Paskelbtos galimos „Wagner“ stovyklos Baltarusijoje nuotraukos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusija į du pagrindinius rytinius mūšio frontus yra dislokavusi daugiau kaip 180 000 karių, teigia Ukrainos kariuomenės rytinės grupuotės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus.

„Visoje (Rytų pajėgų grupės) atsakomybės zonoje dislokuota daugiau kaip 180 000 (Rusijos karių) ... Lymano-Kupjansko frontas yra ilgesnis, todėl priešas ten telkia savo pajėgas“, – sakė R.Čerevatijus interviu Ukrainos žiniasklaidai pirmadienį, pridūręs, kad šiuo metu Lymano-Kupjansko kryptimi yra „daugiau kaip 120 000 priešo karių“. 

S.Čerevatijus pavadino tai „gana galinga grupuote“. Jis sakė, kad į ją įeina „oro atakos ir mechanizuoti daliniai, Barso kovinio kariuomenės rezervo daliniai, teritorinės pajėgos“ ir naujos šturmo kuopos „Storm Z“, į kurias, pasak jo, verbuojami žmonės su kriminaline praeitimi. 

S.Čerevatijus sakė, kad Bachmuto fronte yra apie 50 000 Rusijos karių. 

Lymano ir Kupjansko miestai yra maždaug už 100 km vienas nuo kito, į šiaurę nuo Bachmuto, Ukrainos rytiniame fronte.

Buvęs prezidento kanceliarijos patarėjas, karinis apžvalgininkas Oleksijus Arestovičius mano, kad norint deokupuoti visas Ukrainos teritorijas, reikės surengti mažiausiai du, o gal ir tris kontrpuolimus. 

„Kai baigsime šį kontrpuolimą, karas nesibaigs. To neužteks karui užbaigti. Net ir pačiu palankiausiu scenarijumi – išvaduotume viską nuo Chersono iki Berdiansko, pasiektume Krymo sienas – lieka užgrobtas Donbasas, okupuotas Krymas. Mums reikės antro kontrpuolimo, trečio kontrpuolimo, kad galbūt užbaigtume. Dabar kyla klausimas, ar jie duos mums (ginklų) antrajam ar trečiajam kontrpuolimui, ką duos ir kada“, – aiškino jis per interviu.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Oleksijus Arestovičius

Pasak O.Arestovičiaus, jei okupantai vėl turės galimybę „kasti“ devynis mėnesius, tai net ir su F-16 ir ATACMS sistemomis Ukrainai bus „labai, labai sunku“.

„F-16 dirbs užnugaryje, o pėstininkai bus labai patenkinti, kai kitame “Telegram„ kanale perskaitys, kad kažkur ten sunaikinta kariuomenė. Bet nieko neatsitiks su minomis ir duobėmis bei kitais grioviais. Pėstininkai pakils ir vėl pėsčiomis eis prie šių minų. Štai kokia problema“, – pridūrė jis. 

Pasak buvusio prezidento kanceliarijos patarėjo, visiškai nerealu per vieną kontrpuolimą išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas. O tai, kaip ilgai karas užsitęs, priklauso nuo ginklų tiekimo. 

„Trejus metus – vargu. Gal dvejus“, – apibendrino O.Arestovičius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmadienį per bepiločio lėktuvo ataką prieš Sumų regioną rusai, be gyvenamųjų pastatų, pataikė ir į Ukrainos saugumo tarnybos pastatą.

Vakaro vaizdo pranešime , valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukraina dar neturi pakankamai aukštos kokybės oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti visą savo teritoriją ir numušti visus priešo taikinius.

„Priešas tuo naudojasi, kaip ir šiandien – Irano bepiločiu lėktuvu surengė dar vieną teroristinį išpuolį Sumų mieste, ypač į gyvenamuosius pastatus, taip pat į Ukrainos saugumo tarnybos pastatą“, – sakė jis.

V.Zelenskis pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir šeimoms.

„Darysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad mūsų priešlėktuvinė gynyba būtų pati stipriausia“, – pabrėžė prezidentas.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, dėl Rusijos išpuolio Sumų regione buvo apgadintas administracinis pastatas ir du daugiaaukščiai pastatai.

Sumų rajono policijos departamentas pranešė, kad 18:00 val. duomenimis, žuvusiųjų skaičius išaugo iki dviejų, o sužeistųjų – iki 19.

Pirmadienį pranešta, kad Kyjivo ligoninėje mirė už Ukrainą Bachmute kariavęs lietuvis Valerijus Polkovnikovas. Apie jo mirtį pranešęs bičiulis prašo paaukoti žuvusiojo tėvams.

Šia liūdna žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo jo bičiulis, Lietuvos karinių oro pajėgų pilotas Rokas Pauliukaitis.

„Šiandien mane pasiekė liūdnos žinios. Kijevo ligoninėje po sužeidimų, patirtų Bachmute, mirė Valerijus Polkovnikovas“.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė toliau atremia reguliarias Rusijos okupantų atakas ir bandymus pulti Rytų fronte. Priešas daugiausia pastangų sutelkia Limanskio, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis, kur tęsiasi įtemptos kovos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per dieną šiuose fronto sektoriuose įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų.

Visų pirma Bachmuto kryptimi, rusai nesėkmingai bandė prasiveržti į pietryčius nuo Orechovo-Vasiljevkos ir į vakarus nuo Bachmuto. 

„Marijinkos kryptimi, nepaisydami priešo aviacijos smūgių ir artilerijos ugnies, mūsų gynėjai atrėmė visas 14 priešo atakų Marijinkos miesto rajone“, – teigė Generalinis štabas.

Be to, Zaporižios ir Chersono kryptyse rusai tik priešinasi ir daugiausia dėmesio skiria tam, kad užkirstų kelią ukrainiečių karių judėjimui. 

Kartu pažymima, kad Baltarusijos poligonuose apmokyti Rusijos kariai pradėjo judėti ir toliau dalyvauti karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.

Žiniasklaidoje paskelbtos stovyklų Baltarusijoje, kuriose greičiausiai bus apgyvendinti Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ samdiniai, nuotraukos.

„Sirena Telegram“ kanalo duomenimis, stovyklos pradėtos statyti Asipovičių rajone (į pietvakarius nuo Mogiliovo srities).

Baltarusijoje statomos palapinės „Wagner“ samdiniams

+2

Kanalas praneša, kad nuotraukas padarė vietos gyventojas. Jose matyti M-30 palapinės, o viduje – mediniai gultai. Vienoje palapinėje gali tilpti iki 60 žmonių, o kiekvieną palapinę pastatyti užtrunka ne ilgiau kaip 30 minučių.

„Prieš kelias dienas suskaičiavome, kad palydovinėse stovyklos nuotraukose Tsil kaime netoli Asipovičių yra pastatytos apie 298 palapinės. Kiekvienoje jų gali apsistoti 30 žmonių. Turint omenyje, kad dalis palapinių skirta namų ūkio reikmėms, galima sakyti, kad stovykla įrengta maždaug 8 000 žmonių“, – nurodė Baltarusijos „Gayun“ stebėjimo grupė.

„Scanpix“/AP nuotr./Baltarusija stato stovyklą „Wagner“ kovotojams

Paprašytas patikslinti, ar užfiksuotas Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją, Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka pranešė, kad „šiuo metu „Wagner“ dalinių atvykimas nėra stebimas“.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia neturintis informacijos, kad Baltarusijoje rengiamos stovyklavietės „Wagner“ samdiniams yra pildomos.

„Wagner“ stovyklavietės taip pat rengiamos, tačiau dar neturiu informacijos, kad jos jau ir pildomos“, – pirmadienį LNK Žinioms sakė šalies vadovas.

Šeštadienį užsienio žiniasklaidoje pasirodė palydovų nuotraukos, pranešimai, kad Baltarusija stato stovyklą „Wagner“ kovotojams. Nuotraukose matyti, kad buvusioje karinėje bazėje už Asipovičų – už 230 kilometrų į šiaurę nuo Ukrainos sienos esančiame mieste – per pastarąsias dvi savaites pastatyta dešimtys palapinių. 

„Bet kuriuo atveju tai saugumo situacijos Lietuvoje negerina. Negerina, tiesą sakant, net ir paties diktatoriaus Lukašenkos situacijos, nes jeigu jau su ponu Prigožinu ir jo sėbrais nesusitvarko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tai kodėl turėtų susitvarkyti ir be problemų koegzistuoti Aliaksandras Lukašenka?“ – klausė G.Nausėda.

