Ukrainos pilotai galingai smogė rusų valdymo centrui: parodė vaizdo įrašą

JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad atsisakymas teikti karinę pagalbą Ukrainai gali lemti didelius šalies teritorinius nuostolius šiais metais.

JAV Senato Žvalgybos komiteto posėdyje jis sakė, kad neseniai Ukrainoje lankėsi jau dešimtą kartą. CŽV vertinimu, gavusi papildomą pagalbą, Ukraina galės išlaikyti savo pozicijas fronto linijoje iki 2024 m. pabaigos ir kitų metų pradžios, o tai leis jai „derėtis iš stipresnės pozicijos“, pridūrė W.Burnsas.

Vida Press nuotr./Williamas Burnsas

„Manau, kad be papildomos pagalbos 2024 m. Ukrainoje pamatysime „dar daugiau Avdijivkos“. Ir tai, man atrodo, būtų didžiulė istorinė Jungtinių Valstijų klaida“, – pabrėžė CŽV direktorius.

Vasario 17-osios naktį vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė apie Ukrainos karių pasitraukimą iš Avdijivkos, kurią jie didvyriškai gynė.

Operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadovybė pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos, palikusios miestą, užėmė gynybines pozicijas tam tikrose linijose.

Pasak „The New York Times“, Rusijos okupacinių pajėgų puolimas šia kryptimi šiuo metu yra sustojęs, tačiau okupantai išlaiko iniciatyvą mūšio lauke.

Šiuo metu materialinės paramos Ukrainai teikimas yra aktualesnė problema nei bet kada per pastaruosius dvejus karo metus. Tačiau karo nusikaltėlių kontroliuojamą Rusijos turtą – vertybinius popierius ir pinigus – Vakarų šalys laiko įšaldytą ir neliečiamą. Kodėl nėra priimama sprendimų?

Diskusijos dėl paramos paketų užsitęsė ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijose, kur žemieji parlamento rūmai vis dar negali priimti sprendimo dėl 60 mlrd.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tuo tarpu Europos Sąjunga, Didžiojo septyneto šalys ir Australija įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio bendra vertė siekia apie 260 mlrd. eurų.

Teisiniu požiūriu tai yra vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių Ukrainai, dėl kurio panaudojimo diskutuojama jau seniai.

Iš pradžių tikėtasi, kad įšaldytas turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui, tačiau dabar daug aktualesnis tapo ginkluotųjų pajėgų, kurioms trūksta šaudmenų ir kitų išteklių pasipriešinti skaitlingesniam užpuolikui, paramos klausimas.

Ekspertų skaičiavimais, Ukrainai kasmet reikia apie 100 mlrd. eurų okupantams atremti ir dar apie 50 mlrd. eurų atstatymui.

Priežastys, dėl kurių iki šiol neįgyvendintas Rusijos turto konfiskavimas, yra ir ekonominės, ir teisinės, ir politinės aplinkybės, ir gana rimti nesutarimai tarp šalių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos okupacinių pajėgų veržimąsi netoli Marjinkos, Donecko srityje. Apie tai praneša BILD.

Kaip rašo leidinio atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Repke, remdamasis filmuota medžiaga iš fronto linijos, užėmus Marjinkos griuvėsius Donecko srityje, okupacinės pajėgos bando judėti į vakarus. Pirmoji gyvenvietė priešo kariuomenės kelyje yra Georgjevka.

„Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos šarvuočių puolimą į šiaurę nuo Georgjevkos Donecko srityje“, – sakė J.Repke.

Ukrainos nacionalinės gvardijos ketvirtosios brigados „Rubežas“ artilerijos karininkas Vladimiras Nazarenko sakė, kad padėtis Bachmuto kryptimi yra sudėtinga, bet kontroliuojama. Pasak jo, priešas nė minutei nenustoja bandyti veržtis į priekį, „mūšiai tęsiasi ne šimtus, o dešimtis metrų, priešas bando veržtis į priekį ne tik pėstininkais, bet ir remiamas artilerijos smūgių“.

Tuo tarpu ukrainiečių pilotai pradėjo galingą laivo, kuriame buvo įsikūręs priešo valdymo centras, puolimą. Tai pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši praėjusią savaitę prieš jos karius panaudojo dešimtis granatų su nuodingomis medžiagomis, teigiama pranešimuose.

Dėl šių cheminių medžiagų Ukrainos kariai Zaporižioje duso ir ašarojo, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Tavrijos operatyvinės ir taktinės grupės ryšių su visuomene vadovu Dmytro Lykhovijumi.

„Kalbant apie Zaporižią ir šį fronto ruožą, yra nerimą keliančios informacijos – rusai vis dažniau naudoja šaudmenis su nuodinga medžiaga“, – sakė jis Ukrainos televizijai.

„Per praėjusią savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, buvo numesta apie 60 granatų su nuodinga dusinančia-smilkstančia medžiaga, dažniausiai chloropikrinu ar kažkuo panašiu.“

Rusija viešai nekomentavo šių teiginių, tačiau anksčiau ji neigė, kad per konfliktą naudojo cheminį ginklą.

Lenkijoje prie sienos su Ukraina vykstančių protestų dalyviai ir lenkų policija neleidžia autobusams kirsti sienos abiem kryptimis, pirmadienį sakė Ukrainos vicepremjeras Oleksandras Kubrakovas.

