Svarbiausios naujienos
- Avdijivkos karinė administracija: miestas tuoj bus nušluotas nuo žemės paviršiaus
- Ukrainos pajėgų puolimui rusai pasitelkė cheminį ginklą. Du cheminio ginklo panaudojimo atvejai užfiksuoti Svatovės ir Bachmuto kryptyse
- Per karą Rusija uždirbo 550 mlrd. eurų iš dujų ir naftos: daugiausiai nupirko ES
- Danija gali užverti vartus brangiai rusų naftai – pro jos sąsiaurį gabenama net 60 proc. krovinių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jeilio universiteto ataskaita atskleidė Baltarusijos vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare
21:51
Daugiau kaip 2 400 nuo 6-erių iki 17-os metų amžiaus ukrainiečių vaikų buvo išvežti į 13 įstaigų Baltarusijoje po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tai teigiama Jeilio universiteto atliktame tyrime, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Reuters“.
Tyrimas, kurį atliko Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija, o finansavo JAV valstybės departamentas ir apie kurį pranešė „Reuters“, yra iki šiol išsamiausia informacija apie tariamą Baltarusijos vaidmenį Rusijos vykdomoje ukrainiečių vaikų perkėlimo programoje.
Rusija anksčiau yra sakiusi, kad siūlo humanitarinę pagalbą tiems, kurie nori savanoriškai palikti Ukrainą, ir neigia kaltinimus karo nusikaltimais.
Pagrindinėse 39 puslapių ataskaitos išvadose rašoma, kad vaikai buvo paimti iš mažiausiai 17 Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų miestų, o Jeilio universiteto tyrėjai tai pavadino nuolatine praktika.
Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. daugiau nei 2000 Jeilio universiteto identifikuotų vaikų buvo išvežti į Dubravos vaikų centrą Baltarusijos Minsko srityje, o 392 vaikai buvo išvežti į 12 kitų įstaigų.
„Sistemingos Rusijos pastangos identifikuoti, surinkti, pervežti ir perauklėti Ukrainos vaikus buvo vykdomos padedant Baltarusijai. Rusijos Federacija ir Baltarusijos režimas bendrai koordinuoja ir finansuoja vaikų judėjimą iš Rusijos okupuotos Ukrainos per Rusijos teritoriją į Baltarusiją“, – rašoma ataskaitoje.
Vaikų gabenimą į Baltarusiją per Rusiją „galiausiai koordinavo“ Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Atvykę į Baltarusiją vaikai buvo kariškai apmokyti ir perauklėti, o A.Lukašenka pritarė, kad vaikus iš Ukrainos į Baltarusiją gabentų vyriausybinės agentūros ir finansuotų jų gabenimą, sakoma Jeilio ataskaitoje.
Neaišku, kiek iš Jeilio tyrime nurodytų vaikų tebėra Baltarusijoje.
Nuo invazijos pradžios Rusija reguliariai deportuoja ukrainiečių vaikus į okupuotą Krymą, Baltarusiją arba atokias Rusijos vietoves.
Dėl deportacijos Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė arešto orderį Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir Rusijos Federacijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai dėl nelegalios vaikų deportacijos.
V.Zelenskis: nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios sumažėjo artilerijos tiekimas Ukrainai
00:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui sumažėjo pagrindinių artilerijos sviedinių tiekimas jo šaliai.
„Mūsų tiekimai sumažėjo“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis, konkrečiai kalbėdamas apie 155 milimetrų sviedinius, kurie plačiai naudojami Ukrainos rytinėje ir pietinėje fronto linijoje, sakydamas, kad „jų tiekimas tikrai sulėtėjo“.
„Nėra taip, kad JAV pasakė: Mes neduodame Ukrainai. Ne! Tiesiog visi patys kovoja dėl [atsargų]“, – sako jis. „Toks yra gyvenimas. Nesakau, kad tai teigiamas dalykas, bet toks yra gyvenimas, ir mes turime ginti tai, kas mums priklauso“.
„Time“: Ukrainos karo aklavietė truks dar bent metus
22:46
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis dar bent metus be didesnių pokyčių. Tokią prognozę išsakė „Time“ vyriausiasis redaktorius ir Kolumbijos universiteto dėstytojas Ianas Bremmeris.
Jis pažymėjo, kad Vakarų šalyse didėja „susirūpinimas, kad JAV ir Europos mokesčių mokėtojai finansuoja vis brangiau kainuojančią aklavietę“.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kontratakos pasiekė nedaug, tačiau jos yra pajėgios atremti Ukrainos atakas. Rusija išplėtė savo raketų smūgius, padidino savo raketų ir šaudmenų gamybą ir nuolat gauna materialinę paramą iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Visa tai leidžia agresorei atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakas ir išlaikyti apie 18 proc. užgrobtos Ukrainos teritorijos.
„Time“ redaktorius pabrėžė, kad Ukrainos valdžia negali atiduoti Rusijos Federacijai užgrobtos Ukrainos žemės, už kurios gynybą žuvo dešimtys tūkstančių karių. Tačiau jis išreiškė nuomonę, kad Vakarai galėtų ką nors pasiūlyti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui „mainais į jo norą pradėti derybas su V.Putinu“.
Pavyzdžiui, pažadą finansuoti visišką šalies atstatymą, taip pat ir per įšaldytą Rusijos turtą, o ES gali pažadėti garantuotą narystę. Tuo pat metu NATO gali pasiūlyti visateisę narystę su apsaugos garantijomis.
Kartu ekspertas pažymėjo, kad niekas negali tvirtai pasakyti, kaip pasikeis situacija, jei 2024 m. JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas.
Jeilio universiteto ataskaita atskleidė Baltarusijos vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare
21:51
Daugiau kaip 2 400 nuo 6-erių iki 17-os metų amžiaus ukrainiečių vaikų buvo išvežti į 13 įstaigų Baltarusijoje po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tai teigiama Jeilio universiteto atliktame tyrime, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Reuters“.
Tyrimas, kurį atliko Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija, o finansavo JAV valstybės departamentas ir apie kurį pranešė „Reuters“, yra iki šiol išsamiausia informacija apie tariamą Baltarusijos vaidmenį Rusijos vykdomoje ukrainiečių vaikų perkėlimo programoje.
Rusija anksčiau yra sakiusi, kad siūlo humanitarinę pagalbą tiems, kurie nori savanoriškai palikti Ukrainą, ir neigia kaltinimus karo nusikaltimais.
