Suprasti akimirksniu
- V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
- Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos.
- Buvęs britų oro pajėgų vadas įvertino, ar Ukraina pajėgi išlaisvinti Krymą.
- Kyjivo siųstų dronų smūgis amunicijos arsenalui Rusijos Tverės srityje sukėlė eilę žemės drebėjimų.
- Kariai Donbase nenori girdėti apie nuolaidas Kremliui dėl taikos: „Ši žemė sulieta mūsų krauju“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
21:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas visiškai parengė savo pergalės planą karui su Rusija užbaigti, kurį, kaip jis anksčiau sakė, aptars su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Šiandien galime pasakyti, kad mūsų pergalės planas visiškai parengtas – visi punktai“, – sakė V.Zelenskis per savo kasdienį vakaro kreipimąsi.
„Viskas buvo parengta. Dabar svarbiausia yra ryžtis jį įgyvendinti.“
Praėjusią savaitę Ukrainos vadovas sakė, kad planuoja šį mėnesį aptarti šį planą su J.Bidenu.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir šis V.Zelenskio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad "negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ar kitų manipuliacijų, kurios paprasčiausiai perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“.
Anot jo, „mums reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo Ukrainai, taigi ir visai Europai“.
V.Zelenskis yra sakęs, jog siekia lapkritį surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą, ir į kurį bus pakviesta Rusija.
„Sukels papildomų konfliktų“: Slovakija padarė keistą pareiškimą apie Ukrainą NATO
00:07
Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“. Tokį pareiškimą Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras padarė po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Kartu J.Blanaras pridūrė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, rašo slovakų leidinys „Pravda“ .
Be to, J.Blanaras dar kartą pabrėžė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.
„Sutarėme, ir ministras (Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, – UNIAN) patvirtino, kad kitos taikos derybos jau turėtų vykti dalyvaujant Rusijos Federacijai“, – pridūrė jis.
Slovakijos pareigūnas taip pat pažadėjo, kad Bratislava ir toliau rems Ukrainos teritorinį vientisumą ir teiks humanitarinę pagalbą. Kartu jis pabrėžė, kad Slovakija pritartų, jei Ukraina ir toliau per jos teritoriją tranzitu gabentų rusišką naftą ir dujas – susitarimas dėl to baigiasi šiais metais.
Kiek „Shahed“ dronų, sparnuotojų ir balistinų raketų pasigamina Rusija: „Forbes“ pateikė skaičius
22:37
Nepaisant Vakarų įvestų sankcijų, Rusijos Federacijos karinis-pramoninis kompleksas ir toliau veikia. Šiuo metu Rusija gali pagaminti 42–56 balistines ir 90–115 tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų per mėnesį. Visos jos gali būti naudojamos teroristiniams išpuoliams prieš Ukrainą, ypač prieš energetikos objektus.
Tokius duomenis cituoja „Forbes“, remdamasis šaltiniu vienoje iš žvalgybos agentūrų. Tuo pat metu bepiločių lėktuvų „Shahed-136“ gamybos apimtys šalyje agresorėje siekia daugiau kaip 500 vienetų per mėnesį, o tai kainuoja apie 100 mln. dolerių.
Leidinio skaičiavimais, raketų gamybos tempas Rusijos Federacijoje siekia 132–171 vienetą per mėnesį. O tai Maskvai kainuoja 1,1 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad maždaug tiek pat raketų okupantai į Ukrainą paleido ir per rugpjūčio 26 d. puolimą.
Nuo aktoriaus iki prezidento, linkusio į autoritarizmą: V.Zelenskio transformaciją lemia du faktoriai
22:03
Kuo taps Volodymyras Zelenskis per šeštuosius savo valdymo metus? Atrodo, kad Ukrainos prezidentas pavargo nuo sąjungininkų reikalavimų per karą pertvarkyti šalį. Jis vis labiau panašėja į autoritarinį lyderį, leidinio „Postimees“ komentare dėsto situaciją Ukrainoje stebintis žurnalistas Dmotro Bobritskis.
Jei ne Rusijos surengtas plataus masto puolimas, penkerių metų V.Zelenskio prezidento kadencija būtų pasibaigusi šių metų gegužę.
Tačiau Ukrainos valstybės vadovas jau daugiau kaip keturis mėnesius toliau naudojasi konstituciniais įgaliojimais, nes dėl šalyje įvestos karo padėties rinkimai yra draudžiami.
