Svarbiausios naujienos
- JK Ukrainai tieks daugiau kaip 10 tūkst. dronų
- „The Hill“: E.Macronas savo skandalingais pareiškimais padarė klaidą, bet galiausiai ji buvo naudinga Ukrainai
- V.Zalužnas paskirtas ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje
- Per mėnesį prarado 15 lėktuvų: V.Putinas karo aviaciją vertina aukščiausiu balu
- Rusų generolas perspėja apie didesnio masto karą Europoje: viskas nesibaigs su Ukraina.
- Britų žvalgyba įvardijo kitą Rusijos pajėgų taikinį.
- „The Times“: Ukrainos karo belaisviai tapo geidžiama preke Rusijos juodojoje rinkoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Hill“: E.Macronas savo skandalingais pareiškimais padarė klaidą, bet galiausiai ji buvo naudinga Ukrainai
21:31
Savo pareiškimu apie galimybę siųsti karius į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikriausiai padarė diplomatinę klaidą. Tačiau galiausiai ši klaida buvo naudinga ir jam, ir Ukrainai. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Hill“.
Skandalingas E.Macrono pareiškimas, kurį jis padarė vasario 26 d. vakare kalbėdamasis su žurnalistais ant Eliziejaus rūmų laiptų, nebuvo suderintas su jo partneriais ir nustebino tiek Prancūzijos NATO sąjungininkes, tiek Rusiją. Pasak „The Hill“, pareiškimas pirmiausia buvo skirtas Vašingtonui ir Maskvai.
Jis perdavė Kremliui žinią, kad Europa padarys viską, kas įmanoma, kad neleistų Rusijai laimėti šio karo, ir kad Maskvos pastangos yra bergždžios. O Vašingtonui buvo pasiųsta žinia, kad Europa neketina nuolankiai laukti, kaip amerikiečių rinkėjai išspręs jos likimą D.Trumpo ir J.Bideno mūšyje.
Kremlius nedelsdamas atsakė grasinimais „branduoline eskalacija“. O Europos sąjungininkai ir Jungtinės Valstijos greitai atsiribojo nuo idėjos siųsti karius į Ukrainą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad E.Macronas liko vienas su savo ryžtu, tačiau E.Macrono klaida netrukus sulaukė tam tikro palaikymo.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad „ant stalo padėta viskas, kad padėtų Ukrainai nugalėti Putiną“. Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo ruožtu pabrėžė, kad „neturėtų būti jokių apribojimų dėl paramos Ukrainai galimybių“. „Aš esu už tai, kad būtų ieškoma naujų būdų, įskaitant tolesnes diskusijas dėl galimo karių buvimo Ukrainoje. Neribokime savęs ten, kur neturėtume“, – sakė jis.
Toliau Kanados gynybos ministras pranešė apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą nekovinėms misijoms vykdyti. Ir šiame fone E.Macronas nusprendė suintensyvinti savo „puolimą“ kovo 5 d. vizito Prahoje metu.
„Europą į dvi dalis perskėlė bailumas, vienos Europos dalies noras nematyti kitos dalies sunkumų, palikti ją suplėšytą į gabalus totalitarizmo“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E.Macrono ryžtingumas akivaizdžiai kelia nerimą Maskvai, todėl Kremlius į areną paleido buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą su jo „žemėlapiais“ apie Ukrainą, kuri „turi išnykti visiems laikams“, ir pareiškimais, kad „Rusijos sienos niekur nesibaigia“.
Taigi Vakarų lyderiai gavo dvi žinutes – apie Kremliaus planus toliau plėsti agresiją ir E.Macrono raginimus būti pasirengusiems ryžtingai pasipriešinti šiems planams.
„Ukraina yra paskutinė Vakarų gynybos linija (...) Pusinėmis priemonėmis karo nelaimėsime. Vakarams reikia plano ir žinutės Rusijai – kad Ukraina nebus nugalėta ir kad visos galimybės yra ant stalo. E. Macrono klaida tai puikiai išryškino“, – rašo „The Hill“.
Praėjusią savaitę E. Macronas paskelbė netikėtą pareiškimą, kad teorinė galimybė siųsti Vakarų kariuomenę į Ukrainą jau yra svarstoma, nors dėl to nėra jokio susitarimo. Po to beveik visa Europa oficialiu lygmeniu išreiškė savo poziciją dėl išsakytos idėjos – beveik visi pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą nesvarstomas.
Tačiau kai kurių šalių atstovai vis dėlto įžvelgė E. Macrono žodžiuose tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad E. Macrono iniciatyva yra „verta dėmesio“, nes Ukrainoje „sprendžiamas Europos likimas“.
Rusai smogė Kupjanskui, žuvo du žmonės
23:48
Kovo 7 d. Rusijos kariuomenė smogė Kupjanskui Charkivo srityje, žuvo vyras ir moteris.
„Okupantai vėl smogė Kupjanskui. Pirminiais duomenimis, jie naudojo salvinės ugnies raketines sistemas.
Žuvo du civiliai gyventojai – vyras ir moteris, duomenys nustatinėjami“, – pranešė Olegas Sinegubovas, Charkivo srities karinės administracijos vadovas.
Nuo smūgio buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, užsidegė automobilis. Atliekama nuolaužų analizė.
Didžioji Britanija: Ukraina numuša Rusijos lėktuvus 20 kartų greičiau, nei Maskva juos pagamina
23:20
Ukraina pridaro didelių nuostolių Rusijos aviacijai. Gynybos pajėgos naikina priešo lėktuvus 20 kartų greičiau, nei Rusija gali juos pakeisti.
Tai pareiškė Didžiosios Britanijos delegacijos ESBO karinis patarėjas Nicholas Aucottas. Jis pažymėjo, kad per 13 dienų buvo numušta 12 Su lėktuvų. Iš viso Rusijos Federacija neteko 13 orlaivių, įskaitant tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50U.
„Pasikartojantis karinių orlaivių sunaikinimas yra didelė kliūtis Rusijos karinėms pastangoms, turint omenyje, kad dėl sankcijų Rusijai sunku pagaminti daugiau nei kelias dešimtis orlaivių per metus, o pranešimai rodo, kad Rusija netenka orlaivių 20 kartų greičiau, nei gali juos pakeisti“, – aiškino jis.
N.Aucottas pažymėjo, kad trečiaisiais karo metais Rusijos planas per tris dienas apsupti Kyjivą, nuversti vyriausybę ir per mažiau nei mėnesį pajungti didžiąją dalį šalies nepavyko. Tačiau neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai sustiprino NATO aljansą ir sumažino tarptautinį Maskvos autoritetą.
„Rusija aiškiai apibrėžė savo tikslus. Niekas šiame forume neturėtų tuo abejoti. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas pavadino Ukrainą „vėžiu“, neigdamas jos teisę egzistuoti; ir mes matėme Bučoje, ką Rusija daro savo kontroliuojamose teritorijose. Jungtinė Karalystė tvirtai palaikys Ukrainą, siekdama užtikrinti, kad nekontroliuojama Rusijos agresija neįsivyrautų“, – pridūrė N.Aucottas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė pripažįsta, jog dabar yra laikas padvigubinti paramą Ukrainai, kad ji „ne tik laimėtų karą, bet ir išeitų iš jo stipresnė, su visiškai atkurtu suverenitetu ir laisve“.
