Ukrainos pilotai galingai smogė rusų valdymo centrui: parodė vaizdo įrašą

JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad atsisakymas teikti karinę pagalbą Ukrainai gali lemti didelius šalies teritorinius nuostolius šiais metais.

JAV Senato Žvalgybos komiteto posėdyje jis sakė, kad neseniai Ukrainoje lankėsi jau dešimtą kartą. CŽV vertinimu, gavusi papildomą pagalbą, Ukraina galės išlaikyti savo pozicijas fronto linijoje iki 2024 m. pabaigos ir kitų metų pradžios, o tai leis jai „derėtis iš stipresnės pozicijos“, pridūrė W.Burnsas.

Vida Press nuotr./Williamas Burnsas

„Manau, kad be papildomos pagalbos 2024 m. Ukrainoje pamatysime „dar daugiau Avdijivkos“. Ir tai, man atrodo, būtų didžiulė istorinė Jungtinių Valstijų klaida“, – pabrėžė CŽV direktorius.

Vasario 17-osios naktį vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė apie Ukrainos karių pasitraukimą iš Avdijivkos, kurią jie didvyriškai gynė.

Operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadovybė pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos, palikusios miestą, užėmė gynybines pozicijas tam tikrose linijose.

Pasak „The New York Times“, Rusijos okupacinių pajėgų puolimas šia kryptimi šiuo metu yra sustojęs, tačiau okupantai išlaiko iniciatyvą mūšio lauke.

Šiuo metu materialinės paramos Ukrainai teikimas yra aktualesnė problema nei bet kada per pastaruosius dvejus karo metus. Tačiau karo nusikaltėlių kontroliuojamą Rusijos turtą – vertybinius popierius ir pinigus – Vakarų šalys laiko įšaldytą ir neliečiamą. Kodėl nėra priimama sprendimų?

Diskusijos dėl paramos paketų užsitęsė ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijose, kur žemieji parlamento rūmai vis dar negali priimti sprendimo dėl 60 mlrd.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tuo tarpu Europos Sąjunga, Didžiojo septyneto šalys ir Australija įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio bendra vertė siekia apie 260 mlrd. eurų.

Teisiniu požiūriu tai yra vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių Ukrainai, dėl kurio panaudojimo diskutuojama jau seniai.

Iš pradžių tikėtasi, kad įšaldytas turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui, tačiau dabar daug aktualesnis tapo ginkluotųjų pajėgų, kurioms trūksta šaudmenų ir kitų išteklių pasipriešinti skaitlingesniam užpuolikui, paramos klausimas.

Ekspertų skaičiavimais, Ukrainai kasmet reikia apie 100 mlrd. eurų okupantams atremti ir dar apie 50 mlrd. eurų atstatymui.

Priežastys, dėl kurių iki šiol neįgyvendintas Rusijos turto konfiskavimas, yra ir ekonominės, ir teisinės, ir politinės aplinkybės, ir gana rimti nesutarimai tarp šalių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos okupacinių pajėgų veržimąsi netoli Marjinkos, Donecko srityje. Apie tai praneša BILD.

Kaip rašo leidinio atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Repke, remdamasis filmuota medžiaga iš fronto linijos, užėmus Marjinkos griuvėsius Donecko srityje, okupacinės pajėgos bando judėti į vakarus. Pirmoji gyvenvietė priešo kariuomenės kelyje yra Georgjevka.

„Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos šarvuočių puolimą į šiaurę nuo Georgjevkos Donecko srityje“, – sakė J.Repke.

Ukrainos nacionalinės gvardijos ketvirtosios brigados „Rubežas“ artilerijos karininkas Vladimiras Nazarenko sakė, kad padėtis Bachmuto kryptimi yra sudėtinga, bet kontroliuojama. Pasak jo, priešas nė minutei nenustoja bandyti veržtis į priekį, „mūšiai tęsiasi ne šimtus, o dešimtis metrų, priešas bando veržtis į priekį ne tik pėstininkais, bet ir remiamas artilerijos smūgių“.