Šeštaisiais prezidentavimo metais V.Zelenskis išsiugdė dvi savybes, kurias pabrėžia jo paties partijos kolegos. Deja, abi jos būdingos autoritariniams lyderiams.
Požiūris į žiniasklaidą
Pirmiausia – laisva žiniasklaida.
Jei sekate prezidento spaudos konferencijas, galite išgirsti nenutrūkstamą V.Zelenskio monologą apie tai, kaip, jo nuomone, turėtų dirbti žurnalistai.
Jis vartoja tokius išsireiškimus kaip „padėtų“, „nekritikuotų“, „netirtų korupcijos“, „neklausinėtų vidinių asmenų“ ir panašius. Trumpai tariant, žiniasklaida turėtų atlikti patogią prezidento kanceliarijos aptarnavimo funkciją.
Vokietija skyrė 50 mln. eurų sužeistų Ukrainos karių gydymui
20:16
Vokietijos vyriausybė skiria 50 mln. eurų sužeistiems Ukrainos kariams gydyti.
„Mes ir toliau tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – sakė Vokietijos federalinis finansų ministras Christianas Lindneris.
„Dėl šio sprendimo, kurį dabar radome, sukuriame saugumą būtinam gydymui Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovės Nancy Feser, iki šiol Vokietija evakuavo 1 173 sunkiai sužeistus ir traumuotus Ukrainos karius bei civilius ir suteikė jiems pagalbą Vokietijos ligoninėse.
„Ši pagalba yra humanitarinis veiksmas – ir toliau ją teiksime iš visų jėgų“, – sako ji.
Ateityje sužeistųjų karo stacionarinio gydymo išlaidas be biurokratinių procedūrų tvarkys ir apmokės Federalinis administracijos departamentas.
Liepos mėnesį Vokietija priėmė sunkiai sergančius vaikus, kurie anksčiau buvo gydomi rusų apšaudomoje Ochmatdito vaikų ligoninėje.
Atskleidė, kiek laiko dar galės kariauti Rusija
19:29
Rusijos okupacinė kariuomenė galės vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą mažiausiai metus ar dvejus. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenko.
„Yra įvairių situacijos ir jos perspektyvų vertinimų. Vakarų ir Ukrainos ekspertai, atsižvelgdami į šalies perkėlimą į karo padėtį ir Rusijos Federacijos potencialą šiuo metu, ypač ekonomikoje ir kariniame-pramoniniame komplekse, vertina karo padėtį ir potencialą. Esant tokiai būklei, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali išsilaikyti dar metus ar dvejus karinių veiksmų“, – „Espresso“ eteryje sakė I.Romanenko.
Pasak jo, karinių veiksmų intensyvumas fronte priklausys nuo to, kaip Ukrainos sąjungininkai padės tiekti ginklus, įrangą ir amuniciją. Faktas tas, kad dabar Rusijos Federacija gauna paramą iš savo „partnerių“ – vien Šiaurės Korėja rusams parūpino 5 mln. artilerijos sviedinių.
Jis pažymėjo, kad dabar, po tam tikros pertraukos, Amerikos sąjungininkų pagalba, deja, nėra pakankamai veiksminga.
„Situacija ir perspektyvos priklausys nuo to, ar partneriai suteiks pagalbą, kuri pakeis padėtį, ar viskas liks dabartiniame lygyje. Šiuo metu padėtis frontuose yra sudėtinga. Jei dėl didelės pagalbos situacija keisis, yra optimistinė tikimybė, kad iki kitų metų pabaigos galėtų prasidėti derybos dėl perėjimo prie derybų su tvirta Ukrainos pozicija dėl karo veiksmų nutraukimo“, – pabrėžė I.Romanenko.
Vytautas dirbo Anglijoje, kariavo Ukrainoje ir buvo sužeistas – nežinojo net mama
19:10
„Lietuvos didvyriai, apie kuriuos niekas nerašė, nežino“, – taip po trečiadienį į feisbuką įkelta nuotrauka rašė misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas. Nuotraukoje – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis karys, ant kurio megztinio esantys ženklai išduoda, jog jis – lietuvis, greičiausiai kariavęs Ukrainoje.
15min susisiekė su S.Maliausku, kuris papasakojo šiek tiek daugiau apie paslaptingąjį nuotraukoje matomą vyrą.
– Kas tas žmogus nuotraukoje?
– Tai yra Vytautas. Jis dirbo Anglijoje, o kai pamatė, kad prasidėjo karas, apsisprendė važiuoti kariauti ir prisijungti prie Užsieniečių legiono.
