Svarbiausios naujienos
- Naujas smūgis: JAV nepasmerkė Rusijos agresijos kaip pasielgė kitos PPO narės
- Ukraina ėmėsi naujos taktikos prieš Rusijos leidžiamus „Shahed“ dronus
- V.Putinas turi planą, kaip pergudrauti Ukrainą: vietoje nuolaidų – sandoris su D.Trumpu
- „Reketas ir apgaulė“: Vakarų ekspertus įsiutino sandoris dėl naudingųjų iškasenų
- Trys Europos šalys pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, D.Trumpas jas parems
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New Yorker“ įvardijo „labiausiai tikėtiną“ Ukrainos scenarijų: D.Trumpas gali pasiduoti
22:08
Ryškėja trys įvykių Ukrainoje scenarijai. Ir labiausiai tikėtinas iš visų yra tas, pagal kurį karas tęsis, tačiau su gerokai mažesne JAV parama, rašo „The New Yorker“.
Pasak leidinio, pagal pirmąjį scenarijų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų pasinaudoti Amerikos įtaka tiek Rusijai, tiek Ukrainai, kad būtų pasiektas ilgalaikis karo sureguliavimas. Pagal antrąjį, vadinamąjį Minsko-3 scenarijų, D.Trumpas galėtų padėti susitarti dėl paliaubų ir politinio susitarimo, kuris gali būti ilgalaikis, bet gali ir nebūti toks. O pagal trečiąjį scenarijų, JAV vadovas „gali pradėti derybas, nusivilti, pradėti nuobodžiauti ir pasiduoti, palikdamas Ukrainą ir Europą likimo valiai“.
„Geriausiomis aplinkybėmis, turint sumaniausius pasaulio diplomatus, ilgalaikį karo sureguliavimą būtų labai sunku pasiekti. Abiejų pusių pagrindiniai reikalavimai tebėra labai priešingi, o aiškaus kelio į kompromisą nėra. Tokiomis aplinkybėmis net paprasčiausias karo veiksmų nutraukimas yra velniškai sudėtingas“, – sakoma straipsnyje.
Jeremy Shapiro iš Europos užsienio santykių tarybos mano, kad reali yra Minsko-3 tipo paliaubų galimybė, nes tai galėtų būti trumpiausias kelias D.Trumpui į jo minimalų tikslą – „užbaigti“ karą: „Nesunku įsivaizduoti, kuo gali baigtis derybos. Jūs įeinate, duodate rusams pakankamai dalykų, kad jie manytų, jog derybos yra naudingos, ir priverčiate ukrainiečius tai nuryti. Tada grįžtate namo.“
Tačiau, pasak RAND analitiko Samuelio Charapo, net jei Rusija sutiks su Minsko-3 tipo paliaubomis, Ukraina galiausiai jas atmes: „Bendras principas yra tas, kad jeigu jūs pamėginsite įvesti politinę tvarką, neturinčia jokio legitimaus pagrindo, tam bus priešinamasi. Taigi, jei bus sudarytas susitarimas, kuris neveiks Ukrainoje jis bus tiesiog atmestas. Jie turi daug kortų, smurtinių ir nesmurtinių, kuriomis gali sužaisti, kad sugriautų susitarimus, sudarytus be jų sutikimo.“
Galiausiai, apibendrina „The New Yorker“, labiausiai tikėtinas scenarijus iš visų yra karo tęsimas, bet su gerokai sumažinta JAV parama.
„Jei amerikiečiai ir toliau taip elgsis, susidarys įvairiausios jiems besipriešinančios koalicijos – toks yra politikos dėsnis... Tačiau kada tai įvyks ir kiek tai užtruks, yra sudėtingas klausimas. Ir jis ypač sudėtingas Ukrainai. Jie kariauja karą dabar, šiandien, ir jau pralaimi“, – pridūrė J.Shapiro.
„Be viešumo, kuo slapčiau ir greitai“: pirmasis Rusijos užsienio reikalų ministras pataria Ukrainai gamintis branduolinius ginklus
23:55
Jei Ukraina turėtų branduolinį ginklą, nei Rusija, nei kas nors kitas nedrįstų pradėti karo ir grobti teritorijų. Tokią nuomonę išsakė pirmasis Rusijos užsienio reikalų ministras (1990–1996 m.) Andrejus Kozyrevas.
„Zelenskis yra nuostabus prezidentas, nedrįstu jam patarinėti. Tačiau išsakysiu savo nuomonę. Ji yra ta, kad nereikėtų kelti jokių ultimatumų jokiam Trumpui, niekam nesakyti, kad mus priimtų į NATO. Ir apskritai „Ukraina NATO“ yra beprasmis klausimo formulavimas, nes NATO dabar tikriausiai mūsų akyse žlunga arba bent jau yra gilioje krizėje“, – sakė jis interviu glavcom.ua.
Pasak jo, įsitikinimas, kad įstojimas į Aljansą suteiks kokių nors garantijų, yra klaidingas.
„Bet aš gaminčiau branduolinį ginklą be jokio viešumo, tyliai, kuo slapčiau ir kuo greičiau. Be to, užtektų 10–15 atominių bombų, nebūtinai supergalingų. Paprastų atominių bombų, mažyčių pagal šiuolaikinius standartus. Tokių, kokios buvo paleistos ant Hirošimos. Ir 15 lėktuvų, galinčių pristatyti atitinkamas raketas. Ukraina visa tai turi: sovietinių lėktuvų, senų, galinčių nešti branduolinį ginklą. Ir tai bus saugumo garantijos“, – aiškino A.Kozyrevas.
Buvęs politikas pažymėjo, kad siekiant nustumti Rusijos pajėgas, branduoliniai ginklai negali būti naudojami kaip karo ginklai, ypač savo teritorijoje. Jis pridūrė: „Tai yra atgrasymo nuo tolesnio Rusijos puolimo ginklas. Juk Zelenskis sako, kad mums reikia garantijų“.
„NBC News“: Rusija pasiūlė JAV dalį naudingųjų iškasenų iš okupuotų Ukrainos teritorijų
23:05
Rusijos pareigūnai pasiūlė susitarimą, kuris leistų JAV gauti pelno iš Maskvos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose išgaunamų kritiškai svarbių naudingųjų iškasenų ir metalų.
„NBC News“ praneša, kad, dviejų su žvalgybos informacija susipažinusių JAV pareigūnų ir dar vieno gerai informuoto šaltinio duomenimis, Rusija pasiūlė D.Trumpo administracijai galimą susitarimą, pagal kurį JAV gautų dalį retųjų žemių iškasenų ir kitų vertingų metalų, išgaunamų Rusijos armijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.
Pasak JAV pareigūnų, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovai šią idėją iškėlė praėjusią savaitę per susitikimą su D.Trumpo administracijos pareigūnais Saudo Arabijoje.
Tarp Rusijos pasiūlytų variantų, kurie galėtų suteikti JAV prieigą prie naudingųjų iškasenų, buvo svarstomi Donecko ir Zaporižios regionai, kuriuos Maskva neteisėtai paskelbė aneksavusi 2022 m.
Pažymima, kad D.Trumpo administracija dar neįsipareigojo sudaryti susitarimo dėl retųjų žemės naudingųjų iškasenų su Rusija, tačiau ir neatmetė tokios galimybės. Buvęs JAV diplomatas, susipažinęs su padėtimi regione, sakė: „D.Trumpas yra sandorių žmogus, o V.Putinas, tai suprasdamas, pasiūlė šį atsakomąjį žingsnį“.
Jis pridūrė, kad Rusijos pusė aiškiai mato D.Trumpo susidomėjimą Ukrainos gamtos ištekliais, taip pat V.Zelenskio neryžtingumą.
Anksčiau V.Putinas sakė esąs atviras suteikti JAV prieigą prie retųjų iškasenų tiek Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek pačioje Rusijoje.
Komentuodamas JAV derybas su Ukraina dėl galimo susitarimo dalytis kasybos pajamomis, V.Putinas sakė, kad toks susitarimas jam nekelia susirūpinimo, nes „Rusija tokių išteklių turi gerokai daugiau nei Ukraina“.
Vėliau D.Trumpas sakė, kad susitarimas su Rusija dėl naudingųjų iškasenų gavybos Maskvos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose „gali įvykti“, tačiau nepatikslino, ar aptarė šią galimybę su V.Putinu.
V.Zelenskis prieš vykdamas į JAV pabrėžia saugumo garantijų svarbą
21:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad prieš penktadienį Vašingtone vyksiančias derybas dėl susitarimo dėl mineralinių išteklių Kyjivui yra labai svarbios saugumo garantijos.
„Taikos ir saugumo garantijos yra raktas į tai, kad Rusija nesugriautų kitų tautų gyvenimo“, – sakė V.Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi, ruošdamasis penktadienio deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Anksčiau pranešta, kad Ukraina susitarė su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį. Kyjivas savo ruožtu tikisi, kad dėl to Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų.
V.Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad siūlomas sandoris su Jungtinėmis Valstijomis yra platesnio masto susitarimo pradžia.
Šaltinis: sekmadienį V.Zelenskis turėtų lankytis JK ir susitikti su premjeru
21:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį turėtų apsilankyti Jungtinėje Karalystėje (JK) ir susitikti su ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei kitais Europos lyderiais, trečiadienį pranešė vienas šaltinis.
Sekmadienį K.Starmeris surengs derybas su Europos lyderiais gynybos ir saugumo klausimais.
Anksčiau trečiadienį per spaudos konferenciją ukrainiečių prezidentas nurodė, kad planuoja vykti į Londoną ir susitikti su Europos lyderiais bei JK premjeru.
Šis vizitas turėtų įvykti po penktadienį numatyto jo apsilankymo Vašingtone.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo pirmajame kabineto posėdyje pranešė, kad V.Zelenskis penktadienį atvyks į Vašingtoną derybų.
Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose numatytas K.Starmerio ir D.Trumpo susitikimas.
JK premjeras siekia įtikinti D.Trumpo administraciją suteikti Ukrainai saugumo garantijas taikos su Rusija atveju.
Tačiau jo laukia sudėtinga diplomatinė užduotis. K.Starmeris ne tik turės apginti Kyjivo interesus derybose su D.Trumpu, bet ir nesukelti respublikonui nepasitenkinimo.
D.Trumpas sukėlė nerimą Europos sąjungininkams, tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje.
Respublikono pradėtas suartėjimo su Maskva kursas sukėlė sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas gali sudaryti nepalankų ukrainiečiams susitarimą ir susilpninti Europos saugumą.
D.Trumpas pirmą kartą prabilo, kad jam gali ir nepavykti pasiekti taikos Ukrainoje
21:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą pripažino, kad jam gali ir nepavykti pasiekti taikos tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai jis pasakė JAV vyriausybės posėdyje, bendraudamas su žiniasklaida.
Atsakydamas į klausimą, ar nebus blogas signalas Kinijai, jei Rusija išsaugos okupuotas Ukrainos teritorijas, D.Trumpas patikino, kad padarys viską, kas įmanoma, kad būtų sudarytas „geriausias susitarimas abiem pusėms“.
„Bet dėl Ukrainos mes ypač stengsimės, kad jie galėtų gauti kuo daugiau. (...) Jūs mumis labai pasitikite, nes manote, kad taika įmanoma. Tačiau yra tikimybė, kad tai nepavyks. Tikiuosi, kad pavyks – dėl žmonijos. Nes jei pamatysite tuos kadrus, kuriuos mačiau aš, nenorėsite į juos žiūrėti“, – sakė D.Trumpas.
Ukrainos vyriausybė pritarė susitarimo su JAV dėl naudingųjų iškasenų pasirašymui
20:41
Būsimame Ukrainos susitarime su Jungtinėmis Valstijomis dėl Investicinio fondo ekonomikos atgaivinimui įsteigimo, kurį rengiamasi pasirašyti, bus šešios pagrindinės pozicijos. Apie tai per vyriausybės posėdį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
„Netrukus Ukraina žengs svarbų žingsnį įgyvendindama šį Pergalės planą – bus pasirašytas susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl Investicijų ir atkūrimo fondo sukūrimo. Derybų grupių darbo rezultatas – šis susitarimas tapo daug geresnis“, – sakė D.Šmyhalis.
Kaip patvirtino premjeras, šiame susitarime „nebėra nei 500 mlrd. dolerių skolos, nei jokios kitos, nebėra nesąžiningos nuostatos, kad už kiekvieną naujos pagalbos dolerį Ukraina turi atiduoti du dolerius, nebėra nesąžiningų pozicijų, kad fondas priklausys tik Amerikai“.
„Dabar kalbame apie bendrą fondo priklausomybę Ukrainai ir Amerikai“, – pridūrė D.Šmyhalis.
Kartu, kaip pažymėjo vyriausybės vadovas, Ukraina susitarime turės šešias pagrindines pozicijas.
Pirma, Ukraina ir JAV kuria investicinį atkūrimo fondą, kuris priklausys abiejų šalių vyriausybėms ir bus bendrai valdomas.
Antra, Ukrainos žemės gelmės ir ištekliai liks Ukrainos, jie nebus perduoti JAV ar kam nors kitam.
Trečia, Ukraina į fondą įneš 50 proc. būsimų pajamų, gautų iš savo gamtinių išteklių turtų.
Ketvirta, JAV prisidės prie fondo lėšų, finansinių priemonių ir kito turto, būtino Ukrainos atsigavimui, forma.
Penkta, fondo surinktos lėšos bus investuojamos tik į Ukrainos atstatymo projektus. Iš esmės kalbama apie fondą ateities ukrainiečių kartoms.
Šešta, dar vienas svarbus akcentas – susitarime atsižvelgiama į Ukrainos įsipareigojimus Europos integracijos procese. Pasak D.Šmyhalio, nebus jokių prieštaravimų ir konfliktų su Ukrainos įsipareigojimais Europos integracijos srityje.
„Taigi pasirašydama susitarimą Ukraina gauna dvigubą naudą. Mes pritraukiame amerikiečių investicijas ir technologijas į Ukrainos atstatymą ir sukaupiame išteklių strateginiams projektams, skirtiems kiekvieno ukrainiečio ir ukrainietės gerovei, įgyvendinti“, – sakė D.Šmyhalis.
Premjeras paaiškino, kad trečiadienį vyriausybė priima reikiamus sprendimus Ukrainos ir JAV susitarimui pasirašyti.
D.Trumpas: Ukraina gali pamiršti apie prisijungimą prie NATO
20:20 Atnaujinta 22:52
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atmetė Ukrainos siekį prisijungti prie NATO ir dar kartą pakartojo Rusijos teiginius, esą būtent tai buvo Maskvos prieš trejus metus pradėtos plataus masto invazijos į šalį priežastis.
„Apie NATO galite pamiršti, – sakė D.Trumpas. – Manau, kad tikriausiai dėl to viskas ir prasidėjo.“
Plačiau apie tai skaitykite čia.
D.Trumpas: saugumo garantijas Ukrainai turėtų suteikti Europa, o ne JAV
20:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Europa, o ne Jungtinės Valstijos turėtų suteikti saugumo garantijas Ukrainai.
Pasak jo, preliminariame Ukrainos ir JAV susitarime dėl retųjų žemių iškasenų Vašingtono saugumo garantijos Kyjivui nėra numatytos.
„Aš neketinu suteikti didesnių saugumo garantijų, – sakė D.Trumpas. – Mes turėsime, kad Europa tai padarytų, nes (... ) Europa yra jų kaimynė, bet mes ketiname užtikrinti, kad viskas vyktų gerai.“
JAV valstybės sekretorius: europiečiai neturėtų baimintis dėl NATO ateities
20:17
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Europos gyventojai neturėtų baimintis dėl NATO ateities.
Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos visuotinius rinkimus laimėjęs konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pareiškė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.
„Mano reakcija yra tokia: NATO nėra pavojuje“, – trečiadienį transliuotame interviu per televiziją „Fox News“ sakė M.Rubio, paklaustas apie F.Merzo komentarus.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio NATO kyla grėsmė, yra tai, kad turime NATO sąjungininkių, kurios beveik neturi kariuomenių arba kurių kariuomenės yra nelabai pajėgios, nes 40 metų tam neskyrė jokių pinigų“, – tęsė JAV valstybės sekretorius.
„Mes nesakome, kad turite veikti savarankiškai. Mes sakome, kad reikia daryti daugiau. Tai jų žemynas, tiesa?“ – pareiškė M.Rubio.
Pasak jo, D.Trumpo raginimas Europos sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai atitinka ilgalaikius įvairių buvusių JAV administracijų reikalavimus.
Sausio mėnesį D.Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vokietijos lyderis F.Merzas trečiadienio vakarą gali susitikti su E.Macronu
19:22
Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas trečiadienio vakarą planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad pabandytų koordinuoti pastangas stiprinti Europos gynybą, pranešė vokiečių žiniasklaida.
F.Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus, surinkęs beveik 30 proc. balsų, buvo pakviestas į privačią vakarienę su E.Macronu Paryžiuje, pranešė laikraščiai „Bild“ ir „Sueddeutsche Zeitung“.
Vizitas Paryžiuje bus pirmoji F.Merzo kelionė į užsienį po rinkimų, kuriuose jis nugalėjo dabartinį kanclerį Olafą Scholzą.
F.Merzas greičiausiai bus informuotas apie E.Macrono pirmadienio vizitą Vašingtone ir jo derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
D.Trumpas sukėlė nerimą Europos sąjungininkams, tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje.
Respublikono pradėtas suartėjimo su Maskva kursas sukėlė sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas gali sudaryti nepalankų ukrainiečiams susitarimą ir susilpninti Europos saugumą.
Sekmadienį laimėjęs rinkimus F.Merzas pareiškė, kad būdamas vyriausybėje Europos gynybos stiprinimą laikys „absoliučiu prioritetu“.
F.Merzas teigė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl D.Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.
Konservatorių lyderis kalba griežčiau nei O.Scholzas, kuris gynybos klausimais patarė elgtis apdairiai. Prancūzijos pareigūnai, tikėdamiesi, kad Vokietija su jais užmegs bendrus ryšius gynybos srityje, jį galėtų šiltai sutikti.
Per rinkimų kampaniją F.Merzas pažadėjo būti „tvirtu balsu Europos Sąjungoje (ES)“ ir glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis.
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Prancūzijos prezidentūra, ji atsisakė pateikti komentarus. CDU atstovas spaudai AFP sakė, kad nei patvirtina, nei paneigia pranešimų apie kelionę.
Nepaisant to, kad Vokietijos derybos dėl koalicijos užsitęsė kelis mėnesius, F.Merzas teigė, kad siekia suformuoti naują vyriausybę iki Velykų balandžio viduryje.
