Svarbiausios naujienos
- K.Budanovas: Krymo tilto sunaikinimas bus skausmingas V.Putinui, bet priepuolio jis nepatirs
- Britų žvalgyba paaiškino, kodėl rusų lėktuvai mėto bombas ant savo miestų
- Ukraina keičia strategiją: kartoja rusų sprendimus ir stato naują gynybos liniją
- JAV analitikai: Maskva rado naują būdą, kaip supykdyti Ukrainą ir jos kaimynes
- Karybos ekspertas apie gandus dėl V.Zalužno atleidimo: šiuo metu tai būtų labai rizikinga
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina surengė kibernetinę ataką: sutrikdė internetą, „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos serverį
22:26
Ukrainos gynybos žvalgyba socialiniuose tinkluose pranešė, kad jos specialistų kibernetinė ataka „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos specialiųjų ryšių serverį.
„2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos buvo išjungtas valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams. Operaciją priešo kibernetinėje erdvėje vykdė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu serveriu, esančiu Maskvoje“, – nurodoma Ukrainos karinės žvalgybos „Facebook“ paskyroje.
Ukrainos žvalgyba pažymi, kad užpultame serveryje esanti programinė įranga buvo patvirtinta Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) kaip atitinkanti valstybinius informacijos apsaugos standartus, atitinkama programinė įranga buvo įdiegta įvairiuose strateginiuose Rusijos viešojo sektoriaus objektuose, ypač kariniuose.
„Kibernetinė operacija tęsiasi“, – 21.24 val. pranešė Ukrainos žvalgyba.
Kaip jau buvo pranešta, Centrinėje Rusijos dalyje antradienio vakarą buvo užfiksuoti gedimai daugelyje mobiliojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų: neatsidarė daugelis svetainių ir programų .ru zonoje.
Pasak „Telegram“ kanalo „Durov Code“ , kuris specializuojasi interneto technologijų srityje, .ru domeno zonoje įvyko „didelio masto gedimas“.
„Šiuo metu neveikia šimtai paslaugų ir svetainių, naudotojai skundžiasi, kad kyla problemų dėl prieigos prie didžiųjų bankų svetainių, turgaviečių ir kitų rusų dažnai naudojamų paslaugų“, – rašoma pranešime.
Socialiniuose tinkluose rusai masiškai skundėsi, kad neatsidaro populiarios svetainės .ru domeno zonoje (įskaitant „Yandex“, „VKontakte“ ir vyriausybinių paslaugų portalo svetainė). Taip pat nepasiekiamos įvairių paslaugų programos (pavyzdžiui, „Tinkoff“, „Avito“, „Wildberries“ ir kt. programos). Vartotojai teigia, kad neįmanoma prisijungti prie rusiškų svetainių, taip pat ir iš užsienio.
Charkivas atakuojamas: nukentėjo civilinė infrastruktūra, kilo gaisras
00:42
Antradienio vakarą Rusija bepiločiais orlaiviais atakavo Charkivą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Charkive buvo užfiksuoti smūgiai – Rusijos kariuomenė į regioną pasiuntė mažiausiai šešis bepiločius orlaivius.
„Padaryta žala civilinei infrastruktūrai. Šiuo metu tikrinama informacija apie nukentėjusiuosius. Gelbėjimo tarnybos išvyko į nukentėjimo vietas. Svarbu: likti slėptuvėse, kol bus panaikintas pavojus!“ – pridūrė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.
Vėliau Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė, kad rusų paleistas dronas smogė į gyvenamąjį rajoną. „Smūgio vietoje kyla gaisras. Informacija apie aukas ir nuostolius tikslinama“, – pridūrė jis.
22.39 val. karinės oro pajėgos rašė, kad miesto teritorijoje aptikti „Shahed“ tipo atakos bepiločiai lėktuvai, o žmonės paraginti pasislėpti. Olegas Sinegubovas pranešė, kad Charkive girdėjosi sprogimai.
Vėliau meras patikslino, kad išdaužyti dviejų daugiaaukščių namų langai, yra apgadintų automobilių, bet svarbiausia, pasak jo, kad nėra nukentėjusiųjų. Trys žmonės buvo sužeisti – visų jų būklė lengva.
„Turime dar vieną pavyzdį, kai Rusijos agresorius smogia gyvenamiesiems rajonams, kuriuose nėra karinės infrastruktūros. Terorizmas grynuoju pavidalu“, – rašė jis.
Avdijivkoje liko mažiau nei tūkstantis gyventojų, evakuacija tęsiasi
00:11
Avdijivkoje, Donecko srityje, aplink kurią vyksta įnirtingi mūšiai su Rusijos okupantais, liko 976 gyventojai.
„Nuo šios dienos Avdijivkoje liko 976 civiliai gyventojai. Tai tie, kurie nuo pat „karštojo“ karo etapo pradžios sąmoningai liko okupantų apšaudomi ir atsisakė evakuotis. Jų buvo ir daugiau. Tačiau po truputį evakuojame žmones. Kartu su savanoriais, „Baltaisiais angelais „ir gelbėtojais“, – nurodė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas.
Jis padėkojo visiems, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja evakuojant civilius gyventojus.
Ukraina surengė kibernetinę ataką: sutrikdė internetą, „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos serverį
22:26
Ukrainos gynybos žvalgyba socialiniuose tinkluose pranešė, kad jos specialistų kibernetinė ataka „nulaužė“ Rusijos gynybos ministerijos specialiųjų ryšių serverį.
„2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos buvo išjungtas valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams. Operaciją priešo kibernetinėje erdvėje vykdė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu serveriu, esančiu Maskvoje“, – nurodoma Ukrainos karinės žvalgybos „Facebook“ paskyroje.
Ukrainos žvalgyba pažymi, kad užpultame serveryje esanti programinė įranga buvo patvirtinta Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) kaip atitinkanti valstybinius informacijos apsaugos standartus, atitinkama programinė įranga buvo įdiegta įvairiuose strateginiuose Rusijos viešojo sektoriaus objektuose, ypač kariniuose.
„Kibernetinė operacija tęsiasi“, – 21.24 val. pranešė Ukrainos žvalgyba.
Kaip jau buvo pranešta, Centrinėje Rusijos dalyje antradienio vakarą buvo užfiksuoti gedimai daugelyje mobiliojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų: neatsidarė daugelis svetainių ir programų .ru zonoje.
Pasak „Telegram“ kanalo „Durov Code“ , kuris specializuojasi interneto technologijų srityje, .ru domeno zonoje įvyko „didelio masto gedimas“.
„Šiuo metu neveikia šimtai paslaugų ir svetainių, naudotojai skundžiasi, kad kyla problemų dėl prieigos prie didžiųjų bankų svetainių, turgaviečių ir kitų rusų dažnai naudojamų paslaugų“, – rašoma pranešime.
Socialiniuose tinkluose rusai masiškai skundėsi, kad neatsidaro populiarios svetainės .ru domeno zonoje (įskaitant „Yandex“, „VKontakte“ ir vyriausybinių paslaugų portalo svetainė). Taip pat nepasiekiamos įvairių paslaugų programos (pavyzdžiui, „Tinkoff“, „Avito“, „Wildberries“ ir kt. programos). Vartotojai teigia, kad neįmanoma prisijungti prie rusiškų svetainių, taip pat ir iš užsienio.