Daugiau skaitykite čia.

Dėl Rusijos išpuolio Sumų regione buvo apgadintas administracinis pastatas ir du daugiaaukščiai pastatai.

Sumų rajono policijos departamentas pranešė, kad 18:00 val. duomenimis, žuvusiųjų skaičius išaugo iki dviejų, o sužeistųjų – iki 19.

„Sumų miesto centre užfiksuoti keturi bepiločio orlaivio “Shahed 136„ atskridimai. Dėl smūgio buvo apgadintas administracinis pastatas ir du daugiabučiai namai“, – sakoma pranešime.

Tęsiami gyventojų evakuacijos ir gaisro padarinių likvidavimo darbai.

Keturi nukentėjusieji tebėra ligoninėse, dviejų iš jų būklė sunki, jie gydomi reanimacijoje, o dviejų būklė vidutinio sunkumo. Patikslinama, kad tarp sužeistųjų, jau išleistų namo, yra penkerių metų vaikas.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra įtraukė Jungtinės Karalystės  korporaciją „Unilever“ į tarptautinių Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėjų sąrašą. 

Agentūros interneto svetainėje nurodoma, kad tai buvo padaryta todėl, kad Rusijoje veikdama „Unilever“ perveda į šios valstybės iždą solidžias mokesčių sumas, taip remdama agresorės ekonomiką bei prisidėdama prie karo.

Kaip žinia, „Unilever“ yra viena pasaulinių lyderių maisto ir buitinių valymo priemonių rinkoje, valdanti per 400 prekės ženklų, įskaitant „Domestos“, „Axe“, „Rexona“, „Dove“, „Calve“, „Rama“, „Lipton“, CIF, „Knorr“, „Sunsilk“, „Timotei“.

Ukrainos tarnybos duomenimis, daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų Rusijoje turinčios britų korporacijos antrinė įmonė „Unilever Rus“ pernai sumokėjo apie 50 mln. JAV dolerių sumą atitinkančių mokesčių.

Ukrainą į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą jau yra įtraukusi per dvi dešimtis korporacijų, įskaitant tarptautines „Procter & Gamble“ ir „Mondelez International“, Prancūzijos „Yves Rocher“ ir „Auchan“, Austrijos „Raiffeisen Bank“, Kinijos „Xiaomi“.

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas pirmą kartą po sukilimo viešai paskelbė naują garso pranešimą kovotojams ir rėmėjams.

Garso įrašą paskelbė artimas „Telegram“ kanalas. J.Prigožinas pažadėjo artimiausiu metu „tolesnes pergales fronte“.

„Šiandien mums labiau nei bet kada reikia jūsų paramos. Dėkojame jums už ją. Noriu, kad suprastumėte, jog mūsų “Teisingumo maršo„ tikslas buvo kovoti su išdavikais ir mobilizuoti mūsų visuomenę. Ir manau, kad mums tai daug ką pavyko. Esu tikras, kad artimiausiu metu fronte išvysite kitas mūsų pergales. Ačiū jums, vaikinai!“ – sakė jis balso žinutėje.

Tuo pačiu J.Prigožinas nepasakė, kur jis dabar yra. Jis taip pat ignoravo temą apie savo privačios karinės kompanijos ateitį.

Artimiausiomis savaitėmis Ukraina iš Vokietijos ir Danijos sulauks tankų „Leopard 1A5“, leidiniui „Rzeczpospolita“ pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Pasak Vokietijos gynybos ministerijos vadovo, jo šalis šiuo metu teikia antrą pagal dydį karinę pagalbą Ukrainai, kalbant apie įrangą, tiesioginę finansinę pagalbą ar pagalbą Europos Sąjungoje.

Vokietijos instruktoriai taip pat toliau padeda mokyti Ukrainos karius, pridūrė B.Pistorius.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

„Artimiausiomis savaitėmis į Ukrainą atvyks kelios dešimtys Vokietijos ir Danijos suteiktų kovinių tankų „Leopard 1A5“. Be to, ką tik parengėme naują 2,7 mlrd. eurų pagalbos paketą, į kurį gegužės mėn. įtraukti papildomi skubiai reikalingi ginklai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemos IRIS-T SLM“, – tvirtino gynybos ministras.

Dar gegužės mėn. laikinai Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė apie bendrą su Vokietija 80 tankų „Leopard 1“ perdavimą Ukrainai.

Šie tankai turi 105 mm patranką ir du 7,62 mm kulkosvaidžius MG3. Iki devintojo dešimtmečio ši transporto priemonė buvo laikoma pagrindiniu Vokietijos koviniu tanku.

Rusijos kariuomenė į karą Ukrainoje pasiuntė beveik 90 proc. savo sausumos pajėgų. Žuvusius ar sužeistus karius Rusijos gynybos ministerija pakeis mobilizuotais kariais.

Pasak NATO karinio komiteto pirmininko admirolo Robo Bauerio, nepaisant didelių nuostolių, rusai išlaikė galingą karinį laivyną ir oro pajėgas.

„Mūsų ateities gynybos planai grindžiami ne dabartine Rusijos pajėgų būkle, o būkle iki 2022 m. vasario 24 d. Rusai sieks papildyti savo kariuomenės nuostolių, todėl turime kelerius metus laiko: niekada neturėtume nuvertinti jų pajėgumų, nes istorijoje jie ne kartą įrodė, kad moka atsistoti ant kojų“, – sakė jis.

R.Baueris pabrėžė, kad rusai veikia „labai atsargiai ir budriai“ teritorijose, kurios tiesiogiai ribojasi su NATO.

„Jie nenori rizikuoti konfliktu su mumis“, – sakė R.Baueris.

Rusija ketina surengti vietos rinkimus keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, pirmadienį pareiškė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Ella Pamfilova.

Rinkėjai rugsėjį rinks vietos gubernatorius ir kitus pareigūnus, per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė E.Pamfilova. 

Rusijos paskirti keturių aneksuotų regionų, kuriuos Vakarai laiko neteisėtais, gubernatoriai pateikė iniciatyvą surengti vietos rinkimus, pasak Centrinės rinkimų komisijos vadovės, kuri pridūrė, kad ši iniciatyva buvo patvirtinta po svarstymo kartu su Federaline saugumo tarnyba ir Rusijos gynybos ministerija.

„Visų keturių naujų subjektų – Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Zaporižios ir Chersono sričių – vadovai kreipėsi į mus su iniciatyva, [siūlydami] kad atsirado poreikis surengti šiuos rinkimus“, – aiškino ji.

Rugsėjį visoje Rusijoje vyks dar 41 regioniniai rinkimai, kuriuose bus renkami gubernatoriai, įstatymų leidžiamųjų asamblėjų nariai arba ir vieni, ir kiti, pridūrė E.Pamfilova.

Aktyvūs karo veiksmai tęsiasi Bachmuto sektoriuje, išlieka puolimo grėsmė Časiv Jaro miesto link, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis asmeniškai apsilankė kovų zonoje ir apžiūrėjo padėtį vietoje.

„Bachmuto kryptis vėl tapo aktyvių karo veiksmų vieta. Dabar ten gana karšta. Abi pusės stengiasi perimti iniciatyvą ir pakreipti įvykių eigą savo naudai. Priešas desperatiškai laikosi pozicijų ir įtvirtinimų, kuriuos kadaise buvo užėmę „Wagner“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos sunaikino rusų tanką prie Bachmuto

Įvykiai klostosi ir keičiasi labai dinamiškai, kai kurios pozicijos per dieną pereina iš rankų į rankas du kartus. 

Dar kartą išvykau į mūšio zoną, kad išsamiai ištirčiau padėtį, įvykdyčiau kovines užduotis ir padidinčiau puolimo efektyvumą. Šis darbas vyksta ne kabinetų tyloje, o reikalauja tiesioginio bendravimo su visų kategorijų kariais“, – teigė jis. 

Kinijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad tikisi išplėsti karinio jūrų laivyno bendradarbiavimą su Rusija.

Aukščiausio lygio viešos abiejų šalių karinių pareigūnų derybos vyksta po to, kai privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas sukėlė trumpą maištą prieš Rusijos karinę vadovybę.

Kinijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šalies gynybos ministras Li Shangfu Pekine susitiko su Rusijos karinio jūrų laivyno vadovu Nikolajumi Jevmenovu ir išreiškė viltį, kad abi šalys sustiprins bendravimą įvairiais lygmenimis.

Li Shangfu pažymėjo, kad Pekinas ir Maskva turėtų reguliariai rengti bendras pratybas, bendrus karinius mokymus ir karinių įgūdžių varžybas. 

Anot jo, abi šalys turėtų plėsti praktinį bendradarbiavimą profesinėje srityje. 

Li Shangu pažymėjo, kad Maskva ir Pekinas turi prisidėti prie taikos ir stabilumo palaikymo regione ir visame pasaulyje.

Kaip teigiama Kinijos gynybos ministerijos pranešime, per susitikimą N.Jevmenovas sakė, kad abi šalys turėtų toliau plėtoti abiejų šalių karinių jūrų pajėgų visų lygių mainus ir nuolat stiprinti Kinijos ir Rusijos karinius santykius.

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po Maskvos invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.

Pekinas nurodė, kad remia Maskvą, siekiančią užtikrinti nacionalinį stabilumą po maišto.

Pekinas save laiko neutralia šalimi karo Ukrainoje klausimu, tačiau sulaukia Vakarų šalių kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Kremlių ir ryšių su Rusija palaikymo.

Abiejų šalių pajėgos dažnai rengia bendras pratybas. 

Praėjusį mėnesį Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad tvirta karinė partnerystė su Kinija garantuoja stabilumą visame pasaulyje.

Dalinio vadas Apty Alaudinovas parašė apie Jevgenijaus Pisarenkos, kuris buvo čečėnų specialiųjų pajėgų padalinio „Achmat“ vadas, žūtį Donbase.

Apie J.Pisarenkos, turėjusio šaukinį „Bolšoj“, žūtį savo „Telegram“ kanale taip pat pranešė vadinamasis karo korespondentas Dmitrijus Kulko.

„Bolšojus buvo mano tėvynainis, jis daug metų tarnavo Stavropolio OMON'e, jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Prasidėjus specialiajai operacijai, jis išėjo savanoriu į frontą ginti Donbaso gyventojų“, – rašė jis.

Čečėnų daliniai dalyvauja kare Ukrainoje nuo pat jo pradžios. Požiūris į juos prieštaringas, daugelis Ramzano Kadyrovo karius pašaipiai vadina „tiktoko kariais“.

Kremliui ištikimas Igoris Girkinas (Strelkovas) pareiškė, kad Kremlius rengiasi derėtis dėl „taikos sutarties“ su Ukraina, ir apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną gyvenant „rožinių ponių“ planetoje.

Jis pažymėjo, kad Rusijos valdžia esą preliminariai ruošiasi pokalbiui su Kyjivu.

„Rožinių poniukų planetoje vėl kyla valstybinio optimizmo priepuolis. Jie vėl nusprendė, kad netrukus (kai Ukrainos puolimas bus galutinai atremtas) „brangūs Ukrainos partneriai“ puls ant kelių ir prašys kompromisinės taikos“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė I.Girkinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Igoris Girkinas

Buvęs Donecko Liaudies Respublikos kovotojas išjuokė Kremliaus „pastangas“ ir pažymėjo, kad Kyjivas sutiks su „kompromisine taika“ tik tada, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus nugalėtos ir pasiduos tokie miestai kaip Odesa ir Dnipras, o ne anksčiau. 

Praėjusią savaitę prorusiškomis pažiūromis pagarsėjęs I.Girkinas pateikė „liūdną“ prognozę Rusijai, pagal kurią privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderio maištas gali būti ne paskutinis maištas Rusijoje.

Jis įsitikinęs, kad, kadangi Jevgenijus Prigožinas ir jo „Wagner“ bendražygiai nebuvo tinkamai nubausti, jie arba kiti sukilėliai vėl bandys nuversti V.Putino vyriausybę, nes Kremlius aiškiai pademonstravo savo „bejėgystę“.

Pirmadienį Kyjivo vidaus žvalgybos agentūra pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos apkaltino buvusį aukšto rango saugumo pareigūną išdavyste.

Olehas Kuliničius, vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybos Krymo direktoratui, praėjusių metų liepą buvo suimtas dėl kaltinimų Maskvos nurodymu verbavus kitus Rusijai palankius agentus.

Tyrėjai teigė, kad O.Kuliničius dirbo Rusijos federalinei saugumo tarnybai, o jį prižiūrėjo kiti buvę Ukrainos pareigūnai, perbėgę į Maskvą, kuri 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Tai aiškus signalas visiems tiems, kurie dirba priešui: Ukrainos žvalgyba tikrai jus suras ir privers atsakyti už tai, ką padarėte“, – oficialiame pareiškime teigė Ukrainos žvalgybos vadovas Vasilijus Maliukas, kuris vadovavo O.Kuliničiaus sulaikymo operacijai.

Jei vyras bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino O.Kuliničiaus suėmimą kaip „savęs apvalymo“ proceso dalį.

Tada V.Zelenskis taip pat atleido tuometinį SBU vadovą Ivaną Bakanovą ir Ukrainos vyriausiąjį prokurorą, nurodydamas dešimtis jų agentūrų narių bendradarbiavimo atvejų.

Pirmadienį Rusijos karinės oro pajėgos atakavo Sumų miestą Ukrainoje.

Sumų regiono karinės administracijos teigimu, per išpuolį žuvo vienas žmogus, o dar 16 buvo sužeisti.

Nukentėjusiesiems suteiktas laikinas apgyvendinimas. Žmonėms taip pat teikiama medicininė ir psichologinė pagalba.

Pranešama, jog bepiločių orlaivių „Shahed“ smūgiai apgadino administracinį pastatą ir du daugiabučius namus.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad rusų išpuoliai padarė didelę žalą Sumų centre. Gelbėtojai nedelsdami atvyko į įvykio vietą ir pradėjo likviduoti padarinius.

Jie ardo sugriautus statinius, gesina atvirus gaisrus ir gelbėja žmones.

Iš viso įvykio vietoje dirba apie šimtas gelbėtojų ir 19 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos automobilių.

„Suspilne News“/„Telegram“/Rusijos atakų padariniai Sumuose

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai lems Rusijos fronto žlugimą. Tai gali įvykti po savaitės, mėnesio ar pusantro mėnesio, interviu metu naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Šiuo metu esame vadinamojo pagrindinio scenarijaus stadijoje, kai didėja karo veiksmų intensyvumas ir skverbiamasi į pirmąjį ešeloną“, – sakė jis.

Pasak jo, į gynybos liniją palei visą fronto ruožą prasiskverbta apie pusantro kilometro. Tuo pat metu didėja darbo su užnugario infrastruktūra ir aprūpinimo infrastruktūra intensyvumas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

„Visa tai turėtų duoti bendrą poveikį. Kažkuriuo metu tai tikrai turės dramatišką poveikį visai fronto linijai. Tai gali būti po savaitės, mėnesio, pusantro mėnesio“, – prognozavo M.Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad Rusija supranta, kiek pastatyta „ant kortos“ šio karo kontekste. Dabar mūšio lauke yra visi mobilizuoti rusų kariai, nesibaigiantys užminuoti laukai ir dideli inžineriai statiniai.

„Visa tai reikės sunaikinti, žinoma, tai galima padaryti, nes Rusijos karių demoralizacija yra reikšminga, vidinis konfliktas yra reikšmingas, o tai, kas atsitiks generolams po maišto, taip pat yra reikšminga“, – pridūrė M.Podoliakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį teigė, kad praėjusią savaitę šalies pajėgoms buvo sunku kovoti su Rusijos pajėgomis palei fronto liniją, bet pasveikino Ukrainos pajėgų pasiekimus šalies pietuose ir rytuose.

„Praėjusi savaitė fronte buvo sunki. Tačiau mes darome pažangą. Žingsnis po žingsnio judame į priekį!“ – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau pirmadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar paskelbė, kad iš Rusijos pajėgų buvo atkovoti 37 kv.km Ukrainos teritorijos. 

„Per pastarąją savaitę... išlaisvinta teritorija (rytuose) padidėjo devyniais kvadratiniais kilometrais“, – sakė Ukrainos gynybos viceministrė. 

Ji pridūrė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo dar 28 kvadratinius kilometrus pietuose.

