Ukraina įvardijo galutinį Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo aukų skaičių

Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainos gynėjai jau naudoja mūšio lauke jiems JAV perduotą kasetinę amuniciją.

Pasak Baltųjų rūmų strateginių ryšių koordinatoriaus Johno Kirby, ukrainiečiai kasetinę amuniciją naudoja „efektyviai ir tinkamai“, rašo „Reuters“.

„Gavome keletą pirmųjų atsiliepimų iš ukrainiečių, ir jie juos naudoja gana efektyviai“, – sakė J.Kirby per brifingą.

Jis pridūrė, kad kasetiniai šaudmenys daro poveikį Rusijos gynybiniams sprendimams ir manevrams. J.Kirby teigimu, Ukraina JAV tiekiamus kasetinius šaudmenis pradėjo naudoti pastarąją savaitę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Anoniminis pašnekovas CNN sakė, kad JAV vis dar laukia žinių iš Ukrainos kariškių apie tai, kiek veiksminga ši amunicija mūšio lauke.

Liepos 7 d. Pentagonas paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos paketą, kuriuo pirmą kartą perdavė Ukrainai kasetinės amunicijos. 

Liepos 13 d. operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Taurija“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis patvirtino, kad Ukraina jau gavo kasetinių šaudmenų iš JAV, tačiau mūšio lauke jų dar nenaudojo.

Tačiau laikraštis „The Washington Post“ pacitavo Ukrainos pareigūnus, kurie teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos liepos pradžioje JAV perduotus kasetinius šaudmenis jau pradėjo naudoti mūšio lauke prieš rusų okupantus.

Dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo ir dėl to kilusio milžiniško potvynio žuvo 31 žmogus. „Kalbant apie žuvusiuosius: šiandien turime 31 žuvusį žmogų“, – pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka interviu „Laisvės radijui“.

Pasak I.Klymenkos, 29 žmonės žuvo Chersono srityje ir du – Mykolajivo srityje. Kalbant apie materialinius nuostolius, ministras sakė, kad galutiniai skaičiavimai dar nebaigti.

„AFP“/„Scanpix“/Sugriauta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

„Per šiuos mėnesius labai sunku suskaičiuoti, kiek praradome galimo derliaus, kiek praradome privačių ūkių, o tai yra vynuogynai ir agurkvaisiai, kurie augo šioje teritorijoje, kiek praradome vandens galimybių. Tai didelė problema. Vanduo nuo Chersono rezervuaro kranto nutolo kelis kilometrus. Ir šiandien aš matau pagrindinę problemą – galimybę ateityje mūsų piliečiams gauti vandens“, – aiškino ministras.

Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų okupantai susprogdino birželio 6 dieną. Tai sukėlė didžiulį potvynį Dnepro upės žemupyje.

Europos Sąjunga rengia planus įsteigti 20 mlrd. eurų fondą, iš kurio ketverius būtų padedama Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, ketvirtadienį sakė diplomatai.

Atvykdamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė negalintis pateikti skaičių dėl šio fondo, kol šalys narės jo neaptarė.

„Tad aptarsime, kaip toliau remti Ukrainą ilguoju periodu, ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir mūsų garantijas Ukrainai“, – reporteriams sakė J.Borrellis.

„Pateikėme planą, kad užtikrintume finansinę paramą Ukrainai nuo kitų metų, kurią sudarys gan reikšminga pinigų suma. Tikiuosi, kad ministrai jį parems“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyksta pradiniai 5 mlrd. eurų per metus karinės pagalbos ketveriems metams – nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų – aptarimo etapai.

Pasak jo, planas bus pateiktas per ketvirtadienio derybas, bet detalesni debatai vyks rugpjūčio 31 dieną per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Ispanijos mieste Tolede.

Kai kurios šalys narės, įskaitant Maskvai artimą Vengriją, gali nepritarti tokiam planui, o galutinio politinio pritarimo nesitikima iki ES viršūnių susitikimo spalį ar net susitikimo gruodį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, paklausta apie 20 mlrd. eurų sumą, jos neginčijo.

„Tam mums reikia labai, labai didelių finansinių išteklių, kad toliau remtume Ukrainą karinėje srityje, – sakė ji. – Viskas turi būti labai susieta. Neužtenka tiesiog sakyti skaičius, tai turi būti logiškai ir prasmingai suderinta, ir mes apie tai šiandien, taip pat ir ateinančiais mėnesiais, kalbėsimės.“

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus Mykolajive ir Odesoje. 

„Šie išpuoliai daro poveikį ne tik Ukrainai. Jau matome neigiamą poveikį pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač pažeidžiami žmonės pasaulio pietuose“, – teigė A.Guterresas savo atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico paskelbtame pareiškime.

Rusijai atakuojant Ukrainos Odesos, Sumų ir Mykolajivo miestus žuvo du ir buvo sužeisti 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Mykolajive per naktį surengtą raketų smūgį buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų penki vaikai, pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Kiek vėliau pranešta apie vieną žuvusįjį.

Odesos srities karinė administracija pranešė, kad mieste buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį į savo sankcijų „juodąjį sąrašą“ įtraukė daugiau kaip 120 Rusijos ir kelias Kirgizijos įmones, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.

Valstybės departamentas teigė, kad šiomis sankcijomis siekiama dar labiau apriboti Rusijos prieigą prie svarbiausių žaliavų ir pagamintų medžiagų, taip pat finansavimą, kad būtų sustabdyta jos karo mašina.

Tarp daugybės įmonių, įtrauktų į naujuosius valstybės ir JAV iždo „juoduosius sąrašus“, yra Rusijos bankai, energetikos pramonės, laivybos, gynybos ir technologijų pirkimo įmonės ir gamintojai, taip pat Rusijos privačios karinės bendrovės.

Be to, į „juodąjį sąrašą“ įtraukti septyni valstybės kontroliuojami mokslinių tyrimų institutai, susiję su pažangiomis technologijomis

Iždo departamentas taip pat išskyrė kelias Kirgizijos įmones, kuriomis, pasak jo, Rusija naudojasi siekdama apeiti JAV ir sąjungininkių taikomus eksporto apribojimus technologinėms prekėms, kurių nori Rusijos gamintojai.

Pasak Iždo departamento, viena pernai įkurta Kirgizijos bendrovė „RM Design and Development“ gausiai siuntė elektronikos gaminius, pavyzdžiui, puslaidininkius ir integrinius grandynus, Rusijos pirkėjams, kurie tiekia prekes gynybos gamintojams.

„Šiomis sankcijomis Rusijai bus apribota galimybė gauti itin svarbių medžiagų, suvaržytos jos būsimos energijos gamybos ir eksporto galimybės, apribotas jos naudojimasis tarptautine finansų sistema ir susidorota su tais, kurie prisideda prie sankcijų vengimo ir apėjimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

JAV sankcijomis paprastai siekiama apsunkinti „juodajame sąraše“ esančių asmenų ar įmonių tarptautinę veiklą, uždraudžiant amerikiečiams ar JAV įsikūrusioms įmonėms, įskaitant užsienio bankus, turinčius filialus JAV, sudaryti su jais sandorius.

Kirgizija neigia padedanti Rusijai apeiti sankcijas

Kirgizija ketvirtadienį neigė padedanti savo sąjungininkei Maskvai apeiti sankcijas, įvestas dėl invazijos į Ukrainą, tačiau neatmetė galimybės, kad prie to prisidėjo privačios įmonės.

Glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija palaikanti Vidurinės Azijos šalis įtariama eksportuojanti dvejopo naudojimo elektronikos komponentus, kuriuos Maskva gali panaudoti kariniais tikslais.

Kirgizijos saugumo agentūra pareiškė, kad „nei pati Kirgizijos valstybė, nei kokios nors valstybinės struktūros ir įmonės nėra susijusios su JAV ir Vakarų šalių Rusijai taikomo sankcijų režimo pažeidimu“.

Tačiau ji pripažino galimą privačių įmonių dalyvavimą, sakydama, kad jos galėjo pažeisti sankcijas, nors „galbūt nežinojo, kas gali būti jų tiekiamų produktų galutinis vartotojas ir naudotojas“.

Ji pridūrė, kad pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti ir sustabdyti tokią veiklą.

Kirgizijos premjeras Sadyras Žaparovas sakė, kad „ateityje bus imtasi priemonių, kad prekės, kurioms taikomos sankcijos, nekirstų mūsų sienos ir nepatektų ten, kur taikomos sankcijos“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sadyras Žaparovas

Kirgizijos muitinės duomenimis, bendra Kirgizijos eksporto į Rusiją apimtis 2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 145 procentais.

Tuo metu vietos žiniasklaida neseniai pranešė, kad netoli Kirgizijos sienos su kaimyniniu Kazachstanu buvo konfiskuota 14 kiniškų dronų, naudojamų žemės ūkyje, ir teigė, kad jie buvo skirti Rusijai.

Tačiau Kirgizijos ekonomikos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tai buvo eksporto kontrolės pažeidimo klausimas.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir ES diplomatai lankėsi Vidurinėje Azijoje, kur Rusija tebėra pagrindinė regiono galybė, ir įspėjo apie galimas antrines sankcijas, kad būtų užkirstas kelias naudotis spragomis.

Vienai Kirgizijos įmonei Vašingtonas neseniai pritaikė sankcijas, o dvi kitas Uzbekistane įsikūrusias įmones Europos Sąjunga įtraukė į juodąjį sąrašą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė asmeniškai nedalyvauti artėjančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, nes nenorėjo kelti pavojaus deryboms, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Pietų Afrikos Respublikos (PAR) diplomatas.

Galimas V.Putino vizitas Pietų Afrikai prieš rugpjūčio 22–24 dienomis vyksiantį susitikimą sukėlė diplomatinę ir teisinę dilemą.

Rusijos vadovui išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, kurį Pietų Afrika, kaip teismo narė, turėtų įgyvendinti, jei jis atvyktų į šalį.

Prezidento Cyrilo Ramaphosos kanceliarija trečiadienį nutraukė šią nežinomybę, paskelbusi, kad V.Putinas asmeniškai nedalyvaus, o Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

PAR ambasadorius pavedimams Azijoje ir BRICS Anilas Sooklalas sakė, kad buvo kolektyviai nuspręsta, jog V.Putinas virtualiai dalyvaus diskusijose.

„Prezidentas Putinas supranta dilemą, su kuria susiduria Pietų Afrika, tačiau jis nenorėjo kelti pavojaus aukščiausiojo lygio susitikimui, nenorėjo sukelti problemų Pietų Afrikai“, – Johanesburge spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A.Sooklalas.

Pretorija šiuo metu pirmininkauja BRICS grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui.

Pietų Afrika patyrė didelį vidaus ir tarptautinį spaudimą nepriimti Rusijos vadovo.

A.Sooklalas sakė, kad, nepaisant V. Putino nedalyvavimo, vyriausybė yra įsitikinusi, kad derybos bus sėkmingos.

Pasak jo, Rusijos vadovas „visapusiškai dalyvaus visose diskusijose“, nors ir nuotoliniu būdu.

TBT arešto orderį išdavė V.Putinui dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į kaimyninę šalį.

Daugiau nei prieš šimtmetį Europą sukrėtė Pirmasis pasaulinis karas, kuriame sąjungininkai – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir, galiausiai, Jungtinės Amerikos Valstijos – stojo prieš Centrines valstybes, vadovaujamas imperinės Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos.

Vakaruose mūšiai vyko kiek ilgesniame nei 700 km fronto ruože, kuris driekėsi nuo Lamanšo sąsiaurio iki Prancūzijos ir Šveicarijos sienos. Didžiojoje šio fronto dalyje daugelį metų tęsėsi operacinė aklavietė.

Karo metu šimtai tūkstančių kareivių ne kartą paliko tranšėjas ir žengė į mirtį vos dėl kelių kilometrų sausumos.

Šiandien daugelis stebėtojų karą tarp Rusijos ir Ukrainos gretina su Vakarų frontu Pirmojo pasaulinio karo metais. Daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto ruožo palydovinėse nuotraukose matomas platus rusų apkasų tinklas, gynybiniai įtvirtinimai ir daugybė užminuotų sausumos kilometrų – visa tai nukelia į kitus laikus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Dėl praėjusią naktį Rusijos pajėgų įvykdytų atakų prieš Mykolajivo miestą žuvo du žmonės.

krainos nacionalinės policijos Mykolajivo srities vyriausiojo skyriaus viršininkas Serhijus Šachetas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, jog antrosios aukos kūnas rastas po griuvėsiais.

„Nuo 16.35 val. deja, jau yra dvi naktinio priešo teroristinio išpuolio Mykolajive aukos. Iš apgadinto namo griuvėsių ištrauktas pagyvenusios moters, anksčiau žuvusio vyro žmonos, kūnas“, – rašė jis.

Pasak S.Šacheto, paieškos operacijos tebevykdomos, nes po griuvėsiais gali būti žmonių.

Naktinių Rusijos atakų padariniai Odesoje ir Mykolajive

+2

Padedant naikintuvams F-16, Ukraina galėtų nutraukti Rusijos pajėgų vykdomą jūrų uostų blokadą, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak ministro, jis paragino Europos Sąjungos šalis organizuoti aktyvų darbą, kad Rusija netektų svertų, kurie jai leidžia blokuoti Ukrainos eksportą. Idealus scenarijus būtų nutraukti Rusijos karinių jūrų pajėgų vykdomą Ukrainos uostų blokadą.

Tokiagalimybė atsiras, kai Ukraina gaus pirmąsias F-16 eskadriles, kurios galės patruliuoti danguje ir jūrose, pažymėjo D.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras padėkojo visoms ES šalims, kurios jau dabar aktyviai prisideda prie aviacijos koalicijos ir paragino kuo greičiau įgyvendinti visas procedūras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovai pažadėjo po karo investuoti 3 mlrd. dolerių į Ukrainos oro transporto rinkos atkūrimą ir šioje šalyje įkurtose bazėse laikyti iki 30 naujų „Boeing MAX“ orlaivių, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.

Kaip pranešė Ukrainos Borispolio oro uostas, ketvirtadienį, liepos 20 d., į Kyjivą su darbo vizitu atvyko „Ryanair Group“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary ir kiti aukščiausio lygio vadovai.