Ukraina surengė keletą sėkmingų smūgių rusams: Generalinis štabas atskleidė detales
21:59
Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė smūgius 11 teritorijų, kuriose sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė įranga, ir dviem Rusijos kariuomenės priešlėktuvinėms raketų sistemoms, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Taip pat pažymima, kad raketinių pajėgų daliniai smogė vienai vietovei, kurioje sutelkta ginkluotė ir karinė įranga, vienam šaudmenų sandėliui, penkiems artilerijos ginklams ir vienai Rusijos radiolokacinei stočiai.
Tuo pat metu Rusijos kariai surengė penkis raketinius ir 63 oro smūgius, atliko 39 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
„Dėl Rusijos teroristinių išpuolių, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti gyvenamieji privatūs ir daugiabučiai namai, mokykla ir kita civilinė infrastruktūra“, – pranešė Generalinis štabas.
Gandai apie Ukrainos kariuomenės vado atleidimą – nesėkminga repeticija?
21:55
Socialiniuose tinkluose jau ne pirmą savaitę sklando gandai, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas palieka savo pareigas. Pirmadienį anoniminiai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai, pavieniai Ukrainos politikai ir žiniasklaida jau ėmė trimituoti apie tariamą generolo atleidimą iš posto.
Nors Gynybos ministerija tokius gandus paneigė, kalbama apie naują prezidento Volodymyro Zelenskio ir V.Zalužno konfrontacijos etapą.
Vienas iš naujienų portalo „Ukrainska pravda“ šaltinių pirmadienį teigė, kad Ukrainos kariuomenės vadas buvo iškviestas pas prezidentą ir jam pasiūlyta užimti kitas pareigas, tačiau jis to atsisakė.
Anot nepatvirtintų šaltinių, V.Zelenskis planuoja į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado postą paskirti Karinės žvalgybos vadovą Kyrylo Budanovą.
Tačiau tą patį vakarą oficialūs pareigūnai ėmė neigti šią informaciją. Paklaustas, ar prezidentas atleido V.Zalužną, prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas atsakė: „Tikrai ne. Prezidentas neatleido vyriausiojo vado“.
Ekspertas įvertino gandus apie V.Gerasimovo žūtį ir V.Zelenskio mestą naują iššūkį Kremliui
20:59
Pastaraisiais mėnesiais labai suintensyvėjo informacinis karas strateginiu lygmeniu, rašo saugumo ekspertas Raineris Saksas savo komentare Estijos leidiniui „Postimees“.
15min prenumeratoriams pateikia R.Sakso mintis apie dabartinę karo Ukrainoje situaciją.
*****
Daugiausia per Vakarų žiniasklaidą bandoma daryti įtaką Ukrainos žiniasklaidai ir Vakarų šalių sprendimų priėmimo procesui. Prasidėjo įvairiausių scenarijų apie tolesnę karo eigą srautas, beveik visi jie remiasi anoniminiais šaltiniais.
Trumpalaikiai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas sukelti nepasitikėjimą Ukrainos politiniu procesu, taip pat gali būti laikomi informacinio karo apraiškomis.
Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasirodė pirmosios informacijos nuotrupos, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis atleis gynybos pajėgų vadovą generolą V.Zalužną. Sklandė gandai, kad sprendimas jau priimtas.
Seimo pirmininkė: svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos Ukrainoje iki regioninės krizės
20:51
Jungtinėse Valstijose viešinti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitikime su Atstovų rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu teigė, kad kartu su Rusijos invazija Ukrainoje Vakarams atėjo iššūkių metas, kurį demokratijos turi išnaudoti savo sustiprėjimui.
V. Čmilytė teigė, kad svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos į Ukrainą iki regioninės krizės, nes visi saugumo iššūkiai – migracijos spaudimas, karas prieš Ukrainą, įvykiai Izraeliui, situacija Taivane – susiję ir yra tarsi atskiros didelio paveikslo dalys.
„Kartu tai – ir iššūkis Jungtinėms Amerikos Valstijoms, grasinantis JAV lyderystei ir viskam, ką sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ji ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. Siekia panaikinti JAV dominavimą Europoje, pasaulyje, sugriauti JAV sukurtą tarptautinę saugumo, politikos, ekonomikos sistemą, tikisi, kad po prezidento rinkimų JAV parama Ukrainai nuslūgs“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip teigiama Seimo išplatintame pranešime, V. Čmilytė-Nielsen su M. Johnsonu aptarė, kad nepaisant to, kad su Rusijos invazija atėjo iššūkių metas Europai, JAV, transatlantinei partnerystei, reikia jį tinkamai išnaudoti, kad iš kovos lauko pasaulio demokratijos išeitų sustiprėjusios.
Rusijoje – plataus masto interneto sutrikimas
20:35
Rusijoje įvyko plataus masto interneto sutrikimas. Pasak „Telegramo“ kanalo „Durov Code“ , kuris specializuojasi interneto technologijų srityje, .ru domeno zonoje įvyko „didelio masto gedimas“.
„Šiuo metu neveikia šimtai paslaugų ir svetainių, naudotojai skundžiasi, kad kyla problemų dėl prieigos prie didžiųjų bankų svetainių, turgaviečių ir kitų rusų dažnai naudojamų paslaugų“, – rašoma pranešime.
Socialiniuose tinkluose rusai masiškai skundžiasi, kad neatsidaro populiarios svetainės RU domeno zonoje (įskaitant „Yandex“, „VKontakte“ ir vyriausybinių paslaugų portalo svetainė). Taip pat nepasiekiamos įvairių paslaugų programos (pavyzdžiui, „Tinkoff“, „Avito“, „Wildberries“ ir kt. programos). Vartotojai teigia, kad neįmanoma prisijungti prie rusiškų svetainių, taip pat ir iš užsienio.
„Viskas neveikia, man veikia tik „Telegram“. Jei ir ji nustos veikti, ateis ilgai laukta skaitmeninė detoksikacija. Į gerąją pusę!“ – propagandistė Olga Skabejeva parašė „Telegram“ .
Kaip aiškina „The Durov Code“, sutriko DNSSEC – DNS protokolo plėtinių rinkinys, skirtas užtikrinti duomenų patikimumą ir vientisumą tinkle. Jo dėka RU domeno zonoje užtikrinama galimybė dėl atakų suklastoti IP adresus.
„The Network Freedoms Project" rašo, kad Rusijos valdžia anksčiau žadėjo visus šalies vartotojus perkelti į rusišką DNS serverį. „Tikriausiai tai dabar vyksta su daugeliu .ru zonoje esančių svetainių“, – pranešama projekto „Telegram“ kanale.
.ru ir .рф domenų koordinavimo centras patvirtino DNSSEC infrastruktūros gedimą. Centro direktorius komentare „Fontanka“ , teigė, kad jų specialistai „dirba, kad problema būtų pašalinta“.
Rusijos Federacijos skaitmeninės plėtros ministerija žada, kad prieiga prie svetainių su domenu .ru bus atkurta „artimiausiu metu“.
Rusijoje pareikšti kaltinimai dviem paaugliams dėl sabotažo prieš geležinkelį
20:11
Rusijoje pareikšti kaltinimai dviem paaugliams, kurie Maskvoje padegė bėgių įrangos dėžę, dėl sabotažo prieš geležinkelį, antradienį pranešė rusų tyrėjai.