„Tokiu būdu užtikrinsime, kad Rusija sumokės kainą ir bus sustabdytos jos pastangos pakenkti pasauliniam stabilumui. Jei leisime Rusijai šį stabilumą sugriauti, rizika pasaulio tvarkai ir mums visiems bus rimta“, – užbaigė N.Aucottas.
Per pastarąsias kelias savaites Ukraina sunaikino daugiau kaip 10 priešo orlaivių. Iš viso per plataus masto karą prieš Ukrainą užpuolikai neteko 347 orlaivių ir daugiau kaip 300 sraigtasparnių.
D.Klette įkliuvo po 30 metų: kaip V.Putino remta teroristė sugebėjo pasislėpti nuo Vokietijos teisėsaugos
23:12
Daniela Klette savo kaimynei Annai atrodė kaip draugiška šunų šeimininkė, kuri kaskart susitikus sveikindavosi su šypsena veide. Ypatingų įtarimų neturėjo ir kaimynė Krista, kuri Danielą pažinojo 12 metų. Abi moterys net neįtarė, kad rami, draugiška kaimynė iš tikrųjų buvo teroristė, kuri 30 metų „žaidė slėpynes“ su Vokietijos teisėsauga.
Šių metų vasario 26 d. vakare Vokietijos policija Berlyne suėmė 65 metų D.Klette.
Manoma, kad būdama teroristinės organizacijos „Raudonosios armijos frakcija“ (RAF) nare ji dalyvavo mažiausiai dešimtyje išpuolių ir ginkluotų apiplėšimų, įskaitant 1991 m. įvykdytą išpuolį prieš JAV ambasadą Bonoje ir 1993 m. įvykdytą sprogdinimą Veiterštato kalėjime.
Pastaruosius metus laisvėje moteris praleido nedideliame bute, esančiame apleistame šeštajame dešimtmetyje statytame pastate Berlyne. Kaimynai pasakoja, kad kasdienis jos palydovas buvo didelis baltas šuo vardu Malaika.
Kartu su keliomis dėžėmis, krepšiais ir dviračiu tyrėjai jos bute rado prieštankinį ginklą. Iš buto taip pat buvo paimtas Kalašnikovo automatinis šautuvas ir automatinis pistoletas.
Sulaikymo metu ji nesipriešino policijai.
M.Klette, kaimynų vadinama Malaikos šeimininke, buvo paskutinė nesulaikyta RAF narė moteris.
JK Ukrainai tieks daugiau kaip 10 tūkst. dronų
22:14
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius lankydamasis Kyjive susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė apie dar vieną JK paramos dalį.
Ji skirs dar 125 mln. svarų sterlingų investicijų, už kurias bus finansuojama daugiau kaip 10 000 bepiločių orlaivių.
Tarp jų – pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai, 1 000 vienkartinių atakos dronų, stebėjimo ir jūrų dronai.
Šis žingsnis žengtas po to, kai praėjusį mėnesį buvo paskelbta, kad Jungtinė Karalystė kartu vadovaus tarptautinei koalicijai, kuri tieks dronus Ukrainai.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė: „Didinu mūsų įsipareigojimą apginkluoti Ukrainą naujausiais pažangiausiais dronais, kuriuos tiesiai iš gamyklų į fronto liniją tiekia pasaulyje pirmaujanti Jungtinės Karalystės gynybos pramonė.
„Raginu tarptautinius partnerius prisijungti prie JK ir prisidėti prie šių pastangų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos beprecedenčiu mastu naudoja JK dovanotus ginklus ir padeda sunaikinti beveik 30 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno.“
Dėl šios papildomos paramos bendras Jungtinės Karalystės įsipareigojimas finansuoti Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius siekia 325 mln. svarų sterlingų.
„Financial Times“: Europa išvarė V.Putino šnipus – dabar jie grįžta
22:09
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Europos sostinės išsiuntė 600 diplomatų, iš kurių apie 400, kaip manoma, yra Rusijos šnipai. Taip pat buvo išaiškinti keli Rusijos „nelegalai“ – agentai, veikiantys be diplomatinės priedangos.
Nuo to laiko pagrindinės Rusijos žvalgybos tarnybos – Karinė žvalgybos tarnyba (GRU), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) – persigrupavo ir modernizavo savo šnipinėjimo veiklą, kad pagerintų Rusijos galimybes vykdyti įprastines karines operacijas, rašo laikraštis „Financial Times“.
Prioritetai išlieka tie patys kaip ir prieš karą: vogti Vakarų paslaptis, gilinti nesutarimus NATO ir pakirsti paramą Ukrainai. Tačiau metodai tapo išradingesni, kad kompensuotų sugriautą šnipinėjimo tinklą Europoje ir apeitų Europoje dirbantiems rusams taikomus apribojimus.
„The Hill“: E.Macronas savo skandalingais pareiškimais padarė klaidą, bet galiausiai ji buvo naudinga Ukrainai
21:31
Savo pareiškimu apie galimybę siųsti karius į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikriausiai padarė diplomatinę klaidą. Tačiau galiausiai ši klaida buvo naudinga ir jam, ir Ukrainai. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Hill“.
Skandalingas E.Macrono pareiškimas, kurį jis padarė vasario 26 d. vakare kalbėdamasis su žurnalistais ant Eliziejaus rūmų laiptų, nebuvo suderintas su jo partneriais ir nustebino tiek Prancūzijos NATO sąjungininkes, tiek Rusiją. Pasak „The Hill“, pareiškimas pirmiausia buvo skirtas Vašingtonui ir Maskvai.
Jis perdavė Kremliui žinią, kad Europa padarys viską, kas įmanoma, kad neleistų Rusijai laimėti šio karo, ir kad Maskvos pastangos yra bergždžios. O Vašingtonui buvo pasiųsta žinia, kad Europa neketina nuolankiai laukti, kaip amerikiečių rinkėjai išspręs jos likimą D.Trumpo ir J.Bideno mūšyje.
Kremlius nedelsdamas atsakė grasinimais „branduoline eskalacija“. O Europos sąjungininkai ir Jungtinės Valstijos greitai atsiribojo nuo idėjos siųsti karius į Ukrainą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad E.Macronas liko vienas su savo ryžtu, tačiau E.Macrono klaida netrukus sulaukė tam tikro palaikymo.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad „ant stalo padėta viskas, kad padėtų Ukrainai nugalėti Putiną“. Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo ruožtu pabrėžė, kad „neturėtų būti jokių apribojimų dėl paramos Ukrainai galimybių“. „Aš esu už tai, kad būtų ieškoma naujų būdų, įskaitant tolesnes diskusijas dėl galimo karių buvimo Ukrainoje. Neribokime savęs ten, kur neturėtume“, – sakė jis.
Toliau Kanados gynybos ministras pranešė apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą nekovinėms misijoms vykdyti. Ir šiame fone E.Macronas nusprendė suintensyvinti savo „puolimą“ kovo 5 d. vizito Prahoje metu.
„Europą į dvi dalis perskėlė bailumas, vienos Europos dalies noras nematyti kitos dalies sunkumų, palikti ją suplėšytą į gabalus totalitarizmo“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E.Macrono ryžtingumas akivaizdžiai kelia nerimą Maskvai, todėl Kremlius į areną paleido buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą su jo „žemėlapiais“ apie Ukrainą, kuri „turi išnykti visiems laikams“, ir pareiškimais, kad „Rusijos sienos niekur nesibaigia“.
Taigi Vakarų lyderiai gavo dvi žinutes – apie Kremliaus planus toliau plėsti agresiją ir E.Macrono raginimus būti pasirengusiems ryžtingai pasipriešinti šiems planams.
„Ukraina yra paskutinė Vakarų gynybos linija (...) Pusinėmis priemonėmis karo nelaimėsime. Vakarams reikia plano ir žinutės Rusijai – kad Ukraina nebus nugalėta ir kad visos galimybės yra ant stalo. E. Macrono klaida tai puikiai išryškino“, – rašo „The Hill“.
Praėjusią savaitę E. Macronas paskelbė netikėtą pareiškimą, kad teorinė galimybė siųsti Vakarų kariuomenę į Ukrainą jau yra svarstoma, nors dėl to nėra jokio susitarimo. Po to beveik visa Europa oficialiu lygmeniu išreiškė savo poziciją dėl išsakytos idėjos – beveik visi pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą nesvarstomas.
Tačiau kai kurių šalių atstovai vis dėlto įžvelgė E. Macrono žodžiuose tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad E. Macrono iniciatyva yra „verta dėmesio“, nes Ukrainoje „sprendžiamas Europos likimas“.
„Kadyrovcai“ iš rusų perka ukrainiečius karo belaisvius: R.Kadyrovo bendrai turi planą
20:11
Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui lojalūs kariai, vadinamieji „kadyrovcai“, perka iš Rusijos pajėgų ukrainiečių karo belaisvius, kad mainais su ukrainiečiais išlaisvintų į nelaisvę paimtus sau artimus kovotojus.
41 metų Viačeslavas Levickis buvo sužeistas į abi kojas praėjusių metų vasarį separatistų kontroliuojamoje Donecko srityje, į šiaurę nuo Avdijivkos.
Kai po dienos atgavo sąmonę, jis buvo paliktas vienas. Kelias dienas vyras šliaužė per įšalusią žemę ieškodamas likusių būrio narių.
Galiausiai jis pasiekė ukrainiečių pozicijas, tik pamatė, kad jos pateko į priešo rankas.
V.Zelenskis rado V.Zalužnui naują darbo vietą
19:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė Valerijaus Zalužno kandidatūrai į Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pareigas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Didžiosios Britanijos pusei atitinkamą prašymą dėl sutikimo.
Ukraina įžengia į naują karo etapą, pagrindinė jos karių užduotis – kasti, kasti, kasti
18:51
Ukraina įžengia į naują karo su Rusija etapą, kuriame svarbiausia – kasti, kasti, kasti. Į kovines užduotis paskirti Ukrainos kariai priversti kasti tranšėjas, laukdami didelio masto puolimo, kurį Rusijos pajėgos gali pradėt dari šį pavasarį, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Šiuo metu Rusijos kariai puola Ukrainos pozicijas keliuose taškuose palei tūkstančio kilometrų ilgio fronto liniją, stengdamiesi išpešti viską iš savo pirmosios didesnės pergalės Avdijivkoje.
Maskva supranta, kad Ukrainos kariams trūksta karių ir amunicijos, tačiau Kyjivas ruošiasi: į vakarus nuo Avdijivkos pilna ekskavatorių – frontas labiau primena statybų aikštelę nei mūšio lauką, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos Komisijos vadovė pažadėjo V.Putinui teismą Hagoje
18:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus nubaustas už karą, kurį jis pradėjo Ukrainoje, pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus. Ir teisingumas jį pasivys. Jo laukia Hagos tribunolas“, – sakė U. von der Leyen Europos liaudies partijos suvažiavime.
Ji pažymėjo, kad V.Putinas bandė „ištrinti Ukrainą iš žemėlapio“, „perrašyti istoriją“ ir „pavogti ateitį“, tačiau Europa palaikys Kyjivą tiek, kiek reikės. Europos Komisijos vadovė taip pat laiko V.Putiną atsakingu už Aleksejaus Navalno mirtį. Opozicijos aktyvisto mirtį kolonijoje ji pavadino žmogžudyste.
Kremlius: E.Macronas didina Prancūzijos įsitraukimą į karą Ukrainoje
18:01
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas neva didina Prancūzijos įsitraukimą į Maskvos karą Ukrainoje, šiam prakalbus apie galimybę nusiųsti ten karių.
Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Macronas yra įsitikinęs savo linija strategiškai nugalėti mūsų šalį ir toliau kelia tiesioginio Prancūzijos įsitraukimo lygį“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, Paryžius išsakė itin prieštaringus komentarus apie tai, ar yra pasirengęs siųsti karius į Ukrainą.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Prancūzijos prezidentas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš birželio 6–9 dienomis įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui.
Per mėnesį prarado 15 lėktuvų: V.Putinas karo aviaciją vertina aukščiausiu balu
17:47
Nuo plataus masto karo pradžios Rusijos karinių kosminių pajėgų (VKS) patirti beprecedenčiai nuostoliai prezidentą Vladimirą Putiną aplenkė. Rusijos karo aviacija sėkmingai susidoroja su karinėmis užduotimis Ukrainoje, sakė Vladimiras Putinas susitikime su Krasnodaro aukštosios karo aviacijos mokyklos absolventėmis.
„Karinė aviacija, kuri šiandien mūšio lauke vykdo mums labai rimtas, labai reikalingas užduotis, ji tikrai verta aukščiausio įvertinimo ir pagarbos“, – sakė V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad savo darbe daug dėmesio skiria karui Ukrainoje. „Ir man, ir jums, manau, visi ryškiausi, reikšmingiausi dalykai [2023 m.] vyko mūšio lauke, specialiojoje karinių operacijų zonoje“, – pridūrė V.Putinas.
Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo vasario pradžios Kyjivui pavyko numušti 15 Rusijos karo lėktuvų. Tik paskutinėmis vasario dienomis ir kovo pradžioje Ukrainos pajėgos sunaikino septynis lėktuvus. Tarp jų – modernūs naikintuvai-bombonešiai Su-35 ir Su-34, taip pat „skraidantis radaras“ A-50, kuris buvo numuštas virš Azovo jūros.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezultatai naikinant Rusijos karinius orlaivius vasario mėnesį gerokai viršijo ankstesnių karo mėnesių rodiklius. Tai rodo, kad „Ukraina tapo agresyvesnė, rizikuodama panaudoti „Patriot“ paleidimo įrenginius netoli fronto linijos, siekdama atakuoti Rusijos orlaivius“, – BBC komentare teigė Londone įsikūrusio analitinio centro RUSI vyresnysis tyrėjas Justinas Bronkas.
„Patriot“ paleidimo įrenginiai galėjo būti perduoti mobilioms oro gynybos grupėms, kurios 145 km nuotolio raketomis „žemė-oras“ PAC-2 užklupdavo Rusijos orlaivius, o tada greitai pakeisdavo vietą, kad išvengtų kontratakos, rašė „US Forbes“.
„Pastaruoju metu palyginti dideli Rusijos orlaivių nuostoliai, atrodo, lėmė reikšmingą Rusijos aviacijos aktyvumo Rytų Ukrainoje sumažėjimą, nors neaišku, kiek ilgai šis sumažėjimas tęsis“, – pažymėjo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Iš viso, ISW duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 342 orlaivių ir 325 sraigtasparnių. Tuo pat metu, kaip pažymėjo „Forbes“, Rusijos karo pramonė yra pajėgi pagaminti tik kelias dešimtis kovinių orlaivių per metus. Rusijos gynybos ministerija oficialiai nepatvirtino nuostolių skaičių.
A.Anušauskas: šiemet Lietuvoje ims veikti rotacinė oro gynyba, įskaitant „Patriot“
16:47
Šiemet Lietuvoje pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“, teigia krašto apsaugos ministras.
„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.
„Pirmą kartą šalys, esame jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.
A.Anušausko žiniomis, Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kurioje atsiras rotacinės oro gynybos pajėgos.
„Mūsų tikslas, kad įsisuktų rotacija panašiu principu, kaip vykdoma oro policijos misija. Valstybės keičia valstybes, viskas juda, atvežama į Lietuvą, išvežama iš Lietuvos“, – dėstė ministras.
„Lūkestis, kad tas principas būtų ne vienkartinis, vienam kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – pridūrė jis.
Visgi ministras tiksliai neįvardijo, kokios valstybės dislokuos oro gynybos sistemas.
„Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – kalbėjo A.Anušauskas.
„Galėčiau įvardinti, bet neįvardinsiu“, – pridūrė jis.
Jis pažymėjo, kad sistemą „Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė, ne Jungtinės Valstijos.
A.Anušauskas teigė, kad valstybes, kurios pirmosios Lietuvoje dislokuos savo oro gynybos sistemas, įvardins, kai bus sutarti techniniai niuansai, grafikai.
NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.
Prezidentas atėmė Lietuvos pilietybę iš I.Liepos ir J.Kudimovo
15:48
Prezidentas Gitanas Nausėda atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš Rusijoje gyvenančios balerinos Ilzės Liepos ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo.
„Prezidentas pasirašė du dekretus dėl Ilzės Liepos ir Jurijaus Kudimovo“, – ketvirtadienį BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
Atimti pilietybę šiems asmenims prezidentui vasarį siūlė Pilietybės reikalų komisija.
Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.
Tuo metu apie tai, kad pilietybė turi būti atimta iš J. Kudimovo, imta kalbėti Valstybės saugumo departamentui nurodžius, jog jis Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.
Departamento teigimu, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Vadovaudamasis šia nuostata G. Nausėda Lietuvos pilietybę yra atėmęs iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, kuri su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.
Rusijoje dronas įskrido į antrą pagal dydį šalies plieno gamyklą: padaryta žala
15:42 Atnaujinta 17:41
Ketvirtadienio rytą dronas atakavo Vologdos srities Čerepoveco geležies ir plieno gamyklą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Oficialus gamyklos „Telegram“ kanalas pirmiausia pranešė, kad įvyko „technologinis incidentas“ aukštakrosnių gamybos ceche, o vienas iš agregatų buvo išvežtas tariamai iš anksto suplanuotam remontui. Dėl incidento niekas nenukentėjo.
Vėliau Vologdos srities gubernatoriaus pareigas einantis Georgijus Filimonovas pareiškė, kad „Severstal“ gamykloje nenustatytos kilmės drono smūgis „sukėlė incidentą aukštakrosnės teritorijoje“. Jis patikino, kad tai nesutrikdė jos darbo.
Rusijos gerai informuotas „Telegram“ kanalas VČK-OGPU, remdamasis gamyklos darbuotojais, pranešė, kad viena aukštoji krosnis visiškai neveikia.
Rusų generolas perspėja apie didesnio masto karą Europoje: viskas nesibaigs su Ukraina
14:34
Užsitęsę Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje gali peraugti į didelį karą Europoje, žurnalistui „Voennaya Mysl“ nurodė Rusijos generalinio štabo akademijos vadovas generolas pulkininkas Vladimiras Zarudnickis.
„Negalima atmesti galimybės, kad konfliktas Ukrainoje gali peraugti į didelio masto karą Europoje. Tikimybė, kad mūsų valstybė bus sąmoningai įtraukta į naujus karinius konfliktus, gerokai padidėja“, – straipsnyje rašė jis.
Pasak generolo, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės „visomis priemonėmis stengiasi išlaikyti savo hegemoniją“ ir užsibrėžė užduotį sukelti Rusijai „strateginį pralaimėjimą“. Vakarai taip pat siekia pakeisti valdžią Kremliuje, kad apribotų šalies suverenitetą ir sunaikintų jos teritorinį vientisumą.
V.Zarudnickis nurodė, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje Rusijos ir Vakarų „krizinė konfrontacija“ nesibaigs.
„Vykstantis esamos pasaulio tvarkos transformacijos procesas yra susijęs su didėjančiais prieštaravimais, kurių sprendimas praktiškai visada veda prie karinės jėgos panaudojimo“, – pabrėžė generolas.
Jis tvirtino, kad karo Ukrainoje fone pasaulyje susiformavo didelė neutralių šalių grupė, siekianti autonomijos nuo JAV ir Vakarų valstybių, tvirtina kariškis. Tačiau, pasak jo, „su retomis išimtimis“ tai yra „trumpalaikės“ Rusijos sąjungininkės, ir Maskva, planuodama karinio saugumo užtikrinimo priemones, turi atsižvelgti į jų karinį potencialą.
Prieš tai žurnalas „Voennaya Mysl“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašomas galimas NATO puolimo prieš Rusiją scenarijus. Jame teigiama, kad pirmiausia šiai šaliai būtų suduotas greitas visuotinis smūgis, po kurio būtų vykdoma operacija „oras-žemė“ arba „oras-jūra“. Jas, anot scenarijaus, vykdys jungtinės operatyvinės formuotės, rengiamos NATO šalyse. Esą jos per trumpą laiką gali smogti Rusijos administracinei, politinei ir karinei-pramoninei infrastruktūrai, teigiama Gynybos ministerijos žurnale.
Anksčiau Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas taip pat kalbėjo apie tiesioginio karinio konflikto su Rusija riziką.
Pasak jo, Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas, „užgrobęs Ukrainą“, gali užpulti NATO šalis. Atsakydamas V.Putinas patikino, kad Maskva neturi jokių teritorinių pretenzijų Šiaurės Atlanto aljanso šalims. Pasak jo, Rusija neturi „jokios priežasties, jokio intereso – nei geopolitinio intereso, nei ekonominio, nei politinio, nei karinio“ kariauti su NATO šalimis.
Tačiau vasario 29 d. pranešime Federaliniam Susirinkimui jis perspėjo dėl NATO karių siuntimo į Ukrainą pasekmių, primindamas, kad Rusija turi ginklų, kurie „gali pataikyti į taikinius jų ( NATO šalių – TMT) teritorijoje“.
Per rusų smūgį Charkivo srityje žuvo 1 ir buvo sužeistas dar 1 žmogus
14:23
Per rusų aviacijos smūgį Vovčanske Charkivo srityje ketvirtadienį žuvo vienas ir buvo sužeistas dar vienas žmogus, pranešė šio Ukrainos šiaurės rytuose esančio regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad maždaug 10 val. vietos laiku rusams numetus aviacinę bombą, buvo sugriauta 12 privačių namų, žuvo 40 metų moteris, į kurios namą buvo pataikyta tiesiogiai. Kita, 67 metų moteris buvo nesunkiai sužeista.
Gubernatorius pridūrė, kad kilęs gaisras buvo suvaldytas.
Charkivo sritis yra prie sienos su Rusija.
