Karas Ukrainoje. D.Trumpo patarėjas: pokario garantijos Ukrainai „priklausys tik nuo europiečių“

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./J.D.Vance'as

JAV viceprezidentas J.D.Vance'as kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai praneša „CBS News“, remdamasi savo šaltiniais.

V.Zelenskis vadovauja Ukrainos delegacijai kasmetinėje saugumo konferencijoje, kuri prasideda vasario 14 d. Joje ketina dalyvauti ir J.D.Vance'as.

Verta paminėti, kad vos prieš porą dienų JAV prezidentas Donaldas Trampas žurnalistams sakė, kad artimiausiomis dienomis planuoja asmeniškai susitikti su Ukrainos vadovu.

„Kitą savaitę tikriausiai susitiksiu su prezidentu V.Zelenskiu ir tikriausiai pasikalbėsiu su prezidentu V.Putinu“, – tuomet sakė D.Trumpas.

Tačiau jokių konkrečių detalių apie šiuos planus taip ir nebuvo paskelbta.

D.Trumpo specialusis atstovas Rusijai ir Ukrainai Keithas Kelloggas neseniai sakė, jog Miuncheno konferencijoje JAV delegacija surengs derybas su Europos šalimis, kad sužinotų visų pusių požiūrį į taikos viziją. Tuo pagrindu bus parengtas taikos planas, kurį vėliau asmeniškai paskelbs D.Trumpas.

„Scanpix“ nuotr./Michaelas Waltzas

JAV yra pasirengusios aktyviai veikti, kad karas Ukrainoje būtų nutrauktas, tačiau pokario saugumo garantijas Kyjivui turėtų prisiimti Europa. Tai pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas interviu televizijai NBC.

Pasak jo, kitą savaitę į Europą atvyks JAV delegacija, vadovaujama viceprezidento J.D.Vance'o, kuri aptars karo užbaigimo būdus. Pats Donaldas Trumpas taip pat yra pasirengęs veikti, patikino M.Waltzas.

„[D.Trumpas] yra sakęs, kad Rusijos ekonomikos būklė nėra pačios geriausios būklės. Jis pasirengęs įvesti muitus ir sankcijas. Turime susodinti visas puses prie stalo ir užbaigti šį karą. Ir tai buvo paminėta pokalbiuose su [Kinijos] prezidentu Xi, su [Indijos] ministru pirmininku Modi, su Artimųjų Rytų lyderiais. Visi yra pasirengę padėti prezidentui Trumpui užbaigti šį karą. Pakvieskime visas puses prie derybų stalo“, – kalbėjo M.Waltzas.

Jis sakė, kad D.Trumpas yra pasirengęs kitą savaitę aptarti klausimus, įskaitant JAV pagalbos Ukrainai išlaikymą.

„Turime kompensuoti šias išlaidas, ir tai būtų partnerystė su ukrainiečiais dėl jų iškasenų, jų gamtinių išteklių, jų naftos ir dujų bei mūsų išteklių pirkimo“, – sakė M.Waltzas.

Kartu JAV prezidento patarėjas pabrėžė, kad pokario saugumo garantijas Ukrainai turėtų prisiimti Europa.

„Europiečiai turėtų prisiimti atsakomybę už šį konfliktą. Prezidentas Trumpas ketina jį užbaigti. O tada, kalbant apie saugumo garantijas, visa atsakomybė teks europiečiams“, – pabrėžė jis.

„Shutterstock“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nenorėtų, jog fronto linija būtų įšaldyta ten, kur ji yra dabar, nes tai nesustabdys apšaudymų, destrukcijos ir žmonių aukų. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos teritorijos bus išlaisvintos iš okupacijos, ir pasakė, kokiomis sąlygomis tai įvyks. Apie tai kalbėta V.Zelenskio interviu britų televizijos kanalui „ITV News“.

„Nenorėčiau, nes manau, kad nukentės keli mūsų miestai, kuriuos šiandien kerta ši kontaktinė linija. Ir kai kurios sritys. Tai bus pavojinga. Aš žinau, kas yra kontaktinė linija. Aš ją prisimenu. Kai 2019 m. tapau prezidentu, atvykau ir pamačiau šią kontaktinę liniją mūsų šalies rytuose, buvau tuose kaimuose – ten nebuvo jokios gyvybės“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, net tuose kaimuose, kurie buvo kontroliuojami Ukrainos, nebuvo taikaus gyvenimo.

