Svarbiausios naujienos
- NATO strategas: taika Ukrainoje kainuos ir Europai, ir Jungtinėms Valstijoms
- Rumunų kandidatas į prezidentus: Ukrainos pasidalijimas tarp jos kaimynių – neišvengiamas
- Politologas įvardijo, kaip visam laikui galima pažaboti Rusijos ambicijas
- Analitikai išsiaiškino V.Putino planus dėl susitarimo su Ukraina
Naujausias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO strategas: taika Ukrainoje kainuos ir Europai, ir Jungtinėms Valstijoms
20:06
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų perkelti pokario Ukrainos saugumo garantijų naštą Europai, Jungtinės Valstijos negalės apsiriboti neutralaus tarpininko vaidmeniu sudarant taiką tarp Kyjivo ir Maskvos. Tokią nuomonę vokiečių dienraščio „Die Welt“ straipsnyje išreiškė ilgametis NATO strategas Michaelis Rühle.
D.Trumpo komandos pateiktose taikos susitarimo vizijose numatyta įšaldyti karo veiksmus palei fronto liniją, o vėliau į šią liniją įvesti taikdarius, kurie prižiūrėtų, kaip laikomasi paliaubų. Ir tai, pasak NATO stratego, akivaizdžiai yra daugiausia klausimų kelianti plano dalis.
M.Rühle skaičiavimais, 1 200 km demarkacinės linijos kontrolei prireiktų 50 000 sąlyginių taikos palaikymo pajėgų kontingento. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikas nuo laiko juos reikia keisti per įprastą rotaciją, iš tikrųjų šiai misijai reikia skirti apie 150 000 karių.
Ne mažiau svarbus aspektas yra šių taikos palaikymo pajėgų įgaliojimai. Jos turi būti pakankamai stiprios ir turėti pakankamai teisių, kad galėtų įsikišti ir imtis reikiamų priemonių, jei kuri nors pusė pažeistų paliaubas.
Pasak M.Rühle, būtent šis aspektas neleidžia įtraukti standartinių JT taikdarių, kurių vaidmenį dažnai atlieka kariai iš pasaulio pietų šalių, pavyzdžiui, Bangladešo ar Pakistano. Jis įsitikinęs, kad tokie taikdariai „nenorės ir negalės“ pasipriešinti Rusijos ar Ukrainos kariams eskalacijos atveju. Todėl demarkacinę liniją galės saugoti tik Vakarų šalių kariai.
Tačiau europiečiai tam nepritars, jei nesulauks aiškios JAV paramos šiuo klausimu.
„Todėl Vašingtonui palankus požiūris, pagal kurį jis apsiriboja sąžiningo tarpininko vaidmeniu ir užkrauna europiečiams karinę naštą, gali žlugti žiaurios realybės akivaizdoje“, – rašo M.Rühle.
Net ir dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms tokios misijos įgyvendinimas pareikalautų didžiulių finansinių išlaidų, ir neaišku, ar Vakarai tam pritartų. Kita vertus, Ukraina, turinti liūdnos patirties su Budapešto memorandumu, pasak M.Rühle, taip pat nesutiks su jokiais „miglotais pažadais“ ir reikalaus aiškių garantijų bent jau iš didžiųjų Vakarų karinių galių.
Analitikas pabrėžia, kad siekdamos užbaigti karą Ukrainoje, Europa ir Jungtinės Valstijos yra priverstos dirbti kartu, net jei joms atrodo, kad karo tęsimas šiuo metu joms kainuoja mažiau nei jo pabaiga.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:21
Naujausias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Suomijos prezidentas atskleidė, kiek, jo manymu, užtruks Ukrainos ir Rusijos taikos derybos
23:57
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas atsargiai ir optimistiškai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas pasiekti taiką Ukrainoje, skelbia naujienų portalas „Yle“.
Pasak leidinio, politikas užsiminė, kad paliaubos gali būti sudarytos artimiausiais mėnesiais.
