užfiksuotas 8:25 ir 8:27 val., pranešė „Energoatom“.

„Oro objektai judėjo Pietų Bugo dugnu Pervomaisko kryptimi, Mykolajivo srityje, ir skrido pavojingai arti branduolinio objekto“, – sakoma pranešime.

Bendrovė „Enerhoatom“ pabrėžia, kad grėsmė pataikyti į reaktorių su galimomis pasekmėmis – branduoline katastrofa – vėl buvo didelė.

„Tai dar vienas Rusijos Federacijos branduolinio terorizmo aktas, keliantis grėsmę viso pasaulio saugumui“, – pabrėžė ekspertai.

„Enerhoatom“ dar kartą kreipėsi į TATENA, kad ši imtųsi visų įmanomų priemonių Rusijos branduoliniam terorizmui sustabdyti, išvestų Rusijos karines formuotes iš Zaporižios AE teritorijos ir aplink ją nustatytų demilitarizuotą zoną, taip pat neskraidymo zoną – virš visų branduolinių objektų Ukrainoje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as pareiškė, kad Ukraina modernius naikintuvus „Typhoon“ galės gauti tik pasibaigus karui, pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

Pasak jo, greito naikintuvų pristatymo nebus.

„Bent jau ne šiame karo etape, ir esu tikras, kad jų nebus net po pusmečio. Būkime sąžiningi, praeis gana daug laiko, kol kas nors pristatys naikintuvus Ukrainai. Modernūs lėktuvai, tokie kaip “Eurofighter„, kuriuos mes Jungtinėje Karalystėje vadiname “Typhoon„, Ukrainai bus pristatyti tik po karo“, – sakė B.Wallace'as.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

Gynybos ministerijos vadovo teigimu, toks yra Vakarų partnerių sutarimas.

„Vis dėlto, būdami iš esmės pasirengę kada nors žengti šį žingsnį, mes signalizuojame apie savo pasiryžimą padėti Ukrainai tol, kol to reikės“, – pabrėžė jis.

Ministras taip pat priminė, kiek užtrunka pilotų mokymai.

„Geriau pradėti dabar. Mes nežinome, kiek tęsis šis karas, ar jis tęsis dar metus, ar dvejus. Pradėdami apmokymus naikintuvų pilotams, mes ruošiamės viskam, kas nenuspėjama, kita vertus, neturime ko prarasti“, – pažymėjo B.Wallace'as.

„Jei kažkuriuo metu nuspręsime iš tikrųjų siųsti naikintuvus, būsime pasiruošę. Skirtingai nuo kovinių tankų, priėmus politinį sprendimą, su naikintuvais nebus jokio delsimo“, – aiškino gynybos ministras.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, jog sąjungininkai privalo „padvigubinti“ karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis. 

„Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu. 

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Šeštadienį Rusijos okupantai į Ukrainą paleido keturias sparnuotąsias raketas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

„Vasario 18 d. Rusijos okupacinės pajėgos iš Juodosios jūros į Ukrainą paleido keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Dvi iš raketų buvo sunaikintos oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad raketų atakų grėsmė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją. 

„Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP. 

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jis taip pat pažymės, kad jau beveik metus trunkanti Maskvos invazija į Ukrainą atskleidė pavojus, susijusius su pernelyg dideliu Europos pasitikėjimu autoritariniais režimais, todėl tai turėtų būti pamoka visiems. 

„Neturėtume daryti tos pačios klaidos su Kinija ir kitais autoritariniais režimais“, – įspės jis konferencijoje. 

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Mychailo Podoliako, žiniasklaidos pranešimai apie šimtų Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių dislokavimą prie Ukrainos sienos masiniam oro antskrydžiui neatitinka tikrovės, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Interviu metu M.Podoliakas pabrėžė, kad melagingų naujienų skleidimas apie aviacijos dislokavimą prie Ukrainos sienos yra vienas iš priešo informacinio karo ginklų.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Šiandien yra daug spekuliatyvių informacinių temų... Apie didelį puolimą ir apie prie Ukrainos perimetro sutelktą aviaciją – sraigtasparnius ir lėktuvus. Nepamirškime apie pagrindinį dabartinio karo etapo komponentą – hibridinį komponentą... Rusija naudoja daug įvairių informacinių priemonių, kad užtikrintų maksimalią paniką“, – sakė jis.

