Svarbiausios naujienos
- Ukraina ir JAV pasiekė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
- V.Zalužnas įvardijo tris esminius dalykus, kurie garantavo Rusijai pergales mūšiuose
- D.Trumpas teigia, Kremlius neigia: kas bus su Ukraina
- To dar nebuvo: V.Putinas pirmą kartą taip įvardijo V.Zalužną
- Britų politikas perspėjo: yra kita šalis, kurioje kils karas, jei JAV paliks Ukrainą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina ir JAV pasiekė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
21:40 Atnaujinta 22:04
Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų po to, kai Vašingtonas atsitraukė nuo savo griežčiausių reikalavimų, pranešė „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
„Dabar vyriausybės pareigūnai derina detales“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Kol kas svarstome galimybę penktadienį apsilankyti Vašingtone ir pasirašyti susitarimą“, – pridūrė jis.
Pažymima, kad šis susitarimas, kaip tikisi Ukrainos pareigūnai, pagerins santykius su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir sudarys sąlygas ilgalaikiams Vašingtono įsipareigojimams saugumo srityje.
„Ukrainos pareigūnai teigia, kad Kyjivas dabar yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl bendros savo mineralinių išteklių, įskaitant naftą ir dujas, plėtros po to, kai Jungtinės Valstijos atsisakė savo pretenzijų dėl 500 mlrd. dolerių potencialių pajamų iš išteklių plėtros“, – rašoma straipsnyje.
„Financial Times“ pašnekovai teigia, kad pavyko susitarti dėl daug palankesnių susitarimo sąlygų. Susitarimas buvo pristatytas kaip būdas plėsti santykius su Jungtinėmis Valstijomis siekiant sustiprinti Ukrainos perspektyvas po trejus metus trukusio karo. Pažangą komentavo deryboms vadovavusi Ukrainos vicepremjerė ir teisingumo ministrė Olha Stefanišyna:
„Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra tik dalis paveikslo. Iš JAV administracijos ne kartą girdėjome, kad tai yra didesnio paveikslo dalis“.
Labai apsunkinančios pirminio dokumento sąlygos sukėlė pasipiktinimą Kyjive ir kitose Europos sostinėse. Ukrainos prezidentas atsisakė pasirašyti susitarimą, o tai paskatino D.Trumpą pavadinti jį „diktatoriumi“ ir, regis, apkaltinti Ukrainą pradėjus karą.
AFP pareigūnas teigė, kad JAV iš susitarimo su Ukraina dėl naudingųjų iškasenų projekto išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, įskaitant reikalavimą suteikti 500 mlrd. dolerių (475 mlrd. eurų) vertės svarbių žaliavų
„Jie išbraukė visas mums nepatinkančias sąlygas, ypač dėl 500 mlrd. dolerių“, – pažymėjo jis.
Remiantis 2025 m. vasario 24 d. dokumentu, su kuriuo susipažino FT, susitarime numatyta sukurti fondą, į kurį Ukraina įneš 50 proc. pajamų, gautų „ateityje monetizuojant“ valstybinius naudingųjų iškasenų išteklius. Tai apima naftą ir dujas. Fondas investuos į projektus Ukrainoje.
„Į šį fondą neįtraukti mineraliniai ištekliai, kurie jau maitina Ukrainos vyriausybės iždą, t. y. jis nepadengs „Naftogaz“ ar „Ukrnafta“, didžiausių Ukrainos dujų ir naftos gamintojų, vykdomos veiklos. Tačiau susitarime neminimos JAV saugumo garantijos, kurių Kyjivas iš pradžių primygtinai reikalavo mainais už sutikimą sudaryti susitarimą. Jame taip pat neatsakyta į svarbius klausimus, pavyzdžiui, dėl JAV dalies fonde dydžio ir „bendros nuosavybės“ sandorių sąlygų, kurie turės būti išspręsti vėlesniais susitarimais“, – rašo FT.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad sandoriui pritarė teisingumo, ekonomikos ir užsienio reikalų ministrai. Leidinio šaltiniai taip pat neatmetė galimybės, kad Volodymyras Zelenskis artimiausiomis savaitėmis apsilankys Baltuosiuose rūmuose ir dalyvaus pasirašymo ceremonijoje su D.Trumpu:
„Tai bus proga prezidentui aptarti bendrą vaizdą. O tada galėsime galvoti apie tolesnius žingsnius“.