Ukrainos kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas apsunkina minos ir kitos kliūtys, tačiau Ukrainos pajėgos turi teisę elgtis atsargiai, pirmadienį žurnalistams Briuselyje pareiškė NATO vyriausiasis karinis pareigūnas Robas Baueris, pranešė naujienų agentūrai „Reuters“.

„Kontrpuolimas yra sudėtingas, – sakė admirolas, Nyderlandų karininkas, einantis NATO karinio komiteto pirmininko pareigas. – Žmonės neturėtų galvoti, kad tai lengvas pasivaikščiojimas. Taip niekada nebus“.

Bandydamos pralaužti Rusijos linijas, Ukrainos pajėgos susiduria su gynybinėmis kliūtimis, kurios kartais driekiasi iki 30 km gilyn į teritoriją, aiškino R.Baueris, paremdamas savo teiginį istoriniu palyginimu.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Antrajame pasauliniame kare Normandijoje matėme, kad sąjungininkams prireikė septynių, aštuonių, devynių savaičių, kad iš tikrųjų pralaužtų vokiečių gynybines linijas. Todėl nenuostabu, kad tai nėra greita“, – pridūrė jis.

Balandį naujienų agentūros „Reuters“ peržiūrėtos palydovinės nuotraukos parodė, kad Rusija pastatė didelius įtvirtinimus, tranšėjas, užtvaras nuo transporto priemonių ir kitas kliūtis, kad sulėtintų bet kokį ukrainiečių puolimą.

R.Bauerio komentarai pakartojo aukščiausio JAV kariuomenės pareigūno generolo Marko Milley, kuris penktadienį pareiškė, kad kontrpuolimas bus labai sunkus, labai ilgas ir „labai, labai kruvinas“, pastabas.

Pasak admirolo, Ukrainos pajėgos teisingai nusprendė atsargiai elgtis, siekdamos išvengti didelių aukų, nes žvalgė galimą proveržį.

„Tai nepaprastai sudėtinga, tokio pobūdžio operacija, ir manau, kad tai, kaip tai daro Ukrainos pajėgos, yra pagirtina“, – sakė jis.

R.Baueris taip pat pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai neturėtų šiuo metu patirti spaudimo ar kritikos dėl to, kad nesiima greitesnių veiksmų.

„Dabar jiems labai, labai sunkus metas“, – tvirtino NATO karinis pareigūnas.

Rusijos kariui skirta septynerių metų kalėjimo bausmė už tai, kad du kartus pabėgo iš savo karinio dalinio, pirmadienį pranešė Sibiro miesto Tomsko karinis teismas.

Pasak teismo, kuris vyrą įvardijo inicialu K., karys buvo pašauktas į tarnybą praėjusių metų rugsėjį per Rusijos vyriausybės vadinamą „dalinę“ 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją.

Teismas nurodė, kad gruodžio viduryje K. pabėgo iš savo dalinio ir buvo sugautas kovo 3 d. Vėliau tą patį mėnesį jis vėl dezertyravo ir buvo surastas tik balandžio pradžioje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Praėjusį mėnesį karinis teismas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nuteisė kareivį devyneriems metams už tai, kad jis tris kartus dezertyravo. Vyras pripažino savo kaltę, sakydamas, kad turėjo rūpintis sergančia žmona, anksčiau pranešė rusų leidinys „Kommersant“.

Praėjusių metų rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, sugriežtinantį bausmes už daugybę nusikaltimų, pavyzdžiui, dezertyravimą, karinio turto sugadinimą ir nepaklusnumą, jei jie įvykdomi karinės mobilizacijos ar kovinių situacijų metu.

Duomenų, kiek karių buvo nuteista pagal šiuos kodeksus, nėra daug, nors atvejų, kai kariai atsisakė kariauti, taip pat pasitaikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žiniasklaidos grupei CNN interviu metu pareiškė, kad galutinis jo vadovaujamos Ukrainos tikslas – deokupuoti Krymą, ir tik tada tai reikš, kad „karas baigėsi“, o „taikos“ be Krymo V.Zelenskis nelaikys „pergale“. 

Lyderis pažymėjo, kad jo galutinis tikslas yra išlaisvinti 2014 m. aneksuotą Krymą: „Mes neįsivaizduojame Ukrainos be Krymo. Ir kol Krymas yra Rusijos okupuotas, tai reiškia tik viena: karas dar nesibaigė.“

Paklaustas, ar yra koks nors scenarijus, pagal kurį be Krymo galėtų būti taika, V Zelenskis atsakė: „Taika be Krymo nebus pergalė“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmą kartą viešai prabilo apie 2023 m. birželio 23-24 d. įvykius, kai „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas vedė savo samdinius į Maskvą „ieškoti teisingumo“.

Komentare Rusijos žiniasklaidai S.Šoigu padėkojo kariškiams už tai, kad jie atsisakė pereiti į „Wagner“ pusę.

„Šie planai žlugo pirmiausia todėl, kad ginkluotųjų pajėgų personalas parodė ištikimybę savo priesaikai ir karinei pareigai. Provokacija neturėjo įtakos karinių grupių veiksmams. Kariai ir toliau drąsiai ir pasiaukojamai vykdė savo užduotis“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Negana to, Rusija ir vėl pranešė apie menamus Ukrainos kariuomenės nuostolius, siekdama pateikti bent keletą „pergalingų“ naujienų iš fronto.

Pasak gynybos ministro, Rusijos pajėgos sunaikino beveik 1000 Ukrainos karinės technikos vienetų teritorijose, kuriose Ukraina vykdo kontrpuolimą.

S.Šoigu teigė, kad Zaporižios ir Donecko srityse sunaikinta 15 lėktuvų, 3 sraigtasparniai ir 920 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant 16 tankų „Leopard“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA“.

Anot jo, Rusijos kariuomenė sunaikino „beveik visus“ „Leopard“ tankus, kuriuos Ukrainai suteikė Lenkija ir Portugalija.

Ministras pridūrė, kad nuo birželio 4 d. Ukrainos kariai neteko apie 2 500 ginklų.

Birželio pradžioje, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus kontrpuolimą, vokiečių leidinio „Bild“ karinis apžvalgininkas Julianas Ripzi teigė, kad Ukraina Zaporižios sektoriuje neteko dviejų tankų „Leopard 2“ ir 13 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Rusai tada fantazavo apie 7 sunaikintus „Leopard“ tankus. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę dalyvaus pirmame daugiašaliame aukščiausiojo lygio susitikime po Rusiją sukrėtusio ginkluoto maišto.

Antradienį lyderiai virtualiai susirinks į Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) – Rusijos ir Kinijos įkurtos saugumo grupės, siekiančios pasipriešinti Vakarų sąjungoms nuo Rytų Azijos iki Indijos vandenyno – viršūnių susitikimą.

Tai reta tarptautinė grupė, kurioje jo šalis vis dar sulaukia paramos.

Šiemet renginį organizuoja Indija, kuri ŠBO nare tapo 2017 metais. Tai dar viena proga ministrui pirmininkui Narendrai Modi pademonstruoti didėjančią šalies įtaką pasaulyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Indijos premjeras Narendra Modi

Iki šiol grupė daugiausia dėmesio skyrė saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui, kovai su terorizmu ir prekyba narkotikais, klimato kaitos problemai spręsti ir padėčiai Afganistane po to, kai 2021 metais valdžią perėmė Talibanas. Kai užsienio reikalų ministrai praėjusį mėnesį susitiko Indijoje, Rusijos karas Ukrainoje beveik nefigūravo jų viešuose pasisakymuose, tačiau, anot analitikų, besivystančioms šalims kylantys padariniai dėl maisto ir kuro saugumo tebekelia grupei susirūpinimą.

Šis forumas kaip niekada svarbus Maskvai, kuri nori parodyti, kad Vakarams nepavyko jos izoliuoti.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad Maskvos konfrontacija su Vakarais truks dešimtmečius ir kad jos konfliktas su Ukraina gali tapti nuolatiniu.

D.Medvedevas dabar jis yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas ir, pasak Rusijos pareigūnų, jo nuomonė atspindi kai kurias aukščiausio lygio Kremliaus nuostatas.

Straipsnyje vyriausybiniam laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ jis teigė, kad įtampa tarp Rusijos ir Vakarų yra „daug didesnė“ nei per 1962 m. Kubos raketų krizę, kai pasaulis balansavo ant branduolinio karo ribos.

Branduolinis karas buvo „gana tikėtinas“, bet vargu ar turės laimėtojų, sakė D.Medvedevas, kuris ne kartą yra sakęs, kad Vakarų parama Ukrainai didina branduolinio konflikto tikimybę.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas

Jis paminėjo aštrius nesutarimus dėl Ukrainos, žmonijos vystymosi krypties ir pasaulio tvarkos struktūros.

„Vienas dalykas, kurio visų pakraipų politikai nemėgsta pripažinti: tokia apokalipsė ne tik įmanoma, bet ir gana tikėtina“, – rašė D.Medvedevas.

Vakarų analitikai tai, ką jie vadina D.Medvedevo „branduoliniais grasinimais“, vertina kaip taktiką, kuria siekiama įbauginti Vakarus, kad šie sumažintų karinę paramą Ukrainai ir vietoj to palenktų Kyjivą pradėti taikos derybas su Maskva.

Rusija neketina nutraukti Ukrainos apšaudymo raketomis ir dronais kamikadzėmis. Nors pastarosiomis savaitėmis Kyjivas nebuvo apšaudomas, vargu ar reikėtų tai vertinti kaip atakų prieš sostinę sumažėjimą, teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas.

Pasak jo, Rusijos pajėgos neatsisako teroristinio kovos būdo.

„Visų pirma ji naudoja balistines raketas, turiu omenyje S-300. Ir toliau naudos bepiločius orlaivius. Yra daug priežasčių, kodėl jie tai daro“, – pažymėjo J.Ihnatas.

Atstovo spaudai teigimu, nors ir paskutiniu metu Ukrainos sostinė nebuvo apšaudoma, nereiškia, kad atakų sumažėjo.

„Būna dienų, kai jų (išpuolių – red.) būna daugiau, bet būna ir tokių, kai jų būna mažiau. Jei tris dienas nematėme jokių atakų, tai nereiškia, kad turėtume atsipalaiduoti ir jų sumažėjo. Taigi priešas nusprendė taip planuoti. Galbūt jie vykdo kažkokį pasiruošimą. Galbūt jie perorientuoja savo pajėgas kur nors kitur“, – aiškino jis.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų atakų padariniai Kyjive

Anot J.Ihnato, norint suprasti priešo apšaudymo taktiką, verta pažvelgti į statistiką – dauguma atakų vykdomos naktį, nes tai apsunkina priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą.

„Priminsiu, kad tai ne tik priešlėktuvinės raketinės sistemos, bet ir mobilios ugnies grupės bei naikintuvai. Tai taip pat yra dalis oro gynybos sistemos, kuri naikina raketas ir dronus-kamikadzes iš oro. Štai kodėl priešas dažniausiai smogia naktį, bet kartais tai daro ir dieną, kad būtų sunkiau sunaikinti oro taikinius“, – paaiškino karinių oro pajėgų atstovas.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Ukrainą, naudodamos dronus-kamikadzes „Shahed“. Daugelyje šalies regionų buvo paskelbtas oro pavojus. Oro gynybos pajėgos buvo dislokuotos Kirovohrado ir Chmelnyckio srityse, taip pat Mykolajivo ir Dnipro srityse.

Vėliau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad oro gynybos sistemos numušė 13 dronų kamikadzių „Shahed“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados spaudos tarnyba pirmadienį pranešė, kad Ukrainos jūrų pėstininkai prieštankine raketų sistema „Javelin“ numušė rusų sraigtasparnį.

„309-ojo okupanto sraigtasparnį sunaikino 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados, pavadintos kontradmirolo Michailos Bilinskio vardu, jūrų pėstininkai“, - rašoma pranešime.

Manoma, kad sraigtasparnis buvo numuštas sekmadienį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas /„Scanpix“/Rusų sraigtasparnis Ka-52

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakas į ginkluotą privačios karinės grupuotės „Wagner“ sukilimą buvo „silpnas“, negana to, Rusijos lyderis praranda savo žmonių kontrolę, sekmadienį interviu žiniasklaidos grupei CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Praėjusį mėnesį V.Putinas susidūrė su didžiausia grėsme savo valdžiai per du dešimtmečius, kai sukarintos „Wagner“ grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas sukėlė trumpalaikį sukilimą, perėmė karinių objektų kontrolę dviejuose Rusijos miestuose ir žygiavo Maskvos link, kol sutiko atsistatydinti.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Matome Putino reakciją. Ji silpna, – pareiškė V.Zelenskis. – Pirma, matome, kad jis ne viską kontroliuoja. „Wagner“ veržimasis gilyn į Rusiją ir tam tikrų regionų užėmimas rodo, kaip lengva tai padaryti. Putinas nekontroliuoja padėties regionuose“.

„Visa ta valdžios vertikalė, kurią jis anksčiau turėjo, tiesiog griūva“, – pridūrė jis.

Kai kurie rusai džiūgavo pasirodžius „Wagner“ kovotojams, nes J.Prigožinas buvo precedento neturinčio iššūkio prieš V.Putino valdžią vedlys.

CNN geolokalizuotame ir patikrintame vaizdo įraše matyti, kaip minios džiūgauja, kai birželio 24 d. „Wagner“ vado automobilis išvažiuoja iš pietinio Rostovo prie Dono miesto.

V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos žvalgybos pranešimai rodo, jog Kremlius vertino J.Prigožino palaikymą, ir tvirtino, kad pusė Rusijos palaikė „Wagner“ bosą ir sukarintos grupuotės maištą.

Europos Sąjunga svarsto galimybę leisti sankcionuotam „Rosselchozbank“ įsteigti antrinę įmonę, kuriai būtų suteikta prieiga prie tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT, skelbia britų „Financial Times“, remdamasis penkiais informuotais šaltiniais.

Jis pažymi, jog tai leistų būsimai Rusijos finansų įstaigos antrinei įmonei tvarkyti su grūdų eksportu susijusius mokėjimus, o šiuo sprendimu siekiama apsaugoti vadinamąją Juodosios jūros grūdų iniciatyvą – susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto laivais, kuriam gresia nutraukimas.

Tokį planą Maskva pasiūlė per derybos, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, tvirtina „Financial Times“.

Leidinio žiniomis, tokia galimybė buvo aptarta prieš kelias dienas vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, kaip potenciali priemonė įtikinti Kremlių pratęsti „grūdų sandorį“, o idėjos šalininkai ją pristatė kaip „mažiausiai blogą variantą“.

Praėjo du mėnesiai nuo tada, kai Ukrainos gynėjai suintensyvino kontrpuolimus prie Bachmuto, taip pradėdami laipsnišką rusų okupantų išstūmimą iš priemiesčių, o po kurio laiko ir iš paties miesto. Pasak karinio ir politinio apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos, šie veiksmai davė rezultatų.

„Bachmutas ne tik kad neprarado savo reikšmės, bet ir vėl tarnauja kaip spąstai rusams. Juk jei anksčiau okupantai į Bachmutą nukreipdavo milžiniškus išteklius miesto užgrobimui, aukodami kitus rajonus ir atramos taškus, tai dabar jie priversti nukreipti išteklius gynybai, vėlgi aukodamiesi.

Rusų vadovybei kritiškai reikia išteklių pietuose, bet būtent iš ten jie bando juos ištraukti, sustiprinti savo grupuotę Bachmute ir aplink jį, susilpnindami pietus“, – rašė jis.

Eksperto teigimu, spąstai ir toliau sėkmingai veikia.

„Be to, okupantai prarado beveik visų dominuojančių viršūnių kontrolę, išskyrus kelias Kliščijivkos rajone, taip pat praranda iniciatyvą ir kontrolę pačiame mieste – šis procesas prasidėjo birželio mėn.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Taigi nuo gegužės mėnesio Ukrainos ginkluotosios pajėgos sistemingai ir lėtai plečia savo kontrolės zoną flanguose, jau dabar apimdamos pagrindinius kaimus, kurių niekas nešturmuos stačia galva, ir sistemingai pažeidžia logistiką, kuri artimiausiu metu bus atkirsta.

Svarbiausia, kad Ukrainos pajėgos dabar turi galimybę daryti spaudimą ne tik į pietus ir šiaurę nuo miesto, bet ir pačiame mieste. Tai reiškia, kad Rusijos vadovybė iki galo nesupranta, kuri puolimo kryptis yra prioritetinė. Ir dar – praėjusią savaitę prasidėjusi kovinė žvalgyba, kuri peraugo į kažką daugiau“, – sakė O.Kovalenko.

