N.Humeniuk: Ukrainos kontrpuolimas, kurio visi laukia, jau prasidėjo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iš Rusijos nelaisvės jau paleisti 2 279 ukrainiečiai ir ukrainietės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.

Vakaro vaizdo pranešime ukrainiečiams valstybės vadovas nurodė, kad trečiadienį, balandžio 26 d., iš Rusijos nelaisvės namo į Ukrainą buvo grąžinti dar 44 ukrainiečiai. 

„Dauguma jų yra kariškiai. Iš įvairių krypčių. Tarp jų yra Azovstalio ir Mariupolio, kitų Donecko srities miestų, Chersono srities, Charkivo srities gynėjų... Dauguma jų yra eiliniai ir seržantai. Yra ir karininkų. Du yra civiliai.

Labai svarbu, kad komanda dirbtų visų tų, kurie yra nelaisvėje, atžvilgiu... net jei tai ypač sunku, kaip, visų pirma, tam tikrų kategorijų belaisvių atžvilgiu, o tai yra ne tik karo belaisviai, kuriuos sunku grąžinti, bet ir, pavyzdžiui, civiliai belaisviai – viena iš tų kategorijų , kurių atžvilgiu sunku“, – pabrėžė V.Zelenskis. 

Jis pažymėjo, kad Ukrainoje prisimenami visi, ir net jei apie konkretų asmenį nėra tikslios informacijos, kas jam nutiko, kur jis gali būti, vis tiek tokio asmens ieškoma ir viskas kiek įmanoma tikrinama. 

„Ukraina turi grąžinti visus savo žmones. Dėkoju visiems, kurie koordinuoja šį darbą... Ačiū kiekvienam, kuris padeda. Žinoma, atskirai ačiū visiems mūsų kariams fronte, kurie renka papildymus mainų fondui. Kiekvienas rusų belaisvis – tai galimybė keistis mūsų žmogumi“, – sakė V.Zelenskis.

Trečiadienį, balandžio 26 d., rusai paleido 100 sviedinių palei Sumų regiono sieną, naudodami lėktuvus, artileriją ir minosvaidžius. Dėl atakos yra sužeistų, apgadinti gyvenamieji pastatai, rašo UNIAN.

Per antskrydžius buvo apgadinti namai ir ūkiniai pastatai.

Junakovskaja bendruomenės teritorijoje Rusai numetė 18 minų, buvo sužeisti du Basovkos kaimo gyventojai. Sužeistieji buvo nuvežti į ligoninę. Be to, bendruomenės teritorijoje buvo susprogdintas traktorius, sugadinta technika, išdaužyti langai. Traktorininkas jokių sužalojimų nepatyrė.

Pasak Ukrainos pareigūnų, trečiadienį per įtariamą Rusijos smūgį Chersone, per kurį buvo sužeistas jo kolega italas, žuvo Ukrainos žurnalistas, dirbęs Italijos laikraščio „La Repubblica“ korespondentu, rašo CNN.

„Vos išgirdęs žinią apie šį nelemtą įvykį, susisiekiau su mūsų karinėmis pajėgomis, kurios man pateikė išsamią informaciją apie šį atvejį. Susisiekiau su žurnalistu (Corrado Zunino) ir padarysiu viską, ką galiu, kad jam padėčiau“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu Italijos transliuotojui „SkyTG24“.

D.Kuleba sakė, kad per incidentą žuvo ukrainietis, ir pridūrė, kad Rusijos naikintuvams „nesvarbu, ar tai rusas, italas, ar ukrainietis, jie visada šaudo“.

Chersono srities tarybos vadovo pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolijevskis CNN taip pat patvirtino, kad ukrainiečių žurnalistas žuvo, o jo kūnas nugabentas į vietos morgą ištirti.  

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani anksčiau incidentą apibūdino kaip dronų ataką, tačiau J.Sobolievskis CNN sakė, kad Chersono valdžios institucijos vis dar bando nustatyti tikslias atakos aplinkybes.

CNN susisiekė su žurnalistu Corrado Zunino ir Ukrainos valdžios institucijomis dėl papildomos informacijos.

Kremlius iš karto nekomentavo šio incidento.

CNN kol kas nepraneša žuvusio žurnalisto tapatybės, kad Ukrainos valdžios institucijos galėtų pranešti jo artimiesiems.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad nebuvo padaryta jokios pažangos įgyvendinant sąlygas, kurias ji iškėlė siekiant pratęsti susitarimą dėl grūdų eksporto.

Pernai liepą pradėta įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyva leido eksportuoti ukrainietiškus grūdus po to, kai jis sustojo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Grūdų iš Ukrainos eksportas yra gyvybiškai svarbus pasaulio maisto saugumui.

Maskva ne kartą grasino užkirsti kelią tolesniam susitarimo, kuris buvo pratęstas tris kartus, galiojimui, jeigu nebus pašalintos kliūtys lygiagrečiam susitarimui dėl nekliudomo Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto.

„Kol kas nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Ženevoje Genadijus Gatilovas.

Nors šiems produktams Kyjivo sąjungininkai netaiko jokių apribojimų, Maskva teigia, kad sunkumai susiję su antrinių sankcijų, taikomų laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams, poveikiu.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos karinė aviacija trečiadienį sudavė 11 smūgių į Rusijos okupantų ir jų karinės technikos susitelkimo vietas.

Tai vakare paskelbtoje santraukoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Gynybos pajėgos taip pat numušė priešo žvalgybinį „Supercam“ tipo bepilotį orlaivį.

Savo ruožtu, priduria Generalinis štabas, Rusija toliau smogia ir vykdo apšaudymus ne tik Ukrainos karių pozicijoms, bet ir gyvenviečių civilinei infrastruktūrai, terorizuoja civilius gyventojus.

„Per parą priešas paleido 3 raketas, sudavė 31 oro smūgį ir atliko apie 26 atakas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Yra sužeistų civilių gyventojų, sunaikinti ir apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ir įspėja, kad raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis.

Savo kalboje A.Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis. Taip pat, Estijos prezidento nuomone, reikia daryti viską, kad abejojančios šalys būtų įtikintos, jog ant kortos pastatytas ir jų likimas.

„Buča ir Iziumas yra rusų genocido simboliai“, – pabrėžė A.Karis. Pasak prezidento, neseniai Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas arešto orderis yra tvirtas ir būtinas žingsnis siekiant teisti Rusijos vadovybę, kuri kurstė terorą ir genocidą prieš Ukrainą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Nuo šios dienos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos trimis Rytų fronto kryptimis – Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos – atrėmė 43 Rusijos užpuolikų atakas. Būtent čia rusai sutelkia pagrindines savo puolamąsias pastangas.

Apie tai balandžio 26 d. vakariniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Pažymima, kad įnirtingiausios kovos tęsiasi dėl Bachmuto ir Marijinkos.

„Bachmuto kryptimi priešas toliau vykdo puolamąsias operacijas. Tęsiasi smarkūs mūšiai dėl Bachmuto miesto. Maryjinkos kryptimi Ukrainos gynėjai per dieną atrėmė daugybę priešo atakų Maryjinkos rajone“, – praneša Generalinis štabas.

Tuo tarpu Avdijivkos kryptimi Rusijos užpuolikai vykdė puolamąsias operacijas Donecko srities Avdijivkos, Severno ir Pervomaisko rajonuose, tačiau jie nesėkmingi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kurio visi laukia, jau prasidėjo. Operacija vyksta lėtai, bet užtikrintai, pareiškė Ukrainos Gynybos pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.

Pasak jos, Ukrainos kariuomenė stengiasi sumažinti priešo galią ir pajėgumus.

„Būtent iš to ir susideda pats kontrpuolimas, kurio visi laukia, laukia, kada jis prasidės, kada bus galima viską nufilmuoti, kada bus galima parodyti ir išdėstyti. Ir tai jau tyliai vyksta, tokiais mažais žingsneliais, bet užtikrintai. Yra naikinami priešo pajėgumai, dingsta amunicijos sandėliai, sprogdinami technikos koncentracijos punktai, puolama tose vietose, kur sutelktas personalas“, – aiškino Natalija Humeniuk.

Kartu ji pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiesiogine prasme tiesiog žlugdo Rusijos pajėgas.

Apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją, kuria siekiama išlaisvinti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos okupantų, kalbama jau keletą mėnesių. 

Savo ruožtu Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pažadėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pavasarį įžengs į Krymą, o V.Zelenskis sakė, kad Ukraina aktyviai rengia naujas karines brigadas ir dalinius.

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas pasiūlė užbaigti karą Ukrainoje trejų arba penkerių metų derybomis. Anksčiau apie derybų atnaujinimą kalbėjo Turkijos užsienio reikalų ministerija.

„Užuot tęsę karą, apsistokime ties trejų ar penkerių metų taikos derybų variantu. Svarbiausia – sustabdyti kraujo liejimą. Aptarsime dialogo pažangos galimybes, atsižvelgdami į dabartinę situaciją“, – interviu agentūrai „Anadolu“ sakė I.Kalinas.

Jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę ir tiesiogiai į Vakarų šalis, ragindamas „statyti ant kortos taiką, o ne karą“. 

„Dėkime visas pastangas, kad karas Ukrainoje baigtųsi. Šio karo tęsimas ir jo masto didinimas yra susijęs su pasauline katastrofa. Svarbu sustabdyti šį karą ir pirmenybę teikti diplomatijai. Reikia dėti pastangas, kad šalys susėstų prie derybų stalo. Turime statyti ant kortos taiką, o ne karą !“, – pridūrė Turkijos prezidento spaudos sekretorius. 

Jis taip pat pareiškė, kad agresyvus karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, negali būti suvokiamas tik kaip karas tarp šių šalių. Jo nuomone, tai yra Rusijos ir Vakarų konfrontacija.

Andrejus Jusovas, Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas, informacinio teletilto eteryje papasakojo, kas dabar žinoma apie rusų okupantų puolimo planus, rašo UNIAN.

„Yra žinoma apie priešo planus. Nepaisydamas oro sąlygų, priešas vis dar stengiasi pagerinti savo taktines pozicijas. Konkrečiai kalbame apie Bachmutą ir Marjinką bei apskritai apie padėtį rytuose. Tačiau jei kalbėsime apie visą fronto liniją apskritai, tai dažniausiai stebime bandymus pereiti į gynybą. Žinoma, mes stebime padėtį.

Dabar negalime sakyti, kad rengiami nauji plataus masto puolamieji veiksmai. Tiesą sakant, ir tas vadinamasis rusų „didysis“ žiemos  puolimas baigėsi dideliu nuliu“, – pabrėžė A.Jusovas.

Balandžio 24 d. JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby interviu „Voice of America“ sakė, kad Rusija gali pradėti puolimą keliomis kryptimis. Tokių priešo veiksmų tikimasi pagerėjus oro sąlygoms Ukrainoje.

Rusijoje, netoli NATO sienos, sudužo karinis lėktuvas. Pirminiais duomenimis, tai buvo orlaivis MiG-31, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Incidentas įvyko Murmansko srityje, kuri ribojasi su Šiaurės Atlanto aljanso nare Suomija. Naikintuvas nukrito už 10 km nuo Mončegorsko miesto.

Nežinoma, ar pilotas liko gyvas.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo, Rusijos naikintuvas skrydžio metu užsidegė, o paskui nukrito ant žemės.

Incidento detalių kol kas nepranešama.

Ketvirtadienį netoli okupuotos Kyrylivkos į Azovo jūrą nukrito Rusijos sraigtasparnis, žuvo pilotas.

Prancūzija „skatina bet kokį dialogą, kuris gali prisidėti prie konflikto [Ukrainoje] sprendimo, atitinkančio pagrindinius Ukrainos interesus ir tarptautinę teisę“, trečiadienį po Ukrainos ir Kinijos prezidentų pokalbio pranešė Eliziejaus rūmai.

Eliziejaus rūmų teigimu, tai yra ta pati žinutė, kurią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perdavė savo Kinijos kolegai per šį mėnesį vykusį vizitą Kinijoje.

Šio vizito metu E.Macronas Kinijos prezidentui Xi Jinpingui sakė, kad tikisi iš jo „proto“ su Rusija ir pagalbos nutraukiant karą Ukrainoje.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Tuo metu E.Macronas pridūrė, kad Rusija „padarė galą dešimtmečius trukusiai taikai Europoje“ ir kad „ilgalaikės taikos“, kurioje būtų gerbiamos tarptautiniu mastu pripažintos sienos, suradimas yra „svarbus klausimas tiek Kinijai, tiek Prancūzijai ir Europai“.

Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad reikia diskutuoti „su visais“, įskaitant Rusiją.

„Mes norime ne tik konflikto pabaigos, bet ir pagarbos Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, kuris yra vienintelė ilgalaikės taikos sąlyga“, – sakė jis.

Kalbėdamas žurnalistams kartu su E.Macronu Xi Jinpingas sakė, kad Kinija yra pasirengusi „paskelbti bendrą raginimą“ kartu su Prancūzija tarptautinei bendruomenei „laikytis santūrumo“ ir „vengti veiksmų, dėl kurių krizė gali dar labiau paaštrėti“.

Baltieji rūmai pasveikino žinią, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau atsargiai išreiškė abejonę, ar šis pokalbis gali paskatinti „kokį nors prasmingą taikos judėjimą ar planą“.

„Sveikiname žinią, kad įvyko prezidentų Xi Jinpingo ir V.Zelenskio pokalbis telefonu. Manome, kad tai geras dalykas. Jau kurį laiką sakome, kad manome, jog Prezidentui Xi Jinpingui ir Kinijos pareigūnams svarbu pasinaudoti Ukrainos požiūriu į šią neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos invaziją“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. 

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

„Ar tai paskatins kokį nors reikšmingą taikos judėjimą, planą ar pasiūlymą, tiesiog nemanau, kad dabar tai žinome“, – pridūrė J.Kirby.

Paklaustas, ar Kinija gali padėti tarpininkauti sudarant taikos susitarimą, J.Kirby pakartojo, kad, pirmiausia, jis turėtų atitikti V.Zelenskio sąlygas. Jo nuomone, susitarimas nebus „tvarus ar patikimas, jei ukrainiečiai ir prezidentas Zelenskis asmeniškai neinvestuos į jį ir jo nepalaikys“.  

J.Kirby taip pat pažymėjo, kad Baltieji rūmai neturėjo išankstinių žinių apie tai, kad įvyks Xi Jinpingo ir V.Zelenskio pokalbis įvyks.

Šią savaitę Slovėnija visiškai slaptai perdavė Ukrainai 20 šarvuočių „Valuk“, pranešė naujienų portalas 24UR.

Pasak leidinio, neįvardyti šaltiniai teigė, kad šią savaitę jų pervežimas į Ukrainą jau buvo visiškai užbaigtas. Tikėtina, kad operacija truko kelis mėnesius, nes šarvuočius reikėjo apžiūrėti ir paruošti.

Žurnalistai pridurė, kad iš pradžių technika į vieną iš kaimyninių šalių buvo atgabenta transporto lėktuvais. Ji tikriausiai buvo nugabenta į vieną iš dviejų pagalbos Ukrainai surinkimo logistikos centrų Lenkijoje arba Slovakijoje.

Verta paminėti, kad Slovėnija iš viso turėjo 85 kovos mašinas „Valuk“. Šiose transporto priemonėse įrengti 40 mm automatiniai granatsvaidžiai arba 12,7 mm kulkosvaidžiai.

„Valuk“ mašinos yra skirtos pėstininkams vežti ir apsaugoti juos nuo prieštankinių minų ir iki 12,7 mm kalibro ginklų.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Slovėnija prisijungs prie bendro šaudmenų Ukrainai pirkimo ES.

