Svarbiausios naujienos
- Analitikai: šalies gynėjams gresia „blogiausias scenarijus“ ir apsuptis netoli Donecko
- Rusijos smūgis Odesai rimtai išgąsdino rumunus: ėmėsi veiksmų
- Maskvoje susprogdintas aukšto rango karinio pareigūno automobilis
- Britų kariuomenės vadas įvertino tikruosius Rusijos karių nuostolius mūšio lauke
- „The Telegraph“ įvardijo svarbiausius Ukrainos oro gynybos taikinius
- Lenkija pareiškė, kad Ukraina neįstos į ES, kol neišspręs vieno bendro klausimo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Ukrainos kariams gresia apsuptis netoli Donecko
17:44
Keliems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų batalionams kilo grėsmė būti apsuptiems netoli Progreso kaimo Donecko srityje, pranešė su Ukrainos gynybos ministerija siejamas atvirojo šaltinio žvalgybos projektas „Deep State“.
„Priešas bando apsupti dalį Gynybos pajėgų grupuotės netoli Progreso: įsakymo pasitraukti nėra“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale rašė kariniai analitikai. Pasak jų, padėtis tapo kritinė po to, kai Ukrainos pajėgos chaotiškai atsitraukė iš kaimo Pokrovsko kryptimi.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 31-osios mechanizuotosios brigados 1-ajam ir 3-iajam batalionams gresia apsuptis. Pasak karybos ekspertų, kariškiai pranešė vadovybei apie galimą pavojų, tačiau brigados vadovybė nori, kad „kariai ir toliau būtų apsupti – iki paskutinio kareivio“.
Pažymima, kad vadovauti kuopoms nelabai yra kam, nes „jų vadai yra sužeisti arba mirę“.
Progreso kaimas, prie kurio Ukrainos kariškiai gali patekti į tikrą peklą, yra netoli Lozovatsko gyvenvietės, kurioje įrengti Ukrainos pajėgų įtvirtinimai. Nuo Lozovatsko iki Donecko yra apie 32 kilometrų atstumas.
Sudėtingą padėtį Pokrovsko kryptimi patvirtino ir Ukrainos karinis stebėtojas Jurijus Butusovas.
„Priešas yra labai arti, padėtis kritinė, nes priešo veržimosi tempas kelia nerimą“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Pasak apžvalgininko, per pastarąsias septynias dienas Rusijos kariuomenė pasistūmėjo 6 kilometrus Mirnohrado ir Pokrovsko kryptimi. Iki Mirnohrado liko vos 14 kilometrų.
J.Butusovas pažymėjo, kad Pokrovsko-Mirnohrado aglomeracija yra paskutinis Ukrainos pajėgų gynybos rajonas prieš Dnipropetrovsko sritį.
Karinis analitikas Davidas Axe'as scenarijų, pagal kurį Rusijos kariuomenė pasiektų šiuos „vartus“ į Dnipropetrovsko sritį, anksčiau apibūdino kaip blogiausią scenarijų Ukrainos pajėgoms.
Rusijos kariuomenė paspartino žygio tempą puldama prastai vadovaujamas Ukrainos pajėgų brigadas, kurios negali išlaikyti siaurų linijų ir yra priverstos trauktis, aiškino J.Butusovas.
Dėl to, pasak jo, visi papildymai ir rezervai atitenka silpniems daliniams sustiprinti, o tai neleidžia sukurti didelių taktinių rezervų, kuriais būtų galima aprūpinti antrąją ir trečiąją gynybos linijas.
„Parengtų gynybos pozicijų, patikimų įtvirtinimų, kuriuos užima kariuomenė, nebuvimas neleidžia Ukrainos pajėgoms sustabdyti rusų bet kurioje gynybos linijoje“, – aiškino apžvalgininkas.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis britų leidiniui „The Guardian“ duotame interviu pareiškė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai mūšio lauke yra tris kartus didesni už Ukrainos nuostolius, o kai kuriuose rajonuose – „dar didesni“.
Generolas supriešino savo ir Rusijos mūšio lauko taktiką, kurios esmė – dideli pėstininkų nuostoliai vardan „100-200 metrų“ teritorijos užėmimo.
„Mums labai svarbu išsaugoti savo karių gyvybes. Mes neginame griuvėsių iki mirties“, – pažymėjo O.Syrskis.
Ukraina, Kinija, Taivanas, Rusija – ko galima tikėtis iš Kamalos Harris?
23:03
Demokratai greitai suskubo remti Kamalą Harris, kuri per būsimą demokratų suvažiavimą turėtų sulaukti partijos nominacijos ir susirungti dėl prezidento posto su Donaldu Trumpu. Užsienio žiniasklaida bando apibrėžti, kokios K.Harris pažiūros svarbiausiais klausimais.
Po to, kai sekmadienį iš prezidento rinkimų kampanijos pasitraukė šalies vadovas Joe Bidenas ir perdavė estafetę savo viceprezidentei, ji įgijo nežymią dviejų procentinių punktų persvarą prieš respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą, atskleidė „Reuters“ paskelbtos apklausos rezultatai.
Kaip rašo „Financial Times“, K.Harris yra ištikima demokratė, retai nukrypstanti nuo partijos politikos. Ji buvo kritikuojama dėl savo miglotų politinių pažiūrų, dėl kurių žlugo ir jo 2020 m. prezidento rinkimų kampanija.
Būdama viceprezidente ji aktyviau pasisakė svarbiausiais klausimais, todėl galima nuspėti, kokią politiką jis įgyvendintų būdama prezidente.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Charkivo srityje viename iš dalinių įvyko susišaudymas: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
22:43
Charkivo srityje viename iš padalinių dėl asmeninio konflikto įvyko susišaudymas. Dėl incidento žuvo trys kariai.
Apie tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į Chortycios operatyvinę ir strateginę kariuomenės grupę „Telegram“
„Šiandien Charkivo srityje, viename iš dalinių, kariškiai, remdamiesi asmeniniais santykiais, panaudojo šaunamuosius ginklus“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pranešime.
Žinoma, kad dėl susišaudymo žuvo trys kariai ir keturi buvo sužeisti – jie buvo skubiai paguldyti į ligoninę. Sužeistųjų būklė sunki.
„Įvykio vietoje dirba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė teisėtvarkos tarnyba ir teisėsaugos institucijos“, – patikslino Operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė.
V.Zelenskis: yra patvirtinimas, kad Kinija neteiks ginklų Rusijai
20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad yra naujas patvirtinimas, jog Kinija netiekia ginklų Rusijai. Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.
Visų pirma V.Zelenskis priminė, kad užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris šiuo metu lankosi Kinijoje, vedė derybas su savo kolega ir pranešė apie susitikimo rezultatus.
„Tokio lygio Ukrainos pareigūno vizitas yra pirmasis per daugelį metų. Ir tai yra gerai. Tai aiškus signalas, kad Kinija remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Taip pat pasitvirtino tai, ką man sakė Kinijos vadovas Xi Jinpingas – kad Kinija netiekia ginklų Rusijai. Tikiuosi, kad grįžęs į Ukrainą ministras pateiks išsamią ataskaitą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prieš ukrainiečius rusų pasitelktas paslaptingas ginklas: ką apie jį žinome?
20:00
Liepos 20-osios naktį Rusija, atakuodama Ukrainą, panaudojo ne tik raketas ir dronus kamikadzes „Shahed-136“, bet ir naują „nenustatyto tipo“ droną, skelbia „Defense Express“.
Būtent taip ginklas įvardyjamas Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadavietės ataskaitoje, kurioje teigiama, kad 13 iš 16 paleistų „Shahed“ dronų buvo numušti, numuštas ir vienas nenustatyto tipo dronas.
Vėliau internete pasirodė pirmoji drono nuolaužų nuotrauka, iš kurios matyti, kad jis iš tiesų labai skiriasi nuo „Shahed-136“.
Be to, buvo patikslinta, kad jis skrido itin mažame 20–30 metrų aukštyje, o tai rodo, kad greičiausiai tai buvo dronas kamikadzė.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Praha rengiasi pradėti naują iniciatyvą dėl artilerijos amunicijos pirkimo Ukrainai
19:46
Praha rengiasi pradėti naują iniciatyvą dėl artilerijos amunicijos pirkimo Ukrainai 2025 m., liepos 24 d. interviu laikraščiui „Deník N“ sakė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova.
Čekija pristatė tarptautinę šaudmenų iniciatyvą šių metų pradžioje, Ukrainai pritrūkus šaudmenų, daugiausia dėl vėluojančios JAV paramos. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pažymėjo, kad buvo užtikrinta pakankamai lėšų, kad iki 2024 m. pabaigos Ukrainai būtų suteikta 500 000 šovinių.
„Tai yra natūralus jau veikiančio mechanizmo pratęsimas... Kuo greičiau rėmėjai skirs lėšų, tuo greičiau mūsų įmonės pasirašys ilgalaikes sutartis“, – sakė Černochova.
Praha tarpininkaus tarp ginklų gamintojų, perkančių Kyjivui artilerijos amuniciją, ir Europos šalių, skiriančių tam lėšų, paaiškino ministrė.
Rusijos aviacijos bomba Charkive pataikė į gyvenamąjį rajoną, sužeisti mažiausiai 3 žmonės
18:44
Liepos 24 d. Rusijos kariai Charkivo miestą atakavo valdomąja aviacine bomba ir sužeidė mažiausiai tris žmones, sakė gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Tai jau šešta Rusijos ataka prieš miestą per pastarąją parą. Kaip pranešė gubernatorius, per naujausią išpuolį užsidegė pastatas.
Anksčiau tą pačią dieną per Maskvos išpuolius Charkive buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės. Be to, per Rusijos raketų ataką prieš Lozovos miestą regione žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.
Turkijos policija sulaikė įtariamąjį dėl išpuolio Maskvoje
18:33
Turkijos valdžios institucijos sulaikė vyrą, kuris, Rusijos teigimu, yra atsakingas už šį rytą Maskvoje įvykdytą išpuolį automobilyje padedant bombą.
Turkijos vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya savo pranešime „X“ tinkle pranešė, kad Turkijos pietuose esančiame Bodrume buvo sulaikytas išpuoliu įtariamas Rusijos pilietis, kuris apie 10 val. ryto lėktuvu atskrido iš Maskvos.
„Telegram" išplatintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vakar vakare Maskvoje kažkas prie automobilio pritvirtina savadarbį sprogstamąjį užtaisą.
Pranešama, kad šį rytą sprogęs automobilis „Toyota Land Cruiser“ priklausė Kremliaus karinės žvalgybos pareigūnui.
Kalėjimo taisyklės Rusijos kariuomenėje: kariai papasakojo apie kolegų kankinimus mūšio lauke
17:55
Žiniasklaidoje nuolat pasirodo Rusijos karių ir savanorių istorijų apie patirtus savo vadų ir kolegų kankinimus.
Bandžiusieji pabėgti ar ginti savo teises yra įmetami į duobes, uždaromi į rūsius, prirakinami prie medžių kamienų ir mušami. „The Insider“ žurnalistai išsiaiškino, Rusijos pajėgose veikia ištisa bausmių sistema, kurią skiria paskirti vykdytojai, pasirengę pažeisti kariuomenės nuostatus ir įstatymus mainais už tam tikras privilegijas.
Pasak straipsnio, bausmes dažniausiai vykdo karininkų pakalikai, o piktnaudžiavimo valdžia formos, kuriomis siekiama palaikyti tvarką tarp Ukrainoje kariaujančių rusų, yra perimtos iš sovietinių darbo stovyklų.