Vizito metu aptarta „Ryanair“ ketinimai atnaujinti tarptautinius skrydžius Ukrainos rinkoje, kai „Ukraina laimės ir Europos aviacijos saugos agentūra patvirtins, kad skraidyti Ukrainos oro erdvėje yra saugu“.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./„Ryanair“ lėktuvas

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad Rusijoje dirbantys britų diplomatai turės iš anksto pranešti pareigūnams apie savo keliones šalies viduje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Jungtinės Karalystės reikalų patikėtinį Tomą Doddą, kad informuotų jį apie pakeistą britų diplomatinių atstovybių darbuotojų judėjimo tvarką.

Maskva teigė, kad ribojimai buvo įvesti reaguojant į „priešiškus Londono, pagrindinio Ukrainos sąjungininko, veiksmus“. 

Ši procedūra bus privaloma britų ambasados Maskvoje ir generalinio konsulato Jekaterinburge, Urale, akredituotiems darbuotojams.

Priemonės nebus taikomos JK ambasadoriui ir keliems kitiems diplomatams.

Diplomatai turės įspėti pareigūnus bent prieš penkias darbo dienas apie kelionę už „120 kilometrų laisvo judėjimo zonos ribų“, nurodė ministerija.

Jie turės pateikti „informaciją apie kelionės laiką, tikslą, tipą, planuojamus verslo kontaktus, lydinčius asmenis, transporto rūšį, lankytinas vietas, apgyvendinimą ir kelionės maršrutą“.

Apie 10 amerikietiškų „Bradley“ buvo sunaikinta fronte, o dar apie 20 buvo apgadinta – kai kuriuos jų teko siųsti remontuoti į Lenkiją, rašo „The Washington Post“, remdamasis aukšto Pentagono pareigūno komentaru ir „Oryx OSINT“ bendruomenės duomenimis.

Žurnalistai „Bradley“ patikrino tik Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-ojoje mechanizuotoje brigadoje, kuri dalyvauja kovose Zaporižios sektoriuje. Pranešama, kad čia apgadintas transporto priemones remontuoja patys kariškiai.

Technikos nuostoliai nesuglumino Ukrainos karių ir jų buvo tikimasi per Rusijos pozicijų puolimus. Kartu kariškiai giria „Bradley“, nes net ir pataikius į prieštankinę miną įgula patiria nedidelius sužeidimus. Žurnalistų teigimu, dauguma remontuojamų amerikietiškų BMP buvo apgadinti sprogus minoms.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Kovos mašina „Bradley“

Pentagonas leidiniui su anonimiškumo sąlyga sakė, kad dėl to, jog Ukraina neturi efektyvaus aviacijos komponento, ginkluotosios pajėgos negali pilnai panaudoti „Bradley“. 

Kai kuriuos „Bradley“ galima suremontuoti vos per kelias valandas. Kitiems prireikia kelių dienų. Kai kurios transporto priemonės yra paverčiamos „donorais“, t. y. Ukrainos ginkluotosios pajėgos išima tinkamas naudoti dalis, kurias montuoja į kitus, mažiau apgadintus BMP, o paskui „donorą“ užpildo sugedusiomis dalimis, kurios remontuojamos Lenkijoje. Kariškiai skundžiasi, kad dabar jiems trūksta atsarginių dalių.

Pentagono duomenimis, į Lenkiją išsiųsta mažiau nei 10 „Bradley“, o kai kuriais atvejais į Ukrainą buvo siunčiami nauji BMP, kad nereikėtų savaitėmis laukti, kol grįš suremontuotos transporto priemonės.

Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 13 asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos „Wagner“ veikla Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sudane.

Sankcijos buvo taikomos trims aukšto rango samdinių grupės Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje pareigūnams, įskaitant Jevgenijaus Prigožino dešiniąją ranką Konstantiną Pikalovą. Dar penki juridiniai ir fiziniai asmenys dalyvauja keliant grėsmę taikai ir stabilumui Sudane.

Didžiosios Britanijos vyriausybė praneša, kad „Wagner“ jau kelerius metus veikia Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sudane, agresyviai propaguoja Rusijos užsienio politikos interesus regione ir teikia karinę paramą antiteroristinėms operacijoms, per kurias žuvo šimtai civilių gyventojų.

Jungtinė Karalystė jau įvedė sankcijas „Wagner“, Jevgenijui Prigožinui ir keliems pagrindiniams jos vadams, dalyvavusiems neteisėtoje Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Australija įvedė tikslines sankcijas 35 Rusijos subjektams, veikiantiems gynybos, technologijų ir energetikos sektoriuose, ir 10 asmenų, tarp kurių yra Rusijos ministrai, aukšto rango pareigūnai ir aukšto rango kariškiai Baltarusijoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Šių veiksmų Australija ėmėsi derindama juos su tarptautiniais partneriais, siekdama kuo labiau paveikti asmenis ir subjektus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su Maskvos karine invazija į Ukrainą.

„Šiandienos sankcijos pabrėžia Australijos įsipareigojimą bendradarbiauti su partneriais ir toliau daryti spaudimą Rusijai ir tiems, kurie remia jos neteisėtą ir amoralų karą“, – pareiškė Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong. 

Ketvirtadienį Kanbera įvedė sankcijas Maskvos bendrovėms, aprūpinančioms Rusijos ginkluotąsias pajėgas pažangiomis technologijomis, elektronika ir įranga.

Sankcijos taip pat bus taikomos subjektams, susijusiems su branduoline energija, Arkties išteklių gavyba ir gynyba, įskaitant didžiausią Rusijos karinių sraigtasparnių gamintoją ir jo vadovą.

Šios Australijos sankcijos palies vicepremjerą Andrejų Belousovą ir Rusijos ministro pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Černyšenką, taip pat Baltarusijos karinius pareigūnus, kurie kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Australija jau anksčiau paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 100 asmenų ir subjektų, susijusių su Maskvos karine invazija į Ukrainą. 

Išplatintame pranešime teigiama, kad Australijos vyriausybė tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir Ukrainos žmones bei ragina Maskvą nutraukti visus karinius veiksmus šalyje.

„Australija dar kartą ragina Rusiją nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos teritorijos, o Baltarusiją – nustoti remti beprasmį Rusijos karą“, – teigė Australijos užsienio reikalų ministrės padėjėjas Timas Wattsas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsakė į Rusijos grasinimus pulti visus į Ukrainos uostus plaukiančius laivus.

„Ukrainos atsakas į raketų atakas prieš taikius miestus ir civilių gyventojų žudymą yra tik vienas – padidinti oro smūgių okupacinėms pajėgoms skaičių ir mastą. Ukraina jau seniai surinko visas Putino „raudonąsias linijas“ ir iš jų padarė virvę Rusijos imperijos lavonui pakabinti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė NSGK sekretorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Jis ypač pabrėžė, kad bandymai įbauginti turi priešingą poveikį ir katastrofiškų pasekmių Rusijai.

„Okupantų laukia daug nemalonių siurprizų ir sveikinimų – ne tik iš dronų kariuomenės, bet ir iš dronų laivyno“, – sakė O.Danilovas.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad laivai, plaukiojantys į Rusijos kontroliuojamus Juodosios jūros uostus, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad „nuo 2023 metų liepos 21 dienos 0 val. visi Juodojoje jūroje esantys laivai, plaukiojantys į Rusijos jūrų uostus ir Ukrainos jūrų uostus, esančius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, gali būti Ukrainos laikomi laivais, gabenančiais karinius krovinius, su visa su tuo susijusia rizika“.

