V.Zelenskis: nuo invazijos pradžios Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 5 tūkst. raketų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip penkis tūkstančius raketų ir daugiau kaip tūkstantį bepiločių lėktuvų.

Pasak „Ukrinform“, Volodymyras Zelenskis tai pasakė kreipdamasis į Amerikos verslo instituto pasaulinio forumo dalyvius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusija prieš mūsų miestus jau panaudojo daugiau kaip penkis tūkstančius rusiškų raketų, daugiau kaip tūkstantį žudančių dronų, daugiausia Irano... Kodėl Rusija atėjo į mūsų kraštą? Ar ji turėjo kokių nors teisingų argumentų pradėti šį karą? Nebuvo nė vieno. Tai atviras tironijos karas prieš laisvę“, – sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad šis Rusijos karas grindžiamas neapykanta ir noru apiplėšti kaimyninę tautą, Kremliaus siekiu ištrinti ukrainiečių tapatybę, pavogti žemę, išteklius, kultūrą.

„Pirmą kartą per daugelį, daugelį metų Europa mato, kaip blogis sąmoningai ir ciniškai apšaudo bažnyčias, vagia net grūdus ir techniką iš ūkininkų, žudo savininkus. Šimtai sugriautų ukrainiečių mokyklų, okupantų deginamos ukrainiečių kalba parašytos knygos, šaudomi mokytojai ir vietos valdžios atstovai, tūkstančiai ukrainiečių vaikų, pagrobtų iš tėvų ir išvežtų į Rusiją, ukrainiečių moterys, vyrai ir vaikai, prievartaujami rusų karių, įskaitant seksualinius nusikaltimus prieš juos“, – sakė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad kol okupantas yra Ukrainos žemėje, kol jos miestams gresia sunaikinimas, kol milijonų ukrainiečių gyvybei ir laisvei gresia pavojus, Ukraina privalo tęsti šią kovą.

„Ir mes išliksime. Aš žinau, kad mes išliksime. Kartu su jumis“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į Amerikos politikus.

V.Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos tvirtumas ir vientisumas bei mūsų draugų, ypač Jungtinių Valstijų, kurios yra pasaulinės laisvės gynimo lyderės, pagalba yra garantija, kad blogis šio mūšio nelaimės.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin leido pradėti derybas dėl savo senų naikintuvų perdavimo Ukrainai, pranešė „Yle“.

Pasak jos, Suomija atsidūrė įdomioje padėtyje, nes nusprendė įsigyti naujų naikintuvų.

„Taip, manau, kad mes taip pat galime aptarti „Hornet“, ar būtų įmanoma juos perduoti Ukrainai ir kokių mokymų reikėtų“, – sakė S.Marin.

Ji pabrėžė, kad diskusijos dėl naikintuvų yra labai ankstyvoje stadijoje ir reikalingas platus tarptautinis bendradarbiavimas.

Kiek žinoma, Suomija turi 55 naikintuvus F/A-18 „Hornet“ ir apie dvidešimt mokomųjų modelių, taip pat yra senesnių britų mokomųjų modelių „Hawk“.

Suomija iš JAV yra užsakiusi 64 naikintuvus F-35, jie turi būti pristatyti iki 2026 m.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Chersono miestą iš artilerijos, žuvo 35 metų vyras. 

Vyras mirė vietoje nuo patirtų sužalojimų, pranešė regiono karinė administracija, pasidalijusi atvaizdu, kuriame matyti antklode uždengtas kūnas. 

Chersonas buvo ne kartą puolamas nuo jo išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos lapkričio mėnesį.

Ketvirtadienį per miesto apšaudymą žuvo trys žmonės, įskaitant du, kurie laukė autobusų stotelėje.

Kremliaus įsteigti teismai Rusijos kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose nuteisė tris ukrainiečių karius, įskaitant žmogaus teisių aktyvistą, ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tariamą žiaurų elgesį su civiliais gyventojais, penktadienį pranešė Rusijos tyrėjai.

Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ „aukščiausieji teismai paskelbė nuosprendžius trijose baudžiamosiose bylose Ukrainos piliečiams Viktorui Pochozejui, Maksymui Butkevyčiui ir Vladislavui Šeliui“, sakoma Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.

Praėjusiais metais Maskva po pseudoreferendumų, kuriuos pasmerkė Kyjivas ir Vakarai, Donecko ir Luhansko regionus Rytų Ukrainoje paskelbė Rusijos dalimi.

„Visi jie buvo pripažinti kaltais dėl netinkamo elgesio su civiliais gyventojais ir draudžiamų (kovos) metodų naudojimo ginkluotame konflikte“, – priduriama  Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.

