Analitikas: Rusijos puolimas vyksta penkiomis kryptimis – daug kur jis stringa, bet Bachmutą gali užimti

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Lenkijos prezidentas interviu Ukrainos televizijai pareiškė manąs, kad iš Baltarusijos režimo galima tikėtis visko.

„Šiandien niekas neabejoja, kad šiuolaikinėje Baltarusijoje turime reikalų su režimu, iš kurio de facto galima tikėtis bet ko. Būtent taip dabar atrodo Baltarusija. Tačiau šis režimas taip pat žaidžia savo žaidimą. Nėra abejonių, kad A.Lukašenka stengiasi, jog V.Putinas nepriverstų Baltarusijos kariuomenės įžengti į Ukrainą, stoti į atvirą mūšį su Ukraina, nes, pirma, tai reikštų mirtį daugeliui baltarusių, kurie neturi jokios kovinės patirties ir staiga, prastai ginkluoti, susidurtų su ukrainiečiais, kurie kovoja jau daug metų ir yra labai pasiryžę ginti savo tėvynę“, – sakė A.Duda.

Jis pažymėjo, kad baltarusiai nenori kariauti, o jei būtų priversti eiti prieš kaimynus ukrainiečius, tai reikštų galutinį A.Lukašenkos režimo galą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte paskelbė, kad F-16 perdavimas Ukrainai yra kitas ES žingsnis.

Tačiau, kaip pažymėjo pirmininkas nacionalinio teletilto eteryje, kol kas kai kurios šalys abejoja šiuo klausimu JAV pozicijos fone, tačiau Nyderlandų vyriausybėje šiuo klausimu tikrai nėra „tabu“. 

„F-16 tikrai bus kitas žingsnis. Tai bus didelis kitas žingsnis. Tačiau mes žvelgiame į ateitį ir užtikriname, kad gautumėte tai, ko reikia, tiek, kiek reikia. Todėl taip pat sakėme, kad šiuo klausimu nėra jokių tabu. Tačiau F-16 gaminami Jungtinėse Valstijose, ir jos prieštarauja F-16 tiekimui Ukrainai. Daugelis šalių dėl to dvejoja“, – pabrėžė M.Rutte.

„AP“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

Pareigūnas taip pat sakė, kad siekiant suaktyvinti naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą, pasaulis turėtų sukurti atitinkamą koaliciją, kaip buvo Vokietijos tankų „Leopard 2“ perdavimo atveju. Jis apskaičiavo, kad šis procesas užtruktų ne ilgiau kaip kelias savaites. Tačiau galutinės „išvados“ dėl tokios koalicijos sukūrimo vis dar nėra. 

„Dar nėra išvados, ar tai įvyks, ar ne, bet mes laukiame ir linkstame prie to“, – sakė jis.

Autoritetingas karo analitikas Michaelas Kofmanas sekmadienį pateikė savo analizę apie Rusijos vykdomą puolimą Donbaso kryptimi.

Jo teigimu, žiemos puolimas prasidėjo prieš daugiau nei tris savaites, tačiau kol kas neatnešė rusams laukiamų rezultatų. Maskvos puolimo potencialią riboja jaunesniųjų karininkų netektis, amunicijos ir įrangos trūkumas.

Maskva vertins šio puolimo rezultatus, apsispręsdama, kaip vykdyti antrąją mobilizacijos bangą. Tuo metu Ukraina stengiasi absorbuoti puolimą ir išeikvoti Rusijos puolimo potencialą, kad galėtų perimti iniciatyvą vėliau šį pavasarį.

Rusijos puolimą sudaro 5–6 puolimo ašys, sutelktos į Donbasą. Mūšiai vyksta šiaurės – pietų ruože nuo Luhansko iki Bachmuto ir Donecko.

Ukrainos žemėlapis ir galimos puolimo kryptys

Rusijos pajėgos puola Vuhledarą, Marjinką, Advijivką, Bachmutą, Kreminą, bando prasiveržti prie Kupjansko.

Puolimas prasidėjo paskutinę sausio savaitę nuo Rusijos puolimo prie Vuhledaro. Mūšyje dėl Vuhledaro dalyvauja dvi brigados – 155-oji ir 40-oji. Šis puolimas Rusijos daliniams, papildytiems mobilizuotu rezervu, kol kas buvo nesėkmingas.

Vietovė prie Vuhledaro yra labai atvira ir užminuota, ją dengia Ukrainos kariai su prieštankiniais ginklais.

Prie Kreminos rusų pajėgos pasiekė tam tikrų nedidelių laimėjimų prieš Ukrainos pozicijas.

Didėja tikimybė, kad Ukrainos kariai pasitrauks iš Bachmuto į kitą gynybinę liniją į rytus nuo Slovjansko ir Kramatorsko.

Avdijivkoje ir Marjinkoje Rusijos puolimas kol kas nėra sėkmingas.

Sekmadienį Rusija pareiškė, kad Ukraina planuoja inscenizuoti branduolinį incidentą savo teritorijoje, kad prieš Jungtinių Tautų susitikimą kaltę suverstų Maskvai, tačiau nepateikė šio kaltinimo įrodymų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija ne kartą svaidėsi kaltinimais Kyjivo adresu, jog Ukraina planuoja operacijas su nekonvenciniais ginklais, naudojant biologines ar radioaktyviąsias medžiagas.

Nė viena tokia ataka neįvyko.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad radioaktyvios medžiagos į Ukrainą buvo atgabentos iš vienos Europos šalies, o Kyjivas rengia plataus masto „provokaciją“.

„Provokacijos tikslas – apkaltinti Rusijos kariuomenę, kad ji neva vykdo beatodairiškus smūgius pavojingiems radioaktyviems objektams Ukrainoje, dėl kurių nutekėjo radioaktyvios medžiagos ir buvo užteršta teritorija“, – teigė ji.

Ukraina ir jos sąjungininkės atmetė tokius kaltinimus kaip ciniškus bandymus skleisti dezinformaciją ir apkaltino Maskvą, kad ji pati planuoja incidentus, siekdama apkaltinti Ukrainą.

Ukrainos karys iš Ternopilio žuvo fronte nepraėjus nė mėnesiui nuo šaukimo gavimo, pranešė naujienų svetainė pravda.com.

Ternopilio regioninis verbavimo centras paskelbė pradėjęs tarnybinį patikrinimą, siekdamas nustatyti, kas buvo atsakingas už personalo mokymą ir parengimą.

Nustatyta, kad karys Bogdanas Pokitko šaukimą gavo sausio pirmoje pusėje. Prieš savaitę jis buvo perkeltas į naują tarnybos vietą, kur ketvirtadienį žuvo mūšio metu.

„AP“/„Scanpix“/Neįvardintas karys Donecko regione

„Šiuo metu Ternopilio centras paskyrė tarnybinį patikrinimą, kurio rezultatai leis nustatyti, kas buvo atsakingas už personalo apmokymą ir parengimą“, – sakė atstovė spaudai Olena Velichanska.

„Atvejis, kuris nutiko, nėra sisteminis, – pridūrė ji. – Kovinių dalinių vadovybė skiria didelį dėmesį karių rengimui, nes nuo to priklauso jų ir aplinkinių gyvybių išsaugojimas“.

Svetainė pravda.com pranešė, kad ši situacija sukėlė pasipiktinimo bangą internete, į ją sureagavo net Ternopilio meras Serhijus Nadalis, pažadėjęs, kad kreipsis į kompetentingas institucijas.

Tuo tarpu komentaruose žmonės rašė, kad karys esą nebuvo apmokytas ir neturėjo tinkamos įrangos, o šaukimas jam buvo įteiktas „autobusų stotelėje“.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu prognozavo, kad pirmieji lengvieji tankai AMX-10 RC į Ukrainą bus pristatyti kitos savaitės pabaigoje, pranešė prancūzų leidinys „Le Parisien“.

„Mokymai artėja prie pabaigos, o tankai bus pristatyti kitos savaitės pabaigoje“, – pareiškė ministras.

Jis atsisakė įvardinti tikslų transporto priemonių skaičių, „kad nesuteiktų strateginės informacijos Rusijai“.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu

„Apskritai mokymų tempas spartėja tiek mūsų teritorijoje, tiek Lenkijoje. Nuo kovo mėn. vyksta bendresni ištisų batalionų mokymai, kurių tempas apie 600 apmokytų karių per mėnesį“, – sakė S.Lecornu.

Komentuodamas galimybę tiekti Ukrainai „Leclerc“ tankus, Prancūzijos gynybos ministras atkreipė dėmesį į trūkumus, susijusius su nedidele šios įrangos sėkme eksporto srityje.

Sausio pradžioje Prancūzijos prezidentas paskelbė apie prancūziškų lengvųjų tankų AMX-10 RC perdavimą. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Paryžius pirmiausia turėjo perduoti 14 AMX-10 RC, iš viso tikimasi perduoti apie 40 kovos mašinų.

AMX-10 RC yra Prancūzijos bendrovės „Giat“ gaminama žvalgybinė šarvuotoji kovos mašina. Ji Prancūzijos pajėgose naudojama nuo 1981 m. Prieš daugiau nei metus Prancūzijos kariuomenė turėjo daugiau kaip 240 šių mašinų, tačiau dalį jų pardavė Marokui ir Katarui.

Palaipsniui šias kovos mašinas keičia pažangesni „Jaguar“ tipo tankai.

AMX-10 RC turi patranką, kulkosvaidį ir du elektra valdomus dūminius granatsvaidžius kiekvienoje bokštelio pusėje.

Čečėnijai vadovaujantis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad vieną dieną planuoja įkurti savo privačią karinę bendrovę, panašią į Jevgenijaus Prigožino samdinių grupę „Wagner“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

J.Prigožino ir panašių grupių iškilimas už tradicinių Rusijos karinio vadovavimo struktūrų ribų sukėlė Vakarų diplomatų susirūpinimą, kad tokios grupės vieną dieną gali kelti grėsmę stabilumui Rusijoje.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime R.Kadyrovas teigė, kad „Wagner“, kovojusi kartu su Rusijos kariais Ukrainoje, pasiekė „įspūdingų rezultatų“ ir kad privačios karinės bendrovės yra būtinybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Galime drąsiai teigti, kad „Wagner“ įrodė savo karinį pajėgumą ir nubrėžė ribą diskusijoms apie tai, ar tokios privačios karinės bendrovės reikalingos, ar ne“, – sakė R.Kadyrovas, kuris Čečėnijos Respublikai vadovauja nuo 2007 m.

„Kai baigsiu tarnybą valstybei, rimtai planuoju konkuruoti su mūsų brangiu draugu Jevgenijumi Prigožinu ir sukurti savo privačią karinę bendrovę. Manau, kad viskas pavyks“, – paskelbė jis.

Tiek R.Kadyrovas, tiek J.Prigožinas iš esmės autonomiškai nuo Rusijos karinės valdybos vadovauja pajėgoms Ukrainoje ir yra ištikimi prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai, tačiau jie taip pat yra viešai išreiškę kritiką karinei vadovybei.

Rusijos kare Ukrainoje „Wagner“ grupuotė buvo užsitikrinusi svarbų vaidmenį, todėl vadovavo jau kelis mėnesius trunkančiam Donecko srities Bachmuto miesto puolimui.

Tuo tarpu R.Kadyrovas yra buvusio Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo, kuris buvo nužudytas per 2004 m. Grozne įvykdytą sprogdinimą, sūnus. Jis buvo sudaręs tylią sąjungą su J.Prigožinu: reiškė kritiką Rusijos kariuomenės vadovybei ir ragino griežčiau  persekioti konflikto dalyvius.

J.Prigožinas, paskutinį Sovietų Sąjungos dešimtmetį praleidęs kalėjime už plėšimus ir sukčiavimą, daug metų buvo V.Putino bendražygis ir slaptų Kremliaus misijų užsienyje vykdytojas.

Anot „Reuters“, vis daugiau įrodymų rodo, kad Kremlius ėmėsi veiksmų, siekdamas apriboti pernelyg didelę J.Prigožino politinę įtaką, įsakydamas jam sustabdyti viešą gynybos ministerijos kritiką ir patardamas valstybinei žiniasklaidai nebeminėti jo pavardės ar „Wagner“ grupuotės.

Kasdienėje karo apžvalgoje JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) paskelbė, kad kai kurie Rusijos naujienų portalai ragina Rusiją vykdyti „atsakomuosius smūgius“, kuriais būtų sistemingai atakuojama Ukrainos atominių elektrinių (AE) elektros infrastruktūra, siekiant priversti Ukrainą avariniu būdu jas išjungti.

Žinoma Rusijos naujienų svetainė „Readovka“ savo beveik 1,7 mln. prenumeratorių auditorijai pranešė, kad Rusijos pajėgos turi teikti pirmenybę AE išorinės elektros infrastruktūros „išvedimui iš eksploatacijos“, tikėdamosi, kad tai privers skubiai sustabdyti Ukrainos AE veiklą.

ISW apžvalgoje pažymėta, kad „Readovka“ nepropagavo, kad Rusijos pajėgos tiesiogiai smogtų atominėms elektrinėms ar bandytų sukelti branduolinės reikšmės įvykius, bet veikiau siūlė taikyti į atskiras pastotes, kurios nutrauktų elektros energijos tiekimą, būtiną saugiam elektrinių veikimui, taip priversdamos Ukrainos pareigūnus išjungti elektrines taip, kad jas būtų labai sunku vėl paleisti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Readovka“ svetainės teigimu, sunaikinus tokius taikinius trijose Ukrainos AE, esančiose už Rusijos okupuotų teritorijų ribų, „bus padaryta daug kartų didesnė žala nei per pastaruosius kelis masinius raketų smūgius.“

Naujienų svetainės autoriai taip pat darė prielaidą, kad šeštadienį įvykdyti raketų smūgiai Chmelnyckio miestui galėjo būti nukreipti į vieną iš tokių pastočių, palaikančių Chmelnyckio AE, nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos pataikė į karinį objektą ir civilinę infrastruktūrą.

„Readovka“ ir anksčiau atviru tekstu pasisakė už tokius smūgius, pažymėdama, kad masiniai Rusijos raketų smūgiai nesukėlė norimo efekto – nepaskatino Ukrainos vyriausybės kapituliuoti, atkreipė dėmesį Karo studijų instituto analitikai.

Nors pabrėžta, kad ISW neturi įrodymų, kad Rusija siekia ar svarsto galimybę imtis tokių veiksmų, tačiau pastebėta, kad anksčiau Rusijos įvykdytas Zaporižios AE militarizavimas, Zaporižios AE teritorijos panaudojimas Ukrainos pozicijų apšaudymui ir pranešimai apie Rusijos smūgius Zaporižios AE perdavimo linijoms leidžia manyti, kad Kremlius gali imtis veiksmų, kuriais siekiama priversti avariniu būdu sustabdyti Ukrainos branduolinius reaktorius.

Sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad Italija neturi problemų dėl Rusijos propagandos, o absoliuti dauguma italų palaiko ukrainiečius, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Manau, kad 99 proc. italų yra ukrainiečių pusėje Tikiu, jog Rusijos propaganda mano šalyje neegzistuoja. Tai nėra problema“, - sakė jis.

Jo nuomone, Rusijos propaganda labiau veikia per socialinę žiniasklaidą ir laikraščius, tačiau „niekas Italijoje nežiūri rusiškos televizijos ir neskaito rusiškų laikraščių“, pridūrė A.Tajani.

„Tiesą sakant, čia nėra jokios Rusijos propagandos“, - patikino užsienio reikalų ministras.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sekmadienį pranešė politinis šaltinis.

Spalio mėn. pareigas pradėjusi eiti G.Meloni sakė, kad planuoja apsilankyti Kyjive prieš vasario 24 d. minimas praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Nepaisant trinties šiuo klausimu jos dešiniojoje valdančiojoje koalicijoje ir susiskaldžiusios visuomenės nuomonės, G.Meloni tvirtai rėmė ir remia Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi, konservatyvios partijos „Forza Italia“, kuri priklauso G.Meloni koalicijai, lyderis, praėjusią savaitę pareiškė, kad nesiektų susitikti su V.Zelenskiu, jei jis vis dar vadovautų vyriausybei, nes kaltina Ukrainos prezidentą dėl karo su Rusija.

Europos liaudies partija (ELP), kuriai priklauso „Forza Italia“, penktadienį teigė, kad dėl S.Berlusconi pasisakymų apie Ukrainą atšaukia birželio mėn. planuotą renginį Neapolyje.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, vienas iš „Forza Italia“ steigėjų, šeštadienį sakė, kad Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir patikino jį Italijos parama.

Italija ir Prancūzija neseniai baigė derybas dėl pažangios oro gynybos sistemos pristatymo Kyjivui pavasarį.

Dvi šeštadienį paleistos Rusijos raketos praskriejo „pavojingai arti“ atominės elektrinės pietų Ukrainoje, pranešė šią teritoriją valdanti valstybinė įstaiga.

Šalies branduolines jėgaines valdanti „Enerhoatom“ paskelbė, kad 8.25 val. ir 8.27 val. vietos laiku buvo užfiksuoti dviejų sparnuotųjų raketų skrydžiai pro pietų Ukrainos atominę elektrinę.

Jėgainė yra Mykolajivo regione, maždaug už 129 km į šiaurę nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės.

Šeštadienį ryte Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad iš Juodosios jūros buvo paleistos keturios raketos „Kalibr“ ir kad dvi iš jų perėmė oro gynybos sistemos.

„Grėsmė pataikyti į reaktorių su galimomis pasekmėmis – branduoline katastrofa – vėl buvo didelė“, – sakė „Enerhoatom“ atstovai.

„Tai dar vienas Rusijos Federacijos branduolinio terorizmo aktas, keliantis grėsmę viso pasaulio saugumui!“

Įstaiga taip pat kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos instituciją (TATENA), prašydama imtis „visų įmanomų priemonių Rusijos branduoliniam terorizmui sustabdyti“ ir nustatyti „neskraidymo zoną virš visų Ukrainos branduolinių objektų“.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį per kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusijos pozicija rusų teisių atžvilgiu yra neadekvati, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Rusija galvoja apie rusų teises bet kurioje šalyje, išskyrus Rusiją“, – sakė ji.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Kaja Kallas

Teisininkės išsilavinimą turinti K.Kallas taip pat pabrėžė, kad aukščiausi Rusijos vadovai turi atsakyti už savo nusikaltimus ir būti patraukti atsakomybėn.

„Vyko diskusijos ir girdėjau, kad daugelis šalių, išskyrus Ukrainą, bijo branduolinės eskalacijos ir sako, kad nei V.Putinas, nei S.Lavrovas negali būti patraukti atsakomybėn, nes kitaip branduolinė grėsmė taps reali, bet negali būti taip, kad tos šalys, kurios turi branduolinį ginklą, būtų neliečiamos, nes tada atsiras šalių, kurios iš tikrųjų darys tai, ką nori. Kalbame ne tik apie karo nusikaltimus, bet ir apie vadovybės nusikaltimus“, – teigė Estijos premjerė.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad ukrainiečiams reikia mažiau aplodismentų ir daugiau ginkluotės, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Volodymyras Zelenskis ir ukrainiečiai sulaukia daug aplodismentų, bet neturi pakankamai amunicijos. Tai yra paradoksas. Jiems reikia mažiau aplodismentų ir daugiau ginklų. Ukraina kariauja, moka didžiausią kainą gyvybėmis, tačiau šis karas vyksta Europos teritorijoje, daro poveikį mums ir turi globalų poveikį visam pasauliui“, – sekmadienio rytą sakė J.Borrelis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Pasak aukščiausio rango Europos Sąjungos diplomato, dabar susiduriame su „trimis pagrindiniais iššūkiais: mūsų, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumu, mūsų strategine atsakomybe už saugumą ir gynybą, mūsų įsitraukimu su partneriais, siekiant išlaikyti arba atkurti bendradarbiavimą“.

Šaudmenų trūkumas dėl didelių jų naudojimo apimčių yra viena iš pagrindinių diskusijų temų, susijusių su pagalba Ukrainai.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo svarstyti Estijos pateiktą pasiūlymą amunicijos trūkumo problemai išspręsti.

ES užsienio politikos vadovas pareiškė, kad jis remia Estijos pateiktą konsensusą ES valstybių narių vardu įsigyti šaudmenų Ukrainai, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Po Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallos kalbos, per kurią buvo pristatytas pasiūlymas, J.Borrellis sakė, kad, atsižvelgiant į didelį šaudmenų poreikį Ukrainai, ES „dirba“ prie šios iniciatyvos ir „ji bus veiksminga“.

Pasak Kallas, Estijos pasiūlymas grindžiamas procedūros, panašios į tą, kuri buvo naudojama skubiam vakcinų įsigijimui koronaviruso pandemijos metu, taikymu. Tai reiškia, kad ES šalys turėtų skirti pinigų, kurie vėliau būtų naudojami sudarant dideles sutartis su gynybos bendrovėmis per ES struktūras.

K.Kallas taip pat priminė, kad Rusija per vieną dieną sunaudoja tiek pat artilerijos sviedinių, kiek ES pagamina per mėnesį.

„Esame karo režime, dinamiškame kare“, – sakė J.Borrellis ir pridūrė, kad į iššūkius reikia reaguoti labai greitai.

Rusijos okupantams iš artilerijos apšaudžius Chersono sritį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba.

„Sekmadienio rytą Rusijos kariuomenė masine artilerijos ugnimi apšaudė Burgunkos kaimą Beryslavo rajone. Priešas toliau taikosi į civilius gyventojus“, – sakoma pranešime.

Atnaujintame pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbta, kad aukų yra daugiau, negu manyta iki šiol.

„Deja, padaugėjo aukų, nukentėjusių nuo Rusijos apšaudymo. Šią valandą žinome apie 8 aukas, iš kurių 3 yra vaikai“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad name, į kurio kiemą pataikė priešo sviedinys, buvo sužeisti 7 žmonės. Trys žmonės žuvo tragedijos vietoje – tėvas, motina ir dėdė. Dar keturi žmonės, įskaitant močiutę, suaugusį vyrą, 10 metų mergaitę ir 8 metų berniuką, buvo sužeisti.

Visi sužeistieji nugabenti į medicinos įstaigą, kur gydytojai jiems teikia būtinąją pagalbą.

Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau buvo žinoma, kad Burgunkoje buvo sužeistas 8 metų berniukas, o trys žmonės iš tos pačios šeimos žuvo.

Sekmadienį leidinio „The Sunday Times“ korespondentas, dalyvaujantis Miuncheno saugumo konferencijoje, paskelbė įvertinimą, kad iki balandžio mėnesio Ukraina sulauks tik apie ketvirtadalio visų Vakarų sąjungininkių žadėtų tankų. 

Tikėtina, kad pirmosios tankų partijos nepakaks, jog būtų galima daryti rimtą įtaką karo eigai.

Pasak „The Sunday Times“, apytiksliais skaičiavimais, Ukraina tikisi apie 320 vakarietiškų tankų, apie kurių pristatymą jau paskelbta oficialiai.

Tačiau ekspertų vertinimais, iki balandžio mėn. fronto linijoje bus tik apie 50 iš jų. 

Leidinyje pažymėta, kad tokio tankų skaičiaus nepakanka, kad būtų galima reikšmingai paveikti padėtį kare. O tai kelia susirūpinimą būsimo arba jau pradėto didelio masto Rusijos puolimo kontekste.

Ukrainos partneriai šiuo metu siekia, kad pirmosios bangos metu Ukrainai būtų perduota apie 80 tankų „Leopard 2“, pranešė „The Sunday Times“. 

Planuojama, kad jie bus suskirstyti į du batalionus – viename bus senesnių modifikacijų kovos mašinos, kitame – modernesnių. Tačiau kol kas abejojama, ar šį tikslą pavyks pasiekti.

Miuncheno saugumo konferencijos metu Berlynas neslepė nusivylimo dėl to, kad kelios Europos šalys iš pradžių paskelbė apie tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai, o vėliau šį klausimą atidėjo.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, atsakydamas į klausimą, kodėl derybos dėl tankų užtruko taip ilgai, atkreipė dėmesį, kad šį klausimą reikėtų užduoti šalims, kurios „taip stipriai ragino mane elgtis mums neįprastu būdu“.

Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus teigimu, Berlynas planuoja Ukrainai pristatyti tankus „Leopard 2A6“ paskutinę kovo savaitę. Jų skaičius kol kas neskelbiamas.

„The Sunday Times“ priminė, kad Lenkija planuoja sukurti Ukrainai tiekiamų „Leopard 2“ tankų remonto centrą. Pasak šalies premjero Mateuszo Morawieckio, šiuo metu šis klausimas aptariamas su Vokietijos ginklų koncerno „Rheinmetall“ vadovybe.

Ukrainos valdžios institucijų teigimu, Ukraina pirmąja banga, t. y. iki gegužės mėnesio, turėtų gauti nuo 150 iki 300 vakarietiškų tankų. Pabrėžiama, kad tankai bus tiekiami ir vėliau.

Sekmadienį Maskva sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną dėl pastabų apie norą matyti Rusiją nugalėtą, sakydama, kad Maskva vis dar prisimena Napoleono Bonaparto likimą, ir apkaltino prezidentą dviveidiška diplomatija su Kremliumi, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Leidiniui „Le Journal du Dimanche“ E.Macronas sakė, kad Prancūzija norėjo, jog Rusija būtų nugalėta Ukrainoje, bet niekada nenorėjo jos „sutriuškinti“.

„Prancūzija neprasidėjo su E.Macronu, o valstybiniu lygiu gerbiamo Napoleono palaikai ilsisi Paryžiaus centre“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Apskritai E.Macronas yra neįkainojamas“, – sakė ji ir pridūrė, kad jo pastabos rodo, jog Vakarai įsitraukė į diskusijas dėl režimo pakeitimo Rusijoje, o, pasak diplomatės, E.Macronas ne kartą siekė susitikti su Rusijos vadovybe.

Šiuo klausimu E.Macronas ne kartą sulaukė kritikos ir iš kai kurių NATO sąjungininkų dėl nevienareikšmiškų pranešimų apie jo politiką Ukrainos ir Rusijos karo atžvilgiu.

Kai kurie politikos lyderiai mano, kad Paryžius yra silpnoji Vakarų aljanso grandis.

Penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos metu E.Macronas paragino sąjungininkus padidinti karinę paramą Ukrainai, tačiau taip pat sakė, kad netiki režimo pakeitimu ir kad tam tikru metu turės vykti derybos.

Prancūzijos lyderis nemano, jog po kelerius metus trukusio Maskvos pozicijos griežtėjimo ir konfliktų Rusijoje atsiras demokratinis sprendimas iš pilietinės visuomenės.

Jis pridūrė, kad nemato jokios alternatyvos Vladimirui Putinui, kurį reikia sugrąžinti prie derybų stalo.

„Visos kitos galimybės, išskyrus Vladimiro Putino, dabartinėje sistemoje man atrodo blogesnės“, – sakė E.Macronas.

Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas, atrodo, atmetė privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino pasiūlymą prisijungti prie atnaujintos informacinės kampanijos prieš Rusijos gynybos ministeriją, pranešė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Pasak analitikų, tai atskleidžia, kad šia kampanija gali nepavykti atkurti silpnėjančios J.Prigožino įtakos.

Į penktadienį Rusijos gynybos ministerijos paskelbtą keturių karinių apygardų vadų pakeitimą R.Kadyrovas atsakė pareikšdamas, kad čečėnų junginiai vykdys bet kurio Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskirto vado įsakymus bei patvirtino savo ištikimybę Gynybos ministerijai.

„AP“/„Scanpix“/Ramzanas Kadyrovas kreipiasi į Čečėnijos karius

ISW ekspertai atkreipė dėmesį, kad R.Kadyrovo prielankumas Gynybos ministerijai iškilo po to, kai J.Prigožinas pasinaudojo spalį čečėnų kovotojų vado išsakyta kritika Rusijos kariuomenės pareigūnams, kad pakenktų Rusijos institucijai ir įtvirtintų „Wagner“ kaip elitines Rusijos pajėgas Ukrainoje.

Panašu, kad J.Prigožinas intensyvina informacinę kampaniją prieš ministeriją. Šeštadienį jis pareiškė, kad „Wagner Group“ nėra pavaldi Gynybos ministerijai ir „neturi nieko bendra su Rusijos kariuomene“.

Karo studijų instituto teigimu, R.Kadyrovas greičiausiai atsisakė prisijungti prie atnaujinto J.Prigožino informacinio puolimo prieš Gynybos ministerija, nes jo formalūs ryšiai su Kremliumi ir padėtis Rusijos vyriausybėje yra labiau naudingi nei bet kokie politiniai santykiai su J.Prigožinu.

J.Prigožinas, greičiausiai, bando savo pusėn patraukti ir Kremliaus ultranacionalistus bei atrinktus Rusijos karo tinklaraštininkus, kad šie paremtų jo siekį įgyti valdžios Rusijoje.

Anot analitikų, „Wagner“ grupuotės lyderiui, ko gero, teks susidurti su realybe, kad tie, kurie turi ryšių su Kremliumi, gali nuo jo nusigręžti, kad išlaikytų savo jau užsitikrintą globą.

Kasdienėje karo eigos apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė apie naujus, iki šiol nepastebėtus Rusijos taktikos veiksmus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienį informavo apie virš Kyjivo pastebėtus kelis balionus su po jais pakibusiais radiolokaciniais atšvaitais. Pareigūnai pranešė numušę mažiausiai šešis iš jų.

Anksčiau tokie patys balionai buvo užfiksuoti virš rytinio Dniepropetrovsko miesto.

Britų žvalgybos įsitikinimu, tie balionai buvo rusiški. Tikėtina, kad jie yra nauja Rusijos taktika siekiant gauti informacijos apie Ukrainos oro gynybos sistemas ir priversti ukrainiečius išeikvoti vertingas žemė-oras raketų ir šaudmenų atsargas.

Antradienį pastebėjus „baliono formos“ objektą kelioms valandoms buvo uždaryta ir Moldovos oro erdvė.

Gynybos ministerija mano, jog esama realios tikimybės, kad tai buvo Rusijos oro balionas, atklydęs iš Ukrainos oro erdvės.

Sraigtasparnio nosiai kylant aukštyn, akimirkai išnyksta horizontas. Pasigirsta silpnas trenksmas, kai priekyje pasirodo raketos, iš kurių rūksta rudi dūmai. Orlaivis pasvyra, tarsi išorinė jėga jį būtų nubloškusi ant šono. Nerdamas žemyn, sraigtasparnis iš uodegos paleidžia raketas, kad atitrauktų karščio ieškančias raketas. Tai – ukrainiečių pilotų kasdienybė ginant savo šalį nuo Rusijos.

Jų užduotis - išlikti gyviems.

Visi „Sikorsky“ brigados pilotai ir orlaivių įgulos nariai yra netekę artimų draugų dėl rusų SAM (raketų „žemė-oras“), rašoma CNN straipsnyje apie ukrainiečių pilotų sunkumus mūšio lauke.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinių oro pajėgų dalinys

Jie yra medžiojami. Nepriklausomai nuo to, ar yra danguje, ar ant žemės. Ukrainos oro pajėgų ir kariuomenės lakūnai kartu su savo lėktuvais ir sraigtasparniais yra svarbiausias Rusijos raketų grobis.