M.Podoliakas pabrėžė, kad „taktinė Rusijos aviacija palei sienas yra nesąmonė“, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokia stipri dabar yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. 

„Matome nedidelius judesius, nieko daugiau. Nepastebime jokio reikšmingo orlaivių skaičiaus pasikeitimo pasienio perimetre.“

Tačiau Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas neatmetė galimybės, kad artimiausią savaitę Rusijos Federacija gali imtis demonstratyvių veiksmų su aviacija.

„Jūs ir aš suprantame Vladimiro Putino būseną. Žmogus toks neracionalus, taip neadekvačiai suvokia vykstančius procesus, kad gali bandyti gesinti (jo sukeltą) gaisrą aviaciniu benzinu... Galbūt, norėdama sukurti tokį grandiozinį siaubo vaizdą palei fronto liniją, Rusija vasario 20-24 d. pasitelks ką nors iš aviacinės technikos – be jau naudojamų raketų“, – teigė jis.

Apie lėktuvų ir sraigtasparnių sankaupą prie Ukrainos sienos pranešė leidinys „Financial Times“ ir spėjo, kad tai rodo Maskvos intencijas panaudoti aviaciją savo antžeminiam puolimui paremti. 

Tuo tarpu britų žvalgyba pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog Rusijos oro pajėgos ruošiasi plėsti aviacijos panaudojimą kare prieš Ukrainą. 

Rusijos propagandistai taip pat teigė, kad ruošiamasi masiškai naudoti aviaciją kare prieš Ukrainą. Komentuodamas šiuos pranešimus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusų bauginimas neturės jokių pasekmių.

Numatyta, kad antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas viešės Varšuvoje, kur minėdamas Rusijos invazijos į Ukrainą metines, sakys kalbą ir „perduos žinutę“ Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, pranešė naujienų agentūra „AFP“.

JAV prezidento kalba suplanuota tą pačią dieną, kai V.Putinas sakys kalbą Maskvoje, likus trims dienoms iki vasario 24-osios.

Antradienį nusileidęs Lenkijos sostinėje J.Bidenas susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda. Trečiadienį į jo darbotvarkę įtrauktas susitikimas su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – vadovais.

„CNP“/„startraksphoto“/„Scanpix“ //JAV prezidentas Joe Bidenas

Baltųjų rūmų teigimu, kitą savaitę yra suplanuoti pokalbiai telefonu kalbėsis su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos vadovais. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vašingtone lankysis kovo 3 d.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby penktadienį paskelbė, jog J.Bidenas kalbą sakys iš Varšuvos karališkosios pilies apie tai, „kaip Jungtinės Valstijos sutelkė pasaulį palaikyti Ukrainos žmones, gynusius savo laisvę ir demokratiją“.

„Prezidentas J.Bidenas aiškiai pasakys, kad Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys Ukrainą..tiek, kiek reikės. Ir aš įtariu, kad išgirsite, kaip jis siunčia žinutes ir V.Putinui, ir Rusijos žmonėms.“

Saugumo tarybos atstovas pridūrė, jog JAV prezidentas nori padėkoti Lenkijos prezidentui A.Dudai ir iš esmės visiems Lenkijos žmonėms už  už 3,8 mlrd. JAV dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą, kurią jie per pastaruosius metus suteikė Ukrainai, bei pastangas, kurias lenkai dėjo dosniai priimdami daugiau kaip pusantro milijono pabėgėlių iš Ukrainos.

J.Kirby teigimu, vizito metu J.Bidenas neplanuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ar vykti į Ukrainą.

Sunkiausia Luhansko srities kryptis yra Kremina, kurioje padaugėjo atakų ir apšaudymų, pranešė Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus.

„Sunkiausia kryptimi Luhansko srityje pastaruoju metu išlieka Kremina. Didelių priešo pasiekimų ten nėra, tačiau padaugėjo atakų ir apšaudymų“, – sakė jis.