Vykdant sabotažą svarbų vaidmenį atliko Ukrainos rėmėjas, tvirtina jie.
Šis incidentas yra naujausias iš virtinės įtartinų gaisrų ir incidentų, susijusių su Rusijoje nuo bėgių nuvažiavusiais traukiniais, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus.
„Du įtariamieji buvo identifikuoti ir sulaikyti savo namuose Dolgoprudne netoli Maskvos. Paaiškėjo, kad jie yra septyniolikmečiai paaugliai“, – naujienų agentūrai TASS pranešė policija.
Pasak tyrėjų, Ukrainos šalininkas internetu susisiekęs su vienu iš paauglių ir įtikinęs jį įvykdyti išpuolį už 150 JAV dolerių (138 eurų) atlygį.
Tada įtariamasis paprašęs draugo pagalbos ir abu nuvykę į Marko stotį šiauriniame Maskvos priemiestyje, kur padegę dėžę.
K.Budanovas: Krymo tilto sunaikinimas bus skausmingas V.Putinui, bet priepuolio jis nepatirs
18:29
Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas tikisi, kad Rusijos neteisėtai pastatytas Krymo tiltas bus likviduotas dar šiais metais.
Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pareiškimu per nacionalinį teletiltą.
„Nėra ko jam liepsnoti, jis turėtų baigti savo egzistavimą“, – pažymėjo žvalgybos vadovas, atsakydamas į klausimą, ar šis priešo objektas liepsnos šiais metais.
Į patikslinantį klausimą, ar šis tiltas nustos egzistuoti 2024 m., K.Budanovas atsakė: „Tikiuosi“.
Karinės žvalgybos vadovas taip pat įvertino galimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakciją į tokį įvykį. Konkrečiai jis atsakė į klausimą, ar Kremliaus vadovas pasirengęs susitaikyti su Kerčės tilto praradimu ir ar jis nuspręs panaudoti branduolinį ginklą.
„Kam rūpi, ar jis pasiruošęs, ar ne. Yra objektyvi realybė. Galima manyti, kad jei 2022 m. vasario 24 d. jo būtų paklausę, ar jis pasiruošęs kelerius metus kariauti, jis būtų atsakęs: „Na ką jūs, baikit“. Bet yra objektyvi tikrovė. Nemalonių dalykų, deja, nutinka abiem pusėms“, – sakė K.Budanovas.
Jis taip pat paragino „nedramatizuoti situacijos“.
„Kad tai bus skausminga (V.Putinui – red.), tikėtina. Sakyti, kad jį ištiks „priepuolis“, nebūtų tiesa“, – apibendrino K.Budanovas.
Gynybos pajėgų smūgiai Krymo tiltui
15min primena, kad neteisėtai rusų pastatytam Krymo tiltui buvo smogta mažiausiai du kartus. 2022 m. spalio mėn. ant jo nugriaudėjo galingi sprogimai, padarę didelės žalos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas patvirtino, kad tai buvo jo specialiosios tarnybos operacija.
Be to, 2023 m. liepą įvyko dar vienas išpuolis prieš Krymo tiltą. Tuomet buvo sugriauti du tarpatramiai. SBU vadovas V.Maliukas taip pat patvirtino, kad saugumo tarnyba dalyvavo šiame išpuolyje, ir pažymėjo, kad jis buvo surengtas pasitelkus dronus „Sea Baby“.
E.Macronas: Europa turi remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje
17:20
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos šalis remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje ir pasiruošti tam atvejui, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti paramą karo draskomai šaliai.
„Turime organizuotis taip, kad jei Jungtinės Valstijos priimtų suverenų sprendimą nutraukti arba sumažinti šią pagalbą, tai neturėtų jokio poveikio vietoje“, – sakė jis žurnalistams Stokholme kartu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
Ukrainos gynėjai pranešė apie sėkmingą smūgį laikinai okupuotame Kryme
16:29
Antradienio rytą Ukrainos gynėjai laikinai okupuotame Kryme sėkmingai smogė Rusijos pajėgų priešlėktuvinės gynybos radiolokacinei stočiai. Teigiama, kad ukrainiečių taikinys buvo netoli Razdolnojės kaimo, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Strateginių ryšių departamentas.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį laikinai okupuotame pusiasalyje girdėjosi sprogimai. Vietos žiniasklaida skelbė apie seriją tokią sprogimų.
Kaip vėliau nurodė Rusijos gynybos ministerija, Kryme esą veikė priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios atrėmė „masinę“ oro ataką. Ministerijos teigimu, esą buvo numuštas 21 bepilotis orlaivis.
N.Michalkovas skundžiasi, kad V.Putinas neturi su kuo kalbėtis
16:11
Rusijos propagandinė agentūra TASS paskelbė išsamų interviu su Nikita Michalkovu, kuris, kaip manoma, reguliariai susitinka su Vladimiru Putinu. Jame režisierius teigė, kad Rusijos prezidentas yra visiškai izoliuotas ir neturi su kuo kalbėtis.
„Jis visiškai neturi su kuo kalbėtis ir neturi apie ką kalbėtis su kitų šalių vadovais, išskyrus du ar tris žmones“, – teigė N.Michalkovas.
Pašnekovas toliau tęsė Rusijoje įprastą naratyvą apie vienalytes santuokas ir iš to kylančius siaubus.
Pasak jo, prezidentas „visa jėga stojo prieš didžiulę chimerą, kuri įtikinėjo žmones, kad tos pačios lyties asmenų santuokos gali būti pašventintos, kad moteris gali būti kunigu, kad mokyklose gali būti sujungti moteriški ir vyriški tualetai, atsižvelgiant į neapsisprendusių transseksualų interesus, kad vaikai gali būti kastruojami, kad galima vežti kareivius ar vaikus, kurie dar nėra mirę, ir imti jų organus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos komunistų partijos biure Maskvos centre kilo gaisras
15:55
Antradienio popietę Maskvos centre kilo gaisras. Degė pastatas, kuriame įsikūręs Rusijos Federacijos komunistų partijos Maskvos miesto komiteto biuras ir gaisrinės muziejus, skelbia su Rusija susiję kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai. Pažymima, kad gaisro priežastis kol kas nežinoma. Tačiau preliminariai užsidegė antrame aukšte esančios statybinės atliekos.
Praėjusią naktį pranešta apie gaisrą Rusijos Sverdlovsko srities Aramiljos mieste. Ten užsidegė gamybos ir sandėliavimo cechas.
Sausio 21 d. naktį Leningrado srityje, Ust Lugos kaimo uoste, kilo didžiulis gaisras. Vėliau pranešta, kad tai – specialioji Ukrainos saugumo tarnybos operacija.
V.Zelenskis įvardijo, kiek raketų ir dronų Rusija šiemet paleido į Ukrainą
15:07
Nuo metų pradžios Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau kaip 330 įvairių tipų raketų ir apie 600 bepiločių orlaivių, socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nuo metų pradžios Rusija į Ukrainos miestus paleido daugiau kaip 330 įvairaus tipo raketų ir apie 600 atakos dronų. Kad atlaikytume tokį teroristų spaudimą, mums reikia pakankamai stipraus oro skydo. Būtent tokį oro skydą ir kuriame kartu su savo partneriais“, – rašė jis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Ukrainos dangaus kontrolė yra labai svarbi užtikrinant saugumą sausumoje – nuo fronto linijos iki ligoninių ir mokyklų užnugaryje.