Rusija įteisins nusikaltimus be bausmės
13:14
Rusijos Valstybės Dūmoje deputatų Pavelo Krašeninikovo ir Andrejaus Kartapolovo bei senatoriaus Andrejaus Klišo pateiktas įstatymo projektas leidžia atleisti nuo bausmės nemažą dalį nuteistųjų ir kaltinamųjų. Kad būtų atleisti, jiems tereikia savanoriškai sutikti tarnauti kariuomenėje. Tai griauna bausmės neišvengiamumo principą teismui įrodžius nusikalstamą veiką ir daro lygtinio paleidimo institutą beprasmį, teigia nepriklausomo portalo „Agentstvo“ kalbinti teisininkai.
Įstatymo projekte numatyta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, kurie pasirašo sutartį su Gynybos ministerija arba yra pašaukti į mobilizaciją. Šiuo tikslu Baudžiamajame kodekse atsiras 78¹ straipsnis, kuris bus taikomas įtariamiesiems, kaltinamiems nesunkių ir vidutinio sunkumo nusikaltimų padarymu, ir 80² straipsnis, kuris bus taikomas nuteistiesiems (nepriklausomai nuo jų sunkumo).
Plačiau skaitykite ČIA.
Donecko srityje Ukrainos pajėgos stato antrąją gynybos liniją
13:12
Ukraina toliau kuria gynybinę liniją Donecko srityje, nacionalinio teletilto eteryje sakė operatyvinės ir strateginės karinės grupės „Tavria“ atstovas spaudai Dmitrijus Lychovas.
„Tai antroji gynybos linija, į kurią galės atsitraukti ir jau atsitraukia mūsų pėstininkai, vykdantys kovines užduotis artimiausiose apylinkėse. Dabar inžineriniai ir fortifikaciniai statiniai jau yra maždaug dviejų kilometrų gylyje į mechanizuotųjų brigadų gynybą“, – nurodė jis.
D.Lychovas taip pat pridūrė, kad tai įtvirtinimai, tarp kurių yra ir būrių įtvirtinimai, šarvuotos kapsulės ir betoniniai bunkeriai.
„Dažniausiai tai yra tvirti mediniai grioviai, kurių gylis padidintas iki dviejų metrų ir kurie yra apsaugoti nuo bepiločių orlaivių, artilerijos pažeidimų, kur prireikus kariškiai gali pasislėpti, kai apšaudymas yra nukreiptas. Kariai juos giria“, – kalbėjo „Tavrijos“ atstovas spaudai.
Pasak jo, įtvirtinimų sistema neatrodo kaip vientisa siena, bet yra pastatyta atsižvelgiant į vietovės niuansus.
„Tai įtvirtinimų sistema, kuri neatrodo kaip vientisa siena, kurią kai kurie žmonės norėtų matyti pagal savo stereotipus. Tai daugybė dešimčių šakotų tranšėjų sistemų, kuriose naudojami reljefo elementai, vietovės ypatumai, vyraujantys aukščiai, vandens kliūtys, jos veikia kartu su prieštankiniais grioviais“, – pasakojo D.Lychovas.
Praeitą savaitę amerikiečių leidinys „The New York Times“ rašė, kad Ukraina prie Avdijivkos neturi tvirtos gynybos linijos, todėl rusai žengia į priekį. Anot straipsnio, per dvejus plataus masto karo metus ukrainiečiai neskyrė dėmesio inžineriniams įtvirtinimams.
Tačiau karybos ekspertas Petro Černykas nurodo, kad niekada nevėlu statyti Ukrainos gynybinės linijos. Jis pažymėjo, kad Rusijos gynybinė linija pasiteisino, todėl Ukraina turėtų pasekti jos pavyzdžiu.
Rusija išsikvietė JAV ambasadorę dėl tariamo kišimosi į vidaus reikalus
13:06
Rusija ketvirtadienį iškvietė Jungtinių Valstijų ambasadorę Lynne Tracy, protestuodama prieš, anot Maskvos, Vašingtono kišimąsi į vidaus reikalus ir „antirusiškų“ nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimą.
„Bandymai kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus, įskaitant ardomąją veiklą ir dezinformacijos skleidimą rinkimų ir specialiosios karinės operacijos kontekste, bus griežtai ir ryžtingai užkardyti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, pavartojant rusų terminą karui Ukrainoje pavadinti.
JAV ambasada Rusijoje savo komentaro šiuo klausimu dar nepateikė.
Pastaruoju metu JAV ambasadorė Maskvoje buvo atvykusi pagerbti velionio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atminimo, taip pat kritikavusi Kremlių dėl įkalinto JAV žurnalisto Evano Gershkovicho suėmimo pratęsimo.
Rusijos Kazanės karinėje mokykloje kilo didelis gaisras
13:05
Kazanėje, Rusijoje, dega aukščiausio rango tankų valdymo mokykla. Gaisro epicentre atsidūrė kareivinės, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „SHOT“.
Pasak „Baza“, mokyklos teritorijoje dega kareivinės, o ugnis persimetė ant stogo.
„Gaisrui priskirtas antrasis užsidegimo laipsnis. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai“, – rašoma kanale.
Tuo tarpu kanalas „SHOT“ nurodė, kad Kazanėje esančios Aukštosios tankų vadavietės mokyklos gaisras esą lokalizuotas 120 kv. m plote.
„Evakuacija įvykdyta, nukentėjusiųjų nėra. Ugniagesiai toliau gesina kareivines Orenburgo trakte“, – sakoma pranešime.
Sprendžiant iš liudininkų filmuotos medžiagos, gaisras išplito nuo antrojo pastato aukšto iki stogo.
Britų žvalgyba įvardijo kitą Rusijos pajėgų taikinį
12:58
Šiuo metu prasiveržusios Rusijos pajėgos negali pradėti plataus masto puolimo prieš Časiv Jaro miestą, esantį į vakarus nuo laikinai okupuoto Bachmuto, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Teigiama, kad nuolatinėmis Rusijos pajėgų atakomis visų pirma siekiama išplėsti kontrolę aplink Bachmuto miestą, kurį Rusija užėmė 2023 m. Įsiveržusios pajėgos pasistūmėjo į priekį ir užėmė rytinę Ivanivskės kaimo dalį bei puola Ukrainos pozicijas Bohdanivkoje.
Pasak britų žvalgybos, beveik neabejotina, kad neatidėliotinas Rusijos operatyvinis tikslas šiame rajone yra užimti Časiv Jaro miestą, esantį už 5 km nuo fronto linijos.
„Nepaisant tam tikrų laipsniškų taktinių laimėjimų, labai mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos šiuo metu yra pajėgios bandyti vykdyti plataus masto miesto puolimą“, – rašoma apžvalgoje.
Karybos ekspertas, Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musienko naujienų agentūrai „Unian“ teigė manantis, kad rusams svarbi yra žygio į Časiv Jarą kryptis, kad pirmiausia būtų galima žengti į Kostiantynivką, o paskui į Slovjanską ir Kramatorską.
Ekspertas pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos gelbsti aukštumas šiame rajone, tačiau iššūkiai išlieka rimti. Šioje srityje aktuali problema yra ginklų, artilerijos ir minų trūkumas.
Kyjive atsisveikinama su Ukrainos fronte žuvusiu Tadu Tumu: renkasi bendražygiai, atvyko ambasadorius
12:09
Ketvirtadienį Kyjive, Šv. Mikalojaus katedroje, atsisveikinama su Ukrainos fronte nuo Rusijos okupantų rankos žuvusiu pirmuoju Lietuvos kariu savanoriu Tadu Tumu. Po šios ceremonijos lietuvio palaikai sugrįš į Lietuvą.
Ketvirtadienį iki vidurdienio likus apie pusvalandžiui į katedrą renkasi žmonės.
Kaip praneša ten esanti 15min žurnalistė Dominyka Bukšaitytė, karstas su lietuvio palaikais dar neatvežtas, tačiau žmonių čia vis daugiau. Tarp jų instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių salos“ atstovai, kurie ir organizuoja šį T.Tumo pagerbimą.
„Prie katedros plazda ir Lietuvos vėliavos“, – sakė D.Bukšaitytė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Apklausa: dauguma amerikiečių nenori, kad JAV labiau įsitrauktų į karą Ukrainoje
12:07
Naujausia tyrimų centro AP-NORC atlikta apklausa parodė, kad tik nedaugelis amerikiečių nori, kad šalis aktyviau dalyvautų sprendžiant pasaulio problemas, tokias kaip tebesitęsiantis Rusijos plataus masto karas Ukrainoje bei Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože.
Nors Amerikos prisiimtas „pasaulio policininko“ vaidmuo tampa vis labiau ginčytinu klausimu, dauguma demokratų ir respublikonų sutinka, kad JAV neturėtų labiau nei dabar įsitraukti į šiuos konfliktus.
Apklausa rodo, kad 4 iš 10 pilnamečių JAV gyventojų nori, kad Amerika apskritai imtųsi mažiau aktyvaus vaidmens sprendžiant pasaulinius konfliktus. Tik maždaug ketvirtadalis mano, kad JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, o maždaug trečdalis mano, kad dabartinis JAV vaidmuo kalbant apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra pakankamas.
1 102 pilnamečių amerikiečių reprezentatyvi apklausa buvo atlikta AP-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro šių metų vasario 22–26 dienomis, jos maksimali paklaida siekia apie 4,1 procentinio punkto.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Times“: Ukrainos karo belaisviai tapo geidžiama preke Rusijos juodojoje rinkoje
11:49
Rusijos pajėgų kovotojai pradėjo organizuoti juodąją Ukrainos karo belaisvių rinką, skelbia britų leidinys „The Times“.
Ukrainos karo belaisvių koordinavimo štabo atstovas Petro Jacenka žurnalistams teigė, kad ją vykdo čečėnų, etninės grupės iš pietų Rusijos, grupės.
Pasak jo, čečėnai pirkdavo karo belaisvius iš kitų Rusijos pajėgų, kad galėtų juos panaudoti keičiantis belaisviais į savo karius.
„Buvo atvejų, kai jie pirko mūsų sužeistuosius iš Rusijos kariuomenės, vežė juos į Grozną, o paskui keitė į savus“, – komentavo jis.
Čečėnijos pajėgos, vadovaujamos karo vado Ramzano Kadyrovo, per visą invazijos laikotarpį Ukrainoje kovojo Rusijos pusėje.
Tačiau, anot "The Times“, pastaraisiais mėnesiais jos vis dažniau dalyvauja operacijose toliau nuo fronto linijos, todėl turi mažiau galimybių paimti į nelaisvę belaisvių ir vykdyti mainus.
Vienas ukrainiečių karys, 41 metų Viačeslavas Levickis, leidiniui papasakojo, kaip praėjusių metų vasarį Donecko srityje buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau parduotas čečėnams.
Vyras atsidūrė rusų nelaisvėje po mūšio netoli Avdijivkos, kurį surengė taip vadinamos Donecko liaudies respublikos, laikinai okupuoto Ukrainos regiono, kariai.
Pasak V.Levickio, pagrobėjai atsisakė suteikti jam medicininę pagalbą dėl sužeistų kojų bei pilvo ir mušė jį, bandydami priversti atskleisti slaptą informaciją.
Netrukus kariškis buvo nugabentas į Grozną, kur pasveiko ir 2023 m. birželį dalyvavo grupiniuose ukrainiečių belaisvių mainuose į čečėnų belaisvius, pažymėjo „The Times“.
Čečėnijos pajėgos garsėja žiaurumu – šį įvaizdį Kremlius stengėsi sustiprinti, kad įvarytų baimės ukrainiečiams.
V.Levickio nuostabai, čečėnų pagrobėjai su juo elgėsi gana gerai ir suteikė jam skubią medicininę pagalbą. Tačiau, kadangi anksčiau jo sužeidimai nebuvo gydomi, vis dėlto teko amputuoti sužeistą koją ir abi rankas.
Skaičiuojama, kad Rusijos pajėgos į nelaisvę paėmė apie 4 000 ukrainiečių kovotojų, anksčiau pranešė britų leidinys „The Guardian“. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. daugiau kaip 2 500 ukrainiečių dalyvavo apsikeitimuose belaisviais.
Nors Ženevos konvencijoje reikalaujama humaniškai elgtis su visais karo belaisviais, tačiau ne taip aiškiai kalbama apie prekybos belaisviais atvejus. Negana to, nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos pusė nepasižymėjo pagarba šiai konvencijai.
Žvalgybos vadovai perspėja: bus daugiau gąsdinimo, prasideda naujas Šaltasis karas
11:15
Rusija ne tik skiria milžiniškus išteklius karui su Ukraina, bet ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, teigia Lietuvos žvalgyba. Prognozuojama, kad 2024–2025 metais sulauksime vis daugiau priešiškų valstybių organizuojamų nekonvencinių operacijų, apimančių ir fizinio poveikio veiksmus, vandalizmą, istorinių, kultūrinių objektų niokojimą, gąsdinimą.
„Konfrontacija tai nėra tapatu žodžiui karas. Sakome, kad konfrontacija nereiškia, kad karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją žiūrėti kaip į Šaltojo karo versiją numeris du, kuomet šalia mūsų sienų gali atsirasti didžiuliai kiekiai pajėgų, jų judėjimas, didelės pratybos, kurios, be abejo, natūraliai įneša į tarpusavio santykių daugiau rizikos faktorių, dėl ko galėtų kilti karas“, – ataskaitos pristatyme Seime ketvirtadienį kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Plačiau skaitykite ČIA.
TATENA vadovas įspėja neatnaujinti Zaporižios AE veiklos
11:10
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) perspėjo Rusiją, kad ši neatnaujintų savo kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės Pietryčių Ukrainoje veiklos, trečiadienį pranešė jos vadovas Rafaelis Grossi.
Nuo 2022 metų, kai Rusijos pajėgos užėmė elektrinę pirmosiomis plataus masto puolimo prieš Ukrainą dienomis, ji neveikia, o abi pusės viena kitą kaltina dėl dažnų apšaudymų.
R.Grossi taip atsakė į Rusijos branduolinės energetikos operatoriaus pasiūlymą vėl įjungti elektrinę.
„Atkreipiau savo kolegų iš Rusijos dėmesį į tai, kad bet kokie tokie veiksmai pareikalautų daugybės svarstymų“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Grossi, pabrėžęs, kad skubėti nevalia.
„Visų pirma, tai yra aktyvios kovos zona, ir to negalima pamiršti. Antra, ši elektrinė buvo sustabdyta ilgą laiką“, – nurodė jis.
Jis neatmetė galimybės, kad elektrinė kada nors ateityje bus paleista, tačiau teigė, kad tam „reikės atlikti keletą saugos vertinimų“.
Nuo 2022 metų kovo Maskvos užimta elektrinė ne kartą buvo apšaudoma ir atakuojama dronais, be to, ją reikia nuolat prižiūrėti, kad neperkaistų.
R.Grossi teigė, kad jam didžiausią susirūpinimą kelia elektrinės fizinis sveikumas ir galimas išorinio elektros energijos tiekimo nutrūkimas, kuris gali sustabdyti tinkamą jos aušinimą.
Karybos ekspertas: Kupjanskas – kitas Rusijos pajėgų tikslas?
10:27
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad padėtis fronte, nepaisant nedidelių rusų taktinių pasiekimų, išlieka stabili.
„Savo gynybines pozicijas fronto linijoje stiprina ne tik ukrainiečiai, tą patį bando padaryti ir rusai, kol Ukrainos pajėgos jų neišmušė. O ukrainiečiai dar retai, tik kai kuriose vietose, bet gana ryžtingai kontratakuoja.“
Jis atkreipė dėmesį, kad stiprėja Ukrainos karinės aviacijos veikla: šiuo metu jie atakuoja rusų pozicijas prie Krynkų placdarmo, neleisdami rusams jo likviduoti. Tačiau ekspertas pripažino, kad dar neseniai manė, kad ukrainiečiai jį paliks.
„Atakuojama valdomomis bombomis, iš gana saugaus atstumo, bet visgi pavojus būti numuštiems išlieka“, – pastebėjo E.Papečkys ir nurodė, kad rusų aviacijos veikimo intensyvumas, kaip teigiama, sumažėjo per pusę, numetama du kartus mažiau bombų.
Pasak eksperto, padėtis vis dar nelengva, bet kol kas stabili.
„Esu linkęs manyti, kad ji tokia ir išliks iki rinkimų, Kremlius labiau griežtins retoriką prieš Vakarus, mieliau svaidysis žodžiais nei didins aktyvumą fronte. Visgi išlieka tikimybė, kad jiems reikia dienos kitos pasipildymui ir persigrupavimui, po kurio galima vėl sulaukti stipresnio puolimo, kurio pagrindinė kryptis galėtų būti Kupjansko link.“
Karo turizmas į Ukrainą vilioja užsieniečius: atvykusieji nori pamatyti Rusijos invazijos randus
10:01
Važiuojant iš Kyjivo, keliai pasakoja tamsią pirmųjų Rusijos invazijos dienų istoriją. Šimtams automobilių važiuojant link Bučos priemiesčio, greitkeliu aidi dūzgimo garsas, rašoma „The Kyiv Independent“.
„Tai nuo tankų ir sunkiosios technikos. Jie paliko tokias įpjovas asfalte, kurios skleidžia šį bauginantį garsą“, – vasario 27 d. vykusios ekskursijos metu „Kyiv Independent“ sakė gidas Svetas Moisejevas.
Tą patį S.Moisejevas papasakojo dešimtims turistų nuo tada, kai pradėjo karo turizmo ekskursiją netrukus po to, kai 2022 m. balandžio 3 d. Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Kyjivo srities, palikdama nuniokotus miestus ir kaimus.
Kyjivo gyventojas, dirbantis bendrovėje „Capital Tours“, įžvelgė galimybę pasinaudoti savo dešimtmetį trunkančia gido patirtimi ir informuoti užsieniečius apie žiaurią Rusijos invaziją bei surinkti pinigų karo veiksmams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Retas atvejis, kai Rusija paskelbė scenarijų
09:39
Rusijos Gynybos ministerijos leidžiamame kariniame žurnale „Voennaya Mysl“ buvo paskelbtas scenarijus, kaip neva galėtų atrodyti scenarijus, kurio metu užpuolama Rusija. Teigiama, kad tokiu atveju būtų stengiamasi rusams suduoti staigų karinį smūgį, kurį lydėtų specialios operacijos.
Šią savaitę žurnalo straipsnį plačiai citavo Kremliaus propagandos kanalai ir Rusijos žiniasklaida. Tačiau publikacijos „Voennaya Mysl“ interneto svetainėje nebeliko – į tai dėmesį atkreipė leidinys „The Moscow Times“.
Tai buvo vienas iš retų atvejų, kai Kremlius viešai prakalbo apie konkrečius pasirengimus galimoms kitų šalių atakoms prieš Rusiją. Nors „Voennaya Mysl“ nemini konkrečių šalių, kurios neva galėtų surengti ataką, tikėtina, kad Rusija omenyje turi NATO šalis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Vašingtonas karštligiškai ieško lėšų Ukrainai paremti
09:31
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę panaudoti apie 200 mln. dolerių JAV karinių lėšų operatyvinei pagalbai Ukrainai teikti, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Straipsnyje teigiama, kad, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, J.Bideno administracija svarsto, ar gali skirti apie 200 milijonų JAV dolerių iš JAV kariuomenės lėšų neatidėliotinai paramai Ukrainai suteikti, nes Kongresas vis dar blokuoja didesnį pagalbos paketą.
Šios lėšos galėtų būti panaudotos svarbiausiems ginklams, reikmenims ir kitai įrangai tiekti, nes Ukrainai trūksta artilerijos sviedinių, ir tai vyksta tuo metu, kai Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis lėtai žengia į priekį.
„Diskusijos apie nedidelių Pentagono rezervų panaudojimą pabrėžia karštligiškas Baltųjų rūmų pastangas rasti bet kokią įmanomą paramą Ukrainai.
Tačiau galimas finansavimas yra menkas, palyginti su daugiau kaip 61 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai, kurios Kongreso paprašė prezidentas J.Bidenas“, – rašo „Bloomberg“.
Ukrainos partizanai surengė sabotažą Maskvos srityje
09:11
Ukrainos pogrindžio atstovai įvykdė sabotažą geležinkelio objekte Rusijos Maskvos srityje.
Krymo pasipriešinimo judėjimo „Atesh“ kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbiama, kad agentai sunaikino kabelių skydinę netoli Golovkovo geležinkelio stoties Maskvos srities Solnečnogorsko rajone.
Pasak partizanų, tai apsunkino naudojimąsi geležinkelio linija aplink Maskvą, kuri pasitelkiama kariniams tikslams.
„Mūsų tikslas – sustabdyti Vladimiro Putino režimo karinį tiekimą į fronto liniją. Tai galima padaryti“, – pažymėjo pasipriešinimo pajėgos.
Kiek anksčiau partizanai atskleidė naują Rusijos atakos sraigtasparnių buvimo vietą. Paaiškėjo, kad kovinius sraigtasparnius jie dislokuoja ant gamyklos „Azovstal“ griuvėsių. Jau nustatyta keletas privačių namų valdų, kuriose dislokuoti rusų pilotai.
Lietuva grėsmių akivaizdoje: didžiausi priešai ir jų planai
08:55
Lietuvos žvalgybos tarnybos ketvirtadienį pristatė kasmetį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame konstatuojama, kad nuo pernai mūsų šalis netapo saugesnė, pagrindinės grėsmės neatslūgo, o jų šaltiniai – Rusija, Baltarusija ir Kinija – nesikeitė.
Nors karinio pavojaus tikimybė šiuo metu esą mažai tikėtina, gyventojai ir toliau raginami būti budrūs dėl priešiškų jėgų informacinių atakų, bandymų verbuoti, toliau skleidžiamų naratyvų apie „gerus kaimynus“ bei pan.
Dokumentą parengė Antrojo operatyvinių tarnybų (AOTD) ir Valstybės saugumo (VSD) departamentai.
Jame vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.
Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant iki 10 metų perspektyvą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:45
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1160 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 421,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 17 tankų, 51 šarvuotoji kovos mašina, 42 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 53 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 42 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Žvalgyba įtaria, kad Rusijos agentai pavogė NATO susitikimo Vilniuje duomenis
08:41
Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Pasak jų, žvalgybos koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.