Slovėnija jau perdavė Ukrainai beveik 30 tankų.

Rusams apšaudžius pietinę Ukrainos Chersono sritį sužeisti du žmonės, įskaitant užsienietį žiniasklaidos darbuotoją, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Per artilerijos smūgį į Stanislavą buvo sužeistas 26 metų vyras“, – platformoje „Telegram“ parašė pareigūnas.

„Rusai taip pat apšaudė rajoną aplink Antonivkos tiltą, buvo sužeistas užsienio spaudos atstovas“, – pridūrė jis.

Italija pareiškė sieksianti atlikti svarbų vaidmenį atstatant Ukrainą ir paragino Europos Sąjungos institucijas paremti daugiau nei metus trukusio karo su Rusija nualintos šalies atstatymą, pranešė leidinys „The Guardian“.

Trečiadienį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir prezidentas Sergio Mattarella Romoje susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šymhaliu.

Per dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą karo nuniokotos šalies atstatymo iniciatyvoms aptarti, Italija išreiškė palaikymo toną, sakydama, kad privatus ir viešasis kapitalas turėtų prisidėti kartu su tarptautinėmis institucijomis ir daugiašaliais bankais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis

„Mes norime atlikti pagrindinį vaidmenį ne tik politinėje srityje, bet ir įtraukdami verslą“, – pasakė G.Meloni, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Italijos premjerė, praėjusių metų spalį pradėjusi eiti pareigas vadovaudama dešiniajai koalicijai, ragino Italijos įmones prisidėti prie Ukrainos atstatymo, vadindama tai „toliaregiškomis“ investicijomis.

Iki šiol G.Meloni laikėsi savo pirmtako Mario Dragio proukrainietiškos politikos, nepaisant kai kurių jos pačios koalicijos partnerių skepticizmo.

Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, Europos Komisija ir Ukraina neseniai apskaičiavo, kad šalies atstatymas kainuos 411 mlrd. dolerių (370,6 mlrd. eurų), o tai yra didelis šuolis nuo anksčiau apskaičiuotų 349 mlrd. dolerių (314,7 mlrd. eurų).

Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani tvirtino, kad Italija padės Kyjivui prisijungti prie ES, ir primygtinai reikalavo, kad Rusija pasidalytų atstatymo naštą.

„Bet koks konflikto sprendimas turės užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už savo padarytą žalą“, – sakė jis.

Neseniai lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose Ukrainos premjeras D.Šmyhalis teigė, kad labai svarbu pradėti atstatymą dar šiais metais.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, bet sakė, kad dabar nėra prasmės kalbėti apie tai, kas šioje situacijoje yra teisus. 

Pastaruoju metu Vakaruose daug diskusijų kelia L.I.Lula da Silvos pasisakymai dėl karo Ukrainoje. 

„Niekas neabejoja, kad brazilai smerkia Rusijos teritorinį pažeidimą Ukrainoje. Įvyko klaida ir prasidėjo karas“, – sakė jis per oficialų vizitą Ispanijoje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva

„Dabar nėra prasmės kalbėti, kas teisus, o kas ne. Dabar turime sustabdyti karą“, – pridūrė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu.

„Niekas pasaulyje nekalba apie taiką, išskyrus mane, tai tarsi vienišas šauksmas dykumoje“, – tvirtino brazilų lyderis.

Anksčiau šį mėnesį Kinijoje viešėjęs L.I.Lula da Silva sakė, kad Vašingtonas turėtų liautis, jo žodžiais, skatinęs karą, ir paragino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą pradėti kalbėti apie taiką.

Pastarosiomis dienomis jis taip pat supykdė Ukrainą, siūlydamas jai sutikti atsisakyti Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Jo komentarus kritikavo Europa, Ukraina ir Jungtinės Valstijos, o Vašingtonas apkaltino jį kartojant Rusijos ir Kinijos propagandą.

P.Sanchezas savo ruožtu sakė, kad svarbu pabrėžti, jog konfliktas prasidėjo, kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Šiame kare yra agresorius ir užpuolimo auka“, – sakė jis ir pridūrė, kad agresorius yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

L.I.Lula da Silva į Madridą atvyko antradienio popietę iš Lisabonos.

Tai pirmoji jo kelionė į Europą nuo tada, kai jis sausį grįžo į prezidento postą, pernai vykusiuose rinkimuose įveikęs kraštutinių dešiniųjų kandidatą Jairą Bolsonaro.

Kairuolis grįžo į prezidento kėdę žadėdamas, kad Brazilija grįžta į tarptautinę areną po ketverių metų santykinės izoliacijos valdant J.Bolsonaro.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas trečiadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 44 žmonės: kariai, jūreiviai, pasieniečiai, nacionalinės gvardijos nariai. Jis nurodė, kad namo grįžta ir du civiliai.

Tarp jų yra Mariupolio, „Azovstal“ ir Chersono srities gynėjų, taip pat kovojusiųjų Rytų Ukrainoje, platformoje „Telegram“ parašė A.Jermakas, pasidalijęs nuotraukomis, kur matomi grįžtantieji.

„Tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų, kuriuos nelaisvėje kankino priešas. Taip pat yra du vyrai, kurių žmonos iš nelaisvės buvo paleistos anksčiau“, – sakė A.Jermakas.

„Mūsų komanda, Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas, ir toliau vykdo prezidento Volodymyro Zelenskio aiškiai suformuluotą užduotį: sugrąžinti visus namo“, – pridūrė jis. 

Rusija nenurodė, kiek susigrąžino belaisvių.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

Maskva pareiškė, kad Kijevas kenkia bet kokioms pastangoms taikiai išspręsti konfliktą, į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pokalbį sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerija, pranešė naujienų agentūra AFP.

„Ukrainos valdžia ir jos vakarietiški globėjai jau parodė, kad sugeba sužlugdyti bet kokias taikos iniciatyvas“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Maskva pažymėjo „Kinijos pusės pasirengimą dėti pastangas, kad būtų pradėtas derybų procesas“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

Pekinas pasiūlė miglotą politinį konflikto sprendimą, apimantį raginimą palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenitetą.

„Matome platų mūsų požiūrio ir Kinijos paskelbto dokumento nuostatų suderinamumą“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ji apkaltino Kyjivą atmetus „bet kokias protingas iniciatyvas, kuriomis siekiama politinio ir diplomatinio susitarimo“.

„Galimas sutikimas derėtis yra sąlygojamas ultimatumais su akivaizdžiai nerealiais reikalavimais“, – pridūrė M.Zacharova.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pokalbio Kyjivas pranešė, kad Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Kinijos Liaudies Respublikoje paskyrė Pavlo Riabikiną.

Kaip skelbiama oficialiame Ukrainos prezidento portale, tai įtvirtinta 2023 m. balandžio 26 d.

Nuo 2021 m. lapkričio iki 2023 m. kovo P.Riabikinas užėmė Ukrainos strateginės pramonės ministro postą.

Ukrainos pajėgos nešturmuos laikinai rusų okupuoto Donecko.

Pagrindinė miesto išlaisvinimo galimybė – apgultis, siekiant priversti priešą pasiduoti, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas.

„Manau, kad Donecko niekas nešturmuos... Manau, kad pagrindinis variantas greičiausiai bus apgultis, negaliu to garantuoti, nes nežinau Generalinio štabo planų, bet manau, kad variantas bus miesto apgultis, siekiant priversti priešą pasiduoti“, – sakė jis.

Į Luhansko sritį atvežti savanoriai, kuriuos Rusijos pajėgos atgabeno atkurti laikinai okupuotų miestų, vietoje to užsiima plėšikavimu, pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras.

Pasak jo, žmonės į Sjevjerodonecką ir Lysyčanską atvežami prisidengiant miestų infrastruktūros atkūrimu.

„Tačiau mes puikiai žinome, ką reiškia infrastruktūros atstatymas: į daugiau ar mažiau sveikus butus įsilaužiama, į juos įkeliami žmonės, o visas turtas išvežamas. Šiuos žmones ten atvežė pagal gyvenviečių atkūrimo programą. Ši atvežta „orkų veislė“ išsiveža įrangą ir visa kita“, – pridūrė jis.

Srities karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad tokiu būdu rusai įsilaužia ir į valstybines institucijas.

Trečiadienį Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar atkreipė dėmesį į dar vieną Rusijos vykdomą nusikaltimą: į laikinai okupuotas teritorijas iš atokių Rusijos regionų, prisidengiant įvairiais darbais, atvežami įvairių tautybių žmonės, daugiausia mažas pajamas gaunantys asmenys.

Ji pabrėžė, kad šalis agresorė bando daryti įtaką laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos gyventojų tautinės sudėties pokyčiams.

Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, naujausią pokytį ilgai besitęsiančioje tankų tiekimo temoje per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu patvirtino Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas.

M.Blaszczakas sakė, kad penktadienį buvo pasirašytas susitarimas tarp Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos dėl techninės priežiūros ir remonto centro sukūrimo.

„AP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas

„Visi šie tankai bus aptarnaujami „Bumar-Labedy“ gamykloje Glivicuose“, – teigė gynybos ministras.

Nuogąstaujama dėl sunkumų remontuojant tankus, nes trūksta atsarginių dalių, tačiau Vokietijos kooperacija palengvintų bet kokias problemas, nes kovos mašinas gamina Vokietijos bendrovė.

„Labai norėjau, kad vokiečiai taip pat jaustų atsakomybę ir kad šis procesas vyktų greitai ir efektyviai“, – pridūrė jis.

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas išreiškė didelį nepasitenkinimą, nes ukrainiečių kariai ruošiasi pradėti kontrpuolimą, o jo samdinių nėra kam pridengti.

Pasak J.Prigožino spaudos tarnybos, jis mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą po gegužės 2 d., kai baigsis lietingasis sezonas ir vėjas išdžiovins dirvą.

„Šiandien lyja lietus. Gegužės 2 d. turėtų būti paskutinis lietus. Prireiks dar savaitės, kad vėjas išdžiovintų dirvą. Po to ginkluotosios pajėgos bus pasirengusios judėti. Ar jie tai padarys gegužės 9 d., kad „sugadintų šventę“? Galbūt taip ir bus. O gal ir ne.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Tik Rusijoje viską darome per šventes – kovo 8 ir gegužės 9 dienomis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios eiti iki galo ir pjauti flangus, o mūsų šonų niekas nėra uždengęs“, – sakė J.Prigožinas.

Jis sakė, kad visos šios Rusijos gynybos ministerijos kalbos apie tariamą „Wagner“ flangų dengimą yra „visiška nesąmonė“.

Be to, nei jo samdiniams, nei reguliariajai Rusijos kariuomenei nesuteikiama amunicijos. J.Prigožinas mano, kad tai yra „nusikalstamos vadovybės“ sprendimas.

Be to, J.Prigožinas skundėsi, kad „Wagner“ žmogiškieji ištekliai esą „senka“ dėl nuostolių ir išvykstančių samdinių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Norvegijos ambasadorių Robertą Kvile, pareiškė jam protestą ir paskelbė 10 norvegų diplomatų nepageidaujamais asmenimis

Tai atsakas į Norvegijos sprendimą paskelbti nepageidaujamais 15 Rusijos ambasados Norvegijoje darbuotojų.

„Šis priešiškas žingsnis dar labiau apsunkino dvišalių santykių, kurie ir taip yra kritiškai žemo lygio, padėtį“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ministerija taip pat pažadėjo imtis kitų priemonių ir sakė, kad tarp jų gali būti Rusijos piliečių samdymo norvegų diplomatinėse misijose apribojimai.

Balandžio 13 dieną Norvegijos užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti 15 rusų diplomatų ir nurodė, kad jie vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu.

Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad šalies prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Turėjau ilgą ir prasmingą pokalbį telefonu su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Tikiu, kad šis pokalbis, taip pat Ukrainos ambasadoriaus Kinijoje paskyrimas suteiks galingą postūmį mūsų dvišalių santykių plėtrai“, – teigė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariai pristatė rezoliucijos „Ukrainos pergalė“ projektą, kuriuo remiamos ukrainiečių pastangos kovoje už laisvę ir Ukrainos siekis prisijungti prie NATO.

Šis dokumentas buvo pristatytas antradienį per Helsinkio komisijos surengtą spaudos konferenciją, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Rezoliucijoje teigiama, kad JAV politika yra „užtikrinti, kad Ukraina galėtų išlaikyti suverenitetą tarp savo tarptautiniu mastu pripažintų sienų, siekti teisingumo ir žalos atlyginimo Ukrainai, kad būtų lengviau atkurti šalį, ir integruoti Ukrainą į euroatlantines institucijas, tokias kaip NATO, laikantis JAV politikos nuo 2008 m.“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova išdėstė pagrindinius rezoliucijos projekto punktus, kuriais įvardinami Atstovų Rūmų įsipareigojimai.

Siekiama patvirtinimo, kad JAV politika siekia, jog Ukraina nugalėtų [Rusijos] invaziją ir atkurtų savo tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas.

Taip pat viliamasi, kad jie priims poziciją, anot kurios taiką po Ukrainos pergalės turėtų užtikrinti Ukrainos integracija į NATO ir kitas euroatlantines institucijas, atitinkanti ilgalaikę JAV politiką.

Tarp punktų įtrauktas ir pareiškimas, kad JAV kartu su savo sąjungininkais ir partneriais turėtų dirbti, jog užtikrintų, kad Rusijos Federacija sumokėtų kompensacijas Ukrainai, o pasaulio bendruomenė padėtų atkurti Ukrainą.

Tikimasi, jog Rusijos Federacijos vadovybė bus patraukta atsakomybėn už šį agresyvų karą ir taip būtų atkurtas teisingumas Rusijos Federacijos invazijos metu įvykdytų nusikaltimų aukoms.

Kuo blogesnė padėtis fronte, tuo dažniau Maskva grasina panaudoti branduolinį ginklą. Iš tikrųjų Kremlius jau supranta, kad Rusijos pralaimėjimas kare yra neišvengiamas, įraše tviteryje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

Pasak jo, bet kokie Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra bejėgiškumo ir baimės išraiška.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Kuo blogesnė padėtis fronte, tuo daugiau isteriškų „branduolinių“ pareiškimų girdėsime kaip Kremliaus supratimo apie pralaimėjimo ir atpildo neišvengiamumą rodiklį“, – pridūrė jis.

Kaip rašė „The Guardian“, Vakarų lyderiai ruošiasi tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į numatomą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, panaudos „visas jam likusias priemones“, įskaitant branduolinius grasinimus ir kibernetines atakas.

Anksčiau Nyderlandai pareiškė, kad Kremliaus branduoliniai grasinimai nepaveiks NATO šalių sprendimo padėti Ukrainai.

Dešimtys Rusijos šnipų galėjo dirbti arba dirba Šiaurės Europoje prisidengdami diplomatų vardu – daugiausiai jie priklauso Užsienio žvalgybos arba Saugumo organizacijų tarnyboms, pranešė suomių nacionalinis transliuotojas „Yle“.

Norvegijos NRK, Švedijos SVT ir Danijos DR žurnalistai, bendradarbiaudami su „Dosjė centru“, nustatė dešimtis Rusijos diplomatų, kurie gali būti slapti šnipai. Pastebėta, kad agentams diplomatinėse atstovybėse dažnai skiriamos antraeilės pareigos, tačiau pagrindiniai asmenys retai kada gali būti šnipai.

„Yle“ tyrėjai nustatė ir paviešino informaciją apie tris tokius rusus.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Tarp jų yra Dmitrijus Otoročkinas, kuris gali būti Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas. Iš pradžių jis dirbo Rusijos ambasadoje Helsinkyje, o vėliau buvo perkeltas į Kopenhagą. 2022 m. pavasarį jis buvo išsiųstas į Rusiją. Vyras turėjo tris skirtingas socialinio tinklo „VKontakte“ paskyras, kuriose teikė skirtingą informaciją, tačiau pagal nuotrauką jį buvo lengva atpažinti.