– Kada jis tai padarė?
– Mes vežame karius, net ir šiandien mums skambina daug žmonių, kaip ten papulti. Mes padedame lietuviams prisijungti prie Ukrainos kariuomenės. Tai Vytautas buvo vienas iš jų ir Vytauto sužeidimas sutapo su Tado Tumo įsidarbinimu.
– O ką reiškia sutapo?
– Jie prasilenkė tą pačią dieną. Tadas atvažiuoja įsidarbinti į 92-ąją brigadą, o Vytautas, 92-osios brigados karys, irgi lietuvis, tą pačią dieną sužeistas.
(...)
Kalbant apie Vytautą, neatsimenu, kuri buvo jo užduotis – aštunta ar dešimta, bet jeigu grubiai, tai buvo antras jo tarnybos mėnesis.
– Kai buvo sužeistas?
– Taip. Jis buvo sužeistas antrą mėnesį.
– Ir jis tik dabar po to atsigavo?
– Mes tik dabar pradėjome apie tai kalbėti. Visą tą laiką mes tai slėpėme jo prašymu.
Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos
17:03
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino išplėsti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, panaikinti vienos valstybės veto teisę ir sustabdyti bet kurios narės, dalyvaujančios „neteisėtame kare“, tokiame kaip Rusijos invazija į Ukrainą, narystę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Suomijos prezidentas, kuris vadovauja šios Šiaurės šalies užsienio politikai, pažymėjo, kad kitą savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje bus svarstoma pasaulinės organizacijos Saugumo Tarybos sudėtis, jis prisidės prie raginimų imtis reformų.
Iš penkių nuolatinių ir 10 rotacinių valstybių narių sudarytos tarybos užduotis – palaikyti taiką pasaulyje, tačiau geopolitinės varžybos ją įstūmė į aklavietę sprendžiant įvairius klausimus – nuo Ukrainos iki Gazos ruožo.
Antradienį duodamas interviu A.Stubbas teigė, kad jis siūlytų nuolatinių narių skaičių padidinti nuo penkių iki dešimties, įtraukiant dar vieną atstovę iš Lotynų Amerikos, dvi iš Afrikos ir dvi iš Azijos.
„Nė viena valstybė neturėtų turėti veto teisės JT Saugumo Taryboje“, – pareiškė jis agentūrai „Reuters“.
JAV, viena iš penkių veto teisę turinčių valstybių kartu su Rusija, Kinija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija, anksčiau taip pat pasisakė už dvi nuolatines vietas Afrikai.
A.Stubbas nurodė, kad bet kuri narė, įsitraukusi į neteisėtą karą, „tokį, kokį Rusija dabar vykdo Ukrainoje“, turėtų būti pašalinta.
Tuo tarpu Maskva ne kartą teisino savo invaziją į Ukrainą, sakydama, kad ji kuria buferį nuo Vakarų agresijos ir užima teritoriją, kuri istoriškai priklauso Rusijai.
Suomijos prezidentas pripažino suprantantis, kad jo pasiūlymai Saugumo Tarybai „viršija tai, ką paprastai sako mažosios valstybės narės“, tačiau pridūrė, kad kitaip didžiosios valstybės nesiūlytų susilpninti savo įtakos.
„Taigi jos kalba, bet nevykdo“, – nurodė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog kiti padės įgyvendinti planą iki kitais metais vyksiančio 80-ojo Jungtinių tautų gimtadienio.
Bet kokiems Saugumo Tarybos sudėties pakeitimams turi pritarti du trečdaliai Generalinės Asamblėjos narių, įskaitant penkias veto teises turinčias šalis.
„Mano pagrindinė žinia yra ta, kad, jei šalys iš globaliųjų pietų, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos neturės atstovavimo sistemoje, jos nusigręš nuo Jungtinių Tautų. O to mes nenorime“, – sakė jis.
Buvęs Suomijos premjeras ir Europos Parlamento narys, kovo mėn. pradėjęs eiti prezidento pareigas, ragino palaikyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris kitą savaitę JT asamblėjoje kalbės apie savo „pergalės planą“.
„Jis mus informavo, kad 90 proc. jau yra, o 10 proc., kuriuos jis pristatys, yra tai, ko jam reikės, kad laimėtų šį karą“, – paaiškino A.Stubbas.
Jis paragino Vakarų valstybes panaikinti apribojimus naudoti dovanojamus ginklus, dėl kurių Ukrainai „viena ranka surišta už nugaros“.
„Turime paleisti tą ranką ir leisti Ukrainai daryti tai, ką su ja daro Rusija“, – užtikrintai kalbėjo jis.
A.Stubbas nepritarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimams dėl branduolinio konflikto eskalavimo: „Paskutinį kartą, kai matėme Vladimirą Putiną vartojant agresyvias kalbas apie branduolinius ginklus, globalieji pietūs ir Kinija iš esmės liepė V. Putinui liautis“.
Buvusi S.Šoigu komanda byra: dėl korupcijos sulaikytas septintasis pareigūnas
16:53
Tyrėjai sulaikė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą generolą majorą Denisą Putilovą dėl kyšininkavimo itin stambiu mastu, pranešė Rusijos tyrimų komiteto spaudos tarnyba.
Pasak tyrėjų, 2023 m. Rusijos gynybos ministerija, vykdydama valstybės gynybos užsakymą, su individualiu verslininku, kurio pavardė nenurodyta, pasirašė keletą valstybinių sutarčių dėl karinės automobilių technikos remonto ir priežiūros.
D.Putilovas kontroliavo sutarčių, kurių vertė viršijo 140 mln. rublių (1,36 mln. eurų), vykdymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pareigūnas: Rusijos kontrpuolimas Kursko regione sustabdytas
15:55
Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas.
„Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].“
Pareigūno teigimu, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose Rusijos Kursko srityje tebėra keli tūkstančiai civilių gyventojų.
„Keli tūkstančiai. Kai kuriose gyvenvietėse yra daugiau kaip šimtas žmonių“, – sakė O. Dmytraškivskis, paklaustas apie Kurske likusių žmonių skaičių.
Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.
Maskva pasmerkė puolimą, privertusį 150 tūkst. Rusijos civilių gyventojų evakuotis. Rusija pareiškė, kad ji susigrąžino virtinę kaimų.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą. Anot jo, viskas klostosi pagal Ukrainos planą.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Buvęs britų oro pajėgų vadas įvertino, ar Ukraina pajėgi išlaisvinti Krymą
15:51
Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvo pilotas ir oro pajėgų vicemaršalas, žiniasklaidos grupės „Sky News“ karinis analitikas Seanas Bellas Sakartvelo Laisvės radijo naujienų tarnybai pažymėjo, kad Ukraina savo kare su Rusija vis dar „randa būdų kovoti kitaip“, turėdamas omenyje Ukrainos pajėgų vykdomą operaciją Rusijos Kursko srityje, taip pat Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai ir kariniams objektams.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis apie Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį kalba kaip apie azartinį žaidimą, tačiau tai – karinė operacija.
„Jūs lošiate, kai esate Las Vegase, ir nežinote, kokie yra šansai, negalite daryti įtakos rezultatui, tiesiog pralošiate savo pinigus. Tai buvo labai gerai suplanuota karinė operacija, susijusi su didele rizika. Nėra abejonių, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda kelis kartus žaidė šį karinį žaidimą, žiūrėjo, planavo blogiausia, tikėjosi geriausio. Pasirengimas buvo grindžiamas žvalgybos duomenimis.
Beveik neabejotina, kad ne tik Ukrainos žvalgyba, bet galbūt ir kai kurie Ukrainos sąjungininkai padėjo sugalvoti, kaip geriausiai pasiekti savo tikslus.“
S.Bellas, remdamasis savo kaip buvusio karininko patirtimi, pabrėžė, kad tokiose operacijose dalyvaujama tik tada, kai tiksliai žinoma, koks yra tikslas.
„Rusija yra didžiulė, ir nors keli mano draugai ukrainiečiai yra sakę: „Tikimės, kad Maskvoje pamatysime Ukrainos vėliavą“, akivaizdu, kad tai gana fantastiška. Netgi Ukraina yra sakiusi, kad neketina laikyti šios teritorijos. Taigi kol kas tai atrodo bent jau kaip bandymas priversti prezidentą Vladimirą Putiną pasijusti nepatogiai, kad jis atidavė Rusijos žemę, ir taip priversti jį išvaryti dalį karių iš Ukrainos.“
Interviu metu analitikas pabandė įsijausti į V.Putino vaidmenį ir spėjo, kad, ko gero, Rusijos prezidentas įvertino, ar Ukrainos pajėgos Kursko srityje, potencialiai galinčios išsiplėsti iki Belgorodo srities, šiuo metu kelia jam grėsmę ir priešpastatė tai padėčiai Donbase, kur sutelkti pagrindiniai jo pajėgumai.
„Turėčiau tikriausiai 10-12 savaičių, kol ateis žiema, kad pabandyčiau užimti kuo didesnę Donbaso dalį. O tada eičiau į šiaurę ir susitvarkyčiau su šiuo anklavu vėliau, kai Donbasas neprogresuos ir turėtų laisvų išteklių“, – dėstė S.Bellas.
Paklaustas, kas iš tikrųjų ką šioje situacijoje pergudravo, buvęs kariškis išreiškė nuomonę, kad kariniu požiūriu Ukrainos pozicija kelia didelį pavojų, nes dalis elitinių, geriausių Kyjivo pajėgų įstrigs Kursko srityje.
Tačiau jis pabrėžė, kad kartais pamirštama atsižvelgti į politinį šio ukrainiečių žingsnio potencialą, nes istorija rodo, kad Rusijos lyderiai savo šalyje gali būti labai greitai nuversti, jei patikima, kad jie persistengia.
„Prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo šią invaziją į Ukrainą tikriausiai tikėdamasis, kad ji baigsis per kelias dienas, gal kelias savaites.
Praėjo dveji su puse metų. Rusijos žmonės maitinami melu, bet po truputį jų sūnų ir tėvų kūnai grįžta namo juoduose maišuose. Pamažu šimtai tūkstančių rusų grįžta namo sunkiai sužeisti, be rankų ir kojų. Labai sunku nuslėpti šią tiesą nuo Rusijos žmonių. Dabar yra apie 120 tūkst., o gal ir daugiau rusų, kurie buvo evakuoti iš fronto linijos. Visi jie kalbės. Jie kalbės apie tai, kaip jiems skauda.“
S.Bellas neabejojo, kad visuomenė padidins spaudimą V.Putinui, ypač šalyje intensyvėjant bepiločių orlaivių atakoms. Jos skirtos tam, kad rusai šalies viduje žinotų, jog vyksta karas. Tik, anot jo, klausimas, ar spaudimas bus toks stiprus, kad priverstų nerimauti V.Putiną, išlieka atviras.
„Ukraina yra pajėgi užimti Krymą“
Eksperto vertinimu, viena iš pagrindinių problemų, su kuria nuolat susiduria Ukraina, yra ta, kad ji gerokai mažesnė už Rusiją ir turi mažiau išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių – karui kariauti.
„Vienas dalykas, kurio Ukraina turi išvengti, yra tai, ką mes vadiname išsekimo karu. Jei grįžtume kelis šimtus metų atgal, mano armija mūšio lauke susitiktų su jūsų armija. Mes išsirikiuotume į eilę, išgertume puodelį arbatos, tada kovotume, ir laimėtų didesnė, stipresnė armija. Jei mūšis vyks tokiu būdu, Ukrainai bus labai sunku laimėti.
Taigi Ukraina turi rasti kitokį kovos būdą.“
Rusijos kiekybiniam pranašumui tiek karinės technikos, tiek gyvosios jėgos srityse Kyjivas priešinasi stengdamasis sukelti Rusijai kuo daugiau skausmo tam, kad, pasiekusi savo tikslus, ji būtų pažeidžiama Ukrainos kontatakos.
„Kitas būdas, kaip jie gali tai padaryti, yra kovoti, kaip mes vadiname, asimetriškai. Krymas yra viena iš tokių priemonių dėl įvairių priežasčių. Sevastopolio uostas, Krymo istorija, Petras I-asis... Manau, kad Ukraina yra pajėgi užimti Krymą, tačiau tai susiję su abejonės pasėjimu Vladimiro Putino galvoje, minties, kad jis gali būti pažeidžiamas“, – svarstė karybos analitikas.
Paklaustas, kaip tai padaryti, jis atkreipė dėmesį, kad, pirma, reikėjo kaip nors atsikratyti Juodosios jūros laivyno ir Ukrainai tai pavyko padaryti gana veiksmingai. Kitas žingsnis – ryšių su Krymu kanalų sunaikinimas, pavyzdžiui, Kerčės tilto. Kyjivas jau pademonstravo galintis tą padaryti. Taip pat reikia sugebėti atakuoti priešlėktuvines raketų sistemas ir radarus Kryme, kurie užtikrina dalį gynybos – Ukraina tai taip pat padarė.
„Taigi, manau, kad yra būdų, kuriais Ukraina gali bandyti asimetriškai didinti spaudimą. Ir, tikiu, kad būtent tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando padaryti Kursko srityje: užimti tam tikrą teritoriją, pastatyti Vladimirą Putiną į nepatogią padėtį ir taip priversti jį laikytis šiek tiek kitokio požiūrio.
Rusijos ir Ukrainos siena yra didžiulė. Ir Rusijai bus labai sunku ją tinkamai apsaugoti. Jei kas šešias pėdas (1,8 metro) pastatytumėte po kareivį, o tai nėra itin tankus atstumas, reikėtų daugiau nei 100 tūkst. karių. Ir šis skaičius greitai pasiekia milijoną karių. Taigi, tai neįmanoma. Tai pažeidžiama siena, todėl kovų perkėlimas į Rusiją yra gana protinga taktika.“
Kaip bebūtų, S.Bellas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas galbūt ir yra pasirengęs konvencinam konfliktui ar išsekimo karui, tačiau kur kas mažiau pasiruošęs naujo tipo karui, kurio griebėsi Ukraina.
Ketina nusileisti
Nors eksperto patarimai didinti spaudimą Rusijos prezidentui skamba optimistiškai, paklaustas, ar, jo nuomone, V.Putinas yra tas žmogus, kuris jam pasiduotų, S.Bellas pažymėjo, kad „jis tikrai yra žmogus, kuris ketina nusileisti, ypač todėl, kad jam jau 70 metų ir jis tikrai nori palikti kažką po savęs“.
„Jis aiškiai pareiškė, kad nori Rusiją vėl padaryti didžią. Jis norėjo sustabdyti NATO plėtrą. Na, o NATO kaip tik išsiplėtė. Rusija nebėra didi, ji yra pasaulio scenos paribys. O pačiam prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė kaltinimus. Taigi, ne viskas jam sekasi“, – kalbėjo oro pajėgų vicemaršalas.
Pasak jo, ne viskas it sviestu patepta ne tik V.Putinui. Su tokiais lyderiais kaip jis kyla pavojus, kad jie tampa labai agresyvūs ir tiesiog užsisklendžia: „Tai, kas vyksta Rusijoje, yra tai, kad tikroji galios bazė Rusijoje yra oligarchų ir šio sluoksnio žmonių rankose. Jie kenčia. Jų turtas mažėja. Jie mato, kad nebegali važiuoti atostogauti į Paryžių. Jie negali leisti savo vaikų į privačias mokyklas Anglijoje. Jie negali atostogauti Amerikoje. O Rusijos ekonominės perspektyvos atrodo vis blogiau ir blogiau. Manau, kad būtent čia kyla didžiausia grėsmė prezidentui V. Putinui“.
Suintensyvėjus diskusijoms apie draudimų atakuoti Rusijos teritoriją vakarietiškais tolimojo nuotolio ginklais, V.Putinas paskelbė, kad tai reišks tik viena – tiesioginį NATO karą su Rusija. Tačiau daugeliui jo brėžiamos „raudonosios linijos“ jau kelia šypsnį. Laisvės radijo žurnalistams kilo klausimas – jei Kurskas nėra „raudona linija“, galbūt tuuomet ir Maskva nėra?
„Manau, šis klausimas veda prie daug platesnio klausimo – ne tik apie tai, kiek drąsi gali būti Ukraina, bet ir apie tai, kiek drąsūs gali būti Vakarai, remdami Ukrainą. Ką Vladimiras Putinas darytų, jei iš tikrųjų paleistų branduolinius ginklus, kur juos paleistų? Ar jis paleistų juos savo teritorijoje, kad sunaikintų Ukrainą? Jam tai būtų katastrofa, bombarduoti savo teritoriją. Ar jis paleistų branduolinį ginklą į Ukrainą?
Likimo ironija neapeitų Vladimiro Putino.
Jis neturi jokio moralinio pagrindo naudoti branduolinius ginklus. Jei jis nori, kad Rusija vėl taptų didi, branduolinio mygtuko paspaudimas nėra tinkamas būdas tai padaryti.“
Kaip buvęs Šaltojo karo veteranas S.Bellas pabrėžė, kad tai visada buvo vadinama abipusiai užtikrintu sunaikinimu – MAD (angl. Mutually Assured Destruction), nes pradėjus branduolinį karą niekas negali laimėti ir visi bus sunaikinti: „Taigi Vladimiro Putino palikimas, kuris, manau, jam labai svarbus, yra būti laikomam Rusijos gelbėtoju, buvusios Sovietų Sąjungos gelbėtoju. O tapti atsakingu už jos sunaikinimą tikriausiai nėra ta ateitis, kurią sau jis mato“.
