Svarbiausios naujienos
- JAV valstybės sekretorius skambučiais puolė raminti sąjungininkų Europoje
- Rusijos ir JAV atstovai anksčiau buvo slaptai susitikę aptarti karo Ukrainoje
- „Financial Times“: Rusija pareikalavo JAV išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos
- Karybos ekspertas: V.Putinas paskelbė apie naują puolimą, bet niekas jo nematė
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Axios“: V.Zelenskis ne juokais įsiutino D.Trumpą: norėjo kirsti į skaudžiausią vietą
16:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip supykdė Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis buvo ties riba nutraukti bet kokią karinę paramą Ukrainai, naujienų portalui „Axios“ atskleidė šaltiniai.
Pažymima, kad įtampa tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio peraugo į žodžių karą, kuris ne juokais išgąsdino ir sąjungininkus Europoje, nerimaujančius, kad tai gali padrąsinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir paskatinti jo brutalų ekspansionizmą.
„Prezidentas D.Trumpas šiuo metu yra labai nusivylęs prezidentu V.Zelenskiu“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose pareiškė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas.
Šeši D.Trumpo administracijos pareigūnai „Axios“ žurnalistams teigė, kad per pastarąsias devynias dienas įvyko penki incidentai, kurie įsiutino D.Trumpą, viceprezidentą J.D.Vance'ą, valstybės sekretorių Marco Rubio ir M.Waltzą.
Apskritai, pasak vieno administracijos pareigūno, V.Zelenskis „parodė, koks neturėtų būti derybų menas“, kuomet jam žūtbūt reikėjo užsitikrinti D.Trumpo paramą.
Vasario 12 d.: JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas susitiko su V.Zelenskiu Kyjive, kad sudarytų kasybos sandorį mainais į JAV apsaugą. Vėliau D.Trumpas sakė, kad V.Zelenskis buvo „nemandagus“ ir atidėjo susitikimą su S.Bessentu, nes šis užmigo.
Vasario 4 d.: Miuncheno saugumo konferencijoje J.D.Vance'as ir M.Rubio susitiko su V.Zelenskiu, kad gautų jo pritarimą susitarimui dėl teisių į naudingąsias iškasenas. Tačiau, pasak pareigūnų, V.Zelenskis nustebino amerikiečius pasakydamas, kad neturi įgaliojimų vienašališkai, be parlamento, jį patvirtinti.
Vasario 15 d: V.Zelenskis viešai atmetė pasiūlymą. Baltųjų rūmų šaltiniai pažymėjo, kad jo pastabos žurnalistams – kad sandoris „neatitinka suverenios Ukrainos interesų“ – gerokai skyrėsi nuo teigiamų komentarų, kuriuos jis išsakė dieną anksčiau.
Vasario 18 d.: kai M.Rubio, M.Waltzas ir specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas Saudo Arabijoje aptarinėjo, kaip užbaigti karą Ukrainoje, V.Zelenskis kritikavo susitikimą dėl to, kad į jį nebuvo įtraukta Ukraina.
Tada supykęs D.Trumpas spaudos konferencijos metu užsipuolė V.Zelenskį, melagingai teigdamas, kad Ukrainos prezidentas pats kaltas dėl karo su Rusija ir kad jo reitingas tesiekia 4 proc.
Vasario 19 d: V.Zelenskis atskirto sakydamas, kad JAV prezidentas „gyvena dezinformacijos erdvėje“. Tuomet D.Trumpas padidino spaudimą ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad buvęs aktorius V.Zelenskis yra „kukliai sėkmingas komikas“, tapęs „diktatoriumi be rinkimų“. Tačiau tuo pat metu D.Trumpas atsisakė pavadinti V.Putiną diktatoriumi.
Komentuodamas šį transatlantinį žodžių karą J.D.Vance'as teigė, kad V.Zelenskis turėjo išsakyti savo nusiskundimus „privačiame pokalbyje su amerikiečių diplomatais. Jis puola vienintelę priežastį, dėl kurios [Ukraina] egzistuoja. Ir tai yra gėdinga. Ir tai nėra kažkas, kas pakenktų Jungtinių Valstijų prezidentui. Tiesą sakant, tai turės priešingą poveikį“.
Šaltiniai administracijoje teigia, kad J.D.Vance'o komentaras buvo užslėptas grasinimas nutraukti pagalbą Ukrainai.
Baltieji rūmai mano, kad V.Zelenskis per karą priprato prie palankaus buvusios administracijos, NATO ir europiečių požiūrio, todėl dabar sureagavo pernelyg jautriai.
„V.Zelenskis yra aktorius, kuris padarė įprastą klaidą: jis pradėjo galvoti, kad yra tas personažas, kurį vaidina televizijoje. Taip, jis parodė drąsą ir pasipriešino Rusijai. Tačiau jis būtų palaidotas, jei ne tie milijonai, kuriuos išleidome, ir jam reikia nulipti nuo scenos su visa šia drama“, – žurnalistams aiškino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Iš Zelenskio sukūrėme monstrą. Ir šie D.Trumpo apsėsti europiečiai, kurie nesiunčia karių, duoda jam siaubingus patarimus“, – pažymėjo kitas JAV prezidento administracijos pareigūnas.
Nepaisant nepasitikėjimo ir pykčio, D.Trumpo komanda bando tęsti derybas dėl galimos taikos Ukrainoje ir artimiausiu metu tikisi sudaryti naują susitarimą dėl teisių į naudingąsias iškasenas kaip taikos sutarties dalį.
Pasak „Axios“, D.Trumpas tikriausiai spaus V.Zelenskį ne dėl minėto finansinio susitarimo, bet ir ragins atsisakyti Krymo, dalies Rytų Ukrainos ir Azovo pakrantės.
JAV primygtinį reikalavimą pareikalauti dalies Ukrainos teisių į žemės gelmes liberalūs kritikai palygino su „mafijos šantažu“, pabrėždami, kad šalis praras savo žemės ir žemės gelmių teises, o mainais gaus nedaug.
„Tai sumuštinis su mėšlu, bet Ukraina turės jį suvalgyti, nes (D.Trumpas – red.past.) aiškiai pasakė, kad tai jau ne mūsų problema“, – pripažino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
D.Trumpas paskelbė apie naują JAV ir Rusijos derybų etapą ir pagrasino Ukrainai problemomis
01:37
Jau antradienį, vasario 25 d., Saudo Arabijoje vyks naujas JAV ir Rusijos derybų raundas. Apie tai pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Sky News“.
Kalbėdamas per savo naujojo prekybos sekretoriaus priesaiką, jis patikino, kad nori, jog būtų nutraukta ugnis ir pasiektas šalių susitarimas.
„Manau, kad prezidentas Putinas ir prezidentas Zelenskis turėtų susitikti, nes norime sustabdyti milijonų žmonių ir jaunų karių žudymą... Manau, kad turime galimybę susitarti“, – sakė politikas.
D.Trumpas pakartojo savo teiginį, kad Rusija nori sudaryti susitarimą. Pasak jo, Vašingtono ir Maskvos derybos prasidės antradienį Saudo Arabijoje.
JAV prezidentas taip pat patikino, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų su Ukraina yra arti pasirašymo. Jis taip pat pridūrė: „Ukraina arba pasirašys susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, arba Kyjivas turės problemų.“
Jis sakė, kad tikisi „per trumpą laiką“ susitarti dėl Kyjivo įsipareigojimų 400–500 mlrd. dolerių kompensacijos JAV klausimu.
„The Telegraph“: D.Trumpas gali atsisakyti tribunolo V.Putinui už Rusijos agresiją Ukrainoje
23:57
JAV leido suprasti, kad gali nutraukti tarptautines pastangas patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už įsiveržimą į Ukrainą. Apie tai praneša „The Telegraph“, remdamasis Vakarų pareigūnų žodžiais.
Leidinys priminė, kad JAV atstovai atsisakė pavadinti Rusiją „agresore“ per „pagrindinės grupės“ šalių, rengiančių Niurnbergo stiliaus tribunolą, kuris turėtų teisti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už karo nusikaltimus, susitikimą.
Be to, Vašingtonas taip pat nenori būti vienas iš JT pareiškimo, kuriuo remiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir reikalaujama, kad Rusija išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos, autorių.
„D.Trumpo administracija taip pat atsisakė pasirašyti pirmadienį planuojamą G-7 šalių pareiškimą, skirtą karo Ukrainoje trečiosioms metinėms, kuriame Rusija vadinama „agresore“. „JAV prezidentas apkaltino Ukrainą pradėjus karą, pavadino Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ ir primygtinai reikalavo, kad Rusija būtų pakviesta atgal į išsivysčiusių valstybių aljansą“, – pažymėjo „The Telegraph“.
Todėl Europos pareigūnai yra susirūpinę, nes dėl D.Trumpo geranoriškos pozicijos V.Putino atžvilgiu Rusijos lyderiui gali būti atleista už jo nusikalstamus veiksmus Ukrainoje.
Dėl šios priežasties pasirengimas galutiniam „pagrindinės grupės“ susitikimui lieka abejotinas. Kaip žinoma, ši grupė vadovauja 40 šalių koalicijai, siekiančiai įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos prieš Ukrainą, kaip buvo po Antrojo pasaulinio karo.
Ši koalicija numato, kad JAV ir kitos šalys prisijungs prie Ukrainos ir suteiks jurisdikciją specialiajam baudžiamajam tribunolui, kuris tirtų agresijos nusikaltimą ir jį įvykdžiusius bei dalyvavusius asmenis.
„Jei jie nepripažįsta, kad tai agresija, jie negali dalyvauti“, – sakė vienas pareigūnas, kalbėdamas apie JAV nepritarimą įvardyti Rusiją kaip agresorę.
Taigi, jei Vašingtono parama tribunolui bus prarasta, tai bus rimtas smūgis projekto tarptautinei reputacijai ir patikimumui.
„Tai gana radikalus pokytis. Perrašyti istoriją ir apsimesti, kad ne Rusija pradėjo šį karą, yra tai, su kuo mes nesutiksime“, – pabrėžė Europos diplomatas interviu laikraščiui.
Pažymima, kad JAV dar oficialiai nepasitraukė iš koalicijos ir turėtų dalyvauti kitame jos susitikime kovo mėnesį, kuris vyks Strasbūre (Prancūzija).
„The Telegraph“ matyta diplomatinė nota liudija, kad Europos pareigūnai buvo „šokiruoti“ JAV pareiškimų per kelis tarptautinius susitikimus, kad Rusija turėtų būti pakviesta atgal į „civilizuotą pasaulį“. Dabar Europos sostinėse vyksta derybos dėl galimo specialiojo tribunolo uždarymo, jei JAV iš jo, kaip baiminamasi, pasitrauktų“, – teigė leidinys.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad ši nauja JAV pozicija gerokai skiriasi nuo buvusio prezidento Joe Bideno, kuris V.Putiną vadino „karo nusikaltėliu“ ir pasirašė keletą tarptautinių pareiškimų, kuriuose Rusija vadinama valstybe agresore, politikos.
Apklausa Ukrainoje: absoliuti dauguma nepritaria JAV ir Rusijos deryboms be Ukrainos
23:02
Sparčiai auga tiesiogines derybas su Rusija palaikančių ukrainiečių skaičius. 64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms deryboms su Rusija. Tokie yra sociologinės grupės „Reiting“ atliktos apklausos rezultatai.
91 proc. apklaustų ukrainiečių kategoriškai nepritaria JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Ukrainai.
Apklausos duomenimis, ši ukrainiečių grupė taip pat mano, kad JAV ir Rusijos santykių normalizavimas yra teigiamas pirmiausia Rusijai ir žalingas tiek Ukrainai, tiek Europos Sąjungai.
Kartu 64 proc. ukrainiečių pritaria tiesioginėms Kyjivo ir Maskvos deryboms, ir šis skaičius dinamiškai auga. Taip pat pranešama, kad 2024 m. sausį šis skaičius buvo 38 proc.
81 proc. respondentų mano, kad realus būdas užbaigti karą – rasti kompromisinį sprendimą derybose dalyvaujant kitoms šalims.
Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresni Ukrainos gyventojai visuose regionuose, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas.
Lenkijos prezidentas ragina V.Zelenskį bendradarbiauti su D.Trumpu
22:21
Lenkijos konservatyvusis prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė paraginęs savo Ukrainos kolegą bendradarbiauti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu siekiant užbaigti karą su Rusija.
Jiedu kalbėjosi po to, kai tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio kilo arši vieša nesantaika.
A.Duda – artimas Lenkijos dešiniosios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas – daugelį metų atvirai reiškė susižavėjimą D.Trumpu.
Socialiniame tinkle „X“ A.Duda angliškai parašė, kad V.Zelenskis jam paskambino penktadienį, praėjus dienai po susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keitu Kelloggu. Pats A.Duda su K.Kelloggu susitiko Varšuvoje antradienį.
„Pasakiau jam, kad mes nuosekliai tikime, jog nėra kito būdo sustabdyti kraujo praliejimą ir pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje, kaip tik remiant Jungtinėms Valstijoms“, – parašė jis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vokietija perspėjo, kad dėl D.Trumpo politikos Ukrainoje JAV gali susilaukti pasekmių
22:13
Europa turėtų didinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms dėl Amerikos ir Rusijos derybų dėl Ukrainos. Tai pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, praneša mdr.de.
„Mes didiname spaudimą amerikiečiams, kad jie suprastų, jog gali prarasti labai daug, jei nebepalaikys Europos liberalių demokratijų“, – sakė ministrė.
A.Baerbock taip pat perspėjo sąjungininkus dėl „fiktyvios taikos“, „šantažo“ ir „kapituliacijos“ derybose dėl Ukrainos. Be to, politikė pažadėjo, kad palaikys Ukrainą tol, kol jai to reikės, nes „tai yra mūsų pasaulis“.
V.Landsbergis: kai kada atrodo, kad Amerika veikia kaip V.Putino sąjungininkė
21:57
Ukrainai siūloma besąlygiškai kapituliuoti, o JAV elgiasi kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
„Ar dar yra Amerika? Ar jie ten susirinkę svarstė savo politiką? Kai kada atrodo, kad jie kalba ir veikia kaip agresoriaus – Putino – sąjungininkai vienoje stalo pusėje prieš Ukrainą ir galbūt prieš kai kuriuos demokratus Europoje, kurie dar norėtų ginti principą, užpultą Ukrainą“, – LRT televizijai penktadienį sakė V.Landsbergis.
„Faktas tas, kad Ukrainai siūloma, ir net ne visai tiesiogiai, kapituliuoti ir besąlygiškai kapituliuoti“, – sakė V.Landsbergis.
„Kai dideli politikos mąstytojai sako, kad jie už taiką, už tai, kad šis karas baigtųsi, paprastas klausimas, ar jūs tai pasiūlėte karo pradininkui? Nes labai aišku, kas pradėjo, kas užpuolė, dėl ko karas vyksta. Jūs jam pasiūlėte užbaigti karą? Pasiūlyk tam, kuris tą daro“, – kalbėjo pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę.
„O kam tu siūlai? Tam, kuris dar priešinasi? Dar šiek tiek nori gyventi? Jam siūlai greičiau pasiduoti. Čia yra taika?“ – pridūrė jis.
Politikas teigė, kad pasaulis įėjo į „visiško netikrumo ir net nesusigaudymo“ etapą.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
O.Scholzas: dėl savo vyriausybės turi spręsti pati Ukraina
20:58
Kilus nesutarimams tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europa yra įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą.
„Vokietija ir Europa turi laikytis savo pozicijų, būtent, kad mes nepaliksime Ukrainos vienos, nespręsime visko per jos galvą ir užtikrinsime, kad Ukraina būtų šalis, galinti pati pasirinkti savo vyriausybę“, – pažymėjo jis.
D.Trumpas šią savaitę pavadino V.Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „ geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti. Jis taip pat melagingai pareiškė, kad karą su Rusija „pradėjo“ Ukraina.
Ukrainos prezidentas savo ruožtu apkaltino D.Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.
V.Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę.
Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
CNN: D.Trumpas bando pasinaudoti Ukraina jos tamsiausią valandą
20:53
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsisakymas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų yra viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių JAV vadovas Donaldas Trumpas ėmė siautėti ir užsipuolė jį, rašo CNN.
Pažymima, kad tai apskritai leidžia suprasti D.Trumpo požiūrį į užsienio politiką ir jo požiūrį į karą po to, kai jis, bent jau žodžiais, atsisakė paramos Ukrainai ir palaikė Rusiją.
„Atrodo, kad prezidento motyvai labiau susiję su geriausios galimos piniginės naudos Jungtinėms Valstijoms gavimu, o ne su teisingu mirtino konflikto, keliančio grėsmę pasauliui, išsprendimu“, – rašoma leidinyje.
Pabrėžiama, kad D.Trumpo spaudimas Ukrainai, konflikto aukai, taip pat yra grubus bandymas pasinaudoti šalimi tamsiausią jos valandą: tuo metu, kai V.Putinas okupavo didelę dalį jos teritorijos, D.Trumpas siekia gauti didelę dalį jos naudingųjų iškasenų turtų už menką kainą. „Sandoris“ labiau primena šantažą.
D.Trumpas sako, kad V.Putinas nori užbaigti karą, tačiau trys su Vakarų žvalgyba susipažinę šaltiniai perspėjo, kad jis ir toliau siekia arba Ukrainos inkorporavimo į Rusiją, arba silpnos, nuo Maskvos priklausomos valstybės.
„Ugnies nutraukimas yra tiesiog laikas, per kurį V.Putinas galės pailsėti, apsiginkluoti, sugrįžti ir gauti tai, ko jis nori. Nematėme jokių ženklų, kad jo ambicijos pasikeitė“, – sakė šaltiniai.
D.Trumpas: Ukrainos lyderiai derybose „neturi jokių kortų“
19:37
Ukrainos lyderiai „neturi jokių kortų“ derybose, kuriomis siekiama užbaigti šalies karą prieš Rusijos invazija, penktadienį, didėjant įtampai santykiuose su Kyjivu, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Turėjau labai gerų derybų su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, ir turėjau ne tokių gerų derybų su Ukraina. Jie neturi jokių kortų, bet žaidžia kietai. Tačiau mes neleisime, kad tai tęstųsi“, – sakė D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems JAV gubernatoriams.
O.Scholzas ir V.Zelenskis aptarė „teisingą taiką“ Ukrainoje
18:50
Vašingtonui reikalaujant derybų su Maskva dėl karo užbaigimo, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kalbėjosi apie būdus pasiekti teisingą taiką Ukrainoje.
O.Scholzas ir V.Zelenskis per pokalbį telefonu sutarė, „kad Ukraina turi būti prie derybų stalo būsimose derybose dėl taikos Ukrainoje ir kad Europos saugumo klausimai turi būti aptarti kartu su europiečiais“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pranešime.