Lenkų ūkininkai nuo praėjusių metų protestuoja prieš Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias kai kurie Ukrainos žemės ūkio produktai į ES rinkas gali patekti be tarifų. Lenkų ūkininkai teigia, kad dėl to smuko jų produkcijos kaina ir kad produkciją dabar sunku parduoti vidaus rinkoje.

O. Kubrakovas, kuris taip pat yra infrastruktūros ministras, socialiniame tinkle „X“ angliškai parašė: „Yra nemalonių naujienų nuo blokuojamos Lenkijos sienos. Protestuotojai ir policija stabdo autobusus, važiuojančius į Lenkiją ir iš jos. Keleiviai sustabdomi be jokio paaiškinimo.“

Kirill Chubotin/UKRINFORM/SIPA / Kirill Chubotin/UKRINFORM/SIPA

„Pabrėžiame, kad šie veiksmai Ukrainos piliečių atžvilgiu yra nepriimtini“, – sakė jis.

„Per karą Ukrainoje tokių autobusų keleiviai yra moterys su mažais vaikais, socialiai pažeidžiamų kategorijų [žmonės], kariškiai, grįžtantys iš mokymų ar važiuojantys į juos, tranzitu keliaujantys žmonės. Bandymas paversti juos protesto įkaitais atrodo nederamas civilizuotam pasauliui“, – rašė O. Kubrakovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukraina pirmadienį iškvietė Vatikano pasiuntinį Kyjive, popiežiui Pranciškui pareiškus, kad Kyjivas turėtų svarstyti galimybę kare su Rusija „iškelti baltą vėliavą“.

Šis popiežiaus komentaras sukėlė pasipiktinimą Kyjive.

„Dėl popiežiaus Pranciškaus pareiškimų apaštališkasis nuncijus buvo pakviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje, pavartojant terminą Vatikano diplomatams pavadinti.

Pranešime sakoma, jog nuncijui Visvaldui Kulbokui buvo pasakyta, kad Kyjivas yra nusivylęs pontifiko žodžiais, skatinančiais Rusiją ir toliau nepaisyti tarptautinės teisės.

„Šventojo Sosto vadovas turėtų pasiųsti signalų tarptautinei bendruomenei apie būtinybę tuojau pat suvienyti jėgas ir užtikrinti gėrio pergalę prieš blogį“, – nurodė ministerija.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Rusijos puolimas Ukrainoje buvo sustabdytas ir kad ukrainiečių kariuomenės padėtis dabar yra daug geresnė nei buvo pastaruosius tris mėnesius.

V. Zelenskis prancūzų transliuotojui „BFM TV“ taip pat sakė, kad Ukraina stato daugiau kaip 1 tūkst. km įtvirtinimų.

Ukrainos kariuomenė toliau smogia Rusijos Federacijos okupacinėms pajėgoms – sunaikintas priešo kontrolės centras.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas. Jis pažymėjo, kad ataką prieš rusų kontrolės centrą, esantį laive, surengė Ukrainos lakūnai.

„Dėkoju lakūnams už sėkmingą kovinį darbą priešo valdymo centre“, – rašė M.Oleščiukas.

Karinių oro pajėgų vadas taip pat paskelbė smūgio vaizdo įrašą:

Generolas leitenantas nepateikė jokios kitos informacijos. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, priešo kontrolės punktas buvo ant seklumos stovinčio laivo.

„Ukrainos tiesos“ duomenimis, koviniai veiksmai buvo vykdomi pirmadienį, kovo 11 d., Chersono srityje.

Nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios, remiantis oficialia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo statistika, buvo sunaikinta 424 980 rusų užpuolikų. Rusai taip pat neteko daugiau kaip 600 lėktuvų, beveik 13 tūkst. šarvuočių, 6 739 tankų ir tūkstančių kitos technikos. Be to, buvo sunaikinti 27 priešo laivai ir kateriai.

Vien per pastarąją parą, kovo 10 d., buvo likviduota 920 užpuolikų. Į sekmadienio priešo nuostolių statistiką taip pat įtraukti 8 tankai, 24 šarvuotos kovos mašinos, 33 artilerijos sistemos, 1 MLRS, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos ir kita įranga.

Taip pat pranešta, kad kare su Ukraina žuvo vienas iš Rusijos nacionalinės gvardijos specialiojo greitojo reagavimo būrio „Achmat“ vadų. Tai įvyko Rabotynės kryptimi, Zaporižios srityje. Tuo pat metu likviduoto užpuoliko pavardė ir laipsnis neminimi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tvirtino, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per jų susitikimą jam pasakė, jog neduotų „nė skatiko“ kariaujančiai Ukrainai.

V.Orbanas – vienintelis Europos Sąjungos lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis ryšius su Kremliumi – penktadienį buvo nuvykęs į Floridą susitikti su, jo žodžiais, savo geru draugu D. Trumpu. Vengrų premjeras ne kartą reiškė viltį, kad respublikonas D. Trumpas po rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų sugrįš į valdžią.

V.Orbanas

Vėlai sekmadienį pasakodamas apie savo vizitą visuomeniniam transliuotojui M1, V. Orbanas sakė, kad su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ kalbėjosi apie karą Ukrainoje.

„Jo labai aiški vizija ir su ja sunku nesutikti. Jis sako štai ką: visų pirma jis neduos nė skatiko Ukrainos ir Rusijos kare, – kalbėjo V. Orbanas. – Štai kodėl karas baigsis – nes akivaizdu, kad Ukraina pati negali išsilaikyti [...]. Jei amerikiečiai neduos pinigų, vieni europiečiai negalės finansuoti šio karo. O tada karas baigsis.“

Visą tekstą skaitykite čia.

Vasario pradžioje pasirodęs JAV žurnalisto Tuckerio Carlsono interviu su Vladimiru Putinu sulaukė daug dėmesio ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose. Nors tai – pirmasis interviu, kurį V.Putinas davė Vakarų žurnalistui nuo pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžios, jis buvo įvertintas neigiamai. Nes jame nebuvo aptartos svarbios ir aktualios problemos, žurnalistas elgėsi pasyviai, leisdamas V.Putinui skleisti melagienas, net nemėgindamas konfrontuoti.

Ir nors po interviu praėjo jau mėnuo, ekspertai tebeturi pastabų. Šįkart apie jį pakalbėjome su Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentu, daktaru Viktoru Denisenko.

– Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai, pažiūrėjus T.Carlsono ir V.Putino interviu?

– Na, mano įspūdžiai, ko gero, – kaip daugelio. Gana liūdna žiūrėti, kai žmogus, kuris save pozicionuoja kaip žurnalistą, turėdamas galimybę pakalbinti tokią asmenybę, to neišnaudoja tikrai žurnalistikai, ir, iš esmės, atlieka patogaus klausytojo vaidmenį.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Viktoras Denisenko

– Kaip įvertintumėte žurnalisto ir pašnekovo santykį?

– Sunku pasakyti. Kai turime politiką ir žurnalistą, norėtųsi, kad žurnalistas iš tikrųjų užduotų aktualius ir aštrius klausimus, reaguotų į pašnekovo tam tikras kontroversiškas mintis ar nusišnekėjimus. Žurnalistas, mano požiūriu, turėtų būti geriau pasirengęs tokio pobūdžio pokalbiui.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijoje šiais metais buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Pietų Korėjos pilietis ir jis dabar yra laikomas kalėjime Maskvoje, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pranešime teigiama, kad šis atvejis laikomas itin slaptu ir kad įtariamasis Baek Won-soonas buvo sulaikytas Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Tai pirmas kartas, kai Rusija sulaiko Pietų Korėjos pilietį dėl nusikalstamo šnipinėjimo, nurodė TASS.

„Kaip teigia TASS šaltinis teisėsaugos agentūrose, Baek Won-soonas perdavė valstybės paslapties informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms“, – sakoma pranešime.

Įtariamasis buvo perkeltas iš Vladivostoko į Maskvą tolesniam tyrimui ir yra laikomas liūdnai pagarsėjusiame Lefortovo kalėjime.

Šiame kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, šiuo metu taip pat yra laikomas JAV reporteris Evanas Gershkovichas. Jis yra kaltinamas šnipinėjimu, bet kaltinimus neigia.

Už šnipinėjimą Rusijoje gali būti skirta įkalinimo iki 20 metų bausmė.

Rusija 2022-aisias, Seului įvedus sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, paskelbė Pietų Korėją „nedraugiška šalimi“.

Vėliau Kremlius užmezgė glaudesnius ekonominius ir karinius ryšius su Seulo nesutaikoma priešininke Šiaurės Korėja, privertusius Pietų Korėją sunerimti.

JT žmogaus teisių ekspertas Rusijoje pareiškė, kad už Aleksejaus Navalno mirtį yra atsakinga Maskva, nes jis buvo nužudytas kalėjime arba mirė dėl kankinimams prilygstančių kalinimo sąlygų.

„Taigi Rusijos vyriausybė vienaip ar kitaip yra atsakinga už jo mirtį“, – sakė Mariana Katzarova agentūrai „Reuters“ JT Ženevoje vykusio renginio, skirto Rusijos politiniams kaliniams, kuluaruose.

Rusijos žvalgybos vadovas anksčiau sakė, kad vasario 16 d. Arkties kalėjime miręs A. Navalnas mirė natūralia mirtimi. Kremlius neigė, kad yra susijęs su jo mirtimi, tačiau Vakarų lyderiai sakė, kad laiko Kremlių už tai atsakingu.

„Scanpix“/AP nuotr./Liudmila Navalnaja (kairėje) ir Ala Abrosimova prie Aleksejaus Navalno kapo

N. Katzarova perspėjo, kad ir kitus Rusijoje sulaikytus asmenis gali ištikti toks pat likimas kaip A.Navalno, sakydama, kad „labai nerimauja“ dėl opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos ir kitų.

„Nuo tada, kai mirė Aleksejus Navalnas, nėra dienos, kad neklaustume savęs, kas bus kitas Navalnas?“ – sakė ji. „Ir tikrai bus kitas Navalnas, jei bus tokio lygio represijos“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį atsiribojo nuo Emmanuelio Macrono pareiškimo, kad Vakarų sąjungininkės neturėtų atmesti galimybės siųsti karius į Ukrainą.

„NATO neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, NATO nėra šio konflikto dalis, kaip nėra ir NATO sąjungininkės“, – sakė J.Stoltenbergas interviu agentūrai „Reuters“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Praėjusią savaitę E.Macronas iškėlė mintį, kad į šalį potencialiai galėtų būti dislokuoti Prancūzijos kariai, teigiama pranešimuose iš Paryžiaus.

Jis sakė, kad net jei atskiros NATO šalys siųstų karius į Ukrainą, tai turėtų įtakos visam aljansui, nes jo nares saisto kolektyvinės gynybos paktas.

Paklaustas, ar Prancūzijos prezidentas nepadarė klaidos kalbėdamas apie „strateginį dviprasmiškumą“ dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, jis atsakė: „Manau, kad svarbu, jog konsultuotumėmės ir turėtume bendrą požiūrį į šias svarbias temas, nes jos svarbios mums visiems“.

Baltarusija pradėjo tikrinti savo ginkluotųjų pajėgų „kovinę parengtį“, pranešė šalies gynybos ministerija.

„Telegram" paskelbtame pranešime teigiama, kad ginkluotosios pajėgos atliks „išsamius“ formuočių ir karinių dalinių patikrinimus.

„Personalas turės persikelti į paskirtas vietoves ir atlikti daugybę pratybų ir mokymų, įskaitant kovinį šaudymą“, – sakoma pranešime.

Patikrinimo laikotarpiu galimi „laikini civilinio transporto judėjimo viešuosiuose keliuose ir teritorijose apribojimai“, priduriama jame.

Rusijos kaimynės ir sąjungininkės pranešimas paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad NATO pajėgos jau yra Ukrainoje.

Rusija ne kartą įspėjo, kad neišvengiamai kils tiesioginis jos ir NATO konfliktas, jei į Ukrainą bus atsiųstos užsienio pajėgos.

Praėjusiais metais Maskva, kaip pranešama, perkėlė dalį savo taktinių branduolinių ginklų į Baltarusiją, o tai sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.

Tuo metu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad šiuo žingsniu buvo siekiama atgrasyti NATO narę Lenkiją, su kuria šalis turi bendrą sieną, nuo bet kokių veiksmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Ukrainą turi nuvykti artimiausiomis savaitėmis, paskelbė prezidentūra, taip, regis, vėl atidėdama vizitą, kuris jau turėjo įvykti.

Iš pradžių E.Macronas sakė, kad Ukrainoje lankysis vasarį, o paskui užsiminė, kad vizitas įvyks iki kovo vidurio.

Tai būtų antras E.Macrono apsilankymas Ukrainoje nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24 dieną. Pirmą kartą jis Kyjive lankėsi 2022-ųjų birželį, drauge su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir tuometiniu Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.

Mathilde MAZARS/POOL/SIPA / Mathilde MAZARS/POOL/SIPA

Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijos prezidentas piktino Rusiją savo raginimais didinti paramą Ukrainai. Praėjusią savaitę Kremlius įspėjo, kad E.Macronas vis labiau įtraukia Prancūziją į konfliktą Ukrainoje.

Sekmadienį vakare E. Macronas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sutarė toliau palaikyti glaudų ryšį, sakoma Eliziejaus laukų pareiškime. Jame priduriama, kad E. Macrono vizitas Ukrainoje turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.

Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad E. Macrono vizitas buvo ne kartą atidėtas dėl susirūpinimo saugumu. E. Macronas Paryžiuje V. Zelenskį priėmė vasario viduryje; abu jie tuomet pasirašė dvišalį saugumo paktą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Lenkijos užsienio reikalų ministras rizikuoja sukelti dar vieną skandalingą diskusiją pareiškęs, kad „NATO kariai jau yra Ukrainoje“.

Kalbėdamas konferencijoje, skirtoje Lenkijos įstojimo į NATO aljansą 25-osioms metinėms paminėti, Radoslawas Sikorskis neatskleidė konkrečių dalyvaujančių šalių, tačiau padėkojo joms už dalyvavimą.

„Ukrainoje jau yra NATO karių. Norėčiau padėkoti tų šalių ambasadoriams, kurie prisiėmė šią riziką. Šios šalys žino, kas jie tokie, bet aš negaliu jų atskleisti. Priešingai nei kiti politikai, aš tų šalių neįvardysiu“, – sakė jis.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vadų pasikeitimo ceremonija

Neaišku, kokioms funkcijoms atlikti naudojami kariai.

Tai įvyko po to, kai nutekintame telefoniniame pokalbyje buvo girdėti, kaip Vokietijos kariuomenės pareigūnai užsiminė, kad Didžiosios Britanijos kariai tarnauja Ukrainoje.

Anksčiau Jungtinė Karalystė sakė, kad į šalį pasiuntė nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau didelio masto dislokavimo nenumatė.

Rusija įspėjo, kad jei į Ukrainą būtų siunčiami užsienio kariai, neišvengiamai kiltų tiesioginis jos ir NATO konfliktas.

Pareiškimas paskelbtas vykstant vis didesnėms diskusijoms po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytų pastabų dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje.

Vasario 26 d. kalbėdamas konferencijoje Paryžiuje, jis neatmetė galimybės siųsti NATO karius į Ukrainą, tuo sukeldamas ginčus Vakarų diplomatinėje erdvėje.

„Šiuo metu nėra sutarimo dėl karių siuntimo. Tačiau šiuo klausimu ateityje nereikėtų nieko atmesti“, – sakė E. Macronas konferencijoje Paryžiuje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Tačiau vėlesniuose kitų Vakarų lyderių, įskaitant Jungtines Valstijas, pareiškimuose ši galimybė buvo atmesta, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas tokių planų neturi.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo apie tiesioginio Rusijos ir NATO konflikto neišvengiamumą, jei Ukrainoje atsirastų užsienio kariuomenė.

Vėliau E. Macronas patikslino Prancūzijos poziciją, pareikšdamas, kad nors šalis ieško galimybių paremti Ukrainą, šiuo metu ji nesvarsto galimybės siųsti savo karinį kontingentą į regioną.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Rusija gali pradėti deportuoti laikinai okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius, kurie atsisako priimti Rusijos pasus.

„2023 m. balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išleido dekretą, pagal kurį laikinai nekontroliuojamų teritorijų gyventojai, atsisakę Rusijos pasų, taps užsienio piliečiais arba asmenimis be pilietybės. Tokie asmenys turi teisę likti okupuotose teritorijose tik iki 2024 m. liepos 1 d.“, – teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Po šios datos Rusijos valdžios institucijos gali pradėti deportuoti arba sulaikyti pasų atsisakiusius ukrainiečius. Cituodama Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą, žvalgyba pažymi, kad apie 2,8 mln. ukrainiečių okupuotose teritorijose pasiėmė Rusijos pasus.

„Rusija suteikia galimybę naudotis medicininėmis, socialinėmis ir kitomis paslaugomis tik tiems asmenims, kurie turi šį pasą“, – rašo žvalgyba, aiškindama, kodėl ukrainiečiai sutinka priimti Rusijos pasus.

Be to, jie priminė buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo žodžius, kai jis sakė, kad žmonės, neturintys rusiškų pasų, gali būti perkelti į atokias Rusijos vietoves. Kitame 2024 m. vasario 26 d. dekrete nustatoma, kad okupuotos teritorijos neva tampa Rusijos pietinės karinės apygardos dalimi.

„Kremlius siekia, kad okupuotų teritorijų integracija į Rusijos Federaciją taptų negrįžtama“, – rašoma apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Artilerijos sviediniai

Atrodo, kad Rusija pagamina beveik tris kartus daugiau artilerijos šaudmenų nei JAV ir Europa. Tai labai svarbus pranašumas rengiantis naujam Rusijos puolimui Ukrainoje, rašo „CNN“.

Rusija per mėnesį pagamina apie 250 tūkst. artilerijos šaudmenų, arba apie 3 mln. per metus. Kartu sudėjus JAV ir Europa per metus gali pagaminti tik apie 1,2 mln. šaudmenų, kuriuos galėtų siųsti Kyjivui.

JAV kariuomenė užsibrėžė tikslą iki 2025 m. pabaigos per mėnesį pagaminti 100 tūkst. artilerijos sviedinių – mažiau nei pusę Rusijos mėnesinės gamybos. Tačiau net ir šis skaičius dabar nepasiekiamas, nes 60 mlrd. dolerių finansavimas Ukrainai įstrigo Kongrese, praėjusią savaitę žurnalistams sakė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas.

„Dabar esame gamybos karo būklėje. Rezultatai Ukrainoje priklauso nuo to, kaip kiekviena pusė pasirengusi kovoti šiame kare“, – „CNN“ sakė aukštas NATO pareigūnas.

Pareigūnų teigimu, šiuo metu Rusija per dieną paleidžia apie 10 tūkst. sviedinių, o Ukrainos pusė – tik 2 tūkst. sviedinių per dieną. Kai kuriose 600 mylių ilgio fronto vietose šis santykis dar blogesnis, teigia Europos žvalgybos pareigūnas

Karių trūksta bene pavojingiausiu Ukrainos karinėms operacijoms momentu nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėn. pirmą kartą įžengė į Kyjivą. JAV ir jų sąjungininkės suteikė Ukrainai daugybę sudėtingų sistemų, įskaitant tanką „M-1 Abrams“ ir netrukus – naikintuvus F-16, tačiau karo analitikai sako, kad karas greičiausiai bus laimėtas arba pralaimėtas priklausomai nuo to, kas iššaus daugiau artilerijos sviedinių.

„Svarbiausias klausimas, kurį dabar stebime, yra amunicija. Tai artilerijos sviediniai, nes būtent čia Rusija turi didelį gamybos pranašumą ir didelį pranašumą mūšio lauke" , – sakė NATO pareigūnas.

Carlos Barria / REUTERS

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sveikino pirmąjį Ukrainos „Oskarą“, skirtą dokumentiniam filmui apie Rusijos ataką Ukrainos pietiniame Mariupolio mieste didelio masto invazijos pradžioje.

„Daugiau kaip prieš dvejus metus Rusija brutaliai atakavo Mariupolį. „20 dienų Mariupolyje“ yra filmas, parodantis tiesą apie Rusijos terorizmą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V.Zelenskis.

Geriausio dokumentinio filmo kategorijoje sekmadienį apdovanotas filmas „20 dienų Mariupolyje“ (20 Days in Mariupol) padėjo trumpam atkreipti Holivudo dėmesį į karą Ukrainoje.

V.Zelenskis padėkojo filmo kūrėjų komandai ir sakė, kad jų darbas sudarė sąlygas Kyjivui garsiai kalbėti apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

Prezidentas taip pat pareikalavo paleisti ukrainiečių kovotojus, kuriuos Rusija paėmė į nelaisvę šio uostamiesčio plieno gamykloje „Azovstal“. Dešimtys ukrainiečių karių buvo įsitvirtinę didžiuliame gamyklos komplekse ir bandė sutrukdyti rusams galutinai užimti Mariupolį.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad šiai dokumentinei juostai skirtas JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimas yra svarbi sėkmė, parodanti pasauliui tiesą apie Rusijos nusikaltimus.

Ukrainiečių kino kūrėjo Mstyslavo Černovo režisuotoje juostoje parodomos intensyvios kovos ir beveik nuolat rusų vykdomas bombardavimas iš oro Mariupolyje, pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis.

Anksčiau filmas pelnė virtinę kitų tarptautinių apdovanojimų, įskaitant Pulitzerio (Pulicerio) premiją ir Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimą.

„Oskarų“ – prestižiškiausių kino apdovanojimų – sėkmė sulaukė daug dėmesio ir emocijų ukrainiečių socialinėje žiniasklaidoje.

„Istorinis ir liūdnas įvykis tuo pačiu metu. Ačiū šio baisaus filmo kūrėjams“, – feisbuke parašė provakarietiška opozicijos parlamentarė Iryna Heraščenko.

Sekmadienio vakarą atsiimdamas apdovanojimą M.Černovas kalbėjo: „Turbūt būsiu pirmasis režisierius, šioje scenoje sakantis: „Norėčiau, kad niekada nebūčiau sukūręs šio filmo“.“

Mariupolis per Rusijos atakas buvo beveik visiškai sugriautas. Kyjivas sako, kad rusams užimant šį miestą žuvo dešimtys tūkstančių civilių.

Geert Vanden Wijngaert / AP

Švedijos įstojimas į NATO parodo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje strategija silpninti šią organizaciją žlugo, pirmadienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Kremliaus didelio masto invazija į Ukrainą ne tik paskatino ilgai karinio neprisijungimo politiką vykdžiusių Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO: dabar ir „Ukraina yra arčiau narystės NATO nei kada nors yra buvusi“, pabrėžė J.Stoltenbergas.

Tai jis sakė stovėdamas šalia Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono, prieš pat Švedijos vėliavos pakėlimą prie NATO būstinės Briuselyje. Šia ceremonija pažymimas Švedijos tapimas 32-ąja Aljanso nare.

„Kai prezidentas Putinas prieš dvejus metus pradėjo savo visapusišką invaziją, jis norėjo mažiau NATO ir daugiau kontrolės savo kaimynių atžvilgiu. Jis norėjo sunaikinti Ukrainą kaip suverenią valstybę, bet jam nepavyko, – kalbėjo J.Stoltenbergas. – NATO [dabar] yra didesnė ir stipresnė.“

Po NATO generalinio sekretoriaus kalbos prie Aljanso būstinės buvo pakelta mėlynos ir geltonos spalvų Švedijos vėliava. Ceremonijai drauge su J.Stoltenbergu vadovavo U.Kristerssonas.

IMAGO/Alexander Galperin / IMAGO/SNA

Kremlius pirmadienį atsisakė komentuoti pranešimus apie vyriausiojo karinių jūrų pajėgų vado atleidimą po to, kai dėl Ukrainos atakų Juodojoje jūroje buvo prarasti keli karo laivai.

Savaitgalį kelios naujienų agentūros, įskaitant valstybės remiamą laikraštį „Izvestija“, pranešė, kad admirolą Nikolajų Jevmenovą pakeitė Šiaurės laivyno vadas Aleksandras Moisejevas.

Tačiau pirmadienį Kremlius atsisakė komentuoti šiuos pranešimus apie paskyrimą, kuris paprastai skelbiamas prezidento dekretu.

„Yra dekretų, pažymėtų slaptumo žyma, negaliu jų komentuoti. Jokių viešų potvarkių šiuo klausimu nebuvo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

61-erių N.Jevmenovas karinio jūrų laivyno vadovu paskirtas 2019-ųjų gegužės mėnesį. 

Jei tai bus patvirtinta, N.Jevmenovo nušalinimas būtų didžiausias sukrėtimas Rusijos karinėje vadovybėje nuo praėjusių metų, kai Sergejus Surovikinas buvo atleistas iš Aviacijos ir kosmoso pajėgų vado pareigų.

Ukrainos pajėgos tvirtina, kad nuo Maskvos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos laivų, įskaitant kelis pastarosiomis savaitėmis.

Dėl Ukrainos išpuolių Maskva perkėlė daug karinių laivų iš savo istorinės Sevastopolio karinės jūrų bazės Kryme į toliau į rytus esančią Novorosijsko bazę.

Rusijos bėdos Juodojoje jūroje kontrastuoja su jos sausumos puolimu Rytų Ukrainoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais po daugiau nei metus trukusių bevaisių kovų žengė į priekį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tarpžemyninės balistinės raketos „Topol-M“

Rusijos gebėjimas gaminti tankus, raketas ir sviedinius nustebino Vakarus ir padidino spaudimą Ukrainai, tačiau kyla klausimas, kiek ilgai ji sugebės išlaikyti tokį patį ginklų gamybos lygį.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, kai kurių Vakarų pareigūnų ir analitikų nuomone, Rusijos karinės produkcijos skaičiai yra klaidinantys ir slepia problemas, ypač darbo jėgos trūkumą ir prastėjančią kokybę. Jie priduria, kad gamybos didinimas gali būti netvarus, nes jis išsiurbia išteklius iš visos ekonomikos, o bet koks gamybos sumažėjimas gali padaryti Rusiją dar labiau priklausomą nuo sąjungininkų, tokių kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, pagalbos.

„Zuma press“/„Scanpix“/Iranas perdavė raketų Rusijai

Vieno NATO pareigūno teigimu, Rusija greičiausiai galėtų išlaikyti dabartinio masto karines pastangas dar dvejus-penkerius metus. Bent dvi Europos karinės žvalgybos agentūros taip pat mano, kad Rusija gali pasigaminti pakankamai ginklų, kad išsilaikytų dar kelerius metus.

Remiantis Suomijos centrinio banko atlikta Rusijos statistinių duomenų analize, nuo karo pradžios kelių su kariuomene susijusių pramonės šakų, įskaitant optikos gaminius ir metalo konstrukcijas, gamyba išaugo beveik dvigubai.

Tačiau gamybos apimties augimas ir bendras karinių išlaidų lygis gali būti netvarus dėl investicijų, darbo jėgos ir medžiagų nutekėjimo iš kitų Rusijos ekonomikos sektorių, padarė išvadą Suomijos bankas. Centrinio banko analizė taip pat rodo, kad didžiąją dalį su gynyba susijusios gamybos augimo sudarė žemų technologijų produktai, pavyzdžiui, plienas, o ne sudėtingesni gaminiai, pavyzdžiui, puslaidininkiai, kurių gamyba Rusijoje priklauso nuo užsienio tiekėjų.

Nors Maskvai pavyko apeiti sankcijas kai kurioms prekėms, kitus labiau specializuotus komponentus, kuriuos Rusija pirko iš Vakarų, pavyzdžiui, tankų optiką, daug sunkiau įsigyti per trečiąsias šalis.

Be to, kai kurie analitikai suabejojo Maskvos gamybos pasididžiavimu. Pavyzdžiui, Rusijos gamybos skaičiai neskiria naujai pagamintų šarvuočių ir senesnių modelių, išimtų iš sandėlių ir suremontuotų.

Analitikai taip pat teigia, kad Rusijos vidaus amunicijos gamybos nepakanka karo Ukrainoje poreikiams patenkinti, o tai reiškia, kad Maskva taps vis labiau priklausoma nuo užsienio sąjungininkų.

Be to, Rusijos ginklų gamintojai susiduria su darbo jėgos problemomis. Pavyzdžiui, praėjusių metų pradžioje „Uralvagonzavod“ taip smarkiai trūko darbo jėgos, kad bendrovė įdarbino 250 kalinių iš netoliese esančio kalėjimo.

920 karių, 59 bepiločiai orlaiviai, 33 artilerijos sistemos, 24 šarvuoti transporteriai ir 8 tankai – tokie yra Rusijos Federacijos nuostoliai per pastarąją parą vykusiame kare, savo „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Juodoji jūra

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas pažymi, kad tokios ilgos pertraukos, kai Juodojoje jūroje nėra Rusijos okupantų laivų, dar nėra buvę.

Tai jis teigė, atsakydamas į klausimą apie tai, kad Rusijos okupantai jau penkias dienas neatitraukia savo karo laivų į Juodąją jūrą, o priešo raketiniai lėktuvnešiai jau 20 dienų yra savo bazėse.

„Dabar priešas visai neveda laivų į Juodąją jūrą. Tokios ilgos pauzės nebuvo net po pirmojo iš trijų laivų sunaikinimo – kai buvo sunaikintas laivas „Ivanovec“, – sakė D.Pletenčiukas.

Kartu jis pridūrė, kad vieną dieną Rusijos okupantai vis tiek bus priversti grįžti prie savo užduočių.

„Jie turi pakankamai užduočių. Taip, reikia atsižvelgti į bet kokius priešo laivų judėjimus. Ir, žinoma, mes į tai atsižvelgiame“, – sakė jis.

Taip pat, paklaustas apie Ukrainos laivyno plėtrą, D.Pletenčiukas pažymėjo, kad yra atitinkama koncepcija ir strategija. „Mes įgyvendiname šį planą. Toliau judame Ukrainos laivyno plėtros link“, – sakė jis ir pridūrė, kad laivyno plėtra yra ilgas procesas, reikalaujantis pastangų ir laiko.

Ukrainiečių filmas „20 dienų Mariupolyje“ pelnė „Oskarą“ geriausio dokumentinio vaidybinio filmo kategorijoje.

Šioje nominacijoje jis varžėsi su šiais filmais: „Bobby Vine: Liaudies prezidentas“, „Amžinoji atmintis“, „4 dukterys“ ir „Nužudyti tigrą“. Režisierius Mstislavas Černovas nuo scenos pareiškė, kad džiaugtųsi negavęs apdovanojimo, kol Rusija nepradės plataus masto karo prieš Ukrainą.

„Tai pirmasis „Oskaras“ Ukrainos istorijoje. Man tai didelė garbė. Bet aš tikriausiai esu pirmasis režisierius istorijoje, kuris pasakys: „Norėčiau, kad šio filmo nebūtų“. Duočiau šį apdovanojimą už tai, kad Rusija niekada nepultų Ukrainos, neužimtų mūsų miestų, kad nežudytų dešimčių tūkstančių ukrainiečių, kad nelaikytų įkaitų – civilių ir karių, kurie gynė savo žemę“, – sakė jis.

Bernd von Jutrczenka / dpa/picture-alliance

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį griežtai sukritikavo popiežiaus Pranciškaus raginimą Ukrainai derėtis su Maskva, sakydama, kad nesupranta pontifiko pozicijos. 

Savaitgalį popiežius sukėlė sąmyšį, kai duodamas interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS pareiškė, kad Kyjivas turėtų turėti „drąsos iškelti baltą vėliavą“.

„Aš to nesuprantu“, – sekmadienį vėlai vakare visuomeninio transliuotojo ARD pokalbių laidoje sakė ministrė. 

