Buvęs CŽV vadovas paaiškino, kodėl Ukrainos kontrpuolime nebuvo proveržio

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Vasarą prasidėjusio kontrpuolimo metu Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio, kurio visi tikėjosi. Tai pareiškė buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas. „2023 m. buvo metai, kai visi stebėjo, ar kuriai nors pusei pavyks pasiekti proveržį“, – sakė D.Petraeusas.

„Kodėl Ukraina atsidūrė tokioje situacijoje?.. Mes matėme, kad vėluojama juos aprūpinti (karine įranga), mūsų tankai juos pasiekė tik neseniai. Vėlavome priimti sprendimus dėl M1, vėlavome patvirtinti tankus „Leopard“, vėlavome priimti sprendimus dėl kasetinės amunicijos, kuri galėjo būti labai naudinga, ilgesnio nuotolio raketų sistemų daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams, pagaliau dėl modernių lėktuvų“, – priežastis, kodėl ukrainiečiams nepavyko pasiekti persilaužimo kontrpuolimo metu, vardijo generolas.

„Scanpix“/AP nuotr./Davidas Petraeusas

„Mūsų doktrinoje sakoma, kad norint pralaužti tokio tipo gynybą, kokią matėme pietuose (ir nemanau, kad kas nors iš tikrųjų įvertino minų laukų gylį, o Rusija labai tinkamai padarė kelias gynybos linijas), reikia oro pranašumo ir daugybės kitų dalykų. O mes to ukrainiečiams nesuteikėme“, – pabrėžė jis.

Be to, D.Petraeusas atkreipė dėmesį į Vakarų klaidas, iš dalies nulėmusias karą Ukrainoje. „Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl Vladimiras Putinas nusprendė, kad galės išvengti atsakomybės už invaziją į Ukrainą, yra ta, kad mes nepadarėme pakankamai po Krymo okupacijos“, – savo nuomone dalijosi D.Petraeusas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo 15 proc. didinamas šalies karių skaičius, o kariuomenė pareiškė, kad tai padaryta dėl „grėsmių“, susijusių su puolimu Ukrainoje.

Šis žingsnis žengtas Ukrainai ir Rusijai siekiant fronte pasistūmėti į priekį ir papildyti savo gretas konflikte, kurio fronto linijos pastaraisiais mėnesiais beveik nekito.

„Kariuomenės etatinio pajėgumo padidinimas susijęs su didėjančiomis grėsmėmis mūsų šaliai, susijusiomis su specialia karine operacija ir besitęsiančia NATO plėtra“, – pareiškė kariuomenė.

Anot jos, tarnaujančių kariuomenės karių skaičius padidės maždaug 170 tūkst. žmonių ir kad tai yra „adekvatus“ atsakas į „agresyvią NATO bloko veiklą“.

Kariuomenė pridūrė neplanuojanti šaukimo į kariuomenę pakeitimų ar dar vienos mobilizacijos akcijos – nepopuliarios priemonės, dėl kurios praėjusiais metais iš Rusijos išvyko daugybė vyrų.

Vietoj to kariuomenė pastaraisiais mėnesiais ėmėsi verbavimo kampanijų, žadėdama patrauklų finansinį atlygį, ypač tolimuose regionuose.

Tačiau Kremliaus kritikai sako, kad tai yra vadinamoji paslėpta mobilizacija ir kad vyrai ir toliau sporadiškai šaukiami į kariuomenę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per tarptautinę saugumo konferenciją paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams ir pareiškė, kad jo vyriausybė nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje.

„Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S.Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.

„Nematome priežasčių peržiūrėti savo tikslus“, – sakė jis.

Šiaurės Makedonija, kuri 2020 metais įstojo į NATO, panaikino skrydžių draudimą Rusijos pareigūnams, kad S.Lavrovas galėtų dalyvauti ESBO Ministrų tarybos dviejų dienų posėdyje, o tai Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovus paskatino praleisti šį renginį.

