2025-01-11 08:18 Atnaujinta 2025-01-11 21:56

Karas Ukrainoje. V.Zelenskis parodė nuotraukas: Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Zelenskis parodė nuotraukas: Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

14:34

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

Ukrainos gynybos pajėgos paėmė į nelaisvę du Šiaurės Korėjos karius. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad abu kariai buvo sužeisti Kursko srityje. Jie buvo nugabenti į Kyjivą, kur dabar su jais bendrauja Ukrainos saugumo tarnybos tyrėjai.

„Ši užduotis buvo nelengva: paprastai rusai ir kiti kariškiai iš Šiaurės Korėjos pribaigia sužeistuosius ir pasirūpina, kad neliktų jokių įrodymų apie kitos valstybės – Šiaurės Korėjos – dalyvavimą kare prieš Ukrainą“, – rašė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Šiaurės Korėjos kariai pasidavė ukrainiečiams, priklausantiems specialiųjų operacijų pajėgų taktinei grupei Nr. 84.

„Kaip ir visiems belaisviams, šiems dviem kariams iš Šiaurės Korėjos teikiama būtina medicininė priežiūra. Ukrainos saugumo tarnybai nurodžiau suteikti žurnalistams galimybę susipažinti su šiais belaisviais. Pasaulis turėtų žinoti, kas vyksta“, – pridūrė V.Zelenskis.

Naudoja kaip gyvus minų detonatorius

Anksčiau Ukrainos kariuomenės atsargos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočka pareiškė, kad Šiaurės Korėja planuoja padidinti savo kontingentą Rusijoje. Jis pažymėjo, kad šalis ruošiasi savo karui, todėl jai reikia patyrusių kariškių.

Tuo tarpu „The Times“ žurnalistai rašo, kad Rusija naudoja Šiaurės Korėjos karius kaip „gyvus minų detektorius“. Kartu pažymima, kad Šiaurės Korėjos kariai yra gerai apmokyti ir fiziškai pasirengę kovai.

Rusai toliau žengia į priekį: „DeepState“ paskelbė apie rusų pėstininkų judėjimą į vakarus nuo Kurachovės

21:56

„AP“/„Scanpix“/Kurachovė
„AP“/„Scanpix“/Kurachovė

Rusijos pajėgos toliau žengia link Donecko srities Dačnės ir Jantarnės gyvenviečių, praneša stebėsenos projektas „DeepState“.

Pažymima, kad rusai „ naikina“ Dačnę, o priešo pėstininkų judėjimas fiksuojamas į vakarus nuo Kurachovės miesto.

Sausio 11 d. naktį „DeepState“ paskelbė, jog Rusijos kariai užėmė Kurachovę, tačiau vėliau Chortycios karinės apygardos atstovas spaudai šią informaciją paneigė, pažymėdamas, kad gynybos pajėgos vis dar užima pozicijas Kurachovėje.

R.Fico vėl rėžė: „V.Zelenskis vaikšto po Europą, maldaudamas ir šantažuodamas“

20:21

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Gavriil Grigorov / AP
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Gavriil Grigorov / AP

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis esą keliauja po Europą „prašydamas išmaldos“ ir „šantažuodamas kitus“, rašo „European Pravda“.

 „Jis (Zelenskis – red. past.) vaikšto po tą Europą, tiesiog elgetaudamas ir šantažuodamas kitus, prašydamas pinigų. Tai tiesiog privalo liautis“, – sakė jis.

Parlamento komiteto posėdį sušaukė opozicija, kuri pareikalavo, kad R.Fico paaiškintų dėl savo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Maskvoje, taip pat pateiktų informaciją apie tolesnius Slovakijos veiksmus, susijusius su Rusijos dujų tranzito per Ukrainą nutraukimu.

R.Fico sakė, kad dėl dujų tranzito iš Ukrainos į Slovakiją buvo parengti du sprendimų variantai, kuriems esą pritarė Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Vienas iš jų turėjo būti Rusijos ir Azerbaidžano susitarimas, pagal kurį azerbaidžanietiškos dujos galėtų tekėti į Slovakiją. Tačiau, pasak R.Fico, Volodymyras Zelenskis sužlugdė šį susitarimą.

