Svarbiausios naujienos
- NBC: D.Trumpo administracijoje kilo nesutarimų dėl Ukrainos
- D.Trumpas – apie skerdynes Ukrainoje: manau, kad įvyks kažkas drastiško
- Atskleidė, kada bus pristatytas D.Trumpo taikos planas Ukrainai
- V.Zelenskis paskelbė tikslų kare žuvusių ukrainiečių skaičių
- V.Zelenskis sako esąs pasirengęs deryboms su V.Putinu, bet su viena sąlyga
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NBC: D.Trumpo administracijoje kilo nesutarimų dėl Ukrainos
16:33
JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai ir administracijos nariai nesutaria dėl to, koks turėtų būti daromas spaudimas Rusijai ir kaip pasiekti taiką Ukrainoje, NBC cituoja savo šaltinius.
Pasak kanalo pašnekovų tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų bei Kyjivo vyriausybei artimo šaltinio, nacionalinio saugumo patarėjas Mile‘as Waltzas ir specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas nori panaudoti JAV svertus, kad priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti, tačiau kiti pasisako už paramos, kurią JAV teikė Ukrainai Joe Bideno administracijos laikais, mažinimą, siekiant priversti greičiau užbaigti konfliktą.
Tokio požiūrio kritikai teigia, kad tai iš esmės nuginkluotų Ukrainą ir reikštų jos kapituliaciją prieš Rusiją.
Prieš tapdamas viceprezidentu, tuometinis senatorius J.D.Vance'as buvo aršus J.Bideno administracijos Ukrainai skirtų pinigų skeptikas. Jis taip pat vadino Ukrainos vyriausybę „labiausiai korumpuota Europoje ir galbūt pasaulyje“.
Tuo tarpu K.Kelloggas NBC komentare teigė, kad D.Trumpo nacionalinio saugumo komanda „dirba sinchroniškai“.
„Prezidentas panaudos visus Amerikos galios svertus, jei prireiks, kad būtų nutrauktos pastarųjų trejų metų žudynės“, – sakė jis. J.D.Vance'o atstovas spaudai atsisakė komentuoti jo poziciją dėl JAV pagalbos Ukrainai.
Pats D.Trumpas yra perspėjęs, kad jei V.Putinas nesitars dėl karo pabaigos, jis Rusijai taikys muitus, sankcijas ir mokesčius už rusiškų prekių pardavimą JAV ir kitoms šalims.
Rusijai neskauda dėl muitų
Pažymima, kad šio požiūrio problema yra ta, kad JAV prekyba su Rusija smarkiai sumažėjo, todėl muitai tampa mažiau veiksminga priemone. Palyginimui, 2021 m., prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, šis rodiklis siekė beveik 30 mlrd. JAV dolerių.
„Tai visiška nesąmonė... Mes visiškai atskyrėme JAV ekonomiką nuo Rusijos ekonomikos. Vadinasi, mūsų galimybės pakenkti Rusijai taikant muitus yra nereikšmingos“, – sakė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas J.Bideno administracijoje.
Kita galimybė – D.Trumpas gali pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu, kad toliau papildytų ginklų atsargas Ukrainai.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras teigė, kad 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų, laikomų Europos ir JAV bankuose, „labai padėtų suteikti ginklų ir finansinę paramą Ukrainai“.
„D.Trumpas galėtų daryti spaudimą europiečiams, kad šie areštuotų šias atsargas ir pervestų jas į Ukrainos sąskaitą, o ukrainiečiai už tuos pinigus galėtų pirkti ginklų iš JAV ir išlaikyti savo vyriausybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad D.Trumpas „žino, jog Rusijos ekonomika yra trapi ir pažeidžiama dėl tolesnių sankcijų“, todėl pagrįstai mano, kad jis turi svertų paveikti V.Putiną.
Pagalbos Ukrainai šalininkai baiminosi, kad D.Trumpas, grįžęs į savo postą, jos atsisakys, nes „šiluma“, kurį jis daugelį metų spinduliavo V.Putinui, rodo, kad jis gali pasiekti Rusijai palankų susitarimą.