M.Butkevyčius, Ukrainos teisių gynėjas ir vienas iš nepriklausomo radijo „Hromadske“ įkūrėjų, ir V.Šelis taip pat buvo nuteisti už pasikėsinimą nužudyti.

M.Butkevyčius į Ukrainos kariuomenę įstojo pernai kovą, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.

Tyrėjai teigė, kad M.Butkevyčius sužeidė du civilius, kai „šaudė iš prieštankinio granatsvaidžio“ į įėjimą į gyvenamąjį namą Sjevjerodonecke, Luhansko srities mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusija.

Jis buvo nuteistas 13 metų kalėjimo.

V.Šeliui skirta 18 metų ir šeši mėnesiai kalėjimo. Tyrėjai teigė, kad jis šaudė į žmogų, siekdamas „įbauginti civilius gyventojus“ Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kuris po kelias savaites trukusios apgulties pateko į Rusijos rankas.

V.Pochozejus, bataliono „Azov“, gynusio plieno gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, vadas, buvo įkalintas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams už tai, kad Mariupolyje esą sumušė moterį.

Jie bausmes atliks griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, pranešė tyrėjai.

Ukraina kol kas nekomentavo šių apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ sprendimų.

Rusijos okupantai penktadienį daugybę kartų nesėkmingai bandė šturmuoti Bachmutą ir toliau telkia pagrindines pastangas iš viso penkiomis kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad priešas neatsisako bandymų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracinę sieną. Pagrindinės pastangos sutelktos puolimo veiksmams Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis vykdyti.

„Bachmuto kryptimi priešas nesiliauja vykdyti puolamųjų veiksmų – mūsų gynėjai atrėmė daugybę atakų Ivanivsko ir Bachmuto rajonuose“, – rašoma pareiškime.

Generalinis štabas pranešė, kad per dieną Rusijos agresorius atliko 23 oro ir keturis raketų smūgius į Kostiantynivką ir Slovjanską Donecko srityje. Buvo sužeisti civiliai gyventojai, apgadinta civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai. Okupantai taip pat surengė 23 raketų atakas, naudodami daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Priešas apšaudė daug Ukrainos gyvenviečių iš kitų rūšių ginklų.

„Raketinių atakų grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – teigė Generalinis štabas.

Ukrainos didvyrio, kurį nušovė rusų okupantai, vardas beveik galutinai nustatytas. Tačiau dar yra tam tikrų teisinio pobūdžio niuansų.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis padarys oficialų pareiškimą dėl šio Rusijos karo nusikaltimo.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

„Vardo nustatymas praktiškai baigtas, tačiau dar yra tam tikrų teisinio pobūdžio niuansų. Palaukime, bus oficialus prezidento pareiškimas ir bus oficialiai paskelbtas didvyrio, kuris pasakė „Šlovė Ukrainai“, vardas ir pavardė", – sakė M.Podoliakas.

Penktadienį Rusijos apšaudymo metu viename Rytų Ukrainos Donecko srities mieste sužeisti mažiausiai šeši žmonės, sakė regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Per Kostiantynivkos, pramoninio miesto į šiaurę nuo Donecko miesto, apšaudymą taip pat nukentėjo privatūs namai ir buvo apgadintas dujotiekis, „Telegram“ žinutėje sakė P.Kyrylenka.

Preliminariais duomenimis, per ataką Rusijos pajėgos naudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS) „Uragan“, sakė Ukrainos pareigūnas. Rusija gana dažnai apšaudo šią teritoriją iš „Uragan MLRS“ raketų.

„Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir policija“, – sakė P.Kyrylenka.

Ukrainos rytuose esantis Bachmuto miestas tebėra „karščiausia fronto linijos vieta“ ir tebėra vienų stipriausių tiesioginių rusų ugnies taikinių, CNN sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai.

„Bachmutas tebėra karščiausia vieta fronto linijoje, iš 188 atakų visoje Bachmuto kryptyje šią dieną 20 buvo tiesiogiai nukreiptos į Bachmuto miestą“, – sakė Ukrainos kariuomenės rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.

S.Čerevatas taip pat sakė, kad trečiąją bangą kovotojų iš privačios karinės bendrovės „Wagner“, kovojančios šiame rajone, keičia Rusijos reguliarioji kariuomenė.