Pagrindinėse 39 puslapių ataskaitos išvadose rašoma, kad vaikai buvo paimti iš mažiausiai 17 Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų miestų, o Jeilio universiteto tyrėjai tai pavadino nuolatine praktika.
Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. daugiau nei 2000 Jeilio universiteto identifikuotų vaikų buvo išvežti į Dubravos vaikų centrą Baltarusijos Minsko srityje, o 392 vaikai buvo išvežti į 12 kitų įstaigų.
„Sistemingos Rusijos pastangos identifikuoti, surinkti, pervežti ir perauklėti Ukrainos vaikus buvo vykdomos padedant Baltarusijai. Rusijos Federacija ir Baltarusijos režimas bendrai koordinuoja ir finansuoja vaikų judėjimą iš Rusijos okupuotos Ukrainos per Rusijos teritoriją į Baltarusiją“, – rašoma ataskaitoje.
Vaikų gabenimą į Baltarusiją per Rusiją „galiausiai koordinavo“ Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Atvykę į Baltarusiją vaikai buvo kariškai apmokyti ir perauklėti, o A.Lukašenka pritarė, kad vaikus iš Ukrainos į Baltarusiją gabentų vyriausybinės agentūros ir finansuotų jų gabenimą, sakoma Jeilio ataskaitoje.
Neaišku, kiek iš Jeilio tyrime nurodytų vaikų tebėra Baltarusijoje.
Nuo invazijos pradžios Rusija reguliariai deportuoja ukrainiečių vaikus į okupuotą Krymą, Baltarusiją arba atokias Rusijos vietoves.
Dėl deportacijos Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė arešto orderį Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir Rusijos Federacijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai dėl nelegalios vaikų deportacijos.
Rusija vėl atakuoja Chersoną: jau žinoma apie vieną žuvusį ir tris sužeistuosius
21:21
Rusijos okupantai vėl atakuoja Chersoną ugnimi: jau žinomos trys aukos.
Apie tai apie 20 val. per „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Pusvalandžiu anksčiau jis informavo apie miesto apšaudymo pradžią.
„Chersoną masiškai apšaudo Rusijos kariuomenė. Dabar žinoma apie tris sužeistus Chersono gyventojus. Tarp jų yra 15 metų mergaitė ir jos 52 metų giminaitis. Greitosios pagalbos automobilis išvežė nukentėjusiuosius į ligoninę“, – rašė A.Prokudinas.
Jis pridūrė, kad informacija apie smūgių pasekmes bus patikslinta.
Kaip pridūrė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, Rusijos okupacinėms pajėgoms masiškai apšaudžius Chersoną, buvo apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs namai centriniuose ir Dniepro rajonuose. „Sužeistųjų skaičius tikslinamas“, – pabrėžė jis.
Po kelių minučių A.Mročko pridūrė: „Dėl neseniai Rusijos okupacinių pajėgų vykdyto Chersono centro apšaudymo žuvo 75 metų moteris. Ji tuo metu buvo savo bute“.
Sužeistus karius iš mūšių lauko gelbėjęs Ukrainos režisierius: „Mūsų kova ne iš neapykantos, bet iš meilės“
21:07
„Karo sąlygomis supranti, kad nieko daug tau ir nereikia ir todėl imi mėgautis paprastais dalykais – kavos puodeliu iš ryto, susitikimu su bičiuliais... Visi stengiamės būti geros nuotaikos – nevengiame pasijuokti ir iš gyvenimo, ir iš mirties: ašaros ir dejonės mažai kuo gali padėti“, – sako į Vilnių atvykęs Ukrainos dokumentalistas Jevhenas Titarenka.
Kino festivalyje „Scanorama“ šiomis dienomis jis pristato drauge su Vitalijumi Manskiu sukurtą dokumentinį filmą „Rytų frontas“, kuriame pasakojama apie pirmosios pagalbos bataliono savanorius, iš mūšio lauko gelbstinčius sužeistuosius Ukrainos karius.
Filmo centre – keturių paramedikų istorija, kurią vaizdo registratoriais ir mobiliuoju telefonu nufilmavo vienas jų – nuo 2014 m. kovų po Donbaso ir Krymo aneksijos prie medicinos bataliono prisijungęs režisierius J.Titarenka, neatsitiktinai būryje gavęs ir „Režisieriaus“ pravardę.
Rusija už akių aštuoneriems metams nuteisė A.Navalno sąjungininką
20:23
Rusija ketvirtadienį už akių nuteisė užsienyje gyvenantį įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką aštuoneriems metams kalėjimo už Maskvos karo Ukrainoje kritiką.
Maskvos teismas nuteisė Vladimirą Milovą už „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą“ pagal teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti kritiką.
Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.
Rusija uždraudė A.Navalno įkurtas organizacijas ir šiam ilgamečiam kritikui skyrė precedento neturinčią 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
V. Milovas, kaip ir dauguma A. Navalno sąjungininkų, pabėgo iš Rusijos po to, kai opozicijos lyderio organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“ prieš pat Kremliui pradedant karą Ukrainoje.
Rusija nenustoja skelbti nuosprendžių į užsienį išvykusiems V. Putino kritikams.
V. Milovas atmetė nuosprendį ir socialiniuose tinkluose pareiškė: „Jūs neišvengsite jums patiems priklausančių aštuonerių metų, bičiuliai.“
Nuosprendis paskelbtas A. Navalno komandai pareiškus, kad kalėjime politikas vis labiau izoliuojamas nuo bet kokių ryšių su išoriniu pasauliu.
Už grotų Kremliaus puolimą Ukrainoje smerkiantis A. Navalnas turėtų būti perkeltas į dar griežtesnį kalėjimą.
Praėjusį mėnesį buvo suimti trys jo advokatai, o jis tai pasmerkė kaip neteisėtą veiksmą.
V.Putinui gali būti iškelta nauja karo nusikaltimo byla: įrodymai rodo, kad Ukrainos marinimas badu buvo iš anksto suplanuotas
18:56
Kaip rodo nauji žmogaus teisių ekspertų surinkti įrodymai, Rusija aktyviai ruošėsi vogti grūdų atsargas ir marinti Ukrainos gyventojus badu kelis mėnesius prieš Vladimirui Putinui įsakant surengti praėjusių metų invaziją, skelbia laikraštis „The Independent“.
Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusijos tankai pervažiavo sieną, jie pirmiausia sąmoningai nusitaikė į daug grūdų turinčias vietoves ir maisto gamybos infrastruktūrą, teigiama naujoje tarptautinės žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Global Rights Compliance“ ataskaitoje.
GRC nustatė, kad Rusijos gynybos rangovas dar 2021 m. gruodį pradėjo pirkimo procedūrą dėl sunkvežimių grūdams vežti, taip pat trijų naujų 170 metrų ilgio krovininių laivų – tai įrodo išankstinį Ukrainos maisto išteklių grobstymo planavimą.
Mažiau nei po savaitės nuo invazijos Rusija pradėjo užgrobti Ukrainos ūkius, o piko metu iš okupuotų teritorijų per dieną eksportuodavo 12 000 tonų grūdų.
Tarptautiniam baudžiamajam teismui bus pateikti įrodymai apie „labai koordinuotą išankstinį planavimą“, ir GRC tikisi, kad dėl to V. Putinui bus pradėtas pirmasis tarptautinis baudžiamasis persekiojimas už karo nusikaltimą – badą kaip karo metodą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Už protestą prieš karą Rusijos teismas menininkei skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę
18:26
Rusijos teismas ketvirtadienį septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė dailininkę ir muzikantę už tai, kad prekybos centruose ši keitė kainų etiketes antikariniais šūkiais, pranešė Rusijos žiniasklaida.
2022-ųjų balandį Saša Skočilenko buvo suimta gimtajame Sankt Peterburge už „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą“.
Ji buvo suimta po to, kai valdžios institucijos priėmė įstatymą, pagal kurį bet kokia vieša nuomonė apie Rusijos karą Ukrainoje, neatitinkanti oficialios Kremliaus pozicijos, laikoma nusikalstama.
Šie teisės aktai plačiai taikomi kovojant su opozicijos politikais, žmogaus teisių aktyvistais ir eiliniais Kremlių kritikuojančiais piliečiais. Daugeliui jų buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.
33 metų moteris beveik 19 mėnesių buvo laikoma kardomajame kalinime.
Jos advokatai ir partnerė nurodė, kad ji turi sveikatos problemų, įskaitant įgimtą širdies ligą, bipolinį sutrikimą ir celiakiją, dėl ko jai reikia laikytis specialios dietos be glitimo.
Pastaraisiais mėnesiais S. Skočilenko teismai buvo rengiami beveik kiekvieną dieną, o dėl įtemptos dienotvarkės ji dažnai negalėdavo pavalgyti.
Vieną kartą teisėjas iškvietė greitąją pagalbą, kai S. Skočilenko pasijuto blogai ir teismui pranešė, kad jau antrą dieną iš eilės ji nieko nevalgė. Kitame teismo posėdyje ji pradėjo verkti, kai teisėjas atmetė prašymą padaryti pertrauką, per kurią ji norėjo pavalgyti ar bent jau pasinaudoti tualetu.
Žmogaus teisių grupė „Memorial“ ją paskelbė politine kaline.
Rusijos teisių padėties stebėjimo grupės „OVD-Info“ duomenimis, nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, iki šių metų spalio pabaigos iš viso buvo sulaikyti 19 834 rusai už pasisakymus ar demonstracijas prieš karą.
Beveik 750 žmonių Rusijoje buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už prieš karą nukreiptą poziciją. Daugiau kaip 8,1 tūkst. asmenų buvo apkaltinti nesunkiais kariuomenės diskreditavimo atvejais, už kuriuos baudžiama bauda arba trumpalaikiu laisvės atėmimu.
Parlamento narė: O.Arestovyčiui iškelta baudžiamoji byla
17:57
Policija iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjui Oleksijui Arestovyčiui. Apie tai savo socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė su juo konfliktuojanti parlamentarė Natalija Pipa.
„Dėl piliečio Arestovyčiaus iškelta baudžiamoji byla. Apie tai mane informavo Ukrainos nacionalinė policija, pranešu ir jums. Laukiame greito (bet abejotino) žvalgo grįžimo į Ukrainą“, – rašė ji.
Jokių kitų detalių ji nepateikė. Pats O.Arestovyčius į šį pareiškimą kol kas niekaip nereagavo.
Prie Avdijivkos – Rusijos karinės technikos kapinynas
17:50
Naujame vaizdo įraše matyti sudaužytos Rusijos karinių transporto priemonių liekanos netoli Avdijivkos, kur Rusija surengė didžiausią pastarųjų mėnesių puolimą prieš Ukrainą.
Iš oro filmuotoje medžiagoje, kuria pirmadienį pasidalijo Ukrainos operatyvinės strateginės grupės „Taurija“ vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, matyti, kaip laukuose netoli Avdijivkos riogso sunaikintos ir rūkstančios rusų transporto priemonės bei, atrodo, žuvę rusų kariai.
Įraše, kurį nufilmavo Ukrainos 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, taip pat yra iš drono nufilmuotų kadrų, kaip jis priartėja prie rusų šarvuotos transporto priemonės, o paskui į ją atsitrenkia, taip pat iš kai kurių tankų liekanų kylantys dūmai.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES ruošia „dovanėlę“ D.Medvedevo sūnui ir V.Putino pusseserei
16:08
Europos Komisija siūlo 12-ąjį sankcijų Maskvai paketą, įskaitant apribojimus daugeliui asmenų, įskaitant buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo sūnų ir Vladimiro Putino giminaitę.
Tarp 47 asmenų, kuriuos komisija nori įtraukti į esamus sankcijų sąrašus, yra ir V.Putino pusseserė Anna Civileva, pirmininkaujanti „Tėvynės gynėjų“ fondui, remiančiam Ukrainoje kovojančius Rusijos karius.
Į išplėstinį sąrašą taip pat įtrauktas Ilja Medvedevas, kurio vardas ir gimimo data sutampa su buvusio prezidento vienintelio sūnaus vardu ir gimimo data. Jis patenka į taikiklį dėl įtariamo dezinformacijos ir propagandos kampanijos Ukrainoje organizavimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusijos era Juodojoje jūroje baigėsi
16:03
Rusija nebegali naudotis Juodąja jūra kaip tramplinu, kad destabilizuotų kitus pasaulio regionus, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kreipdamasis į Juodosios jūros valstybių atstovus, valstybės vadovas pažymėjo, kad šiandien pasaulis jau supranta Juodosios jūros svarbą. Pasak jo, ji yra vienas iš pasaulinio saugumo pagrindų.