Susitikimo dalyviai kaltino Maskvą, kad ji savo karu Ukrainoje kenkia ESBO – Vienoje įsikūrusiai organizacijai, kuri iš pradžių buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo įtampą ir vienija 57 valstybes nares iš Šiaurės Amerikos, Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.

„Būtent Rusija vykdo neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš Ukrainą ir būtent Rusija trukdo ESBO darbotvarkei“, – penktadienį sakė Latvijos atstovė organizacijoje ambasadorė Katrina Kaktina.

„Rusija toliau pažeidinėja žmogaus teises: tyčia žudo civilius gyventojus, įskaitant vaikus, vykdo priverstinius trėmimus, taiko kankinimo ir seksualinio smurto taktiką. Tai yra karo nusikaltimai, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje“, – tvirtino ji.

Skopjėje S.Lavrovas surengė kelis dvišalius susitikimus, įskaitant derybas su susitikimo šeimininkės Šiaurės Makedonijos, Armėnijos ir Vengrijos, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva, nepaisydama Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, užsienio reikalų ministrais.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Vėliau jis apkaltino kitų Vakarų šalių diplomatus, kad atsisakydami su juo susitikti jie rodo bailumą.

„Jie tikriausiai nori pabrėžti savo ketinimą izoliuoti Rusiją, bet manau, kad jie tiesiog išsigando“, – sakė S.Lavrovas per penktadienį vykusią spaudos konferenciją, kuri truko daugiau nei valandą.

„Jie bijo bet kokio sąžiningo pokalbio, – sakė jis. – Tai bailumas, paprastas bailumas.“

ESBO susitikimo pabaigoje Šiaurės Makedonija pareiškė, kad jai pavyko įveikti Rusijos prieštaravimus, kurie galėjo sustabdyti organizacijos veiklą.

Dalyviai balsavo už tai, kad Šiaurės Makedonija rotacijos tvarka perduodamą pirmininkavimą ESBO perduotų Maltai, ir taip išvengė Maskvos prieštaravimų. Malta pradės pirmininkauti organizacijai sausio 1 dieną.

„Leiskite man pranešti žinią, kad ESBO yra išgelbėta. Mes išgelbėjome organizaciją ir jos funkcionalumą“, – pareiškė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad jau kelias savaites besitęsiančio Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai yra katastrofiški.

Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams.

„Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių vilkikai pasienyje

„Ukrainos vairuotojų padėtis tokia sunki, kad jie planuoja pradėti bado streiką, jei padėtis nepagerės!“

Abiejose sienos pusėse susidarė didžiulės sunkvežimių eilės, kuriose daugeliui vairuotojų tenka praleisti ne vieną dieną esant žemai temperatūrai ir menkoms maisto atsargoms.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad Lenkijos pusėje blokuota apie 2100 sunkvežimių, bandančių įvažiuoti į Ukrainą.

D.Lubinecas sakė, kad kreipėsi į savo Lenkijos kolegą Marciną Wiaceką, bet atsakymo dar negavo.

Jis taip pat sakė, kad Kyjivas pradėjo rengtis „vairuotojų evakuacijai iš Lenkijos teritorijoje esančių blokuojamų patikros punktų“, tačiau nepateikė detalių, kaip tai atrodys.

Jis sakė, kad Ukraina taip pat pradėjo rengtis aprūpinti vairuotojus maistu, vandeniu, vaistais ir degalais.

Mažiausiai du Kyjivo ir vežėjų derybų ratai buvo nesėkmingi.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius lenkų vežėjus, sustiprins Ukrainos sunkvežimių patikrinimus keliuose, vedančiuose pasienio link.

Lenkijos vežėjai jau daugiau kaip tris savaites blokuoja pagrindinius sienos kirtimo punktus su kaimynine Ukraina, nes, jų teigimu, susiduria su nesąžininga ukrainiečių vairuotojų konkurencija.

Lenkijos transporto įmonės nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų leidžiama įvažiuoti į šalį tik su ES leidimais, kurių blokas atsisakė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nuo karo su Rusija pradžios Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių.

