Oficialu: Ukrainos gynėjai kontroliuoja pietvakarių Bachmutą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Buvęs grupės „Wagner“ samdinys Andrejus Medvedevas, kuris Norvegijoje paprašė politinio prieglobsčio, teigia nusprendęs grįžti į Rusiją.

Interviu Rusijos žmogaus teisių aktyvistui Vladimirui Osečkinui A.Medvedevas sakė, kad paskambino į Rusijos ambasadą Osle ir paprašė leisti jam grįžti namo.

„Reuters“/„Scanpix“/"Wagner" samdinių grupės dezertyras Andrejus Medvedevas

A.Medvedevas davė keletą interviu, kuriuose aiškino, kad išvykti ir prašyti prieglobsčio Norvegijoje jį paskatino „Wagner“ įvykdyta savų dezertyrų žmogžudystė.

CNN jis sakė, kad tapo žiaurumo ir nekompetencijos liudininku fronto linijose Ukrainoje, kur šios samdinių grupės kovotojai atliko pagrindinį vaidmenį Rusijos invazijoje.

Gegužės 18 d. Ukrainos vyriausiasis kovos su korupcija teismas nurodė 60 dienų sulaikyti dabar jau buvusį Aukščiausiojo teismo vadovą Vsevolodas Kniazevas, pranešė naujienų portalas „Suspilne“.

Korupcija kaltinamas V.Kniazevas bus laikomas suimtas iki liepos 14 d., jei nesumokės 107 mln. grivinų (2,9 mln. JAV dolerių) užstato.

Pasak „Suspilne“, prokurorai iš pradžių prašė nustatyti daugiau nei 150 mln. grivinų (4 mln. JAV dolerių) užstatą, tačiau teismas prašymą patenkino tik iš dalies.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos Aukščiausiojo teismo teisėjas Vsevolodas Kniazevas

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos Aukščiausioji teisingumo taryba balsavo už tai, kad V.Kniazevas, kurį valdžios institucijos pirmą kartą sulaikė gegužės 15 d., būtų sulaikytas toliau.

Kadangi V.Kniazevas išlieka Ukrainos teisėju net ir po to, kai buvo atleistas iš pareigų Aukščiausiajame Teisme, Aukščiausioji teisingumo taryba turėjo leisti jį suimti.

Jei V.Kniazevas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 12 metų kalėjimo. Jis kaltinamas gavęs 1,8 mln. dolerių kyšį mainais už Ukrainos oligarchui Kostantinui Ževagui palankų teismo sprendimą.

Joe Bideno administracija pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkėms davė suprasti, kad JAV leistų joms eksportuoti naikintuvus F-16 į Ukrainą, teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

Tai įvyko tuo metu, kai Baltieji rūmai susidūrė su vis didesniu Kongreso narių ir sąjungininkių spaudimu padėti Ukrainai įsigyti lėktuvų intensyvėjant Rusijos oro atakoms. 

Tačiau administracijos pareigūnai nežino apie jokius oficialius sąjungininkų prašymus eksportuoti F-16, o Valstybės departamento pareigūnams, kuriems paprastai būtų pavesta tvarkyti dokumentus, reikalingus tokiam trečiųjų šalių perdavimui patvirtinti, nebuvo liepta imtis darbo, sakė pareigūnai.  

Kelios Europos šalys turi JAV pagamintų naikintuvų atsargų, įskaitant Nyderlandus, kurie pareiškė norą dalį jų eksportuoti į Ukrainą. Tačiau Jungtinės Valstijos turėtų pritarti tokiam perdavimui trečiosioms šalims.

Nors JAV ir toliau nenori siųsti savo F-16 į Kyjivą, JAV pareigūnai CNN sakė, kad administracija yra pasirengusi pritarti reaktyvinių lėktuvų eksportui į Ukrainą.

JAV pareigūnai aptaria veiksmų planą, jei Rusijos karas Ukrainoje virstų „įšaldytu“ konfliktu, gegužės 18 d. pranešė „Politico“.

Tarp Baltuosiuose rūmuose aptartų variantų yra ir galimas teritorinis atribojimas, kurio Ukraina ir Rusija galėtų susitarti neperžengti, nenustatant naujų oficialių sienų, rašė „Politico“.

Pasak leidinio, diskusijos vyksta Joe Bideno administracijai vis labiau nerimaujant, kad laukiamas Ukrainos kontrpuolimas „nesuduos Rusijai mirtino smūgio“.

„Mes planuojame ilgam laikui, nesvarbu, ar ji atrodo įšaldyta, ar atitirpusi“, – sakė JAV pareigūnas, susipažinęs su diskusijomis. Pareigūnas „Politico“ sakė, kad J.Bideno administracija vis daugiau dėmesio skiria tokiam planavimui, nes pastaraisiais mėnesiais „viskas buvo skirta skubiems ir trumpalaikiams dalykams“.

