Baltarusija įžengė į Lenkijos oro erdvę: bus padidintas lenkų karių skaičius prie rytinės sienos

JAV teigia, kad joms buvo pranešta, jog Rusija nori grįžti prie derybų dėl susitarimo su Ukraina dėl grūdų tiekimo atnaujinimo, tačiau pripažįsta, kad kol kas nematė jokių įrodymų.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Rusija „turės grįžti prie šio susitarimo“, jei nori sugrąžinti savo trąšas į pasaulines rinkas.

„Matėme požymių, kad jie gali būti suinteresuoti grįžti prie diskusijų, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Taigi lauksime, ar tai iš tikrųjų įvyks.“

L.Thomas-Greenfield nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kas pareiškė pretenzijas ir kada apie tai sužinojo. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Ji kalbėjo tuo metu, kai JAV rugpjūčio mėnesį iš Jungtinės Karalystės perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.

Daugiau kaip prieš dvi savaites Kremlius vienašališkai pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir pažadėjo grįžti tik tuo atveju, jei bus pasiekta „konkrečių rezultatų“ siekiant geriau apsaugoti Rusijos žemės ūkio produktų eksportą.

Rusija taip pat pagrasino nukreipti į Ukrainą plaukiančius civilinius laivus, o Kyjivas į tai atsakė paskelbdamas panašias priemones prieš laivus, plaukiančius į Rusiją arba Rusijos okupuotą Ukrainos teritoriją.

Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Veršininu, kuris praėjusią vasarą dalyvavo derybose dėl susitarimo, Romoje vykusio JT aukščiausiojo lygio susitikimo maisto klausimais kuluaruose. 

„Jei būtų įvykęs proveržis, manau, kad juo būtų buvę su jumis pasidalinta“, – penktadienį sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Vietos žiniasklaida Lenkijoje kalbėjosi su kai kuriais Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje esančio Belovežo kaimo gyventojais, kur, kaip pranešama, Baltarusijos sraigtasparniai šiandien įskrido į Lenkijos oro erdvę. 

Liudininkai laikraščiui „Wyborcza“ pasakojo, kad du sraigtasparniai įskrido į Lenkiją netoli Grudkų kaimo, maždaug už pusės kilometro nuo Belovežo.

Tuomet transporto priemonės skrido apie du kilometrus į šalies gilumą, praskrisdamos virš žmonių namų maždaug 200-300 metrų aukštyje. 

Liudininkai pasakojo, kad kartais sraigtasparniai skrido „keliasdešimt metrų“ virš žemės.

Tai patvirtina ankstesnį Lenkijos gynybos ministerijos pareiškimą, kad sraigtasparniai skrido per žemai, kad juos galėtų užfiksuoti radarų sistemos.

Kai kurie gyventojai išreiškė susirūpinimą, kad sraigtasparniams apskritai buvo leista įskristi į Lenkijos oro erdvę, ir klausė, kodėl neįsijungė oro gynybos sistemos. 

Baltarusija atmetė kaltinimus kaip „išgalvotus“.

Šį vakarą apie 18 val. vietos laiku buvo pranešta apie sprogimą didžiausiame Krymo mieste Sevastopolyje, rašo „Sky News“.

Sprogimo nuotraukos pasirodė vietos „Telegram“ kanaluose, o vartotojai sprogimą apibūdino kaip „didžiulį“. 

„Sky News“ pavyko nustatyti geolokacinę sprogimo vietą Balaklavos rajone miesto rytuose, teritorijoje, kuri, atrodo, yra karinė bazė.

Neaišku, ar šis sprogimas susijęs su sprogimu, kurį anksčiau sukėlė Rusija, virš Sevastopolio numušusi droną.

Baltarusijoje esantys „Wagner“ samdiniai sukuria papildomas rizikas, į kurias reikia atsižvelgti, tačiau konkretūs veiksmai nebus detalizuojami, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Papildomos rizikos veiksnio sukūrimas mūsų pašonėje. (...) Esmės galbūt nekeičia, bet kaip provokacijų rizikos, papildomų grėsmių, vertinimas, kad tai yra teroristinė organizacija, yra teisingas. Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, o komunikavimo klausimas nėra pagrindinis“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

Jis kalbėjo, kad papildomos sienos apsaugos priemonės negalėtų pakenkti, tačiau apie konkrečius veiksmus sakė nekalbėsiantis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Tikrai negali pakenkti, juolab į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai. Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja, bet aš turiu pripažinti, ir su kariuomene tariausi, mes apie savo priemones nekomunikuosime. Jeigu ir kažką darome, o darome, mes tiesiog kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką esame padarę“, – sakė A.Anušauskas.

„Visa ta informacinė erdvė labai stipriai atsekama, turime menkai prognozuojamų grupių tarp tų wagnerininkų (...) ir šitoje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas – kiekvienos šalies pasirinkimas. Jei bus kitas politinis sprendimas, kad turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt kažką skelbsime“, – teigė jis.

Savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Mateuszas Morawieckis taip pat teigė, kad „padėtis tampa dar pavojingesnė“ ir tai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai yra sakę, kad šalys būtų pasirengusios uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Baltarusija ką tik atrėmė Lenkijos kaltinimus, kad du sraigtasparniai šiandien per pratybas pažeidė jos oro erdvę. 

„Telegram“ Baltarusijos gynybos ministerija šiuos kaltinimus pavadino „išgalvotais, kuriuos pateikė Lenkijos karinė ir politinė vadovybė, siekdama pateisinti pajėgų ir priemonių telkimą prie Baltarusijos sienos“.

Lenkija teigia, kad dabar prie rytinės sienos su Baltarusija siųs daugiau karių, tačiau nepatvirtino, kiek jų bus.

Lenkijos gynybos ministerija pateikė daugiau informacijos apie tai, kas, jos teigimu, įvyko šiandien. 

Ministerijos pareiškime sakoma, kad du Baltarusijos sraigtasparniai vykdė mokymus netoli sienos, kai kirto Lenkijos oro erdvę.

Pasak pareiškimo, Baltarusija pranešė Lenkijai, kad vyksta mokymai.

„Sienos kirtimas vyko Belovežo regione labai mažame aukštyje, todėl jį sunku aptikti radiolokacinėmis sistemomis“, – priduriama jame. 

Beloveža yra nedidelis kaimas, kuriame gyvena kiek daugiau nei 2 000 žmonių ir kuris yra už kilometro nuo Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Varšuva taip pat patvirtino, kad iškvietė Baltarusijos ambasados reikalų patikėtinį pasiaiškinti dėl šio incidento.

Rugpjūčio 1 d. į Baltarusiją atvyko 14-oji Rusijos samdinių „Wagner“ grupės kolona, pranešė stebėsenos grupė „Belarusian Hajun“.    

Konvojus buvo pastebėtas judantis M5 greitkeliu nuo Osipovičių miesto link stovyklos, esančios Celio kaime.

Šią koloną sudaro maždaug 15 transporto priemonių, daugiausia sunkvežimių, kuriais gabenami dideli geležiniai konteineriai, panašūs į jūrinius konteinerius, kurie, atrodo, buvo modifikuoti neatskleistais tikslais, teigiama pranešime. Visų transporto priemonių numeriai buvo nuimti arba uždengti.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai

Rugpjūčio 1 d. „Belarusian Hajun“ pranešė, kad samdinių grupė „Wagner“ naudojosi kariniais sandėliais Baltarusijos karinėje stovykloje.