Pasak S.Haidajaus, rusai šioje srityje įrengė galingą elektroninės kovos sistemą, kuri apsunkina Ukrainos kariuomenės galimybes naudoti kvadrakopterius ir bepiločius orlaivius.

Srities vadovas taip pat patikslino, kad Novoselivskės, Makijivkos ir Kuzemivkos gyvenvietes rusai visiškai sunaikino.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pranešė, kad Rusijos parlamentinės grupės, daugiausiai dėmesio skiriančios vadinamajai specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, vadovas Andrejus Turčakas ketvirtadienį Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pateikė veiklos ataskaitą.

Britų žvalgybos teigimu, ataskaitoje aptarti tokie klausimai kaip socialinė parama mobilizuotiems asmenims ir jų šeimoms.  Tikėtina, kad šis klausimas taps dar aktualesnis, jei bus vykdoma tolesnė mobilizacija.

Spėjama, jog V.Putinas šiuos klausimus paminės savo metinėje kalboje, kuri suplanuoja vasario 21 d., prieš pat invazijos į Ukrainą metines.

Gynybos ministerijos duomenimis, Kremliui darosi vis sunkiau izoliuoti visuomenę nuo karo Ukrainoje.

Praeitų metų gruodį atlikta apklausa parodė, kad 52 proc. respondentų turėjo draugą arba giminaitį, kuris kariavo vadinamojoje specialiojoje karinėje operacijoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė neturi išteklių naujam dideliam puolimui artimiausiu metu.

Komentare televizijai „Welt TV“ B.Pistorius reagavo į pareiškimus apie tai, kad Rusija vasario 24 d. invazijos metinių proga atnaujins didelį puolimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

„Yra neabejotina tendencija to tikėtis. Asmeniškai aš tuo netikiu“, – sakė jis.

„Manau, kad Rusija vilkina laiką ir nori tęsti šį išsekimo karą“, – pridūrė Vokietijos ministras.

Charkivo srityje okupantai apšaudė mažiausiai 15 gyvenviečių, žuvo žmogus, pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas.

„Per pastarąją parą priešas iš statinių ir raketinės artilerijos, tankų ir minosvaidžių apšaudė ne mažiau kaip 15 gyvenviečių Charkivo, Kupjanskoo ir Čuhujivo rajonuose. Volčansko miestui buvo smogta iš oro“, – sakė jis.

Pasak O.Synjehubovo, Kupjanske buvo apšaudytas privačių gyvenamųjų namų rajonas: apgadinti namai, kilo gaisrai.

„Dėl apšaudymo apgadintas privatus namas ir kilo gaisras Kupjansko rajono Dvurečnaja gyvenvietėje. Deja, žuvo 68 metų civilis vyras“, – sakė srities pirmininkas.

Be to, Volčanske, Čuhujivo rajone, priešas apšaudė Pirminės sveikatos priežiūros centrą. Buvo apgadinti ligoninės pastatai, garažai ir transporto priemonės.

Taip pat dėl apšaudymo apšaudyta Pervomaiskė Charkivo rajone, apgadintas gyvenamasis namas, sužeistas žmogus. Jam suteikta medicininė pagalba vietoje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos antrą kartą paėmė į nelaisvę du okupantus, kurie ką tik buvo iškeisti ir grąžinti į Rusiją. 

Apie tai pranešė Ukrainos parlamento ombudsmenas Dmytro Lubinecas. Jo nuomone, Rusija užsiima „beprotišku gyvosios jėgos papildymu“.

„Mes užregistravome du Rusijos kariuomenės karius: Aleksandrą Fomenko iš Taganrogo ir Ruslaną Vališiną. Jie pateko į nelaisvę, buvo sugrąžinti ir pateko į nelaisvę antrą kartą. Tai rodiklis, kad net ir tuos, kuriuos grąžina, siunčia tiesiai į frontą. Ten vyksta beprotiškas darbo jėgos papildymas, ir jie stengiasi visus iš karto siųsti į fronto liniją“, – sakė ombudsmenas.
 

JAV vyriausybės vertinimu, privati karinė bendrovė „Wagner Group“ nuo Rusijos invazijos į Ukrainą patyrė daugiau kaip 30 000 nuostolių, įskaitant maždaug 9 000 žuvusių kovotojų.