Pažymima, kad pirminiame dokumente buvo numatyta sukurti investicinį rekonstrukcijos fondą, kuriame Jungtinės Valstijos „išlaikytų 100 proc. finansinį interesą“.
D.Trumpas siūlė, kad Ukraina į fondą įneštų 50 proc. pajamų, gautų iš naudingųjų iškasenų gavybos, įskaitant naftą ir dujas, ir susijusios infrastruktūros, bet ne daugiau kaip 500 mlrd. dolerių. Ukrainos pareigūnai šias nuostatas pavadino nepriimtinomis – jos buvo išbrauktos iš galutinio susitarimo projekto.
Dar vienas pakeitimas, kurio siekė Kyjivas, yra fondo įgaliojimai investuoti Ukrainoje. Galutiniame dokumente teigiama, kad JAV ateityje rems Ukrainos ekonominį vystymąsi.
Ukrainos pareigūnai pridūrė, kad susitarimas yra tik „pagrindų susitarimas“ ir kad jokios pajamos nebus perduodamos, kol nebus įsteigtas fondas, todėl bus suteikta laiko bet kokiems galimiems nesutarimams išspręsti. Vienas iš neišspręstų klausimų – susitarimas dėl susitarimo jurisdikcijos.
Per vizitą Kyjive, surengtą per Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą metines, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa sakė, kad Europos Sąjungai priklausančios šalys nereikalaus Ukrainos gamtinių išteklių mainais į pagalbą.
„Pastaruosius trejus metus Europos Sąjunga buvo didelė paramos Ukrainai teikėja, ir mes tai darome dėl Ukrainos, dėl ukrainiečių, taip pat dėl Europos saugumo, ir neatimame jokių Ukrainos gamtinių išteklių“, – sakė A.Costa.
Pažymėtina, kad kalbų apie susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų fone „prabilo“ ir Kremliaus diktatorius V. Putinas. Rusijos valdovas pareiškė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su JAV siekiant plėtoti tokius išteklius Rusijoje ir jos „naujose teritorijose“.
Ukrainą atakuoja dronai: Kyjivo srityje dega namas, pranešama apie sprogimus Charkive
01:01
Rusijos okupacinės pajėgos masiškai atakuoja Ukrainą dronais kamikadzėmis, sostinėje girdimi garsūs sprogimai.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko savo „Telegram“ kanale 23.00 val. pranešė, kad miesto centre veikia priešlėktuvinė gynyba. Tuo tarpu internete pranešama, kad buvo „pataikyta“ į namą regione, o dėl atakos vietoje kilo rimtas gaisras.
Taip pat pranešama apie sprogimus Charkive.
Kyjivo Bučos rajone dėl išpuolio užsidegė dviejų aukštų privatus namas, įvykio vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos.
Tame pačiame rajone dėl išpuolio nukentėjo 19-metė mergina, kuri paguldyta į ligoninę, jai diagnozuota galvos žaizda:
„Priešų bepiločių orlaivių ataka tęsiasi. Prašome pasislėpti, kol pavojus praeis“.
Priminsime, kad vasario 23 d. naktį Rusijos Federacija surengė vieną didžiausių bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainą, paleisdama 267 atakos bepiločius orlaivius.
O praėjusią naktį okupantai atakavo 213 bepiločių orlaivių ir tada iš bombonešių Tu-95MS paleido septynias sparnuotąsias raketas Kh-101.
Penktadienį V.Zelenskis susitiks su D.Trumpu
23:51
Donaldas Trumpas antradienį nurodė, kad jau „beveik“ susitarta su Ukraina dėl iškasenų sandėrio.