„Aš ten stačiau tiltus, pavyzdžiui, stačiau, kad galėtų važiuoti greitosios pagalbos automobiliai, kad vaikai galėtų vykti į mokyklas. Ten viskas buvo sugriauta. Ten buvo šaudoma, šaudoma iš artilerijos, žmonės ten žūdavo visus penkerius įšaldyto konflikto metus.... Toks yra įšaldytas konfliktas“, – aiškino Ukrainos prezidentas.

Jo nuomone, būtina diplomatinėmis priemonėmis „pasiekti teisingą tvarią taiką Ukrainai“, o tam reikalingos saugumo garantijos.

V.Zelenskis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Sevastopolyje, Mariupolyje ir Donecke, kuriuos dabar okupavo Rusija, pamatys Ukrainos vėliavą.

„Labai svarbu, kas šioje situacijoje yra auka, kas vagis. Yra šalių, kurios prieš karą buvo visiškai Rusijos pusėje. Ir šiandien jos yra su ja ekonomiškai susijusios... Bet kai jų paklausite paprastai, ne viešai, ar jūs manote, kad Krymo ir rytų užgrobimas yra nelegitymus Rusijos veiksmas, ar jis pažeidė tarptautinę teisę ir yra neteisėtas, jie jums atsakys „taip“. Visi“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jo nuomone, tai labai svarbus signalas, kadangi visi supranta, jog ant „šantažo, ginklų ir pinigų“ negalima kurti tvarių santykių, kaip bando daryti Rusija.

„Galima kurti laikiną įtaką. Taip, deja, ji gali trukti ne metus, ne dvejus. Tai gali būti 10 metų. Bet vis dėlto svarbiausia yra tai, kas pagrįsta tarptautine teise... Jie visi žino, ką reiškia gerbti bet kurios valstybės suverenumo principą. Suverenitetą pažeidė Rusija, todėl tuo metu, kai Rusija bus silpna, o ji tikrai bus silpna, viskas sugrįš“, – patikino prezidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukraina pradėjo naujas atakas Rusijos Kursko srityje, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina pradėti derybas dėl paliaubų.

Pasak CNN, nors neaišku, ar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakomis siekiama užimti daugiau Rusijos teritorijos, ar sustiprinti Ukrainos gynybines pozicijas, Karo tyrimų instituto (ISW) analitikė Angelica Evans teigia, kad tokio masto sėkmė yra įspūdinga. „Matyti, kad ukrainiečiai sugeba pralaužti Rusijos gynybą ir pasistūmėti 5 km į priekį, yra tai, ko iš rusų nematome“, – komentavo ji leidiniui.

Kursko operacija turi kritikų, sakančių, kodėl Ukraina brangius išteklius leidžia ten, o ne Donbase. Atsakymas susiveda į lūkesčius, kad D.Trumpas netrukus gali pradėti spausti Ukrainą susitarti dėl derybų su Kremliumi.

„Ukrainiečių kontroliuojamoje Kursko žemėje nėra nieko vertingo. Tai laukai ir miesteliai, jie nekelia grėsmės Kurskui ir nepuola Maskvos“, – sakė A.Evans.

Tačiau atsižvelgdama į derybų perspektyvą, A.Evans pareiškė, kad turimos teritorijos gali pasirodyti esantis labai svarbus Ukrainos aktyvas. „Kai jie (ukrainiečiai – red.) galvoja apie savo teritorijų susigrąžinimą ar kitus dalykus, kurių jie gali norėti iš rusų per būsimas taikos derybas“, – aiškino ji.

Analitikė pažymėjo, kad Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai užsienio kariai perėmė Rusijos teritorijos kontrolę. Tai didžiulė gėda Rusijos vadovui V.Putinui, sakė A.Evans.

Analitikė citavo Ukrainos generalinio štabo skaičiavimus ir teigė, kad rusai Kursko srityje turi apie 78 tūkst. karių, kelis kartus daugiau nei Ukraina. „Šios Rusijos pajėgos, tarp kurių yra ir elitinių dalinių elementų, iš tiesų yra prikaustytos prie Kursko ir kitu atveju kovotų fronto linijose Donbase, kur galėtų padaryti daug žalos“, – pažymėjo A.Evans.

Tačiau net ir šios pajėgos nesugebėjo išstumti ukrainiečių iš Rusijos teritorijos, todėl V.Putinas į pagalbą pasikvietė 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Taip pasielgdamas, sakė A.Evans, V.Putinas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, kuriam teko remtis užsienio kariais, kad išlaisvintų Rusijos teritoriją.

Ji sakė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės Kursko regione strateginis poveikis buvo „kur kas didesnis, nei tas, kokį šios pajėgos būtų galėjusios pasiekti gindamosi Ukrainos viduje“.