Ketvirtadienį Pentagonas pranešė, kad per Rusijos raketų antskrydį prieš Kyjivą apgadinta „Patriot“ raketų baterija buvo sutvarkyta.

„Viena “Patriot„ sistema buvo apgadinta, bet dabar ji jau sutvarkyta“, – sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

CNN trečiadienį pranešė, kad žala buvo minimali.

„Scanpix“/AP nuotr./Patriot oro gynybos sistema

Gegužės 18 d. Ukrainos pajėgos kontroliuoja pietvakarinę Donecko srities Bachmuto dalį, pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Pasak H.Maliar, per pastarąją parą Ukrainos kariai vietomis pasistūmėjo į pietus ir į šiaurę nuo miesto, kai kuriose vietovėse iki vieno kilometro.

Rusijos kariuomenė „šiandien visą dieną atakavo Bachmutą“, perkėlusi didžiąją dalį savo rezervų į Bachmutą ir sustiprinusi savo grupuotę, sakė pareigūnė. Pranešama, kad Ukrainos kariai atrėmė visas atakas.

Pietiniame Bachmuto pakraštyje Rusijos kariai vykdė puolamuosius veiksmus, bandydami susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau patyrė nuostolių ir jiems nepavyko, pridūrė H.Maliar.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos trečioji puolamoji brigada pranešė padariusi proveržį vakariniame Bachmuto pakraštyje, kuris suteikė jiems atramos tašką „tolesniam kontrpuolimui“.

 Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad kitą mėnesį arba liepos pradžioje Maskvoje lankysis Afrikos lyderių delegacija pagal Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos paskelbtą taikos iniciatyvą karui Ukrainoje užbaigti.

C.Ramaphosa antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti šešių narių misiją Maskvoje ir Kyjive. 

„Atsižvelgdami į prezidento Ramaphosos pageidavimus, kalbame apie vizitą birželio viduryje, pabaigoje arba liepos pradžioje“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sočyje

S.Lavrovas kalbėjo spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ugandos Jeje Odong. Uganda yra viena iš iniciatyvoje dalyvaujančių šalių.

C.Ramaphosos delegacijoje dalyvaus Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto ir PAR vadovai.  

„Prezidentas (V.Putinas) visada pasirengęs kalbėtis su visais mūsų partneriais, kurie nuoširdžiai suinteresuoti stabilumu pasaulyje“, – sakė S.Lavrovas.

Jis pridūrė, kad Rusija lauks delegacijos pateiktų konkrečių iniciatyvų.

C.Ramaphosa nenurodė konkretaus vizito laiko ar kitų detalių, tik pasakė, kad karas yra pražūtingas, o Afrika dėl jo taip pat labai kenčia.

Afrikos šalys smarkiai nukentėjo dėl kylančių grūdų kainų ir poveikio pasaulinei prekybai.

Šis pranešimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai C.Ramaphosa pareiškė, kad Pietų Afrika susidūrė su, anot jo, nepaprastu spaudimu pasirinkti pusę, Jungtinėms Valstijoms apkaltinus Pretoriją slapta tiekus ginklus Rusijai, nors tai prieštarautų jos deklaruojamam neutralumui.

Gegužės 18 d. Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas pranešė, kad Norvegija pateiks Ukrainai iki aštuonių daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS) ir tris „Arthur“ artilerijos vietos nustatymo radarus.

„AP“/„Scanpix“/Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas

Norvegijos ir Švedijos bendrai sukurta mobilioji radarų sistema „Arthur“ skirta priešo lauko artilerijai aptikti, kad būtų galima ją sunaikinti.

Tiekimas bus vykdomas „glaudžiai bendradarbiaujant“ su Jungtine Karalyste, sakė B.Gramas po susitikimo su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Austrijos prezidentas ir vyriausybė nesutaria dėl to, ar šalis turėtų siūlyti Ukrainai pagalbą vykdant civilinių teritorijų išminavimą, gynybos ministrui ir vienai didžiausių opozicinių partijų išreiškus nuogąstavimą, jog tai turėtų pasekmių Austrijos kariniam neutralumui.

Prezidentas Alexander'as Van der Bellenas, kuris formaliai yra vyriausiasis kariuomenės vadas, bet faktiškai neturi įtakos kasdienei politikai, Austrijos spaudos agentūrai APA sakė, kad nesupranta, kodėl vyriausybė vis dar dvejoja šiuo klausimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexander’as Van der Bellenas

„Parama išminuojant civilines teritorijas, pavyzdžiui, gyvenamuosius pastatus, mokyklas, vaikų darželius ar žemės ūkio paskirties plotus, tikrai neprieštarauja Austrijos neutralumui; tai humanitarinis reikalas“, – pareiškime APA teigė A.Van der Bellenas.

Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner su tuo nesutiko ir ketvirtadienį radijui „Oe1“ sakė, kad „šiuo metu situacija tokia neaiški, kad negalime atskirti humanitarinio ir karinio išminavimo“.

Ji taip pat teigė, kad Austrija šiuo metu teikia išminavimo pagalbą Vakarų Balkanuose, nes „pasibaigus karui tai tikrai prasminga“.

K.Tanner sakė, kad Austrija suteiks finansinę paramą visos Europos humanitarinio išminavimo misijai, jei tokia misija bus pradėta.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Austrija, Europos Sąjungos narė, bando išlaikyti ilgalaikį karinį neutralumą, smerkdama invaziją ir prisidėdama prie sankcijų Maskvai įvedimo.

Opozicinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri pastaruoju metu pirmavo nacionalinėse apklausose ir kritikavo ES sankcijas Rusijai, apkaltino A.Van der Belleną visiškai ignoruojant Austrijos karinį neutralumą.

„Karinių pajėgų siuntimas į kariaujančią šalį tikrai negali būti suderinamas su mūsų neutralumu“, – trečiadienį pareiškė partijos lyderis Herbertas Kicklis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as teigė, kad ilgo nuotolio raketos „Storm Shadow“, kurias Ukrainai suteikė Didžioji Britanija, buvo panaudotos nuo tada, kai buvo paskelbta apie dislokavimą.

Ketvirtadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje Londone kartu su savo kolega iš Norvegijos Bjørnu Arildu Gramu, B.Wallace'as sakė, kad daugiau informacijos nepateiks.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad, mano supratimu, ji buvo naudojama nuo tada, kai paskelbėme apie jos dislokavimą Ukrainoje, tačiau nesiruošiu gilintis į smulkesnes detales“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenės 3-ioji atskiroji šturmo brigada pranešė apie proveržį vakariniame Bachmuto pakraštyje – gynėjai pasistūmėjo 2000 metrų į plotį ir 700 metrų į gylį. 

„3-ioji šturmo brigada vykdė puolamąsias operacijas vakariniame Bachmuto pakraštyje, sudarydama atramos tašką tolesniam kontrpuolimui.

Pralaužimo plotis siekė 2000 metrų, o gylis – 700 metrų“, – skelbiama pranešime.

Jos teigimu, tarp Rusijos kovotojų yra mažiausiai 50 žuvusiųjų ir iki šimto sužeistųjų.

Dar 4 rusai pateko į nelaisvę.

Taip pat buvo likviduoti okupantų rezervai šiame rajone, įskaitant kelis rusų amunicijos sandėlius.

Kyjivas iki rugsėjo mėnesio turi parodyti pasauliui reikšmingus karinius laimėjimus ir įrodyti, kad iš Vakarų gauta ginkluotė nebuvo iššvaistyta veltui. Keli Europos pareigūnai su anonimiškumo sąlyga sakė laikraščiui „Financial Times“.

Pasak jų, Vakarų karinė pagalba Ukrainai greičiausiai artėja prie savo piko ir netrukus pradės mažėti dėl vidaus politinės padėties Jungtinėse Valstijose. Todėl Kyjivas turi labai nedaug laiko pasiekti lemiamą pergalę prieš įsibrovėlius.

„Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad karinė parama kovai su Rusija artėja prie piko, o aukšto rango Europos pareigūnai vis labiau nerimauja dėl [galimo] pagalbos srautų sumažėjimo kitais metais, nes Jungtinėse Valstijose prasideda nesutarimus kelianti prezidento rinkimų kampanija“, – rašoma straipsnyje.

Leidinyje pažymima, kad Jungtinės Valstijos buvo pagrindinė ginklų tiekėja Ukrainai. Pasak JAV pareigūnų, jau patvirtintos pagalbos Ukrainai užteks dar maždaug penkiems karo mėnesiams, įskaitant numatomą didelį kontrpuolimą.

Tačiau pernai patvirtintas didelis 48 mlrd. dolerių vertės JAV pagalbos Ukrainai paketas jau artėja prie išsekimo. Europos sąjungininkai abejoja, ar Vašingtonas galės vėl skirti tokio pat dydžio finansavimą, nes tam reikia balsavimo Kongrese, o diskusijų dėl pagalbos Ukrainai tikslingumo vis daugėja.

„Negalime amžinai išlaikyti tokio paties lygio paramos“, – leidiniui sakė vienas aukšto rango pareigūnas ir pridūrė, kad dabartinis paramos Ukrainai lygis galėtų būti išlaikytas metus ar dvejus, bet ne ilgiau.

Baltarusijoje, netoli sienos su Ukraina, atsirado prieštankinių įtvirtinimų, vadinamų „drakono dantys“, linija. Apie tai skelbia stebėjimo projektas „Belarussian Gayun“.  

Pranešama, kad įtvirtinimų linija yra už 10 km nuo Gomelio, netoli greitkelio M8 link sienos su Ukraina. Atstumas nuo jų įrengimo vietos iki sienos su Ukraina yra apie 20 kilometrų.

Be to, netoliese vyksta statybos darbai, kurių metu statomi, kaip spėjama, įtvirtinimai.

„Belarussian Gayun“ nuotr./Įtvirtinimų linija

Tuo pat metu ketvirtadienio rytą Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Ukrainos kontrpuolimą pavadino „dezinformacija“ ir pareiškė, kad „mano nuomone, jokio kontrpuolimo nėra ir negali būti“.

Ukrainos teisėsaugos pareigūnai nustatė dar du Rusijos karo nusikaltėlius. Vyrai šaudė ukrainiečius per laikinąją Bučos miesto Kyjivo srityje okupaciją.

„Tai parašiutininkų kuopos vadas ir 106-osios oro desanto divizijos 137-ojo parašiutininkų pulko padalinio vadas“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Įtariamieji kaltinami nusikaltimu pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį „Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“. Šiame straipsnyje numatyta iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad Rusijos okupantai apšaudo Charkivą ir regioną, ir paragino gyventojus slėptis.

„Pirminiais duomenimis, pataikyta buvo Charkivo rajono kaime. Nukentėjo privatus namas. Po griuvėsiais gali būti žmogus. Įvykio vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos. Duomenys tikslinami“, – teigė jis. 

Administracijos vadovas paragino visus likti slėptuvėse. 

Baltieji rūmai negalėjo atsakyti į klausimą, ar Ukraina pradėjo numatytą kontrpuolimą, kad išlaisvintų Rusijos užgrobtas teritorijas.

Tai pareiškė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sulivanas.

„Kaip žinote, tai nėra panašu į D dienos išsilaipinimą paplūdimyje. Tokio pobūdžio kariniai veiksmai yra dinamiškesni, daugiasluoksniai, daugialypiai“, – sakė J.Sullivanas.

Jis atsisakė pasakyti, ar Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo puolimą.

„Leisiu ukrainiečiams apibūdinti ir aprašyti, ką jie daro. Pasakysiu tik tiek, kad kai kuriose Ukrainos dalyse vyksta intensyvios kovos, kaip neseniai matėme kovose aplink Bachmutą“, – sakė J.Sullivanas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad Ukrainai dar reikia „šiek tiek daugiau laiko“ prieš pradedant kontrpuolimą. Tai daroma tam, kad į Ukrainą galėtų atvykti didžioji dalis žadėtos Vakarų karinės pagalbos.

JAV valdžios institucijos pripažįsta, kad Rusijos ir Ukrainos karas gali virsti dešimtmečiams įšaldytu konfliktu, panašiu į situaciją su pasidalijusia Korėja. Tai pranešė amerikiečių leidinys „Politico“, remdamasis pokalbiais su šaltiniais Vašingtone.

Žurnalistų teigimu, Baltieji rūmai ir kitos JAV valdžios institucijos jau preliminariai aptarė galimas demarkacinės linijos, kurios Ukraina ir Rusija sutiktų neperžengti, bet kuri neturėtų būti oficiali siena, konfigūracijas.

„Tai scenarijus, kuris ilgainiui gali pasirodyti realiausias, atsižvelgiant į tai, kad nei Kyjivas, nei Maskva nėra linkę niekada pripažinti pralaimėjimo. Be to, jis tampa vis labiau tikėtinas administracijoje stiprėjant jausmui, kad būsimas Ukrainos kontrpuolimas nesuduotų Rusijai mirtino smūgio“, – rašo „Politico“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pažymima, kad įšaldytas konfliktas galėtų būti politiškai priimtinas ilgalaikis rezultatas Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Ukrainos šalims partnerėms, nes tai sumažintų Kyjivo rėmimo išlaidas. Mainais Ukrainai galėtų būti pasiūlyti ilgalaikiai saugumo ryšiai su JAV ir NATO.

„Egzistuoja tam tikra mąstymo kryptis, kuri sako: Ukrainiečiai turėtų gauti Mariupolio miestą ir prieigą prie Azovo jūros. Yra ir kitų, kuriems ne taip svarbu, kaip išdėstytos linijos, jei tik Ukraina bus saugi ateityje“, – sakė buvęs administracijos pareigūnas, apibūdindamas pokalbius JAV vyriausybės sluoksniuose.