Antrasis variantas – patronuojančiosios bendrovės SPP pasiūlymas įsteigti patronuojamąją įmonę Rusijos ir Ukrainos pasienyje, kad Slovakijos dujos į Slovakiją būtų transportuojamos per Ukrainą.

R.Fico pavadino Ukrainos prezidentą nepatikimu ir pasakė, kad kartais jis jam „nusibosta“.

Tuo tarpu jis teigė, kad Rusija visada buvo patikima partnerė tiekiant energiją.

„Rusija niekada mūsų neapgaudinėjo, priešingai nei Ukraina. Prisimenu situaciją 2009 m., kai būdamas Ukrainoje paprašiau Ukrainos premjerės J.Tymošenko duoti mums šiek tiek dujų iš rezervuarų, kuriuos jie turi vakarinėje Ukrainos dalyje, ir gavau atsakymą, kad esu siunčiamas į pragarą. Tai tipiški ukrainiečiai“, – skundėsi R.Fico.

Rusija: naujomis sankcijomis JAV rizikuoja destabilizuoti pasaulio energijos rinkas

20:01

Rusijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ / ANTON VAGANOV / REUTERS
Rusijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ / ANTON VAGANOV / REUTERS

Maskva šeštadienį apkaltino Vašingtoną, kad šis, paskelbęs naujas plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, yra pasirengęs rizikuoti stabilumu pasaulio energijos rinkose.

Penktadienį, likus vos kelioms dienoms iki prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos, JAV ir Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, įskaitant naftos milžinę „Gazprom Neft“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime pažymėjo, kad Vašingtonas J.Bideno „nešlovingo laiko valdžioje“ pabaigos išvakarėse bando „padaryti bent šiek tiek žalos Rusijos ekonomikai net ir pasaulio rinkų destabilizavimo kaina“.

„Žinoma, priešiški Vašingtono veiksmai neliks be atsako“, – rašoma pareiškime.

Aiškiai turėdama omenyje miškų gaisrus Kalifornijoje, Maskva apkaltino J.Bideno administraciją, kad ši būsimam JAV prezidentui Donaldui Trumpui palieka „išdegintą žemę“, arba visišką sunaikinimą, nes jis negali atšaukti sankcijų be Kongreso pritarimo.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams anksčiau sakė, kad J.Bideno administracija stengiasi D.Trumpui palikti „kuo sunkesnį palikimą“.

JAV iždo departamentas penktadienį pareiškė, kad, vykdant „Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimą mažinti Rusijos pajamas iš energijos“, įvedamos sankcijos 183 naftą gabenantiems laivams, Rusijos naftos prekiautojams ir naftos telkinių paslaugų teikėjams, dviem didelėms Rusijos naftos bendrovėms – „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“ – bei daugiau nei dvidešimčiai jų patronuojamųjų įmonių.

„Gazprom Neft“ sankcijas penktadienį pavadino nepagrįstomis ir neteisėtomis, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

J.Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas tarptautinės ekonomikos klausimais Daleepas Singhas naujas priemones pavadino „pačiomis reikšmingiausiomis“ sankcijomis Rusijos energetikos sektoriui, kuris, anot jo, yra „didžiausias pajamų (prezidento Vladimiro) Putino karui šaltinis“.

Rusijos ministerija šeštadienį apkaltino JAV siekiu „kuo labiau apsunkinti ar net padaryti neįmanomus bet kokius dvišalius ekonominius ryšius, įskaitant ryšius su JAV verslu“.

Ministerija teigė, kad Vašingtonas dėl to „aukoja... Europos sąjungininkų interesus“, nes šios šalys yra „priverstos pereiti prie brangesnio ir nepatikimo amerikietiškų išteklių tiekimo“.

Ji taip pat apkaltino Vašingtoną, kad, pasibaigus prezidento rinkimams, šis „ignoruoja“ savo gyventojų nuomonę dėl kylančių energijos kainų.