Atsisakymas vykdyti įsakymus ar piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai baigiasi griežtomis bausmėmis; tačiau kartais vadai tiesiog naudoja smurtą, norėdami pakankinti jiems asmeniškai nepatinkančius kariškius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vengrija šantažuoja Ukrainą: ES parama pakibo ant plauko dėl tranzito draudimo
17:30
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pareiškė, kad Budapeštas ir toliau blokuos 6,5 mlrd. eurų išmokėjimą iš Europos taikos priemonės (EPF) karinei pagalbai Ukrainai, kol Kyjivas neleis tranzitu gabenti Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ naftos.
„Kol Ukraina neišspręs šio klausimo, visi gali pamiršti apie 6,5 mlrd. eurų kompensaciją už ginklų perdavimą pagal Europos taikos priemonę“, – naujienų kanalui ATV sakė P.Szijjarto.
Apie tai trečiadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Vengrija ir Slovakija tvirtina, kad Kyjivas praėjusį mėnesį uždraudė „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO bedė pirštu į gynybos spragas: Europa turi būti pasiruošusi iššiepti nasrus
16:26
Liepos mėnesį Vašingtone vykusiame jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime dominavo karo Ukrainoje ir artėjančių JAV prezidento rinkimų temos. Tačiau susitikimo kuluaruose Aljanso kariniai planuotojai daugiausia dėmesio skyrė milžiniškoms išlaidoms, susijusioms su girgždančių Europos gynybos sistemos lopymu, įvertinti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Augant baimei dėl galimos Rusijos agresijos plėtros, praėjusiais metais NATO vadovai pritarė planams dėl didžiausios per tris dešimtmečius gynybos pajėgumų pertvarkos.
Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs karinis planuotojas atskleidė, kad nuo to laiko pareigūnai užkulisiuose analizavo minimalius gynybos reikalavimus šiems planams įgyvendinti, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo išsiųsti nacionalinėms vyriausybėms.
Minimaliuose reikalavimuose išsamiai aprašomi NATO kariuomenių trūkumai pagrindinėse srityse, apytiksliai nurodant, kiek milijardų eurų galėtų kainuoti jų ištaisymas, pažymėjo pašnekovas.
NATO siekia šiuos reikalavimus paversti privalomais tikslais atskiroms vyriausybėms, kad iki 2025 m. rudens, kai įvyks eilinis gynybos ministrų susitikimas, jie taptų privalomais Europos gynybai.
Apie įslaptintus planus „Reuters“ kalbėjosi su 12 karinių ir civilinių pareigūnų Europoje, kurie nurodė šešias sritis, kurias 32 valstybių Aljansas įvardijo kaip skubiausiai spręstinas.
Tai oro gynybos ir tolimojo nuotolio raketų, karių skaičiaus, amunicijos, logistikos ir saugaus skaitmeninio ryšio mūšio lauke trūkumas, įvertino „Reuters“ po pokalbių su NATO pareigūnais.
„Išvados rodo, kad NATO laukia sunkumai siekiant savo tikslų tuo metu, kai jos vienybė gali būti išbandyta dėl vyresniųjų Europos narių biudžeto apribojimų ir nesutarimų dėl to, kiek griežta turėtų būti jos pozicija Rusijos atžvilgiu“, – rašoma straipsnyje.
Taip pat baiminamasi, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, už pagrindinės NATO vadovės vairo gali stoti žmogus, iš esmės kritiškai nusistatęs prieš Aljansą, ne kartą kaltinęs Europos partnerius naudojantis JAV karine parama.
Liepos 9-11 d. Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime kai kurie Europos politikai viešai sutiko, kad, nepaisant to, kas laimės lapkritį vyksiančius rinkimus, žemynas turės didinti savo karines išlaidas.
„Turime pripažinti, kad Amerika, kad ir kokie būtų prezidento rinkimų rezultatai, prioritetą vis dažniau teiks Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, todėl Europos šalys NATO turi atlikti daugiau sunkiųjų darbų“, – aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose teigė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey.
Atsakydamas į „Reuters“ klausimus, vienas NATO pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtone Aljanso vadovai susitarė, jog daugeliu atvejų trūkumams ištaisyti reikės didesnių nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų.
Jis pridūrė, kad tik 23 Aljanso narės šiuo metu atitinka 2 proc. minimalų reikalavimą arba jį viršija.
NATO yra pasiekusi aukščiausią parengties lygį nuo Šaltojo karo laikų, o pesimistiškiau nusiteikę jos pareigūnai, įskaitant Vokietijos gynybos ministrą Borisą Pistorių, perspėja, kad Rusijos išpuolis prie jos sienų gali įvykti per penkerius metus.
Nors Rusijos ekonomika jau yra karo padėtyje, Europos vyriausybės gali susidurti su pasipriešinimu, jei reikalaus daugiau pinigų gynybos išlaidoms iš mokesčių mokėtojų, kuriuos slegia pragyvenimo išlaidos, kad galėtų pasirengti karui, kuris daugeliui atrodo tolima perspektyva, sako analitikai, kuriuos cituoja „Reuters“.
„Galime tikėtis politinio pasipriešinimo, ypač jei politikai bandys pateisinti išlaidų mažinimą kitose srityse didindami gynybos biudžetą“, – liepos 12 d. pranešime teigė ES naujienų ir analizės tarnyba „Eurointelligence“.
Trūksta pinigų gynybai?
Pirmasis rimtas NATO pertvarkymas nuo Šaltojo karo pabaigos po daugelį metų trukusių tolimesnių misijų, pavyzdžiui, Afganistane, Aljansą vėl sutelks į Europos gynybą nuo galimo Rusijos puolimo.
Agentūra „Reuters“ jau anksčiau pranešė, kad NATO planuotojai mano, jog norint atremti Rusijos puolimą reikės nuo 35 iki 50 papildomų brigadų. Brigadą sudaro nuo 3 iki 7 tūkst. karių, o tai reikštų, kad bus reikalingi nuo 105 iki 350 tūkst. karių.
Pagal šią matematiką Vokietijai reikėtų 3-5 papildomų brigadų arba 20-30 tūkst. papildomų kovinių karių, sakė šaltinis, t.y. faktiškai dar vienos divizijos prie trijų divizijų, kurias Berlynas šiuo metu stengiasi aprūpinti pajėgumais.
„JAV skiria daugiausiai lėšų NATO operacijoms. Remiantis birželio mėn. paskelbtais NATO skaičiavimais, 2024 m. JAV gynybai išleis 967,7 mlrd. dolerių (maždaug 891,9 mlrd. eurų), t.y. maždaug 10 kartų daugiau nei antroji daugiausiai išlaidų patirianti šalis – Vokietija (97,7 mlrd. dolerių, apie 90 mln. eurų)“, – rašoma straipsnyje.
D.Trumpo į viceprezidentus pasirinktas senatorius J.D.Vance'as, kuris nepritaria pagalbai Ukrainai ir ne kartą kritikavo NATO partnerius kaip „gerovės klientus“, sukėlė susirūpinimą kai kuriose Europos sostinėse.
Pentagono atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Charlie Dietzas teigė, kad JAV remia Europos sąjungininkų pastangas padidinti išlaidas gynybai bent iki 2 proc. BVP ir pažymėjo, kad jie jau padarė didelę pažangą didindami biudžetus.
„NATO regioniniai gynybos planai apima pasirengimo ir lankstumo didinimą visame Aljanse. Mes ir toliau esame pasiryžę reikšmingai prisidėti prie šių pastangų“, – komentavo jis.
Pagal naujuosius gynybos planus Vokietija turės keturis kartus padidinti savo oro gynybos pajėgumus – ne tik „Patriot“ baterijų, bet ir trumpesnio nuotolio sistemų skaičių – kad apsaugotų bazes, uostus ir daugiau kaip 100 tūkst. karių, kurie, kaip tikimasi, kirs šalį pakeliui į rytinį flangą didelės įtampos ar karo atveju.
Šaltojo karo metais, kai Vokietija buvo NATO priešakinė valstybė, ji turėjo 36 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos padalinius, tačiau net ir tada ji priklausė nuo NATO sąjungininkų paramos. Šiandien Vokietijos pajėgos turi tik 9 „Patriot“ vienetus, po to, kai 2022 m. po Rusijos invazijos tris vienetus padovanojo Ukrainai, ir joms reikia drastiškai padidinti pajėgas. Tai kainuos nemažai. Berlynas ką tik užsakė keturis „Patriot“ vienetus, kurių kaina siekia 1,35 mlrd. eurų.
„Ženklas, rodantis, kad didžiausią Europos ekonomiką jau slegia biudžeto iššūkiai, Vokietija planuoja perpus sumažinti 2025 m. karinę pagalbą Ukrainai. Vietoje to Berlynas tikisi, kad Ukraina galės patenkinti didžiąją dalį savo karinių poreikių iš 50 mlrd. dolerių paskolų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, kurias patvirtino Didžojo septyneto (G-7) grupė“, – rašo „Reuters“.
Turi pasiruošti iššiepti nasrus
Nors karas dar nestovi ant Europos slenksčio, logistikos planuotojai ėmėsi darbo ir sprendžia, kaip kariams tiekimo linijoje nugabenti maistą, degalus ir vandenį, organizuoti sužeistų karių bei karo belaisvių srautą.
„Kartu su sąjungininkais jie rengia detalius žemėlapius“, – paminėjo vienas NATO pareigūnas ir paaiškino, kad taip siekiama įsitikinti, kad tiltai yra pakankamai tvirti ir galės atlaikyti dideles karines apkrovas.
Kitas karinio planavimo šaltinis pateikė scenarijų, pagal kurį priešo pajėgos galėtų taikytis į JAV oro pajėgų bazę Ramšteine pietvakarių Vokietijoje arba į Šiaurės jūros uostus, tokius kaip Bremerhafenas, per kuriuos NATO pajėgos keliautų į Lenkiją.
„Kaip apsaugoti šiuos objektus, kad jie netaptų vertingais taikiniais? – kalbėjo pašnekovas. – Priešingu atveju tai bus pirmieji ir paskutiniai amerikiečiai, kurie čia dislokuosis“.
Jei Šaltojo karo metais dešimtys tūkstančių NATO ir sovietų karių susidūrė tiesiogiai palei vidinę Vokietijos sieną, tai dabar karių dislokavimas užtruks ilgiau, nes bet kokio konflikto fronto linija greičiausiai bus toliau į rytus – iki 60 dienų, įskaitant laiką politiniam sprendimui gauti, nurodė pirmasis karinis strategas.
Europa neturi pakankamai geležinkelio pajėgumų tankams pervežti, o geležinkelio vėžės plotis Vokietijoje ir buvusiose sovietinėse Baltijos šalyse skiriasi, todėl ginklus ir įrangą tektų krauti į skirtingus traukinius.
Pasak „Reuters“, žinovai nurodė, kad būtina stiprinti ir kibernetinę gynybą, siekiant apsisaugoti nuo įsilaužimo atakų, kurios galėtų paveikti galimą dislokavimą, pavyzdžiui, Lenkijoje. Yra rizika, kad būtų užblokuotos geležinkelio atšakos ir sustabdytas karių judėjimas į rytus.
Todėl labai svarbu greitai priimti sprendimus ir turėti patikimą „raudonųjų vėliavų“, rodančių neišvengiamą Rusijos ataką, kontrolinį sąrašą.
NATO planuotojai patobulino dviženklį skaičių ankstyvojo perspėjimo rodiklių, kurie gali būti visiškos Rusijos invazijos prielaida, „Reuters“ sakė pirmasis NATO strategas, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
„Europa turės būti pasirengusi „iššiepti dantis“ ir perkelti kovinės parengties karius prie pat galimos fronto linijos, reaguodama į Rusijos karinius judėjimus, jei to prireiktų kaip atgrasymo priemonės, bet taip pat iš karto imtis kovos, jei įtampa virstų karu“, – reziumavo vienas iš pašnekovų.