„Karinis aktyvumas neprives prie Rusijos valstybės žlugimo, tačiau spaudimas, kurį jie (ukrainiečiai Kursko srityje – red.) daro rusams, yra būtent tai, kas gali. Tai yra kažkas, kas iš tiesų griauna Putino autoritetą Rusijos Federacijoje ir jo, kaip gynėjo ir stabilizatoriaus, viziją“, – pridūrė ji.

A.Evans sakė, jog Rusijai sunkiai sekasi kovoti su Ukrainos kariuomene dėl to, kad Kyjivas sumaniau naudoja technologijas, daugiausia bepiločius lėktuvus ir elektroninės kovos technologijas.

Borisas Johnsonas / „Scanpix“ nuotr.

Ukraina turi gauti realias saugumo garantijas iš Vakarų, antraip karas baigsis V.Putino „triumfu“. Apie tai savo skiltyje dienraštyje „Daily Mail“ rašo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

B.Johnsonas pabrėžia, kad dabar yra būtent ta akimirka, kai Vakarai turi „šokiruoti Putiną savo ryžto stiprumu“. Ir būtent naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pajėgus tai padaryti.

„Jis turi būtent tos drąsos, kurios reikia dabar, šiuo kritiniu momentu, kad galėtų pasipriešinti Putinui“, – mano buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.

Kartu jis pabrėžia, kad jokie teritoriniai kompromisai nesustabdys karo, „ne tik todėl, kad iš principo būtų neteisinga atiduoti Ukrainos žemę okupantui, bet ir todėl, kad šis karas daugiausia vyksta ne dėl teritorijos“. Pasak jo, svarbiausia yra ne žemė, o Ukrainos ateitis – ar ji taps Vakarų dalimi, ar vėl pateks į Kremliaus kontrolę: „Jei mes nenuspręsime Ukrainos likimo kaip Vakarų dalies, saugomos Vakarų saugumo garantijų, Putinas triumfuos. Jis pasiliks tai, ką turi, ir pasinaudodamas savo padėtimi destabilizuos ir puldinės Ukrainą bet kokiomis priemonėmis, kol žlugs vyriausybė Kyjive, kils pilietinis karas ir visa šalis grįš į jo orbitą.“

Pasak B.Johnsono, V.Putinas skleis ukrainiečiams žinią, kad „Vakarai jus apleido“. To nori ir Kinija. Ir to negalima leisti, pabrėžia B.Johnsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ust Lugos uostas

Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis, incidentas tiriamas, pranešė šalies federalinė laivybos agentūra.

Jūrų ir upių transporto agentūra „Rosmorrečflot“ socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad sekmadienio rytą Ust Lugos uoste į vakarus nuo Sankt Peterburgo „Koala“ mašinų skyriuje įvyko sprogimas.

Teigiama, kad įgula pabėgo iš laivo, dėl sprogimo „neišsiliejo krovinys ar nenutekėjo naftos produktai“ ir nėra jokios rizikos, kad laivas nuskęs.

„Atitinkamos agentūros tiria incidentą“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad bus patikrinta laivo būklė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Časiv Jaro griuvėsiai

Rusija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Rytų Ukrainoje esantį Orichovo-Vasylivkos kaimą, esantį netoli strategiškai reikšmingo Časiv Jaro, kurį Maskva bando užgrobti.

Šis kaimas yra maždaug 10 km į šiaurę nuo Časiv Jaro ir netoli kelio, vedančio į Ukrainos kontroliuojamą Slovjansko miestą.

Pasak Rusijos karinių tinklaraštininkų, Časiv Jaro mieste vyksta intensyvios kovos – tai viena iš paskutinių likusių miesto zonų, neleidžiančių Rusijai veržtis toliau į regioną.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

123RF.com nuotr./Kremlius

Kremlius sekmadienį atsisakė patvirtinti arba paneigti JAV žiniasklaidos pranešimą apie prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį telefonu.

Vašingtonas ir Maskva oficialiai nepatvirtino jokio vadovų bendravimo nuo tada, kai D.Trumpas pradėjo eiti pareigas. Respublikonas žadėjo greitai nutraukti karą Ukrainoje, besitęsiantį jau beveik trejus metus.

Leidinys „New York Post“ vėlai šeštadienį pranešė, kad D.Trumpas jam pasakė, jog telefonu kalbėjosi su V.Putinu, kad aptartų konflikto Ukrainoje pabaigą. Kremliaus šeimininkas jam esą pasakė, jog jis „nori, kad žmonės nustotų mirti“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wesley Clarkas

Neįmanoma užbaigti karo, kol Vladimiras Putinas nesuvoks, kad negali laimėti. Jį reikia įtikinti, kad jo tikslai nepasiekiami, todėl jis turi sustoti, kol neprarado dar daugiau. Tai vienintelis būdas sudaryti taikos susitarimą.