„Ir būtent mūsų tautos, mūsų šalys kartu su mūsų partneriais yra tokio saugumo garantai. Mes galime suteikti stabilumo ir sustiprinti taiką visame pasaulyje. Ir mes tai jau darome. Vienas pagrindinių Rusijos agresijos prieš taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką elementų buvo agresija Juodojoje jūroje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad būtent čia Rusija daugelį metų naudojosi savo karine atrama Ukrainos Kryme, kad pakenktų normaliam įvairių tautų gyvenimui.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad Juodąją jūrą Rusija panaudojo 2008 m. vykdydama agresiją prieš Sakartvelą, taip pat kurstydama karą ir chaosą Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje. Be to, pridūrė jis, būtent Krymo užgrobimu prasidėjo hibridinis karas prieš Ukrainą ir visą Europą.
Prezidentas sakė, kad vasario 24 d. prasidėjus plataus masto karui, Rusija bandė paversti šį regioną ir Juodąją jūrą ginklu. Ir ne tik prieš Ukrainą.
Ukrainos uostų blokada, sąmoningas Ukrainos uostų ir eksporto infrastruktūros naikinimas buvo reikalingi agresoriui, kad būtų sugriauta pasaulinė maisto rinka ir taip išprovokuoti nauji chaoso protrūkiai įvairiose pasaulio dalyse.
„Mūsų bendradarbiavimo dėka visa tai sustabdyta... Mums pavyko parodyti, kad Juodosios jūros regiono tautų bendradarbiavimas, remiamas mūsų partnerių, gali atkurti pasaulinės maisto rinkos stabilumą. Ir taip atkurti normalaus gyvenimo saugumą dešimtims tautų – nuo Maroko iki Pietryčių Azijos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Jis pridūrė, kad jam pavyko užtikrinti tokią apsaugą vakarinei Juodosios jūros daliai, kuri dabar leidžia veikti jūrų eksporto koridoriams. Tuo pat metu Dunojaus regionas, kuris taip pat yra labai svarbus pasaulio saugumui, įgauna naują svarbą.
„Mums pavyko perimti iš Rusijos iniciatyvą Juodojoje jūroje ir sukurti saugumo sąlygas, kurios verčia agresorių bėgti iš rytinės akvatorijos dalies ir bandyti slėpti karo laivus“, – atkreipė dėmesį V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad pirmą kartą pasaulyje Juodojoje jūroje pradėjo veikti jūrų bepiločių orlaivių laivynas – Ukrainos laivynas.
„Taip pat noriu pažymėti, kad dabar – tai vienas iš pagrindinių mūsų veiksmų rezultatų – Rusija negali naudotis Juodąja jūra kaip tramplinu destabilizuoti kitus pasaulio regionus“, – pabrėžė jis.
Rusams apšaudžius Bilozerką Ukrainoje žuvo vienas asmuo
15:32
Rusams apšaudžius Bilozerką Ukrainos pietinėje Chersono srityje žuvo vienas asmuo, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad rusai surengė masinį smūgį prieš Bilozerką.
Preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, dar du asmenys buvo sužeisti.
Nukentėjo gyvenamieji namai ir maisto prekių parduotuvė.
Taip pat pataikyta į kritinės infrastruktūros objektą. Bilozerka ir aplink ją įsikūrę kaimai šiuo metu neturi elektros.
Suomija dėl migrantų antplūdžio iš Rusijos uždaro keturis sienos perėjimo punktus
14:45
Suomija šeštadienį uždarys keturis iš aštuonių rytinių sienos su Rusija perėjimo punktų, pranešė vyriausybė, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkus akis prieš nelegalius migrantus.
„Šiandien vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Valimos, Nuijamos, Imatros ir Nyralos sienos perėjimo punktus Suomijos ir Rusijos sausumos pasienyje“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, o ministras pirmininkas Petteri Orpo apkaltino Rusiją veikiant piktybiškai.
Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Suomijos pranešimo, kad svarstys galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija.
„Labai apgailestaujame, kad Suomijos vadovybė nusprendė sąmoningai nutolti nuo to, kas anksčiau buvo geri santykiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Suomijos komentarus.
Rusija ir Suomija turi 1 340 km sausumos sieną, besidriekiančią daugiausia miškais nuo Sankt Peterburgo iki Šiaurės poliaračio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija suintensyvino Avdijivkos Rytų Ukrainoje puolimą
14:19
Rusija suintensyvino atakas prieš nuniokotą Rytų Ukrainos fronto linijos miestą Avdijivką, ketvirtadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
Pramoninis miestas, esantis netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, jau daugiau nei mėnesį patiria įnirtingą puolimą.
„Labai karšta. Iš tiesų pastarosiomis dienomis priešas tapo aktyvesnis“, – per nacionalinę televiziją sakė jis.
Rusijos kariai naudoja šarvuočius, taikosi į pramoninę zoną ir, anot V.Barabašo, visą parą atakuoja pozicijas bei aukštus pastatus mieste.
Nuo 2014 metų puolamas miestas dėl apšaudymų iš esmės yra sunaikintas.
Anot mero, mieste liko 1 431 žmogus iš maždaug 30 tūkst. prieškario gyventojų.
Generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovaujantis Ukrainos kontrpuolimui pietuose, sakė: „Mūsų kariai tvirtai ginasi Avdijivkos kryptimi.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę Avdijivką apibūdino kaip vieną karščiausių fronto zonų.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje teigė, kad Rusija beveik neabejotinai bando apsupti miestą.
Britų žvalgyba nurodė, kad Rusijos pajėgos greičiausiai yra netoli didžiulės miesto kokso gamyklos, svarbioje taktinėje pozicijoje netoli pagrindinio kelio, vedančio į Avdijivką.
Gamyba gamykloje jau daug mėnesių yra sustabdyta dėl dažno Rusijos bombardavimo.
Rusijos kariai neseniai įžengė į Stepovės kaimą, esantį į šiaurę nuo gamyklos.
„Financial Times“ įvardijo pagrindinį V.Putino planą Ukrainai
14:06
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebemato konflikto Ukrainoje kaip „amžino karo“ su Vakarais dalies. Jo tikslas nebėra sukurti prorusišką Ukrainą, bet parodyti, kad provakarietiška Ukraina būtų tik žlugusi valstybė ir kad bet kuriuo atveju Vakarų parama Ukrainai galiausiai būtų nutraukta, rašo „Financial Times“.