Kovodamas už Ukrainą per Kalėdas žuvo 41 metų Latvijos karys savanoris

19:38

Latvijos vėliava plazda šalia Rigos laisvės paminklo. / INTS KALNINS / REUTERS
Latvijos vėliava plazda šalia Rigos laisvės paminklo. / INTS KALNINS / REUTERS

41 metų Latvijos karys savanoris Edgaras Platonovas, kovojęs už Ukrainą, žuvo gruodžio mėn. Rytų fronte, sausio 10 d. pranešė Latvijos ginkluotosios pajėgos.

Pasak Latvijos ginkluotųjų pajėgų, E.Platonovas kovėsi vietovėse netoli Novoiehorivkos kaimo daugiausia Rusijos okupuotoje Luhansko srityje Ukrainos kariuomenės Tarptautinio legiono, kurį sudaro daugiausia užsienio savanoriai, sudėtyje. Kariuomenė nurodė, kad savanoris žuvo 2024 m. gruodžio 25 d.

E.Platonovo žūtis yra viena iš didžiulių kainų, kurias Ukraina ir jai padedantys asmenys turėjo sumokėti, kad atremtų nesiliaujančius Rusijos puolimus nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją.

Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daug užsienio kovotojų – tokių kaip E.Platonovas, tačiau Kyjivas aukų skaičiaus neatskleidė.

„Dar vienas mūsų karys savanoris žuvo gindamas Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Reiškiame gilią užuojautą Edgaro Platonovo artimiesiems ir bendražygiams“, – socialinėje žiniasklaidos platformoje „X“ pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir pridūrė: „Amžiną atminimą didvyriui!“

Skirtingai nei daugelis kitų užsienio savanorių, E.Platonovas prieš atvykdamas į Ukrainą netarnavo Latvijos ginkluotosiose pajėgose. Šeima gyrė jį kaip „mylintį sūnų, mūsų vyresnį, stiprų ir rūpestingą brolį, kuris visada viską darė iš visos širdies ir įsitikinimų“, cituoja naujienų svetainė „Delfi“.

„Edgaras buvo geras, nuoširdus ir visada pozityvus žmogus, kuris niekada neprarado tikėjimo savimi ir savo principais“, – sakė jo šeima, anot „Delfi“.

Dronai smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Tatarstane

18:28

Stopkadras/Ukraina sudavė smūgius Rusijos naftos saugyklai Oriolo srityje
Stopkadras/Ukraina sudavė smūgius Rusijos naftos saugyklai Oriolo srityje

Rusijos Tatarstane dronai greičiausiai smogė „Taneco“ naftos perdirbimo gamyklai (Tatarstano naftos perdirbimo kompleksas), pranešė leidinys „Astra“ ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko „Telegram“.

Kaip pranešė „Astra“, Tatarstane evakuojami naftos perdirbimo gamyklos darbuotojai, kuriems iškilo pavojus dėl bepiločių orlaivių.

Vietos visuomenininkai platina filmuotą medžiagą, kurioje matyti dūmai iš vienos iš gamyklų – „Taneko“ (Tatarstano naftos perdirbimo kompleksas). Teigiama, kad ten vyksta evakuacija.

„Gamykla atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant Rusijos kariuomenę degalais. Naftos perdirbimo gamyklos ir naftos saugyklų sunaikinimas turi tiesioginės įtakos Rusijos Federacijos gebėjimui vykdyti intensyvų karą.

Ankstesnė dronų ataka prieš naftos perdirbimo gamyklą 2024 m. pavasarį apgadino pagrindinį gamyklos perdirbimo įrenginį. Atstumas nuo fronto yra daugiau nei 1000 km“, – sakė A.Kovalenko.

Serbija po JAV sankcijų energetikos įmonėms paskelbimo ketina kalbėtis su V.Putinu

17:59

123RF.com nuotr./„Gazprom“
123RF.com nuotr./„Gazprom“

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius penktadienį pareiškė ketinąs kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po to, kai Vašingtonas paskelbė plataus masto sankcijas įvairioms energetikos bendrovėms, tarp kurių yra ir viena Serbijos įmonė.