Tokį teiginį Ukrainos žiniasklaidai išsakė į atsargą išėjęs JAV armijos generolas, buvęs NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas (1997–2000 m.) Wesley Clarkas. „Tai nėra klausimas, kai abiem pusėms pasiūlote kokią nors formulę, o jos sako: mums tai patinka“, – pažymėjo generolas.

Pasak W.Clarko, kol kas sunku pasakyti, kaip atrodys taikos formulė, ir nors JAV specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas suformavo tam tikrą viziją, ji nepriimtina abiem pusėms. „Tačiau taip vyksta derybos. Jos bus formuojamos atsižvelgiant į abiejų dalyvių stipriąsias puses“, – aiškino W.Clarkas.

Generolas pateikė pavyzdį iš istorijos. Jis papasakojo, kad prezidentas Dwightas Eisenhoweris savo kadencijos pradžioje pasakė: „Turiu slaptą planą, kaip užbaigti Korėjos karą“. Pasak W.Clarko, D.Eisenhoweris pasiuntė į Pietų Korėją patranką, galinčią šaudyti branduoliniais sviediniais. Laike tai sutapo su Josifo Stalino mirtimi ir Mao Dzedongo noru taikytis. „Istorija baigėsi paliaubomis, kurios tęsiasi iki šiol“, – konstatavo W.Clarkas.

Jis pažymėjo, kad tada prireikė ryžtingų JAV veiksmų, kad pasikeistų jėgų pusiausvyra. „Tikiuosi, kad tiek Europos sąjungininkai, tiek Trumpas supranta, kad to gali prireikti ir Ukrainoje“, – išsakė nuomonę generolas.

Pasak W.Clarko Rusijos lyderis V.Putinas nerodys noro derėtis iki paskutiniųjų, kad įspaustų Ukrainą į kampą. Kaip teigia generolas, jis nemato, kad V.Putinas siektų taikos.

„Jam sunku gaminti šarvuočius, rinkti žmones į armiją. Tačiau Rusija turi prievartos mechanizmų. Jei reikia siųsti žmones į karą, jie tai daro, netgi grasindami ginklu. Nors mums Vakaruose gali atrodyti, kad jis yra beveik aklavietėje“, – pažymėjo W.Clarkas.

W.Clarkas įspėjo, kad diplomatija yra kovos dalis, todėl V.Putinas iki paskutinės minutės nerodys noro derėtis.

„Jis nori padaryti viską, kad Ukrainai atrodytų, jog pabaiga neišvengiama, kad jūs būsite sunaikinti. Reikia laukti Rusijos gyrimosi pasiekimais, taip pat grasinimų ir tolesnių kovinių veiksmų. Ukraina turėtų atsakyti tuo pačiu. Nesitikėkite pamatyti, kad Rusija pademonstruos silpnumą. Putinas žino: jei jis taip pasielgs, jis negaus tokių derybų, kokių iš tikrųjų nori“, – perspėjo W.Clarkas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina turėtų prašyti daugiau, nei tikisi gauti – taip ir vedamos derybos.

„Tai nėra tas pats, kas tartis turguje. Putinas nebūtinai nori parduoti kilimą. Ir jis tikrai nenori, kad jūs manytumėte, jog jis nori jį parduoti. Čia negalima derėtis įprasta šio žodžio prasme: aš tau duosiu tai, o tu man duok tai“, – pabrėžė W.Clarkas.

Vertindamas Donaldo Trumpo poziciją dėl karo Ukrainoje, W.Clarkas pažymėjo, kad JAV prezidentas nori užbaigti konfliktą, pademonstruoti jėgą bei diplomatinius gebėjimus ir nenori, kad Ukraina būtų nugalėta.

„Tačiau, kita vertus, jis nenori, kad karas dar truktų ilgai. Jis turi idėją, kad gali gauti taiką iš Putino ir kartu – išsaugoti istorinius JAV ir Ukrainos santykius. Jis taip pat nori, kad Europa labiau padėtų Ukrainai. O JAV – priešingai, mažiau“, – pažymėjo generolas.

Be to, pasak jo, jei D.Trumpas nori pasiekti taikos susitarimą, jis turės spausti Kiniją ir Iraną nustoti remti V.Putiną.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo ir jį reikia užbaigti. Tačiau jei tokios nuotaikos vyraus, jos paveiks derybas, „ir jūs gausite susitarimą, su kuriuo negalėsite gyventi“.