„Oro gynyba ir elektroninis karas yra mūsų prioritetai. Rusijos teroras turi būti nugalėtas – tai pasiekiama“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido 35 bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed“ ir dvi valdomas raketas S-300.
Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir įranga sunaikino 15 priešo bepiločių orlaivių. Kai kuriuos atakos orlaivius rusai pasiuntė į fronto rajonus, siekdami smogti degalų ir energetikos sektoriaus infrastruktūrai, civiliniams ir kariniams objektams netoli fronto linijos ir valstybės sienos su Rusija.
Stebėtojai: Baltarusijoje užfiksuoti karinę įrangą atgabenę lėktuvai iš Kinijos
14:49
Baltarusijos stebėsenos grupė „Belarusski Gayun" duomenimis, sausio 8-11 d. į šalį atskrido lėktuvas iš Kinijos, kuris greičiausiai pristatė karinį krovinį. Kas konkrečiai buvo atgabenta į Baltarusiją, tiksliai nežinoma, lėktuvas nusileido VIP zonoje, kuria naudojasi autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Sausio pradžioje stebėsenos grupė „Belarusski Gayun“ Minsko nacionaliniame oro uoste užfiksavo netipišką Kinijos krovinių oro linijų bendrovės „Air China Cargo“ veiklą. Per 4 dienas tas pats transporto lėktuvas „Boeing 747-4FTF“ atliko keturis skrydžius maršrutu Urumči-Minskas ir atgal...“, – rašoma pranešime.
Pasak stebėtojų, „Air China Cargo“ reisu iš Kinijos į Baltarusiją buvo gabenama karinė įranga. Krovinys tikriausiai nepraėjo muitinės procedūrų ir iš karto išvyko iš oro uosto, nes aplink automobilių stovėjimo aikštelę nėra vietos, kur būtų galima laikyti karinius krovinius, kad neatkreiptų papildomo dėmesio ir nestovėtų atviroje vietoje.
Ukrainos karinė žvalgyba: po lėktuvo katastrofos iš Rusijos pusės apie tai nieko negirdėti
14:36
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Rusija kol kas neparodė jokio noro perduoti Ukrainai kalinių, kurie, Maskvos teigimu, buvo sausio 24 d. Belgorodo srityje sudužusiame Rusijos lėktuve IL-76, kūnų, rašo Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
„Tai, kad ten buvo mūsų kaliniai, yra Rusijos pareiškimas, ir kol kas mes galime analizuoti tik iš jų žodžių. Šiuo metu iš kitos pusės nėra pasirengimo perduoti kūnus. Nepaisant to, toks darbas iš mūsų pusės vyksta. Jei pasitvirtins blogiausia, padarysime viską, kad mūsų gynėjai, jei prireiks, būtų paimti ginklu“, – sakė jis.
A.Jusovas nurodė, kad yra tikimybė, kad lėktuvu buvo gabenama ir amunicija, ir kaliniai, kurie buvo naudojami kaip gyvieji skydai.
Jo vertinimu, Rusijos reakcija ir veiksmai buvo provokuojantys, nes virš Belgorodo nebuvo paskelbtos paliaubos, o Rusija iš anksto neinformavo, kad ketina pasinaudoti oro transportu belaisviams gabenti.
„Atsižvelgiant į tai, kad lėktuvas buvo trečdaliu užpildytas, pagal jų versiją, jame galėjo būti atsargų, nes tam šis lėktuvas daugiausia ir buvo naudojamas. Galėjo būti amunicijos ir žmonių – jis galėjo būti naudojamas kaip gyvasis skydas, todėl tai reikia atidžiai ištirti. Darbas šia kryptimi vyksta“, – reziumavo karinės žvalgybos atstovas.
Sausio 24 d. Rusijos Belgorodo srityje sudužo karinis transporto lėktuvas Il-76. Rusijos gynybos ministerija beveik iš karto pareiškė, kad sudužusiame lėktuve buvo ukrainiečių karo belaisvių.
Ukrainos gynybos ministerija teigė negalinti patvirtinti, ar Rusijos karinio transporto lėktuvo katastrofą netoli Belgorodo sukėlė jos gynybos pajėgų puolimas.
Vėliau Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad sausio 24 d. buvo planuotas apsikeitimas belaisviais, tačiau jis neįvyko, ir teigė, kad tarnyba dar neturi patikimos ir išsamios informacijos apie tai, kas ir ką turėjo Rusijos lėktuve.
Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas įvertino, kad situacija vis dar nėra aiški. Pasak jo, Rusijos pareiškimuose yra nemažai abejotinų detalių. Visų pirma, rusai „neparodė lavonais ir palaikais nusėtų laukų, kaip jie turėjo padaryti, kad kuo labiau apkaltintų Ukrainą“.
Britų žvalgyba paaiškino, kodėl rusų lėktuvai mėto bombas ant savo miestų
13:52
Pastarąjį mėnesį padaugėjo atvejų, kai Rusijos orlaiviai numeta bombas savo teritorijoje. Tai rodo personalo nuovargį ir nepakankamą apmokymą, sako Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „X“.
Kaip skelbia britų žvalgyba, sausio 27 d. Rusijos nepriklausomas naujienų kanalas „Telegram Astra“ pranešė, kad Rusijos orlaiviai netyčia paleido du nevaldomus šaudmenis FAB-250 į du Rusijos kaimus Belgorodo srityje. Pirmasis šaudmuo nukrito Postnikovo ūkyje, o antrasis – Streleckojės kaimo gatvėje, todėl 500 metrų spinduliu teko evakuoti iki 150 žmonių.
Didžiosios Britanijos žvalgyba teigė, kad tai jau ketvirtas atsitiktinis Rusijos aviacinės amunicijos išmetimas savo teritorijoje šį mėnesį. Ankstyviausias toks atvejis įvyko 2023 m. balandžio 20 d. Belgorode.
„Neįmanoma patvirtinti, ar tokie incidentai įvyko dėl netinkamos orlaivio apginklavimo prieš išskrendant tvarkos, ar dėl netinkamo įgulos elgesio misijų metu. Greičiausiai tai yra abiejų veiksnių derinys. Tokių incidentų dažnėjimas tikriausiai rodo, koks didelis yra oro ir antžeminio personalo, dirbančio Rusijos fronto linijoje, nuovargis, taip pat rodo, kad trūksta mokymų“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
ES siekia, kad iš įšaldyto Rusijos turto gaunamas pelnas būtų skirtas Ukrainos atstatymui
13:43
Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl pirmojo žingsnio, kuriuo siekiama, kad iš įšaldyto Rusijos turto gautas pelnas būtų panaudotas karo nuniokotai Ukrainai atstatyti, pranešė pareigūnai.
Ambasadoriai prie ES susitarė dėl plano atidėti iš įšaldyto Rusijos valstybės turto gautą pelną, kad jis galiausiai būtų panaudotas Ukrainos atstatymo darbams apmokėti, vėlai pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
Susitarimas žymi naują etapą ilgose ir teisiškai sudėtingose diskusijose dėl to, kaip panaudoti turtą, kurį Vakarų institucijos užblokavo iš karto po Maskvos invazijos į Ukrainą prieš beveik dvejus metus.
ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, iš kurių apie 90 proc. laikomos Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje atsiskaitymų organizacijoje „Euroclear“.