Tai paskelbta kitą dieną po to, kai Rusija pareiškė panašų perspėjimą.

„Rusijos Federacija dar kartą šiurkščiai pažeidė visuotinę teisę į laisvą laivybą ir sąmoningai pakenkė aprūpinimui maistu, pasmerkdama milijonus žmonių badui“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Šią savaitę baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusijai atsisakius jį pratęsti. Kyjivas teigė esąs pasirengęs toliau eksportuoti grūdus per savo pietinius uostus, nepaisant to, kad Rusija pasitraukė iš susitarimo, kuriuo leidžiama saugiai keliauti Juodąja jūra.

„Atvirai grasindamas civiliniams laivams, gabenantiems maistą iš Ukrainos uostų, rengdamas raketų atakas ir dronų atakas prieš taikių miestų civilinę infrastruktūrą, sąmoningai keldamas karinę grėsmę prekybos keliuose, Kremlius pavertė Juodąją jūrą pavojinga zona, pirmiausia Rusijos laivams ir laivams, plaukiojantiems Juodąja jūra link Rusijos jūrų uostų ir Ukrainos jūrų uostų, esančių Rusijos laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – priduriama jame.

Atsakomybė už visus pavojus tenka Rusijos vadovybei, teigiama pareiškime.

„Kreiserio „Moskva“ likimas įrodo, kad Ukrainos gynybos pajėgos turi reikiamų priemonių Rusijos agresijai jūroje atremti“, – sakoma jame, turint galvoje Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną, nuskendusį 2022 metų balandį, Kremliui pranešus, kad laive įvyko sprogimas. Ukraina teigė, kad jos pajėgos jį numušė raketomis.

Liepos 20 d. popietę okupuoto Krymo Sakų rajone įvyko sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalai pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos veikė netoli Novofedorivkos ir Ivanivkos.

„Prie Ivanivkos ir Novofedorivkos kaimų ką tik įvyko stiprus sprogimas... Sprogimai Simferopolio rajone, veikia priešlėktuvinė gynyba“, – rašė liudininkai.

Savo ruožtu Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas pranešė apie tariamą bepiločio orlaivio numušimą.

„Centrinėje Krymo dalyje numuštas bepilotis orlaivis, aukų ir žalos nėra“, – tikino jis. 

Tuo pat metu liudininkai internete po S.Aksionovo pareiškimo apie sėkmingą Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą teigė girdėję sprogimus ne tik Novofedorivkoje, bet ir Gvardeikoje, taip pat karinio aerodromo teritorijoje.

„Radio Svoboda“ duomenimis, sprogimai buvo girdimi Novofedorivkos karinio aerodromo teritorijoje. Jame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivyno 43-iasis atskirasis jūrų šturmo pulkas. 

Lėktuvai iš šio aerodromo visų pirma buvo naudojami pietiniams Ukrainos regionams atakuoti.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veikla Afrikoje, kaltindama juos nusikaltimais, įskaitant egzekucijas ir kankinimus.

„Šios sankcijos atskleidžia niekingus asmenis, užsakiusius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir priverčia juos atsakyti už didelę žalą, kurią jie daro nekaltiems civiliams, siekdami finansinės naudos“, – sakoma JK Afrikos reikalų ministro Andrew Mitchello pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./„Wagner“ samdiniai Afrikoje

Leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad Ukraina mūšio lauke pradėjo naudoti kasetinius šaudmenis, kuriuos jai perdavė Jungtinės Amerikos Valstijos, dėl tokio savo sprendimo sulaukusios nemažai kritikos iš kitų valstybių.

Rusijos pajėgos, esančios fronto linijoje pietryčių Ukrainoje, dabar atakuojamos šiais ginklais, kurie gali likti nesprogę. Didelė dalis pasaulio šalių yra uždrausios šių sprogmenų naudojimą, tačiau JAV, Ukraina ir Rusija prie šio draudimo nėra prisijungusios.

Pasak Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitos, kad nuo karo veiksmų pradžios Rusija šiuos plačiai uždraustus ginklus apgyvendintose Ukrainos teritorijose panaudojo mažiausiai 24 kartus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Oleksandras Bakulinas anksčiau šią savaitę BBC sakė, kad šie ginklai buvo būtini siekiant „padaryti didžiausią žalą priešo pėstininkams“.

Tuo tarpu Ukrainos pareigūnas leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad jais buvo šaudoma į įtvirtintas Rusijos pozicijas.

Pasirodė palydovinės karinio poligono netoli Senojo Krymo, kur buvo sunaikintas Rusijos šaudmenų sandėlis, nuotraukos.

Amerikiečių bendrovės „Planet Labs“ nuotraukas paskelbė projektas „Schemy“. Jose matyti teritorijos būklė 2023 m. liepos 13 ir 19 d. Rusų amunicijos sandėlis yra okupuoto pusiasalio Kirovo rajone. Antroje nuotraukoje matyti gaisrų, sprogimų ir dūmų pėdsakai.

Tuo tarpu Rusijos propagandistai, remdamiesi Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, rašo, kad „padėtis poligone stabilizuojasi, sprogimai daug retesni“.

„Reuters“/„Scanpix“/Gaisras Krymo kariniame poligone

Odesos regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad per naktinį Rusijos surengtą smūgį Odesai buvo apgadintas uostamiestyje esantis Kinijos konsulatas.

„Dėl Rusijos naktinio išpuolio apgadintas Kinijos Liaudies Respublikos generalinio konsulato Odesoje pastatas.

Agresorius sąmoningai smogia uosto infrastruktūrai. Buvo apgadinti administraciniai ir gyvenamieji pastatai, taip pat Kinijos Liaudies Respublikos konsulato pastatas. Tai rodo, kad priešas į nieką nekreipia dėmesio“, – rašė jis.

Rusijai pasitraukus iš susitarimo dėl grūdų, Europos Sąjunga turėtų padidinti Ukrainos grūdų eksportą sausuma bei suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, prieš susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais pareiškė vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis.

„Na, be jūros, mes turime solidarumo maršrutus, kurie leidžia mums eksportuoti daug grūdų iš Juodosios jūros uostų per valstybių-narių, kurios yra Ukrainos kaimynės, sausumos sienas. Tai reikės išplėsti“, – pažymėjo jis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

Europos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Europos uostai turės padidinti savo pajėgumus eksportuoti ukrainietiškus produktus, o tai „reiškia daugiau pastangų Ukrainos kaimynėms“.

J.Borrellis tvirtino, kad kartu su Europos šalių ministrais apsvarstys, kaip būtų galima padėti Ukrainai. Jo nuomone, vienintelė išeitis – didinti karinę paramą.

„Jei rusai naudoja dronus, turime aprūpinti ukrainiečius priešlėktuviniais ginklais, kad galėtų tuos dronus sunaikinti. Tačiau šių trijų pastarųjų naktų masiniai išpuoliai reikalauja mūsų atsako, o atsakas, be retorikos, gali būti tik vienas – suteikti papildomų karinių išteklių“, – sakė diplomatas.

J.Borrellas užsiminė, kad siūlys padidinti Europos taikos fondą, tačiau nepasakė, kiek.

Išdegintos žemės taktika, kurią Rusijos pajėgos anksčiau taikė Bachmuto sektoriuje, dabar veikia prieš juos pačius, nacionalinio teletilto metu pareiškė Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas spaudai Ruslanas Muzyčiukas.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė turi iniciatyvą Bachmuto kryptimi ir toliau žengia į priekį išilgai flangų. Ukrainos kariuomenės birželio mėn. pasiekti laimėjimai, įskaitant būtinų dominuojančių aukštumų užėmimą, dabar leidžia išlaikyti ugnies kontrolę.

„Išdegintos žemės taktika, kurią priešas čia naudojo anksčiau, dabar veikia prieš juos. Mūsų kariai patiria taktinę sėkmę. Tačiau tai, kad priešas čia įtraukė tokias dideles pajėgas, rodo, kad jiems tai vis dar yra strateginis taškas“, – pažymėjo Nacionalinės gvardijos atstovas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Negana to, rusai daro spaudimą Kupjansko ir Lymano sektoriuose. Tuo pat metu Zaporižios ir Chersono kryptyse pagrindines pastangas rusai sutelkia į tai, kad užkirstų kelią tolesniam Ukrainos karių judėjimui.

Nacionalinės gvardijos daliniai, vykdantys užduotis Serebriansko rajone, atkakliai laikosi savo pozicijų. Šiomis dienomis Lymano sektoriuje Nacionalinės gvardijos 4-osios brigados oro žvalgai kartu su 54-osios brigados kariais aptiko ir sunaikino 240 mm savaeigį minosvaidį „Tulip“ ir elektroninės kovos sistemą „Pole 21“.

Anksčiau Ukrainos Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad sudarytos visos sąlygos Bakhmuto grąžinimui.

Tolimuosiuose Rytuose Rusijoje bus surengtas labdaros koncertas, kurio metu bus renkamos lėšos maišams, skirtiems Ukrainoje kovojančių karių kūnams. Apie tai pranešė „Newsweek“.

Pranešama, kad koncertas šį savaitgalį vyks Blagoveščenske, Amūro srityje. Jame dalyvaus roko grupės, šokių grupė, vysk sportiniai pasirodymai ir lėlių spektaklis. 

Kartu su koncerto reklama buvo patalpinta žinutė, kurioje aprašoma, kam bus panaudoti renginio metu surinkti pinigai. Tarp kariuomenės poreikių buvo nurodytos pagalvės, priemonės nuo uodų, drėgnos servetėlės, termosai, drabužiai ir vaistai, šiukšlių maišai ir maišai kūnams. Vėliau pranešimas buvo redaguotas, pažymėjo laikraštis.

Rusijos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai padės apmokyti Baltarusijos specialiąsias pajėgas per surengtas pratybas kariniame poligone netoli sienos su NATO nare Lenkija, ketvirtadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

„Baltarusijos ginkluotosios pajėgos tęsia bendrus mokymus su „Wagner“ kovotojais, – pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. – Savaitę specialiųjų operacijų pajėgų daliniai kartu su kompanijos atstovais Bresto kariniame poligone vykdys kovinio rengimo užduotis.“

Anksčiau šį mėnesį Lenkija pranešė, kad į pasienį su Baltarusija pasiųs 500 policijos pareigūnų, kurie sustiprins saugumą, kad galėtų susidoroti su didėjančiu migrantų skaičiumi, taip pat su galimomis grėsmėmis po to, kai „Wagner“ samdiniai persikėlė į Baltarusiją.

„Reuters“/„Scanpix“/'Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Nepavykusį birželio 23-24 d. „Wagner“ maištą Vakarai interpretavo kaip iššūkį prezidento Vladimiro Putino valdžiai, kuris rodo 70 metų Kremliaus vadovo silpnumą ir Ukrainos karo keliamą įtampą Rusijos valstybei, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Birželio 24 d. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį samdiniai persikels į Baltarusiją mainais į tai, kad jiems bus panaikinti kaltinimai. V.Putinas sakė, kad kovotojai gali arba išvykti į Baltarusiją, arba pereiti gynybos ministerijos žinion, arba grįžti pas savo šeimas.

Socialiniuose tinkluose su „Wagner“ siejamose grupėse tvirtinama, kad per karą Ukrainoje J.Prigožino pajėgos neteko 22 000 savo vyrų, 40 000 buvo sužeisti, o iki 10 000 kovotojų atsidurs Baltarusijoje.

Sudarytos visos sąlygos atkovoti Bachmutą, tačiau su gerokai mažesniais nuostoliais, nei užpuolikams reikėjo miestui užimti, teigia Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis interviu BBC Ukrainos tarnybai.

„Šiuo metu sudarytos visos sąlygos mums susigrąžinti šį miestą (Bachmutą – red. past.), tačiau su dešimt kartų mažesniais nuostoliais“, – kalbėjo generolas.

Anot jo, Bachmutas yra strategiškai svarbus, pirmiausia dėl to, kad jame koncentruojasi pagrindiniai maršrutai ir keliai. Visų pirma per miestą eina keliai iš Debalcevės, Siversko, Horlivkos, Kostiantynivkos ir Slovjansko.

„Naudodamiesi išvystytu kelių tinklu, Rusijos kariai gali judėti bent trimis iš šių operatyvinių krypčių“, – pabrėžė O.Syrskis.

Be to, aplink Bachmutą yra įvairių dominuojančių aukštumų, kurios leidžia kontroliuoti didžiąją dalį teritorijos miesto pakraščiuose, o tai didina jo, kaip tramplino tolimesniems puolamiesiems veiksmams, vaidmenį.

„Už trijų kilometrų už Bachmuto prasideda kitas miestas Časiv Jaras. Ir čia mums labai svarbu sustabdyti priešą Bachmute, kuris yra žemumoje“, – aiškino O.Syrskis.

Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas turi tam tikrų ypatumų – kariai paprastai eina ten, kur juos siunčia vadas, tačiau Ukrainos kariuomenė daro išimtį: žmonės, kurie po Rusijos invazijos buvo priversti palikti savo gimtuosius miestus, gali prašyti dalyvauti mūšiuose už jų išlaisvinimą.

Todėl kontrpuolime dalyvaujančių karių gretose yra ypatingą motyvaciją turinčių kovotojų, rašo amerikiečių laikraštis „The New York Times“.

„Daug geriau, kai brigadoje yra žmonių, kurie pažįsta vietovės reljefą, kad vadai leistų kovoti savo namų kryptimi“, – sakė pulkininkas leitenantas Dmytro.

Vienas iš tokių karių yra eilinis Jevhenas iš laikinai okupuoto Berdiansko miesto Zaporižios srityje, kuris yra netoli Azovo jūros.

„Labiausiai pasiilgau jūros“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas

+18

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ apžvelgė praeitą naktį Rusijos pajėgų įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Rusijai atakuojant Ukrainos Odesos, Sumų ir Mykolajivo miestus žuvo du ir sužeista per 20 žmonių, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Pranešta, kad Mykolajive pataikyta į trijų aukštų pastatą, dalis pastato buvo sugriauta. Gelbėjimo tarnybos ten toliau valo nuolaužas. Mieste apgadinti gyvenamieji pastatai ir apie 15 garažų. Šiuo metu žinoma apie 19 nukentėjusiųjų, tarp jų – penki vaikai.

Naktinių Rusijos atakų padariniai Odesoje ir Mykolajive

+2

Odesoje dėl raketų atakos buvo sužeisti keturi žmonės, dar vienas žmogus gali būti po griuvėsiais, nacionaliniam transliuotojui sakė miesto meras Genadijus Truchanovas. Odesoje sugriautas administracinis pastatas, nuo sprogimo bangos nukentėjo namai. 