„Pirmąją bangą, kuri prasidėjo praėjusių metų vasarį, sudarė profesionalūs kariškiai, žmonės, susiję su FSB ir Vidaus reikalų ministerija. Antrąją „Wagner“ bangą sudarė iš kalėjimų mobilizuoti asmenys, kurie beveik visi buvo sunaikinti per vadinamuosius „mėsos šturmus“, kai „Wagner“ bandė pralaužti gynybą kovine ugnimi“, – sakė jis. 

„Dabar matome, kaip „Wagner“grupę keičia reguliarioji kariuomenė. Tai tikriausiai įvyko dėl J.Prigožino konflikto su Rusijos kariuomenės vadovybe“, – pridūrė jis. 

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas viešai užsipuolė Rusijos gynybos ministeriją, kaltindamas ją tuo, kad jo kovotojams netiekė pakankamai šaudmenų, kad jie nežūtų.

S.Čerevatas taip pat sakė, kad negali patvirtinti, koks yra Dubovo-Vasiljevkos kaimo, esančio į šiaurę nuo Bachmuto, kurį, kaip teigė J.Prigožinas, trečiadienį užėmė jo kovotojai, statusas.  

Prie J.Prigožino „Telegram“ žinutės buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, matyti keli „Wagner“ kovotojai, stovintys prie grupuotės vėliavos, o vienas iš jų groja akordeonu.

CNN negali nepriklausomai patikrinti J.Prigožino teiginių.

Karas Ukrainoje yra susijęs su „imperiniais interesais“, ten kariauja „didžiosios pasaulio galybės“, sakė popiežius Pranciškus penktadienį paskelbtose interviu ištraukose.

Kalbėdamas Šveicarijos televizijai RSI, pontifikas papasakojo, kad norėjo vykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet jo pasiūlymas buvo atmestas.

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

„(Prezidentas Vladimiras) Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis televizijos RSI interviu išraše, kuris buvo paskelbtas prieš transliaciją sekmadienį.

Plačiau skaitykite čia.

Kanada uždraudė importuoti visus Rusijos aliuminio ir plieno gaminius, taip siekdama atimti iš Maskvos galimybę finansuoti savo karą prieš Ukrainą.

„Ukraina gali ir turi laimėti šį karą. Mes ir toliau darome viską, ką galime, kad nutrauktume arba apribotume pajamas, kuriomis finansuojama neteisėta ir barbariška Putino invazija į Ukrainą“, – pareiškime sakė finansų ministrė Chrystia Freeland, praneša „Reuters“.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kaip Bachmutas buvo nuniokotas per nesibaigiančius mūšius.

Nuotraukose matomi dūmų kamuoliai ir apanglėjusios, išdegusios namų ir kitų pastatų liekanos.

Šiuos didelės raiškos vaizdus kovo 6 d. surinko Kolorado valstijoje (JAV) įsikūrusi kosmoso technologijų įmonė „Maxar Technologies“.

Palydovinėse nuotraukose – nuniokotas Bachmutas

+4

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė sulaikiusi du buvusius aviacijos pareigūnus dėl didžiausio pasaulyje krovininio lėktuvo „Antonov An-225“ sunaikinimo netrukus po Rusijos invazijos pradžios.

88 metrų sparno mojį turintis unikalus lėktuvas, pavadintas „Mrija“ – ukrainietiškai „svajonė“, – praėjusiais metais buvo sunaikintas per išpuolius netoli Kyjivo esančiame Hostomelio oro uoste, kur stovėjo angare.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Antonov An-225“ lėktuvas „Mrija“, sunaikintas netrukus po Rusijos invazijos pradžios

Netrukus po invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją oro uosto apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai, Rusijai bandžius jį užimti ir naudoti ginkluotei į Kyjivą gabenti.

Lėktuvas buvo sunaikintas pirmosiomis Maskvos invazijos dienomis. Juo per 2020 metais prasidėjusią COVID-19 pandemiją iš Kinijos buvo skraidinama medicinos įranga.

Plačiau skaitykite čia.

Paskutinį kartą Rusija Baltarusijos teritoriją Ukrainai pulti panaudojo praėjusių metų rudenį. Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Ihoris Kyzymas interviu portalui Liga.net sakė, kad tada tai buvo dronai.

Ukraina registruoja visas raketų atakas nuo pat visiškos invazijos pradžios. Kyjivas šiuos veiksmus atlieka tam, kad vėliau nekiltų klausimų, jog ukrainiečiai nepranešė apie atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, rašo „Unian“.