Britų leidinys pažymėjo, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Kremlių laikė nelaisvėje apgaulingas tikėjimas, kad jo „specialioji karinė operacija“ bus baigta per kelias savaites ir kad Rusijos kariai Ukrainoje bus sutikti kaip išvaduotojai.
„Tačiau agresyvus karas, kurį V.Putinas pradėjo 2022 m., nėra tas, kuris vyksta dabar“, – atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.
Jų nuomone, šiomis naujomis aplinkybėmis Vakarams tenkantis iššūkis yra stulbinamai panašus į tą, su kuriuo Jungtinės Valstijos susidūrė Vakarų Vokietijoje (ypač Vakarų Berlyne) pirmaisiais Šaltojo karo metais.
„Vakarai turi įrodyti, kad Ukraina yra vieta, kur investuotojai yra pasirengę investuoti savo pinigus – žinoma, saugomi raketų „Patriot“ baterijų – iki karo pabaigos. Ji taip pat turėtų būti šalis, į kurią pasirengę grįžti nemažai ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių už tėvynės ribų. Ir galiausiai, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų būti pradėtos dar vykstant karui“, – teigiama straipsnyje.
Trečiadienį JAV Senatas patvirtino laikinąjį šalies biudžetą be papildomos pagalbos Ukrainai. Įstatymo projektas dėl vyriausybės biudžeto buvo priimtas siekiant padėti išvengti laikino dalinio vyriausybės įstaigų darbo nutraukimo.
Už dokumentą balsavo 87 senatoriai, 11 buvo prieš. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama išvengti vyriausybės uždarymo, buvo išsiųstas prezidentui Joe Bidenui prieš pat jo pateikimo terminą.
Anksčiau Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad JAV sumažins pagalbą Ukrainai, todėl ES turėtų palaikyti tiekimą.
„Ir mes, europiečiai, kurie turime tam reikalingų priemonių, turime būti pasirengę toliau padėti Ukrainai, atsižvelgiant į tai, kad JAV parama greičiausiai mažės“, – aiškino diplomatas.
Čekija įšaldė visą Rusijos valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą
13:50
Čekijos vyriausybė į nacionalinių sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos federalinę įmonę „Goszagransobstvennost“, kuri valdo Rusijos valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą užsienyje, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi Čekijos naujienų agentūra ČTK.
„Visas Rusijos valstybės turtas Čekijoje įšaldytas, o bet kokia šios įmonės komercinė veikla Čekijoje, įskaitant nekilnojamojo turto nuomą, tampa neteisėta“, – paaiškino šalies Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.
Anot jo, daugiausia rusams priklausančio nekilnojamojo turto Čekijoje yra Prahoje ir Karlovuose Varuose.
J.Lipavskis patikslino, kad šį turtą nuomojantys žmonės ir įmonės galės ir toliau juo naudotis, tačiau nuomos mokesčiai bus pervedami į Rusijos valdžiai neprieinamą sąskaitą.
„Tai užbaigia komercinę veiklą, per kurią Maskva finansuoja ukrainiečių žudynes“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas, pabrėždamas, jog Čekija tapo pirmąja šalimi, įšaldžiusi visą Rusijos valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir pareikšdamas, jog Čekija sieks, kad jos pavyzdžiu būtų pasekta visoje Europos Sąjungoje.
Jis pridūrė, kad šis Čekijos vyriausybės sprendimas netaikomas Rusijos ambasados nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas diplomatinei veiklai.
Kyjivas pasveikino tokį Prahos žingsnį.
Per Rusijos smūgį Chersone žuvo vienas žmogus, dar vienas sužeistas
13:17
Rusijai apšaudant Pietų Ukrainoje esantį Chersoną žuvo vienas civilis, o dar vienas buvo sužeistas, ketvirtadienį pranešė srities pareigūnai.
Ukraina pernai atkovojo Chersoną iš Rusijos pajėgų, bet nuo to laiko jį rusų pajėgos nepaliaujamai apšaudo iš priešingo Dnipro upės kranto.
„Rusijos kariuomenė smogė Chersono Korabelno rajonui“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Jis sakė, kad per apšaudymą žuvo 68-erių vyras, o 54-erių moteris, sužeista šrapnelio, buvo nugabenta į ligoninę.
Tuo tarpu Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 16 iš 18 rusų Irano gamybos atakos dronų ir viena valdomoji aviacinė raketa.
Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai didžiausia privati Ukrainos energetikos operatorė DTEK paskelbė, kad per Rusijos apšaudymą buvo apgadinta elektros tinklo infrastruktūra viename iš fronto regionų, tačiau nenurodė, kur.
Kompanija teigė, kad rusų atakos padarė jai didelę žalą, tačiau aukų nebuvo.
Kyjivas perspėjo, kad prieš žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Financial Times“: ar Vakarai tebeturi strategiją, kaip kovoti su Rusija?
13:09
Vakarai turi įrodyti, kad Ukraina yra vieta, į kurią investuotojai norėtų investuoti savo pinigus dar prieš baigiantis Rusijos sukeltam karui.
Pasak leidinio „Financial Times“, Ukraina taip pat turi tapti šalimi, į kurią norėtų grįžti ukrainiečiai, šiuo metu gyvenantys už tėvynės ribų. Ir galiausiai, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti dar vykstant karui.
„Susidūrę su niūria realybe, kai Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas atsidūrė aklavietėje, o „Hamas“ kruvinai užpuolė Izraelį, daugelis stebėtojų klausia, ar Vakarai vis dar turi gyvybingą strategiją, kaip kovoti su Rusijos karu Europoje“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad visuomenės nuotaikos tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose yra niūrios.
„Respublikonams nepritariant papildomam JAV finansavimui Kyjivo karo veiksmams ir persiorientuojant į Artimuosius Rytus, Vakarų parama Ukrainai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku.“
„Financial Times“ pažymėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas ne tik nukreipė visuomenės dėmesį į Artimuosius Rytus ir sukėlė konkurenciją dėl išteklių, bet ir susilpnino nuomonę, kad Rusijos agresijos pobūdis yra kuo nors išskirtinis.