Maždaug pusė iš tų 9 000 žmonių žuvo nuo gruodžio vidurio, sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. O apie 90 proc. gruodžio mėn. žuvusiųjų buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Wagner“ grupės būstinė

Grupuotė labai pasikliovė nuteistaisiais, kad papildytų savo gretas.

„Nėra jokių ženklų, kad tai mažėtų“, – penktadienį sakė J.Kirby, nors „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas praėjusią savaitę teigė, kad daugiau nebeverbuos iš kalėjimų.

„Jie su savo naujokais, daugiausia nuteistaisiais, iš esmės elgiasi kaip su patrankų mėsa, be jokių dvejonių kišdami juos į tiesioginę mėsmalę, nežmoniškais būdais, – sakė J.Kirby. – Vyrai, kuriuos tiesiog išplėšia iš kalėjimų ir išmeta į mūšio lauką be jokio apmokymo, aprūpinimo, organizacinio vadovavimo, tiesiog meta juos į kovą.“

Neseniai „Wagner“ patyrė didelių nuostolių intensyviose kovose dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto.

J.Kirby sakė, kad Rusija pasiekė „laipsniškų laimėjimų“ mieste ir aplink jį, kai pastarosiomis dienomis suintensyvėjo kovos. Jis sakė, kad JAV negali numatyti, ar Rusija prasiverš.

Net jei tai įvyktų, J.Kirby sakė, kad miestas neturi „realios strateginės vertės“, nes JAV mano, kad Ukraina išlaikys tvirtas gynybines linijas visame Donbaso regione.

Rusijos okupantai puola penkiomis kryptimis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Pagrindinės priešo pastangos sutelktos puolimui Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis“, – generalinio štabo pranešime.

Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė atrėmė priešo atakas 20 gyvenviečių teritorijose trijose srityse – Luhansko srityje, Donecko srityje ir Charkivo srityje.

Tikėtina, kad Kremlius perims Baltarusijos gynybos pramonės bazės elementus, nes tai yra platesnių Maskvos pastangų perginkluoti Rusijos kariuomenę, kad ji galėtų paremti užsitęsusį karą su Ukraina, dalis, karo analizėje rašo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka

„Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija įgyvendino daugiau sąjunginės valstybės integracijos programų – tai reiškia pažangą Kremliaus dešimtmečiais vykdomoje nuolatinėje spaudimo kampanijoje, kuria siekiama įforminti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę“, – rašo analitikai.

ISW vertinimu, A.Lukašenka už tai, kad atmetė didesnį Putino reikalavimą Baltarusijos pajėgoms prisijungti prie invazijos į Ukrainą, greičiausiai atsilygina mažesnėmis nuolaidomis, kurių, kaip teigiama ISW vertinime, jis ilgus metus vengė. Pavėluotos A.Lukašenkos nuolaidos ir nuolatinis atsisakymas skirti Baltarusijos pajėgas Rusijos invazijai rodo A.Lukašenkos pasiryžimą neleisti Baltarusijos pajėgoms tiesiogiai dalyvauti Rusijos kare.

Anot ekspertų, Kremliaus laimėjimai Baltarusijoje pabrėžia, kad V.Putino imperialistinės ambicijos peržengia Ukrainos ribas ir kad Rusijos grėsmei suvaldyti reikia nuolatinio Vakarų dėmesio.

„Labai tikėtina, kad V.Putinas pasieks didelių laimėjimų atkurdamas Rusijos siuzerenitetą Baltarusijoje, nepriklausomai nuo jo invazijos į Ukrainą rezultatų. ISW jau seniai įvertino, kad Vakarai kartais ignoruoja V.Putino veiklą, kuri atrodo nereikšminga, tačiau iš pažiūros nereikšminga veikla, kuri praslysta pro radarus, yra labai svarbi Putino strateginiams laimėjimams ilgalaikėje perspektyvoje“, – rašo ekspertai.

Anot analitikų, Vakarų trumparegiškumas dėl Kremliaus lėčiau plėtojamų ilgalaikių pastangų padeda sudaryti sąlygas V.Putino strateginiams laimėjimams.