Tiesiog konfiskuoti visus šiuos pinigus ir skirti juos Ukrainos atstatymo darbams nelaikoma išeitimi, nes tai galėtų sukrėsti tarptautines rinkas ir pakenkti euro kursui.
Kai kurios šalys, ypač Belgija, pasiūlė įšaldytoms lėšoms taikyti mokestį, kuris Kyjivui per metus galėtų sugeneruoti apie 3 mlrd. eurų.
Europos Komisija visoms 27 bloko valstybėms narėms pateikė pasiūlymą, pagal kurį indėlių laikytojai, pavyzdžiui, „Euroclear“, pirmiausia turėtų atskirti už įšaldytą turtą gautas palūkanas ar pelną.
Vėliau turi būti pateiktas antras pasiūlymas, kaip šias atidėtas lėšas perkelti į Kyjivui skirtą fondą.
Lietuvos ambasadorius prie ES Arnoldas Pranckevičius preliminarų susitarimą pavadino labai svarbiu ir ilgai lauktu sprendimu.
Tačiau, kaip jis sakė „X“, tai tik kelio pradžia, ir pridūrė: „Dabar laukiame antrojo žingsnio Europos Komisijos pasiūlymo dėl pelno panaudojimo Ukrainos atstatymui ir diskusijų dėl paties turto konfiskavimo pradžios.“
Bendras G-7 sprendimas
Visgi klausimas neapsiriboja tik ES. Kad įšaldytų Rusijos turtą, blokas veikė kartu su Didžiojo septyneto (G-7) valstybėmis. Jungtinės Valstijos nori, kad būtų priimtas bendras G-7 sprendimas, kaip panaudoti Rusijos pinigus.
Diplomatų teigimu, Vašingtonas vis labiau pasisako už visišką visų įšaldytų Rusijos lėšų konfiskavimą, tačiau europiečiai tam nepritaria.
Įšaldytų lėšų likimas sprendžiamas Ukrainai sunkiu metu, nuolatinei Vakarų paramai susiduriant su politiniais sunkumais tiek Vašingtone, tiek Briuselyje.
Jungtinėse Valstijose respublikonai, manevruodami vidaus politikos klausimais, visų pirma migracijos, blokuoja tolesnį JAV lėšų ir ginklų skyrimą Ukrainai.
O Europoje Vengrija, kurios lyderis Viktoras Orbanas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, užblokavo 50 mlrd. eurų vertės ES finansinį gelbėjimo paketą Kyjivui. Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime vėl bus sprendžiamas šis klausimas ir tikimasi įtikinti Vengriją atsisakyti veto.
Remiantis Pasaulio banko, EK ir Jungtinių Tautų praėjusių metų kovą paskelbtu bendru vertinimu, bendros Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 380 mlrd. eurų.
Ukraina keičia strategiją: kartoja rusų sprendimus ir stato naują gynybos liniją
12:57
Ženkliai sumažėjus Vakarų paramai ir kontrpuolimui nepaiteisinus lūkesčių, Ukraina ėmėsi kurti gynybos strategiją ir pradėjo statyti Mažino gynybos liniją, kuri imituoja Rusijos taktiką, pasitelktą Zaporižios srityje, siekiant sustabdyti ukrainiečių puolimą vasaros pradžioje, skelbia ispanų leidinys „El Mundo“.
Ukrainos kariškiai, besibazuojantys netoli Orichivo, kur vienas po kito kyla gynybiniai įtvirtinimai, teigė, kad šiuo metu vykdoma antrosios gynybos linijos statyba.
„Tai nėra tokia tvirta linija, kaip rusiškoji. Mes įrenginėjame gynybinius punktus ant kalvų“, – leidiniui pažymėjo vienas iš gynėjų.
Anot straipsnio, vienas iš Ukrainos žvalgų išreiškė nusiskundimą, kad jų pajėgumai išminavimo srityje stipriai nusileidžia rusų pajėgumams.
„Mes dedame po vieną miną kas 60 metrų. Jie deda iki 10 minų viename kvadratiniame metre“, – palygino jis.
Leidinys „El Mundo“ nurodė, kad nors prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo patarėjai atsisako viešai pripažinti faktą, kad bet koks hipotetinis Ukrainos kariuomenės puolimo planas priklauso nuo dar vienos didelės Kyjivo sąjungininkų pagalbos partijos, neabejotina, kad tiek šiaurėje, tiek pietryčiuose kariai gavo vieną įsakymą: „Laikytis linijos“.
Mažino gynybinė linija – Prancūzijos įtvirtinimų sistema, pastatyta 1929-1934 m., o tobulinta iki 1940 m., buvo pasienyje su Vokietija. Bendras jos ilgis buvo apie 400 km. Mažino liniją sudarė 39 pilkapiai, 70 bunkerių, 500 artilerijos ir pėstininkų dalinių, 500 apkasų, taip pat žeminės ir stebėjimo postai..
Ukraina: per naktines Rusijos atakas žuvo 2 žmonės
12:12
Kyjivas antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį per Rusijos surengtas atakas prieš karinius ir energijos infrastruktūros objektus įvairiose Ukrainos vietose žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai penki žmonės.
Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė numušusi 21 Ukrainos droną virš Rusijos teritorijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio, Kyjivui intensyvinant atakas.
Ukrainos pranešime sakoma, kad rusų pajėgos praėjusią naktį atakavo dviem raketomis ir 35 dronais, ir kad 20 bepiločių prasprūdo pro oro gynybos sistemas.
„Priešas kai kuriuos atakos bepiločius nukreipė palei fronto linijos teritorijas, bandydamas smogti degalų ir energijos infrastruktūrai, civiliniams ir kariniams objektams netoli fronto linijos ir valstybinės sienos su Rusija“, – sakoma ukrainiečių oro pajėgų pranešime.
Pareigūnai Kyjive ragina sąjungininkus Vakaruose pastiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus ir sako, kad šalies oro erdvės kontrolė yra prioritetas šiems metams.
Oro pajėgų pranešime nurodoma, kad oro gynybos sistemos daugiausia rytiniuose ir pietiniuose regionuose numušė tik 15 rusų paleistų atakos dronų.
Pasak pareigūnų, per atakas buvo apgadinta įvairios civilinės infrastruktūros Kyjive ir Dnipropetrovsko bei Charkivo srityse. Pastarojoje buvo sužeisti du žmonės.
Valstybinė energetikos įmonė „Ukrenerho“ patvirtino, kad viename iš centrinių šalies regionų pataikyta į vieną elektros pastotę.
Atskirai Ukrainos rytiniame Donecko regione prokuratūra pranešė, kad rusų raketa S-300 pražudė vieną ir sužeidė dar vieną žmogų.
„Per ataką žuvo 38 metų vyras, dviračiu važiavęs namo iš darbo. 50 metų moteris buvo sužeista. Ji nuvežta į ligoninę“, – sakoma pranešime.
Pietinėje Chersono srityje, kurią Rusija 2022 metais paskelbė aneksavusi drauge su trimis kitais Ukrainos regionais, įskaitant Donecko sritį, per rusų vykdytą apšaudymą žuvo vyras ir buvo sužeista jo žmona, sakė gubernatorius.
Pietinėje Mykolajivo srityje numušto rusų drono nuolaužos krisdamos sužeidė vieną vyrą, pranešė pareigūnai.
V.Zelenskis paskelbė šeimos pajamas: per karą smuko tris kartus
11:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą paviešino savo pajamas, kad pademonstruotų skaidrumą, skelbia populiarus JAV investuotojų kanalas CNBC.
Remiantis prezidento interneto svetainėje paskelbtais duomenimis, V.Zelenskio šeimos pajamos 2021-2022 m. sumažėjo beveik tris kartus.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV analitikai: Maskva rado naują būdą, kaip supykdyti Ukrainą ir jos kaimynes
11:11
Panašu, kad Rusija kursto neoimperialistines ir nacionalistines nuotaikas Europoje ir naudojasi jomis, kad įvarytų pleištą tarp Ukrainos ir jos Vakarų kaimynių, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pasak pranešimo, sausio 27 d. dešiniųjų pažiūrų vengrų politikas ir partijos „Mūsų tėvynės judėjimas“ lyderis Laszlo Toroczkai pareiškė, kad Ukrainos pralaimėjimo atveju Vengrija turėtų pretenduoti į Ukrainos Užkarpatės sritį.
Sausio 29 d. dešiniųjų pažiūrų rumunų politikas ir partijos „Aljansas už rumunų sąjungą“ lyderis Claudiu Tarziu pabrėžė, kad Rumunija turi „reintegruoti“ su Rumunija besiribojančias Ukrainos teritorijas, kuriose gyvena rumunų tautybės gyventojai, kad išlaikytų suverenitetą.
Rusijos šaltiniai sustiprino L.Toroczkai ir C.Tarziu pareiškimus ir pabrėžė šias ultranacionalistines Rumunijos ir Vengrijos pretenzijas į Ukrainos teritoriją.
Anksčiau, prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija siūlė „padalytos Ukrainos“ tarp Rusijos ir Vakarų idėją. Šalies prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukšto rango pareigūnai praėjusį gruodį vėl pakurstė šį naratyvą, teigdami, kad Ukraina turi istorinių „teritorinių ginčų“ su Lenkija, Rumunija ir Vengrija, bet galėtų išlaikyti savo „suverenitetą“, jei visą šalį sudarytų Lvivo srities ribos.
„Atrodo, kad Rusijos ultranacionalistinė koncepcijos „Rusų pasaulis“ („Russkij mir“) sistema, taikoma nacionalistinėms Europos grupuotėms, įgavo populiarumą tarp jų pačių nacionalistinių ideologijų, ir Rusijos informacinės erdvės veikėjai tikriausiai siekia pasinaudoti šia ideologine pakraipa, kad įvarytų pleištą tarp Ukrainos ir jos Europos kaimynių“, – įvertino instituto ekspertai.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Sausio 29 d. Ukrainos gynybos ministerija paneigė gandus apie tariamą Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno atsistatydinimą arba atleidimą iš pareigų.
- Rusijos teritorijoje tebesitęsiant Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiams, Maskva gali pertvarkyti savo oro gynybos skėčio užnugaryje niuansus.
- Sausio 29 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė keletą ekonominių ir technologinių susitarimų, kuriais skatinamos Kremliaus pastangos toliau integruoti Baltarusiją į Sąjunginės valstybės struktūrą.
- Rusijos pajėgos pasistūmėjo netoli Kreminos ir Avdijivkos bei Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje.
- Pranešama, kad prieš 2024 m. kovo mėn. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus Rusija į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas dislokavo daugiau „Rosgvardijos“ pajėgų.
G.Nausėda: Vakarai buvo tiesiog mulkinami Rusijos
10:50
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu padėtis yra labai įtempta: esama daug strateginių dilemų, siurprizų, kvestionuojama demokratinio pasaulio tvarka. Jo teigimu, turbūt už kiekvieno konflikto židinio vietos galima matyti kryptingą Rusijos veikimą. Šioje vietoje Vakarų pasaulis, G.Nausėdos nuomone, gavo labai vertingą pamoką, už kurią, deja, kainą dabar moka ukrainiečiai.
Antradienį G.Nausėda dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) diskusijoje, kurioje kaip kandidatas į prezidentus pristatė savo nuostatas užsienio ir nacionalinio saugumo politikos srityje.
„Ir šiandien turbūt būtų labai sunku rasti pasaulyje taškų, kur Rusija vienaip ar kitaip nebūtų prisidėjusi. Tai yra daroma sąmoningai, nes, manau, kad Rusijos imperializmas pereina į tokią stadiją, kuomet nori išbandyti savo jėgas, laiko save pakankamai stipriu, kad nugalėtų ne konkretų priešą, esantį kažkur kaimynystėje, o nugalėtų apskritai jam priešingą pasaulio santvarką arba pasaulio sąrėdos supratimą“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Kalugos mieste dronas taikėsi į naftos saugyklą
10:31
Rusijos Kalugos miesto administracija pranešė, kad antradienio rytą buvo įvykdyta bepiločių orlaivių ataka. Anot jos, vienas tariamai numuštas dronas nukrito į naftos saugyklos teritoriją, skelbia su Rusija susiję susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.
Pasak pranešimų, dronas tariamai buvo numuštas virš naftos bazės „Kaluganafteprodukt“ Grabcevo greitkelyje. Numuštas bepilotis orlaivis nukrito naftos bazės teritorijoje. Tradiciškai rusai tvirtino, kad „aukų ir žalos nėra“.
Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša sakė, kad dronų nuolaužos nukrito ant negyvenamojo pastato stogo Kalugos pakraštyje.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos gynybos ministerija antradienio rytą paskelbė apie naktį įvykdytą masinę dronų ataką. Jos teigimu, buvo numuštas 21 ukrainiečių dronas.
Ukrainos pajėgos Luhansko srityje sunaikino rusų lėktuvą
10:27
Ukrainos gynėjai laikinai okupuotoje Luhansko srityje sunaikino Rusijos pajėgų naikintuvą Su-34, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį virš Luhansko srities numušė Rusijos naikintuvą Su-34. Generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 332 lėktuvų ir 324 sraigtasparnių.
Anksčiau pranešta, kad sausio 4 d. naktį Šagolo aerodrome Čeliabinske sudegė lėktuvas Su-34. Vėliau paskelbta, jog tai buvo speciali Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
Praeitų metų gruodžio 22 d. Ukrainos gynėjai per vieną dieną Chersono srityje sugebėjo sunaikinti tris Rusijos naikintuvus-bombonešius Su-34.
Gruodžio 24 d. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino dar vieną Rusijos pajėgų lėktuvą Su-34 ir vieną Su-30.
Buvęs britų premjeras: NATO aljansas jaučiasi labai kaltas dėl Ukrainos
09:54
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas BBC mini seriale „Putinas prieš Vakarus“ pareiškė, kad NATO aljansas jaučiasi labai kaltas dėl Ukrainos, nes dėl jo neveiklumo Rusija galėjo įvykdyti plataus masto invaziją į šią šalį.
„NATO turi gilų institucinį kaltės jausmą. Jei Aljansas būtų įvykdęs tai, ką pažadėjo, ir ukrainiečiai iš tiesų būtų buvę pakeliui į visateisę narystę, tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų padaręs to, ką padarė“, – pažymėjo jis.
Pasak B.Johnsono, NATO bandė išlaikyti neutralią poziciją, o tai galiausiai sukėlė katastrofiškų pasekmių.
„Mūsų kolektyvinė dviprasmiška pozicija, kurios taip ilgai laikėmės, amžini bandymai vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių, žlugo, ir V.Putinas nusprendė: „Taip, jie to negalvoja rimtai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Jo nuomone, šiuo metu pasaulyje susiklostė situacija, kai demokratija traukiasi, o autokratija auga.
„Karas Ukrainoje reiškė, kad tai baigiasi, ir Vakarų šalys duos Rusijai ryžtingą atkirtį“, – pažymėjo B.Johnsonas.
Karybos ekspertas apie gandus dėl V.Zalužno atleidimo: šiuo metu tai būtų labai rizikinga
09:10
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje įvertino Rusijos pranešimus apie tai, kad iš pareigų buvo atleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, o į jo pareigas esą paskirtas Karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Šią žinutę Ukrainos gynybos ministerija iš karto paneigė.
„Priminsiu, kad tai ne pirma žinutė Rusijos socialiniuose tinkluose, juose V.Zalužną atleidinėjo jau daug kartų, bet informacija nepasitvirtino. Kremliaus propaganda nuolat ir labai aktyviai palaiko gandus apie V.Zelenskio ir V.Zalužno priešpriešą.
Nereikia tikėtis, kad šie du žmonės yra labai geri bičiuliai – valstybės tarnyboje susirenkama ne savaitgaliais kepti šašlykų, o dirbti. Tarp politikų ir kariškių nuolat kyla diskusijų, kartais net karštų, nes dažnai yra skirtingi požiūriai ir lūkesčiai, o tokios diskusijos ženkliai mažina galimybę padaryti skaudžių ir lemtingų klaidų“, – rašė ekspertas.
Jis sutinka, kad yra kam pakeisti V.Zalužną, bet šiame etape "keisti vyriausiąjį vadą būtų itin rizikinga visomis prasmėmis“.
E.Papečkys nurodė, kad, jeigu anksčiau Rusijos karinių tinklaraštininkų informacija apie padėtį fronte anksčiau teikdavo bent šiokios tokios naudos, dabar, jų pasiklausius, susidaro vaizdas, kad Ukraina sumušta palei visą frontą ir nesitraukia, o riste ritasi atgal.
„Jeigu dar visai neseniai rusų blogerių pranešimai buvo gana tikslūs ir vertingi (nes Ukraina jau labai seniai užrišo mazgeliu bet kokios informacijos srautą iš fronto), tai dabar jų įrašuose ir apžvalgose dažniausiai tėra tik menkavertis informacijos kratinys.“
E.Papečkys pažymėjo, jog situacija toliau išlieka sudėtinga, rusai išlaiko iniciatyvą, išnaudoja turimą ugnies pranašumą, spaudžia gynėjus keliose vietose ir turi nedidelių taktinių pasiekimų.
„Bet kol kas tai yra viskas. Netgi mažiau, negu matėme 2023 m. Visgi jaučiasi, kad ukrainiečiai suformavo ir apmokė naujas pajėgas ir jų per vasaros-rudens kampaniją nepražudė“, – rašė jis.
„Dėl informacijos trūkumo galiu ir klysti, bet panašu, kad ukrainiečiai neišnaudoja senos šarvuotos technikos savo ugnies galiai padidinti, kaip tai daro rusai. Agresorius šaudymui netiesiogine ugnimi, kaip artileriją, naudoja senus tankus T-62 ir netgi dar senesnius T-55/T-54. Tokia ugnis nėra itin taikli ir reikalauja didelių šaudmenų resursų, bet padidina poveikį priešininkui“, – pridūrė E.Papečkys.
Jo nuomone, ukrainiečiai tam galėjo panaudoti prancūziškas šarvuotas mašinas AMX-10RC, kurioms, panašu, buvo skiriamos kitos, ne itin šiame kare tinkamos užduotys.
Iš šeimos Ukrainoje pagrobtas berniukas Rusijoje tapo „našlaičiu“: kaip Serhijus grįžo namo
08:58
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai buvo pradėta plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos pajėgos ne tik bando sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius, bet ir masiškai grobia ukrainiečių vaikus. Vienas iš šių vaikų yra Serhijus, kuriam pavyko grįžti į Ukrainą praėjus maždaug metams po pagrobimo.
14-metis Serhijus Kravčiukas praėjusių metų liepos pabaigoje grįžo į savo gimtąjį kaimą Chersono srityje.
Maždaug metus – nuo 2022 m. rugsėjo – jis buvo laikomas vaikų namuose Rusijoje.
Visą tą laiką jo mama nežinojo, kas nutiko Serhijui ir ar jis apskritai gyvas. Serhijus buvo išvežtas iš Ukrainos, nepaisant to, kad gyveno su mama.
Berniuko istoriją praėjusių metų pabaigoje pasauliui papasakojo Laisvosios Europos radijo radijo žurnalistė Viktorija Ivleva. Ji taip pat padėjo jam grįžti namo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Praėjusią naktį Rusija apšaudė Ukrainą dronais ir raketomis
08:54
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą 35 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“ ir dviem priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš trijų krypčių: Prymorsko-Achtarsko, Kursko – Rusijos ir Chaudos – laikinai okupuoto Krymo. Tuo tarpu raketos buvo paleistos iš sistemų S-300, esančių Donecko srityje.
„Karinių oro pajėgų pajėgos ir priemonės, bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvine gynyba, sunaikino 15 priešo bepiločių orlaivių Nikolajevo, Sumų, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipro, Charkivo, Chersono ir Kyjivo sričių ribose. Dalį atakos bepiločių orlaivių priešas pasiuntė į fronto rajonus, bandydamas smogti kuro ir energetikos sektoriaus infrastruktūrai, civiliniams ir kariniams objektams netoli fronto linijos ir valstybės sienos su Rusija“, – sakoma pranešime.
Atremiant oro ataką dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Lenkijos ministras: Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo
08:51
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį reporteriams sakė, jog Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo, kad ji galėtų įveikti Rusiją.
„Europos Sąjunga dabar Ukrainai duoda net daugiau nei JAV, nors JAV niekas negali pranokti kalbant apie karinę pagalbą“, – sakė ministras.
Turėdamas galvoje vasario 1-ąją Briuselyje įvyksiantį specialų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, R.Sikorskis išreiškė viltį, kad ES priims sprendimą dėl tolesnės pagalbos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
„Ant kortos pastatyta 50 mlrd. eurų Ukrainos valstybei ir jos atstatymui finansuoti“, – sakė jis.
26 ES šalys narės tikisi, kad Vengrija, blokuojanti pagalbos Ukrainai paketą, per trečiadienio susitikimą apsigalvos. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – vienintelis ES lyderis, vis dar palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – nepritaria pagalbai, todėl kitos ES narės sugalvojo galimą planą, kaip apeiti Vengriją visų kitų ES šalių narių susitarimu.
„Taip galėtume nupirkti ginklų Ukrainai“, – sakė R.Sikorskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad dabar reikia JAV Kongreso sprendimo dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo.
JAV įstatymų leidėjai šiuo klausimu nesutaria nuo spalio.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:44
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 960 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje pasiekė 384,1 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 29 šarvuotosios kovos mašinos, 31 artilerijos sistema, 3 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 42 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino vieną Rusijos pajėgų lėktuvą ir 35 bepiločius orlaivius.
Ukrainoje verda kalbos apie V.Zalužno atleidimą
08:39
Pirmadienio pavakarę anoniminiai „Telegram“ kanalai, pavieniai Ukrainos politikai, o po to ir žiniasklaida ėmė skelbti apie tariamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimą iš užimamų pareigų.
Kai kurių nepatvirtintų šaltinių teigimu, į jo vietą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė karinės žvalgybos vadą Kyrylą Budanovą.
Vienas iš pravda.com.ua šaltinių teigė, kad V.Zalužnas buvo iškviestas ir jam pasiūlyta užimti kitas pareigas. Galbūt diplomatinėje tarnyboje. Kariuomenės vadas tokio pasiūlymo atsisakė.
Kiek vėliau oficialūs pareigūnai ėmė neigti šią informaciją. Paklaustas, ar prezidentas atleido V.Zalužną, prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas atsakė: „Tikrai ne. Prezidentas neatleido vyriausiojo vado“.
Apie jokį kariuomenės vado pakeitimą savo vakariniame videokreipimesi neužsiminė ir V.Zelenskis.
Gandus lakoniškai paneigė ir Ukrainos gynybos ministerija, „Telegram“ platformoje paskelbusi tokio turinio žinutę: „Gerbiami žurnalistai, norėtume jums visiems atsakyti iš karto: Ne, tai netiesa“.
NATO vadovas Pentagone susitiko su JAV gynybos sekretoriumi
08:26
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį kalbėjosi su Vašingtone viešinčiu NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, siekiančiu užtikrinti tolesnį finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazinėmis pajėgomis.
Nuo invazijos pradžios prieš beveik dvejus metus Ukraina sulaukė dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės JAV paramos, tačiau daugelis respublikonų įstatymų leidėjų nebenori remti Kyjivo, sakydami, kad šiame kare trūksta aiškios galutinio rezultato perspektyvos.
J.Stoltenbergas ir L.Austinas, kuris suburia tarptautinę karinę paramą Kyjivui, susitiko Pentagone, dalyvaujant aukščiausio rango JAV karininkui generolui Charlesui Brownui ir kitiems pareigūnams.
Ankstesnę dieną J.Stoltenbergas televizijai „Fox News“ sakė, kad susitarimas, dėl kurio deramasi JAV Kongrese, yra geras sandoris.
Nors JAV pagalba Ukrainai sudarė tik nedidelę Pentagono biudžeto dalį, „mums pavyko gerokai apnaikinti ir susilpninti Rusijos kariuomenę“, sakė J.Stoltenbergas ir pridūrė, kad reikėtų tai daryti ir toliau.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia atrėmusi masinę dronų ataką
08:16
Rusija teigia, kad praėjusią naktį jos teritoriją užpuolė būrys dronų. Pasak oficialių šaltinių, tvirtinama, kad keliuose regionuose ir virš laikinai okupuoto Krymo esą buvo numuštas 21 dronas.
Rusijos teigimu, naktį dronas atakavo Briansko sritį. Ryte tai patvirtino srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Jis patikino, kad dronas esą buvo sunaikintas, o aukų ir sugriovimų nebuvo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį buvo numuštas ir perimtas 21 dronas: 11 iš jų – virš aneksuoto Krymo, 5 – virš Belgorodo srities, 3 – virš Briansko srities, dar po vieną – virš Kalugos ir Tulos sričių.
Pasak Krymo visuomenininkų, galingas sprogimas nugriaudėjo Sakų rajone. Liudininkai pasakoja, kad drebėjo jų namų sienos, suveikė automobilių signalizacijos.
Rusijos opozicionieriaus V.Kara-Murzos šalininkai sako, kad jis dingo iš kalėjimo
07:40
Garsaus Rusijos opozicijos veikėjo Vladimiro Kara-Murzos, nuteisto 25 metus kalėti už išdavystę, šalininkai pirmadienį sakė, kad jis dingo iš Sibiro kalėjimo, kuriame buvo laikomas.
42 metų V.Kara-Murza buvo laikomas kalėjime Omsko srityje, bet jam nusiųstas aktyvisto ir žurnalisto Aleksandro Podrabineko laiškas buvo grąžintas su žyma, kad V.Kara-Murzos ten nebėra, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė A.Podrabinekas.
V.Kara-Murzos advokatas Vadimas Prochorovas sakė, kad kitam advokatui, pirmadienį bandžiusiam aplankyti šį politinį aktyvistą ir žurnalistą, buvo pasakyta, kad jo kalėjime nėra, skelbiama „Telegram“ naujienų kanalu „Agentstvo“.
„Pagrindo jo perkėlimui nėra, todėl tai dar labiau baugina, nes mano vyras yra tų pačių žmonių, kurie du kartus – 2015 ir 2017 metais – bandė jį nužudyti, rankose“, – sakė opozicionieriaus žmona Evgenija Kara-Murza.
„Reikalauju, kad Rusijos vyriausybė pateiktų mums informaciją apie mano vyro buvimo vietą“, – pridūrė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Blinkenas: be pagalbos visiems Ukrainos laimėjimams gresia pavojus
07:17
Jungtinių Valstjų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį perspėjo, kad Ukrainos teritoriniams laimėjimams prieš Rusijos invazines pajėgas gresia pavojus, jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos Kyjivui.
„Be jos, paprastai kalbant, viskam, ką ukrainiečiai pasiekė ir ką mes jiems padėjome pasiekti, iškils pavojus“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė A.Blinkenas.
„Time“: V.Zelenskis tampa neprognozuojamu žaidėju, kurį reikia stebėti
06:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smarkiai rizikuoja siekdamas pakeisti karo eigą ir išlaikyti savo politines pozicijas šalyje, skelbia leidinys „Time“.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į agresyvesnius smūgius Rusijos objektams.
Rusijai pervedant savo ekonomiką į karo padėtį, Ukraina susiduria su būtinybe mobilizuoti šimtus tūkstančių naujokų, taip pat su iššūkiais, susijusiais su sąjungininkų pagalba. Šiuo metu Amerikos rinkėjų nuomonės dėl to, ar šalis galės grąžinti laikinai okupuotas teritorijas, vis labiau išsiskiria.
Leidinyje pažymima, kad net jei Ukrainai pavyks mobilizuoti dar 500 tūkst. karių, tai nepadės kare su daug daugiau gyventojų ir ekonominių išteklių turinčia šalimi agresore. Todėl valdžia stengiasi plėsti savo gynybos produkciją, ypač bepiločių orlaivių, galinčių smogti taikiniams Rusijos Federacijoje, gamybą.
Žurnalistas pastebi, kad dabar padidėjo su karu susijusių Rusijos pareigūnų nužudymų, taip pat dažnų bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš laikinai okupuotą Krymą ir Rusijos karinę bei ekonominę infrastruktūrą tikimybė. Be to, gali būti atakuojami naftos ir grūdų įrenginiai Juodojoje jūroje, taip pat Krymo tiltas.
„Bet kuri iš šių atakų (o galimų taikinių yra daug) kelia Vladimiro Putino atsakomųjų veiksmų riziką, o tai paskatins tiesioginį NATO įsitraukimą į konfliktą. Nei Rusija, nei NATO nenori tokios ekspansijos, tačiau karai ima gyventi savo gyvenimą, ypač kai vienas iš pagrindinių veikėjų – šiuo atveju Volodymyras Zelenskis – tampa neprognozuojamu žaidėju, kurį reikia stebėti.“