Serbijos bendrovė „Petroleum Industry of Serbia“ (NIS), kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Rusijos „Gazprom Neft“ ir jos patronuojančiajai bendrovei „Gazprom“, yra pagrindinė Serbijos dujų tiekėja ir pagrindinė abiejų dujotiekių, kuriais dujos iš Rusijos tiekiamos Serbijos namų ūkiams ir pramonės įmonėms, savininkė.

Tarp virtinės bendrovių, kurioms penktadienį buvo įvestos naujausios prieš Kremlių nutaikytos JAV sankcijos, pateko ir NIS.

Po sankcijų paskelbimo A.Vučičius spaudos konferencijoje sakė, kad su V.Putinu kalbėsis „pirmiausia telefonu, o po to ieškos kitų bendravimo būdų“.

Jis taip pat sakė, kad netrukus surengs derybas su JAV ir Kinijos atstovais.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius / BETAPHOTO/SIPA / BETAPHOTO/SIPA
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius / BETAPHOTO/SIPA / BETAPHOTO/SIPA

„Reaguosime atsakingai, rimtai ir kruopščiai, ir nors veiksime atsargiai, neskubėsime priimti neteisingų sprendimų“, – kalbėjo A.Vučičius.

„Paprašysime būsimos [JAV] administracijos dar kartą persvarstyti šį sprendimą ir pažiūrėti, ar galime gauti tam tikrų nuolaidų dėl jau priimtų sprendimų“, – pridūrė jis.

Serbija nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą palaiko glaudžius santykius su Maskva ir atsisako įvesti sankcijas, priešingai nei Europos Sąjunga (ES), į kurią ji tikisi įstoti.

A.Vučičius anksčiau sakė, kad jei sankcijos būtų įvestos, tai būtų skaudus smūgis Serbijai, kuri yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų ir šiuo metu derasi dėl naujos sutarties, nes dabartinės sutarties galiojimas baigiasi 2025 metų kovą.

NIS interneto svetainėje skelbiama, kad 50 proc. bendrovės akcijų priklauso „Gazprom Neft“, 6,15 proc. – „Gazprom“, o 29,9 proc. – Serbijos Respublikai.

Apie naujas JAV sankcijas paskelbta likus vos 10 dienų iki prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos ir išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas dėl jų atsidūrė keblioje padėtyje, nes yra žadėjęs užbaigti karą Ukrainoje jau pirmąją savo prezidentavimo dieną.

O.Scholzas: sienų neliečiamumo principas galioja kiekvienai šaliai

17:09

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas / Markus Schreiber / AP
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas / Markus Schreiber / AP

Suverenių sienų principas turi būti apsaugotas, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjus kelioms dienoms po to, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę jėga užimti Grenlandiją.

Prieš kitą mėnesį vyksiančius visuotinius rinkimus savo socialdemokratų partijos suvažiavime šeštadienį kalbėjęs O.Scholzas sakė: „Sienų neliečiamumo principas galioja kiekvienai šaliai, nesvarbu, ar ji yra Rytuose, ar Vakaruose.“

Jis taip pat turėjo omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Šio principo turi laikytis kiekviena valstybė, nesvarbu, ar tai būtų maža, ar didelė ir galinga valstybė“, – sakė kancleris.

„Nė viena šalis nėra kitos šalies kiemas už namo, nė viena šalis neturėtų bijoti savo didesnių kaimynų. Tai yra pagrindinė dalis to, ką vadiname vakarietiškomis vertybėmis“, – pridūrė jis.

D.Trumpas, kurio inauguracija įvyks sausio 20 dieną, antradienį sukėlė nerimą, kai spaudos konferencijoje neatmetė karinės intervencijos dėl Panamos kanalo ir Grenlandijos – sakė norįs, kad JAV kontroliuotų abu.

Ukrainos specialiosios pajėgos ir desantininkai parodė, kaip sugavo šiaurės korėjiečius

16:38 Atnaujinta 16:58

Stopkadras/Šiaurės korėjiečiai
Stopkadras/Šiaurės korėjiečiai

84-osios specialiųjų pajėgų taktinės grupės operatoriai per specialiąsias operacijas Kursko srityje paėmė į nelaisvę Šiaurės Korėjos karį. Ukrainos desantininkai taip pat parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas kitas Šiaurės Korėjos karys.