Kiti ekspertų pastebėjimai:

• Rusijos gynybos ministerija patvirtino keturių karinių apygardų vadų pavardes, užbaigdama visišką Rusijos kariuomenės pirminės vadovybės kaitą nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
• Panašu, kad „Wagner Group“ finansuotojas Jevgenijus Prigožinas rengia informacinį kontrpuolimą prieš tradicinę Rusijos karinę instituciją.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse, Donecko miesto Avdijivkos rajone ir vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos ir Ukrainos karinis aktyvumas netoli Naujosios Kachovkos, Chersono srityje, rodo, kad Rusijos pajėgos tikriausiai yra dislokuotos pozicijose netoli Dniepro upės kranto.
• Vasario 17 d. Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė įvairius įstatymus, skirtus okupuotoms teritorijoms integruoti į Rusijos teisines, ekonomines ir administracines struktūras.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar daugiau kaip tūkstantį Rusijos okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo praėjusių metų vasario 24 d. bendri priešo koviniai nuostoliai siekia apie 142 270 karių, iš jų 1010 buvo nukauta per parą.

Taip pat Rusija nuo karo pradžios neteko:

• 3303 tankų (5 per parą) 
• 6533 šarvuotų kovos mašinų (13 per parą)
• 2326 artilerijos sistemų (4 per parą)
• 469 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (2 per parą)
• 243 priešlėktuvinės gynybos mašinų (2 per parą)
• 298 lėktuvų
• 287 sraigtasparnių
• 2016 operatyvinių bepiločių orlaivių (3 per parą)
• 871 sparnuotųjų raketų
• 18 laivų ir (arba) katerių
• 5 196 transporto priemonių ir autocisternų (9 per parą)
• 223 specialiųjų transporto priemonių (2 per parą).

Per pastarąją parą Rusija prieš Ukrainą surengė 10 raketų ir 29 oro smūgius. 

„Rusijos Federacija toliau vykdo visapusišką ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Priešas nesiliauja naikinęs mūsų valstybei svarbią infrastruktūrą, tęsia smūgius, artilerijos ugnimi apšaudo civilinius objektus ir civilių gyventojų namus“, – rytiniame pranešime pareiškė Generalinis štabas. 

Per dieną rusai surengė 10 raketų ir 29 oro smūgius, taip pat 69 raketų paleidimo atakas.

„Tolesnių Rusijos raketų smūgių grėsmė išlieka labai didelė visoje Ukrainoje“, – sakoma pranešime. 

Per pastarąją parą Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė šešis priešo dronus.

„Per parą gynybos pajėgų orlaiviai atliko penkis smūgius prieš priešo susitelkimo vietas, taip pat vieną smūgį prieš priešlėktuvinės raketų sistemos poziciją“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Be to, oro gynybos pajėgos numušė šešis priešo bepiločius orlaivius. Preliminariais duomenimis, tai penki bepiločiai orlaiviai „Lancet“ ir vienas bepilotis orlaivis „Zala“.

„Raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai vienu metu smogė trims priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajonams ir raketų „žemė-oras“ sistemos S-300 šaudymo pozicijai“, – sakoma pranešime.

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgsta atmintinas datas, todėl artėjant vasario 23 d. okupantai suintensyvino Ukrainos teritorijų apšaudymą.

Ukrainos radijo eteryje jis priminė, kad Rusija vasario 23 d. švenčia Tarybinės armijos dieną. Dėl šios priežasties intervencinės pajėgos stengiasi, kad iki šios datos karas su Ukraina būtų bent kiek sėkmingesnis.

„Jie visada skuba kažką įrodyti Putinui arba jis pats nori kažką įrodyti. Taip, mes jau įpratę, kad tai vyksta iki tam tikrų datų. Čia jau matote – terminai pradeda spausti. Jie nori, kad tai įvyktų iki vasario 23-iosios, kuri yra jų Tėvynės gynėjų diena, o kitą dieną yra invazijos į Ukrainą, kurią jie nori užgrobti, metinės. Tikriausiai todėl jie ir trumpina apšaudymo terminus, kad kuo labiau supykdytų Ukrainą“, – aiškino J.Ihnatas.

Jo nuomone, jei Rusija pradės didelio masto apšaudymą, tai bus iki vasario 23 ir 24 dienos. Kartu jis patikino, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema veikia visu pajėgumu, kai tik prasideda naujas puolimas.

„Galima prognozuoti, kad 23–24 d., tai yra kraštutinės datos, kai galimas didelio masto rusų apšaudymas“, – apibendrino J.Ihnatas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį netikėtai paaukštino Rytų karinės apygardos vadą Rustamą Muradovą.

Remiantis V.Putino įsaku, 50 metų R.Muradovui, apdovanotam trijų klasių ordinais „Už drąsą“ ir „Už nuopelnus tėvynei“, suteiktas generolo pulkininko laipsnis, pranešė „The Moscow Times“.

„Unian“/Ekrano nuotr./Rustamas Muradovas

R.Muradovas paaukštintas praėjus savaitei po didelio įsiveržusios kariuomenės pralaimėjimo netoli Vuhledaro, kur buvo beveik visiškai sunaikintos dvi elitinės jūrų pėstininkų brigados ir apie 100 transporto priemonių.

Puolant prie Vuhledaro, kuriam vadovavo R.Muradovas, rusų generolai neatsižvelgė į vietovės ypatumus – atvirus laukus, nusėtus minomis, sakė Tavrijos gynybos pajėgų atstovas Aleksejus Dmitraškovskis.

R.Muradovą aštriai kritikavo neoficialus „Wagner“ „Pilkosios zonos“ telegramų kanalas, kuris teigė, kad generolas neva užsisklendęs štabe ir meta vieną koloną po kitos į kautynes.

JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo kitą savaitę planuoja įspėti Rusiją ir jos žvalgybos tarnybas: JAV stebi jų pastangas apeiti JAV sankcijas ir imasi griežtų priemonių. 

„Žvelgiant į ateitį, vienas iš svarbiausių mūsų strategijos elementų bus kovoti su bandymais išvengti mūsų sankcijų, – antradienį Užsienio santykių taryboje ketina pasakyti W.Adeyemo, skelbia CNN, remdamasi gautomis jo kalbos ištraukomis. - Žinome, kad Rusija aktyviai ieško būdų, kaip apeiti šias sankcijas... Tiesą sakant, vienas iš būdų, kaip mes žinome, kad mūsų sankcijos veikia, yra tai, kad Rusija pavedė savo žvalgybos tarnyboms – FSB ir GRU – ieškoti būdų, kaip jas apeiti.“

W.Adeyemo pasisakys prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, apmąstydamas JAV vadovaujamas pastangas destabilizuoti Rusijos ekonomiką ir stumti gniuždančias sankcijas, siekiant pakenkti Rusijos prezidento Vladimiro Putino gebėjimui kariauti.

Jo pastabos taip pat sakomos Kremliui vis dažniau kreipiantis į savo slaptąsias tarnybas, kad išvengtų Vakarų sankcijų. 

Nuo tada, kai Rusija pradėjo kruviną karą prieš Ukrainą, JAV įvedė tūkstančius sankcijų Rusijos politikams, oligarchams ir bendrovėms, atkirto Rusijos centrinį banką nuo doleriais denominuotų rezervų ir pasaulinės finansinių pranešimų sistemos, pakenkė Rusijos gynybos pramonės bazei ir nustatė Rusijos naftos ir naftos produktų kainų viršutinę ribą.

„Su kolegomis iš Komercijos departamento darome tai, kad stabdome Rusiją, o kolegos iš Gynybos departamento spartina ukrainiečių kovą. Taigi jie gauna jiems ginklų, kurių reikia kovai su Rusija jų šalyje, o Komercija ir Iždo departamentas lėtina Rusijos galimybes apsiginkluoti. Jau dabar matome didelį poveikį“, – sakė W.Adeyemo interviu CNN prieš savo kalbą.

Nepaisant sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai, kai kurie stebėtojai atkreipė dėmesį į susirūpinimą dėl Maskvos gebėjimo apeiti sankcijas ir perorientuoti prekybos kelius, kad ji ir toliau įsigytų kai kurias technologijas ir finansavimą, reikalingą jos karo mašinai finansuoti, per tokias šalis kaip Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indija.