Sumuose sviedinys pataikė į vaikų stovyklos pastatą miesto pakraštyje, sužeista moteris buvo gydoma vietoje. Černihovo srityje dronas pataikė į gyvenamuosius pastatus, nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas.

Chersono ir Dniepropetrovsko sritys taip pat naktį buvo apšaudomos. Apgadinti gyvenamieji pastatai ir infrastruktūros objektas, tačiau nukentėjusiųjų nėra.

Anksčiau pranešta, kad naktį Rusijos Federacija virš Ukrainos paleido septynias sparnuotąsias raketas „Onyx“, keturias sparnuotąsias raketas Kh-22, tris sparnuotąsias raketas „Kalibr“, penkias sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ ir 19 bepiločių orlaivių „Shahed“.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė du „Kalibr“, tris „Iskander“ raketas ir 13 bepiločių orlaivių.

Britų šnipai jau naudojasi dirbtiniu intelektu (DI) siekdami trukdyti tiekti ginklus Rusijai, trečiadienį sakė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 vadovas Richardas Moore'as.

Jis taip pat prognozavo, kad Vakarų šnipams vis didesnį dėmesį reikės skirti priešiškų valstybių piktavališko naudojimosi DI stebėjimui.

Savo kalboje DI jis vadino ir didžiulį potencialą turinčiu naudingu įrankiu, ir didele grėsme.

Pasak R.Moore'o, jo darbuotojai derina savo įgūdžius dirbti su DI ir daugybę duomenų, kad nustatytų ir sutrikdytų ginklų srautą į Rusiją, juos naudojančią savo karui prieš Ukrainą.

Pavadinęs Kiniją svarbiausiu savo agentūros strateginiu klausimu, R.Moore'as sakė: „Vis dažniau turėsime rinkti žvalgybinę informaciją apie tai, kaip priešiškos valstybės naudoja DI žalingais, beatodairiškais ir neetiškais būdais“.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

Trečiadienį nugriaudėjęs sprogimas Rusijos poligone, įrengtame okupuoto pietryčių Krymo Kirovskio rajone, sutrikdė Rusijos galimybę naudotis Tavridos greitkeliu, jungiančiu rytinę Krymo dalį su Sevastopoliu.

Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad po sprogimo buvo detonuoti rusiškos amunicijos sandėliai.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, kad geolokacinėje medžiagoje matomi sprogimai pranešime nurodytame rusiškos amunicijos sandėlyje, esančiame į pietus nuo Aivazovskės. Maskvos paskirtas laikinai okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad dėl sprogimų užsidegė sąvartynas, ir paskelbė, kad Rusijos okupacijos pareigūnai blokuos judėjimą Tavridos greitkeliu, kol bus likviduoti gaisro padariniai.

Taip pat buvo pranešta apie tūkstančių gyventojų evakuaciją. Nors S.Aksionovas teigė, jog sprogimo priežastis nėra aiški, kaip bebūtų keista, Rusijos pareigūnai neskubėjo kaltinti Ukrainos pajėgų smogus Rusijos karinei struktūrai, atkreipė dėmesį ISW analitikai.

Tačiau Rusijos kariniai tinklaraštininkai norėjo surasti kaltuosius, todėl sutelkė pyktį į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tačiau nepateikė jokių versijų, kokias priemones galėjo pasitelkti Ukraina šiam smūgiui suduoti.

Pasak kai kurių ultranacionalistinių pažiūrų karinių tinklaraštininkų, sprogimai poligone paskatino Kremliaus kritiką Rusijos kariuomenės pareigūnams, nes šie ir toliau melavo apie padėtį Kryme, tvirtino ISW analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Trečiadienį Rusijos pajėgos surengė plataus masto raketų ir dronų ataką prieš uostų ir grūdų infrastruktūrą pietų Ukrainoje, kad dar labiau pabrėžtų Rusijos prieštaravimą Juodosios jūros regiono grūdų susitarimo atnaujinimui ir apsunkintų Ukrainos galimybes eksportuoti grūdus.
• Pietų Afrikos Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai nedalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Johanesburge 2023 m. rugpjūčio mėn.
• Ukrainos pajėgos liepos 19 d. surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir šiose vietovėse pasiekė laimėjimų.
• Trečiadienį išplatintas nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas ir, kaip pranešama, „Wagner“ vadas Dmitrijus Utkinas pasveikino „Wagner“ kovotojus naujoje „Wagner“ bazėje netoli Asipovičių (Baltarusija).
• Rusijos šaltiniai teigė, kad „Wagner“ ir toliau veiks užsienyje, Afrikos šalyse, nors J.Prigožino dalyvavimas šioje veikloje lieka neaiškus.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau keistais momentais demonstruoja savo Rusijos istorijos išmanymą, šį kartą, regis, įspėdamas apie revoliucijos Rusijoje galimybę.
• Rusijos valdžios institucijos iškėlė bylą ultranacionalistų klubo „Piktieji patriotai“ filialui už Rusijos pajėgų diskreditavimą, o tai paskatino „Piktųjų patriotų“ klubą pateikti aiškius reikalavimus Rusijos pareigūnams.
• Liepos 19 d. Rusijos Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu priėmė įstatymą, kuriuo leidžiama Rusijos nacionalinei gvardijai (Rosgvardijai) turėti sunkiosios karinės technikos.
• Liepos 14 d. Ukrainos Kryme įsikūrusi partizanų grupė „Ateš“ surengė dar vieną sėkmingą išpuolį prieš Rusijos karinį konvojų okupuotoje Chersono srityje.

Nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. iki Bachmuto užėmimo 2023 m. gegužę Rusijos privati samdinių grupuotė „Wagner“ neteko 22 tūkst. žuvusiųjų. Tokius skaičius paskelbė artimas „Wagner“ telegram kanalas „Razgruzka Wagner“.

„Scanpix“/AP nuotr./Stovykla „Wagner“ kariams, Baltarusijoje

Kanale cituojami samdinio šaukiniu Marksas žodžiai, teigiama, kad jis dabar vadovauja samdinių štabui. Pasak jo, per karą „Wagner“ gretose iš viso buvo 78 tūkst. kovotojų, iš jų 49 tūkst. buvo užverbuoti nuteistieji. Jo teigimu, 40 tūkst. kovotojų buvo sužeisti.

Tai ne Černobylis 2.0. Tačiau ekspertai sako, kad Rusijos grasinimų sukelti katastrofą nereikėtų atmesti lengvabūdiškai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželį ir dar kartą liepą skambino pavojaus varpu dėl galimo rusų plano sabotuoti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir taip sukelti branduolinę katastrofą. Jau kelis mėnesius ekspertai ir politikai diskutuoja apie branduolinės avarijos ar tyčinio sabotažo Zaporižioje tikimybę. Kiek realus šis pavojus?

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Pirmadienį Rusija paskelbė, kad neatnaujins savo dalyvavimo Juodosios jūros grūdų iniciatyvoje.

Tai iš esmės panaikino saugumo susitarimą, kuris, nepaisant karo, užtikrino saugų grūdus iš Ukrainos eksportuojančių laivų plaukimą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija siekia atgrasyti visą prekybinę laivybą iš Ukrainos uostų.