Stebėsenos grupės duomenimis, manoma, kad sandėlius Paplavų kaime, esančiame maždaug už 30 minučių kelio automobiliu nuo „Wagner“ stovyklos Celyje, grupė pradėjo naudoti maždaug liepos 18 d.

Liepos 14 d. Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ samdiniai atvyko į šalį mokyti Baltarusijos teritorinės gynybos pajėgų. Jie gali išstumti Rusijos kariuomenę kaip pagrindinę Baltarusijos kariuomenės mokymo partnerę, teigė Karo tyrimų institutas savo rugpjūčio 1 d. ataskaitoje.

Nuo liepos mėnesio antivyriausybinė stebėjimo grupė stebi „Wagner“ konvojus, vykstančius į Baltarusiją, ir tikrina, kokią įrangą grupė atsiveža.  

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad liepos 22 d. Baltarusijoje buvo apie 5 000 „Wagner“ samdinių, tačiau siena yra saugi ir stebima, ar nekyla papildomų pavojų.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kaip teigiama, padėjo tarpininkauti susitarimui dėl „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ir jo karių persikėlimo į Baltarusiją po to, kai jų ginkluotas „sukilimas“ birželio pabaigoje sustojo nepasiekęs Maskvos.

Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Hakas komentavo liepos 30 d. bepiločio lėktuvo ataką prieš verslo centrą „Moscow-City“ Rusijos sostinėje.

„Na, neturime jokios informacijos iš pirmų lūpų apie tai, kas atsakingas už šią ataką. Tačiau, be abejo, esame prieš bet kokias ir visas atakas prieš civilinius objektus ir norime, kad jos būtų nutrauktos“, – spaudos konferencijoje sakė F.Hakas.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, per smūgį apgadintame pastate buvo kelių Rusijos ministerijų biurai. Pranešama, kad tas pats dangoraižis nukentėjo per kitą dronų ataką naktį į rugpjūčio 1 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

Liepos 30 d. vaizdo pranešime prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad natūralu ir teisinga, jog karas grįžta į Rusijos teritoriją.

„Ukraina tampa stipresnė. Karas pamažu grįžta į Rusijos teritoriją – į jos simbolinius centrus ir karines bazes, ir tai yra neišvengiamas, natūralus ir visiškai teisingas procesas“, – sakė V.Zelenskis.

Kremliaus pareigūnas teigė, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją buvo perkelta daugiau kaip 700 000 vaikų, kurių dauguma neturėjo tėvų priežiūros ir buvo išvežti kaip „geros valios gestas“, rašo „The Sky News“.

Prieš pat šiuos komentarus Jungtinės Karalystės ambasadorė Ukrainoje Dame Melinda Simmons Ukrainos naujienų portalui „ArmyInform“ sakė, kad vaikų perdavimas prilygsta pagrobimui, kuriuo siekiama nutraukti ryšius su Ukraina.

„Tai siaubinga visais įmanomais lygmenimis“, – sakė Dame Melinda.

Neteisėtas vaikų deportavimas laikomas karo nusikaltimu. Dėl šios priežasties kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai – tai yra tai pačiai pareigūnei, kuri anksčiau šiandien kalbėjo apie šimtų tūkstančių Ukrainos vaikų perkėlimą.

Gegužės mėnesį Ukraina pareiškė, kad karo metu iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos Ukrainoje į Rusiją buvo deportuota mažiausiai 16 000 vaikų.

Rugpjūčio 1 d. Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo srities kaimą ir, pasak gubernatoriaus Oleho Syniehubovo, nužudė pagyvenusią moterį ir sužeidė vyrą.

Moteriai buvo apie 70 metų, o vyrui – apie 50 metų, per televiziją sakė O.Syniehubovas.

Išpuolio taikiniu tapo Pershotravneve, kaimas Iziumo rajone, dienos metu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Syniehubovas taip pat sakė, kad Charkivo mieste vietinės komunalinės tarnybos toliau likviduoja naktį įvykdytų bepiločių lėktuvų smūgių padarinius.

Rugpjūčio 1 d. naktį Rusijos pajėgos atakavo Charkivą dronais kamikadzėmis „Shahed“, sužeisdamos vieną žmogų ir sukeldamos gaisrą.

Charkivo sritis yra Ukrainos šiaurės rytuose, prie sienos su Rusija. Dėl savo artumo Rusijai regionas nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, buvo nuolat atakuojamas raketomis, dronais ir artilerija.

Rusija teigia numušusi droną virš didžiausio Krymo miesto Sevastopolio.

Rusijos remiamo regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas „Telegram“ parašė, kad numuštas dronas, atsitrenkęs į žemę, sukėlė sprogimą, nuo kurio užsidegė krūmai ir žolė. 

Apie šį incidentą pranešta praėjus mažiau nei 12 valandų po to, kai Rusijos gynybos ministerija pranešė sunaikinusi tris Ukrainos jūrų dronus, kurie, jos teigimu, maždaug už 210 mylių į pietvakarius nuo Sevastopolio atakavo du Rusijos laivus.

Šis miestas yra svarbus Juodosios jūros uostas ir veikia kaip pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno laivyno bazė. Rusija jį kontroliuoja nuo tada, kai 2014 m. Maskva aneksavo Krymą.

Baltarusijos prezidentas erzino Lenkiją dėl „Wagner“ karių buvimo prie Lenkijos sienos.

JAV prasitarė, kad Lenkijai kol kas nėra ko nerimauti.

Prezidento J.Bideno nacionalinio saugumo taryboje dirbantis Džonas Kirbis teigia, kad JAV nežino apie „kokią nors konkrečią grėsmę“, kurią „Wagner“ daliniai kelia Lenkijai ar kuriai nors kitai NATO valstybei narei.

Lenkija nuolat reaguoja į „Wagner“ karių buvimą Baltarusijoje nuo to laiko, kai prieš dvi savaites samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad šalyje rengia karius. 

Praėjusią savaitę Lenkija nusprendė perkelti daugiau kaip 1 000 karių į rytus prie savo 250 mylių sienos su Baltarusija.

Latvija ir Lietuva taip pat prisijungė prie Lenkijos ir pagrasino uždaryti savo sienas su Baltarusija dėl „Wagner“ grėsmės.
 

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi padėti pagerinti Alžyro ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, Rusijos valstybinę žiniasklaidą cituoja žiniasklaidos grupė „Sky News“.

Antradienį Alžyro kariuomenės vadovas atvyko į Rusiją susitikimui su šalies gynybos ministru.

Teigiama, kad tai yra naujausias ženklas, kad Rusija siekia didesnės įtakos Afrikos žemyne. Pastaraisiais metais Rusijos remiami „Wagner“ samdiniai buvo siunčiami į konfliktus Libijoje, Mozambike, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sudane.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Šis pranešimas taip pat paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius Sankt Peterburge surengė aukščiausiojo lygio susitikimą su Afrikos valstybėmis, kuriame šalies prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad šešioms Afrikos šalims nemokamai atsiųs 50 tūkst. tonų rusiškų grūdų.

Alžyras buvo viena iš susitikime dalyvavusių šalių, tačiau tarp tų, kurioms pažadėta nemokamų grūdų, jo nebuvo.

Alžyro prezidentas Abdelmadžidas Tebboune birželio mėn. taip pat lankėsi Maskvoje su valstybiniu vizitu, kur pasirašė deklaraciją dėl „gilios strateginės partnerystės“ su Rusija.

Tada V.Putinas apibūdino Alžyrą kaip „svarbiausią mūsų partnerį arabų pasaulyje ir Afrikoje“ ir pridūrė, kad Rusija nori stiprinti energetinius ir karinius ryšius.

Plačiau apie Rusijos ir Alžyro ryšius skaitykite ČIA.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Kyjive Bartoszą Cichockį dėl „nepriimtinų“ Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretoriaus patarėjo Marcino Przydaczo komentarų. 

Ambasadorius buvo pakviestas į susitikimą po to, kai M.Przydaczas pareiškė, kad Ukraina „turėtų pradėti vertinti“ Lenkijos vaidmenį remiant Kyjivą. 

„Per susitikimą buvo pabrėžta, kad pareiškimai apie tariamą ukrainiečių nedėkingumą Lenkijai už pagalbą yra neteisingi ir nepriimtini“, – pažymėjo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko. 

„Picture-Alliance“/„Photothek“/„Scanpix“/Marcinas Przydaczas

Nuo karo pradžios Lenkija Ukrainai nusiuntė milijardus eurų paramos. 

Šie komentarai rezonuoja su NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui išsakytomis britų gynybos ministro beno Wallace'o pastabomis, kad Ukraina turi rodyti „dėkingumą“ savo sąjungininkams, kad išlaikytų ilgalaikę Vakarų visuomenės ir politinę paramą.

Nuo kontrpuolimo pradžios Ukrainos kariuomenei pavyko deokupuoti maždaug 241 kv. km. ploto teritoriją šalies pietuose ir rytuose, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Pasak jos, informacija apie deokupuotas teritorijas paprastai atnaujinama kartą per savaitę, nes situacija yra nestabili, o Ukrainos gynėjams reikia įsitvirtinti išlaisvintose teritorijose.

„Pavyzdžiui, per pastarąją savaitę, jei kalbėtume apie Bachmuto kryptį, ten buvo išlaisvinti du kvadratiniai kilometrai, taigi iš viso 37 kv.km. Kalbant apie pietus, per praėjusią savaitę buvo išlaisvinta daugiau kaip 12 kv.km., o iš viso – daugiau kaip 204 kv.km.“, – dėstė viceministrė.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukrainos gynėjai tęsia vasaros pradžioje pradėta kontrpuolimą. Tam tikruose fronto ruožuose jau užfiksuota jų sėkmė.

Kovotojams pavyko deokupuoti keletą gyvenviečių šalies pietryčiuose, paskutinė iš jų – Staromajorskė.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat žengia į priekį netoli Bachmuto, kur jos veržiasi į šiaurę ir pietus nuo miesto. Ukrainiečiai yra užėmė netoli miesto dominuojančias aukštumas.

Kaip liepos pabaigoje pažymėjo Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, yra sudarytos visos sąlygos deokupuoti Bachmutą.

Islandija antradienį pranešė, kad sustabdė savo ambasados Rusijoje darbą, komerciniams, kultūriniams ir politiniams santykiams pasiekus žemiausią lygį.

Apie planus uždaryti ambasadą Šiaurės Europos šalis paskelbė dar birželį.

„Sprendimas sustabdyti Islandijos ambasados Maskvoje veiklą nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo“, – antradienį pareiškė Islandijos užsienio reikalų ministerija.

„Kai tik sąlygos leis, Islandija pirmenybę teiks veiklos atnaujinimui“, – pridūrė ji.

„AFP“/„Scanpix“/Islandijos ambasada Maskvoje

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad komerciniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra pasiekę žemiausią lygį, ambasados išlaikymas Maskvoje, anot ministerijos, yra nebepateisinamas, birželį teigė Užsienio reikalų ministerija.

„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.

Kitą dieną Rusija pasakė reaguosianti į Islandijos ambasados Maskvoje uždarymą.

„Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

Be Rusijos, ambasada Maskvoje taip pat atstovauja Islandijai Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano atžvilgiu.

Nuo šiol Islandijai atstovaus Islandijos užsienio reikalų ministerija Reikjavike.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Islandija užsienio valstybių sostinėse turi 18 ambasadų, „teikdama pirmenybę jų buvimo vietai pagal ekonominių, politinių ir kultūrinių ryšių arba vystomojo bendradarbiavimo mastą“.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį pasmerkė Maskvos sprendimą į ieškomų asmenų sąrašą įtraukti dar vieną jo teisėją, reaguojant į šalies prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

TBT teisėja Tomoko Akane kovą išdavė arešto orderius V.Putinui dėl karo nusikaltimo, susijusio su priverstiniu ukrainiečių vaikų deportavimu, ir Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl panašių kaltinimų.

Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Kremlius į ieškomų asmenų sąrašą nusprendė įtraukti T.Akanę. Anksčiau į šį sąrašą buvo įtraukti TBT prokuroras Karimas Khanas ir teisėjas Rosario Salvatore Aitalas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos pranešime, kurį matė naujienų agentūra AFP, rašoma, kad teisėja yra ieškoma dėl Rusijos baudžiamojo kodekso pažeidimo, tačiau konkrečiai jo pobūdis nenurodomas.

Pirmininkaujanti TBT valstybė narė pareiškė, kad yra labai susirūpinusi dėl šio žingsnio, ir pavadino jį nauju bandymu pakenkti Teismo tarptautiniams įgaliojimams.

Ji taip pat pakartojo, kad tvirtai palaiko teismą, jo išrinktus pareigūnus ir darbuotojus ir visiškai pasitiki teismo nepriklausomumu ir nešališkumu.

TBT arešto orderius V.Putinui ir M.Lvovai-Belovai išdavė dėl neteisėto tūkstančių ukrainiečių vaikų perkėlimo nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto karinę intervenciją į Ukrainą. 

Rusija, kuri nėra TBT narė, nepripažįsta orderio V.Putinui ir vadina jį neteisėtu.

Dėl šio orderio V.Putinas asmeniškai nedalyvaus šį mėnesį Johanesburge vyksiančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime.

Pietų Afrika, kaip TBTnarė, privalėtų sulaikyti Rusijos vadovą, jei jis atvyktų į šalį.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „pajuokavo“ apie po nepavykusio perversmo Rusijoje į jo šalį persikėlusių „Wagner“ kovotojų ketinimus vykti „į ekskursiją į Žešuvą“.

„Aš pajuokavau, kad „Wagner“ tarpusavyje šnabždasi, jog važiuos į ekskursiją į Žešovą. Kodėl? Todėl, kad iš Žešuvo buvo siunčiama įranga ir ginklai ten, kur šie vyrai kovėsi prie Bachmuto. Ten žuvo tūkstančiai jų vaikinų. Ir jie jiems neatleis“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Jis mano, kad Lenkijos valdžia turėtų jam padėkoti už tai, kad „pakvietė šiuos kovotojus į šalį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka nepatikslino, kiek samdinių yra Baltarusijos teritorijoje, tačiau jis sakė, kad „Wagner“ grupuotė esą turi 30 tūkst. kovotojų.

„Taigi tegul jie meldžiasi, kad mes juos laikome, aprūpiname. Priešingu atveju jie būtų ten prasiskverbę be mūsų ir taip įsiveržę į Žešuvą ir Varšuvą, kad to užtektų. Taigi nereikia manęs kaltinti, bet tegul jie pasako ačiū“, – pareiškė A.Lukašenka.