Tačiau santykiai su Ukraina pašlijo per šį rudenį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus, kai valdančioji partija sustiprino nacionalistinę retoriką ir įsivėlė į ginčus su Kyjivu.

Slovakijos vežėjai penktadienį pradėjo sienos perėjos su Ukraina blokadą, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš Ukrainos pusės ir prisijungdami prie panašios Lenkijos vežėjų akcijos.

Slovakijos vežėjų keliais asociacijos UNAS nariai per Vyšne Nemeckės sienos kontrolės punktą leidžia įvažiuoti į Ukrainą tik keturiems sunkvežimiams per valandą.

„Liksime čia tol, kol bus imtasi priemonių Ukrainos vežėjų konkurencijai apriboti“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNAS pirmininko pavaduotojas Rastislavas Čurma.

„Norime palaikyti savo kolegas lenkus“, – pridūrė R.Čurma, turėjęs omenyje lapkritį prasidėjusį vežėjų protestą, kurio dalyviai reikalauja grąžinti Ukrainos vežėjams skirtą leidimų įvažiuoti sistemą.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės atsisakė šių leidimų po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą.

Lenkijos ir Slovakijos vežėjai teigia, kad dėl tokio sprendimo Ukrainos konkurentai sumažino savo paslaugų kainas, o tai smarkiai paveikė jų pajamas.

Varšuva ir Kyjivas derėjosi su ES šiuo klausimu, tačiau ginčo išspręsti nepavyko.

Ukrainos pasienio agentūra penktadienį įspėjo apie krovininio transporto eismo sutrikimus Vyšne Nemeckės perėjimo punkte, tačiau patikino, kad „įvažiuojant į Slovakiją eismas nebus blokuojamas“.

„Lengvųjų automobilių ir autobusų judėjimas taip pat nebus ribojamas“, – pranešė agentūra socialiniuose tinkluose.

Rusija penktadienį pareiškė esanti abejinga kalbant apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ateitį.

Šiaurės Makedonijos sostinėje surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą temdė įtampa dėl Maskvos karo Ukrainoje.

ESBO yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios derybas Skopjėje boikotavo Ukraina ir jos pagrindinės sąjungininkės, nes į jas buvo pakviestas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Stopkadras/Sergejus Lavrovas

Rusija yra viena iš 57 šalių organizacijos narių.

Nuo karo Ukrainoje pradžios ESBO susiduria su sunkumais, Maskvai blokuojant visus svarbius sprendimus, dėl kurių reikia bendro narių sutarimo.

Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantis S. Lavrovas kritikavo ESBO, tačiau taip pat teigė esąs abejingas dėl jos ateities.

„Tai pagrindinis jausmas – abejingumas. Organizacija (ESBO) jau virto kažkuo, kas verčia mane abejingai žiūrėti, kas su ja nutiks toliau“, – žurnalistams sakė ministras. 

Ilgiau kaip 21 mėnesį trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą aršiai kritikavo Šiaurės Makedonijos sostinėje vykusiame susitikime dalyvavę šalių lyderiai.

„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą prieštarauja viskam, kas šiai organizacijai yra brangu“, – teigė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani, rotacijos tvarka einantis ESBO pirmininko pareigas. 

Penktadienį S. Lavrovas pareiškė, kad jam nerūpi ESBO susitikimo rezultatai.

Ketvirtadienį S. Lavrovas apkaltino organizaciją tapus NATO ir Europos Sąjungos priedėliu. 

„Pripažinkime, kad organizacija yra ant bedugnės krašto. Kyla paprastas klausimas: ar verta investuoti į jos atgaivinimą?“ – kalbėjo jis. 

ESBO buvo įkurta 1975 metais kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma.

Ukrainos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad nedalyvaus derybose, į kurias, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pakviestas ir S. Lavrovas.

Ukraina nori, kad ESBO pašalintų Rusiją iš organizacijos, kaip tai padarė Europos Taryba.