„Manau, kad kai kuriuos dalykus gali suprasti tik pats juos pamatęs“, – pridūrė A.Baerbock. 

Pasakodama apie vaikus Ukrainoje, nukentėjusius nuo karo, ji sakė: „Klausiu savęs: Kur yra popiežius? Popiežius turi žinoti apie šiuos dalykus.“

Ministrė nurodė, kad jei Ukraina ir jos sąjungininkės „dabar neparodys tvirtumo, taikos nebus“. 

„Privalome palaikyti Ukrainą ir padaryti viską, ką galime, kad ji galėtų apsiginti“, – pridūrė A.Baerbock. 

Vokietija šiuo metu yra antra pagal karinės pagalbos Ukrainai teikimą šalis po Jungtinių Valstijų.

Sekmadienį Kyjivas pasmerkė popiežiaus raginimus surengti derybas su Rusija. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad jo šalis niekada nepasiduos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sureagavo į šiuos komentarus. 

Jis pabrėžė, kad nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus į šalį pasiuntė savo karius, Ukrainos ginti stojo visų tikėjimų gyventojai.

„Krikščionys, musulmonai, žydai – visi [...] Jie mus palaiko malda, pokalbiais ir darbais“, – sakė prezidentas. 

„Bažnyčia yra tokia – su žmonėmis. O ne už dviejų su puse tūkstančio kilometrų kažkur virtualiai tarpininkauti tarp žmogaus, kuris nori gyventi, ir žmogaus, kuris nori tave sunaikinti“, – pridūrė V.Zelenskis. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas, Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kovo 8 d. susitikęs su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, pareiškė, kad jis esą turi „gana išsamius planus“, kaip užbaigti karą Ukrainoje, ir neketina skirti „nė cento“ kovai su Rusijos agresija Ukrainoje.

Pasak V.Orbano, D.Trumpas turi „gana išsamių planų“, kaip užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, ir jo planai sutampa su Vengrijos interesais.

„Jis turi labai aiškią viziją, su kuria sunku nesutikti. Jis sako: pirma, Ukrainos ir Rusijos kare jis neduos nė cento. Todėl karas baigsis, nes akivaizdu, kad Ukraina negali atsistoti ant kojų. Jei amerikiečiai kartu su europiečiais neduos pinigų ir ginklų, karas baigsis. O jei amerikiečiai neduos pinigų, tai europiečiai patys negalės finansuoti šio karo. Ir tada karas baigsis“, – teigė V.Orbanas.

V.Orbanas pridūrė, kad esmė ta, jog JAV nenori finansuoti Europos saugumo.

„Jei europiečiai bijo rusų arba apskritai nori aukšto lygio saugumo, jie turi už jį mokėti. Arba kurti savo kariuomenę, savo įrangą, arba, jei jie tam pasitelks amerikiečius, tada mokėti amerikiečiams kainą, saugumo kainą. Taigi jis (D.Trumpas) kalba tiesiai ir aiškiai“, – sakė Vengrijos premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad D.Trumpas „buvo pirmasis prezidentas per ilgą laiką, kuris savo kadencijos metu nepradėjo karo“.

„Taigi iš jo prezidentavimo žinome, kad jis yra taikus žmogus. Ir dabar jis neslepia savo pažiūrų, jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas yra taika Rusijos ir Ukrainos kare. Mes norime, kad ugnis būtų kuo greičiau nutraukta. Norime, kad šis karas, kuris pamažu eina į pabaigą, kuo greičiau baigtųsi. Nematau kito žmogaus, kuris turėtų daugiau ryžto ir jėgų tai padaryti nei Donaldas Trumpas“, – sakė V.Orbanas.

„Wikipedia“/Aviacinė bomba KAB

Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai teigia, kad rusai bandys pradėti masinę pažangių valdomų aviacinių bombų gamybą, kad galėtų jas naudoti visoje fronto linijoje.

Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad Rusijos kariuomenė smogia Ukrainai pažangiomis aviacinėmis bombomis.

Ukrainos pajėgų grupės „Tavrija“ atstovas spaudai kapitonas Dmytro Lykhovijus kovo 10 d. sakė, kad Rusijos pajėgos smogė Myrnohradui, Donecko srityje, trimis universaliomis tarpgarsinėmis skraidančiomis bombomis (UMPB D-30SN), kurios, preliminariu Ukrainos prokuratūros vertinimu, buvo raketos S-300.

D.Lykhovijus teigė, kad pažangiosios valdomos bombos UMPB D-30SN iš esmės yra sovietinių laikų nevaldomų bombų FAB perdaryta versija.

Pranešime primenama, kad Rusijos kariai anksčiau dar 2024 m. sausio mėn. naudojo nevaldomas skraidančias bombas.

Be to, pažymima, kad ISW neseniai pastebėjo, kaip Rusijos vadinamieji kariniai tinklaraštininkai teigė, kad kai kuriose Ukrainos teritorijose Rusijos kariai pradėjo smogti FAB UMPB aviacinėmis bombomis, o ne nevaldomomis skraidyklinėmis bombomis su vieningais planavimo ir koregavimo moduliais (UMPC).

Tie patys tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos gali paleisti UMPB valdomas sklandytuvines bombas iš orlaivių ir antžeminių daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS), pavyzdžiui, „Tornado-S“ ir „Smerch“.

Todėl, ekspertų nuomone, Rusijos pajėgos greičiausiai bandys pradėti masinę UMPB valdomų bombų gamybą ir išplėsti jų naudojimą palei visą fronto liniją.