Ukrainos kontrpuolime dalyvaujantys šalies gynėjai naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistams pasakojo, kad praėjusią savaitę pietryčių fronte vykęs mūšis buvo sunkesnis ir kruvinesnis, nei jie tikėjosi, nes planai žlugo, o Rusijos pajėgos buvo gerai pasiruošusios.

„Rusai mūsų laukė“, – sakė 29 metų karys, šaukiniu Bulatas. Jis priklauso būriui, kuris praėjusią savaitę per puolimą į mūšį buvo išsiųstas šarvuočiais.

„Jie šaudė į mus iš prieštankinių ginklų ir granatsvaidžių. Mano transporto priemonė užvažiavo ant prieštankinės minos, bet viskas buvo gerai, ji atlaikė smūgį, ir visi liko gyvi. Tada išlipome ir bėgome priedangos link, nes svarbiausia rasti priedangą ir tada judėti toliau“, – atviravo vyras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys

Pasakojimai apie kovą dėl Staromajorskės išlaisvinimo, kuriais su agentūra „Reuters“ pasidalino netoli fronto linijos pietryčių Ukrainoje esantys kariai, atskleidė, kodėl drąsiausias Kyjivo puolimas per visą karo laikotarpį, netrukus pereisiantis į trečią mėnesį, pasirodė esąs lėtesnis ir kruvinesnis, nei tikėtasi.

„Buvo planuota, kad mūsų misija truks dvi dienas. Tačiau negalėjome įvažiuoti tamsiu paros metu tinkamu laiku dėl kelių priežasčių. Taigi įvažiavome vėliau ir praradome tinkamą momentą“, – teigė Bulatas.

Kyjivas, kuris iš Vakarų šalių gavo milijardų dolerių vertės įrangą ir mokymus, kad galėtų surengti kontrpuolimą ir susigrąžinti okupuotą teritoriją, jau anksčiau pripažino, kad kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei manyta. Ukrainos kariuomenės vadai tuo tarpu tvirtino, jog reikalingas apgalvotas tempas, kad būtų išvengta didelių aukų.

Rusai turėjo kelis mėnesius pasiruošti įtvirtinimams ir laukuose išmėtyti minas. Pasak ukrainiečių jūrų pėstininko, šaukiniu Dub, Rusijos kovotojai, laukdami puolimo, įrengė „stebėjimo zonas“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Jie metodiškai naikino kelius. Jie padarė duobes, kurios neleido įvažiuoti į kaimą ir išvažiuoti iš jo net sausu oru. Net vaikščioti buvo gana sunku. Naktį negalima naudotis žibintuvėliais, bet vis tiek reikia eiti pirmyn“.

Kitas kareivis, šaukiniu Pikachu, tvirtino, kad jo būrio vyrai „stengėsi iš visų jėgų“. 

„Mums pavyko“, – pridūrė jis.

„Išsikapstyti nebuvo lengva, – pripažino karys. – Ėjome pirmyn lėtai, bet užtikrintai. Jie šaudė, viskas skraidė. Buvo baisu, bet mes judėjome pirmyn. Niekas neatsitraukė. Visi atliko puikų darbą. Tačiau daugelis iš mūsų, kurie išvyko, niekada negrįš namo.“

kraina sužlugdė Rusijos diversantų grupės bandymą naktį kirsti šiaurinę sieną, „Telegram“ platformoje rašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. 

„Praėjusią naktį Černihivo srityje pasieniečiai sustabdė priešo diversinės žvalgybos grupės bandymą kirsti Ukrainos valstybinę sieną Semenivkos gyvenvietės ribose“, – sakė jis.

Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas teigė, kad keturi ginkluoti asmenys nesėkmingai bandė kirsti sieną. Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“.

I.Klymenka teigė, kad keturi asmenys keliavo iš Rusijos teritorijos.

Jis pridūrė, kad teritorijai sustiprinti buvo dislokuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervai.

Į Baltarusiją atvykus Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui, Ukraina sustiprino savo šiaurinės sienos apsaugą.

Rusai antradienį vėl smogė Ukrainos pietuose esančiam Chersonui, kur pataikyta į medicinos įstaigą, žuvo jaunas gydytojas, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročka.

„Šiandien 11 val. 10 min. priešas eilinį kartą apšaudė taikius gyventojus (...) Pataikyta į vieną sveikatos apsaugos įstaigą, žuvo jaunas gydytojas, vos kelias dienas dirbęs tose pareigose, ir buvo sužeista medicinos sesuo, dėl kurios gyvybės dabar kovoja mūsų medikai“, – sakė R.Mročka.

Kaip sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, buvo mirtinai sužeistas nosies, gerklės ir ausų gydytojas, o slaugytoja patyrė žandikaulio traumą.

Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad per smūgį Chersonui buvo apgriautas miesto klinikinės ligoninės chirurgijos skyrius.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas užsiminė, kad Rusijos Federacijoje gali įvykti dar vienas sukilimas ir žygis į Maskvą.

NSGT sekretorius apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Dabartinė Kremliaus padėtis tokia, kad neišsipildžiusį norą surengti antrąjį puolimą prieš Kyjivą užgoš skubus poreikis pasirengti antrajam žygiui į Maskvą. O šis įvykis jau ne už kalnų. Pandoros skrynios atidarymo – įvairaus plauko nepatenkintų žmonių protestų Rusijoje gausėjimo – atgal uždaryti neįmanoma“, – pabrėžė O.Danilovas.

2023 m. birželio 23-24 d. Rusijoje įvyko bandymas įvykdyti perversmą, kurį surengė privačios karinės kampanijos „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas.

Visų pirma J.Prigožinas pareiškė, kad pradėjo „Teisingumo žygį“, kurio tikslas – pasiekti Maskvą. Jis apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ministro Sergejaus Šoigu ir štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo įsakymu smogė vienai iš jo samdinių stovyklų.

Baltarusijos pseudoprezidentas Aliaksandras Lukašenka atsakė į Lenkijos valdžios institucijų kaltinimus, kad prie Lenkijos sienos buvo dislokuoti Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ nariai.

Baltarusijos vadovu save vadinantis A.Lukašenka iš pradžių tvirtino, kad samdiniai prie sienos su Lenkija nepersikėlė, o paskui prabilo apie galimą „Wagner“ dislokavimo priežastį. 

„Jokie „Wagner“ daliniai čia nepersikėlė. O jei ir buvo, tai tik tam, kad perduotų savo kovinę patirtį Breste ir Gardine sutelktoms brigadoms“, – teigė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Ukrainos sostinėje antradienį nuo monumento „Motina Tėvynė“ skydo pradėta demontuoti Sovietų Sąjungos herbą. 

Taip pat planuojama keisti šios skulptūros pavadinimą. 

Laikinai kultūros ministro pareigas einantis Rostyslavas Karandejevas nurodė, kad herbas bus perduotas netoliese esančiam Antrojo pasaulinio karo muziejui. 

Pasak jo, netrukus skulptūra bus pritaikyta prie šių dienų aktualijų.

2022 metais Kultūros ministerija surengė apklausą, kurioje buvo klausiama, ką daryti su Sovietų Sąjungos herbu ant skulptūros skydo. 85 proc. respondentų teigė, kad vietoj jo norėtų matyti Ukrainos herbą.

Vėliau buvo nuspręsta nuimti Sovietų Sąjungos herbą.

Kultūros ministerija pažymėjo, kad šio momento buvo laukiama nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dienos, o valstybės ir kultūros veikėjai ne kartą kėlė klausimą dėl sovietinio herbo pakeitimo ukrainietišku.

Ukrainos Antrojo pasaulinio karo istorijos muziejaus generalinis direktorius Jurijus Savčukas sakė, kad planuojama pervadinti skulptūrą – ji taps „Motina Ukraina“.

Sprendimą pakeisti skulptūros pavadinimą dar turi patvirtinti Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerija. J.Savčukas tikisi, kad tai bus padaryta iki rugpjūčio 24-osios – Ukrainos nepriklausomybės dienos.

Kremliaus prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Maskvai gresia bepiločių lėktuvų smūgiai.

„Iš tiesų, grėsmė egzistuoja, ji akivaizdi, ir imamasi priemonių“, – sakė jis žurnalistams.

Kartu D.Peskovas teigė, kad tik kariškiai gali ir turi komentuoti šią temą ekspertiniu požiūriu.

Rugpjūčio 1 d. naktį Maskvą ir Maskvos sritį atakavo bepiločiai orlaiviai.

Pranešta, kad vienas iš bepiločių orlaivių pataikė į „Moscow City“ bokštą ir apgadino 17 aukšto fasadą. Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė, kad keli bepiločiai orlaiviai, kaip įtariama, buvo numušti, kai bandė skristi į Maskvą, o dar vienas – į Maskvos sritį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

Konfrontacija tarp okupantų ir proukrainietiškai nusiteikusių civilių Kryme, kurį laikinai okupavo Rusija, stiprėja.

Išpuoliai prieš priešo karinius objektus naudojant Molotovo kokteilius tapo sistemingi, pranešė Ukrainos žvalgyba. Pasak jos, daugumą šių išpuolių organizuoja ir vykdo Ukrainą palaikantys civiliai gyventojai.

„Siekiant atremti tokius išpuolius, Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalui įvesta aukšto lygio kovinė parengtis. Stebima „įtartinus asmenis“, kurie potencialiai gali būti susiję su tokiais „incidentais“. Leidžiama naudoti fizinę jėgą ir ginklus“, – teigė žvalgyba.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Krymas

Ukrainos žvalgyba pridūrė, kad okupantai masiškai sulaiko žmones, dauguma laisvės netekusių asmenų yra Krymo totoriai.

„Po suėmimų „dingusiais be žinios“ laikomi keli piliečiai, kurie atsisakė gauti Rusijos pilietybę. Tiems, kurie lieka laisvėje, gresia administracinės nuobaudos, didelės baudos ir persekiojimas. Žmonės atleidžiami iš darbo, iš jų atimamas turtas ir verslas“, – teigė agentūra.

Rusijos gynybos ministerijos grasinimai dėl į Ukrainą vykstančių grūdų vežėjų, išsakyti po to, kai Rusija pasitraukė iš grūdų sandorio, dar nebuvo patikrinti realybėje.

Trys laivai, stebint NATO lėktuvams, perplaukė Bosforo sąsiaurį ir Juodąja jūra atplaukė į Ukrainos Izmailo uostą, pranešė „Forbes“.

Nesislėpdami ir neišjungdami laivo buvimo vietą nurodančių atsakiklių, Izraelio grūdų vežėjas „Ams1“, graikų „Sahin 2“ ir turkų „Sahin 2“ išmetė inkarą uoste prie Dunojaus krantų, kur gali priimti ukrainietiškų grūdus ir plukdyti juos pirkėjams.

Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos karo laivai netrukdė grūdų laivų judėjimui, nors Kremlius pažadėjo visus į Ukrainą plaukiančius laivus laikyti karinių krovinių vežėjais, de facto grasindamas juos tikrinti arba nuskandinti kaip karinius taikinius.

„Atrodo, kad Rusijos pajėgos arba nenori, arba negali jėga sustabdyti ir apieškoti neutralių laivų, keliaujančių į Ukrainą per Juodąją jūrą, nors išoriškai jos sudarė tam visas sąlygas“, – rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie pasitraukimą iš „grūdų sandorio“, kuris leido eksportuoti 32 mln. tonų Ukrainos grūdų, Juodosios jūros laivyno vadovybė į pietinius jūros vandenis dislokavo korvetę „Sergej Kotov“. Ji, ginkluota sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, pradėjo kovinę tarnybą, laikydama visus jūrų kelius nuo Bosforo sąsiaurio iki Ukrainos smogiamojoje zonoje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro nuolatinę pažangą pietuose, išlaisvindamos vis daugiau teritorijos. Iki spalio mėnesio, o gal net ir anksčiau, kovotojai pasieks Azovo jūrą, prognozuoja buvęs prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Pietų frontas juda. Ir, kas būdinga, judėjimas yra progresyvus, t.y. jis nesustoja nė dienai, mes žengiame į priekį kiekvieną dieną. Girdime naujų gyvenviečių pavadinimus. Visai įmanoma, kad ši sniego gniūžtė vis augs ir augs ir kažkuriuo momentu sulaužys nugarą visai rusų pietų grupei“, – sakė jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

O.Arestovyčius pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat keičia smūgių kryptį, o tai rodo aukštą „karinės minties ir praktikos“ lygį.

„Mes darome didelę pažangą. Viskas vyksta pagal planą. Žinau, kad visiems nepatinka ši frazė, bet patikėkite manimi, iki spalio mėnesio visi tai įvertins, gal net anksčiau, kai pasieksime Azovo jūros krantus“, – sakė jis.

Rusijos oligarcho Olego Deripaskos bendrovė „Rusal“ verbuoja „savanorius“, kurie beveik iš karto pasirašo sutartį su Rusijos gynybos ministerija ir pradeda karą prieš Ukrainą, skelbia „Važnyje Istorii“ (Svarbios istorijos) tyrimas.

„Rusal“ yra viena didžiausių pasaulyje aliuminio gamintojų.

„Rusal“ įdarbina savanorius su O.Deripaska susijusiose įmonėse. Pavyzdžiui, privačioje saugos bendrovėje „Ruslan“. Kitą dieną „darbuotojas“ pasirašo sutartį su Gynybos ministerija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Deripaska

Po to darbo sutartis sustabdoma, kad bendrovė galėtų „išmokėti premijas“.

Išmokos iš Gynybos ministerijos sudaro 200 tūkst. rublių, o iš „Ruslan“ – 100 tūkst. rublių, kaip jie įvardijami banko išraše: „Neatlygintinas lėšų išmokėjimas asmeniui, atliekančiam karinę tarnybą pagal sutartį“.

Samdiniai siunčiami į savanorių batalioną „Sokol“, kuris faktiškai yra Rusijos kariuomenės dalis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau trečią mėnesį iš eilės muša Rusijos karinės technikos sunaikinimo rekordus, daugiausia dėmesio skirdamos artilerijai ir oro gynybos sistemoms, dislokuotoms antrojoje ir trečiojoje gynybos linijoje, sakė karinis ir politinis ekspertas Oleksandras Kovalenko.

„Apskritai Rusijos artilerijos sunaikinimo tempai artėja prie ūmios kompensacinės krizės momento“, – sakė ekspertas.

Jo skaičiavimais, liepą sunaikintų Rusijos daugkartinio raketų paleidimo sistemų ir oro gynybos sistemų skaičius pasiekė absoliučius rekordus.

Be to, nuo gegužės mėnesio Ukrainos ginkluotosios pajėgos muša rusiškos specializuotos technikos sunaikinimo rekordus, pridūrė ekspertas.

„Taigi, tris mėnesius didėjanti kompensavimo procesų našta rekordinio technikos naikinimo rėmuose, taip pat didėjančios logistikos problemos lemia laipsnišką Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo praradimą tam tikruose atraminiuose punktuose“, – teigė jis.

Jungtinės Valstijos siekia padidinti svarbiausių 155 mm šaudmenų tiekimą Ukrainai, kad paremtų jos kontrpuolimą, skelbia „Financial Times“.

Pasak leidinio cituojamų pareigūnų, JAV jau pasirašė susitarimus su Bulgarija ir Pietų Korėja dėl šovinių tiekimo Ukrainai ir derasi dėl to paties su Japonija.

Leidinyje teigiama, kad Joe Bideno administracija jau keletą mėnesių žinojo apie išsekusias Ukrainos šaudmenų atsargas ir suintensyvino pastangas tiekti šovinius Kyjivui.

Laikraščio šaltinių teigimu, JAV pastangos aprūpinti ginklais sutelktos į didesnio 155 mm kalibro sviedinių kiekio tiekimą. Tiekimą siekiama padidinti tarptautinių sąjungininkų sąskaita trumpuoju laikotarpiu, taip pat per ateinančius dvejus metus didinant gamybą Jungtinėse Valstijose.

JAV kariuomenės duomenimis, Vašingtonas siekia iki 2025 finansinių metų pagaminti iki 90 tūkst. šovinių per mėnesį, palyginti su 24 tūkst. dabar ir 14 tūkst. per mėnesį iki Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą.

Todėl Jungtinės Valstijos stato daugiau gamybos linijų, įskaitant gamyklos Kanadoje atnaujinimą ir naujos surinkimo linijos įrengimą Teksase. Kariuomenės pareigūnai teigė, kad jie taip pat gali sukurti naujas 155 mm šaudmenų pakrovimo, surinkimo ir pakavimo gamyklas Arkanzase, Ajovoje ir Kanzase.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo padegti devyni kariniai komisariatai.

„Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, bandymai padegti karinių komisariatų pastatus užfiksuoti Maskvos srities Mozaiko ir Podolsko miestuose, Voronežo srities Rosošo mieste, Kazanės, Omsko, Sankt Peterburgo, Kalugos miestuose, taip pat Čeliabinsko srities Verchniouralsko ir Kopejsko miestuose.

Rugpjūčio 1 d. naktį buvo sulaikytas 54 metų Čeliabinsko metalo apdirbimo gamyklos darbuotojas, kuris bandė padegti karinės įskaitos biurą Kopejske. Ji metė molotovo kokteilį į karo prievolės tarnybos medicinos kabinetą.

Po dviejų valandų buvo bandyta padegti karinės įskaitos biurą Verchniuralske. Įvykio vietoje buvo sulaikyta 34 metų vietos gyventoja.

Dar vienas karinės įskaitos biuras buvo padegtas Kalugoje. Ten dėl bandymo padegti buvo sulaikytas 78 metų pensininkas.

Naktinė dronų ataką Maskvoje ir Maskvos regione rodo, kad Rusijos sostinė greitai priprato prie karo, kuris persikels į Rusijos teritoriją, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Maskva sparčiai pratinasi prie visaverčio karo, kuris netrukus galutinai persikels į “karo autorių„ teritoriją, kad iš jų būtų išieškotos visos skolos.

Viskas, kas vyks Rusijoje, yra objektyvus istorinis procesas. Bus dar daugiau neidentifikuotų dronų, dar daugiau žlugimo, dar daugiau pilietinių konfliktų, dar daugiau karo“, – pabrėžė M.Podoliakas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Karinių analitikų nuomone, Ukrainos smūgiai Rusijai, ypač Maskvai, yra daugiau nei atsakomieji gestai. Šios atakos atlieka svarbų vaidmenį platesnėje Kyjivo strategijoje, kuria siekiama susilpninti Maskvos gebėjimą kariauti.

Pasak „The New York Times“, jos gali priversti Rusijos karinius planuotojus priimti sudėtingus sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir padidinti nesutarimus Rusijos vadovybėje.

Pasak į pensiją išėjusio generolo leitenanto Beno Hodgeso, kuris buvo vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje, pagrindinis rusų pranašumas yra jų skaičius, ypač pėstininkų ir artilerijos.

VIDEO: Maskva vėl tapo drono taikiniu – smogta į biurų pastatą

Maskva vėl tapo drono taikiniu – smogta į biurų pastatą

Viber „Bliskavka“

Norint neutralizuoti šį pranašumą, labai svarbu sutrikdyti jų štabo veiklą ir logistiką. Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje kelia problemų Rusijos vadovybei, nes didina netikrumą, kur Ukraina gali smogti kitą kartą.

Teigiama, kad Kyjivas vykdo strateginius smūgius tiek prieš karinius taikinius, tiek prieš Kremliui labai svarbias simbolines struktūras.

Pavyzdžiui, bepiločiai lėktuvai atakavo „Moscow City“ kompleksą, kuriame yra vieni aukščiausių pastatų Europoje. Kadaise šie simboliniai bokštai buvo laikomi Rusijos integracijos į pasaulinę ekonomiką simboliu, tačiau dabar jie tapo didėjančio Maskvos ir Vakarų konflikto atspindžiu.

Rusijos kariuomenė, kitaip nei Ukrainos gynybos pajėgos, nepajėgi numušti bepiločių orlaivių, kurie jau ne pirmą kartą pasirodo virš Maskvos, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas.

„Rusijos kariuomenė negali susidoroti su bepiločiais orlaiviais, kurie jau kelerius metus skraido virš galvų. Ir tikėkimės, kad jie neturės jokios patirties (būti numušti – red.)“, – sakė jis.

J.Ihnato teigimu, dronas yra sudėtingas taikinys.

„AP“/„Scanpix“/„Moscow City“ pastatas

„Pavyzdžiui, paimkime tuos pačius „Shahed“, kurie, deja, skraido. Juos numušti nėra lengva. Jie skrenda lėtai, bet taikinys oro gynybos sistemoms yra gana sudėtingas. Ukrainos kariai turi tam tikros patirties, ne tik oro pajėgos, bet visos gynybos pajėgos turi patirties juos numušant“, – tvirtino karinių oro pajėgų atstovas.

Praėjusią naktį Maskvoje ir regione girdėjosi sprogimai. Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtomis nuotraukomis, bent vienas iš dronų rėžėsi į vieną iš Maskvos miesto bokštų.

Pažymėtina, kad Rusijos sostinės verslo centras „Moscow City“ per pastarąsias tris dienas bepiločiais orlaiviais atakuojamas jau antrą kartą. Sekmadienio naktį dronai taip pat smogė „Moscow City“, kuriame įsikūrę trijų Rusijos ministerijų biurai.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas neva lankėsi laikinai okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities teritorijoje.

„Dirbdamas specialiosios karinės operacijos (taip rusai vadina karą prieš Ukrainą – red.) zonoje, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas patikrino priešakinį kariuomenės grupės kontrolės punktą Zaporižios kryptimi“, -paskelbė ministerija.

Pranešama, kad V.Gerasimovas išklausė grupės vado generolo pulkininko Aleksandro Romančuko pranešimą apie „esamą padėtį, priešo veiksmų pobūdį ir Rusijos karių kovinių užduočių vykdymą Orichivo taktinėje kryptyje“.

Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė vienos minutės vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas V.Gerasimovas, tačiau neaišku, kurioje vietoje tiksliai yra Rusijos generolas.

Jeilio universiteto istorijos profesorius Timothy Snyderis pokalbio metu su leidinio „Financial Times“ korespondentu Šveicarijoje ir Austrijoje Samu Jonesu nevengė ieškoti brutalaus Rusijos karo Ukrainoje istorinių paralelių – Rusijos pretenzijas į Ukrainą 2022 m. vasarį profesorius prilygino 1938-iesiems, kai į Hitlerio rankas buvo atiduotas Čekoslovakijos likimas.

Istoriko teigimu, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją prieš Ukrainą 2022-ųjų vasarį, pasikartojo „1938 m. momentas“, turėdamas omenyje tais metais vykusią Miuncheno konferenciją, kai Didžioji Britanija ir Prancūzija nusileido Hitlerio grasinimams dėl Čekoslovakijos.

„Man asmeniškai nuoroda į 1938 m. iš tikrųjų yra labai svarbi, nes tai buvo baisi klaida. Jei Didžioji Britanija ir Prancūzija būtų stovėjusios už Prahos, jos būtų neleidusios kilti Antrajam pasauliniam karui – arba bent jau tokiam, koks jis buvo, – dėstė profesorius. – Karas Ukrainoje yra siaubingas, bet tai, kad Rusijos siekiai nebuvo patenkinti, yra ženklas, jog galbūt mes kažko išmokome.“

Plačiau skaitykite ČIA.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Karo ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienį vakare socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje tradicinėje karo eigos apžvalgoje teigė, kad kol kas „padėtis fronte išlieka visiškai tokia pati“.

Jis pažymėjo, kad ukrainiečiai ir toliau aktyviausiai veikia Zaporižios kryptyje, kur nuolatos puldinėja nedidelėmis grupėmis. Remdamasis šaltiniais rusų žiniasklaidoje,  E.Papečkys pasidalino rusų įžvalgomis, kad artilerijos apšaudymo intensyvumas šioje fronto kryptyje sumažėjo du kartus.

Eksperto nuomone, tai būtų galima sieti su ukrainiečių persigrupavimu: vėl pasirodė nauja banga dalinių iš iki šiol užnugaryje buvusių rezervinių brigadų.

„Taip išlaikomas nuolatinis spaudimas sekinamiems besiginantiems rusams, o nuostolių patyrę Ukrainos jėgų daliniai trumpam išvedami atsipūsti į užnugarį. Reiškinys nėra masinis, kaip pasakoja iš vietos, kai kurie batalionai nėra nė karto pakeisti. Tai greičiausiai susiję su mūšių intensyvumu konkrečiame ruože“, – rašė jis.

E.Papečkys apžvelgė situaciją ir kituose fronto sektoriuose: mūšiai toliau vyksta prie Bachmuto, Kupjansko, o per Dniepro upę ir toliau persikėlinėja ukrainiečių grupės. Kartas nuo karto į Rusijos pasienio rajonus prasmunka ukrainiečių žvalgybinės grupės, Ukrainos artilerija apšaudo taikinius.

„Rusai teigia, kad ukrainiečiai čia vis permeta naujų dalinių. Taip keliama grėsmė Belgorodo ir kitoms Rusijos pasienio sritims, čia sukaustomos sausumos ir oro gynybos pajėgos“, – pridūrė jis.

Vertindamas tai, kad Maskvoje buvo numušti dronai, o Kryvyj Rihe tebeskaičiuojamos rusų atakos aukos, E.Papečkys pakartojo savo anksčiau išsakytą nuomonę, kad „sprogimų okupuotame Kryme tik daugės kaip ir Rusijos teritorijoje“.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Jis teigė, kad galimai rusams dar kurį laiką pavyks apsiginti, nes dabar jie ėmėsi stiprinti apšaudomų teritorijų oro gynybą, tačiau, karybos eksperto įsitikinimu, ukrainiečiai išlauks momento, pakeis taktiką ir vis tiek pasieks savo išsirinktus taikinius.

„Arba atakuos naujus, nes Rusija per didelė, kad būtų galima viską pridengti“, – pabrėžė E.Papečkys.

Nors autotransporto trūkumas yra viena Rusijos silpnųjų pusių, jie turi gyvosios jėgos persvarą, kurią siekia išnaudoti. Tačiau, anot eksperto, Ukraina turi savo stiprybių – žmonių ryžtą ir Vakarų karinę paramą.

„Pakeliui į frontą ir seni, bet šiame kare labai reikalingi tankai „Leopard 1“. Jie yra modernizuoti, ir fronte turės daug svarbių užduočių. Ukrainos kare viename katile verda ir sena, ir naujausia technika. Tačiau mėgindami išmokti šio karo pamokas turėtume suprasti, kad ateities mūšiuose kausis kitos kariuomenės ir technika, kurios nematome Ukrainoje“, – reziumavo E.Papečkys.

Dviejuose fronto sektoriuose Pietų Ukrainoje tebesitęsia intensyvūs mūšiai, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Teigiama, kad į pietus nuo Orichivo ukrainiečių puolimai buvo nukreipti prieš Rusijos 58-ąją jungtinę ginkluotųjų pajėgų armiją (58 CAA).

Pasak britų žvalgybos, labai tikėtina, kad 58 CAA kovoja su koviniu nuovargiu ir priekyje dislokuotų pulkų, kurie intensyviai kovojo daugiau kaip aštuonias savaites, išsekimu.

Rytuose, į pietus nuo Velyka Novosilkos, besiginančios Rusijos pajėgos yra sudarytos iš Rytų ir Pietų karinių apygardų, todėl, analitikai spėja, kad gali kilti koordinavimo problemų.

Tikėtina, kad 5-osios jungtinės armijos daliniai patiria ypatingą spaudimą ir tikriausiai jaučia, kad jau seniai turėjo būti rotuoti fronto linijoje.

Visuose pietiniuose rajonuose bendros rusų vadų problemos greičiausiai bus artilerijos šaudmenų trūkumas, rezervų stoka ir problemos užtikrinant gynybos dalinių flangus, pažymėjo Gynybos ministerija.

Jungtinių Valstijų Respublikonų partijos senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą, kuriame jis pagrasino panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.

Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Anot L.Grahamo, rusams „atėjo laikas blaiviai mąstyti, suprasti“, kad jų barbariška invazija į Ukrainą „nepasiteisins, išvesti savo karius ir išgelbėti daug jaunų rusų nuo beprasmiškos mirties“.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV senatorius Lindsey Grahamas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mano draugams rusams, kurie kalba apie branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje: Turite suprasti, kad tai būtų išpuolis prieš pačią NATO, nes Ukraina yra netoli NATO teritorijos“, – sakė L.Grahamas.

Anksčiau Baltieji rūmai pavadino D.Medvedevo retoriką „neapgalvota ir neatsakinga“, pabrėždami, kad Vašingtonas nepastebėjo jokių ženklų, jog Rusija ruošiasi branduoliniam smūgiui.

Sekmadienį savo „Telegram“ kanale D.Medvedevas baiminosi Ukrainos kontrpuolimo ir rašė: „Jei įsivaizduotume, kad “UkroBanderos„ puolimas, remiamas NATO, pavyko ir jie atėmė dalį mūsų žemės, tuomet pagal 2020 06 02 Rusijos prezidento įsako taisykles turėtume panaudoti branduolinį ginklą.“

„Kitos išeities paprasčiausiai nėra“, – pridūrė jis.

Liepos 31 d. rytą per Rusijos raketų ataką Kryvyj Rihe sužeista daugiau kaip 80 žmonių, 19 tebėra ligoninėje, paskelbė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“.

„Kryvyj Rihas gedi. Dėl priešo atakos buvo sužeista daugiau kaip 80 žmonių. Tarp jų yra 7 vaikai. Ligoninėse lieka 19 žmonių. Visų jų būklė yra vidutinio sunkumo“, – paskelbė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakos padariniai Kryvyj Rihe

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną likvidavo 500 rusų ir sunaikino apie šimtą priešo įrangos ir karinės technikos vienetų. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Iš viso priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki šios dienos siekia maždaug 246 690 žmonių, iš kurių 500 buvo nukauti per praėjusią parą.

Be to, per dieną Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti:

• 5 priešo tankus (iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios - 4216);
• 17 šarvuotų kovos mašinų (8205);
• 23 artilerijos sistemas (4839);
• 2 priešlėktuvinės gynybos sistemas (462);
• 10 operacinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių (4027);
• 32 motorinių transporto priemonių ir autocisternų vienetai (7324);
• 3 specialiosios įrangos vienetai (718).

 Rusija antradienį pranešė, kad naktį atrėmė dronų ataką, nukreiptą prieš jos patrulinius laivus Juodojoje jūroje.

„Buvo sunaikinti trys priešo bepiločiai orlaiviai“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. 

Ministerija pridūrė, kad laivai buvo užpulti už 340 km į pietvakarius nuo Sevastopolio, Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Praėjusią savaitę Maskva nurodė, kad atrėmė bepiločių jūrinių dronų ataką prieš patrulinį laivą „Sergej Kotov“. 

Kariniai veiksmai ties Juodąja jūra paaštrėjo po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti ukrainietiškus grūdus per šią teritoriją.

„AP“/„Scanpix“/Laivai Juodojoje jūroje

Jungtinės Karalystės skaičiavimais, Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą siekia daugiau nei 200 000 žuvusių ir sužeistų žmonių. Tai JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Jungtinės Karalystės politikos koordinatorius Fergusas Eckersley, skelbia „Unian“.

„Wagner Group“ gali išstumti Rusijos kariuomenę kaip pagrindinę Baltarusijos kariuomenės mokymo partnerę, kasdien atnaujinamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Anot jų, naujas „Wagner Group“ vaidmuo Baltarusijos kuopų mokymuose – matomas. 

Be to, analitikai skelbia, kad po nepavykusio „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino maišto  Rusijos gynybos ministerijai greičiausiai pavyko užverbuoti nežinomą skaičių „Wagner“ darbuotojų, nors, kaip pranešama, J.Prigožinas liepė likusiems „Wagner“ kovotojams iki rugpjūčio 5 d. susirinkti Baltarusijoje.

J.Prigožinas pareiškė, kad „Wagner grupė“ nutraukė verbavimą Rusijoje, ir tvirtino, kad „Wagner grupei“ nereikia verbuoti daugiau darbuotojų ir ji turi pakankamai rezervų.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu išsakė iš esmės šabloniškus komentarus, kuriuose teigė, kad Rusijos valstybė tinkamai remia ilgalaikes pajėgų kūrimo pastangas ir patenkina Rusijos ginkluotės poreikį, pasitelkdama vietinę gamybą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
• Liepos 30 ir 31 d. paskelbtose nuotraukose vizualiai patvirtinama, kad Čonharo tiltui padaryta žala po liepos 29 d. Ukrainos smūgio.
• Liepos 31 d. Kremliaus paskirta vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova patvirtino, kad nuo karo pradžios Rusija į Rusijos Federaciją perkėlė 4,8 mln. ukrainiečių, įskaitant daugiau kaip 700 000 vaikų, ir labai tikėtina, kad taip pažeidė Ketvirtąją Ženevos konvenciją.
• Liepos 31 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose.
• Iranas ir Baltarusija gilina dvišalį bendradarbiavimą dėl abipusės paramos Rusijos karui Ukrainoje.
• Liepos 30 d. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas jau rugpjūčio 6–13 d. savaitę pradės konsultacijas dėl „saugumo garantijų“ suteikimo Ukrainai.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei Svatovės-Kreminos ir Avdijivkos-Donecko miestų linijas ir pasiekė deklaruojamų laimėjimų Luhansko srityje.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas vakarinėje Donecko ir vakarinėje Zaporižios srityse.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas kontratakas vakarų Donecke ir vakarų

Maskvoje antradienį dronas pataikė į biurų pastatą, kuris buvo apšaudytas savaitgalį, o kitas buvo numuštas, pranešė miesto meras.

„Keletą dronų, bandžiusių skristi į Maskvą, numušė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Vienas (dronas) rėžėsi į tą patį (Maskvos) miesto pastatą kaip ir praėjusį kartą. Buvo apgadintas 21-ojo aukšto fasadas“, – platformoje „Telegram“ nurodė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas. 

Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

+1

„Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusija sekmadienį pranešė, kad virš Maskvos numušė ukrainiečių dronus, kurie per išpuolį apgadino du biurų pastatus verslo rajone.

Rusijos gynybos ministerija dėl antradienio atakos kaltina Ukrainą, teigdama, kad jos taikiniu tapo keli objektai Maskvoje.

„Priešlėktuvinės gynybos sistemos virš Maskvos srities Odincovo ir Narofominsko rajonų teritorijos sunaikino du ukrainiečių (bepiločius orlaivius)", – teigiama Gynybos ministerijos išplatintame pranešime. „Kitas dronas buvo slopinamas elektroninės kovos priemonėmis ir, praradęs kontrolę, nukrito Maskvos miesto negyvenamųjų pastatų komplekso teritorijoje“, – pridūrė ministerija. 

Valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad netrukus po šio incidento trumpam buvo uždarytas Maskvos Vnukovo tarptautinis oro uostas. 

„Vnukovo laikinai buvo uždarytas atvykimo ir išvykimo skrydžiams, lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus“, – pranešė avarinės tarnybos.

Vėliau oro uostas atnaujino įprastą veiklą.

Maskva ir jos apylinkės, esančios maždaug už 500 kilometrų nuo sienos su Ukraina, per karą buvo retas taikinys, kol šiais metais buvo surengtos kelios dronų atakos.

Sekmadienį pranešta apie naujausią išpuolį, dėl kurio Maskva kaltina Kyjivą, įskaitant ankstesnius išpuolius prieš patį Kremlių ir Rusijos miestus netoli sienos su Ukraina.

Kremlius pirmadienį sekmadienį įvykdytą dronų ataką prieš Maskvą apibūdino kaip Ukrainos, patiriančios nesėkmių mūšio lauke, desperacijos aktą.

Birželį Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, tačiau, susidūrusi su atkakliu Rusijos pajėgų pasipriešinimu fronto linijoje, padarė tik nedidelę pažangą.

Sankt Peterburge vyras padegė Centrinio rajono karinės įskaitos tarnybos verandą, skelbia „Unian“.

Atitinkamą vaizdo įrašą paskelbė „Telegram“ kanalas „Mash on Moika“. Pranešama, kad incidentas įvyko P.Čaikovskio gatvėje pirmadienį. Vaizdo stebėjimo kameros įraše matyti, kaip vyras mėto Molotovo kokteilius į pastato duris.

Vienas iš praeivių bandė jį sulaikyti, tačiau jam nepavyko. Įvykio liudininkai pasakojo, kad tada vyras įsėdo į automobilį „Lada“ ir ėmė taranuoti gretimo pastato vartus. Netrukus jis buvo sulaikytas.