Kiti du įtariami šnipai buvo 60 metų Vladimiras Komarovas ir 37 metų Dmitrijus Dvinjaninovas. Preliminariais duomenimis, jie yra Vyriausiosios žvalgybos tarnybos (GRU) pareigūnai. Jie taip pat buvo išsiųsti 2022 m. pavasarį.

Suomijos gynybos policija pažymi, kad trečdalis Rusijos diplomatų gali būti slaptieji šnipai. Leidinio šaltinių teigimu, Suomijos teisėsaugos pareigūnai kelis kartus užfiksavo, kai diplomatai kreipėsi į Suomijoje esančius rusus šnipinėjimo tikslais.

Tuo pat metu Švedijos transliuotojas SVT nustatė 21 įtariamą diplomatinį šnipą. Mažiausiai 13 iš jų iki 2022 m. balandžio dirbo Stokholme.

Norvegijos NRK žurnalistai pareiškė, kad nustatė net 38 Šiaurės Europoje veikiančius Rusijos žvalgybos agentus. Dar vienas Rusijos šnipas yra Svalbardo saloje. Tai – Rusijos generalinis konsulas Barentsburge Andrejus Čemerilas, kuris gali būti susijęs su GRU.

Anksčiau Švedija paskelbė, kad dėl įtarimų šnipinėjimu išsiunčia penkis Rusijos diplomatus.

Norvegija taip pat 15 Rusijos diplomatų įvardino kaip persona non grata.

Pasak žiniasklaidos, Rusija šnipinėja europiečius įrengdama įvairias antenas ant savo ambasadų.

Ukraina ragina savo sąjungininkes nepasiduoti Rusijos „šantažui“ dėl branduolinių elektrinių, kurias ji užgrobė per invaziją, 37-ųjų Černobylio katastrofos metinių minėjimo proga paskelbė naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė, kad turi būti padaryta viskas, kad „teroristinė valstybė neturėtų galimybių pasinaudoti branduolinės energetikos objektais“.

„Prieš trisdešimt septynerius metus Černobylio atominės elektrinės avarija paliko didžiulį randą visam pasauliui. Turime padaryti viską, kad teroristinei valstybei nebūtų suteikta jokių galimybių pasinaudoti branduolinės energetikos objektais šantažuojant Ukrainą ir visą pasaulį.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

1986 m. sprogus reaktoriui Černobylio atominėje elektrinėje buvusioje sovietinėje Ukrainoje, radiacija pasklido po visą Europą. Manoma, kad iškart po jo žuvo apie 30 elektrinės darbuotojų ir ugniagesių, o dar daugiau žmonių mirė vėliau nuo su radiacija susijusių ligų.

Į šiaurę nuo Kyjivo, netoli Ukrainos sienos su Baltarusija, esanti nebenaudojama elektrinė 2022 m. vasario 24 d., pirmąją Rusijos invazijos dieną, buvo užimta Rusijos karių. Maskvos pajėgos praleido elektrinėje penkias savaites, o 2022 m. kovo 31 d. pasitraukė.

Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną bandymu šantažuoti Kyjivą ir jo sąjungininkus, kad šie įvykdytų Rusijos reikalavimus dėl susirūpinimą keliančių saugos reikalavimų, susijusių su radiacijos lygiu.

Rusijos pajėgų veiksmai Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) gali sukelti nelaimę, kuri būtų daug kartų didesnė už Černobylio katastrofą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Prieš 37 metus Ukraina ir pasaulis susidūrė su viena didžiausių žmogaus sukeltų katastrofų – Černobylio avarija“, – rašė D.Šmyhalis.

Jis pažymėjo, kad sovietinio totalitarinio režimo tylėjimas ir melas apie šią tragediją sukėlė siaubingų pasekmių, kurios toli peržengė šiuolaikinės Ukrainos ribas. Iš viso nukentėjo beveik 5 mln. žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

„Šiandien barbariški Rusijos išpuoliai prie Ukrainos branduolinių objektų, Zaporižios AE okupacija ir jos pavertimas karine baze kelia pasauliui naujos katastrofos, kurios mastas gali viršyti Černobylio avarijos mastą, pavojų“, – pabrėžė premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad kiekviena civilizuota šalis privalo prisiminti 1986 m. balandžio 26 d. įvykius ir pasekmes, kad šiandien galėtų ryžtingai kovoti su Rusijos branduoliniu teroru. Ir pirmas žingsnis šiame kelyje turėtų būti Zaporižios atominės elektrinės demilitarizavimas ir sankcijos visai Rusijos branduolinei pramonei.

Anksčiau Jungtinės Amerikos Valstijos paragino Rusiją neliesti Zaporižios AE branduolinių technologijų, tačiau skelbiama, kad padėtis laikinai okupuotoje atominėje elektrinėje tik blogėja.

Ukraina bendradarbiauja su JAV federaliniu tyrimų biuru (FTB) ir kitomis Amerikos bendrovėmis, kad surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais Vašingtone.

Ukrainos valdžios institucijos renka skaitmeninę informaciją iš mūšių laukų ir Ukrainos miestų, nuniokotų karo, sakė FTB specialusis agentas Aleksas Kobzanecas.

„FTB turi patirties renkant šiuos duomenis, juos analizuojant ir apdorojant“, – antradienį San Franciske vykusioje kibernetinio saugumo konferencijoje tvirtino agentas.

Jo teigimu, bendradarbiavimas apima mobiliųjų telefonų informacijos analizę, DNR mėginių kriminalistinę analizę, taip pat mūšių laukuose surinktų kūno dalių analizę.

Manoma, kad bendras projektas atspindi stiprėjantį JAV ir Ukrainos bendradarbiavimą kibernetiniame fronte, kur Rusija yra bendra abiejų šalių priešininkė.

Rusijos valdžia reikalauja, kad Ukrainos okupuotų teritorijų gyventojai atsisakytų savo šalies pilietybės, pranešė leidinys „Radio Svaboda“.

Teigiama, kad policijai gali būti suteikta teisė tikrinti, ar jose gyvenantys žmonės ir toliau slapta naudojasi ukrainietiškais pasais. Teisininkai sutaria, kad šios naujovės prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat pažeidžia Rusijos įstatymus, nes Rusijoje leidžiama turėti antrą pilietybę.

Ekspertai mato ženklų, kad represijos prieš ukrainiečius okupuotose teritorijose gali sustiprėti.

Kovo mėn. Rusija priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad Ukrainos piliečiai, gavę Rusijos pasą, automatiškai nustoja būti laikomi ukrainiečiais, pažymėjo leidinys.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Ukrainos teisės aktuose aiškiai numatyta pilietybės atsisakymo procedūra – gautą prašymą pasirašo šalies prezidentas. Tačiau Rusijos valdžios institucijos savo įstatymu šią procedūrą ignoruoja. Naujajame Rusijos įstatyme numatyta, kad sprendimai atsisakyti Ukrainos pilietybės priimami Rusijoje: tam reikia pateikti prašymą Rusijos vidaus reikalų ministerijai atsisakyti Ukrainos pilietybės.

Tuo pat metu Rusijos įstatymai numato galimybę turėti antrą pilietybę, todėl naujasis teisinis dokumentas, kuris įsigalios šių metų birželio 17 d., pažeidžia net Rusijos įstatymus.

Dokumente teigiama, kad okupuotų teritorijų gyventojai, tapę Rusijos piliečiais, privalo „nesinaudoti Ukrainos piliečio teisėmis ir nevykdyti jo pareigų. Pavyzdžiui, jiems neleidžiama gauti pasų ir kitų dokumentų. Priešingu atveju jie vėl bus pripažinti ukrainiečiais“.

