Titano sluoksniai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija 2025 metų balandį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių.
Ukraina nurodė, kad po užsitęsusių derybų ji užsitikrino pagrindinius interesus, įskaitant visišką suverenitetą dėl savo retųjų žemių, kurios yra labai svarbios naujoms technologijoms ir kurių ištekliai iš esmės nėra išnaudojami.
D.Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už buvusio prezidento Joe Bideno laikais atsiųstus milijardus dolerių vertės JAV ginklų nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus.
Po tam tikrų dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, D.Trumpui mėginant drastiškai mažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.
Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.
Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