Tuo tarpu ukrainiečių pilotai pradėjo galingą laivo, kuriame buvo įsikūręs priešo valdymo centras, puolimą. Tai pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši praėjusią savaitę prieš jos karius panaudojo dešimtis granatų su nuodingomis medžiagomis, teigiama pranešimuose.

Dėl šių cheminių medžiagų Ukrainos kariai Zaporižioje duso ir ašarojo, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Tavrijos operatyvinės ir taktinės grupės ryšių su visuomene vadovu Dmytro Lykhovijumi.

„Kalbant apie Zaporižią ir šį fronto ruožą, yra nerimą keliančios informacijos – rusai vis dažniau naudoja šaudmenis su nuodinga medžiaga“, – sakė jis Ukrainos televizijai.

„Per praėjusią savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, buvo numesta apie 60 granatų su nuodinga dusinančia-smilkstančia medžiaga, dažniausiai chloropikrinu ar kažkuo panašiu.“

Rusija viešai nekomentavo šių teiginių, tačiau anksčiau ji neigė, kad per konfliktą naudojo cheminį ginklą.

Lenkijoje prie sienos su Ukraina vykstančių protestų dalyviai ir lenkų policija neleidžia autobusams kirsti sienos abiem kryptimis, pirmadienį sakė Ukrainos vicepremjeras Oleksandras Kubrakovas.

Lenkų ūkininkai nuo praėjusių metų protestuoja prieš Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias kai kurie Ukrainos žemės ūkio produktai į ES rinkas gali patekti be tarifų. Lenkų ūkininkai teigia, kad dėl to smuko jų produkcijos kaina ir kad produkciją dabar sunku parduoti vidaus rinkoje.

O. Kubrakovas, kuris taip pat yra infrastruktūros ministras, socialiniame tinkle „X“ angliškai parašė: „Yra nemalonių naujienų nuo blokuojamos Lenkijos sienos. Protestuotojai ir policija stabdo autobusus, važiuojančius į Lenkiją ir iš jos. Keleiviai sustabdomi be jokio paaiškinimo.“

Kirill Chubotin/UKRINFORM/SIPA / Kirill Chubotin/UKRINFORM/SIPA

„Pabrėžiame, kad šie veiksmai Ukrainos piliečių atžvilgiu yra nepriimtini“, – sakė jis.

„Per karą Ukrainoje tokių autobusų keleiviai yra moterys su mažais vaikais, socialiai pažeidžiamų kategorijų [žmonės], kariškiai, grįžtantys iš mokymų ar važiuojantys į juos, tranzitu keliaujantys žmonės. Bandymas paversti juos protesto įkaitais atrodo nederamas civilizuotam pasauliui“, – rašė O. Kubrakovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukraina pirmadienį iškvietė Vatikano pasiuntinį Kyjive, popiežiui Pranciškui pareiškus, kad Kyjivas turėtų svarstyti galimybę kare su Rusija „iškelti baltą vėliavą“.

Šis popiežiaus komentaras sukėlė pasipiktinimą Kyjive.

„Dėl popiežiaus Pranciškaus pareiškimų apaštališkasis nuncijus buvo pakviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje, pavartojant terminą Vatikano diplomatams pavadinti.

Pranešime sakoma, jog nuncijui Visvaldui Kulbokui buvo pasakyta, kad Kyjivas yra nusivylęs pontifiko žodžiais, skatinančiais Rusiją ir toliau nepaisyti tarptautinės teisės.

„Šventojo Sosto vadovas turėtų pasiųsti signalų tarptautinei bendruomenei apie būtinybę tuojau pat suvienyti jėgas ir užtikrinti gėrio pergalę prieš blogį“, – nurodė ministerija.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Rusijos puolimas Ukrainoje buvo sustabdytas ir kad ukrainiečių kariuomenės padėtis dabar yra daug geresnė nei buvo pastaruosius tris mėnesius.

V. Zelenskis prancūzų transliuotojui „BFM TV“ taip pat sakė, kad Ukraina stato daugiau kaip 1 tūkst. km įtvirtinimų.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tvirtino, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per jų susitikimą jam pasakė, jog neduotų „nė skatiko“ kariaujančiai Ukrainai.

