Svarbiausios naujienos
- JK Ukrainai tieks daugiau kaip 10 tūkst. dronų
- „The Hill“: E.Macronas savo skandalingais pareiškimais padarė klaidą, bet galiausiai ji buvo naudinga Ukrainai
- V.Zalužnas paskirtas ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje
- Per mėnesį prarado 15 lėktuvų: V.Putinas karo aviaciją vertina aukščiausiu balu
- Rusų generolas perspėja apie didesnio masto karą Europoje: viskas nesibaigs su Ukraina.
- Britų žvalgyba įvardijo kitą Rusijos pajėgų taikinį.
- „The Times“: Ukrainos karo belaisviai tapo geidžiama preke Rusijos juodojoje rinkoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Hill“: E.Macronas savo skandalingais pareiškimais padarė klaidą, bet galiausiai ji buvo naudinga Ukrainai
21:31
Savo pareiškimu apie galimybę siųsti karius į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikriausiai padarė diplomatinę klaidą. Tačiau galiausiai ši klaida buvo naudinga ir jam, ir Ukrainai. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Hill“.
Skandalingas E.Macrono pareiškimas, kurį jis padarė vasario 26 d. vakare kalbėdamasis su žurnalistais ant Eliziejaus rūmų laiptų, nebuvo suderintas su jo partneriais ir nustebino tiek Prancūzijos NATO sąjungininkes, tiek Rusiją. Pasak „The Hill“, pareiškimas pirmiausia buvo skirtas Vašingtonui ir Maskvai.
Jis perdavė Kremliui žinią, kad Europa padarys viską, kas įmanoma, kad neleistų Rusijai laimėti šio karo, ir kad Maskvos pastangos yra bergždžios. O Vašingtonui buvo pasiųsta žinia, kad Europa neketina nuolankiai laukti, kaip amerikiečių rinkėjai išspręs jos likimą D.Trumpo ir J.Bideno mūšyje.
Kremlius nedelsdamas atsakė grasinimais „branduoline eskalacija“. O Europos sąjungininkai ir Jungtinės Valstijos greitai atsiribojo nuo idėjos siųsti karius į Ukrainą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad E.Macronas liko vienas su savo ryžtu, tačiau E.Macrono klaida netrukus sulaukė tam tikro palaikymo.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad „ant stalo padėta viskas, kad padėtų Ukrainai nugalėti Putiną“. Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo ruožtu pabrėžė, kad „neturėtų būti jokių apribojimų dėl paramos Ukrainai galimybių“. „Aš esu už tai, kad būtų ieškoma naujų būdų, įskaitant tolesnes diskusijas dėl galimo karių buvimo Ukrainoje. Neribokime savęs ten, kur neturėtume“, – sakė jis.
Toliau Kanados gynybos ministras pranešė apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą nekovinėms misijoms vykdyti. Ir šiame fone E.Macronas nusprendė suintensyvinti savo „puolimą“ kovo 5 d. vizito Prahoje metu.
„Europą į dvi dalis perskėlė bailumas, vienos Europos dalies noras nematyti kitos dalies sunkumų, palikti ją suplėšytą į gabalus totalitarizmo“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E.Macrono ryžtingumas akivaizdžiai kelia nerimą Maskvai, todėl Kremlius į areną paleido buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą su jo „žemėlapiais“ apie Ukrainą, kuri „turi išnykti visiems laikams“, ir pareiškimais, kad „Rusijos sienos niekur nesibaigia“.
Taigi Vakarų lyderiai gavo dvi žinutes – apie Kremliaus planus toliau plėsti agresiją ir E.Macrono raginimus būti pasirengusiems ryžtingai pasipriešinti šiems planams.
„Ukraina yra paskutinė Vakarų gynybos linija (...) Pusinėmis priemonėmis karo nelaimėsime. Vakarams reikia plano ir žinutės Rusijai – kad Ukraina nebus nugalėta ir kad visos galimybės yra ant stalo. E. Macrono klaida tai puikiai išryškino“, – rašo „The Hill“.
Praėjusią savaitę E. Macronas paskelbė netikėtą pareiškimą, kad teorinė galimybė siųsti Vakarų kariuomenę į Ukrainą jau yra svarstoma, nors dėl to nėra jokio susitarimo. Po to beveik visa Europa oficialiu lygmeniu išreiškė savo poziciją dėl išsakytos idėjos – beveik visi pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą nesvarstomas.
Tačiau kai kurių šalių atstovai vis dėlto įžvelgė E. Macrono žodžiuose tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad E. Macrono iniciatyva yra „verta dėmesio“, nes Ukrainoje „sprendžiamas Europos likimas“.
Rusai smogė Kupjanskui, žuvo du žmonės
23:48
Kovo 7 d. Rusijos kariuomenė smogė Kupjanskui Charkivo srityje, žuvo vyras ir moteris.
„Okupantai vėl smogė Kupjanskui. Pirminiais duomenimis, jie naudojo salvinės ugnies raketines sistemas.
Žuvo du civiliai gyventojai – vyras ir moteris, duomenys nustatinėjami“, – pranešė Olegas Sinegubovas, Charkivo srities karinės administracijos vadovas.
Nuo smūgio buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, užsidegė automobilis. Atliekama nuolaužų analizė.
Didžioji Britanija: Ukraina numuša Rusijos lėktuvus 20 kartų greičiau, nei Maskva juos pagamina
23:20
Ukraina pridaro didelių nuostolių Rusijos aviacijai. Gynybos pajėgos naikina priešo lėktuvus 20 kartų greičiau, nei Rusija gali juos pakeisti.
Tai pareiškė Didžiosios Britanijos delegacijos ESBO karinis patarėjas Nicholas Aucottas. Jis pažymėjo, kad per 13 dienų buvo numušta 12 Su lėktuvų. Iš viso Rusijos Federacija neteko 13 orlaivių, įskaitant tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50U.
„Pasikartojantis karinių orlaivių sunaikinimas yra didelė kliūtis Rusijos karinėms pastangoms, turint omenyje, kad dėl sankcijų Rusijai sunku pagaminti daugiau nei kelias dešimtis orlaivių per metus, o pranešimai rodo, kad Rusija netenka orlaivių 20 kartų greičiau, nei gali juos pakeisti“, – aiškino jis.
N.Aucottas pažymėjo, kad trečiaisiais karo metais Rusijos planas per tris dienas apsupti Kyjivą, nuversti vyriausybę ir per mažiau nei mėnesį pajungti didžiąją dalį šalies nepavyko. Tačiau neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai sustiprino NATO aljansą ir sumažino tarptautinį Maskvos autoritetą.
„Rusija aiškiai apibrėžė savo tikslus. Niekas šiame forume neturėtų tuo abejoti. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas pavadino Ukrainą „vėžiu“, neigdamas jos teisę egzistuoti; ir mes matėme Bučoje, ką Rusija daro savo kontroliuojamose teritorijose. Jungtinė Karalystė tvirtai palaikys Ukrainą, siekdama užtikrinti, kad nekontroliuojama Rusijos agresija neįsivyrautų“, – pridūrė N.Aucottas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė pripažįsta, jog dabar yra laikas padvigubinti paramą Ukrainai, kad ji „ne tik laimėtų karą, bet ir išeitų iš jo stipresnė, su visiškai atkurtu suverenitetu ir laisve“.
„Tokiu būdu užtikrinsime, kad Rusija sumokės kainą ir bus sustabdytos jos pastangos pakenkti pasauliniam stabilumui. Jei leisime Rusijai šį stabilumą sugriauti, rizika pasaulio tvarkai ir mums visiems bus rimta“, – užbaigė N.Aucottas.
Per pastarąsias kelias savaites Ukraina sunaikino daugiau kaip 10 priešo orlaivių. Iš viso per plataus masto karą prieš Ukrainą užpuolikai neteko 347 orlaivių ir daugiau kaip 300 sraigtasparnių.
D.Klette įkliuvo po 30 metų: kaip V.Putino remta teroristė sugebėjo pasislėpti nuo Vokietijos teisėsaugos
23:12
Daniela Klette savo kaimynei Annai atrodė kaip draugiška šunų šeimininkė, kuri kaskart susitikus sveikindavosi su šypsena veide. Ypatingų įtarimų neturėjo ir kaimynė Krista, kuri Danielą pažinojo 12 metų. Abi moterys net neįtarė, kad rami, draugiška kaimynė iš tikrųjų buvo teroristė, kuri 30 metų „žaidė slėpynes“ su Vokietijos teisėsauga.
Šių metų vasario 26 d. vakare Vokietijos policija Berlyne suėmė 65 metų D.Klette.
Manoma, kad būdama teroristinės organizacijos „Raudonosios armijos frakcija“ (RAF) nare ji dalyvavo mažiausiai dešimtyje išpuolių ir ginkluotų apiplėšimų, įskaitant 1991 m. įvykdytą išpuolį prieš JAV ambasadą Bonoje ir 1993 m. įvykdytą sprogdinimą Veiterštato kalėjime.
Pastaruosius metus laisvėje moteris praleido nedideliame bute, esančiame apleistame šeštajame dešimtmetyje statytame pastate Berlyne. Kaimynai pasakoja, kad kasdienis jos palydovas buvo didelis baltas šuo vardu Malaika.
Kartu su keliomis dėžėmis, krepšiais ir dviračiu tyrėjai jos bute rado prieštankinį ginklą. Iš buto taip pat buvo paimtas Kalašnikovo automatinis šautuvas ir automatinis pistoletas.
Sulaikymo metu ji nesipriešino policijai.
M.Klette, kaimynų vadinama Malaikos šeimininke, buvo paskutinė nesulaikyta RAF narė moteris.
JK Ukrainai tieks daugiau kaip 10 tūkst. dronų
22:14
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius lankydamasis Kyjive susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė apie dar vieną JK paramos dalį.
Ji skirs dar 125 mln. svarų sterlingų investicijų, už kurias bus finansuojama daugiau kaip 10 000 bepiločių orlaivių.
Tarp jų – pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai, 1 000 vienkartinių atakos dronų, stebėjimo ir jūrų dronai.
Šis žingsnis žengtas po to, kai praėjusį mėnesį buvo paskelbta, kad Jungtinė Karalystė kartu vadovaus tarptautinei koalicijai, kuri tieks dronus Ukrainai.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė: „Didinu mūsų įsipareigojimą apginkluoti Ukrainą naujausiais pažangiausiais dronais, kuriuos tiesiai iš gamyklų į fronto liniją tiekia pasaulyje pirmaujanti Jungtinės Karalystės gynybos pramonė.
„Raginu tarptautinius partnerius prisijungti prie JK ir prisidėti prie šių pastangų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos beprecedenčiu mastu naudoja JK dovanotus ginklus ir padeda sunaikinti beveik 30 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno.“
Dėl šios papildomos paramos bendras Jungtinės Karalystės įsipareigojimas finansuoti Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius siekia 325 mln. svarų sterlingų.
„Financial Times“: Europa išvarė V.Putino šnipus – dabar jie grįžta
22:09
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Europos sostinės išsiuntė 600 diplomatų, iš kurių apie 400, kaip manoma, yra Rusijos šnipai. Taip pat buvo išaiškinti keli Rusijos „nelegalai“ – agentai, veikiantys be diplomatinės priedangos.
Nuo to laiko pagrindinės Rusijos žvalgybos tarnybos – Karinė žvalgybos tarnyba (GRU), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) – persigrupavo ir modernizavo savo šnipinėjimo veiklą, kad pagerintų Rusijos galimybes vykdyti įprastines karines operacijas, rašo laikraštis „Financial Times“.
Prioritetai išlieka tie patys kaip ir prieš karą: vogti Vakarų paslaptis, gilinti nesutarimus NATO ir pakirsti paramą Ukrainai. Tačiau metodai tapo išradingesni, kad kompensuotų sugriautą šnipinėjimo tinklą Europoje ir apeitų Europoje dirbantiems rusams taikomus apribojimus.
„Kadyrovcai“ iš rusų perka ukrainiečius karo belaisvius: R.Kadyrovo bendrai turi planą
20:11
Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui lojalūs kariai, vadinamieji „kadyrovcai“, perka iš Rusijos pajėgų ukrainiečių karo belaisvius, kad mainais su ukrainiečiais išlaisvintų į nelaisvę paimtus sau artimus kovotojus.
41 metų Viačeslavas Levickis buvo sužeistas į abi kojas praėjusių metų vasarį separatistų kontroliuojamoje Donecko srityje, į šiaurę nuo Avdijivkos.
Kai po dienos atgavo sąmonę, jis buvo paliktas vienas. Kelias dienas vyras šliaužė per įšalusią žemę ieškodamas likusių būrio narių.
Galiausiai jis pasiekė ukrainiečių pozicijas, tik pamatė, kad jos pateko į priešo rankas.
V.Zelenskis rado V.Zalužnui naują darbo vietą
19:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė Valerijaus Zalužno kandidatūrai į Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pareigas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Didžiosios Britanijos pusei atitinkamą prašymą dėl sutikimo.
Ukraina įžengia į naują karo etapą, pagrindinė jos karių užduotis – kasti, kasti, kasti
18:51
Ukraina įžengia į naują karo su Rusija etapą, kuriame svarbiausia – kasti, kasti, kasti. Į kovines užduotis paskirti Ukrainos kariai priversti kasti tranšėjas, laukdami didelio masto puolimo, kurį Rusijos pajėgos gali pradėt dari šį pavasarį, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Šiuo metu Rusijos kariai puola Ukrainos pozicijas keliuose taškuose palei tūkstančio kilometrų ilgio fronto liniją, stengdamiesi išpešti viską iš savo pirmosios didesnės pergalės Avdijivkoje.
Maskva supranta, kad Ukrainos kariams trūksta karių ir amunicijos, tačiau Kyjivas ruošiasi: į vakarus nuo Avdijivkos pilna ekskavatorių – frontas labiau primena statybų aikštelę nei mūšio lauką, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos Komisijos vadovė pažadėjo V.Putinui teismą Hagoje
18:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus nubaustas už karą, kurį jis pradėjo Ukrainoje, pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus. Ir teisingumas jį pasivys. Jo laukia Hagos tribunolas“, – sakė U. von der Leyen Europos liaudies partijos suvažiavime.
Ji pažymėjo, kad V.Putinas bandė „ištrinti Ukrainą iš žemėlapio“, „perrašyti istoriją“ ir „pavogti ateitį“, tačiau Europa palaikys Kyjivą tiek, kiek reikės. Europos Komisijos vadovė taip pat laiko V.Putiną atsakingu už Aleksejaus Navalno mirtį. Opozicijos aktyvisto mirtį kolonijoje ji pavadino žmogžudyste.
Kremlius: E.Macronas didina Prancūzijos įsitraukimą į karą Ukrainoje
18:01
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas neva didina Prancūzijos įsitraukimą į Maskvos karą Ukrainoje, šiam prakalbus apie galimybę nusiųsti ten karių.
Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Macronas yra įsitikinęs savo linija strategiškai nugalėti mūsų šalį ir toliau kelia tiesioginio Prancūzijos įsitraukimo lygį“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, Paryžius išsakė itin prieštaringus komentarus apie tai, ar yra pasirengęs siųsti karius į Ukrainą.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Prancūzijos prezidentas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš birželio 6–9 dienomis įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui.