Ukrainos karinių oro pajėgų naudojami sraigtasparniai „Mi-8“ – visi pagaminti iki Sovietų Sąjungos žlugimo – yra daugiau nei trijų dešimtmečių senumo, juodais išmetamųjų dujų ir tepalų išteptais šonais.

„Turime tik sovietinių laikų orlaivių. Iš jų išspaudžiame viską, kas įmanoma ir neįmanoma“, - CNN sakė misijose Afrikoje tarnavęs ukrainiečių pilotas Serhijus.

Plačiau skaitykite ČIA: Ukrainos pilotai sovietiniais sraigtasparniais stoja į kovą su Rusija: „Geriau nei nieko“

Per praėjusią dieną Rusijos okupantai neteko 590 karių, 12 šarvuočių ir 7 tankų, praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 22.02.24 iki 23.02.19 apytiksliai sudarė:

personalo – likviduota apie 142 860 (+590) žmonių,
tankų – 3310 (+7) vienetų,
šarvuotų kovos mašinų – 6545 (+12) vienetų,
artilerijos sistemų – 2327 (+1) vienetai,
RSZV – 469 (+0) vienetai,
priešlėktuvinės gynybos įranga – 243 (+0) vienetai,
orlaiviai – 298 (+0) vienetai,
sraigtasparniai – 287 (+0) vienetai,
operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 2016 (+0) vnt,
sparnuotųjų raketų – 873 (+2) vienetai,
laivų ir (arba) katerių – 18 (+0) vienetų,
automobilių įranga ir autocisternos – 5196 (+0) vnt,
specialioji įranga – 224 (+1) vienetai.

Duomenys yra tikrinami.

Rusijos karinė vadovybė pradėjo dažniau taikyti ribotus raketų smūgius vietoj ankstesnių masinių atakų. Apie tai teletilto eteryje pasakojo Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Ankstesnė taktika, kai priešas naudojo daug raketų, bet neturėjo labai didelio rezultato, jų netenkina“, – sakė ji. 

Pasak N.Humeniuk, Rusijos vadovybė, akivaizdu, įsitikino, kad senoji masinių smūgių taktika nepasiteisino dėl didelio Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos efektyvumo.

„Todėl rusai ieško būdų, kaip ją išeikvoti. Priešas stengiasi išsiaiškinti šių sistemų buvimo vietą“, – aiškino pranešėja.

Raketų atakos prieš Ukrainą

Nuo spalio 10 d. Rusijos agresorius perėjo prie masinių raketų atakų taktikos – kiekvienoje salvėje naudojamos dešimtys raketų. Pastaraisiais mėnesiais Rusija įvykdė iki 20 tokių salvių bangų, kurios smarkiai pakenkė Ukrainos energetikos sektoriui .

Tačiau Ukrainos energetikos sistemos žlugimas neįvyko, o Rusija praktiškai išnaudojo savo didelio tikslumo raketų atsargas.

Pastarąją savaitę Rusija taikė ribotų raketų smūgių taktiką – vietoj didžiulės kelių dešimčių raketų salvės, vienu metu naudojo kelias raketas.

Vasario 19-osios naktį, pasak Dniepropetrovsko srities karinės apygardos vadovo Serhijaus Lysako, vidury nakties rusai miestą atakavo sunkiąja artilerija.

„Kai žmonės ramiai miegojo savo namuose, priešas paleido artileriją. Buvo apgadinti vieno aukšto ir 4 daugiaaukščiai pastatai. Buvo užkabinta privati įmonė ir elektros liniją. Laimei, aukų nebuvo“, – rašė jis.

Dnepropetrovsko srities tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas pažymėjo, kad dėl apšaudymo grėsmės Nikopolio srityje oro pavojaus sirenos veikė 13 valandų.

„Jie apgadino automobilių plovyklą, pusšimtį namų, elektros laidus. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo“, – sakė jis.

Padėtis Dnepropetrovsko srityje 

Rusijos okupantai jau daug savaičių toliau apšaudydami terorizuoja pietinę Dnepropetrovsko srities dalį. Labiausiai apšaudomas Nikopolio regionas. 

Sausio 29 d. okupantai apšaudė Nikopolį ir du Nikopolio srities miestelius, apgadino parduotuvę ir licėjų.

Sausio 30 d. rusų okupantai iš sunkiosios artilerijos apgadino du privačius namus.

Vasario 18 d., šeštadienį, Rusijos kariai, atakuodami iš sunkiosios artilerijos, Nikopolyje apgadino beveik dešimt daugiaaukščių pastatų.