Siekdama įsitikinti, ar ukrainiečiai nesinaudoja teisėta pilietybe slapta nuo okupacinės valdžios, Rusijos policija ketina tikrinti asmenis, kuriems išduoti rusiški pasai.

Nei įstatyme, nei prezidento dekreto projekte nenurodomos sankcijos už nusižengimus.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad okupacinė administracija suintensyvino priverstinę okupuotų teritorijų gyventojų pasportizaciją.

„Okupantai aktyviai atlieka kratas vietos gyventojų namuose, kad patikrintų, ar jie turi Rusijos pasus. Ukrainos piliečiai, negavę rusiško paso, informuojami, kad iki birželio 1 d. negavus dokumentų, bus deportuoti, o jų asmeninis turtas konfiskuotas“, – rašoma Generalinio štabo suvestinėje.

Dvigubas gyvenimas

Nuo 2018 m. rusai privalo informuoti valstybę, kad turi kitos šalies pilietybę. Rusijos aneksuoto Krymo ir okupuotos Donbaso dalies gyventojams, gavusiems Rusijos pilietybę, toks reikalavimas nebuvo taikomas: pagal nutylėjimą buvo akivaizdu, kad šie žmonės buvo (ir tebėra) kitos šalies piliečiai.

Prieš prasidedant karui, Rusijos valdžios institucijos žiūrėjo pro pirštus, nes ukrainiečiai ir toliau naudojosi savo pilietinėmis teisėmis. 

Dėl šios priežasties aneksuoto Krymo ir okupuotos Donbaso dalies gyventojai iš esmės gyveno dvigubą gyvenimą. Vieni sugebėjo gauti dvi pensijas, kiti gavo du pasus (rusišką ir ukrainietišką) ir kiekvienu atveju naudojosi tuo, kuris buvo patogesnis. Daugelis gavo dvigubą pagrindinių dokumentų rinkinį – gimimo, santuokos ar ištuokos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. 

Be rusiškų dokumentų šiose teritorijose žmonės negali gauti socialinių išmokų, kreiptis dėl medicininės pagalbos, įsidarbinti, leisti vaiko į mokyklą ar darželį, paveldėti, atsidaryti banko sąskaitos, parduoti ar pirkti.

Ukrainos kariai iš Bachmuto kol kas nebuvo išvesti, šalies žiniasklaidai sakė 10-osios šturmo brigados „Edelveis“ spaudos tarnybos vadovas Mykyta Šandyba. 

Taip M.Šandyba komentavo daugelio stebėtojų ir žiniasklaidos pateiktą informaciją apie tariamą taktinį Ukrainos karių pasitraukimą iš Bachmuto. 

Padėtis Bachmute yra sudėtinga, vyksta kovos, ypač dėl „gyvybės kelio“ kontrolės.

„Padėtis Bachmute sudėtinga, Rusijos okupantai nuolat bando pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą, užmėtydami “mėsa„. Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko “gyvybės kelią„, dėl jo vyksta aktyvūs mūšiai. Rusai bando atkirsti mūsų logistiką, bet gynybos pajėgos ją išlaiko. Kalbant apie karių išvedimą iš Bachmuto, to 100 proc. nebus“, – sakė kariškiai. 

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė aktyviai ginasi ir ruošia priešui „nedidelę“ staigmeną.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Atnaujinus „Google“ žemėlapius Mariupolyje rasta naujų masinių kapaviečių. Apie tai pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Detaliai išstudijavome visų kapinių žemėlapį ir Novotroicės kapinėse radome naujų masinių kapaviečių sektorių“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, sektoriai vizualiai didesni už masines kapavietes Vynohradnėje ir Manguše. P.Andriuščenka taip pat sakė, kad Novotroicės kapinės buvo uždarytos ir okupantų kontroliuojamos maždaug iki praėjusių metų liepos vidurio.

„Mes nežinome, kas ir kokiu laiku buvo palaidoti. Stengsimės išsiaiškinti kuo daugiau“, – sakė jis.

Naujose „Google“ nuotraukose taip pat matomas miestas po rusų apšaudymo: susprogdintas Dramos teatras prieš išvalant griuvėsius ir su užrašu „Vaikai“. Pasak P.Andriuščenkos, palydovinės nuotraukos darytos skirtingomis datomis po 2022 m. kovo vidurio.

Garsus Kremliaus kritikas ir populiarus buvęs meras Jevgenijus Roizmanas trečiadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų „diskreditavus“ Rusijos kariuomenę dėl puolimo Ukrainoje.

60-metis J.Roizmanas 2013–2018 metais buvo Jekaterinburgo meras ir yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų.

Jis teisiamas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje viename vaizdo įraše „YouTube“ platformoje.

„Normali nuotaika, aš juk viską suprantu. Kaltės nepripažįstu“, – prieš pirmąjį teismo posėdį vietos žiniasklaidai sakė J.Roizmanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Roizmanas

Antradienį Kyjive vyko forumas „Krymo banga“, kuriame politikos, ekonomikos ir kultūros bei informacijos ekspertai diskutavo apie jaunimo vaidmenį išlaisvinant ir reintegruojant Rusijos okupuotą pusiasalį, pranešė leidinys „Radio Svaboda“.

Forumo metu Ukrainos reintegracijos ministerija įvardino penkis žingsnius, numatytus Kryme po deokupacijos.Pirmiausia, išskirtas saugumo užtikrinimas, Rusijos karinių bazių demilitarizavimas, valstybės pareigūnų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, valdžios institucijų atkūrimas, informacinio saugumo užtikrinimas – tai pirmieji Ukrainos žingsniai Kryme po pusiasalio išlaisvinimo.

„Mes rengiame pirmuosius žingsnius, kurių bus imtasi išlaisvinus Krymo pusiasalį. Pirmasis iš jų, žinoma, yra užtikrinti ten gyvenančių piliečių saugumą. Antrasis – demilitarizuoti pusiasalį nuo Rusijos bazių“, – tvirtino laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministro pavaduotojas Anatolijus Stelmachas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo aneksijos minėjimas

Jis pabrėžė, kad Ukrainai itin svarbu patraukti kaltininkus atsakomybėn.

„Žmonės, įvykdę nusikalstamas veikas prieš mūsų valstybę, bus patraukti atsakomybėn. O tie, kurie į pusiasalį atvyko nelegaliai, turės jį palikti, mes juos išsiųsime“, – pridūrė viceministras.

A.Stelmachas teigė, kad formuojant Krymo personalo rezervą, pirminė teisė į tam tikras pareigas turėtų būti suteikta vietinių gyventojų, jaunimo ir veteranų atstovams.

„Turime užtikrinti, kad Rusijos žiniasklaida nedominuotų Kryme. Turi būti sąžininga Ukrainos valdžios nuomonė, užsienio žiniasklaida turi turėti prieigą. Žmonės turėtų nustoti gyventi Rusijos propagandos vakuume“, – pabrėžė Reintegracijos ministerijos atstovas.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas įspėjo, kad Kinija negali būti patikima taikos tarp Rusijos ir Ukrainos tarpininke, ir teigė, kad Pekinui naudinga pratęsti karą, paskelbė leidinys „Politico“. 

Jo komentarai išsakyti tuo metu, kai Kinija bando pozicionuoti save kaip taikdarę Ukrainoje ir neseniai pateikė miglotą konflikto užbaigimo planą. Ir nors dauguma Vakarų sąjungininkų skeptiškai vertina šias užmačias, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, tvirtina, kad Kinija galėtų atlikti svarbų vaidmenį taikos derybose.

Tačiau P.Pavelas, buvęs generolas ir aukštas NATO vadovas, buvo nedviprasmiškas. Jo teigimu, kalbant apie Ukrainą, Kinija nori tik to, kas geriausia jai pačiai – o kol kas tai yra daugiau karo.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Čekijos prezidentas Petras Pavelas

„Manau, kad Kinija suinteresuota išlaikyti status quo, – sakė P.Pavelas, – nes ji gali priversti Rusiją daryti tam tikras nuolaidas“.