Leidinyje pažymima, kad tokios diskusijos dar tik prasideda, o JAV pareigūnai tikisi, kad karas dar kurį laiką išliks karštas. Atitinkamai Joe Bideno administracija šiuo metu ketina ir toliau teikti Ukrainai būtiną ginkluotę ir paramą.

Vienas iš leidinio pašnekovų pabrėžė, kad Vašingtonui būdinga lygiagrečiai planuoti kelis scenarijus.

Kinija ketvirtadienį pranešė, kad jos specialusis pasiuntinys susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per anksčiau šią savaitę Kyjive vykusias derybas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas sakė, kad susitikimas įvyko po pasiuntinio Li Hui diskusijų su Ukrainos diplomatijos vadovu ir kitais vyriausybės pareigūnais.

„Nėra panacėjos krizei išspręsti, – sakė Wang Wenbinas žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją. – Visos šalys turėtų sudaryti palankias sąlygas politiniam sprendimui ir stiprinti abipusį pasitikėjimą.“

Vizitas įvyko po ankstesnio V.Zelenskio ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pokalbio telefonu.

Per dvi dienas trukusį vizitą Li Hui ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

D.Kuleba informavo Li Hui, buvusį Kinijos ambasadorių Maskvoje, „apie stabilios ir teisingos taikos, grindžiamos pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, atkūrimo principus“.

Pareiškime teigiama, kad D. Kuleba pakartojo savo vyriausybės poziciją, jog Ukraina nesutinka su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų jos teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą. 

Xi Jinpingo vyriausybė sako, kad yra neutrali ir nori tarpininkauti 15 mėnesių trunkančiame plataus masto kare, tačiau politiškai ir ekonomiškai yra artima Maskvai.

Kinija laiko Maskvą diplomatine ir karine partnere, siekiančia pasipriešinti Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulio reikaluose. Pekinas atsisakė kritikuoti invaziją.

Vasarį Pekinas paskelbė siūlomą taikos planą, tačiau Ukrainos sąjungininkai iš esmės jį atmetė, sakydami, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo išvesti savo pajėgas. Tuo metu V. Zelenskio 10 punktų taikos plane numatyta įsteigti tribunolą, kuris persekiotų už Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Li Hui taip pat lankysis Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie jo darbotvarkę.

Politikos analitikai įžvelgia mažai vilties sudaryti taikos susitarimą, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra pasirengusios nutraukti kovą.

Afrikos šalys taip pat imasi taikos iniciatyvos dėl karo Ukrainoje.

Taikos susitikimas dėl Ukrainos taps svarbiausia šią savaitę Japonijoje vykstančio Septynių šalių grupės (G-7) vadovų suvažiavimo tema, su diskusijomis susipažinęs ES pareigūnas sakė „Reuters“. 

„Šią savaitę Japonijoje vyksiančiame susitikime turtingųjų G7 šalių vadovai aptars idėją surengti tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos“, – sakė agentūra, remdamasi šaltiniu. 

G7 lyderiai susitiks gegužės 19-21 d. Japonijos mieste Hirošimoje.

Aukščiausiojo lygio susitikime G7 šalys taip pat aptars įšaldyto Rusijos turto panaudojimą.

Kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl savo taikos plano vienoje iš Europos sostinių.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, ES siūlo aukščiausiojo lygio susitikimą surengti Kopenhagoje prieš liepos mėn. įvyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

Savarankiškai Baltarusijos lyderiu pasiskelbęs ir Rusijos diktatoriaus sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad visi žodžiai apie Ukrainos kontrpuolimą yra „dezinformacija“.

A.Lukašenka tradiciškai pareiškė, kad Ukraina ir Rusija turėtų sėsti prie derybų stalo be jokių išankstinių Kyjivo reikalavimų.  

„Dabar daug kas sako: „Kontrpuolimas, kontrpuolimas!“ Bet kokiame mūšyje dezinformacija yra labai pavojinga. Prisiminkime Kursko mūšį prie Stalingrado, kai mes sėkmingai dezinformavome priešą ir laimėjome tą mūšį.

„Reuters“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Bet turiu pasakyti, kad didžiausia dezinformacija yra šis „kontrpuolimas“. Mano požiūriu, jokio „kontrpuolimo“ nėra ir negali būti. Tai tiesiog beprotybė. Kovoti vienas prieš penkis fronto linijoje, kalbant apie techniką ir gyvąją jėgą, yra tiesiog beprotybė!“ – teigė jis. 

A.Lukašenka tradiciškai sakė, kad būtina „grįžti prie derybų stalo“.

Jis mano, kad jau galima parengti naują dokumentą, o ne tą, kurį Ukraina ir Rusija parengė 2022 m. vasario mėn. iškart po plataus masto invazijos.  