Maskva penktadienį pranešė, kad suėmė dvigubą Rusijos ir Italijos pilietybę turintį asmenį, kuris kaltinamas vykdęs sabotažo išpuolius prieš karinius objektus ir geležinkelius.

Esą jam nurodymus davusi Ukrainos karinė žvalgyba.

Nuo savo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Maskva pradėjo dešimtis bylų dėl įtariamo sabotažo svarbiausiuose infrastruktūros ir gamybos objektuose, taip pat išpuolių prieš kariuomenės verbavimo centrus.

FSB saugumo tarnybos pareiškime teigiama, kad įtariamasis – į pietus nuo sostinės esančios Riazanės srities gyventojas – praėjusį mėnesį sprogstamuoju įtaisu nuo bėgių nuvertė krovininį traukinį.

Lapkričio pradžioje Riazanės regione savadarbis sprogmuo išvartė 19 traukinio vagonų, tvirtino FSB.

1988 metais gimęs asmuo „padėjo savadarbius sprogstamuosius užtaisus ant geležinkelio“, teigė ji ir pridūrė, kad įtariamasis taip pat buvo atsakingas už ankstesnį išpuolį tame pačiame regione esančiame aerodrome.

FSB teigė, kad vyras „prisipažino, jog vasarį buvo užverbuotas Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos“, kaimyninėje Latvijoje pas latvių specialiąsias tarnybas jis mokęsis sabotažo, o po mėnesio grįžęs į Riazanę.

Pareiškime taip pat teigiama, kad per kratą jo namuose buvo paimta sprogmenų ir savadarbių įtaisų komponentų.

AFP-Scanpix nuotr.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios reguliariai „stumia Europos Sąjungą prie uolos krašto“, skelbia leidinys „Politico“.

Tuo metu diplomatai baiminasi, kad jo priešiškumas Ukrainai „pagaliau nustums bloką per kraštą“, ir šiuo metu ieško būdų, kaip gruodžio mėn. vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu atmesti Budapešto veto Kyjivui.

Leidinys prognozuoja „bręstančią politinę krizę“, kuri gali įsiplieksti gruodžio 14–15 d. vyksiančiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, kai „tikimasi, kad ES vadovai priims istorinį sprendimą dėl Ukrainos stojimo į Sąjungą“ ir „sudarys svarbų biudžeto susitarimą“, pagal kurį per ateinančius ketverius metus Kyjivui bus suteikta 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.

„Susitikimas turėtų būti signalas JAV, kad, nepaisant politinio blaškymosi dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ES yra visiškai įsipareigojusi Ukrainai“, – pažymėjo žurnalistai.

Pasak „Politico“, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras gali šiam planui įkišti pagalį į ratus, nes jau dabar reikalauja sustabdyti visą politinį ir finansinį procesą, kol valstybių narių lyderiai nesutiks peržiūrėti planuojamos paramos Ukrainai.

„Tai kelia didžiulį galvos skausmą ES vadovams. Nepaisant to, kad Vengrijoje gyvena tik 2 proc. visų ES gyventojų, V.Orbanas gali paversti bloką įkaitu, nes ES privalo vieningai priimti svarbius strateginius sprendimus“, – teigia „Politico“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas mėgsta labai prabangius dalykus. Jachtos – ne išimtis. Su V.Putinu iš viso yra susijusios devynios jachtos ir vienas kateris. Tai tapo žinoma po to, kai leidinys „Dosjė“ neseniai atlikto tyrimo metu rado dar dvi jachtas, kuriomis greičiausiai naudojasi ilgametis Kremliaus vadovas ir jam artimi asmenys.

Dvi naujai aptiktos su V.Putinu siejamos jachtos – 71 metrų ilgio „Victoria“ ir 38 metrų ilgio „Orion“. Pastaroji jachta naudojama kaip „Victoria“ palydos jachta.

Bendra šių dviejų jachtų vertė viršija 65 milijonus JAV dolerių.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas