2024-01-30 06:41 Atnaujinta 2024-01-31 00:21

Ukraina surengė kibernetinę ataką: sutrikdė internetą, „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos serverį

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Ukraina surengė kibernetinę ataką: sutrikdė internetą, „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos serverį

22:26

Ukrainos gynybos žvalgyba socialiniuose tinkluose pranešė, kad jos specialistų kibernetinė ataka „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos specialiųjų ryšių serverį.

„2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos buvo išjungtas valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams. Operaciją priešo kibernetinėje erdvėje vykdė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu serveriu, esančiu Maskvoje“, – nurodoma Ukrainos karinės žvalgybos „Facebook“ paskyroje.

Ukrainos žvalgyba pažymi, kad užpultame serveryje esanti programinė įranga buvo patvirtinta Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) kaip atitinkanti valstybinius informacijos apsaugos standartus, atitinkama programinė įranga buvo įdiegta įvairiuose strateginiuose Rusijos viešojo sektoriaus objektuose, ypač kariniuose.

„Kibernetinė operacija tęsiasi“, – 21.24 val. pranešė Ukrainos žvalgyba.

Kaip jau buvo pranešta, Centrinėje Rusijos dalyje antradienio vakarą buvo užfiksuoti gedimai daugelyje mobiliojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų: neatsidarė daugelis svetainių ir programų .ru zonoje.

Pasak „Telegram“ kanalo „Durov Code“ , kuris specializuojasi interneto technologijų srityje, .ru domeno zonoje įvyko „didelio masto gedimas“.

„Šiuo metu neveikia šimtai paslaugų ir svetainių, naudotojai skundžiasi, kad kyla problemų dėl prieigos prie didžiųjų bankų svetainių, turgaviečių ir kitų rusų dažnai naudojamų paslaugų“, – rašoma pranešime.

Socialiniuose tinkluose rusai masiškai skundėsi, kad neatsidaro populiarios svetainės .ru domeno zonoje (įskaitant „Yandex“, „VKontakte“ ir vyriausybinių paslaugų portalo svetainė). Taip pat nepasiekiamos įvairių paslaugų programos (pavyzdžiui, „Tinkoff“, „Avito“, „Wildberries“ ir kt. programos). Vartotojai teigia, kad neįmanoma prisijungti prie rusiškų svetainių, taip pat ir iš užsienio.

Charkivas atakuojamas: nukentėjo civilinė infrastruktūra, kilo gaisras

00:42

Antradienio vakarą Rusija bepiločiais orlaiviais atakavo Charkivą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

Charkive buvo užfiksuoti smūgiai – Rusijos kariuomenė į regioną pasiuntė mažiausiai šešis bepiločius orlaivius.

„Padaryta žala civilinei infrastruktūrai. Šiuo metu tikrinama informacija apie nukentėjusiuosius. Gelbėjimo tarnybos išvyko į nukentėjimo vietas. Svarbu: likti slėptuvėse, kol bus panaikintas pavojus!“ – pridūrė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

Vėliau Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė, kad rusų paleistas dronas smogė į gyvenamąjį rajoną. „Smūgio vietoje kyla gaisras. Informacija apie aukas ir nuostolius tikslinama“, – pridūrė jis.

22.39 val. karinės oro pajėgos rašė, kad miesto teritorijoje aptikti „Shahed“ tipo atakos bepiločiai lėktuvai, o žmonės paraginti pasislėpti. Olegas Sinegubovas pranešė, kad Charkive girdėjosi sprogimai.

Vėliau meras patikslino, kad išdaužyti dviejų daugiaaukščių namų langai, yra apgadintų automobilių, bet svarbiausia, pasak jo, kad nėra nukentėjusiųjų. Trys žmonės buvo sužeisti – visų jų būklė lengva.

„Turime dar vieną pavyzdį, kai Rusijos agresorius smogia gyvenamiesiems rajonams, kuriuose nėra karinės infrastruktūros. Terorizmas grynuoju pavidalu“, – rašė jis.

Avdijivkoje liko mažiau nei tūkstantis gyventojų, evakuacija tęsiasi

00:11

Avdijivkoje, Donecko srityje, aplink kurią vyksta įnirtingi mūšiai su Rusijos okupantais, liko 976 gyventojai.

„Nuo šios dienos Avdijivkoje liko 976 civiliai gyventojai. Tai tie, kurie nuo pat „karštojo“ karo etapo pradžios sąmoningai liko okupantų apšaudomi ir atsisakė evakuotis. Jų buvo ir daugiau. Tačiau po truputį evakuojame žmones. Kartu su savanoriais, „Baltaisiais angelais „ir gelbėtojais“, – nurodė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas.

Jis padėkojo visiems, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja evakuojant civilius gyventojus.

Ukraina surengė keletą sėkmingų smūgių rusams: Generalinis štabas atskleidė detales

21:59

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė smūgius 11 teritorijų, kuriose sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė įranga, ir dviem Rusijos kariuomenės priešlėktuvinėms raketų sistemoms, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Taip pat pažymima, kad raketinių pajėgų daliniai smogė vienai vietovei, kurioje sutelkta ginkluotė ir karinė įranga, vienam šaudmenų sandėliui, penkiems artilerijos ginklams ir vienai Rusijos radiolokacinei stočiai.

Tuo pat metu Rusijos kariai surengė penkis raketinius ir 63 oro smūgius, atliko 39 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

„Dėl Rusijos teroristinių išpuolių, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti gyvenamieji privatūs ir daugiabučiai namai, mokykla ir kita civilinė infrastruktūra“, – pranešė Generalinis štabas.

Gandai apie Ukrainos kariuomenės vado atleidimą – nesėkminga repeticija?

21:55

Socialiniuose tinkluose jau ne pirmą savaitę sklando gandai, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas palieka savo pareigas. Pirmadienį anoniminiai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai, pavieniai Ukrainos politikai ir žiniasklaida jau ėmė trimituoti apie tariamą generolo atleidimą iš posto.

Nors Gynybos ministerija tokius gandus paneigė, kalbama apie naują prezidento Volodymyro Zelenskio ir V.Zalužno konfrontacijos etapą.

Vienas iš naujienų portalo „Ukrainska pravda“ šaltinių pirmadienį teigė, kad Ukrainos kariuomenės vadas buvo iškviestas pas prezidentą ir jam pasiūlyta užimti kitas pareigas, tačiau jis to atsisakė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas/ „Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas/ „Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Anot nepatvirtintų šaltinių, V.Zelenskis planuoja į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado postą paskirti Karinės žvalgybos vadovą Kyrylo Budanovą.

Tačiau tą patį vakarą oficialūs pareigūnai ėmė neigti šią informaciją. Paklaustas, ar prezidentas atleido V.Zalužną, prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas atsakė: „Tikrai ne. Prezidentas neatleido vyriausiojo vado“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ekspertas įvertino gandus apie V.Gerasimovo žūtį ir V.Zelenskio mestą naują iššūkį Kremliui

20:59

Pastaraisiais mėnesiais labai suintensyvėjo informacinis karas strateginiu lygmeniu, rašo saugumo ekspertas Raineris Saksas savo komentare Estijos leidiniui „Postimees“.

15min prenumeratoriams pateikia R.Sakso mintis apie dabartinę karo Ukrainoje situaciją.

*****

Daugiausia per Vakarų žiniasklaidą bandoma daryti įtaką Ukrainos žiniasklaidai ir Vakarų šalių sprendimų priėmimo procesui. Prasidėjo įvairiausių scenarijų apie tolesnę karo eigą srautas, beveik visi jie remiasi anoniminiais šaltiniais.

Trumpalaikiai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas sukelti nepasitikėjimą Ukrainos politiniu procesu, taip pat gali būti laikomi informacinio karo apraiškomis.

Valerijus Zalužnas/ „Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas
Valerijus Zalužnas/ „Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasirodė pirmosios informacijos nuotrupos, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis atleis gynybos pajėgų vadovą generolą V.Zalužną. Sklandė gandai, kad sprendimas jau priimtas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Seimo pirmininkė: svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos Ukrainoje iki regioninės krizės

20:51

Jungtinėse Valstijose viešinti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitikime su Atstovų rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu teigė, kad kartu su Rusijos invazija Ukrainoje Vakarams atėjo iššūkių metas, kurį demokratijos turi išnaudoti savo sustiprėjimui.

V. Čmilytė teigė, kad svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos į Ukrainą iki regioninės krizės, nes visi saugumo iššūkiai – migracijos spaudimas, karas prieš Ukrainą, įvykiai Izraeliui, situacija Taivane – susiję ir yra tarsi atskiros didelio paveikslo dalys.

V. Čmilytė-Nielsen ir M. Johnsonas (aut. Olga Posaškova)
V. Čmilytė-Nielsen ir M. Johnsonas (aut. Olga Posaškova)

„Kartu tai – ir iššūkis Jungtinėms Amerikos Valstijoms, grasinantis JAV lyderystei ir viskam, ką sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ji ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. Siekia panaikinti JAV dominavimą Europoje, pasaulyje, sugriauti JAV sukurtą tarptautinę saugumo, politikos, ekonomikos sistemą, tikisi, kad po prezidento rinkimų JAV parama Ukrainai nuslūgs“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip teigiama Seimo išplatintame pranešime, V. Čmilytė-Nielsen su M. Johnsonu aptarė, kad nepaisant to, kad su Rusijos invazija atėjo iššūkių metas Europai, JAV, transatlantinei partnerystei, reikia jį tinkamai išnaudoti, kad iš kovos lauko pasaulio demokratijos išeitų sustiprėjusios.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijoje – plataus masto interneto sutrikimas

20:35

Rusijoje įvyko plataus masto interneto sutrikimas. Pasak „Telegramo“ kanalo „Durov Code“ , kuris specializuojasi interneto technologijų srityje, .ru domeno zonoje įvyko „didelio masto gedimas“.

„Šiuo metu neveikia šimtai paslaugų ir svetainių, naudotojai skundžiasi, kad kyla problemų dėl prieigos prie didžiųjų bankų svetainių, turgaviečių ir kitų rusų dažnai naudojamų paslaugų“, – rašoma pranešime.

Socialiniuose tinkluose rusai masiškai skundžiasi, kad neatsidaro populiarios svetainės RU domeno zonoje (įskaitant „Yandex“, „VKontakte“ ir vyriausybinių paslaugų portalo svetainė). Taip pat nepasiekiamos įvairių paslaugų programos (pavyzdžiui, „Tinkoff“, „Avito“, „Wildberries“ ir kt. programos). Vartotojai teigia, kad neįmanoma prisijungti prie rusiškų svetainių, taip pat ir iš užsienio.

„Viskas neveikia, man veikia tik „Telegram“. Jei ir ji nustos veikti, ateis ilgai laukta skaitmeninė detoksikacija. Į gerąją pusę!“ – propagandistė Olga Skabejeva parašė „Telegram“ .

Kaip aiškina „The Durov Code“, sutriko DNSSEC – DNS protokolo plėtinių rinkinys, skirtas užtikrinti duomenų patikimumą ir vientisumą tinkle. Jo dėka RU domeno zonoje užtikrinama galimybė dėl atakų suklastoti IP adresus.

„The Network Freedoms Project" rašo, kad Rusijos valdžia anksčiau žadėjo visus šalies vartotojus perkelti į rusišką DNS serverį. „Tikriausiai tai dabar vyksta su daugeliu .ru zonoje esančių svetainių“, – pranešama projekto „Telegram“ kanale.

.ru ir .рф domenų koordinavimo centras patvirtino DNSSEC infrastruktūros gedimą. Centro direktorius komentare „Fontanka“ , teigė, kad jų specialistai „dirba, kad problema būtų pašalinta“.

Rusijos Federacijos skaitmeninės plėtros ministerija žada, kad prieiga prie svetainių su domenu .ru bus atkurta „artimiausiu metu“.