„Pirmiausia jie sieks paliaubų, kurios užtruks nuo trijų iki šešių mėnesių, o paskui – taikos derybų“, – sakė A.Stubbas.
Jis mano, kad artimiausiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais reikėtų remti Ukrainą, kad ji turėtų tvirtą poziciją pradėti galimas derybas dėl paliaubų ir taikos.
A.Stubbas pripažino, kad jo optimizmas padidėjo po praėjusią savaitę įvykusio pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Prezidentas buvo paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo galimybes atvesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną prie derybų stalo ir galiausiai pasiekti taiką Ukrainoje.
A.Stubbas atkreipė dėmesį į D.Trumpo pasirinkimą skelbti ultimatumą ir priversti V.Putiną pradėti taikos derybas. Jo nuomone, V.Putinas turėtų būti verčiamas derėtis, o ne įtikinamas.
„Asmeniškai aš manau, kad Putinas supranta tik griežtas kalbas. Būtent tokią kalbą dabar vartoja Donaldas Trumpas“, – sakė jis.
Pasak A.Stubbo, nėra jokios rizikos, kad dėl taikos bus tariamasi be pačios Ukrainos. Jis įsitikinęs, kad Europa taip pat turėtų vienokia ar kitokia forma dalyvauti derybose, nes jose sprendžiama Europos saugumo struktūrų ateitis.
„Bloomberg“ po dronų atakos naftos srautas per Rusijos Ust Lugos naftotiekį sustojo
23:34
Atrodo, kad naftos srautai per Rusijos Ust Lugos uostą Baltijos jūroje sustojo, o tai patvirtina Kyjivo teiginius apie sėkmingą bepiločio lėktuvo smūgį siurblinei, skelbia „Bloomberg“.
Pasak leidinio, pasaulinei naftos rinkai iškiltų nauja didelė tiekimo grėsmė, jei pasitvirtintų, kad Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai pažeidė naftotiekių sistemą, kuria tiekiama nafta iš Ust Lugos uosto, ir ilgam sustabdytų naftos tiekimą iš šio uosto.
„Bloomberg“ šaltinis teigė, kad sausio 29 d. Ust-Lugos srautas sumažėjo iki nulio.
„Iš „Bloomberg“ matytų laivybos duomenų matyti, kad ankstyvą trečiadienį išplaukė vienas tanklaivis, nors po to laivų signalai nutrūko. Nė vienas iš jų nepateikė akivaizdaus sumažėjimo priežasties, be to, gali būti laikotarpių, kai laivai vis tiek nekraunami“, – nurodė leidinys.
Trečiadienį Ukrainos saugumo pareigūnas sakė, kad bepiločiai orlaiviai smogė į Rusijos Andreapolio siurblinę Baltijos dujotiekio sistemoje-2, kuri maitina Ust Lugos miestą, ir dėl to jungtis sustojo. Tuo metu šio teiginio patikrinti nepavyko, o Rusijos naftotiekio operatoriaus spaudos tarnyba atsisakė komentuoti.
Praėjusiais metais uoste buvo perkrauta apie 650 000 barelių žalios naftos per dieną, t. y. apie 20 proc. viso Rusijos jūrų transporto srauto, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.
Vis dar gali būti, kad saugyklose yra statinių, kurias galima pakrauti, ir taip sušvelninti bet kokio tiekimo apribojimo poveikį.
Briuselis svarsto, kaip įsiteikti V.Putinui prieš derybas
17:53
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai svarsto galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą karo Ukrainoje sureguliavimo dalį, ketvirtadienį rašo leidinys „Financial Times“.
Pasak leidinio, rusiškų dujų pirkimo idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina iškvietė Slovakijos ambasadorių dėl pastaruoju metu skambėjusių pasisakymų
17:44
Ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Slovakijos ambasadorių Pavelą Vizdalą ir pareiškė, kad nesutinka su Bratislavos teiginiais, jog Kyjivas kišasi į Slovakijos vidaus reikalus.
Susitikimas vyko tvyrant įtampai tarp Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Draugiškus ryšius su Rusija palaikantis R.Fico pagrasino Kyjivui po to, kai sausio 1 d. buvo nutrauktas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją. Antradienį R.Fico pavadino V.Zelenskį Slovakijos „priešu“.
Ukraina išreiškė „gilų nusivylimą“ dėl Slovakijos premjero pareiškimų ir apkaltino jį veikiant kaip „Kremliaus ruporą“ bei ignoruojant Slovakijos narystę ES. Ukrainos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad tai kenkia abiejų šalių santykiams ir kenkia ES vienybei.
Trečiadienį Slovakijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Ukrainos ambasadorių Myroslavą Kastraną ir pareiškė „griežtą protestą“ dėl to, ką pavadino Ukrainos kišimusi į Slovakijos vidaus reikalus.
Vos prieš kelias dienas V.Zelenskis išreiškė paramą protestams prieš R.Fico vyriausybę ir socialinio tinklo „X“ paskyroje parašė: „Bratislava – tai ne Maskva, Slovakija – tai Europa“.
Rusija imasi veiksmų: sulaikė daugiau kaip tūkstantį konteinerių iš Kinijos
17:31
Rusijos muitinė pradėjo masiškai sulaikinėti krovinius, kurie buvo siunčiami geležinkeliu iš Kinijos į Europą per Rusiją, rašo Kinijos leidinys „Caixin“. Žurnalistų kalbinto logistikos specialisto skaičiavimais, nuo spalio pabaigos buvo sulaikyta daugiau kaip tūkstantis konteinerių. Krizė vystosi didėjant JAV ir Europos sankcijų spaudimui Rusijai.
„Caixin“ rašo, kad kroviniai pradėti sulaikyti spalio ir lapkričio pradžioje. Pasak „Chongqing Sino-Euro International Logistics“ vadovo, Rusijos muitinė dažniausiai stabdė konteinerius su mašinų ir elektronikos komponentais. Tačiau nukentėjo ir kiti tiekėjai. Pasak „Bangdatong Logistics“ generalinio direktoriaus Liu Zano, vieno iš bendrovės klientų konteineris su drabužiais, kurie buvo siunčiami Kalėdoms, vis dar yra Rusijoje.
Kaip paaiškinta leidinyje, vienu vagonu vienu metu galima vežti kelis konteinerius. Jei vienas konteineris vėluoja, vėluoja ir kitas, kuriame negali būti prekių, kurių eksportas iš Rusijos ribojamas.
Daugiau skaitykite čia.
G.Nausėda: skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą Ukrainoje greitu susitarimu
16:58
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva skeptiškai vertina siekį užbaigti karą Ukrainoje greitu susitarimu.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Prezidentūra.
„Skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą „greitu susitarimu“. Netikime, kad greitos paliaubos padės pasiekti tvarią taiką. Priešingai – tai gali reikšti moralinį Vakarų pralaimėjimą ir sudaryti sąlygas Rusijai sustiprinti savo karinius pajėgumus, taip dar labiau didinant grėsmę visam euroatlantiniam saugumui“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Kaip skelbia Prezidentūra, Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė artėjantį neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Europos gynybos stiprinimo planus bei galimas derybas dėl taikos Ukrainoje.
G.Nausėda pabrėžė, jog „Ukraina jau beveik trejus metus didvyriškai kovoja prieš Rusijos agresiją, demonstruodama neįtikėtiną atsparumą“.
Pasak šalies vadovo, Ukrainos išmoktos pamokos fronte ir diegiamos naujovės yra vertingos plėtojant Europos gynybos pramonę.
Prezidento teigimu, bet kokios galimos derybos turi būti grindžiamos pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, užtikrinant tvirtas ir ilgalaikes saugumo garantijas.
Anot G.Nausėdos, Lietuva ir toliau laikysis įsipareigojimų, skirdama ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto Ukrainos saugumui ir gynybai, bus tęsiamas abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimas karinių technologijų gamybos srityje.
Kaip skelbia Prezidentūra, prezidentų pokalbio metu taip pat aptarta Ukrainos centre Vilniuje organizuojama konferencija „Treji metai, nesuskaičiuojama begalė ateičių: saugant laisvę ir Ukrainos vaikus“, skirta paminėti trečiosioms Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 767 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė pusantro milijardo eurų.
„D.Trumpui nerūpi Ukraina“: įvardijo, kuo JAV prezidentui naudingos taikos derybos
16:11
Perspektyva, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą peraugs į įšaldytą konfliktą, tampa vis labiau tikėtina, rašo leidinys „The Times“, analizuodamas dar vieną scenarijų, pagal kurį ginkluotos konfrontacijos galimybė visada išliks aktuali.
Panašu, kad naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas suprato, kad jam nepavyks įgyvendinti savo prieš rinkimus duoto pažado užbaigti karą per 24 valandas.
Dabar jis pavedė šią misiją savo specialiajam pasiuntiniui Keithui Kelloggui ir suteikė 100 dienų konfliktui išspręsti, kas, „The Times“ vertinimu, dar labiau padidino perspektyvą, kad karas bus įšaldytas.
Anot straipsnio, konfliktų įšaldymas yra mėgstamas „Rusijos užsienio politikos įrankis posovietinėje kovoje už savo įtakos sferos išlaikymą“.
Pasak Sent Endriuso universiteto strateginių studijų profesoriaus Phillipso O'Brieno, Ukrainai turėtų pasisekti, nes nekantrumu garsėjantis D.Trumpas „pastatė ant kortos“ savo, kaip derybininko, reputaciją.
Profesorius išreiškė įsitikinimą, kad D.Trumpui iš tikrųjų nerūpi Ukraina, bet jis nori būti pripažintas už karo veiksmų nutraukimą ir pasiskelbti taikdariu.
P.O'Brienas taip pat nemano, kad D.Trumpo grasinimai Rusijai yra įtikinami, ir pabrėžė, kad JAV prezidentas pozicionuoja save kaip tarpininką, o ne tą, kuris gali ką nors garantuoti.
Leidinys „The Times“ priminė, kad, ko gero, geriausiai žinomas įšaldyto konflikto pavyzdys moderniaisiais laikais yra Korėjos karas, o Šiaurės ir Pietų Korėja, nesant taikos sutarties, techniškai vis dar kariauja.
Tame kare dalyvavo tūkstančiai užsienio karių su Jungtinių Tautų vėliava, kurie liko užtikrinti paliaubų, kol juos visiškai pakeitė amerikiečių pajėgos.
D.Trumpas jau leido suprasti, kad, jei paliauboms Ukrainoje reikės taikos palaikymo pajėgų, ši atsakomybė turėtų tekti Europai, o ne JAV ar NATO, teigiama straipsnyje.
Vis dėlto Europos lyderiai pavėluotai pradeda suvokti, ką D.Trumpo prezidentavimas gali reikšti Ukrainai. Tačiau ukrainiečiai puikiai žino įšaldyto konflikto scenarijų, kuris galiausiai gali įsiplieksti su nauja jėga, atkreipė dėmesį „The Times“, referuodamas į vadinamųjų Minsko susitarimų žlugimą.
Donecko srities gubernatorius: Kramatorske per Rusijos apšaudymą sužeisti 5 žmonės
14:53
Rusijos pajėgoms apšaudant Donecko srities Kramatorsko miestą buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, įskaitant du vaikus, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pirminiai duomenimis, buvo sužeistas aštuonerių metų berniukas ir septynerių metų mergaitė.
Šiuo metu institucijos atlieka išpuolio padarinių vertinimus.