Jis teigia, kad jungtinių pajėgų operacijos aktyvinimas Jakovlivkos ir Krasnopolivkos kryptimi buvo nemaloni staigmena okupantams.

„Taigi, antrąjį kontratakos mėnesį Bachmuto rajone aiškiai išryškėja savižudiška rusų  aklavietė šiame sektoriuje, tačiau, užuot susipakavę daiktus ir bėgę, jie telkia rezervus. Taip, tai sulėtina mūsų judėjimą, bet jo nesustabdo“, – pridūrė ekspertas.

Sumuose pasigirdo sprogimai, pranešama, kad miestą atakavo rusų bepiločiai orlaiviai-kamikadzės.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad per išpuolį Sumuose žuvo vienas žmogus.

„Dėl Rusijos bepiločio lėktuvo smūgio penkiaaukščiame gyvenamajame name žuvo 1 žmogus“, – sakė jis.

Anksčiau miesto meras Oleksandras Lysenka sakė, kad oro antpuolio metu buvo įjungtos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Vėliau paskelbta informacija, kad per bepiločio lėktuvo ataką buvo apgadintas Sumų centre esantis gyvenamasis namas.

Jevgenijus Prigožinas per „bendradarbiavimo“ metus sukaupė daug informacijos, galinčios diskredituoti Vladimirą Putiną. Tai tapo vienu iš argumentų, kodėl „Wagner“ sukilėliai buvo paleisti į Baltarusiją be kovos, sakė rusų žmogaus teisių aktyvistas ir projekto „Gulagu-Net!“ projekto įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.

Jis pažymėjo, kad J.Prigožinas daugelį metų vykdė pačius nešvariausius V.Putino užsakymus, tokius kaip užsakomosios žmogžudystės ir teroristiniai išpuoliai, taip pat ir užsienyje. Kiekvienas toks pavedimas buvo papildomas indėlis renkant informaciją, galinčią diskredituoti Rusijos prezidentą, sakė V.Osečkinas.

„Scanpix“/ZUMA Press nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Jis (Prigožinas – UNIAN) manė, kad galės šantažuoti. Ir iš tiesų, tam tikru momentu Putinas buvo labai išsigandęs“, – mano žmogaus teisių gynėjas.

Tokios baimės požymiu V.Osečkinas pavadino birželio 24 d. rytą pasirodžiusią V.Putino vaizdo žinutę, kurioje Rusijos diktatorius kažkodėl pradėjo lyginti J.Prigožino maištą su 1917 m. revoliucija.

Dniepro upę ties Zaporižios miestu dabar galima lengvai pereiti – vandens lygis po to, kai, Kyjivo teigimu, rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, yra ne aukštesnis kaip pusmetris, o kai kuriose vietose vanduo išnykęs, todėl galima vaikščioti smėliu.

Tai matyti Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo Andrijaus Jermako nuotraukoje, kurią jis publikavo susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Ekocidas. Dniepro upė prie Dniepro hidroelektrinės po to, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę“, – rašė jis.

„Į tai neįmanoma nekreipti dėmesio. Taip pat neįmanoma apie tai tylėti. Nes tylėjimas ir bausmių teroristams nebuvimas yra nusikaltimas dabartinei ir būsimoms kartoms. Rusija bus patraukta atsakomybėn, jų kartos už viską sumokės, ir tai bus pamoka visai rusų tautai“, – pridūrė A.Jermakas.

Andrijus Jermakas/ „Telegram“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Rusai Bachmute dislokavo savo privačias karines bendroves, susijusias su Rusijos „Gazprom“, įskaitant „Fakel“ ir „Potik“. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų 26-osios artilerijos brigados spaudos tarnybos vadovas Olehas Kalašnikovas.

Jis sakė, kad kai rusai suprato, jog Ukrainos kariai užima aukštumas šiauriniame ir pietiniame flanguose ties Bachmutu, pradėjo į šią teritoriją perkelti rezervus.

„Nuo tada, kai „Wagner“ išvyko, jiems netgi teko čia siųsti savo elitinius dalinius. Čia taip pat stebime įvairias su “Gazprom„ susijusias privačias karines kompanijas, įskaitant „Fakel“ ir „Potik“. Šiuo metu čia dalyvauja keturi jų privatūs batalionai“, – sakė O.Kalašnikovas.

Pasak jo, aktyvi gynyba tęsiasi Bachmuto sektoriuje, tačiau Ukrainos kariai pamažu žengia į priekį, o priešas bando juos sulaikyti tiek pietiniame, tiek šiauriniame flange.

O.Kalašnikovas sakė, kad artilerijos sistemų skaičius prie Bachmuto mažėja.

„Mums pavyksta jas sunaikinti, be to, jos sugenda dėl nusidėvėjimo. Dabar jie vietoj artilerijos naudoja tankus. Artilerijos lieka vis mažiau, nors kol kas jos pakanka, ir jie toliau labai smarkiai apšaudo mūsų pozicijas“, – pridūrė jis.

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą prieš Rusiją, kai kurie kariai sako, kad amerikiečių tiekiamos transporto priemonės labai prisideda prie jų pažangos ir, dar svarbiau, gelbsti gyvybes. JAV nuo metų pradžios Ukrainos pajėgoms kaip pagalbos paketų dalį suteikė „Bradley Fighting Vehicle“, kurios buvo aktyviai naudojamos birželio pradžioje prasidėjusiame Ukrainos puolime.

Ukrainos kariai 15min taip pat tvirtino, kad Vakarų technika ypač pasiteisino rengiant puolimą.

Du ukrainiečių kariai iš 47-osios brigados, Serhijus ir Andrijus, „ABC News“ pasakojo, kad jie ir jų įgula šiandien nebūtų gyvi, jei „Bradley“ nebūtų apsaugoję jų nuo mūšio kontrpuolimo pradžioje, kai į juos pataikė minosvaidžio minos, didelio kalibro ginkluotė ir dronai.

„Į mus pataikė kelis kartus, – sakė Andrijus, kuris vairavo vieną „Bradley“. – Jo dėka dabar stoviu čia. Jei būtume naudojęsi kokiu nors sovietiniu šarvuočiu, tikriausiai visi būtume žuvę po pirmojo smūgio. Tai puiki transporto priemonė.“

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą

Rusijos pajėgos vis bando grįžti į savo pozicijas prie Antonivkos tilto, nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat jas valo, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos pietinių gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalijos Humeniuk.

„Mes išvalome priešo pozicijas, tačiau jis su stebėtinu užsispyrimu į jas grįžta ir bando vėl dislokuoti, pajėgas nes jiems reikia vykdyti įsakymus ir imituoti bent kokią smurtinę veiklą, kurios jie negali pademonstruoti, pavyzdžiui, Zaporižios ir rytinėse kryptyse“, – pasakojo ji.

N.Humeniuk tvirtino, kad Rusijos kariai stipriai priešinasi, bandydami padidinti išpuolių skaičių.

„Per pastarąją parą dienos metu buvo beveik 50 išpuolių, o naktį – apie 40. Priešas taip pat vėl naudoja aviaciją – jau vakar į patį Chersoną buvo nukreiptos valdomos aviacinės bombos“, – sakė Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė.

Viename iš Ukrainos sektorių, Vuhledare, rusų užpuolikai nepuola, nes jiems buvo „duota į dantis“.

Rusai vis dar turi pajėgų likučių, Kyjivo televizijos kanalui sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Kalbant apie atakas, priešas mūsų kryptimi nevykdo jokių puolimų, nes, atvirai kalbant, smarkiai gavo per dantis“, – sakė jis.

S.Čerevatas pridūrė, kad rusams, esantiems savo pozicijoje, dabar „kelti galvas“ nenaudinga.“

Jie ten paliko 155-osios brigados likučius, o dabar tikriausiai suformavo kažkokią grupuotę iš visų likučių, kurie buvo šiame rajone – 36-osios brigados ir „Z kuopos“. Tačiau „Z kuopos“ kanale matėme, kad jie įrašinėja vaizdo įrašus, kuriuose atsisako vykdyti kovines užduotis“, – sakė S.Čerevatas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Vuhledaro

Rusijos saugumo tarnyba FSB užkirto kelią išpuoliui prieš Maskvos 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio vadovą ir sulaikė įtariamąjį, pirmadienį tvirtino Rusijos naujienų agentūros.

„Ukrainos specialiųjų tarnybų surengtas pasikėsinimas į Krymo respublikos vadovą Sergejų Aksionovą buvo sužlugdytas“, – pranešė Rusijos valstybinė agentūra „Tass“, remdamasi FSB pareiškimu.

FSB savo pareiškime nurodė, kad sulaikytasis buvo „1988 metų gimimo Rusijos pilietis, kurį užverbavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai“.

Ji pridūrė, kad įtariamasis buvo sulaikytas, kai „buvo bepaimąs sprogstamąjį įtaisą iš savo slėptuvės“.

Krymą Maskva aneksavo 2014 metais po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Pastaraisiais mėnesiais pusiasalyje nuolat rengiami smūgiai ir išpuoliai prieš Rusijos primestus pareigūnus, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą. Pastarasis neprisiėmė atsakomybės už šiuos incidentus.

Praeitą savaitę po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino maišto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  pareiškė, kad samdinių grupuotei „Wagner“ ir jos vadovui J.Prigožinui per praėjusius metus iš Rusijos biudžeto buvo sumokėta apie 1,84 mlrd. eurų. 

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad Rusijos lyderio komentarai apie mokėjimus „Wagner“ grupei buvo „tiesioginis įrodymas“, kad „Wagner“ samdiniai buvo neteisėta Rusijos kariuomenės dalis kare Ukrainoje.

Atvykęs į pirmadienį Hagoje vykusią Tarptautinio agresijos nusikaltimų persekiojimo centro atidarymo ceremoniją, jis tvirtino, kad tokie V.Putino komentarai yra „tarsi tiesioginis įrodymas, kad jie ne tik de facto, bet tikriausiai ir neteisėtai yra Rusijos kariuomenės dalis“.

„Reuters“/„Scanpix“/Vyriausiasis Kyjivo prokuroras generolas Andrijus Kostinas

„Reuters“ pažymėjo, kad Ženevos konvencijos draudžia valstybėms ginkluotuose konfliktuose naudoti samdinius.

Pasak A.Kostino, tarp daugiau kaip 93 tūkst. atvejų, kuriuos tiria generalinio prokuroro biuras, buvo daugybė galimų karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė „Wagner“ pajėgos.

Tai yra „vieni sunkiausių nusikaltimų prieš mūsų civilius gyventojus ir karo belaisvius“, pridūrė jis.

A.Kostinas kreipėsi į sąjungininkus, įskaitant Jungtines Valstijas ir Didžiąją Britaniją, prašydamas priskirti „Wagner“ teroristinei organizacijai, kad ją būtų galima ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir įšaldyti jos turtą.

„J.Prigožinas jau yra įtariamasis baudžiamajame procese Ukrainoje, tačiau svarbiausia yra sustabdyti tokių grupuočių veiklą“, – sakė jis.

Pirmadienį Hagoje bus oficialiai atidarytas tarptautinis biuras, kuris tirs Rusijos įsiveržimą į Ukrainą – manoma, kad tai pirmasis žingsnis tribunolo Maskvos vadovybei link.

Naujienų agentūra „Agence France-Presse“ pranešė, kad Tarptautiniame agresijos nusikaltimo baudžiamojo persekiojimo centre dirba Kyjivo, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorai.

Jie atliks tyrimą ir rinks įrodymus – šis žingsnis laikomas tarpiniu žingsniu prieš kuriant specialųjį tribunolą, kuris galėtų patraukti Kremliaus pareigūnus atsakomybėn už karo Ukrainoje pradžią.

Raginimai įsteigti specialųjį tribunolą pastaruoju metu pasigirsdavo vis dažniau, nes karo nusikaltimus tiriantis TBT neturi įgaliojimų tirti platesnio pobūdžio agresijos nusikaltimų. Tarptautiniame baudžiamajame teisme tiriami konkretesni karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje. Šis teismas kovo mėn. išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamų vaikų deportavimu.

Rusija iš konflikto zonų Ukrainoje į Rusijos teritoriją išvežė 700 000 vaikų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Federacijos Tarybos, Rusijos aukštųjų parlamento rūmų, tarptautinio komiteto vadovas Grigorijus Karasinas.

„Per pastaruosius metus 700 tūkst. vaikų rado prieglobstį pas mus, bėgdami nuo bombardavimo ir apšaudymo iš konflikto zonų Ukrainoje“, – rašė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Maskva teigia, jog jos programa, pagal kurią vaikai iš Ukrainos atvežami į Rusijos teritoriją, skirta apsaugoti našlaičius ir konflikto zonose paliktus vaikus.

Tačiau Ukraina tvirtina, kad daugelis vaikų buvo neteisėtai deportuoti, o JAV teigia, kad tūkstančiai vaikų buvo prievarta išvežti iš savo namų.

Didžioji dalis žmonių ir vaikų judėjimo vyko pirmaisiais karo, prasidėjusio 2022 m. vasarį, mėnesiais.

JAV apskaičiavo, kad 2022 m. liepą Rusija „prievarta deportavo“ 260 tūkst. vaikų, o Ukrainos okupuotų teritorijų integracijos ministerija pažymėjo, kad šiuo metu neteisėtai deportuotais laikomi 19 492 ukrainiečių vaikai.

2023 m. birželio 29 d. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad pagal nepaprastosios padėties įstatymus nuo 2022 m. liepos mėn. iš Ukrainos kontroliuojamų Donecko, Charkivo ir Chersono sričių kovinių veiksmų zonų evakuota 139 tūkst. piliečių, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Deja, tai tik viena iš Ukrainoje tebesitęsiančios platesnės gyventojų perkėlimo krizės dalių.

Jungtinių Tautų organizacijos vertinimu, 6,3 mln. ukrainiečių tebėra pabėgėliai, o daugiau kaip penki milijonai - šalies viduje perkeltieji asmenys.

Prieš karą Ukrainoje gyveno 44 mln. gyventojų, taigi ketvirtadalis ukrainiečių tebėra verčiami palikti savo namus dėl Rusijos pradėtos invazijos.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau žengia į priekį Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis ir per pastarąją savaitę išlaisvino 37 kvadratinius kilometrus, pranešė šalies gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar „Telegram“ kanale.

„Rytuose tęsiami tiek puolamieji, tiek gynybiniai veiksmai. Mes judame Bachmuto kryptimi, o priešas toliau žengia Lymano, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Priešas bando išstumti mūsų karius iš pozicijų, tačiau sulaukia garbingo atkirčio. Šiuo metu ten vyksta smarkūs mūšiai“, – rašė ji. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Kreminos

H.Maliar pridūrė, kad praėjusią savaitę dėl pagerėjusios operatyvinės padėties ir fronto linijos išlyginimo šiame ruože išlaisvinta teritorija padidėjo 9 kvadratiniais kilometrais.
 
Tuo pat metu rusų atakų skaičius rytuose per savaitę padvigubėjo – per 7 dienas okupantai apšaudė 11 753 kartus (užpraėjusią savaitę – 6 457).

Pietuose gynybos pajėgos žengia į priekį Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, ypač Novodarivkos, Prijutnės, Novodanylivkos, Robotynės, Novosilkos ir Staromajorsko rajonuose.

Pasak H.Maliar, Ukrainos gynėjams pavyko surengti sėkmingas operacijas visuose rajonuose, per pastarąją savaitę išlaisvinant 28,4 kvadratinių kilometrų plotą šiame fronto ruože.

Iš viso pietuose išlaisvinta 158,4 kvadratinių kilometrų teritorija.

Rusijoje nereikia naujos mobilizacijos, kad būtų pakeisti privačios samdinių grupės „Wagner“ kariai, kurie paliko mūšio lauką Ukrainoje po trumpalaikio maišto, pirmadienį pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, cituodama gynybos pareigūną.

Praėjusį mėnesį grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas vadovavo savo pajėgoms maište prieš aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę ir sukėlė didžiulę gėdą Kremliui.

Vėliau J.Prigožinas atsisakė žygio į Maskvą ir sudarė susitarimą su Kremliumi, pagal kurį sutiko išvykti į kaimyninę Baltarusiją.