Rusijoje pareikšti kaltinimai dviem paaugliams dėl sabotažo prieš geležinkelį

20:11

Rusijoje pareikšti kaltinimai dviem paaugliams, kurie Maskvoje padegė bėgių įrangos dėžę, dėl sabotažo prieš geležinkelį, antradienį pranešė rusų tyrėjai.

Vykdant sabotažą svarbų vaidmenį atliko Ukrainos rėmėjas, tvirtina jie.

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės įtartinų gaisrų ir incidentų, susijusių su Rusijoje nuo bėgių nuvažiavusiais traukiniais, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus.

KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP
KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP

„Du įtariamieji buvo identifikuoti ir sulaikyti savo namuose Dolgoprudne netoli Maskvos. Paaiškėjo, kad jie yra septyniolikmečiai paaugliai“, – naujienų agentūrai TASS pranešė policija.

Pasak tyrėjų, Ukrainos šalininkas internetu susisiekęs su vienu iš paauglių ir įtikinęs jį įvykdyti išpuolį už 150 JAV dolerių (138 eurų) atlygį.

Tada įtariamasis paprašęs draugo pagalbos ir abu nuvykę į Marko stotį šiauriniame Maskvos priemiestyje, kur padegę dėžę.

Visą tekstą skaitykite čia.

K.Budanovas: Krymo tilto sunaikinimas bus skausmingas V.Putinui, bet priepuolio jis nepatirs

18:29

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas tikisi, kad Rusijos neteisėtai pastatytas Krymo tiltas bus likviduotas dar šiais metais.

Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pareiškimu per nacionalinį teletiltą.

„Nėra ko jam liepsnoti, jis turėtų baigti savo egzistavimą“, – pažymėjo žvalgybos vadovas, atsakydamas į klausimą, ar šis priešo objektas liepsnos šiais metais.

Į patikslinantį klausimą, ar šis tiltas nustos egzistuoti 2024 m., K.Budanovas atsakė: „Tikiuosi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Karinės žvalgybos vadovas taip pat įvertino galimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakciją į tokį įvykį. Konkrečiai jis atsakė į klausimą, ar Kremliaus vadovas pasirengęs susitaikyti su Kerčės tilto praradimu ir ar jis nuspręs panaudoti branduolinį ginklą.

„Kam rūpi, ar jis pasiruošęs, ar ne. Yra objektyvi realybė. Galima manyti, kad jei 2022 m. vasario 24 d. jo būtų paklausę, ar jis pasiruošęs kelerius metus kariauti, jis būtų atsakęs: „Na ką jūs, baikit“. Bet yra objektyvi tikrovė. Nemalonių dalykų, deja, nutinka abiem pusėms“, – sakė K.Budanovas.

Jis taip pat paragino „nedramatizuoti situacijos“.

„Kad tai bus skausminga (V.Putinui – red.), tikėtina. Sakyti, kad jį ištiks „priepuolis“, nebūtų tiesa“, – apibendrino K.Budanovas.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas
Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas

Gynybos pajėgų smūgiai Krymo tiltui

15min primena, kad neteisėtai rusų pastatytam Krymo tiltui buvo smogta mažiausiai du kartus. 2022 m. spalio mėn. ant jo nugriaudėjo galingi sprogimai, padarę didelės žalos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas patvirtino, kad tai buvo jo specialiosios tarnybos operacija.

Be to, 2023 m. liepą įvyko dar vienas išpuolis prieš Krymo tiltą. Tuomet buvo sugriauti du tarpatramiai. SBU vadovas V.Maliukas taip pat patvirtino, kad saugumo tarnyba dalyvavo šiame išpuolyje, ir pažymėjo, kad jis buvo surengtas pasitelkus dronus „Sea Baby“.

E.Macronas: Europa turi remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje

17:20

AFP/ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
AFP/ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos šalis remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje ir pasiruošti tam atvejui, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti paramą karo draskomai šaliai.

„Turime organizuotis taip, kad jei Jungtinės Valstijos priimtų suverenų sprendimą nutraukti arba sumažinti šią pagalbą, tai neturėtų jokio poveikio vietoje“, – sakė jis žurnalistams Stokholme kartu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

Paskutinis atnaujinimas 2024-01-30 17:20
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą