Svarbiausios naujienos
- Latvijos žvalgyba perspėjo, kas gali paskatinti Rusiją pakelti ginklus prieš NATO
- Vašingtonas aiškina: susitikimas su rusais Saudo Arabijoje nėra derybos dėl Ukrainos
- V.Zelenskis – apie JAV ir Rusijos derybas Saudo Arabijoje: Ukraina nedalyvaus ir nepripažins šių susitarimų
- Tai būtų signalas D.Trumpui: L.Kojala įvardijo, ką turėtų daryti Europa
- Estijos analitikė įspėja: jei D.Trumpas ir V.Putinas susitars, pavojus mums išaugs drastiškai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Latvijos žvalgyba perspėjo, kas gali paskatinti Rusiją pakelti ginklus prieš NATO
16:40
Bet kokia pertrauka kovose Ukrainoje leistų Rusijai atkurti savo pajėgas ir pradėti konfrontaciją su Europos Sąjungos šalimis, pirmadienį perspėjo saugumo funkcijas Latvijoje užtikrinantis Konstitucijos apsaugos biuras.
Naujai išslaptintoje ataskaitoje žvalgybos pareigūnai vertina, kad „tiesioginės Rusijos ir NATO karinės konfrontacijos tikimybė 2025 m.“ yra „gana maža“, nes Maskvos gyvoji jėga ir ištekliai yra susiję su brangiai kainuojančia invazija.
„Tačiau jei karas būtų „įšaldytas“ ir Rusijai nebereikėtų patirti didelių nuostolių per aktyvius karo veiksmus Ukrainoje, Maskva per ateinančius penkerius metus galėtų padidinti savo karinį buvimą šalia NATO šiaurės rytų flango, įskaitant Baltijos šalis“, – perspėjo žvalgyba.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad pradės derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl būdų užbaigti karą Ukrainoje, taip atsukdamas nugarą ir Kyjivui, ir kitiems Vašingtono sąjungininkams Europoje.
Atsakydamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Baltuosius rūmus pripažinti, kad „Putinas nenori užbaigti karo“.
Tuo tarpu Latvijos žvalgyba pažymėjo, kad sankcijos, kapitalo nutekėjimas ir kiti ekonominiai iššūkiai dėl karo „nesukels Rusijos žlugimo, tačiau beveik neabejotinai ilgainiui susilpnins šalį tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu“.
Prognozuojama, kad kuo ilgiau užsitęs karas, tuo labiau mažės Kremliaus galimybės išlaikyti savo įtakos sferą.
Nepaisant niūrių Rusijos valstybės perspektyvų, ataskaitoje įspėjama, kad šalies specialiosios tarnybos aktyviai plėtoja savo pajėgumus vykdyti sabotažą ir kitus išpuolius visoje Europoje.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys skambino pavojaus varpais dėl daugelio pastangų sutrikdyti kritinę infrastruktūrą ir pakurstyti visuomenės susiskaldymą.
„Labai tikėtina, kad Rusijos tarnybos tikrina Europos reakciją ir gebėjimą užkirsti kelią tokiems incidentams“, – vertinama ataskaitoje ir priduriama, kad „santykinis sabotažų paprastumas ir menkas viešumas rodo, kad Rusijos pajėgumai šiuo metu yra pradiniame vystymosi etape“.
Tuo pačiu manoma, kad tokia hibridinė taktika yra Maskvos karinės doktrinos dalis plataus masto konflikto su Vakarais atveju.
Pasak jos, Kremlius plečia „sabotažo pajėgumus NATO teritorijoje, kad jie būtų pakankamai išvystyti tikros karinės konfrontacijos atveju“.
Komentuodamas dabartinius saugumo iššūkius, Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro vadovas Egilis Zviedris naujienų agentūrai LETA paaiškino, kad išorės grėsmių akivaizdoje ypač svarbu išlaikyti šalies stabilumą ir vidinį atsparumą. Tai taikytina visais lygmenimis – nuo individualaus iki politinio, taip pat ir tarptautinėje arenoje.
Jis pabrėžė, kad priimant bet kokius sprendimus svarbu mąstyti strategiškai, ilgalaikėje perspektyvoje ir saugumo kontekste, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti savo saugumą – niekas nebando gąsdinti stiprių ir savimi pasitikinčių žmonių, pažymėjo jis.
Ministrų kabinetas ir Saeimos nacionalinio saugumo komitetas peržiūrės įslaptintą Konstitucijos apsaugos biuro parengtą ataskaitos dalį ir patvirtins 2025 m. kryptis.
Praėjusią savaitę Danijos karinės žvalgybos tarnyba publikuotoje ataskaitoje pareiškė, kad Rusija per penkerius metus gali būti pasirengusi pradėti plataus masto karą Europoje.
„Tikėtina, kad Rusija bus labiau pasirengusi panaudoti karinę jėgą regioniniame kare prieš vieną ar kelias Europos NATO šalis, jei matys, kad NATO yra kariniu požiūriu susilpnėjusi arba politiškai susiskaldžiusi“, – teigiama danų ataskaitoje.
K.Kelloggas įvardijo vizito Ukrainoje datą, atvyks trims dienoms
00:28
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas trečiadienį atvyks į Kyjivą.
Tai atsakydamas į „Interfax-Ukraina“ žurnalisto klausimą Briuselyje pareiškė pats K.Kelloggas. Pasak jo, antradienį jis lankysis Lenkijos sostinėje Varšuvoje, o iš ten traukiniu vyks į Ukrainą.
„Rytoj vakare keliausiu traukiniu. Ir būsiu ten (Kyjive, – red.) trečiadienio rytą“, – pažymėjo jis.
K.Kelloggas pabrėžė, kad tai bus ne pirmas jo vizitas į Ukrainą.
„Kalbant apie kelionę į Ukrainą, kelionė dar baigiama derinti, tai yra, ar aš ten vyksiu, atsakymas – taip. Ar turėsiu galimybę susitikti su prezidentu Zelenskiu? Atsakymas yra taip. Būsiu ten tris dienas, ir tai nebus pirmas kartas, kai būsiu Ukrainoje“, – sakė specialusis pasiuntinys.
K.Kelloggo vizito į Ukrainą programa dar nėra galutinai suderinta. Todėl kol kas nežinoma, ar jis lankysis fronte, kaip siūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos valstybinė televizija: rusų delegacija nusileido Saudo Arabijoje deryboms su JAV
23:39
Rusijos delegacija, kurioje yra užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, atvyko į Saudo Arabiją aukšto lygio derybų su JAV pareigūnais, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija.
„Svarbiausia – pradėti realų mūsų ir Vašingtono santykių normalizavimą“, – nusileidus lėktuvui žurnalistui sakė J.Ušakovas.
Antradienį Rijade su rusais susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Kremliaus atstovas sakė, kad susitikimas skirtas aptarti dvišalių ryšių atkūrimui ir sudaryti sąlygas galimoms paliauboms Ukrainoje, taip pat V.Putino ir Donaldo Trumpo susitikimui.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis atvyko į Turkiją, susitiks su R.T.Erdoganu
23:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad atvyko į Turkiją derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarti apsikeitimų kaliniais ir kitų klausimų.
„Oficialus vizitas su pirmąja ponia į Turkiją. Susitikimai su prezidentu Erdoganu ir pirmąja ponia Emine Erdogan“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
V.Zelenskis pirmadienį pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus, vykdamas į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Aplankyti jis ruošiasi ir Saudo Arabiją.
Tuo metu Maskva ir Vašingtonas antradienį Saudo Arabijoje ruošiasi savo pareigūnų susitikimui.
Taip pat kalbama apie galimą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą, Europai ir Kyjivui nerimaujant, kad jie bandys užbaigti trejus metus trunkantį karą Ukrainoje be jų.
U.von der Leyen: Ukraina nusipelno taikos per stiprybę
23:18
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos lyderių skubiai surengtame susitikime dėl Ukrainos sutarta, kad šalis nusipelnė „taikos per stiprybę“.
„Šiandien Paryžiuje dar kartą patvirtinome, kad Ukraina nusipelno taikos per stiprybę“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
„Europai tenka visa karinės pagalbos Ukrainai dalis. Tuo pačiu metu mums reikia stiprinti gynybą Europoje“, – teigė ji.
Pirmadienį Europos lyderiai dalyvavo Prancūzijos sostinėje vykusiame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas be Kyjivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino V.Putinui pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
Europa skubiai imasi kurti planus, jog užtikrintų bet kokio taikos sutarimo tarp Kyjivo ir Maskvos ilgaamžiškumą, o Jungtinė Karalystė (JK) jau pareiškė esant reikalui galinti Ukrainoje dislokuoti taikos palaikymo pajėgas.
Danijos premjerė: Rusija dabar kelia grėsmę visai Europai
23:12
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį perspėjo, kad Rusija „dabar kelia grėsmę visai Europai“.
Karas Ukrainoje buvo susijęs su Rusijos „imperialistinėmis svajonėmis, su stipresnės ir didesnės Rusijos kūrimu, ir nemanau, kad jos sustos ties Ukraina“, sakė ji žurnalistams.
Ji paragino JAV nebandyti susitarti dėl „greitų“ paliaubų, kurios suteiktų Rusijai galimybę „vėl mobilizuotis ir pulti Ukrainą ar kitą Europos šalį“.
Ji su kitais Europos lyderiais pirmadienį dalyvavo Prancūzijos sostinėje vykusiame skubiai surengtame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.
JK premjeras K. Starmeris: JAV užnugaris yra vienintelė Ukrainos gynyba nuo Rusijos
23:07
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmerispirmadienį įspėjo, kad taikos atveju „JAV užnugaris“ būtų „vienintelis būdas“ užkirsti kelią Rusijai vėl pulti Ukrainą.
„Esu pasirengęs apsvarstyti galimybę kartu su kitomis šalimis dislokuoti britų pajėgas, jei bus sudarytas ilgalaikis taikos susitarimas, tačiau būtinas JAV užnugaris, nes JAV saugumo garantijos yra vienintelis būdas veiksmingai atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo“, – sakė K.Starmeris po Europos lyderių susitikimo Paryžiuje.
Jis pridūrė, kad kitą savaitę vyks į Vašingtoną aptarti šio klausimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
K.Starmeris su kitais Europos lyderiais pirmadienį dalyvavo Prancūzijos sostinėje vykusiame skubiai surengtame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.
D.Tuskas: Europa supranta, jog įžengė į naują santykių su JAV etapą
22:20 Atnaujinta 23:19
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa supranta, jog jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą.
Jis su kitais Europos lyderiais pirmadienį dalyvavo Paryžiuje vykusiame skubiai surengtame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.
„Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Visi tai matome“, – sakė D.Tuskas žurnalistams Paryžiuje.
„Nemanau, kad kas nors turėtų nustebti – ir šiandienos susitikimas tai patvirtino – kad mūsų Europos partneriai supranta, jog atėjo laikas gerokai padidinti Europos gynybos pajėgumus“, – pridūrė D.Tuskas
„Čia taip pat buvo sutarta, vieningai, kad būtinai reikia padidinti – gerokai padidinti – išlaidas gynybai“, – teigė jis.
„Financial Times“ apie D.Trumpo ir V.Putino susitarimo grėsmę: JAV gali išvesti NATO karius iš Baltijos šalių
22:04
Tikėtini JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali turėti nerimą keliančių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, nes JAV gali išvesti NATO karius iš didelės dalies jos teritorijos ir palikti ją pažeidžiamą Rusijos armijai. Apie tai rašo britų žurnalistas Gideonas Rachmanas dienraščio „Financial Times“ puslapiuose.
Autorius mano, kad JAV viceprezidento J.D.Vance'o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje įtikino, jog „pati Amerika dabar kelia grėsmę Europai“. Pasak jo, J.D.Vance'as savo kalboje „pakirto laisvės, demokratijos ir bendrų vertybių idėjas, kuriomis 80 metų buvo grindžiamas Vakarų aljansas“.
„Jo pasaulyje kova už laisvę Europoje nebėra kova už autokratinės ir agresyvios Rusijos sulaikymą, kaip tai buvo Harry Trumanui ar Ronaldui Reaganui. Vance'o kova už laisvę – tai kova už „Vakarų civilizacijos“, kaip ją apibrėžia Elonas Muskas ir kiti, išgelbėjimą nuo dvigubos grėsmės – masinės imigracijos ir „prabudusio proto viruso“, – pažymėjo publikacijos autorius.
Jis taip pat padarė išvadą, kad D.Trumpo administracijos ideologija turi „daugiau sąsajų su Putinu nei su [Ukrainos prezidentu] Volodymyru Zelenskiu“.
„Putinas laikomas kariu, kuris kovoja už savo šalį ir konservatyvias vertybes; ukrainietis laikomas veltėdžiu, turinčiu blogų draugų Europoje“, – rašo autorius.
G.Rachmanas įsitikinęs, kad D.Trumpas ketina susiderėti su V.Putinu dėl Ukrainos „per V.Zelenskio ir europiečių galvas“, ir mano, kad tai gali turėti „tragiškų pasekmių Ukrainai, kuri netrukus gali būti paprašyta susitaikyti su teritorijos praradimu be saugumo garantijų ateičiai“.
Kartu tai turi nerimą keliančių pasekmių ir likusiai Europai, rašo jis. Juk „D.Trumpas greičiausiai sutiks išvesti JAV karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiama Rusijos armijos, kuri, kaip perspėjo NATO šalių vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų“.
Žurnalistas teigia, kad JAV dabar ne tik nėra „patikima europiečių sąjungininkė“, bet netgi gali būti laikoma priešininke, nes kelia grėsmę demokratijai Europoje, ypač kaip Grenlandijos atveju.
Todėl G.Rachmanas ragina europiečius „skubiai pradėti ruoštis dienai, kai JAV saugumo garantijos Europai bus galutinai atšauktos“.
„Tai turėtų apimti savarankiškos gynybos pramonės plėtrą. Tai taip pat turėtų reikšti Europos savitarpio gynybos paktą, neapsiribojantį vien tik NATO ir Europos Sąjunga – įskaitant Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir kitas šalis“, – pabrėžė jis.
Jis pareiškė, kad Europa turi pradėti skausmingą santykių su JAV „rizikų mažinimo“ procesą, „ieškodama pavojingos priklausomybės nuo Amerikos sričių ir šalindama jas iš sistemos“.
„The Telegraph“: Ukrainai peršamos sąlygos blogesnės nei Vokietijai 1945 metais
21:42
JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas iš Ukrainos gauti 500 mlrd. dolerių „kompensaciją“ toli gražu neapsiriboja vien JAV geidžiama svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų kontrole, rašo „The Telegraph“.
Žiniasklaida pabrėžia, kad susitarimas apima uostus, infrastruktūrą, naftą ir dujas, taip pat platesnį Ukrainos išteklių potencialą.
„Prieš savaitę ant [Ukrainos prezidento] Volodymyro Zelenskio stalo atsidūrusios sutarties esmė – JAV ekonominė Ukrainos kolonizacija neribotam laikui. Dokumente numatyta nepakeliama „reparacijų“ našta, kurios įvykdymas praktiškai neįmanomas“, – rašoma publikacijoje.
Pasak leidinio, pagal susitarimo sąlygas JAV gaus 50 proc. visų Ukrainos pajamų, gautų iš išteklių gavybos, ir 50 proc. visų naujų licencijų, išduodamų trečiosioms šalims, skirtų šių išteklių komerciniam naudojimui ateityje, finansinės vertės.
Be to, JAV gaus šių pajamų užstato teisę, o tai reiškia, kad Vašingtono naudai bus atliekami prioritetiniai mokėjimai. Laikraštis „The Telegraph“ taip pat pabrėžia, kad šiame susitarime numatytos sąlygos, kurios yra dar blogesnės nei finansinės sankcijos, įvestos Vokietijai ir Japonijai po jų pralaimėjimo 1945 m.
V.Zelenskis: JAV „nori įtikti V.Putinui“
21:33 Atnaujinta 22:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje.
„JAV dabar sako (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui labai palankius dalykus (...), nes nori įtikti jam“, – teigė V.Zelenskis, anot transliuotojo ARD pateikto šeštadienį įrašyto interviu vertimo.
D.Trumpas praėjusią savaitę nustūmė į šalį Kyjivą ir jo rėmėjus Europoje, kai paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pasikalbėjo apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
Rusijos ir JAV pareigūnai antradienį susitiks Saudo Arabijoje aptarti dvišalių ryšių atkūrimo ir sudaryti sąlygų galimoms paliauboms Ukrainoje, taip pat V.Putino ir D.Trumpo susitikimui.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