V.Orbanas – vienintelis Europos Sąjungos lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis ryšius su Kremliumi – penktadienį buvo nuvykęs į Floridą susitikti su, jo žodžiais, savo geru draugu D. Trumpu. Vengrų premjeras ne kartą reiškė viltį, kad respublikonas D. Trumpas po rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų sugrįš į valdžią.

V.Orbanas

Vėlai sekmadienį pasakodamas apie savo vizitą visuomeniniam transliuotojui M1, V. Orbanas sakė, kad su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ kalbėjosi apie karą Ukrainoje.

„Jo labai aiški vizija ir su ja sunku nesutikti. Jis sako štai ką: visų pirma jis neduos nė skatiko Ukrainos ir Rusijos kare, – kalbėjo V. Orbanas. – Štai kodėl karas baigsis – nes akivaizdu, kad Ukraina pati negali išsilaikyti [...]. Jei amerikiečiai neduos pinigų, vieni europiečiai negalės finansuoti šio karo. O tada karas baigsis.“

Visą tekstą skaitykite čia.

Vasario pradžioje pasirodęs JAV žurnalisto Tuckerio Carlsono interviu su Vladimiru Putinu sulaukė daug dėmesio ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose. Nors tai – pirmasis interviu, kurį V.Putinas davė Vakarų žurnalistui nuo pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžios, jis buvo įvertintas neigiamai. Nes jame nebuvo aptartos svarbios ir aktualios problemos, žurnalistas elgėsi pasyviai, leisdamas V.Putinui skleisti melagienas, net nemėgindamas konfrontuoti.

Ir nors po interviu praėjo jau mėnuo, ekspertai tebeturi pastabų. Šįkart apie jį pakalbėjome su Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentu, daktaru Viktoru Denisenko.

– Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai, pažiūrėjus T.Carlsono ir V.Putino interviu?

– Na, mano įspūdžiai, ko gero, – kaip daugelio. Gana liūdna žiūrėti, kai žmogus, kuris save pozicionuoja kaip žurnalistą, turėdamas galimybę pakalbinti tokią asmenybę, to neišnaudoja tikrai žurnalistikai, ir, iš esmės, atlieka patogaus klausytojo vaidmenį.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Viktoras Denisenko

– Kaip įvertintumėte žurnalisto ir pašnekovo santykį?

– Sunku pasakyti. Kai turime politiką ir žurnalistą, norėtųsi, kad žurnalistas iš tikrųjų užduotų aktualius ir aštrius klausimus, reaguotų į pašnekovo tam tikras kontroversiškas mintis ar nusišnekėjimus. Žurnalistas, mano požiūriu, turėtų būti geriau pasirengęs tokio pobūdžio pokalbiui.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijoje šiais metais buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Pietų Korėjos pilietis ir jis dabar yra laikomas kalėjime Maskvoje, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pranešime teigiama, kad šis atvejis laikomas itin slaptu ir kad įtariamasis Baek Won-soonas buvo sulaikytas Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Tai pirmas kartas, kai Rusija sulaiko Pietų Korėjos pilietį dėl nusikalstamo šnipinėjimo, nurodė TASS.

„Kaip teigia TASS šaltinis teisėsaugos agentūrose, Baek Won-soonas perdavė valstybės paslapties informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms“, – sakoma pranešime.

Įtariamasis buvo perkeltas iš Vladivostoko į Maskvą tolesniam tyrimui ir yra laikomas liūdnai pagarsėjusiame Lefortovo kalėjime.

Šiame kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, šiuo metu taip pat yra laikomas JAV reporteris Evanas Gershkovichas. Jis yra kaltinamas šnipinėjimu, bet kaltinimus neigia.

Už šnipinėjimą Rusijoje gali būti skirta įkalinimo iki 20 metų bausmė.

Rusija 2022-aisias, Seului įvedus sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, paskelbė Pietų Korėją „nedraugiška šalimi“.

Vėliau Kremlius užmezgė glaudesnius ekonominius ir karinius ryšius su Seulo nesutaikoma priešininke Šiaurės Korėja, privertusius Pietų Korėją sunerimti.