JAV prezidentas žurnalistams sakė, kad Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyksta pas jį, ir teigė, kad Ukrainos prezidentas „norėtų pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų“.
„Mes jau beveik pasiekėme susitarimą dėl retųjų iškasenų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas bendriau apie taikos derybas, D.Trumpas sakė, kad Ukrainai „tam tikra forma“ reikės taikos palaikymo pajėgų.
D.Trumpo biuras įspėjo, kad Ukraina bus „šiek tiek nepatenkinta“ dėl susitarimo su Rusija
23:24
Baltieji rūmai tiesiogiai neatsakė, ar Maskva bus priversta daryti nuolaidų, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas, tačiau perspėjo, kad abi pusės bus nepatenkintos.
Per brifingą žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Levitt sakė, kad kol kas administracijos pareigūnai viešai nenurodė nė vienos nuolaidos, kurią Maskva būtų linkusi padaryti. Ji paragino patikinti visuomenę, kad derybų procesas nebus toks vienpusiškas, kaip mano Europa, ir kad V.Putinas taip pat bus priverstas padaryti tam tikrų nuolaidų.
C.Levitt sakė, kad neįvardys nuolaidų, apie kurias kalba prezidentas ir jo komanda:
„Manau, kad prezidentas moka derėtis geriau nei bet kas kitas, kada nors ėjęs Amerikos prezidento pareigas. O norint susitarti, reikia pakviesti abi puses prie derybų stalo. Ir paprastai, kai sudarai gerą sandorį, abi pusės nuo stalo išeina šiek tiek nepatenkintos.“
Ji taip pat pakartojo D.Trumpo žodžius, kad pasirašyti susitarimą dėl prieigos prie Ukrainos išteklių yra labai svarbu ir ji tikisi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai padarys.
„Tai sugrąžins Amerikos mokesčių dolerius, kuriais finansuojama Ukrainos nacionalinė gynyba, be to, tai puiku Ukrainos žmonėms, kurie išgyveno šio karo pragarą. Tai sukurs ilgalaikę ekonominę partnerystę“, – pridūrė ji.
D.Trumpo administracija suintensyvino pastangas pasiekti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos. Specialusis prezidento pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas sakė, kad šalys yra „labai arti“ jo pasirašymo, o „Stambulo susitarimai“ galėtų būti etalonas.
Tuo pat metu Europos vadovai reiškia susirūpinimą dėl galimo Europos ir Ukrainos neįtraukimo į derybų procesą. Europos Sąjungos užsienio politikos departamento vadovė Kaja Kallas pažymėjo, kad bet kokiame galimame taikos susitarime turi dalyvauti Ukraina ir Europos šalys.
L.Kojala apie JAV ir Ukrainos susitarimą dėl naudingųjų išteklių: sąlygos Ukrainai ženklai palankesnės
22:41
Politologas Linas Kojala savo feisbuko paskyroje antradienio vakarą apžvelgė tarp JAV ir Ukrainos pasiektą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Pasak jo, lieka dar daug neatsakytų klausimų, tačiau sąlygos Ukrainai šįkart žymiai palankesnės:
„Ukraina ir JAV, panašu, susitarė.
Galutinė susitarimo dėl Ukrainos išteklių versija numato fondo įsteigimą, į kurį Ukraina pervestų 50 proc. pajamų iš „būsimos monetizacijos“ valstybei priklausančių mineralinių išteklių, įskaitant naftą, dujas. Šis fondas investuotų į projektus Ukrainoje.
Susitarimas neapima mineralinių išteklių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui. Vis dėlto susitarime nėra jokios nuorodos į JAV saugumo garantijas, kurių Kyjivas iš pradžių reikalavo. Be to, lieka neatsakyti svarbūs klausimai, pvz., kokia bus JAV dalis fonde ir kokiomis sąlygomis bus sudaromi „bendros nuosavybės“ susitarimai – šios detalės turės būti išspręstos vėlesnėse derybose.
Visgi sąlygos atrodo Ukrainai ženkliai palankesnės, nei pirminės.
Pozityvu, nes:
a) Išteklių geopolitinis panaudojimas buvo Ukrainos iniciatyva, siekiant sudominti JAV. Bideno administracijai tai nebuvo aktualu; Trumpo komandos retorikoje buvo pristatomas kaip gyvybės ir mirties klausimas dvišaliams santykiams.
b) potencialios kapitalo investicijos ir grąža kurs JAV interesą, atsietą nuo vertybinių politikos elementų.
c) jei sąlygos Ukrainą tenkina, tai gali prisidėti ir šalies atstatymo reikmėms.
d) iliustruoja, kad aštri ir kitą pusę dramatiškai spaudžianti Trumpo retorija, jei nėra iškart nusileidžiama, gali vesti prie konsensuso.
e) sukurs terpę Trumpo ir Zelenskio susitikimui Vašingtone – potencialiai anksčiau, nei su Putinu“, – rašo Linas Kojala.
S.Šoigu Indonezijoje siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą
21:46
Plataus masto karui Ukrainoje įžengus į ketvirtus metus, Rusija ir Indonezija antradienį ėmėsi veiksmų stiprinti gynybos ryšius, Džakartoje susitikus aukšto lygio Rusijos saugumo pareigūnui ir Indonezijos gynybos ministrui.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog Sergejus Šoigu, Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretorius, siekė aptarti galimybes pagilinti saugumo bendradarbiavimą su Indonezijos gynybos ministru Sjafrie Sjamsoeddinu.
Pareigūnai diskutavo apie „bendradarbiavimą bendrų interesų sferose“, teigė agentūra, cituodama Rusijos vyriausybės pranešimą.
S. Šoigu vizitas yra pirma stotelė penkias dienas turksiančioje kelionėje po Aziją, kuri vyksta po to, kai Indonezija – daugiausiai gyventojų turinti musulmoniška šalis ir Pietryčių Azijos didžiausia ekonomika – buvo priimta kaip pilnavertė BRICS narė. Rusija yra viena iš šio besivystančių šalių bloko steigėjų.
JK premjeras sako, kad savaitgalį surengs derybas su sąjungininkais dėl Ukrainos
20:52
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį pareiškė, kad šį savaitgalį, grįžęs iš susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose, priims kitus lyderius pokalbiams dėl karo Ukrainoje.
„Savaitgalį priimsiu kelias šalis, kad toliau aptartume, kaip, atsižvelgdami į susidariusią padėtį, kartu, kaip sąjungininkai, galėtume žengti į priekį“, – žurnalistams sakė jis.
JK premjeras vyks į Vašingtoną su tikslu tapti „tiltu“ tarp D.Trumpo ir Europos
20:51
Jungtinės Karalystės (JK) vadovas Keiras Starmeris ketvirtadienį vyks į didelės svarbos susitikimą Baltuosiuose rūmuose su tikslu įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti saugumo garantijų Ukrainai kaip bet kokios paliaubų sutarties su Rusija sąlyga.
Britų premjeras sieks pratęsti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Vašingtone pasiekimus, kai šis perspėjo, jog taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo.
Tačiau Prancūzijos vadovas sakė, jog jo derybos su D. Trumpu per trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines parodė kelią į priekį nepaisant transatlantinio susiskaldymo baimių.
K. Starmeris savo ruožtu stengsis suderinti Kyjivo interesus bei D. Trumpo kantrybę – pastarasis šokiravo Europą užsiimdamas derybomis su Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija.
„Starmeris vengs viešai kritikuoti Trumpo poziciją, tačiau jis turės rasti kelią tai diplomatiškai padaryti, Ukrainos labui“, – sakė idėjų kalvės „British Foreign Policy Group“ direktorė Evie Aspinall.
M.Rubio pasisakė prieš branduolinių ginklų perdavimą Ukrainai kaip alternatyvą NATO
19:50
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginiai, kad šaliai reikia branduolinių ginklų, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, jei stojimo į NATO procesas užsitęstų metų metus ar dešimtmečius, nėra rimti, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Breitbart News“, atsakydamas į žurnalisto klausimus.
„Nemanau, kad kas nors tai laiko rimtu jų (Ukrainos – UNIAN) pasiūlymu, ir nemanau, kad aprūpinimas branduoliniais ginklais yra problemos sprendimas“, – sakė jis.
M.Rubio sakė negirdėjęs, kad V.Zelenskis būtų tiesiogiai reikalavęs branduolinių ginklų Ukrainai, nebent ji įstotų į NATO, tačiau pabrėžė, kad tokiam žingsniui nepritartų.
„Nemanau, kad tai realus reikalavimas. Mums reikia mažiau šalių, turinčių branduolinių ginklų, o ne daugiau – ir nemanau, kad tai išspręs jų problemą, kaip jie ją supranta. Manau, kad jis turi esminę problemą, ir tai yra gerai: kaip užbaigti konfliktą, kuris būtų ilgalaikis, kuris truktų ilgai ir nesukeltų naujo karo po metų, dvejų ar trejų? Tai bus bet kokių derybų klausimas. Tačiau nemanau, kad branduoliniai ginklai yra atsakymas į šį klausimą“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
M.Rubio taip pat sakė, kad JAV ir Rusija turi galimybių dirbti kartu. Pokalbyje su žurnalistu jis pažymėjo, kad Vašingtonas nori aptarti įšaldytą Rusijos turtą, ambasadų atidarymą ir Amerikos bendrovių, kurios nukentėjo pasitraukusios iš Rusijos rinkos, ateitį.
„Tai bus platesnio pokalbio apie tai, kaip iš naujo nustatyti mūsų santykius, dalis“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
Anksčiau „The Telegraph“ rašė, kad Ukraina gali tapti „Europos Izraeliu“, jei atgaus branduolinius ginklus. Pažymima, kad Ukraina turi visas galimybes sukurti branduolinį ginklą.
Be to, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sakė, kad įmanoma, jog Ukraina gali įsigyti branduolinių ginklų. Jis pridūrė, kad sprendimas dėl branduolinių ginklų dislokavimo priklauso nuo vieno asmens – JAV prezidento Donaldo Trumpo.
V.Zalužnas įvardijo tris esminius dalykus, kurie garantavo Rusijai pergales mūšiuose
19:07
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas interviu portalui „New Voice“ papasakojo, kaip Londonas reaguoja į naujausius Vašingtono pareiškimus, kokioje stadijoje karas Ukrainoje gali būti po pusmečio, ar Rusija yra nusibrėžusi ribas, kiek nuostolių gali toleruoti ir kokie bus nauji ginklai, galintys pakeisti situaciją mūšio lauke.
„Mes negalime sau leisti naudoti tiek žmogiškųjų išteklių, kiek jų turi Rusija, ir mokėti kainą už nedideles pergales, kurias jie dabar pasiekė būtent dėl šių trijų komponentų derinio: šiek tiek lenkia mus technologijomis, naudodami valdomas aviacines bombas, kurios pasiekė masinį mastą ir galiausiai tapo svarbios, ir žmogiškaisiais ištekliais“, – sako V.Zalužnas.
– Kaip Londonas reagavo į šokiruojančius JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie tai, kad Ukraina neturėjo pradėti karo?
– Didžiosios Britanijos pozicija, nepaisant pareiškimų iš už vandenyno, nesikeičia. Beje, tai buvo pasakyta prieš visus pastaruosius pareiškimus ir buvo pasakyta po šių pareiškimų. Taigi Didžiosios Britanijos vyriausybė ir Didžiosios Britanijos žmonės remia Ukrainą ir lieka Ukrainos pusėje.
– Tai yra geras dalykas. O kaip buvęs vyriausiasis kariuomenės vadas, kaip apibūdintumėte Ukrainos ir Rusijos karo trajektoriją? Kur link viskas krypsta? Ir kokiame taške ji galėtų būti po šešių mėnesių ar metų?
– Pažvelkime į šį karą iš dviejų perspektyvų. Pirmoji – technologinė. Manau, turime teisę kalbėti apie pačią karo technologiją, nes, tarkime, man, žmogui, ilgą laiką tiesiogiai dalyvavusiam šiame kare, tai artimesnis dalykas. Norint toliau kariauti, juolab laimėti, pirmiausia reikia turėti ginklų. Šie ginklai turi būti tinkami ir atitikti sąlygas, kuriomis kariaujama.
Pavyzdžiui, negalime kovoti su lankais ir strėlėmis prieš tankus, patrankas ir pan. Kas vyksta šiandien? Šiandien šį paritetą rasti šiek tiek sunku. Kodėl? Todėl, kad technologijos vystosi, technologijos lemia formų ir taikymo būdų pasikeitimus, todėl reikia pokyčių.
Kalbėdami apie ginklų prieinamumą, mes kalbame apie bepilotes sistemas, bepilotes kontrolės sistemas, situacijos analizės sistemas, tačiau šiandien matome, kad visa tai atsiranda ir kitoje pusėje. Norint nugalėti priešą, reikia galiausiai įgyti pranašumą. Ir šiandien, matyt, šiek tiek atsiliekame technologijų plėtros požiūriu, taikydami bepilotes sistemas su šviesolaidžiu. Jos šiuo metu tikrai suteikia rusams pranašumą. Šiandien mes negalime pasiekti, kad tokie ginklai, kaip valdomos aviacinės bombos, būtų naudojami masiškai, ir negalime nuo jų apsiginti. Atitinkamai tai taip pat suteikia rusams tam tikrą pranašumą.
Ir trečia, mes negalime sau leisti naudoti tiek žmogiškųjų išteklių, kiek jų turi Rusija, ir mokėti kainą už nedideles pergales, kurias jie dabar pasiekė būtent dėl šių trijų komponentų derinio: šiek tiek lenkia mus technologijomis, naudodami valdomas aviacines bombas, kurios pasiekė masinį mastą ir galiausiai tapo svarbios, ir žmogiškaisiais ištekliais. Kaip tai vystysis toliau, kalbant apie karybos technologijas, pamatysime.
Plačiau skaitykite ČIA.
K.Budanovas prognozuoja, kas nutiktų, jei Rusija užgrobtų Ukrainą
18:11
Jei Rusija užgrobs Ukrainą, nuo jos agresijos nukentės Lenkija, o po jos – kitos buvusio Varšuvos bloko šalys, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Tai jis pasakė per specialųjį diskusijų apie Ukrainos ateitį forumo YES posėdį, kurio vaizdo įrašo ištrauką paskelbė „Telegram“ kanalas „Novosti.LIVE“.
„Rusijos Federacija nelaiko savęs federacija. Ji mato save kaip imperiją. Jų supratimu, imperija, į kurią linksta dabartinė Rusijos Federacijos vadovybė, yra Sovietų Sąjungos modelis, tačiau su Varšuvos pakto šalimis. Ir ji niekur nedings, jei įvyks blogiausias scenarijus“, – sakė K.Budanovas, prognozuodamas tolesnius Kremliaus veiksmus, jei Ukraina pralaimės.
Jis kalbėjo, kad Varšuvos bloko šalių teritorijų aneksija yra „minimalus uždavinys“ šaliai agresorei, jei bus sukurta imperija, skelbia portalas „Unian“.
„Mūsų ten nebus, Lenkija yra kita. Aš jums tai sakau tiesiai ir jūs neturėtumėte to bijoti, turėtumėte tai suvokti. Toliau bus Čekija, Vengrija, Bulgarija. Štai ir viskas. Stumti atgal“, – pažymėjo K.Budanovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