„Labai tikėtina, GRU koordinuojama kibernetinė grupuotė paviešino perimtą viešai neprieinamą su susitikimu susijusią informaciją, labai tikėtina, siekdama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje arenoje“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.
„Neatmestina, kad dalis perimtos informacijos bus panaudota planuojant naujas dezinformacijos operacijas“, – įspėjama dokumente.
Praėjusių metų liepą besibaigiant Vilniaus viršūnių susitikimui, socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu.
Įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, tvirtino pasiekę neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinoję už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žvalgyba pasidalijo didžiuoju Rusijos planu: intensyviai ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai prieš Vakarus
07:44
Rusija ne tik skiria milžiniškus išteklius karui su Ukraina, bet ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, teigia Lietuvos žvalgyba.
„Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto, nors jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaitoje.
Ją, kaip ir kasmet, parengė Valstybės saugumo ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentai.
Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius pradėjo vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri išplės Rusijos karinį potencialą Baltijos jūros regione. Jau pradėti numatyti struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai, dalis jų įgyvendinami Kaliningrado srityje bei Rusijos vakarinėje dalyje.
„Ši reforma yra ilgalaikis projektas, pareikalausiantis daug resursų ir užtruksiantis mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų“, – pažymi Lietuvos žvalgybos institucijos.
Pasak jų, bendras reformos įgyvendinimo tempas ir apimtys tiesiogiai priklausys nuo kovos veiksmų Ukrainoje eigos, trukmės ir rezultato.
Žvalgyba pažymi, jog Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau „artimoje perspektyvoje“. Žvalgybos vertinime tai reiškia laikotarpį iki dviejų metų.
Dokumente atkreiptas dėmesys ir į pernai Rusijoje išleistus istorijos vadovėlius, skirtus 10–11 klasių moksleiviams. Pasak žvalgybos, jie svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes atskleidžia ilgalaikius Rusijos tikslus.
„Rusija vadovėliuose vaizduojama kaip su Vakarais kovojanti atskira civilizacija. Taip išreiškiamas Rusijos strateginis siekis kurti su Vakarais konfrontuojančių civilizacijų daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje Rusija turėtų išskirtines teises jai strategiškai svarbiuose regionuose. Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos valdžia tikisi šiais vadovėliais prisidėti prie teigiamo visuomenės požiūrio į ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais formavimo ir pateisinti šiai konfrontacijai skiriamus didelius resursus“, – teigiama ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad karas Ukrainoje Rusijai pernai kainavo gerokai daugiau nei ji planavo. Pirmąjį 2023 metų pusmetį karinės išlaidos viršijo visiems metams oficialiai numatytą sumą, šiemet kariniam biudžetui jau paskirta mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų – daugiau kaip 10 trln. rublių, arba 102 mlrd. eurų.
„Tikroji suma – neabejotinai didesnė, apimanti įslaptintus biudžeto išlaidų punktus. Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – rašoma grėsmių vertinime.
Anot dokumento, Rusija tęsia pasiruošimą vietoj Vakarų karinės apygardos atkurti 2010 metais panaikintas Maskvos ir Leningrado karines apygardas, Karelijoje formuojamas naujas armijos korpusas, o brigados plečiamos iki divizijų.
Žvalgybos institucijos taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą, kurį kontroliuos Rusija.
Jų duomenimis, Baltarusijoje vykdomi darbai atnaujinant ir įrengiant branduoliniam ginklui saugoti skirtą infrastruktūrą.
Be to, Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose yra du pagrindiniai galimi nestrateginių branduolinių ginklų nešėjai: šturmo lėktuvai „Su-25“, dislokuoti šalia Lietuvos esančioje Lydos aviacijos bazėje, ir raketų kompleksai „Iskander“, dislokuoti centrinėje šalies dalyje, Asipovičuose. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų personalas rengiamas dirbti su branduoline ginkluote.
„Nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje tik dar labiau ją susaistys su Rusija ir didins pastarosios pasiryžimą išsaugoti Baltarusijos kontrolę bet kokia kaina“, – nurodoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad pernai Baltarusija iš Rusijos gavo išskirtinai daug kovos technikos ir ginkluotės: raketų kompleksų „Iskander“, galinčių naikinti taikinius 500 kilometrų nuotoliu, šarvuočių BTR-82A bataliono komplektą, oro erdvės gynybos raketų kompleksų S-400 ir atakos sraigtasparnių Mi-35M.
Lietuvos žvalgybos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.
JAV: smūgiai Odesoje rodo skubų pagalbos Ukrainai poreikį
06:43
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Graikijos premjero ir Ukrainos prezidento vizito metu Rusijos suduoti smūgiai Odesos uostui parodė, jog JAV respublikonai turi nustoti blokuoti pagalbos Kyjivui teikimą.
„Šis smūgis – tai dar vienas priminimas, kad Rusija kasdien toliau beatodairiškai puola Ukrainą ir kad Ukrainai skubiai reikia visų pirma priešlėktuvinės gynybos perėmėjų“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai.
Ukrainos pietuose esančioje Odesoje trečiadienį per ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio vizitą griaudėjo sprogimai, pranešė jis žurnalistams.
Per šį išpuolį vizito metu žuvo penki žmonės, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Rusija pareiškė, kad jos smūgis Ukrainos Odesoje pataikė į jūrinių dronų gamybos objektą.
Analitikai įvertino Ukrainos galimybes perimti iniciatyvą iš rusų fronte
06:35
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai mano, kad operatyvinio tikslingumo požiūriu Ukraina turėtų perimti iniciatyvą iš Rusijos pajėgų, tačiau delsimas suteikti Vakarų pagalbą atitolins gynybos pajėgų pastangas.
Kovo 6 d. Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas pareiškė, kad Ukraina bandys perimti iniciatyvą ir 2024 m. vykdyti kontrpuolimą.
Analitikų nuomone, Ukrainos bandymas perimti iniciatyvą 2024 m. yra pateisinamas operatyvinio tikslingumo požiūriu.
„Rusija galės nustatyti kovos veiksmų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus tol, kol išlaikys iniciatyvą visame operacijų teatre, o tai gali leisti Rusijos Federacijai priversti Ukrainą išleisti medžiagas ir gyvąją jėgą reaktyvioms gynybinėms operacijoms, atimant iš Ukrainos galimybę sukaupti medžiagų, reikalingų būsimoms kontrpuolimo operacijoms“, – sakoma pranešime.
Analitikai toliau vertina, kad Ukrainai būtų neprotinga atsisakyti iniciatyvos pranašumo visame Rusijos operacijų lauke ilgiau nei būtina.
Tačiau ekspertai priduria, kad tolesnis delsimas teikti Vakarų saugumo pagalbą gali atitolinti Ukrainos pastangas susigrąžinti iniciatyvą.
„Įrangos ir šaudmenų trūkumas verčia Ukrainos karius jas papildyti, o neužtikrintumas dėl būsimos pagalbos greičiausiai riboja Ukrainos operatyvinį planavimą.
Vėluojanti svarbiausia pagalba privers Ukrainą priimti sudėtingus sprendimus dėl išteklių paskirstymo tarp būsimų operacijai svarbių kontrpuolimo operacijų ir šiuo metu vykstančių Ukrainos gynybinių operacijų prieš Rusijos užpuolikus, kurie šiuo metu turi iniciatyvą“, – pažymima apžvalgoje.