Tačiau D.Trumpui pradėjus eiti pareigas, kai kurie abejojantys pamatė, kad jo komanda bent jau „neparduoda Ukrainos“.
„Manau, kad jis (D.Trumpas) pradėjo suvokti, kaip sunku išspręsti šį klausimą ir kad Rusija nebus konstruktyvi, jei nedarysime didesnio spaudimo“, – interviu sakė vienas JAV pareigūnas, dirbantis Ukrainos ir Rusijos politikos srityje.
Jis pridūrė, kad viena iš D.Trumpo retorikos pasikeitimo priežasčių yra perėjimas iš rinkimų kampanijos į valdymo režimą.
„Kliūtis taikai yra ne Ukraina. Manau, kad ji pradeda jį slėgti ir jis taip pat supranta, kaip blogai bus tiek politiškai, tiek strategiškai“, – sakė jis.
Kodėl Rusija bando pataisyti pasenusį atominį kreiserį?
23:54
2024 m. gruodį Rusija paleido atominio raketinio kreiserio „Admiral Nachimov“ (projektas 1144.2 „Orlan“), kuris buvo remontuojamas nuo 1997 m., reaktorių. Iš viso į laivą rusai investavo apie 5 mlrd. dolerių, tačiau net ir to nepakanka, kad jis vėl pradėtų tarnauti Rusijos kariniame jūrų laivyne. Vis dėlto pats reaktoriaus paleidimo faktas yra svarbus signalas, rašo „Defence Express“.
Pažymima, kad rusai nori kreiseryje „Admiral Nachimov“ įrengti 80 raketų paleidimo įrenginių. Tačiau kreiserio grąžinimas į tarnybą atidedamas iki 2026 m.
Leidinys primena, kad sovietmečiu buvo pastatyti keturi projekto 1144.2 „Orlan“ laivai. Du iš jų jau atiduoti į metalo laužą („Admiral Ušakov“ ir „Admiral Lazarev“). „Piotr Velikij“ tik formaliai toliau atlieka Rusijos Šiaurės laivyno flagmano vaidmenį.
Rusai nori užbaigti „Admirol Nachimov“ remontą dėl prestižo, teigiama leidinyje. Be to, Rusija yra vienintelė pasaulio valstybė, kurios laivyne formaliai tebėra eksploatuojami atominių raketinių kreiserių klasės laivai, nes panašios klasės JAV „Long Beach“ kreiseriai buvo išvesti iš eksploatacijos praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Leidinys atkreipė dėmesį į tai, kad rusai ne tik paskelbė ketinantys laive įrengti 80 paleidimo įrenginių raketoms „Kalibr“ ar net hipergarsinėms raketoms „Zirkon“, bet ir juda šio sumanymo įgyvendinimo link.
Be to, rusai jau išmetė iš kreiserio seną įrangą, kad galėtų sumontuoti naują, pabrėžė leidinys. Todėl laivas formaliai virsta „tuščia dėže“ su modernia ginkluote.
Leidinys pasidalijo nuomone, kad iš šios situacijos Ukraina turi naudos. Konkrečiai dėl to, kad rusai išleidžia daug pinigų laivo remontui, nors tie pinigai galėtų būti panaudoti karui prieš Ukrainą.
Rusija teigia esanti pasirengusi derėtis su JAV dėl Ukrainos „kietų derybų būdu“
22:48
Rusija yra pasirengusi derėtis su Jungtinėmis Valstijomis dėl karo Ukrainoje „kietų derybų būdu“.
Tokį pareiškimą padarė šalies agresorės užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas, praneša Rusijos propagandinė žiniasklaida.
Rusijos diplomatas teigė, kad bus kalbamasi „atsižvelgiant į realią padėtį ant žemės“: „Rusija yra pasirengusi derėtis su JAV „kietu derybų režimu“, atsižvelgiant į realią padėtį ant žemės, susijusią su situacija aplink Ukrainą, pasirinkimas priklauso nuo Trumpo“, – sakoma pranešime.“
Kartu S.Riabkovas pabrėžė, kad pirmąjį žingsnį „normalizuojant santykius“ tarp Rusijos ir JAV esą turėtų žengti Vašingtonas.
Buvęs gynybos ministras: karas Ukrainoje negali būti išspręstas nuolaidomis, V.Putinas turi pajusti pralaimėjimo skonį
22:16
Visuotinis Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik trejus metus. Daugėjant spekuliacijų dėl galimų derybų jam užbaigti, svarbu suprasti, kad tai nėra eilinis karas dėl teritorijos, kurį galima išspręsti tam tikromis nuolaidomis, rašo buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas straipsnyje, skirtame „Atlantic Council“.
„Putino tikslai yra daug ambicingesni. Dabartinį karą jis kariauja siekdamas sugriauti esamą tarptautinio saugumo architektūrą ir pakeisti ją nauja pasaulio tvarka, kurioje saujelė didžiųjų valstybių galėtų dominuoti savo kaimynių atžvilgiu. Putino svajonę sukurti naują pasaulio tvarką atspindi jo primygtinis reikalavimas surengti dvišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kuriose būtų aptariamas Ukrainos ir Europos likimas, nedalyvaujant nei Ukrainai, nei Europai“, – teigiama straipsnyje.
A.Zahorodniukas pabrėžė, kad Rusijos diktatorius siekia pademonstruoti, jog dėl suvereniteto galima derėtis, ir perduoti žinią, kad kai kurios tautos yra lygesnės už kitas. Tokio požiūrio pasekmės gali būti pražūtingos ir Ukrainai, ir Europai, sakė jis.
V.Putinas siekia sukurti pasaulio tvarką, kuri bus valdoma pagal „geopolitinių džiunglių dėsnius ir kurioje vyraus nesaugumas bei agresija“. Pasaulyje plis nauji ginkluoti konfliktai, nes tarptautinių santykių taisykles pakeis principas „jėga turi teisę“.
„Tarptautinio saugumo padėtis dabar tokia rimta ir paaštrėjusi iki tokio lygio, kad jos nebegalima išspręsti pataikaujant Rusijai ar ieškant kokios nors kompromisinės taikos. Vietoj to Rusija turi pralaimėti Ukrainoje ir turi būti matoma, kad ji pralaimi. Dabar taip nėra. Priešingai, Putinas kaip niekad įsitikinęs savo pergale ir nemato priežasčių nutraukti karą. Jis demonstruoja savo galią visame pasaulyje ir sėkmingai kuria autoritarinių valstybių, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kurios remia karą Ukrainoje ir pritaria Maskvos tikslui nuversti dabartinę pasaulio tvarką, koaliciją“, – pabrėžė A.Zahorodniukas.
Dabar Rusija taip pat dirba „vidaus fronte“ – šalies ekonomika buvo pervesta ant karo bėgių, o V.Putinas rado partnerių, kad kompensuotų ryšių su Vakarais sugriovimą. Rusijos valdovas atvirai ruošiasi ilgam karui. V.Putinas pasikliauja Vakarų ryžto stoka priešintis Maskvai.
O tam, kad būtų sustabdytas Rusijos karas, kurį ji kariauja prieš Ukrainą, Kremliaus valdovas turi būti įtikintas, kad jo tęsimas sukels katastrofą pačiai Rusijai. O tokiam siekiui įgyvendinti reikia imtis įvairių priemonių, kurios susilpnintų Rusijos pozicijas tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu.
Vien tik ekonominiai sunkumai V.Putino prie derybų stalo neatves; jis taip pat turi būti priverstas susidurti su karinio pralaimėjimo perspektyva. Tačiau tam reikės iš esmės pakeisti Ukrainos partnerių mąstymą. Dabar Ukraina priversta kariauti gynybinį išsekinimo karą, kad padarytų Rusijai kuo daugiau nuostolių. Tačiau Rusija į tai nekreipia dėmesio, taip pat šalis agresorė gali pasinaudoti didžiuliais darbo jėgos rezervais, kad papildytų išsekusias savo kariuomenės gretas.
„Jei dabartinis išsekinimo karas tęsis, Rusija galiausiai neišvengiamai laimės. Vietoj to Ukraina turi būti pasirengusi nugalėti Rusiją mūšio lauke. Ukrainos kariuomenė ne kartą įrodė galinti nugalėti Rusiją, tačiau kol kas jai trūksta karinių pajėgumų, kurie leistų lokalias pergales paversti pergalingomis pozicijomis kare. Tai būtina pakeisti“, – aiškina buvęs gynybos ministras.
Pasak A.Zahorodniuko, jei Vakarai suteiks Ukrainai pakankamai karinės pagalbos, tai gali priversti V.Putiną permąstyti karą ir sukurti galingas atgrasomąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai. Kitokie veiksmai sukurtų tik karo veiksmų pauzę, o Rusija ja pasinaudotų, kad persiginkluotų ir pasiruoštų kitam karo prieš Vakarus etapui.
„Rusijos sustabdymo Ukrainoje kaina yra didelė, tačiau ją nustelbs naujos autoritarinės pasaulio tvarkos kaina, jei Putino invazijai bus leista pasiekti sėkmę“, – pareiškė A.Zahorodniukas.
„Bloomberg“: D.Trumpo taikos plane numatytas fronto linijų įšaldymas
21:33
JAV sąjungininkai tikisi, kad Donaldo Trumpo administracija kitą savaitę Vokietijoje vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje pristatys planą, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Anot šaltinių, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, planą sąjungininkams pristatys D.Trumpo specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas. Jie atsisakė nurodyti, kiek išsamios, jų nuomone, bus diskusijos ir kokiu formatu jos vyks.
Pažymima, kad planas bus pateiktas vasario 14–16 d., likus savaitei iki trejų metų karo su Rusija sukakties. Pastarosiomis savaitėmis K.Kelloggo ir kitų asmenų pranešimuose ir komentaruose užsimenama apie planą, kaip pasiekti tai, ką D. Trumpo sąjungininkai pavadino „taika per jėgą“.
„Elementai apima galimą konflikto įšaldymą ir Rusijos okupuotos teritorijos palikimą neapibrėžtoje padėtyje, kartu suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, kad Maskva negalėtų vėl pulti“, – sakoma straipsnyje.
Pats K.Kelloggas trečiadienį patvirtino ketinantis dalyvauti Miuncheno susitikime.
„Susitiksiu su Amerikos sąjungininkais, kurie nori su mumis dirbti“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
V.Zelenskis: V.Putinas ketina įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina
20:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas pavasarį, vasarą ar rudenį ketina dislokuoti kariuomenę Baltarusijoje ir bandys įtraukti šią šalį į karą.
V.Zelenskis tai pasakė per brifingą po susitikimo su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų valstybės sekretoriumi Davidu Lammy Kyjive.
„Turint omenyje Putino ambicijas ir tai, ką matome šiandien, – jis daro viską, kad šis karas nesibaigtų. Ir tai yra faktas. Jis žengs toliau. Ir galvos apie kitas šalis. Esu tuo įsitikinęs. Įspėju apie tai visiškai atvirai, nuoširdžiai – suprantu, kas nutiks. Pamatysite – jis provokuos kitas šalis. Galbūt Lenkija bus kita, arba Baltijos šalys. Ir tai nėra tik dar viena retorika. Pamatysite, kad pavasarį, vasarą ar rudenį jis ims dislokuoti pajėgas Baltarusijos teritorijoje“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, daugelis europiečių, o gal ir JAV, sakys, kad tai yra bauginimas.
„Tai yra Lenkijos, Lietuvos ir kitų mūsų Baltijos partnerių bauginimas. Bet jūs pamatysite – jis darys viską, kad juos įtrauktų. Jis galvos, kaip juos išprovokuoti. Nežinau, ar bus invazija, bet bet kuriuo atveju jis tokiu būdu įvels Baltarusiją į karą. Nors, mano nuomone, po to, kai jie atakavo Ukrainą raketomis – jie jau buvo šiame kare, bet jų žmonės dar ne, ir jų kariuomenė dar nėra, bet Putinas to labai nori“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas mano, jog būtina daryti viską, kad būtų sustabdytas V.Putinas.
Atsižvelgdamas į tai, V.Zelenskis įsitikinęs, kad teikdami paramą Ukrainai, Europos ir Amerikos partneriai pasirūpins ir savimi, ne išimtis ir Jungtinė Karalystė.
Ukrainos prezidentas pažymi, kad europiečiai šiandien turi didinti išlaidas gynybai.
„Jei nenorite ateityje gynybai išleisti viso biudžeto – išleiskite šiandien tiek procentų, kiek reikia šiandien. Stiprinkite savo gynybą tokiais žingsniais. Parama Ukrainai yra jūsų gynybos dalis“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Ukraina patvirtino smogusi Rusijos naftos saugyklai: tai tęsis
16:01
Ukraina surengė dronų ataką prieš naftos saugyklą saugyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione, trečiadienį patvirtino Kyjivas.
Anksčiau trečiadienį apie gaisrą šiame objekte pranešė vietos gubernatorius.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus, taip, anot Ukrainos, teisingai atsakydamas į nuolatinį Maskvos vykdomą jos energetikos tinklų ir miestų bombardavimą.
„Smūgis buvo patvirtintas. Objekte kilo gaisras“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Jis pridūrė, kad iš šio objekto buvo tiekiamas benzinas ir dyzelinas Rusijos pajėgoms.
„Smūgiai strateginiams taikiniams, susijusiems su Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą rėmimu, bus tęsiami“, – tęsė Generalinis štabas.
Rusijos Novominskajos kaimo vadovas Venjaminas Kondratjevas sakė, kad kariai atrėmė dronų ataką, o ant naftos rezervuaro nukrito nuolaužų.
Kilus gaisrui, į įvykio vietą išsiųsti 55 ugniagesiai, socialiniame tinkle „Telegram“ sakė Krasnodaro regiono gubernatorius.
„Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo“, – sakė V. Kondratjevas, pridūręs, kad saugykloje buvo „nežymių naftos produktų likučių“.
Ukraina pridūrė, kad trečiadienį taip pat padarė žalą Rusijos oro gynybos sistemai, esančiai Rusijos kontroliuojamoje pietinės Zaporižios srities dalyje.
Ukraina iš nelaisvės susigrąžino 150 šalies gynėjų
15:56
Trečiadienį Ukraina iš Rusijos nelaisvės grąžino 150 šalies gynėjų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien mums visiems gera diena. Iš Rusijos nelaisvės grąžiname 150 mūsų gynėjų. Tai kareiviai, seržantai, karininkai. Karinių jūrų pajėgų kariai, kurie pateko į nelaisvę Mariupolyje ir Zaporižios srityje, karinių oro pajėgų, oro desanto ir sausumos pajėgų kariai, Nacionalinės gvardijos kariai, pasieniečiai, kovotojai su teroristais ir policijos pareigūnas. Visi jie yra iš skirtingų fronto zonų, tačiau juos sieja vienas bendras bruožas: jie kovojo už Ukrainą.
Kai kurie iš vaikinų nelaisvėje išbuvo daugiau nei dvejus metus. Ir šiandien jiems ir jų šeimoms ši diena reiškia daugiau nei ilgi laukimo metai. Tikra laimė matyti juos namuose, gyvus ir laisvus“, – rašė šalies vadovas.
D.Trumpo patikėtinis nurodė, kada bus atskleistas didysis Vašingtono planas, kaip užbaigti karą
15:45
JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, bus pristatyta Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje (vasario 14-16 d.), rašo naujienų portalas „Unian“.
Teigiama, kad ją pristytatys D.Trumpo specialusis pasiuntinys karo Ukrainoje klausimais Keithas Kelloggas.
„Nekantriai laukiu, kada galėsiu pasidalyti Donaldo Trumpo tikslais, kaip užbaigti kruviną ir brangiai kainuojantį karą Ukrainoje“, – rašė jis savo „X“ paskyroje
Be to, K.Kelloggas pabrėžė, kad planuoja susitikti su tais JAV sąjungininkais, kurie yra „pasirengę su jais dirbti“.
Anksčiau „Unian" pranešė, kad K.Kelloggas lankysis Ukrainoje. Vizitas turėtų įvykti artimiausiu metu, po vasario 11 d. Žurnalistų teigimu, jis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Po vizito K.Kelloggas vyks į Europą derybų, o vėliau jis dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje“, – sakė šaltinis.
K.Kelloggas taip pat pažymėjo kad Ukrainos prezidentas leido suprasti, jog sušvelnins savo poziciją dėl teritorijų. Tačiau Vladimiras Putinas taip pat turės tai padaryti.
„Laikui bėgant, ir tikriausiai artimiausiu metu, mes diskutuosime su visais. Ir tai naudinga abiem pusėms“, – sakė jis.
Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų vadas: „Mūšio lauke jau naudojame lazerius“
15:17
Pirmadienį paskelbtame išsamiame interviu radijui „Radio Svoboda“ Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Vadymas Sucharevskis prabilo apie pažangą kuriant nukreiptosios energijos (lazerinius) ginklus, skirtus naudoti kare su Rusija.
Praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė keletas pranešimų, įskaitant straipsnius naujienų portaluose „Interfax“ ir „UNITED24“, kuriuose buvo cituojami jo žodžiai, kad Ukraina sukūrė lazerinį ginklą „Tryzub“ („Tridentas“), kuris „... jau gali numušti lėktuvus daugiau kaip 2 kilometrų aukštyje“.
Naujausiame interviu jo buvo paprašyta pateikti naujausią informaciją apie pažangą, į ką jis atsakė, kad jo vadovybė vykdo įvairią mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, iš kurių kelios skirtos kovai su priešo bepilotėmis sistemomis, visų pirma vadinamaisiais bepiločiais atakos orlaiviais „Shahed“, kurių Ukrainą atakuoja šimtai.
Jis pakartojo ankstesnį pareiškimą, nepateikdamas papildomų detalių, kad „... taip, kartoju – [mūsų] lazerinės technologijos dabar jau pataiko į tam tikrus objektus tam tikrame aukštyje“.
Gruodį V.Sucharevskis sakė, kad Ukraina tikriausiai yra penktoji valstybė, kurioje yra veikianti karinė lazerinė sistema. Nebuvo aišku, iš kur buvo gauta ši sistema, tačiau jos pavadinimas pagal Ukrainos nacionalinį simbolį „Tridentas“ leidžia manyti, kad ji buvo pagaminta šalies viduje, o ne įsigyta iš kitos šalies.
Jei Kyjivo lazerinę technologiją pavyks sėkmingai įdiegti mūšio lauke, ji gali pakeisti karo taisykles, sumažindama būtinybę naudoti priešlėktuvinės gynybos raketas ir šaudmenis, nes tai būtų ekonomiška ir tiksli priemonė oro grėsmėms neutralizuoti, pastebėjo naujienų svetainė „The Kyiv Post“.
Kaip ir daugelis kitų naujovių, kurias Kyjivas įdiegė per karą su Rusija, pavyzdžiui, pirmojo asmens vaizdo (angl. First Person View) bepiločiai orlaiviai – tai įrodymas, kad Ukrainos mūšio laukas yra naujų karinių technologijų bandymų poligonas.
Sprogimas Ukrainos karinės tarnybos centre: vienas žmogus žuvo, keturi sužeisti
15:10
Trečiadienį Ukrainos vakaruose esančioje Chmelnyckio srityje vienas žmogus žuvo ir dar keturi buvo sužeisti per sprogimą netoli karinės prievolės tarnybos centro, pranešė nacionalinis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis policija.
Šis išpuolis - naujausias iš virtinės smurtinių incidentų, paskutiniu metu nukreiptų prieš šaukimo į kariuomenę įstaigas ar karo prievolininkus, įskaitant mirtiną susišaudymą ir du sprogimus.
Ukrainos nacionalinė policija patvirtino, kad prie šaukimo į kariuomenę tarnybos vakariniame Kamianeco-Podilskio mieste įvyko sprogimas. Jos pareiškime susirašinėjimo platformoje „Telegram“ nepateikta papildomos informacijos ir neminimi nukentėjusieji.
Iš karto nebuvo aišku, kas sukėlė sprogimą.
Ukrainos kariuomenės vadas pirmadienį pasmerkė virtinę smurtinių išpuolių prieš kariškius, kurie padidino spaudimą jau ir taip problemiškai nacionalinei šaukimo į karinę tarnybą kampanijai, kurioje dalyvauja civiliai gyventojai, susiduriantys su senkančiu entuziazmu atlikti karinę tarnybą.