„Paskutinį kartą bepiločiai lėktuvai buvo 2022 m. spalį. O paskutinė raketinė ataka buvo rugsėjo mėnesį. Tada buvo dvi ar keturios raketos iš oro. Manau, kad X-101. Viskas yra oficialiose pažymose. Kai kalbėsime po pergalės, turėsime ką pristatyti Baltarusijai“, – sakė I.Kyzymas.

Be to, ambasadorius pažymi, kad Minskas vargu ar artimiausiu metu pakeis savo poziciją dėl įsitraukimo į karą, tačiau Baltarusija tikrai žengs vieną žingsnį.

„Manau, kad Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė bus sustiprinta. Vargu ar galime tikėtis, kad artimiausiu metu Baltarusijos pozicija pasikeis. Klausimas, ką jie dar gali pristatyti, kokių čia yra atsargų.

Bet infrastruktūra bus suteikta – tai šimtu procentų. Ginklai, kuriuos Rusija gali naudoti fronte, taip pat bus pateikti 100 proc. Klausimas, kokios kokybės ir kokie tai bus ginklai, ar jų reikia rusams“, – sakė I.Kizimas.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį paskelbė, kad visoje Rusijoje atidaro dešimtis naujų „verbavimo centro“, teigiama jo vadovaujamos bendrovės „Concord“ paskelbtame pranešime.

„Wagner“ grupės verbavimo centrai atidaryti 42 Rusijos Federacijos miestuose, – pareiškime cituojamas J.Prigožinas. – Į juos atvyks nauji kovotojai, kurie kartu su mumis eis petys į petį ginti savo šalies ir savo šeimų. Kurti mūsų bendrą ateitį ir saugoti praeities atminimą“. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Wagner“ grupės būstinė

„Nepaisant kolosalaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo, mes judėsime į priekį. Nepaisydami lazdų, kurias kiekviename žingsnyje kliūva mums į ratus, įveiksime tai kartu“, – pridūrė jis. 

„Telegram“ kanalas taip pat paskelbė dokumentą, kuriame pateikiamas sąrašas su tariamų verbavimo centrų adresais ir telefono numeriais.

Pagal dokumente išvardytus pavadinimus atrodo, kad dauguma tų verbavimo centrų yra sporto salės ir sporto centrai. 

Daugelis tariamų verbavimo centrų yra Maskvoje, kur, kaip teigiama dokumente, bus atidaryti aštuoni tokie centrai. Antroje vietoje pagal skaičių yra Sankt Peterburgas, kuriame, kaip teigiama dokumente, yra penki centrai.

Kiti miestai, kuriuose bus atidaryti tariami verbavimo centrai, yra Krasnodaras, Kaliningradas, Irkutskas, Novosibirskas, Jekaterinburgas ir Murmanskas. 

CNN negalėjo nepriklausomai patikrinti J.Prigožino teiginių apie tariamų centrų atidarymą ir veiklą. 

„Wagner“ grupuotė aktyviai veikė per visą karą Ukrainoje, o J.Prigožinas pastaruoju metu atvirai kalba apie amunicijos problemas, kaltę dėl savo kovotojų žūties suverčiant Rusijos gynybos ministerijai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas sakė, jog karas Ukrainoje baigsis prie derybų stalo, tačiau dabar Kyjivui reikia paramos, kad jis sukurtų tvirtą poziciją ir galėtų jose dalyvauti.

R.Sunakas sakė, kad remia prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir siekia, jog jis būtų „geriausioje padėtyje vesti šias derybas“.

Didžiosios Britanijos premjeras pažymėjo, kad dabar ne laikas taikos deryboms, ir pakartojo esąs pasirengęs suteikti papildomą paramą Ukrainai įgyti pranašumą mūšio lauke.

„Žinoma, tai baigsis, kaip ir visi konfliktai, prie derybų stalo, tačiau šį sprendimą turi priimti Ukraina. O mums reikia sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas, kad tos derybos vyktų tinkamu, jiems priimtinu laiku“, – sakė R.Sunakas.

„Tačiau kol kas prioritetas turėtų būti suteikti jiems išteklių, mokymų ir paramos, kurių jiems reikia, kad jie galėtų judėti į priekį ir susikurti pranašumą mūšio lauke“, – pridūrė jis.

Kyjive įvyko atsisveikinimas su legendiniu kariu, vadu ir Ukrainos didvyriu Dmytro Kociubajlo, žinomu šaukiniu „Da Vinči“.

Kyjivo centre esančioje katedroje vyko žuvusio Ukrainos kario atminimo pamaldos. Šimtai ukrainiečių atėjo pagerbti žuvusio didvyrio.

Išlydėti „Da Vinči“ atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin. Jie padėjo gėlių prie didvyrio karsto.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis D.Kociubajlo po mirties apdovanojo „Kryžiumi už karinius nuopelnus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kario laidotuvės

Ukrainos gynybos pajėgos stebi „Wagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos karinės vadovybės konfliktą ir mano, kad dėl privačios karinės kompanijos netoli Bachmuto patirtų nuostolių baigiasi nešlovinga šios grupuotės istorija.

Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas.

„Stebime radijo perėmimus ir Prigožino kreipimusis eteryje. Jis turi trinties ir konfliktų su “operacijos„ vadovybe... su Gerasimovu. Pats Prigožinas ir jo teroristai įžeidinėjo šalies agresorės karinę vadovybę, įskaitant Gerasimovą.

Natūralu, kad jie turi tam tikrą trintį ir nenorą jam padėti, ir atvirkščiai, Prigožinas turi norą išsaugoti savo karinį ir politinį subjektiškumą, tapti reikšminga figūra, darančia įtaką procesų priėmimui Rusijos Federacijoje, tačiau tam trukdo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, faktiškai sunaikinusių „Wagner“ grupuotę, valingumas ir sumanumas. Ji patyrė didelių nuostolių, ir galima sakyti, kad dauguma jų krito Bachmuto laukuose.

Akivaizdu, kad šie procesai vidutinės trukmės laikotarpiu veda į jų nešlovingos istorijos pabaigą“, - kalbėjo jis. 

Ukrainos sostinėje ir daugumoje kitų miestų penktadienį buvo atnaujintas elektros energijos tiekimas po išvakarėse Rusijos surengtos raketų ir dronų atakos, nukreiptos prieš svarbią infrastruktūrą, pranešė pareigūnai.

Rusijai nuo rudens reguliariai rengiant atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą, vietos pareigūnai stengiasi kovoti su apšaudymo padariniais.

JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) savo vertinime teigė, kad „šie raketų smūgiai nepakenks Ukrainos valiai ir nepagerins Rusijos pozicijų fronto linijoje“.

Ukrainos karinis analitikas Olehas Ždanovas sakė, kad rusai smūgiuoja į civilinę infrastruktūrą, nes negali efektyviai atakuoti Ukrainos karinių objektų.

„Rusams trūksta duomenų apie Ukrainos karių ir ginklų buvimo vietą, todėl jie taikosi į civilinę infrastruktūrą ir naudoja tuos pačius senus civilių gyventojų puolimo metodus, kad pasėtų baimę ir paniką visuomenėje, – sakė jis. – Ukraina išgyveno žiemą, todėl Rusijos smūgiai energetikos sistemai pavasarį vargu ar turi prasmę.“

Kyjive buvo atnaujintas elektros energijos ir vandens tiekimas, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Jis teigė, kad apie 30 proc. sostinės gyventojų penktadienio rytą tebebuvo be šildymo ir kad remonto darbai tebevyksta.

Vietos pareigūnai pranešė, kad elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas daugiau nei 90 proc. Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities gyventojų ir trečdaliui pietinės Zaporižios srities vartotojų.

Rusijos puolimas buvo didžiausia tokia ataka per pastarąsias tris savaites – panaudota daugiau kaip 80 rusiškų raketų ir sprogstančių dronų.

Dėl apšaudymo, kuris taip pat apgadino gyvenamuosius pastatus, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o šimtai tūkstančių liko be šilumos ir vandens. 

Nepaisant to, praėjusį rudenį pradėtas energetikos infrastruktūros bombardavimas tapo retesnis.

„Tikėtina, kad intervalas tarp smūgių bangų didėja, nes Rusijai dabar reikia sukaupti kritinę masę naujai pagamintų raketų tiesiai iš pramonės“, – penktadienį savo vertinime teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Rusija ketvirtadienį patvirtino surengusi naują smūgių Ukrainai bangą, teigdama, kad atakos, taip pat ir hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, buvo atsakas į anksčiau šį mėnesį įvykdytą tariamą išpuolį prie sienos. Ukraina paneigė šį teiginį ir perspėjo, kad Maskva gali pasinaudoti šiais kaltinimais, kad pateisintų savo pačios puolimų suaktyvinimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per du mėnesius galėtų pradėti numatomą kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę. Tam šaliai reikia gauti daugiau ginklų.

Apie tokius planus Italijos laikraščiui „La Stampa“ pasakojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas. Jis patikslino, kad efektyviai specialiajai operacijai Ukrainos gynėjams reikia ilgesnio nuotolio raketų.

„Mums reikia padidinti 155 mm kalibro sunkiųjų artilerijos sviedinių tiekimą. Neskubame, per artimiausius du mėnesius pertvarkysime. Mes išsekiname rusus Bachmute“, – pabrėžė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

Rusijos okupuotas Ukrainos Krymo pusiasalis gali būti išlaisvintas pagal Gyvačių salos deokupacijos scenarijų, kuris bus pritaikytas šiek tiek didesnei teritorijai.

„Scenarijus – visiška Krymo pusiasalio izoliacija nuo išorinio pasaulio ir metodiškas, sistemingas okupantų sunaikinimas“, – sakė karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Jo nuomone, pagrindinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis pradedant aktyviąją šio scenarijaus fazę – pasiekti pusiasalio administracinę sieną, po to bus pradėtas formuoti smogiamasis „kumštis“, kuris pradės vykdyti užduotį sunaikinti visus karinius objektus ir karinę infrastruktūrą pusiasalyje.

„Svarbus momentas bus visiškos Azovo jūros kontrolės atkūrimas ir nepalyginamos žalos padarymas vienintelei logistinei arterijai, jungiančiai žemyninę Rusiją ir pusiasalį, – Krymo tiltui“, – sakė Kovalenko. – „Rusijos karių kontingentas pusiasalyje bus izoliuotas ir kasdien patirs nuostolių, kurių bus neįmanoma kompensuoti. Dėl to po kurio laiko Rusijos kariai Kryme visiškai praras kovinį pajėgumą.“

Ekspertas įsitikinęs, kad gynybinių linijų statymas, tranšėjų kasimas ir įtvirtinimų įrengimas, ką šiuo metu rusai aktyviai daro Kryme, jiems nepadės.

„Rusai dabar okupuotame Kryme ruošiasi scenarijui, kuris jokiomis aplinkybėmis nebus įgyvendintas... Apskritai fetišas, kurį Rusijos propaganda sukūrė aplink Krymą, atrodo labai apgailėtinai, turint omenyje, kaip pusiasalio išlaisvinimas vertinamas realybėje. Susikraukite lagaminus, grioviai nepadės. Priešingai, jie jus juose palaidos“, – teigė ekspertas. 

Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olegas Synjehubovas apie tai pranešė „Telegram“.

„Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. vartotojų Charkivo srityje turi elektrą. Elektros neturi Vovčansko, Zolochivo ir iš dalies Derhačiovo bendruomenių gyventojai“, – sakė srities karinės administracijos vadovas.

Tuo pat metu Charkive elektros energija tiekiama kritinės infrastruktūros objektams ir kai kuriems vartotojams. Vyksta elektros energijos tiekimo atstatymo darbai.

„470 tūkst. vartotojų Charkive ir 50 tūkst. vartotojų srityje tebėra be elektros energijos“, – sakoma pranešime.

Lenkija pradėjo statyti įtvirtinimus pasienyje su Baltarusija, įskaitant prieštankinių ežių įrengimą. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Šiandien kariai pradėjo statyti įtvirtinimus pasienyje su Baltarusija. Tai mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

M.Blaszczakas taip pat priminė, kad vasario mėn. buvo pradėti statyti įtvirtinimai pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Padėtis Donecko sektoriuje yra sudėtinga, tačiau Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių ir sumažino savo aktyvumą, teigia Ukrainos pajėgos. 

„Priešas šiek tiek sumažino savo aktyvumą Donecko sektoriuje. Taip yra dėl to, kad Zaporižios sektoriuje mūsų daliniai naikina logistikos sandėlius, personalo ir technikos sankaupas, todėl priešui neįmanoma toliau judėti į priekį“, – sakė Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.

Pasak jo, šiuo metu padėtis Donecko sektoriuje yra sudėtinga. Nors priešas sumažino savo aktyvumą, jis ir toliau puola: vien per naktį surengė šešias puolamąsias operacijas.

„Visi išpuoliai vyko Avdijivkos ir Marjinkos rajone. Mūsų pozicijų nuostolių nepatyrėme. Per naktį priešas neteko maždaug dviejų būrių“, – sakė jis.

Ukrainos augumo tarnyba pranešė, kad buvęs valstybinės įmonės „Antonov“ generalinis direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas ir aviacijos saugumo direktoriaus pavaduotojas įtariami trukdymu teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklai, dėl kurios rusų okupantai užgrobė Hostomelio aerodromą ir sunaikino didžiausią pasaulyje transporto lėktuvą „An-225 Mrija“.