Pekinas, sakė jis interviu praėjusios savaitės pabaigoje, gali gauti iš Maskvos pigios naftos, dujų ir kitų išteklių – mainais į „neribotą“ partnerystę su Kremliumi.

„Kinijai taip pat naudinga, kad Vakarai, palaikydami Ukrainą, tikriausiai tampa šiek tiek silpnesni“, – pridūrė jis.

P.Pavelo pastabos atrodė įžvalgios, kai, praėjus vos kelioms valandoms po jo kalbos, Kinijos ambasadorius Prancūzijoje išprovokavo pasipiktinimą, paskelbęs, kad buvusios sovietinės šalys tarptautinėje teisėje neturi „jokio veiksmingo statuso“ – šis komentaras nuskambėjo atsakant į klausimą, ar Krymas priklauso Ukrainai.

Nors Pekinas pirmadienį atsiribojo nuo šių pastabų, incidentas pakurstė karštą diskusiją apie tai, ar Kinija kada nors gali padėti užtikrinti taiką Ukrainoje.

„Nemanau, – pareiškė Čekijos vadovas, – kad Kinija tikrai suinteresuota greitai išspręsti karą“.

Praėjusį mėnesį prezidento pareigas pradėjęs eiti P.Pavelas taip pat atkreipė dėmesį, kad Pekinas karą naudoja mokytis.

„Kinija kasdien iš šio konflikto pasimoko, – tikino Čekijos lyderis. – Jie atidžiai stebi, ką daro Rusija, kaip reaguoja Vakarai“.

Ukrainoje didėja nuogąstavimai, kad Maskva verčia savo artimą sąjungininkę Baltarusiją tiesiogiai dalyvauti kovose, nes baltarusiai kviečiami į karinius mokymus, pranešė naujienų agentūra AP.

„Rusijos kariai jau yra Baltarusijoje, ir aš matau, kad šalis pamažu virsta kareivinėmis“, – agentūrai sakė inžinierius Ruslanas, kuris neseniai buvo iškviestas į karinius mokymus Baltarusijos sostinėje Minske.

Visi baiminasi, kad baltarusiams nebus leista per ilgai stebėti karo iš tolo.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pastaraisiais mėnesiais rėmėsi Kremliaus politine ir ekonomine parama, padedančia susidoroti su protestais ir masiniais areštais.

Neseniai Minske buvo suformuotas Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos dalinys, kuriame, kaip manoma, dislokuoti kai kurie Maskvos raketiniai daliniai.

Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė pasieniečius šiaurės vakarų Voluinės srityje ir pareiškė, kad šalis turi būti „pasirengusi“ galimai Baltarusijos invazijai, pažymėjo AP.

Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „rekordiškai sparčiai militarizuojasi“ ir, jo žodžiais tariant, agresyviai siekia sulaikyti jo šalį.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.

S.Lavrovas sakė, kad neseniai buvo pasirašyta deklaracija, kurioje, anot jo, iš esmės teigiama, kad 31 narę turintis NATO karinis aljansas užtikrins 27 nares turinčios ES politinės ir ekonominės organizacijos saugumą.

Jis, matyt, turėjo omenyje sausio 19 dienos ES ir NATO deklaraciją dėl strateginės partnerystės, kurioje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną vadinamas didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui per pastaruosius dešimtmečius.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Joje šis įvykis vadinamas svarbiu euroatlantinio saugumo ir stabilumo momentu ir raginama glaudžiau bendradarbiauti ES ir NATO, kad būtų galima atremti kylančias grėsmes saugumui. Taip pat dokumente teigiama, kad tai padės sustiprinti saugumą Europoje ir už jos ribų. Be to, joje skatinamas kuo aktyvesnis NATO narių, nepriklausančių ES, ir Bendrijos narių, nepriklausančių Aljansui, dalyvavimas, tačiau deklaracijoje nenurodoma, kad NATO užtikrins ES saugumą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai skundžiasi dėl NATO plėtros, ypač prie savo šalies sienų, ir tuo iš dalies pateisina įsiveržimą į Ukrainą.

Tačiau Rusijos puolimas sukėlė baimę kitoms kaimynėms, ir Suomija šį mėnesį įstojo į NATO, nutraukdama dešimtmečius trukusią savo karinio neprisijungimo politiką.

Nors NATO teigia, kad nekelia grėsmės Rusijai, šios Šiaurės Europos šalies prisijungimas sudavė didelį politinį smūgį V.Putinui.

Prisijungus Suomijai, Rusijos siena su NATO – didžiausiu pasaulyje saugumo aljansu – padidėjo dvigubai. ES narė Švedija taip pat siekia narystės NATO ir tikisi netrukus sulaukti galutinio pritarimo.

Praėjusią savaitę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukrainos teisėta vieta yra kariniame aljanse, ir pažadėjo daugiau paramos šaliai per savo pirmąjį vizitą Kyjive nuo invazijos pradžios. Kremlius į tai atsakė pakartodamas, kad neleisti Ukrainai įstoti į NATO tebėra pagrindinis invazijos tikslas, argumentuodamas, kad Kyjivo narystė aljanse keltų egzistencinę grėsmę Rusijai.

Ukraina taip pat siekia narystės ES, o vasario mėnesį bloko vadovai pažadėjo, kad padarys viską, ko reikia, kad paremtų Ukrainą. Tačiau jie nepateikė jokio tvirto tvarkaraščio, pagal kurį būtų galima pradėti derybas dėl stojimo į ES, kaip tikėjosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

S.Lavrovas buvo paklaustas, ar karas Ukrainoje nebuvo klaidingas apskaičiavimas, nes Maskva griežtai prieštaravo NATO plėtrai, o invazija paskatino Suomijos, o ateityje galimai ir Švedijos bei Ukrainos, kuri tikisi, kad jai bus sudarytos sąlygos prisijungti, narystę.

„NATO niekada neketino sustoti“, – atsakė Rusijos ministras, atkreipdamas dėmesį į neseniai priimtą ES ir NATO deklaraciją ir pastarųjų metų veiksmus, kai Aljansui nepriklausiusios Švedija ir Suomija „vis dažniau dalyvavo NATO karinėse pratybose ir kituose veiksmuose, kuriais buvo siekiama sinchronizuoti NATO narių ir neutralių valstybių karines programas“.

S.Lavrovas sakė, kad Rusijai kelis kartus buvo pažadėta, jog NATO nesiplės, tačiau teigė, kad tai buvęs melas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGK) sekretorius Oleksijus Danilovas paragino nustoti spekuliuoti kontrpuolimo tema, nes apie tikruosius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planus žino tik nedaugelis žmonių.

Sekretorius pareiškė, kad informaciją apie Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą turi tik ribotas skaičius žmonių. Todėl visos žinios skelbiamos žinios apie tai, kur ir kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins priešą, yra subjektyvios.

Kaip nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo NSGK sekretorius, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas labai priklauso nuo ginkluotės tiekimo tempų ir apimčių. Ukraina rengia teritorijos deokupacijos planą, o kai ateis laikas, ukrainiečiai savo akimis pamatys rezultatus.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„Suprantame, kad jei artimiausiu metu ginklų tiekimas tęsis tokiu pat būdu ir tempu, turime savo planą, apie kurį šiandien niekas nežino. Kai žmonės pradeda kalbėti apie vadinamąjį didįjį kontrpuolimą, turėkite omenyje, kad informaciją apie šį kontrpuolimą turi tik labai ribotas skaičius žmonių. Kada, kaip ir kokiu būdu – pamatysite savo akimis“, – sakė O.Danilovas.

Žiniasklaidą užplūdo žinios apie numatomą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. Nepaisant ekspertų prognozių ir žiniasklaidos įžvalgų, Ukrainos pareigūnai teigia, kad apie ginkluotųjų pajėgų planus žino tik nedaugelis žmonių.

Pasak šalies žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengs į Krymą pavasarį, o prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina aktyviai rengia naujas brigadas ir karinius dalinius.

Ukrainos ambasada Moldovoje pakomentavo pastarojo meto incidentus su Ukrainos vėliavomis dviejuose Kišiniove vykusiuose renginiuose – rusų muzikanto Noize MC koncerte ir šokių čempionate.

„Ukrainos ambasada Moldovos Respublikoje atidžiai nagrinėja visas incidentų aplinkybes“, – sakoma ambasados išplatintame pranešime.

Pabrėžta, kad, jei Ukrainos valstybinės vėliavos negerbimo/pažeidimo faktai pasitvirtins, „reakcija bus ryžtinga ir nedviprasmiška“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Anksčiau Kišiniove vykusiame Rusijos muzikanto Noize MC (Ivanas Aleksejevas), smerkiančio Kremliaus agresijos karą ir palikusio šalį nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, koncerte klubo apsaugos darbuotojai grubiai atėmė iš lankytojų Ukrainos vėliavas.

Savaite anksčiau, balandžio 16 d., Moldovos sostinėje vyko pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionatas. Pasak Ukrainos šokėjų, čempionato organizatoriai, t. y. Moldovos sportinių šokių federacija, uždraudė jiems dalyvauti dalyvių supažindinimo su Ukrainos vėliava ceremonijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „nuo invazijos pradžios okupantai taip pat sunaikino arba sugadino daugiau kaip 60 muziejų ir galerijų įvairiuose mūsų šalies regionuose“.

Jis taip pat pažymėjo, kad per rusų raketų S-300 ataką prieš Kupjansko muziejų Charkivo srityje žuvo dvi moterys. Miestas yra maždaug už 10 km nuo fronto linijos.

Ukrainos lyderis priminė, kad per vieną iš Rusijos smūgių pietinėje Chersono srityje buvo sugriauta bažnyčia.

„SIPA“/„Scanpix“/Suniokota bažnyčia Zaporižios srityje

„Ši bažnyčia tapo viena iš šimtų bažnyčių ir maldos namų, sunaikintų per Rusijos smūgius“, – sakė jis.

V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos pajėgos įsiveržė į Kryme gyvenančio totorių aktyvisto Abduresheto Dzhepparovo namus.

„Jis yra vienas iš Krymo totorių nacionalinio judėjimo atstovų, žmogaus teisių gynėjas, Ukrainos pilietis. Nežinia, kur jis dabar yra, kas su juo vyksta.“

Tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros buvo perimti trys Rusijos kariniai orlaiviai, skridę be atsakiklių signalų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos atpažino du naikintuvus „Suchoj Su-27“ ir vieną lėktuvą „Iljušin Il-20“, pranešė Vokietijos karinės oro pajėgos. 

Tviteryje paskelbtos kelios skrydžio nuotraukos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo nustatomos galimos atsakomosios priemonės, jei užsienyje būtų areštuotas Rusijos turtas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Dekrete, kuris taip pat buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, nurodoma, kad jei Rusijos turtą areštuos „priešiškos šalys“, Maskva laikinai kontroliuos Rusijoje esantį užsienio turtą.

Dokumente taip pat skelbiama, kad laikinas turto valdymas gali būti atšauktas ir panaikintas tik tuo atveju, jei taip nuspręs Rusijos prezidentas.

Agentūra „Tass“ taip pat pranešė, kad Maskva ėmėsi laikinai valdyti vokiečių dujų skirstytojos „Uniper SE“ Rusijos padalinio turtą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, jog Bachmuto miesto vakariniuose rajonuose tęsiasi intensyvūs trumpojo nuotolio mūšiai – nei vienos nei kitos pajėgos nėra linkusios užleisti savo pozicijų.

Kaip vieną iš svarbiausių pastarosios savaitės įvykių britų žvalgyba įvardina miesto pakraščiuose, netoli Chromovės kaimo, vykstančias kovas, kur Ukraina siekia išlaikyti savo tiekimo kelio „0506“ kontrolę.

Manoma, kad esama ir kitų tiekimo kelių aplink Bachmutą, tačiau galimybes jais naudotis apsunkina dėl oro sąlygų susidaręs purvas.

Ukrainos Bachmuto miestas puolamas jau daugiau nei 11 mėnesių, pažymėjo Gynybos ministerija. 

„Ukrainos gynyba Bachmute tapo vienu iš daug gilesnės gynybinės zonos elementų, į kurią įeina ir į vakarus esantis Chasiv Jaro miestas“, – rašoma apžvalgoje.

Specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) vadas brigados generolas Viktoras Chorenko apsilankė karščiausioje fronto vietoje – Bachmute, susipažino su esama padėtimi ir pabendravo su šią gyvenvietę ginančiais SSO dalinių kariais.

Pažymima, kad nepaisant priešo persvaros ir masinių atakų, kuriomis siekiama sunaikinti miesto teritorijas, SSO kovotojai smogia priešui svarbiausiose vietovėse, naikina jo personalą ir vykdo daugybę kitų užduočių, trukdydami Rusijos kariuomenės pajėgų judėjimui ir jų bandymams užimti miestą.

V.Chorenko pabrėžė specialiųjų pajėgų darbo svarbą ginant Bachmutą ir pažymėjo SSO operatorių profesionalumą.

„Iš tiesų, padėtis Bachmute sudėtinga, tačiau kas geriau už jus gali žinoti, ką daryti ir kaip elgtis dabartinėmis aplinkybėmis. Jūsų darbas čia dar kartą įrodo, kad specialiosios pajėgos visų pirma reiškia kokybę, o ne kiekybę“, – kalbėjo jis. 

Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia daugiau nei 188 000 rusų okupantų.

Per pastarąją parą likviduota 640 priešų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Taigi, bendri priešo nuostoliai jau pasiekė maždaug 188 410 karių.

Be to, per praėjusią parą buvo sunaikinti keturi rusų tankai, 11 šarvuotų kovos mašinų, 14 artilerijos sistemų, viena oro gynybos sistema, trys operatyviniai ir taktiniai bepiločiai orlaiviai, aštuoni automobiliai ir cisternos bei septyni specialiosios technikos vienetai.

Rusai vykdo aktyvius puolimo veiksmus trimis kryptimis: Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rytiniu pranešimu, per pastarąją parą gynybos pajėgos šiuose fronto sektoriuose atrėmė 39 priešo atakas. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi dėl Bachmuto ir Marjinkos.

Pažymimas karinis Rusijos aktyvumas su Ukraina besiribojančiose teritorijose Briansko, Kursko ir Belgorodo srityse. Iš šių teritorijų rusai apšaudo Ukrainos pasienio gyvenvietes iš artilerijos ir minosvaidžių.

Kremlius vengia atvirų represijų, nes baiminasi dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo stabilumo.

Tokią išvadą padarė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Pažymima, kad Rusijos ultranacionalistai pasisako už tai, kad Kremlius grįžtų prie stalinistinių represijų, ir tikisi, kad V.Putinas jas sustiprins. Tačiau Kremlius ir toliau vengia atvirų represinių priemonių, nes baiminasi dėl V.Putino režimo stabilumo.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Visų pirma Rusijos vyriausybė iš Dūmos atsiėmė įstatymo projektą, pagal kurį iš šalies pabėgusiems rusams būtų padidinti mokesčiai nuo 13 iki 30 procentų, nors ultranacionalistai ne kartą ragino Kremlių nacionalizuoti rusų „išdavikų“ turtą. ISW mano, kad Kremlius „nesiryžta imtis tokių nepopuliarių priemonių“.

Ultranacionalistai ne kartą atvirai ragino grįžti prie stalinistinių represijų. Buvo tikimasi, kad V.Putinas bus visiškai atsidavęs karui ir palaikys represinę politiką.

Neseniai „Vieningosios Rusijos“ Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas ragino Rusijoje atgaivinti „liaudies priešo“ sąvoką. Kartu A.Guruliovas prisipažino, kad pats nori grįžti prie stalinistinių represijų.