„Nėra jokios grėsmės dėl kovinio potencialo sumažėjimo tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikėje perspektyvoje“, – Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovo Andrejaus Kartapolovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Per [bandytą įvykdyti] maištą priešakyje nebuvo nė vieno „PMC Wagner“ samdinio, visi jie buvo stovyklose, – pridūrė jis. – Kalbant apie jų („PMC Wagner“) pakeitimą rezerve, yra kuo juos pakeisti.“

2022 metų vasarį pasiuntęs karius į Ukrainą, 2022-ųjų rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti, ką jis pavadino daliniu kariniu šaukimu, kad būtų sustiprintos reguliariosios pajėgos – tai buvo pirmoji karinė mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į užsienį.

Birželio 13 dieną, prieš „Wagner“ sukilimą, V.Putinas žurnalistams teigė, kad papildomos mobilizacijos nereikia.

„Wagner“ grupuotė atliko svarbų vaidmenį užimant kelis Rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą, po masinio verbavimo Rusijoje.

V.Putinas tvirtino, kad maištininkai per savo sukilimą nesulaukė paramos.

Iš pradžių jis pasmerkė maištaujančius „Wagner“ kovotojus kaip išdavikus ir pažadėjo griežtai juos nubausti, tačiau, maištui pasibaigus, V.Putinas leido kovotojams grįžti į savo namus, prisijungti prie reguliariosios kariuomenės arba išvykti į Baltarusiją.

Rusijos valdžios propagandos ruporu vadinamas populiarus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas sekmadienį apkaltino „Wagner“ vadovą, kad šis, gavęs milijardines valstybės lėšas, „išklydo iš kelio“, formuojantis naujam Maskvos naratyvui.

Per pastarąją parą buvo Ukrainos pajėgos likvidavo dar 600 rusų karių. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko apie 230 260 savo karių.

Be to, per pastarąją parą sunaikinta daug rusų technikos, įskaitant 11 šarvuotų kovos mašinų, 5 tankus, 32 artilerijos sistemas, 1 sraigtasparnį, 1 priešlėktuvinės gynybos sistemą ir 4 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, pirmadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, buvo sunaikinta dar 16 operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių, 3 sparnuotosios raketos, 7 specialiosios technikos vienetai ir 18 transporto priemonių ir cisternų vienetų.

Rusijos okupacinės pajėgos surengė dar vieną ataką iš pietryčių su Irano bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“. Iš viso buvo paleista 17 dronų. 

Ukrainiečių priešlėktuvinė gynyba veikė pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose.

Ukrainos oro pajėgos, bendradarbiaudamos su kitų Ukrainos gynybos pajėgų sudedamųjų dalių oro gynyba, sunaikino 13 bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“. Likusieji nepasiekė taikinių. Pirminiais duomenimis, nuostolių nepadaryta.

Jevgenijaus Prigožino privati karinė grupė „Wagner“ mėnesiui sustabdo savo verbavimo veiklą, nes perkelia veiklą į Baltarusiją, sekmadienį pranešė su J.Prigožinu susijęs „Telegram“ kanalas. 

„Dėl to, kad PMC „Wagner“ laikinai nedalyvauja specialioje karinėje operacijoje ir persikelia į Baltarusijos Respubliką, laikinai 1 mėnesiui sustabdome PMC „Wagner“ regioninių verbavimo centrų darbą“, – teigė „Telegram“ kanalas, kuriam vadovauja vienas iš „Wagner“ darbuotojų. 

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Rašytojų asociacija „PEN Ukraina“ pareiškime nurodė, kad ukrainiečių rašytoja ir karo nusikaltimų tyrinėtoja Viktorija Amelina mirė liepos 1 d., kai buvo sunkiai sužeista per Rusijos raketų smūgį Kramatorske.

Birželio 27 d., kai Rusijos pajėgos paleido dvi raketas „Iskander“ į miestą ir pataikė į populiarų restoraną miesto centre, V.Amelina kartu su Kolumbijos rašytojų ir žurnalistų delegacija buvo Kramatorske.

Kramatorskas yra maždaug už 55 km nuo fronto linijos ir Bachmuto Donecko srityje. Jis buvo dažnas Rusijos raketų taikinys ir Ukrainos karių tarpinė stotis.

„Facebook“ nuotr./Viktorija Amelina

Pranešama, kad per Kramatorsko puolimą žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 60 buvo sužeisti. Vėliau kelios žiniasklaidos priemonės rašė, kad tarp sužeistųjų buvo ir V.Amelina.

„PEN Ukraina“ išplatino savo pareiškimą liepos 2 d. „Kramatorsko ir Dniepro gydytojai ir paramedikai padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų jos gyvybę, tačiau sužeidimai buvo mirtini“, – rašoma pareiškime. „Paskutinėmis Viktorijos gyvenimo dienomis su ja buvo jos artimiausi žmonės ir draugai“.

V.Amelina gimė 1986 m. sausio 1 d. Lvive. Dar besimokydama mokykloje ji kartu su tėvu išvyko į Kanadą, tačiau netrukus nusprendė grįžti į Ukrainą. 2007 m. ji baigė Lvivo politechnikos universitetą ir įgijo magistro diplomą. Pirmąjį romaną „Lapkričio sindromas, arba Homo Compatiens“ ji išleido 2014 m.

Praėjusių metų pavasarį V.Amelina priėmė sprendimą mokytis karo nusikaltimų tyrinėtojos specialybės ir prisijungė prie žmogaus teisių organizacijos „Tiesos pėdsekiai“. Ji dokumentavo Rusijos karo nusikaltimus deokupuotose teritorijose Ukrainos rytuose, pietuose ir šiaurėje.

Liepos 2 d. Rusijos pajėgos apšaudė aštuonias Sumų srities bendruomenes, iššaudamos daugiau kaip 110 šūvių iš įvairių rūšių ginklų, pranešė Sumų srities karinė administracija per „Telegram“.

Pranešime teigiama, kad Rusija apšaudė Bilopilijos, Chotino, Krasnopilijos, Junakivkos, Hluchivo, Šalynės, Putyvlio ir Myropilijos bendruomenes.

Rusijos pajėgos iš artilerijos ir minosvaidžių taikė į Krasnopilijos bendruomenę ir apgadino du privačius gyvenamuosius namus. Bilopillia bendruomenė, esanti centrinėje Sumų srities dalyje, kuri dažnai labiausiai nukenčia nuo apšaudymų, buvo atakuojama sprogmenimis.  

Putyvlio bendruomenėje po minosvaidžio atakos buvo sugriautas vienas privatus gyvenamasis namas, o kitas apgadintas.

Apie nukentėjusiuosius po apšaudymo nepranešta.

Sumų sritis yra prie Ukrainos šiaurės rytinės sienos su Rusija. Nuo 2022 m. balandžio pradžios, kai dalis srities buvo išlaisvinta iš Rusijos kariuomenės, 2022 m. balandžio pradžioje ji kasdien buvo Rusijos apšaudoma ir puolama iš už sienos.

Pranešama, kad liepos 2 d. Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas šešiuose fronto sektoriuose ir kai kuriuose iš jų pasiekė laimėjimų, rašo Karo tyrimų institutas.

Rusijos gynybos ministerija ir kiti Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Lymano kryptimi, Bachmuto rajone, Avdijivkos-Donecko miesto fronto ruože, vakarinėje Donecko srityje, prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių ir vakarinėje Zaporižios srityje.

Liepos 2 d. Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatis pranešė, kad Ukrainos pajėgos toliau daro pažangą Bachmuto apylinkių flanguose.

 

Rusijos karinis tinklaraštis teigė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė neapibrėžtų laimėjimų į pietvakarius nuo Klišivkos (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto). Liepos 1 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje nurodoma, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į šiaurės rytus nuo Volodymyrivkos (12 km į pietryčius nuo Vuhledaro) vakarinėje Donecko srityje.

Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas į pietus ir pietvakarius nuo Orichivo vakarinėje Zaporižios srityje.  Zaporižios srities okupacinės valdžios atstovas Vladimiras Rogovas teigė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo link rusų tranšėjų pozicijų netoli Robotynės (12 km į pietus nuo Orichivo) ir kad šiose tranšėjose vyksta artimos kovos.

Kai kurie Rusijos šaltiniai šias Ukrainos kontrpuolimo operacijas toliau apibūdina kaip mažesnes taktines operacijas nei ankstesnes Ukrainos kontrpuolimo operacijas.