A.Lukašenka taip pat teigė, kad Ukrainos prezidentas kelia išankstines sąlygas deryboms, siekdamas užkirsti joms kelią.

„Kokios gali būti išankstinės sąlygos? Mums reikia sėsti prie derybų stalo ir ten išsiaiškinti įvairias sąlygas“, – kalbėjo jis.

Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pakomentavo sprogimą Krymo Simferopolio regione esančiame geležinkelyje.

„Tie bėgiai, be kita ko, naudojami ginklams, šaudmenims, šarvuočiams ir kitoms priemonėms, naudojamoms agresijos kare prieš Ukrainą, gabenti. Siekiant žudyti Ukrainos civilius gyventojus ir Ukrainos gynėjus.

Visiškai natūralu, kad šie bėgiai neatlaikė, pavargo ir dabar jau kurį laiką neveikia“, – tikino jis. 

Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo, Krymo infrastruktūra veiks normaliai ir saugiai, kai pusiasalis sugrįš į Ukrainos sudėtį, o kol ten bus rusų teroristai, „taikos nebus“.

Šiuo metu rusai Kryme stiprina filtravimo priemones. Pasak žvalgybos pareigūno, tai reiškia, kad okupantai nepasitiki vietos gyventojais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą pasistūmėjo nuo 150 iki 1700 metrų Bachmuto sektoriuje. Tai per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Priešas 487 kartus apšaudė mūsų pozicijas iš patrankų ir raketinės artilerijos. Įvyko 25 apšaudymai ir 6 oro antskrydžiai. Mūšiuose žuvo 130 okupantų, 145 buvo sužeisti. Vykstant kovoms, mūsų daliniai per pastarąją parą toliau žengia į flangus 150–1700 metrų atstumu“, – sakė jis.

Pasak S.Čerevato, kai „okupantai gauna gerą smūgį“, jie priversti bėgti iš mūšio lauko, nors deda visas pastangas gintis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Rusija anksti ketvirtadienį paleido sparnuotųjų raketų į Ukrainos sostinę ir Odesos regioną, pranešė pareigūnai.

Beveik visos raketos buvo numuštos, pranešta apie vieną žuvusįjį.

Ukrainiečių teigimu, jų oro gynybos pajėgos per naktį numušė 29 iš 30 paleistų Rusijos sparnuotųjų raketų.

„Rusijos okupantai iš įvairių krypčių surengė keletą raketų atakų bangų. Iš viso buvo paleista 30 sparnuotųjų raketų“, – sakė kariuomenė ir pridūrė, kad Ukrainos oro gynybos sistemos sunaikino 29 sparnuotąsias raketas.

Kyjive buvo girdimi garsūs sprogimai, o krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate.

Tai buvo devintas šį mėnesį Rusijos antskrydis, nukreiptas prieš sostinę, ir akivaizdus suintensyvėjimas po kelias savaites trukusios sąlyginės ramybės. Be to, jau kuris laikas laukiama Ukrainos kontrpuolimo jos pajėgoms naudojant naujai suteiktą pažangią Vakarų ginkluotę.

Nuolaužos nukrito ant dviejų Kyjivo rajonų, o gaisras garažų komplekse buvo užgesintas. Kol kas nėra informacijos apie nukentėjusiuosius, sakė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Per Rusijos raketų ataką pietiniame Odesos regione vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

„Daugumą priešo raketų virš jūros numušė oro gynybos pajėgos. Deja, buvo pataikyta į pramoninį objektą: žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti“, – teigė S. Bratčukas.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos oro gynyba, sustiprinta sudėtingomis Vakarų tiekiamomis sistemomis, užkirto kelią intensyviam Rusijos oro puolimui prieš Kyjivą ir numušė visas į sostinę nukreiptas raketas, pranešė pareigūnai.

Per ataką, kuri buvo nukreipta į vietoves visoje Ukrainoje, buvo panaudotos šešios Rusijos hipergarsinės raketos „Kinžal“, o tai yra daugiausiai per vieną ataką iššautų raketų per visą karą, sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

Ketvirtadienį naudotos sparnuotosios raketos, atrodo, buvo sovietmečiu sukurtos Ch-101 ir Ch-55 tipo raketos.

Antradienį panaudotos hipergarsinės raketos, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekart vadino svarbiu strateginiu konkurenciniu pranašumu ir vienais pažangiausių ginklų jo šalies arsenale. Dėl hipergarsinio greičio ir manevringumo šias raketas sunku aptikti ir perimti.

Sudėtingos Vakarų oro gynybos sistemos, įskaitant amerikiečių gamybos raketas „Patriot“, padėjo Kyjivui išvengti tokio naikinimo masto, koks buvo stebimas prie pagrindinės fronto linijos šalies rytuose ir pietuose.

Jungtinės Valstijos neleidžia Europoje mokyti ukrainiečių pilotų valdyti naikintuvus F-16, nors kelios šalys yra pasirengusios rengti tokius mokymus.

Apie tai, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu, pranešė laikraštis „The New York Times“.

Jis pažymėjo, kad be JAV leidimo Ukrainos pilotai gali būti supažindinami tik su technine kalba ir jiems gali būti vedamos taktikos pamokos. Bandomieji skrydžiai su F-16 negalimi.

Pasak laikraščio, Joe Bideno administracija, kuri turi patvirtinti bet kokio JAV pagaminto lėktuvo perdavimą, vis dar nėra įsitikinusi, kad Ukrainai reikia brangių naikintuvų.

Aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Baltieji rūmai prieštarauja F-16 perdavimui Ukrainai, nes naikintuvai yra per brangūs. Dėl to šių naikintuvų perdavimas gali užimti labai didelę Ukrainai remti skirto biudžeto dalį. Vietoj to JAV administracija ketina sutelkti dėmesį į kitų ginklų tiekimą.

Kartu jis neatmetė galimybės, kad J.Bideno administracija gali leisti Europos šalims perduoti Ukrainai savo naikintuvus F-16.

Netoli Bachčisarajaus laikinai okupuotame Kryme nuo bėgių nuvažiavo keli traukinio vagonai. Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ teigia, kad tai įvyko „dėl sabotažo“ – sprogimas įvyko apie 8.20 val. ryto Simferopolio rajone esančiame geležinkelyje. 

Propagandos agentūra „RIA Novosti“, remdamasi gelbėjimo tarnybomis, praneša, kad ruože netoli Simferopolio nuvažiavo nuo bėgių penki grūdų vagonai, o priežastys tiriamos.

Vadinamoji Krymo valdžia informuoja, kad elektrinių traukinių eismas geležinkeliu Simferopolis-Sevastopolis laikinai sustabdytas, nepateikdama jokios informacijos apie incidento priežastis. Rusų teigimu, nukentėjusiųjų nebuvo.

Patikslintais duomenimis, nuo bėgių nuriedėjo 8 vagonai, 5 iš jų apvirto. Sugadinta apie 50 metrų geležinkelio bėgių, įtariama, kad yra savadarbio sprogstamojo įtaiso pėdsakų ir didelis krateris, praneša „Baza“.

„Krymo geležinkeliai“ tvirtina, kad prekinio traukinio vagonai nuo bėgių nuriedėjo „dėl pašalinių asmenų įsikišimo“.

Šio mėnesio pradžioje su Ukraina besiribojančioje Rusijos Briansko srityje dėl sprogstamųjų užtaisų per dvi dienas nuo bėgių nuvažiavo du Rusijos traukiniai.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Rusija Krymo pusiasalį naudoja kaip vieną placdarmų Ukrainai pulti per pernai vasarį Maskvos pradėtą invaziją.

Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui, pakartojęs raginimus Kyjivui ir Maskvai pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas, Ukrainai pasakė, kad nėra panacėjos šiai krizei išspręsti, ketvirtadienį pranešė Pekinas.

Kinija, strateginė Rusijos sąjungininkė, susilaikė nuo Maskvos invazijos pasmerkimo ir stengiasi vaizduoti save neutralia tarpininke, galinčia padėti užbaigti konfliktą.

Antradienį ir trečiadienį Li Hui lankėsi Ukrainoje, kur surengė derybas su užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir kitais pareigūnais.

Li Hui yra aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, apsilankęs Ukrainoje po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į savo provakarietišką kaimynę.

„Nėra panacėjos krizei išspręsti, visos šalys turi pradėti nuo savęs, stiprinti abipusį pasitikėjimą, sudaryti sąlygas nutraukti karą ir kalbėtis“, – sakė Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui. Jo žodžiai cituojami Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Li Hui vizitas į Kyjivą buvo kelionės po Europą, kurios tikslas – propaguoti Pekino pasiūlymus dėl konflikto nutraukimo, dalis.

Per pokalbius su Ukrainos pareigūnais, įskaitant D. Kulebą, Li Hui pridūrė, kad Kinija „ir toliau teiks pagalbą Ukrainai pagal savo galimybes“.

Xi Jinpingas kovo mėnesį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Balandžio mėnesį jis valandą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos sąjungininkės Vakaruose kritikavo Xi Jinpingą už tai, kad jis atsisako pasmerkti invaziją ir palaiko Kinijos strateginę sąjungą su Rusija, nors Maskva patiria vis didesnę tarptautinę izoliaciją.

Pasirodė raketų, numuštų virš Kyjivo per Rusijos oro antpuolį, nuotraukos. Kyjivo srities nacionalinės policijos vadovas Andrijus Nebytovas pabrėžė, kad priešo planai smogti sostinei vėl žlugo dėl sėkmingo oro gynybos darbo.

Policijos pareigūnai apžiūri vietas, kur nukrito nuolaužos, ir fiksuoja padarytą žalą. 

Kol kas didelių nuostolių neužfiksuota, niekas nenukentėjo.

A.Nebytovo nuotr./Raketų nuolaužos

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informuoja, kad nuo 22.02.24 iki 23.05.18 bendras priešo kovinių nuostolių skaičius tarp personalo apytiksliai sudarė 201 100. Per pastarąją parą likviduoda daugiau kaip 500 rusų okupantų. 

Štabas informuoja, kad per tą laiką buvo taip pat sunaikinta 3773 (+2) tankus, 7373 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 3198 (+32) artilerijos sistemas ir 563 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas.

Rusai neteko 318 oro gynybos sistemų, 308 orlaivių, 294 sraigtasparnių, 2759 operatyvinius ir 990 sparnuotųjų raketų (+8).

Rusijos okupantai praranda iniciatyvą fronto ruože ties Bachmutu, čia vykstant ribotoms ukrainieičių kontratakoms, tvirtina JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).

Analitikai pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų sėkmę šiuo metu patvirtina ir Ukrainos gynybos ministerija, ir Rusijos gynybos ministerija.

Konkrečiai institutas, remdamasis Rusijos gynybos ministerija, rašo apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą Bohdanivkos (5 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto) ir Ivanivskės (6 km į vakarus nuo Bachmuto) rajonuose. 

Tuo pat metu Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas kritikavo Rusijos gynybos ministeriją, kuri tvirtino, kad Rusijos kariuomenė „užėmė teritorijų“. Šį teiginį jis pavadino „klaidinga atsitraukimo kaip naujų pozicijų užėmimo samprata“.

Nors ukrainiečių kontratakos yra riboto pobūdžio, šiame etape okupantai jau pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke, teigia ISW ekspertai.

Baltieji rūmai trečiadienį pasveikino dviem mėnesiais pratęstą paktą, leidžiantį eksportuoti Ukrainos grūdus, tačiau teigė, kad pasauliui reikia daugiau tikrumo iš Rusijos dėl itin svarbios maisto tiekimo grandinės.

„Gerai, kad ji buvo pratęsta“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Deja, Rusija net ir pratęsimo momentu toliau įvairiais būdais retoriškai laiko jį įkaitu ir leidžia suprasti, kad jo dienos suskaičiuotos“, – apie susitarimą kalbėjo J.Sullivanas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Rusija sutiko pratęsti susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus iš svarbiausių uostų per Juodąją jūrą ir padedantį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kurią dar labiau paaštrino daugiau nei prieš metus Rusijos pradėtas karas.

Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turėjo baigti galioti gegužės 18 dieną.

R.T.Erdoganas trečiadienį sakė, kad susitarimas bus pratęstas dviem mėnesiams.

Ukraina pranešė, kad anksti ketvirtadienį jos sostinę ir kitas vietoves sukrėtė, anot pareigūnų, precedento neturinčios oro atakos, praėjus dienai po to, kai ukrainiečiai sutarė su Rusija pratęsti susitarimą dėl grūdų eksporto Juodąja jūra.

Susitarimą, retą kariaujančių šalių bendradarbiavimo pavyzdį, palankiai įvertino Jungtinės Tautos ir Jungtinės Valstijos, nors buvo raginama užtikrinti daugiau aiškumo dėl eksporto. Rusija vis grasino nutraukti paktą, kuris yra labai svarbus pasauliniam maisto saugumui.

Abejonių dėl susitarimo patikimumo greitai kilo po to, kai Ukraina apkaltino Rusiją ankstyvą ketvirtadienį surengus neeilines oro atakas prieš Kyjivą ir kitus regionus.

„Oro atakos prieš Kyjivą, beprecedentės savo galia, intensyvumu ir įvairove, tęsiasi“, – sakė sostinės civilinės ir karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Jis pridūrė, kad apie aukas sostinėje nepranešta.

Anot Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, dėl krintančių nuolaužų kilo gaisras Darnycios rajone esančioje įmonėje, o Desnos rajone užfiksuotas sprogimas.

„Sostinės puolimas tęsiasi. Nepalikite slėptuvių oro pavojaus metu!“ – ragino jis platformoje „Telegram“.

Kariuomenė taip pat pranešė apie sparnuotųjų raketų atakas centriniame Vinycios regione, o vietos žiniasklaida – apie sprogimus Chmelnyckio mieste, esančiame maždaug už 100 km į vakarus.

Kariuomenė pranešė, kad visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.