Tikėtina, kad Rusija prieš kurį laiką priėmė sprendimą pasitraukti, nes padarė išvadą, kad susitarimas nebeatitinka jos interesų, atkreipė dėmesį britų žvalgyba.

„Rusija tai maskuoja dezinformacija, teigdama, kad pasitraukia dėl susirūpinimo, jog civiliniams laivams gresia pavojus dėl Ukrainos minų, ir kad Ukraina grūdų koridorių naudoja kariniais tikslais, tačiau nepateikdama šių teiginių įrodymų“, – rašoma apžvalgoje.

Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad darys prielaidą, jog visi prie Ukrainos artėjantys laivai gabena ginklus.

Tikėtina, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar imsis aktyvesnio vaidmens trikdydamas bet kokią toliau vykstančią prekybą.

Tačiau laivyno vykdomoms blokavimo operacijoms kils pavojus dėl Ukrainos bepiločių antvandeninės įrangos ir pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teigia, kad eismas Krymo tiltu dar nėra visiškai atnaujintas.

Tai ji sakė per teletiltą, atsakydama į klausimą, ar Rusijos okupantams pavyko atkurti eismą Krymo tiltu.

„Visiškas atnaujinimas dar neįvyko. Tačiau jie pamažu paleidžia automobilius Krymo tilto kryptimi“, – sakė ji.

N.Humeniuk pažymėjo, kad per naktinę ataką Pietų Ukrainoje panaudotas povandeninis laivas greičiausiai bus išsiųstas į bazavimo punktą papildyti atsargų arba pakeisti raketų nešėjų.

„AP“/„Scanpix“/Apgadintas Krymo tiltas

„Dabar jau žinome, kad vyksta bendros laivų grupės rotacija. Mažiausiai 10 laivų atlieka kovinę užduotį Juodojoje jūroje ir vienas Azovo jūroje“, – sakė ji.

N.Humeniuk taip pat sakė, kad per pastarąją parą pietiniame sektoriuje buvo sunaikinti mažiausiai 35 rusų kariai ir 11 priešo technikos vienetų. Tarp jų – vaizdo stebėjimo sistema ir stambaus kalibro patrankos. Be to, buvo sunaikintas okupantų amunicijos sandėlis.

Rusija ir toliau patiria nuostolių agresijos kare prieš Ukrainą – vien per pastarąją parą ukrainiečių pajėgos likvidavo apie 530 rusų, 33 bepiločius orlaivius, 19 artilerijos sistemų ir 6 priešo tankus.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“. 

Iš viso nuo 22.02.24 iki 23.07.20 priešo koviniai nuostoliai sudaro maždaug apie 240 010 (+530) žmonių, tankų – 4 129 (+6), šarvuotų kovos mašinų – 8065 (+6),  artilerijos sistemų – 4 592 (+19),
priešlėktuvinės gynybos sistemų – 433 (+3).

Baltarusijos Raudonasis Kryžius sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, jo vadovui per baltarusių valstybinę televiziją pareiškus, kad organizacija aktyviai dalyvauja vežant į Baltarusiją ukrainiečių vaikus iš Rusijos okupuotų Ukrainos rajonų.

Ir Ukraina, ir Baltarusijos opozicija tokius perkėlimus vadina neteisėtomis deportacijomis. Girdisi raginimų apkaltinti autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką karo nusikaltimais, panašiai kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiksmus griežtai kritikavo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, jos lyderis A.Lukašenka leido Kremliui naudotis Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. A.Lukašenka taip pat sutiko su Rusijos karių ir taktinių branduolinių ginklų dislokavimu jo šalyje.

Baltarusių opozicijos veikėjai kaltina A.Lukašenką padedant prievarta perkelti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, bet Minskas tokius kaltinimus piktai atmeta.

Trečiadienį parodytame valstybinės televizijos „Belarus 1“ reportaže buvo parodyta, kaip Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas Dzmitryjus Šaucovas lankosi Lysyčanske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srities dalyje.

Vaizdo įraše jis sako, kad jo organizacija aktyviai dalyvauja vežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, esą gerinti sveikatos. „Baltarusijos Raudonasis Kryžius aktyviai dalyvavo, dalyvauja ir dalyvaus“, – sakė Dz.Šaucovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, kaip atrodo, yra matomas trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše ir tai būtų jo pirmas viešas pasirodymas nuo praėjusį mėnesį Rusijoje surengto maišto.

Įraše, kurio autentiškumas kol kas nebuvo patvirtintas, J.Prigožinas savo kovotojams sako, kad jie kurį laiką bus Baltarusijoje, instruktuos šios šalies pajėgas, o paskui bus dislokuoti Afrikoje.

Su „Wagner“ susijusiais susirašinėjimo programėlių kanalais pranešama, kad jis kalbėjo vienoje lauko stovykloje Baltarusijoje, ir skelbiamas neryškus vaizdo įrašas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Džiaugiuosi galėdamas jus visus pasveikinti. Sveiki atvykę į Baltarusijos žemę! – įraše sako jis. – Mes garbingai kovojome! Mes daug padarėme Rusijai.“

J.Prigožinas, kurio maištas buvo rimčiausia grėsmė 23 metus trunkančiam prezidento Vladimiro Putino valdymui, tvirtino, kad buvo siekiama nušalinti nekompetentingą kariuomenės vadovybę.

Savo kritiką dėl to, kaip Rusija kariauja Ukrainoje, jis pakartojo ir naujajame vaizdo įraše.

„Tai, kas šiandien vyksta fronto linijoje, gėdinga, mes neturėtume dalyvauti“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „Wagner“ pajėgos ateityje galėtų sugrįžti į Ukrainą.

„Mums kol kas reikia palaukti (...) Štai kodėl priimtas sprendimas, kad kurį laiką pabūsime čia, Baltarusijoje. Per tą laiką paversime Baltarusijos armiją antra stipriausia pasaulyje. Mes mokysime, kelsime savo lygį ir leisimės į naują kelionę, į Afriką“, – sakė jis.

2014 metais įkurtos „Wagner“ samdiniai buvo siunčiami ne tik į Rusijos užpultą Ukrainą, bet ir į Siriją bei kelias Afrikos šalis.

Po maišto iki šio trečiadienio J.Prigožinas buvo paskelbęs tik porą garso įrašų, nors prieš birželio 23–24 dienų įvykius kone kasdien darydavo triukšmingus pareiškimus. Kai kas mano, jog santykinė jo tyla po nutraukto maišto rodo, kad pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, J.Prigožinas turi patylėti ir nesivelti į politiką.

Trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip J.Prigožinas samdiniams įteikia vėliavą ir sako, kad baltarusiai sutiko juos „ne tik kaip didvyrius, bet ir kaip brolius“. 

Jis pareiškė, jog „vietinės merginos aistringai šnabždasi, kad atvyko „Wagner“ kariai“, ir pridūrė: „Saugokitės nė vienos jų nenuskriausti, elkimės su jomis broliškai.“ Šie jo žodžiai buvo palydėti juoku.

Rusija galvoja atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje ir paskui dėl to apkaltinti Ukrainos pajėgas, trečiadienį sakė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.

Rusijos kariuomenė galėtų taikytis ne vien į Ukrainos grūdų infrastruktūros objektus, bet ir į civilinius laivus, naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Adamas Hodge'as.

Pasak jo, toks įtarimas grindžiamas neseniai išslaptinta žvalgybine informacija.