Nuotr. iš Antonov.com/Serhijus Byčkovas

„Ukrainska pravda“ šaltinių teisėsaugoje duomenimis, minėti asmenys yra buvęs direktorius Serhijus Byčkovas, buvęs direktoriaus pavaduotojas Mychaila Charčenka ir buvęs aviacijos saugumo vadovas Oleksandras Netesovas, kuris, pasak šaltinių, yra išvykęs iš Ukrainos.

„Remiantis tyrimo medžiaga, visiškos invazijos išvakarėse šie asmenys neleido Ukrainos nacionalinės gvardijos kariams patekti į Hostomelio oro uosto teritoriją ir pasirengti jį ginti“, - rašoma įtarimuose.

Pranešama, kad dėl tokių nusikalstamų veiksmų buvo laikinai užgrobtas strategiškai svarbus aerodromas, aplinkinės gyvenvietės ir sunaikinta „Mrija“.

„Scanpix“/AP nuotr./Degantis Hostomelio oro uostas

Tyrimo duomenimis, 2022 m. sausio-vasario mėn. Nacionalinė gvardija buvo informuota apie galimą Rusijos karinio konflikto eskalavimą Ukrainos teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sunaikintas „Mrija“ lėktuvas

Vykdydama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo įsakymą, Nacionalinė gvardija turėjo organizuoti priemones tam tikrų objektų, įskaitant aerodromą, apsaugai ir gynybai sustiprinti. Tačiau minėti asmenys to neleido padaryti.

S.Byčkovui ir O.Netesovui skirtas dviejų mėnesių suėmimas.

Pasirodė informacija, kad Ukraina galbūt jau gavo vieną iš dviejų žadėtų priešraketinių sistemų „Patriot“.

Pasak „Financial Times“, Kyjivas gavo tik vieną iš dviejų „Patriot“ sistemų (apie kurias anksčiau paskelbė Vašingtonas ir Berlynas), tačiau ji dar nepradėta eksploatuoti. Tai reiškia, kad ji dar nebuvo panaudota mūšio lauke.

Šiuo metu Ukrainos pusė nekomentuoja informacijos apie tai, kad šalis galimai gavo „Patriot“ sistemą.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos gali numušti atskriejančias raketas

Leidinyje pabrėžiama, kad oro gynybos sistemos „Patriot“ yra pažangiausios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, šiuo metu naudojamos Vakaruose. Tačiau „Patriot“ efektyvumas dar nebuvo išbandytas realiuose susidūrimuose su Rusijos raketa „Kinžal“.  

Žiniasklaida pranešė, kad Ukraina taip pat netrukus gali gauti pirmąsias „Patriot“ sistemas iš Nyderlandų vyriausybės. Panašaus pajėgumo oro gynybos sistemas „Samp-T“ anksčiau pažadėjo Prancūzijos ir Italijos vyriausybės, tačiau Kijevas jų dar negavo, teigė leidinys.

Buvęs Estijos gynybos pajėgų karininkas Ivo Jurakas žuvo netoli Bachmuto Donecko srityje. Apie tai pranešė „Postimees“.

I.Jurakas žuvo antradienį nuo artilerijos ugnies, pranešė leidinys.

Postimees/LIBKOS/Scanpix/Pixabay/Erakogu nuotraukų koliažas/Ivo Jurakas

Turimais duomenimis, jis buvo pirmasis estas, žuvęs kare Ukrainoje.

I.Jurakas nuo praėjusių metų rudens kovojo Ukrainos tarptautiniame legione.

Bachmute pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausi mūšiai Ukrainoje.

Kaip pranešama, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos gynyba Bachmute gali būti sutriuškinta, tačiau tai nebūtinai bus lūžis kare.

Per plataus masto karą su Ukraina Rusija jau prarado 156 990 karių, 3 448 tankus, 6 742 šarvuočius, 2 107 bepiločius orlaivius ir 304 lėktuvus.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.

Štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo 870 rusų karius. 

Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolamąsias operacijas netoli Vuhledaro, Donecko srityje, tačiau, pasak Karo tyrimų instituto analitikų, nuolatinės personalo ir amunicijos problemos gali dar labiau apsunkinti jų veiksmus.

Institutas priminė, kad kovo 8 d. Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinės kariuomenės 136-oji motorizuotoji šaulių brigada socialinėje žiniasklaidoje paskelbė kreipimąsi į Rusijos karinę vadovybę su prašymu suteikti daugiau artilerijos šaudmenų prieš jiems pakeičiant Ramiojo vandenyno laivyno 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą netoli Vuhledaro ir vykdant antžemines atakas šiame rajone.

Pažymima, kad 155-oji jūrų pėstininkų brigada patyrė katastrofiškų nuostolių per tris savaites trukusį vasario mėnesio puolimą siekiant užimti Vuhledarą.

Analitikai mano, kad Rusijos kariai greičiausiai rotuoja 136-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kad pakeistų smarkiai nusilpusį dalinį, tikėdamiesi atnaujinti puolimą prie Vuhledaro. Kartu ISW ekspertai nemano, kad rotacija padės rusams padidinti savo puolamąjį potencialą šiame rajone.

„136-oji motorizuotoji šaulių brigada vargu ar pasieks taktinių laimėjimų prie Vuhledaro, kurių 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai, 40-ajai jūrų pėstininkų brigadai ir kitoms rusų formuotėms nepavyko pasiekti laimėjimų per kelis mėnesius trukusį pasirengimą puolimui šiame rajone.

Dideli technikos nuostoliai ir tebesitęsiančios problemos su artilerija greičiausiai neleis Rusijos pajėgoms įgyti reikšmingų taktinių pranašumų, jei jos nuspręstų atnaujinti puolamąsias operacijas šiame rajone“, – teigiama instituto pranešime.

ISW mano, kad galimo puolamųjų veiksmų atnaujinimo prie Vuhledaro priežastis gali būti vidiniai procesai Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

Per pastarąją parą išaugo rusų paleistų į Ukrainą raketų skaičius. Jei anksčiau buvo pranešta apie 84 raketas, tai iki penktadienio ryto okupantai į Ukrainą paleido jau 95 raketas. Ukrainos oro gynybos sistemos sunaikino 34 iš jų.

Rusija taip pat surengė 31 antskrydį ir iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų paleido 65 sviedinius, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“. 

„Per pastarąją parą Rusija surengė dar vieną masinį raketų smūgį mūsų valstybės kritinės infrastruktūros objektams ir civilių gyventojų namams. Rusijos agresorius neatsisako savo ketinimų dėl Ukrainos okupacijos. Priešas ir toliau naudoja teroro taktiką, taip šiurkščiai pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas. Per pastarąsias paras priešas paleido 95 įvairaus tipo raketas. Trisdešimt keturias raketas sunaikino mūsų gynėjai“, – teigia Generalinis štabas.

Ten pat pranešama, kad priešas panaudojo 8 „Shahed-136“ tipo bepiločius orlaivius, iš kurių pusė buvo numušta.

Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad naujos raketų atakos grėsmės lygis visoje Ukrainoje išlieka aukštas.

Ketvirtadienį Rusija įvykdė masinę raketų ataką prieš Ukrainą, vykdydama propagandinę kampaniją savo šalies viduje ir siekdama pralinksminti rusus.

Pasak JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, nors ketvirtadienį vykdytas masinis Ukrainos apšaudymas buvo didžiausia 2023 m. Rusijos oro ataka, realios naudos mūšio su Ukraina lauke jis nedavė.

„Kremlius tikriausiai sąmoningai paleido raketas, kurių Ukrainos oro gynybos sistema negali numušti, kad pasiektų rezultatų Rusijos informacinėje erdvėje, nepaisant sumažėjusių tokių raketų atsargų“, – teigiama leidinyje.

Wikipedia.org nuotr./Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“

ISW pažymi, kad Rusijos informacinėje erdvėje Rusijos gynybos ministerija Ukrainos apšaudymą pateikia kaip „atsaką į teroristinius išpuolius“, tikriausiai turėdama omenyje tariamą kovo 2 d. „įsiveržimą“ į Briansko sritį. Tokiu būdu Kremlius sumanė nuraminti Rusijos prokarinius ir ultranacionalistinius sluoksnius, kurie reikalavo iš V.Putino keršto. 

Anksčiau Rusijos tinklaraštininkai ir propagandistai taip pat kritikavo V.Putiną už nerezultatyvias raketų atakas ir už tai, kad vasario ir kovo pradžioje Ukraina vis dar „nesušalo“. 

„Putinas tikriausiai bandė kompensuoti šiuos naratyvus dar viena raketų ataka, panašia į tą, kurią Rusija įvykdė 2022 m. rudenį, panaudodamas pažangias raketas, kad padarytų tam tikrą žalą Ukrainai. Vis dėlto Rusijos tinklaraštininkai naujausius smūgius palaikė ne per daugiausiai, pažymėdami, kad Kremliui reikia iš esmės keisti savo taikinių nustatymo metodą, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina prisitaikė prie nusistovėjusio atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą modelio“, – rašo ISW ekspertai.