VIDEO: Ukrainos specialiosios pajėgos ir desantininkai parodė, kaip sugavo šiaurės korėjiečius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad tyrėjai šiuo metu apklausia du sužeistus ir į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius.

Jie buvo paimti į nelaisvę Rusijos Kursko srityje, kur, pasak Maskvos, Ukraina sekmadienį pradėjo kontrpuolimą. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį surengė netikėtą puolimą.

„Mūsų kariai Kursko srityje paėmė į nelaisvę Šiaurės Korėjos karius. Tai du kariai, kurie, nors ir sužeisti, liko gyvi, buvo atvežti į Kyjivą ir kalbasi su SBU tyrėjais“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis, turėdamas omenyje ukrainiečių saugumą tarnybą SBU.

Vėliau šeštadienį SBU pateikė kai kurias apklausų detales, teigdama, kad vyrai save apibūdino kaip patyrusius karius. 

Vienas iš jų prisipažino, kad yra gimęs 2005 metais, o Šiaurės Korėjos kariuomenėje tarnauja nuo 2021 metų. Jis teigė manęs, kad į Rusiją buvo išsiųstas mokytis, o ne kariauti. 

Kitas karys – 1999-ųjų gimimo, į kariuomenę įstojo 2016-aisiais ir dirbo žvalgu. 

VIDEO: Ukrainos saugumo tarnyba išplatino videomedžiagą su sulaikytais šiaurės korėjiečiais

Apklausa vyko dalyvaujant korėjiečių vertėjams, teigė SBU. Pranešama, kad Ukraina šiuo klausimu bendradarbiauja su Pietų Korėjos nacionaline žvalgybos tarnyba.

Šiaurės Korėja yra pasiuntusi tūkstančius karių, kad paremtų Rusijos kariuomenę, kovojančią vakariniame Kursko pasienio srityje.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

Tuo tarpu SBU išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti du azijiečiai kalėjimo kameroje. Vienam iš jų ant rankos uždėti tvarsčiai, o kitam – tvarsčiai ant žandikaulio. Pastarasis į klausimus atsakinėjo raštu. 

Juos prižiūrintis gydytojas teigė, kad antram kariui taip pat yra lūžusi koja. Anot SBU, jiems buvo sudarytos visos tinkamos sąlygos pagal tarptautinę teisę.

V.Zelenskio paskelbtoje nuotraukoje matyti iš vieno iš šių karių konfiskuota Rusijos kario tapatybės kortelė. Tačiau joje nurodoma, kad karys yra 26 metų vyras iš Rusijos Tivos regiono, besiribojančio su Mongolija.

Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija Pchenjano kariams suteikia suklastotus asmens tapatybės dokumentus. 

V.Zelenskis: Pchenjano karių paėmimas į nelaisvę – sudėtinga operacija

15:53

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad tyrėjai šiuo metu apklausia du sužeistus ir į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius.

Jie buvo paimti į nelaisvę Rusijos Kursko srityje, kur, pasak Maskvos, Ukraina sekmadienį pradėjo kontrpuolimą. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį surengė netikėtą puolimą.

„Mūsų kariai Kursko srityje paėmė į nelaisvę Šiaurės Korėjos karius. Tai du kariai, kurie, nors ir sužeisti, liko gyvi, buvo atvežti į Kyjivą ir kalbasi su SBU tyrėjais“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis, turėdamas omenyje ukrainiečių saugumą tarnybą SBU.

Šiaurės Korėja yra pasiuntusi tūkstančius karių, kad paremtų Rusijos kariuomenę, kovojančią vakariniame Kursko pasienio srityje.

V.Zelenskis šį karių dislokavimą pavadino didele eskalacija beveik trejus metus trunkančiame kare.

Gruodžio pabaigoje ukrainiečių prezidentas paskelbė, kad Kyjivas paėmė į nelaisvę kelis sunkiai sužeistus Pchenjano karius. Vėliau Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pranešė, kad jie mirė nuo patirtų sužalojimų. 

Šeštadienį V. Zelenskis sakė, kad Pchenjano karių paėmimas į nelaisvę – sudėtinga operacija, nes „rusai ir kiti Šiaurės Korėjos kariai pribaigia sužeistuosius ir daro viską, kad neįrodytų, jog kita šalis, Šiaurės Korėja, dalyvauja kare prieš Ukrainą“.

Leis žurnalistams pakalbinti šiaurės korėjiečius

Jis pridūrė, kad suteiks žiniasklaidai galimybę pabendrauti su šiais kariais, nes, pasak prezidento, pasaulis turi žinoti, kas iš tikrųjų vyksta. 

V.Zelenskis taip pat paskelbė šių sužeistų karių nuotraukas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra iš Šiaurės Korėjos. 

Pagal dokumentus – 26 metų vyras iš Rusijos Tivos regiono

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

Kitoje nuotraukoje matyti iš vieno iš šių karių konfiskuota Rusijos kario tapatybės kortelė. Tačiau joje nurodoma, kad karys yra 26 metų vyras iš Rusijos Tivos regiono, besiribojančio su Mongolija.

Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija Pchenjano kariams suteikia suklastotus asmens tapatybės dokumentus. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ taip pat patvirtino, jog šie kariai yra Kyjive. 

„Mums reikia kuo didesnio spaudimo Maskvos ir Pchenjano režimams“, – pridūrė jis. 

„Su...istas idiotas“: B.Johnsonas susikeikė kalbėdamas apie V.Putiną ir jo požiūrį į Baltijos šalis

15:40

Reuters/Scanpix/Stopkadras/Vladimiras Putinas ir Borisas Johnsonas
Reuters/Scanpix/Stopkadras/Vladimiras Putinas ir Borisas Johnsonas

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, kalbėdamas apie tai, kad Baltijos šalys nebepriklauso Rusijos imperijai, nesistengė sušvelninti savo žodžių ir Vladimirą Putiną išvadino „su...istu idiotu“.

„Viskas baigta. Daugiau jokios imperijos, Vladimirai, su...istas (angl. f...king) idiote! Atleiskite už išsireiškimą. Bet taip jau yra“, – piktinosi B.Johnsonas duodamas interviu leidėjui Hansui Luikui portale Delfi.ee.

„Tai, ką daro Putinas, yra archajiška ir barbariška, ir jis turėtų suprasti, kad Estija, Latvija, Lietuva – nė viena iš šių šalių nebėra Rusijos imperijos dalis, tas pats pasakytina ir apie Ukrainą. Viskas baigta. Daugiau jokios imperijos, Vladimirai, idiote! Atleiskite už išsireiškimą. Bet taip jau yra“, – kalbėjo buvęs Britanijos premjeras.

Paklaustas apie karo pradžioje, 2022 m. balandį įvykusį savo slaptą vizitą į Kyjivą ir susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, B.Johnsonas pasakojo:

„Norėčiau pasakyti, kad apie šią kelionę buvo pasakyta daug nesąmonių, ypač iš Kremliaus, kuris ir toliau meluoja ir skleidžia įvairias nesąmones. Turime prisiminti, kad tuo metu Rusijos okupantai vis dar kontroliavo labai didelę Ukrainos teritorijos dalį. Rusai buvo tik už 30 kilometrų nuo Kyjivo. Ir nors ukrainiečiai nepaprastai didvyriškai juos išstūmė iš Kyjivo, akivaizdu, kad karas galėjo pakrypti bet kokia linkme. Nebuvo abejonių, kad 2022 m. balandį V.Putino tikslas tebebuvo užkariauti visą Ukrainą. Tiesą sakant, manau, kad jis vis dar nori tai padaryti. O žmonės dabar kartoja didžiulį melą, sakydami, kad ukrainiečiai tada galėjo susitarti. Koks tai melas!“

Pasak jo, savo asmeniniu dalyvavimu jis norėjo pabrėžti, kad ukrainiečiai padarė neįtikėtiną dalyką.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą