Svarbiausios naujienos
- Ko reikia, kad D.Trumpo planas Ukrainai suveiktų: „Die Zeit“ pateikia keturis scenarijus
- „Visiška nesąmonė“: Kyjivas atsakė į Rusijos ultimatumą Vakarams
- Maskva pateikė Vakarams ultimatumą dėl Ukrainos: įvardijo esminę detalę
- D.Trumpas atvirai išsakė, ką galvoja apie V.Zelenskį: „Jis – ne šventasis“
- „The Economist“: „Orešnik“ nuolaužos patvirtino įtarimus, kas iš tikrųjų yra Rusijos „inžinerijos stebuklas“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ko reikia, kad D.Trumpo planas suveiktų: „Die Zeit“ pateikia keturis scenarijus
16:50
Atsižvelgiant į tai, kad Kyjivo ir Maskvos požiūriai yra radikaliai priešingi, mažai tikėtina, kad JAV prezidentui pavyks greitai sustabdyti karą. O bet koks pokario taikos formatas turi būti užtikrintas ginkluota jėga. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Die Zeit“.
Pasak teksto autorių, dabar ir Kyjivas, ir Maskva stengiasi pelnyti naujojo JAV prezidento palankumą. Tačiau pozicijos, kurių laikosi abi šalys, viena kitai prieštarauja: Ukraina reikalauja visiškai išvesti Rusijos kariuomenę iš savo teritorijos, o Rusija reikalauja, kad jai būtų perduotos neužimtos keturių formaliai aneksuotų Ukrainos regionų dalys. Todėl rasti kokį nors sprendimą, kuris užbaigtų karą, nebus lengva, rašo „Die Zeit“.
„Be ginklų tikrai nepavyks: bet koks taikus sprendimas turi būti užtikrintas karinėmis priemonėmis“, – teigia leidinys.
„Die Zeit“ taip pat nurodo keturis pagrindinius scenarijus, kaip situacija galėtų toliau klostytis:
1. Nesėkmingos derybos ir karo tęsimas. Dėl Kyjivo ir Maskvos pozicijų nesuderinamumo, taip pat dėl abiejų pusių turimų išteklių karui tęsti, aktyvūs karo veiksmai tęsis bent kelis ateinančius mėnesius. Tuo pat metu Rusijai gali pavykti įgyvendinti savo ketinimą visiškai okupuoti Donecko regioną.
2. Korėjų scenarijus. Dar praėjusiais metais D.Trumpo specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Keithas Kelloggas ir viceprezidentas J.D.Vance'as pasiūlė sukurti demilitarizuotą zoną (DMZ) palei faktinę fronto liniją be galutinio taikos susitarimo. Kaip pavyzdys buvo pasirinkta DMZ tarp dviejų Korėjų. Tuo pat metu Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje užtikrintų susitarimų neliečiamumą. Tačiau be Jungtinių Valstijų dalyvavimo ši galimybė atrodo abejotina.
3. Kipro scenarijus. Kiprą, kaip ir Korėją, skiria demilitarizuota zona. Tačiau vietoj JAV karių skiriamosios linijos neliečiamumą užtikrina JT taikdariai „mėlynieji šalmai“. Tai tęsiasi jau dešimtmečius – be apšaudymų, bet ir be galutinio konflikto sprendimo. Esminis skirtumas nuo Korėjų varianto yra tas, kad taikdariai stovi ne už besiginančios pusės nugaros, o tiesiai ant DMZ linijos. Ukrainai šis variantas gali būti įdomus, nes Kiprui, nepaisant to, kad jis prarado dalį savo teritorijos ir turi DMZ, pavyko įstoti į ES.
4. Ukrainos narystė NATO. Šis variantas Kyjivui yra priimtiniausias. Tačiau jam griežtai priešinasi ne tik Maskva, bet ir kai kurios Aljanso valstybės narės. Straipsnio autoriai mano, kad šis variantas negali būti įgyvendintas, o bandymas jį įgyvendinti lems karo pratęsimą.
15min primena, kad Maskva paskelbė ultimatumą Vakarams, reikalaudama atšaukti oficialų pažadą kada nors ateityje priimti Ukrainą į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerija reikalauja uždrausti Ukrainai įstoti į Aljansą kaip pagrindinę sąlygą karui užbaigti.
D.Trumpo komanda yra pasirengusi suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Pasak „Bloomberg“, privačiame pokalbyje šaltiniai JAV prezidento komandoje šį žingsnį pavadino neišvengiamu kelyje į taikos susitarimą.
JAV valstybės departamentas laikinai sustabdo užsienio pagalbos teikimą, įskaitant pagalbą Ukrainai
01:46
JAV pagalba Ukrainai įšaldyta trims mėnesiams. Po 85 dienų valstybės sekretorius Marco Rubio pateiks prezidentui Donaldui Trumpui ataskaitą, kurioje nurodys, ar Vašingtonui tikslinga atnaujinti paramą Kyjivui. Apie tai rašo leidinys „Politico“.
Pažymima, kad „įsakymai sustabdyti darbą“ susiję su pagalba visoms šalims, išskyrus Izraelį ir Egiptą.
Valstybės sekretorius M.Rubio išleido naują įsakymą, kuriuo 90 dienų sustabdomas daugumos šiuo metu vykdomų užsienio pagalbos programų finansavimas. Įsakymas, kuris buvo netikėtas Valstybės departamento pareigūnams, taikomas ir karinei pagalbai Ukrainai.
Įsakyme, išsiųstame visoms diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms, reikalaujama, kad departamento darbuotojai vykdytų „įsakymus sustabdyti darbą“ beveik pagal visas „esamas užsienio pagalbos programas“, teigiama dokumente. Jis įsigalioja nedelsiant.
USAID taip pat sustabdė Ukrainai remti skirtus projektus, įskaitant paramą mokykloms ir medicininę pagalbą, rašo „Reuters“.
Pranešama, kad tarp įšaldytų iniciatyvų yra mokyklų rėmimo programos, medicininės pagalbos, įskaitant skubią pagalbą motinoms ir vaikų skiepijimą, teikimas.
„USAID pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas, sakė, kad už projektus Ukrainoje atsakingiems pareigūnams buvo įsakyta nutraukti visus darbus“, – rašo agentūra.
Žurnalistas Ostapas Jaryšas tvirtina, kad Pentagonas pažymėjo, jog įsakymas nesusijęs su karine pagalba Ukrainai, praneša UNIAN.
„Pentagonas man sako priešingai – kad šis įsakymas nėra susijęs su karine parama. Nežinau, ką tiksliai turi omenyje „Politico“. Įtariu, kad tai gali būti susiję su FMF programa, tačiau pinigai, numatyti paramai Ukrainai, jau seniai išleisti“, – rašė jis.
Įsakymas išplečia neseniai priimtą prezidento D.Trumpo įsaką, kuriuo Valstybės departamentui buvo nurodyta 90 dienų sustabdyti užsienio paramos dotacijas, kol valstybės sekretorius atliks peržiūrą. Anksčiau nebuvo aišku, ar vykdomasis įsakas taikomas jau patvirtintoms lėšoms arba pagalbai Ukrainai.
Naujasis įsakymas reiškia, kad bus sustabdytas jau patvirtintų JAV vyriausybės programų finansavimas. Vienas departamento pareigūnas sakė: „Kai kuriems Valstybės departamento pareigūnams šis įsakymas sukėlė šoką dėl savo apimties. Valstybės departamentas ką tik ėmėsi visiškai kraštutinių veiksmų užsienio pagalbos srityje.“
Vis dėlto dokumente numatytos tam tikros išimtys. Jame teigiama, kad karinės pagalbos Egiptui ir Izraeliui finansavimas bus tęsiamas, taip pat leidžiama teikti skubią pagalbą maistu ir padengti „teisėtas išlaidas, patirtas iki šio įsakymo priėmimo dienos“ pagal esamas programas.
Pasak vieno dabartinio Valstybės departamento pareigūno ir dviejų buvusių Joe Bideno administracijos pareigūnų, pagalbos teikimo sustabdymas turi įtakos pagrindinėms sąjungininkėms, pavyzdžiui, Ukrainai, Jordanijai ir Taivanui.
Pažymima, kad dėl šio įsakymo JAV vyriausybei gali kilti civilinė atsakomybė, nes, nustačius, kad programų sąlygos buvo pažeistos, gali būti pateikti ieškiniai dėl neįvykdytų sutarčių, pridūrė pareigūnai.
Dokumente teigiama, kad „sprendimai tęsti, keisti ar nutraukti programas bus priimami valstybės sekretoriui atlikus peržiūrą“.
Tikimasi, kad Valstybės departamentas per 85 dienas nuo įsakymo išleidimo parengs ataskaitą, prie kurios bus pridėta M.Rubio rekomendacija D.Trumpui, kurias užsienio pagalbos programas reikėtų tęsti, o kurias nutraukti.
Vakarų ekspertai įvertino, ką D.Trumpas turėtų pasakyti V.Putinui: „Nėra pergalingo derinio“
23:33
Nepaisant to, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas reikalauja Ukrainos kapituliacijos, dabartinėmis aplinkybėmis jis turi mažai svertų, todėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų V.Putiną priversti suprasti, kad jis turėtų palikti Ukrainą. Tai žurnalo „The Hill“ puslapiuose rašo į atsargą išėjęs amerikiečių pulkininkas Jonas Sweetas ir saugumo ekspertas Markas Tothas.
Publikacijos autoriai primena, kad V. Putinas išreiškė „dvigubą poziciją“, kai pareiškė, jog yra „pasirengęs deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl karo Ukrainoje“, tačiau kartu ir toliau primygtinai reikalavo visiškos Ukrainos kapituliacijos. Vėliau per Saugumo Tarybos susitikimą su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jis „dar kartą patvirtino Rusijos pasirengimą dalyvauti taikos derybose su Jungtinėmis Valstijomis“. Tačiau jis pridūrė, kad bet koks taikus susitarimas turi „pašalinti pagrindines karo Ukrainoje priežastis“.
Tos „pagrindinės priežastys“, pasak V.Putino ir jo aplinkos, yra tariamas NATO „agresyvus Rytų Europos užvaldymas“, taip pat priešiškas Ukrainos vyriausybės požiūris į etninius rusus, jų kultūrą ir kalbą. Tačiau jie neturi realaus pagrindo, teigia straipsnio autoriai.
„Michailas Gorbačiovas, miręs buvęs Sovietų Sąjungos lyderis, pripažino, kad Šaltojo karo pabaigoje nebuvo jokių pažadų neišplėsti NATO. Be to, prasidėjus V.Putino karui, Maskva atitraukė karius ir techniką nuo Suomijos sienos ir iš Kaliningrado, kad galėtų kovoti Ukrainoje. Jei jis dabar ar netolimoje ateityje bijo NATO invazijos, tai labai juokingas būdas tai parodyti“, – rašoma leidinyje.
Ekspertai savo publikacijoje pažymi, kad V.Putinui karo tikslas yra Ukrainos kapituliacija. Tai patvirtindami jie primena jo patarėjo Nikolajaus Patruševo žodžius: „Negalima atmesti, kad Ukraina kitais metais apskritai nustos egzistuoti“.
Jie taip pat cituoja JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, kuris per klausymą Senate sakė, kad „Putino tikslas – turėti kuo daugiau svertų, kad iš tikrųjų galėtų primesti Ukrainai neutralumą, atsigauti, o po ketverių ar penkerių metų grįžti ir vėl tai padaryti“.
Straipsnio autoriai primygtinai teigia, kad esant tokiems V.Putino kapituliacijos reikalavimams, Vakarai turėtų jam aiškiai pasakyti, „kad jis arba pasitrauks iš Ukrainos savo noru, arba bus pašalintas“.
Kartu jie pažymi, jog „be to, kad yra okupavęs 18 proc. Ukrainos teritorijos ir turi branduolinį arsenalą, V.Putinas turi nedaug svertų“: jo armija per trejus metus patyrė didelių nuostolių, jis buvo priverstas kreiptis į Iraną ir Šiaurės Korėją dėl ginkluotės ir karių, Rusijos ekonomika atsidūrė ties žlugimo riba, o Rusijos įtaka mažėja žlugus Basharo al Assado režimui Sirijoje.
„Jis (V. Putinas – red.) neturi pergalingo derinio ir neturėtų tęsti jokių veiksmų, kad išsaugotų savo veidą. D.Trumpo žinia V.Putinui turėtų būti tokia: palikite Ukrainą, kitaip rizikuojate prarasti savo armiją ir šalį“, – sakoma straipsnyje.
D.Trumpo pasiuntinys: Ukraina kare prarado daugiau karių nei JAV Vietname ir Korėjoje
23:20
Per trejus metus trunkantį karą Ukraina neteko daugiau žuvusių karių nei Jungtinės Valstijos per Vietnamo ir Korėjos karus kartu sudėjus. Tai „Fox News“ laidoje pareiškė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.
„Šimtai tūkstančių aukų abiejose pusėse. Vien tik Ukraina per trejus metus neteko daugiau karių nei mes per visą Vietnamo ir Korėjos karą kartu sudėjus“, – sakė jis.
D.Kelloggas įsitikinęs, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks užbaigti karą Ukrainoje, kai jis užmegs dialogą su Kyjivu ir Maskva. Jis pabrėžė, kad kovos bus nutrauktos diplomatijos ir ekonomikos dėka.
Vietnamo kare, oficialiais duomenimis, žuvo arba dingo be žinios apie 58 000 amerikiečių. Dar apie 37 000 amerikiečių karių žuvo Korėjos kare.
Pasiūlė, kaip priversti Rusiją derėtis dėl taikos
22:12
JAV prezidento Donaldo Trumpo būsimasis specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad griežtesnės priemonės Rusijos naftos pramonei galėtų priversti Kremlių derėtis dėl jo sukelto karo sureguliavimo, praneša naujienų agentūra AP.
Pasak jo, pasaulio bendruomenė negalės priversti Rusijos nutraukti karą vien padėdama Ukrainai iškovoti pergales mūšio lauke.
D.Trumpo atstovas pažymėjo, kad Rusija gauna milijardus dolerių iš naftos pardavimų.
„O kas, jei sumažintumėte kainą iki 45 JAV dolerių už barelį, kas iš esmės yra rentabilumo atskaitos taškas?“ – sakė jis per „Fox News“ kanalą.
K.Kelloggas anksčiau yra sakęs, kad jo tikslas – per 100 dienų nuo naujojo prezidento inauguracijos pabandyti rasti sprendimą dėl karo Ukrainoje.
Jis taip pat yra paskelbęs apie vizitus, per kuriuos planuoja išklausyti karo šalių pozicijas. Taip pat buvo pranešta, kad sausį jis turėjo atvykti į Kyjivą, tačiau vizitas buvo atidėtas.
D.Trumpas turi galimybę: Europos lyderiai „su atsargiu optimizmu“ laukia taikos Ukrainoje
21:58
Europa su atsargiu optimizmu žvelgia į galimybes sureguliuoti karą Ukrainoje tarpininkaujant naujajai JAV prezidento administracijai. Taip rašo dienraščio „The Washington Post“ tarptautinis apžvalgininkas Ishaanas Tharooras.
Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavęs žurnalistas atkreipė dėmesį į Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo kalbą forumo kuluaruose. Pastarasis aiškiai pareiškė esąs „atsargiai optimistiškas“ dėl taikos Ukrainoje perspektyvų ir D.Trumpo vaidmens šioje srityje.
„Svarbu, kad šios derybos su Ukraina prasidėtų iš jėgos pozicijų“, – sakė A.Stubbas ir pridūrė, kad Amerikos prezidentas aiškiai nenorėtų pakartoti gėdingos patirties, kai 2021 m. žlugo proamerikietiška vyriausybė Afganistane.
Suomijos prezidentas pabrėžė, kad išvengti Ukrainos žlugimo pagal Afganistano scenarijų būtų įmanoma, jei Vakarai gintų tris principus:
- garantijas, kad Ukraina netaps Rusijos vasale, bet išlaikys savo suverenitetą;
- Ukrainos teisę nuspręsti, ar ji nori prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO;
- Ukrainos teisę neatsisakyti Rusijos jėga užgrobtų teritorijų.
Kiti Davose dalyvavę Europos pareigūnai taip pat išreiškė viltį, kad dirbant drauge ir vadovaujant D.Trumpui bus galima įgyvendinti Ukrainos viziją, kaip turėtų baigtis karas. Neseniai paskelbti D.Trumpo pareiškimai, kuriuose grasinama sankcijomis Maskvai, atkartoja šias Davoso „nuotaikas“, rašo apžvalgininkas.
Kartu žurnalistas atkreipia dėmesį, kad Maskva pastaruoju metu, priešingai, eskaluoja temą apie visišką Ukrainos narystės NATO uždraudimą kaip kone pagrindinę karo pabaigos sąlygą.
„Formulėje, kurią vis labiau propaguoja oficialūs Rusijos asmenys, pradedant V.Putinu ir baigiant apačiomis, numatoma neutrali, demilitarizuota Ukraina už NATO ribų, o Rusija pasilieka jau aneksuotą teritoriją. Į šią formulę taip pat galėtų būti įtraukti Maskvos reikalavimai dėl platesnių derybų dėl Europos saugumo architektūros ir NATO karinės infrastruktūros atitraukimo nuo rytinių sienų“, – rašo žurnalistas.
„DeepState“: mūšis dėl Velyka Novosilkos baigiasi, rusai įsitvirtina centre
21:45
Rusijos kariai jau įsitvirtina Donecko srities Velyka Novosilkos gyvenvietės centre, praneša Ukrainos karo veiksmų stebėsenos projektas „DeepState“.
Pažymima, kad rusai pradeda skelbti kadrus iš Velyka Novosilkos, kartu teigdami, kad neva perėmė visos gyvenvietės kontrolę. Tačiau, kaip teigia projektas, šiuo metu tai nėra tiesa.
Pasak „DeepState“, rusams pavyko pasistūmėti į priekį rytiniame pakraštyje, taip pat jie užėmė nedidelę dalį gyvenvietės centrinių gatvių.
„Tuo pat metu situacija aplink gyvenvietę yra sudėtinga, ir galima teigti, kad mūšis dėl Velyka Novosilkos eina į pabaigą“, – pažymėjo „DeepState“.
R.Umerovas ėmė daryti tvarką Gynybos pirkimų agentūroje
20:56
Per pastarąjį pusmetį vietoj savalaikio kariuomenės aprūpinimo šaudmenimis vyko politiniai žaidimai, sutarčių ir informacijos „nutekinimas“. Todėl Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas priėmė sprendimą dėl personalo pokyčių. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak ministro, Gynybos ministerija kelia Gynybos pirkimų agentūrai (GPA) reikalavimą laiku ir visiškai aprūpinti frontą visa reikiama ginkluote.
„Deja, per pastarąjį pusmetį, vietoje savalaikio kariuomenės aprūpinimo šaudmenimis, sulaukėme politinių žaidimų, sutarčių „nutekinimo“ informacijos „nutekinimo“ (teisėsauga šiuos faktus tikrai dar patikrins), viešųjų ryšių neveiklumo ir Gynybos ministerijai pavaldžios įmonės neefektyvaus veikimo“, – pabrėžė jis.
Ministras pridūrė, kad ginkluotės pirkimai, kurie turėtų būti uždari karo padėties ir visapusiško karo su Rusija metu, kažkodėl „virto „Amazon“, kur kiekvienas interneto vartotojas realiu laiku gali matyti, kas ir ką perka, kokiais kiekiais ir iš kokių gamintojų.
R.Umerovas sakė, kad buvo daug viešųjų ryšių, tačiau Ukrainos gynėjai nepajuto ginkluotės, apie kurią daug kalbėta, atvykimo į frontą.
Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad nusprendė atleisti visus, kurie nesugebėjo atlikti šio darbo. Visų pirma jis Ministrų kabinetui perdavė teikimą dėl savo pavaduotojo Dmytro Klimenkovo atleidimo. Taip pat Gynybos ministerija nepratęsia sutarties su Maryna Bezrukova, kuri vadovavo GPA.
„Daug kalbama apie ginklų pirkimą kariuomenei, tačiau rezultatas nepatenkinamas. Keičiame sistemą, kad rezultatas būtų fronte, o ne naujienose“, – pabrėžė R.Umerovas.
Ukrainos kariuomenė reformuoja verbavimo tvarką, nori pritraukti jaunesnių karių
20:07
Ukraina baigia rengti karių verbavimo reformas, kuriomis siekiama į kariuomenę pritraukti jaunuolius nuo 18 iki 25 metų, šiuo metu atleistus nuo mobilizacijos, šią savaitę pranešė vienas kariškis, neseniai paskirtas dirbti prezidento biure.
Pirmajame interviu su užsienio naujienų agentūromis nuo naujų pareigų perėmimo rudenį Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa sakė, jog Ukraina nagrinėja naujas karių pritraukimo galimybes, nes dabartinė šaukimo sistema, paveldėta iš sovietmečio, trukdo žengti į priekį.
Nors Ukraina praeitą pavasarį įteisino mobilizacijos įstatymą, kuriuo šaukimo amžius buvo sumažintas nuo 27 iki 25 metų, šios priemonės neturėjo tokio poveikio, kokio tikėtasi siekiant sustiprinti pajėgas trečius metus tęsiantis karui su Rusija.
Vieną iš iniciatyvų P.Palisa apibūdino kaip „nuoširdų kontraktą“ – planą, į kurį įeina finansinės paskatos, aiškūs apmokymų garantai ir priemonės užtikrinti dialogą tarp karių ir jų vadovybės.
Šis planas skirtas patraukti į kariuomenę daugiausia 18–25 metų amžiaus jaunuolius, kurie šiuo metu yra atleisti nuo mobilizacijos. Siekiama pritraukti ir ukrainiečius, kurie turi teisę atsisakyti šaukimo ar buvo atleisti įsigaliojus mobilizacijos įstatymui.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kaip žemę pardavę: D.Trumpą rusai laikė savu, o dabar vadina chuliganu
19:04
Šią savaitę prasidėjo antrasis Donaldo Trumpo politinės sagos veiksmas – laukiama, kokie bus JAV užsienio politikos pokyčiai. Kremlius aiškiai rėmė D.Trumpo kandidatūrą praėjusių metų JAV prezidento rinkimuose, tikėdamasis, kad jis nebebus suinteresuotas ginti Ukrainą ir Rusija turės laisvas rankas daryti, ką nori. Tačiau po pirmųjų D.Trumpo pareiškimų apie Vladimirą Putiną džiugią nuotaiką Maskvoje pakeitė susirūpinimas.
Kai kurie prokremliški komentatoriai ir politikai laikosi optimistinės nuomonės, kad naujoji JAV vyriausybė bus naudinga jų interesams.
Viltis, kad D.Trumpas paskatins Ukrainą nusileisti Rusijos sąlygoms galimose taikos derybose, sustiprino nedidelė pažanga mūšio lauke, kuri, Kremliaus remėjų nuomone, bent jau iki rudens turėtų sudaryti palankias sąlygas deryboms.
Tačiau JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbtame įraše gana aiškiai parodė, kad laikas nebus palankus Rusijai.
Laukiant artėjančio D.Trumpo pokalbio telefonu su V.Putinu, Rusijos politinis elitas ir Kremliaus atstovai stengiasi užimti tvirtą ir optimistinę poziciją.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas nurodė, kad yra tikimybė pasiekti taikos susitarimą, ir jie reikalaus, kad Ukraina liktų neutrali, demilitarizuota zona už NATO įtakos zonos ribų, o Rusija pasiliktų okupuotas teritorijas.
Kremlius, tikėtina, taip pat reikalaus, kad NATO karinė infrastruktūra būtų perkelta kuo toliau nuo Rusijos sienų.
Vos prieš kelias savaites Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gyrė D.Trumpą, kad jis pripažino NATO plėtrą pagrindine karo Ukrainoje priežastimi.
Tačiau Rusijos saugumo tarybos sekretorius, dabartinis prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas interviu prokremliškai žiniasklaidai nebuvo toks švelnus ir išsakė radikalią viziją, kad iki kitų metų pabaigos Ukraina ir Moldova nebeegzistuos kaip nepriklausomos valstybės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos policija laikinai uždraudė dronų skrydžius pasienio su Rusija zonoje
19:01
Daugelis dronų pilotų Estijoje šią savaitę gavo Policijos ir sienos apsaugos valdybos (PPA) laiškus su pranešimu, kad dėl nestabilios situacijos pasienyje su Rusija dronų skrydžiai uždraudžiami, pranešė regioninis laikraštis „Virumaa Teataja“.
Laikinai sustabdyti dronų skrydžiai šiaurės rytinės Rytų Virumos apskrities pasienio zonoje.
Daugelį šis pranešimas sutrikdė, nes nebuvo jokio žinomo įvykio prie sienos, dėl kurio galėjo susidaryti nestabili situacija.
Įspėjimas taip pat sukėlė gyvas diskusijas socialiniuose tinkluose. Kai kas spėjo, kad draudimas gali būti susijęs su būsimu Estijos energetinės sistemos atjungimu nuo Rusijos energetinės sistemos ir galimais Maskvos atsakomaisiais sabotažo veiksmais.
Rytų prefektūros pasienio apsaugos biuro vadovas Eerikas Purgelis sakė, kad pernai padaugėjo GPS signalų trikdžių netoli sienos ir kad tai tapo iššūkiu ir bepiločius toje zonoje skraidinančioms agentūroms, ir pilotams mėgėjams.
„Jau anksčiau siuntėme svarbią informaciją vietos dronų pilotams, bet atsižvelgdami į padažnėjusius signalų trikdžius manėme, jog būtina įvesti laikinus suvaržymus bepiločių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje, kad apsaugotume žmones ir jų turtą. Kitaip tariant, nusprendėme netenkinti pilotų mėgėjų prašymų dėl dronų skrydžių, kol situacija nepagerės“, – sakė E.Purgelis.
Kaip nurodoma interneto svetainėje gpsjam.org, stebinčioje GPS signalų slopinimą, ankstesnę savaitę dideli trikdžiai buvo nuolat fiksuojami į šiaurę nuo Kalastės. Trikdžiai ir praeityje keldavo problemų pilotams mėgėjams, kartais net būdavo prarandamas ryšys su dronais.
Praėjusį pavasarį vienam pilotui Rytų Virumos apskrities Lagnos kaime skraidinant droną dingo ryšys tarp bepiločio, buvusio 40 m virš žemės, ir valdymo pulto, buvusio ant žemės. Taip pat buvo prarastas GPS ryšys su palydovais ir nevaldomas dronas kažkur nuskrido. Ta vieta yra už 10 km nuo sienos su Rusija.
Tinklapio droon.ee, skirto prekybai bepiločių skraidyklių gamintojos DJI orlaiviais ir jų priežiūrai, plėtros vadovas Eduardas Vainu tuo metu sakė, jog įmanoma, kad netoli rytinės sienos buvo kuriami klaidingi signalai, kad dronas nuskristų nežinoma kryptimi.
„Kad apsaugotume vertingą pilotų mėgėjų turtą ir žmonių sveikatą dronų skrydžių rajone tais atvejais, jei dronas nukristų dėl signalų trikdymo, nusprendėme, kad būtina atsargumo dėlei įvesti šiuos laikinus suvaržymus“, – sakė E. Purgelis.