Ji pasirodė Rusijai pasitraukus iš tarptautinės sutarties dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra ir pradėjus raketomis bei dronais atakuoti Ukrainos uostus.

Maskva sako, kad raketomis taikėsi į karinius taikinius Odesos rajone, bet A.Hodge'as parėmė Ukrainos kaltinimus, kad per trečiadienio ataką buvo sunaikinta žemės ūkio infrastruktūros ir 60 000 tonų eksportui parengtų grūdų.

A.Hodge'o teigimu, tokios atakos dabar gali būti išplėstos ir apimti civilinius laivus, be to, Rusija rengia operaciją, turinčią užtikrinti, kad atakos atrodytų kaip įvykdytos Ukrainos.

A.Hodge'as paminėjo Rusijos paskelbtą vaizdo įrašą, parodantį, kaip rusų pajėgos trečiadienį aptinka ir sunaikina „tariamą ukrainiečių jūrinę miną“.

Tuo pačiu metu „mūsų informacija rodo, kad Rusija padėjo papildomų jūrinių minų Ukrainos uostų prieigose“, sakė JAV pareigūnas. „Manome, kad tai koordinuotos pastangos siekiant pateisinti bet kokias atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje ir dėl šių atakų apkaltinti Ukrainą“, – sakė jis.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad visi krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, nuo šiol bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius, o valstybės, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja, bus laikomos „Ukrainos konflikto dalyvėmis Kyijvo režimo pusėje“.

Kyjivas trečiadienį nurodė, kad Maskva naktinių smūgių metu Odesos uostui sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų.

Ukrainos teigimu, Maskva tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą.

„Čornomorsko uoste (prie Odesos) taip pat buvo sunaikinta 60 000 tonų grūdų“, – teigė Ukrainos žemės ūkio ministerija.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Odesos uostas

Ministerija pridūrė, kad grūdai turėjo būti išsiųsti grūdų koridoriumi prieš 60 dienų. 

Rusija antrą naktį iš eilės raketomis apšaudė Ukrainos pietinį Odesos regioną, smogdama Juodosios jūros uostams po to, kai atsisakė pratęsti susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

„Labiausiai nukentėjo tarptautinių ir Ukrainos prekybininkų bei vežėjų, tokių kaip (Ukrainos) „Kernel“, (Kanados) „Viterra“ ir (Prancūzijos) „CMA CGM Group“, grūdų infrastruktūra“, – nurodė Žemės ūkio ministerija. 

„Pasaulio aprūpinimas maistu vėl atsidūrė pavojuje“, – priduriama išplatintame pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikėsi į grūdų eksporto infrastruktūrą. 

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto ir perspėjo, kad kyla rizika dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą ateities.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad už tai mokės milijonai skurdžiausių planetos gyventojų, o Vakarų valstybės pareiškė apgailestavimą dėl Maskvos pasitraukimo.

Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių Ukrainos Odesos uoste iš skurdžiausių pasaulio žmonių atimami ukrainietiški grūdai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Socialiniame tinkle „Twitter“ ji parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atima iš pasaulio bet kokią viltį dėl Ukrainos grūdų. 

„Kiekviena jo bomba taip pat smogia skurdžiausiems pasaulio gyventojams“, – pareiškė A.Baerbock.

Liepos 19 d. Rusijos pajėgos surengė plataus masto raketų ir dronų ataką prieš uostų ir grūdų infrastruktūrą pietų Ukrainoje, siekdamos dar labiau pabrėžti Rusijos prieštaravimus dėl Juodosios jūros sutarties dėl grūdų atnaujinimo ir apsunkinti Ukrainos galimybes eksportuoti grūdus, rašo Karo tyrimų institutas.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė 16 iš jūros paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Kalibr“, aštuoniomis prieštankinėmis raketomis Kh-22, šešiomis sparnuotosiomis raketomis „Onyx“, viena iš oro paleidžiama sparnuotąja raketa Kh-59 ir 32 Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos daugiausia taikėsi į civilinę ir karinę infrastruktūrą Odesos regione raketomis „Kh-22“ ir „Onyx“, o Ukrainos pajėgos numušė 37 oro taikinius, įskaitant 13 „Kalibbr“, vieną „Kh-59“ ir 23 „Shahed“ raketas. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos sąmoningai taikėsi į infrastruktūrą, reikalingą Juodosios jūros grūdų sandėriui Odesoje, Žytomyre ir kitose srityse.

Ukrainos pietinė operatyvinė vadovybė pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė grūdų ir naftos terminalams, apgadindamos tanklaivius ir krovos įrangą.

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskis pranešė, kad liepos 19 d. naktį Rusijos smūgiai sunaikino 60 000 tonų grūdų Čornomorsko uoste Odesos srityje. Pietų operatyvinė vadovybė pridūrė, kad Rusijos smūgiai taip pat buvo nukreipti į pakrantės rajonus Mykolajivo srityje ir kai kuriuos infrastruktūros objektus Chersone.

Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai, pirmojo rango kapitonė Natalija Humeniuk, pareiškė, kad liepos 19 d. Rusijos smūgiai „vyko praktiškai vienu metu“ ir kad Rusijos pajėgos tikriausiai bandė pergudrauti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą

Per ukrainiečių drono ataką Krymo šiaurės vakaruose buvo apgadinta administracinių pastatų ir žuvo paauglė, ketvirtadienį paskelbė Maskvos primestos aneksuoto pusiasalio administracijos vadovas.

„Dėl priešo bepiločio atakos buvo apgadinti keturi administraciniai pastatai vienoje gyvenviečių Krymo šiaurės vakaruose“, – per platformą „Telegram“ paskelbė  Sergejus Aksionovas.

„Deja, neapsieita be aukų – žuvo paauglė“, – sakė jis.

Rusijai atakuojant Ukrainos uostamiesčius Odesą ir Mykolajivą, buvo sužeista 11 žmonių, anksti ketvirtadienį pranešė vietos gubernatoriai.

„Rusai smogė miesto centrui. Dega vienas garažas ir trijų aukštų gyvenamasis pastatas“, – per „Telegram“ parašė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas.

Buvo sužeisti keturi suaugusieji ir penki vaikai, pranešė jis, bet nenurodė, kokia sužeistųjų būklė ir ar jie buvo minėtame gyvenamajame pastate.

„Reuters“/„Scanpix“/Mykolajivas po rusų atakos

Detalių apie smūgį gubernatorius taip pat nepateikė.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo paskelbusios oro pavojų Mykolajive ir Odesoje, esančiuose maždaug 100 km atstumu vienas nuo kito, ir dar keliuose Ukrainos regionuose.

„Netoli trijų aukštų gyvenamojo pastato yra didžiulė duobė“, – „Telegram“ rašė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius.

Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Jis taip pat nurodė, kad buvo apgadinti mažiausiai penki gyvenamieji daugiaaukščiai.

Kitoje miesto vietoje apgadinta apie 15 garažų, sakė meras.

Apie ataką prieš Odesą, nenurodydamas jos pobūdžio, pranešė vietos gubernatorius Olehas Kiperis.

„Dėl rusų atakos Odesos centre yra sugriovimų“, – sakė jis.

Pareigūnai turi informacijos apie du į ligoninę paguldytus nukentėjusiuosius, nurodė O.Kiperis.