„Neseniai Europos užsienio santykių tarybos atliktas „emocijų geopolitikos“ tyrimas, parengtas prieš Izraelio ir „Hamas" karą, atskleidė nerimą keliančią, nors ir nestebinančią, tendenciją: didžiųjų ne Vakarų šalių viešoji nuomonė labiau domisi, kada baigsis karas, o ne kaip jis baigsis“, – teigia straipsnio autoriai.
Visuomenė pagrindine taikos kliūtimi laiko Vakarus ir Ukrainą, o ne Rusiją. Dauguma vadinamųjų pasaulio pietų atstovų sutinka, kad per ateinančius penkerius metus laimės Maskva, ir konfliktą vertina kaip pretekstą Jungtinių Valstijų ir Rusijos konfrontacijai, atkreipė dėmesį „Financial TImes“.
Trečiadienį JAV pavirtino laikinąjį biudžetą, kuriame neįtraukta papildoma parama Ukrainai. Pažymima, kad už jį balsavo 87 senatoriai, prieš – 11. Manoma, kad šis įstatymo projektas dėl vyriausybės finansavimo padės išvengti uždarymo.
Krymo partizanai planuoja kitus savo taikinius Rusijoje
12:48
Krymo pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad stebi Rusijos gynybos ministerijos 18-ąjį centrinį mokslinių tyrimų institutą Maskvoje.
„Ši įstaiga yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonė, kuri užsiima okupacinėms pajėgoms skirtos techninės ir kovinės įrangos kūrimu bei serijine gamyba“, – rašoma pogrindžio veikėjų kanale.
Partizanai pridūrė, kad jie ir toliau stebi visą karinę infrastruktūrą Rusijoje.
Prieš kelias dienas pogrindžio kovotojai surengė reidą į naują raketų gamybos gamyklą Maskvoje. Ji įsikūrusi gyvenamajame Nekrasovkos rajone, Rudnevo pramonės parke. Gamykla užima beveik 100 tūkst. kvadratinių metrų plotą.
Prieš tai jie taip pat įsiveržė į karinį aerodromą Žemutiniame Naugarde, Rusijoje, ir pasidalijo naikintuvų nuotraukomis.
Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgyba pranešė, kad lapkričio 3 d. naktį Žemutinio Naugardo mieste partizanai sudegino įmonės „DeržNIIMash“ generalinio direktoriaus automobilį. Ši gamykla gamina raketų kovines galvutes.
Taip pat pažymėtina, kad partizanai Rusijoje neseniai aptiko naują raketų gamybos gamyklą Čeliabinske. Pasak pasipriešinimo judėjimo atstovų, įmonė labai sparčiai plečiasi, statomi nauji cechai, samdomi darbininkai.
Rusai medžioja „nelojalius“ studentus laikinai okupuotose teritorijose
12:43
Rusijos Tyrimų departamento darbuotojai rengia reidus švietimo įstaigose laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose, ieškodami informatorių ir „nelojalių“ studentų, skelbia Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.
Teigiama, kad rusai ieško paauglių, galinčių bendradarbiauti su gynybos pajėgomis. Rusai lankosi aukštosiose mokyklose ir koledžuose ir rengia „prevencinius pokalbius“ su moksleiviais.
„Pokalbių metu jaunuoliams siūloma išduoti studentus, kuriuos jie laiko „nelojaliais“, ir grasinama psichologiniu spaudimu. Visų pirma paaugliams pasakojama apie prieš juos nukreiptus kriminalinius straipsnius ir įspėjama apie „pasekmes“, – teigė Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.
Anksčiau buvo pranešta, kad rusai laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje neišduoda žmonėms vaistų, jei jie neturi rusiško paso. Tvirtinama, jog rusai į šias teritorijas taip pat atvežė vadinamųjų „psichologų“ grupę. Jie vilioja iš vietos gyventojų svarbią informaciją.
Negana to, vietinės valdžios pareigūnai ir verčiami stoti į prokremlišką politinę partiją „Vieningoji Rusija“, pažymėjo Nacionalinis pasipriešinimo centras.
Apšaudyto daugiaaukščio griuvėsiuose rastas dar vienos aukos kūnas
12:17
Trečiadienį Rusijos pajėgų apšaudyto daugiaaukščio Selydovėje, Donecko srityje, griuvėsiuose rastas dar vienos aukos kūnas. Tai – jau trečioji šio išpuolio auka, skelbia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacija tarnyba.
„Gelbėtojai iš griuvėsių prie apšaudymo iš dalies sugriauto 4 aukštų gyvenamojo namo ištraukė dar vieno žuvusio žmogaus kūną“, – sakoma pranešime.
Anksčiau pranešta, kad trečiadienio naktį Rusijos kariuomenė raketomis S-300 apšaudė Selydovės miesta. Teigiama, kad buvo pataikyta į vieną iš gyvenamųjų pastatų. Iš pradžių pranešta apie vieno žmogaus žūtį ir du sužeistuosius. Vėliau sužeistųjų skaičius išaugo iki trijų, o žuvusiųjų – pasiekė du.
Pasak gelbėtojų, smūgis visiškai sugriovė vieną iš įėjimų. Gelbėjimo operacijos įvykio vietoje vyksta jau dvi dienas. Po griuvėsiais gali būti dar vienas žmogus.
Ukrainos žvalgyba parodė pasiruošimą ir kovines operacijas: „Į okupuotą Krymą!“
11:59
Ukrainos žvalgyba pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas pasirengimas reidams į Rusijos laikinai okupuoto Krymo teritoriją ir jų vykdymas.
Ukrainos žvalgybos kanale paskelbtame vaizdo įraše, kuriame kalbama apie „Misiją Krymas“, matyti kovotojų apmokymas, ypač susitelkta į vandens transporto pratybas.
„Vandens motociklais į okupuotą Krymą! Unikali filmuota medžiaga apie Ukrainos žvalgybos specialiųjų pajėgų „Stugna“ ir „Brolija“, specialiųjų pajėgų „Timur“ karių rengiamus ir vykdomus reidus laikinai okupuoto Krymo teritorijoje!“ – sakoma pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos: per naktį numušta 16 rusų dronų ir viena raketa
11:26
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 16 rusų dronų ir viena valdoma aviacinė raketa.
Pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido 18 atakos dronų „Shahed“.
Daugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus, veikė oro gynybos sistemos.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, pavyko numušti 16 dronų ir vieną raketą Ch-59.
Be to, apie vidurnaktį rusai atakavo Ukrainos civilinę infrastruktūrą Chersono srityje raketomis S-300. Preliminariais duomenimis, aukų pavyko išvengti.