Tačiau V. Fliaškinas nenurodė, kokį ginklą Rusija panaudojo per šį išpuolį.
Rusija beveik kasdien apšaudo gyvenvietes Donecko srityje.
Kramatorskas yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos.
D.Trumpas įkvėpė V.Putiną: Rusija siūlo pervardinti Suomijos įlanką
14:07
Rusijai reikia pervadinti Suomijos įlanką, nes šalis „nuo senų laikų užsiėmė jos plėtra“, pareiškė Rusijos karinės istorijos draugijos mokslinis direktorius Michailas Miagkovas.
„Man atrodo, kad logiškas šios įlankos pavadinimas būtų Sankt Peterburgo įlanka“, – kalbėjo istorikas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS, per studijos „Juodoji knyga. Trumpa švedų ir suomių rusofobijos istorija“ pristatymą.
Tokio pavadinimo pasirinkimą jis aiškino tuo, kad Sankt Peterburgas yra didžiausias miestas įlankos pakrantėje. Kartu M.Miagkovas pažymėjo, kad Rusiją dabar „bandoma uždaryti“ šioje akvatorijoje ir neišleisti iš jos Rusijos laivyno.
Jis pripažino, kad jo pasiūlymas kai kam atrodys „pernelyg šokiruojantis“, bet pažymėjo, kad pervadinimas būtų „istoriškai teisingas“. Be to, istorikas paminėjo panašų JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą, kuris užsimojo Meksikos įlanką pervardinti Amerikos įlanka.
Norėjo pervadinti Juodąją jūrą
Prieš tai, įkvėptas D.Trumpo, Saratovo srities Dūmos deputatas Denisas Bulanovas, pasiūlė Juodąją jūrą pervadinti į Rusijos jūrą. Pasak jo, taip ji buvo vadinama „šimtmečius“, apie tai užsimenama senosiose rusų kronikose.
„Pasaulinėje praktikoje vis labiau populiarėja geografinių pavadinimų reinterpretacijos idėja, atspindinti šalių siekį pabrėžti savo istorinį ir kultūrinį identitetą“, – aiškino D.Bulanovas.
Jis pažymėjo, kad, ko gero, toks naujasis pavadinimas būtų „skirtas tik vidaus vartojimui“, nes Turkija ir kitos šalys, turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, tokio pervadinimo nepripažintų.
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum anksčiau, atsakydama į D.Trumpo ketinimus pervadinti Meksikos įlanką, pareiškė, kad pavadinimas „Meksikos Amerika“ „skamba gerai“.
Tai darydama ji stovėjo šalia žemėlapio, kuriame didžioji dalis JAV teritorijos buvo pažymėta kaip „America Mexicana“. Buvęs Meksikos kultūros ministras Jose Alfonsas Suarezas del Realas sakė, kad pavadinimas „Meksikos įlanka“ yra pripažintas tarptautiniu mastu ir šimtus metų naudojamas kaip jūrų navigacijos orientyras.
Prieš tai Lenkija buvo paskelbusi sprendimą oficialiai pervadinti Kaliningradą į Krulewiec – tradicinį miesto pavadinimą lenkų kalba. Kartu su miestu buvo pervadinta ir Kaliningrado sritis.
Lenkijos valdžia manė, kad pavadinimas „Kaliningradas“ yra dirbtinis ir gali sukelti neigiamų jausmų šalies gyventojams, nes jis kilęs iš sovietų politiko Michailo Kalinino, atsakingo už daugiau kaip 20 tūkst. lenkų nužudymą 1940 m. per Katynės žudynes, pavardės.
Vėliau Lietuvos prezidentas Gitanas Naudeda pareiškė, kad Kaliningrado sritis yra Mažosios Lietuvos dalis, o pats miestas visiems laikams liks lietuviškuoju Karaliaučiumi, nepaisant Rusijos bandymų paversti jį savu ir pavadinti kitu vardu.