Rusijoje rastas dar vienas negyvas generolas ir jo žmona
11:13
Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos 6-osios armijos vadas 68 metų Vladimiras Sviridovas rastas negyvas savo namuose. Šalia jo gulėjo 72 metų žmonos Tatjanos Sviridovos kūnas, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“.
Pasak pranešimų, kūnai buvo rasti lapkričio 15 d. popietę jų namuose Adžijevsko kaime, Stavropolio krašte. Pirminiais duomenimis, pora mirė maždaug prieš savaitę.
„Dujų tarnybos darbuotojai jau atliko matavimus ir jokių leistinų kenksmingų medžiagų koncentracijos viršijimų nenustatyta“, – sakoma pranešime.
Kol kas nežinoma, kas sukėlė buvusio Rusijos karinių oro pajėgų vado ir jo žmonos mirtį.
Pažymima, kad aviacijos generolas leitenantas Vladimiras Sviridovas 2005-2009 m. vadovavo Rusijos karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos 6-ajai armijai, kuri dislokuota Sankt Peterburge.
Verta pažymėti, kad Rusijos teritorijoje nuolat randami negyvi aukšto rango kariuomenės pareigūnai, tačiau jų mirties priežastys nepaaiškinamos.
Buvo pranešta, kad Rusijoje staiga mirė Jakutskenergo generalinio direktoriaus pavaduotojas Igoris Škurkas, jo kūnas buvo rastas areštinėje.
Anksčiau, pagal oficialią versiją, nusižudė generolas Vladimiras Makarovas, buvęs Rusijos vidaus reikalų ministerijos pagrindinio kovos su ekstremizmu departamento vadovo pavaduotojas.
Praėjusią vasarą Maskvos centre esą nusišovė į pensiją išėjęs Rusijos saugumo tarnybos generolas Jevgenijus Lobačiovas. Policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, šalia 76 metų pensininko kūno rado ginklą.
Britų žvalgyba įvardijo prie Avdijivkos rusams kylančias grėsmes
11:03
Pastarąją savaitę Rusijos pajėgos tęsė atakas prieš atokesnius Avdijivkos apylinkių kaimus Donecko srityje. Beveik neabejotinai Rusija bando apsupti miestą, naujausioje karo apžvalgoje išskyrė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Dėl Avdijivkos kovojama jau beveik dešimtmetį ir ji yra politiškai svarbi Rusijai, nes yra netoli Donecko miesto.
Dėl pastarojo meto pažangos Rusijos pajėgos greičiausiai priartėjo prie Ukrainos kontroliuojamos Avdijivkos kokso ir chemijos gamyklos – didelio pramoninio komplekso, kuriame gaminamas koksas ir įvairios cheminės medžiagos, užimančio svarbią taktinę poziciją į šiaurę nuo miesto.
„Gamykla dominuoja pagrindiniame kelyje į Avdijivką ir, jei Rusijos pajėgos ją užimtų, Ukrainai būtų vis sunkiau aprūpinti miestą“, – išskyrė Gynybos ministerija.
Tačiau, pasak britų žvalgybs, šis pramonės objektas suteikia Ukrainai vietinį gynybinį pranašumą, o Rusijos pajėgos tikriausiai patirtų didelių personalo nuostolių, jei bandytų pulti šį objektą.
Rusija sukėlė dalinį elektros energijos nutraukimą Zaporižios atominėje elektrinėje
10:59
Dėl nekompetentingų Rusijos veiksmų Zaporižios atominėje elektrinėje iš dalies nutrūko elektros energijos tiekimas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė bendrovė „Enerhoatom“.
Antradienį dėl rusų ir „Rosatom“ darbuotojų nekompetencijos Zaporižios atominėje elektrinėje įvyko dalinis elektros energijos tiekimo nutraukimas.
Teigiama, kad 6-ajame bloke nutrūko elektros energijos tiekimas, todėl buvo paleisti dyzeliniai generatoriai ir apsaugos sistemos, kurios veikė 90 minučių.
„Tuo metu okupacinė elektrinės vadovybė tyrė elektros energijos tiekimo nutraukimo priežastis ir sprendė, ką daryti su jų nekompetentingų veiksmų pasekmėmis“, – teigė „Enerhoatom“.
Jų teigimu, šiuos duomenis patvirtina TATENA inspektorių, esančių laikinai okupuotos atominės elektrinės teritorijoje, informacija.
„Dėl visiško Rusijos okupantų neprofesionalumo Zaporižios atominės elektrinės pagrindinė įranga nuolat genda, daugėja pavojingų jos gedimų atvejų. Tuo pat metu rušistų buvimas didžiausiame Europos branduoliniame objekte kelia grėsmę branduolinei ir radiacinei saugai“, – sakoma pareiškime.
Bendrovė pabrėžė, kad Zaporižios elektrinė būti nedelsiant grąžinta į teisėto operatoriaus – „Enerhoatom“ – visišką kontrolę, nes tik taip galima užtikrinti branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų laikymąsi.
Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas atskleidė, kad Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje rengėsi teroristiniam išpuoliui. Jis sakė, kad rusai siekė „įvykdyti kontroliuojamą radiacijos išmetimą“. Pasak K. Budanovo, krizinis momentas įveiktas, tačiau grėsmė okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje vis dar išlieka.
Ukrainoje vieši naujasis britų diplomatijos vadovas D.Cameronas
10:25
Ukrainoje vieši naujasis Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Davidas Cameronas.
Apie tai savo kanalu socialiniame tinkle „Telegram“ ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas jųdviejų susitikimas.
„Davidas Cameronas, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ir Sandraugos reikalų ir vystymosi valstybės sekretorius, pirmąjį darbo vizitą eidamas naujas pareigas surengė į Ukrainą“, – parašė V.Zelenskis.
„Geras susitikimas. Ginklai fronto linijai, oro gynybos stiprinimas, mūsų žmonių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga. Esu dėkingas Jungtinei Karalystei už paramą!“ – pridūrė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu socialiniame tinkle „X“ pasidalijo nuotrauka su D.Cameronu ir parašė: „Mūsų derybos Ukrainos URM įrodė, kad Ukraina ir JK yra pasiryžusios dirbti drauge siekiant pergalės. JK ir toliau tvirtai siekia aprūpinti Ukrainą ginklais, didinti jų bendrą gamybą ir atsikratyti Rusijos grėsmių Juodojoje jūroje.“
JK premjeras Rishi Sunakas pirmadienį surengė savo vyriausybės pertvarką ir užsienio reikalų sekretoriumi paskyrė buvusį premjerą D.Cameroną.
Rusija ruošasi žiemai: Kryme sutelkė ginkluotę ir šimtus raketų
10:18
Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Kryme sutelkė daugiau nei 800 raketų, kad galėtų ateinančią žiemą vykdyti energetinį terorą, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
„Sakėme, kad remiamės Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis. Žinome, kad priešas Krymo pusiasalyje dislokavo galingą karinių išteklių centrą, visų pirma ten sutelktos raketos „Kalibr“, iš Krymo pusiasalio taip pat paleidžiamos raketos „Oniks“. Priešas didina savo potencialą – tai akivaizdu“.
Pasak jos, iš oro paleidžiamos raketos yra išsklaidytos vietose, kur jas galima pakrauti į lėktuvus.
„Iš viso kalbame apie daugiau kaip 800 raketų parengtį, kurias priešas gali panaudoti energetinio teroro etapui“, – pažymėjo N.Humeniuk.
Rusijos pajėgos kaupia ginklus, kad žiemą galėtų smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Energetikos ministerijos duomenimis, Rusija laukia „stabilių“ šalčių Ukrainoje, kad galėtų surengti masinius smūgius energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos gynybos žvalgyba pabrėžė, kad šią žiemą Rusijai bus sunkiau surengti išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nes ji tam pasiruošė.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:19
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąjąj parą likvidavo 1330 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 315,6 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 36 artilerijos sistemos, 8 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 14 rusų bepiločių orlaivių, ir vieną sparnuotąją raketą.
Ar Avdijivka taps antruoju Bachmutu? Ekspertai įvertino atsinaujinusį rusų puolimą
08:43
Spalio viduryje pasirodė pranešimų apie tai, kad Rusijos pajėgos atnaujino puolimą prie Avdijivkos. Per mėnesį trunkančias intensyvias kovas Rusijos pusė patyrė drakoniškų nuostolių: prarado apie 10 tūkst. karių ir daugybę technikos. Avdijivkos karinė vadovybė tvirtina, kad laukia trečiosios rusų puolimo bangos. Ar ji bus lemtinga? O galbūt Avdijivka taps antruoju Bachmutu?
Rusijos pajėgos nesiliauja apšaudžiusios civilinių Avdijivkos teritorijų. Miestas pamažu panašėja į Marjinką, kuri yra sunaikinta ir beveik nušluota nuo žemės paviršiaus, laidoje „Suspilne Sprotym“ trečiadienį pareiškė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
„Situacija kaip niekada karšta. Daugiau kaip 30 masinių atakų prieš bendruomenės teritoriją, 12 oro antskrydžių per dieną“, – pažymėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje netoli Volgogrado kilo gaisras
08:23
Ketvirtadienio naktį Rusijos Federacijos Volgogrado srityje, karinio dalinio teritorijoje kilo gaisras, pranešė Rusijos leidinys RBC, remdamasis gubernatoriumi Andrejumi Bočarovu
Rašoma, kad gaisras Rusijos Federacijos gynybos ministerijos objekte kilo apie pirmą valandą nakties. Vietos gyventojai pranešė, kad girdėjo ir sprogimų garsus.
Ukrainos gynėjai vykdo „didesnes“ operacijas kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje
06:14
Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) specialistų išanalizuotais duomenimis, Ukrainos kariai tęsė didesnes nei įprasta operacijas rytiniame (kairiajame) Dniepro upės krante Chersono srityje.
Teigiama, kad Rusijos „karo korespondentai“ tvirtino, jog Ukrainos pajėgos vykdė nesėkmingas atakas netoli Dniepro upės.
Be to, šie vadinamieji „karo korespondentai“ teigia, kad Rusijos pajėgos neleido Ukrainos pajėgoms evakuoti sužeistųjų ir dislokuoti papildomo personalo rytiniame krante.
Operacinės vadovybės „Pietūs“ jungtinio spaudos centro vadovė Natalia Humeniuk sakė, kad Ukrainos pajėgos stumia Rusijos pajėgas nuo trijų iki aštuonių kilometrų atstumu nuo rytinio Dniepro upės kranto Chersono srityje.
Ekspertai nurodo, kad Rusijos pajėgos lapkričio 15 d., vykstant operacijoms prieš Ukrainos pozicijas rytiniame Chersono srities krante, padarė pažangą Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas perspėjo, kad okupantai tikriausiai parengė planą, kaip sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas kairiajame krante, sudarant tris taktines grupes. Jo nuomone, Rusijos kariai planuoja dvi grupes panaudoti flangui prie Oleškų-Naujosios Kachovkos plento ir Krynkų rajone iš Korsunkos ir kazokų stovyklos vietovių, o trečioji grupė žengs prie Krynkų.
Per karą Rusija uždirbo 550 mlrd. eurų iš dujų ir naftos: daugiausiai nupirko ES
06:07
Nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios Rusija iš naftos, gamtinių dujų ir anglies eksporto uždirbo apie 550 mlrd. eurų. Tai rodo Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys.
Didžiausia pirkėja per visą laikotarpį nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. buvo Europos Sąjunga. Bendrai ES šalys Rusijai sumokėjo 180 mlrd. eurų už visą tuo laikotarpiu įsigytą iškastinį kurą. Iš jų daugiau kaip 102 mlrd. eurų sudarė žalia nafta, 74 mlrd. eurų – gamtinės dujos, o likusią dalį – akmens anglis.
Iš ES daugiausia Rusijos energijos pirko Vokietija (iš viso 28 mlrd. eurų), Nyderlandai (18 mlrd. eurų) ir Italija (17 mlrd. eurų).
Kinija buvo antra pagal dydį Rusijos angliavandenilių pirkėja po ES – daugiau kaip 143 mlrd. eurų. Iš jų naftos – 107 mlrd. eurų, dujų – 17, anglies – 18. Toliau su dideliu atsilikimu rikiuojasi Indija (iš viso 64 mlrd.), Turkija (53 mlrd.), Pietų Korėja (14 mlrd.).
Tiesa, pirkimų dinamika per šiuos pusantrų metų labai pasikeitė. Europa gerokai sumažino pirkimus, o Azijos šalys pirkimus padidino, nors iš esmės ne taip radikaliai.
