Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukrainoje jau taika – tuo vis dar tiki tik D.Trumpas
11:16
Europa kenčia nuo to, ką galima pavadinti „Trumpo nuovargiu“, sako portalo „Politico“ apžvalgininkas Timas Rossas savo komentare.
Praėjo tik penkios savaitės nuo tada, kai JAV prezidentas pribloškė Vakarus, paskambinęs Vladimirui Putinui, kad pradėtų procesą, kuris, kaip jis pažadėjo, garantuos „šio labai baisaus karo pabaigą“.
Atsakydami į tai, pasipiktinę ES lyderiai pareikalavo pagrindinės vietos prie derybų stalo ir pareiškė, kad neturi būti jokių derybų „apie Ukrainą be Ukrainos“. Šie reikalavimai buvo ignoruoti, pastebi žurnalistas.
Beveik kasdien pasitaikydavo vis naujų nemalonių staigmenų – nuo Donaldo Trumpo ir jo viceprezidento viešo Ukrainos prezidento išbarimo Ovaliajame kabinete iki ES kritikavimo dėl jos požiūrio į kraštutinių dešiniųjų partijas ir naujos muitų bangos aliuminiui ir plienui paskelbimo.
O juk tereikėjo, kad V.Putinas sutiktų
Galiausiai JAV ir Ukraina pakoregavo savo pašlijusius santykius, kad galėtų surengti derybas Saudo Arabijoje ir susitarti dėl 30 dienų paliaubų plano, pagal kurį būtų sustabdytos visos kovos išilgai fronto linijos sausumoje, jūroje ir ore. Buvo tik viena labai kukli sąlyga, kad Ukraina įvestų paliaubas – Rusija turėjo sutikti daryti tą patį.
Tačiau kai šią savaitę D.Trumpas vėl kalbėjosi su V.Putinu, norėdamas pareikalauti 30 dienų paliaubų, Rusijos vadovas atsisakė tai padaryti.
Vietoj to V.Putinas iškėlė virtinę sąlygų, kurios atrodė neįvykdomos, ir minimalų pažadą nepulti „energetikos infrastruktūros“. Tada jis nedelsdamas pradėjo naują Ukrainos miestų bombardavimą šimtais dronų ir raketų. Iš Baltųjų rūmų nenuskambėjo nė kruopelytė kritikos, pastebi „Politico“.
Kitą dieną D.Trumpas kalbėjosi su V.Zelenskiu ir pavadino tai „labai geru pokalbiu telefonu“, trukusiu apie valandą. „Mes einame teisingu keliu“, – sakė jis.
Ketvirtadienį V.Zelenskis vaizdo skambučiu kreipėsi į ES vadovus, susirinkusius Briuselyje pasikalbėti apie tai, kaip jie galėtų paremti Ukrainą (ir apsisaugoti patys) tuo metu, kai JAV mažina savo įsipareigojimus regiono saugumui.
V.Zelenskis pasakė, kad derybos su D.Trumpu buvo geros, o vėliau piktai atmetė V.Putino reikalavimus, kad Ukraina taptų neutrali ir sumažintų savo karinius pajėgumus. „Kaip visi žinome, šiokia tokia netvarka“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, kalbėdamas su žurnalistais aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje kuluaruose.
Europos Vadovų Tarybos susitikimas parodė, kaip smarkiai ES vadovai šiuo metu yra įstrigę, pastebi „Politico“.
Oficialiose aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose pažymėta, kad reikia „skubiai“ stiprinti vidaus gynybą. Be to, vadovai paragino „tęsti darbą, susijusį su atitinkamomis finansavimo galimybėmis“. Tačiau ne visus juos įtikino planai struktūrizuoti naują 150 mlrd. eurų vertės paskolų programą, skirtą ES šalių investicijoms į gynybą.
Ispanija, panašu, kad nori iš naujo apibrėžti „gynybos“ sąvoką, kad galėtų panaudoti siūlomą pinigų injekciją kylančio jūros lygio ir nelegalios migracijos problemoms spręsti. Atrodo, kad vienas iš bloko vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas pasiūlymų, kad šalys savanoriškai skirs iki 40 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai šiais metais, nesuveikė, atkreipia dėmesį žurnalistas.
Užkertamas kelias ne tik JAV, bet ir britų ginkluotei
Pagal dabartinį ES paskolų planą būtų draudžiama išleisti eurus ne tik amerikiečių pagamintiems ginklams, bet ir labai vertinamiems britų gaminiams, nes Jungtinė Karalystė nebėra bloko narė. Tuo metu, kai Londonas kartu su Paryžiumi stengiasi sutelkti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, kai kam tai atrodo biurokratinis suvaržymas.
Briuselio pareigūnai teigia, kad Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris turėtų pasirašyti išsamų gynybos ir saugumo paktą su ES per gegužės mėn. planuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą. To nori abi pusės. Tačiau kai kuriems ES atstovams kyla dar viena kliūtis – kai kurių pakrantės valstybių diplomatai teigia, kad šis susitarimas taip pat turi apimti naujus susitarimus, pavyzdžiui, dėl žvejybos teisių.
Taigi Europos bendradarbiavimo gynybos srityje ateitį dar gali sustabdyti klasikinis „Brexit“ ginčas dėl žuvies.
„Jei“, o ne „kai“ bus sudarytos paliaubos
Privačiai kalbėdami diplomatai ir pareigūnai pranešė, kad šią savaitę Briuselyje buvo jaučiamas niūrus „realizmo“ jausmas.
Europiečiai dabar pripažįsta, kad jie niekada negalės dalyvauti D.Trumpo sumanytose taikos derybose, ir atrodo, kad jie negalės pakeisti Amerikos paramos Kyjivui karine pagalba, kad ir ko norėtų K.Kallas.
K.Starmeris susitiko su kariniais planuotojais, kurie stengiasi sukurti galimas karines pajėgas, sudarytas iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios padėtų užtikrinti bet kokią būsimą taiką nuo Rusijos puolimo. Tačiau net ir jis neatrodė užtikrintas, ne kartą patikslindamas savo komentarus žodžiais „jei bus sudarytas susitarimas“.
„Tikimės, kad susitarimas bus pasiektas, – sakė K.Starmeris. – Tačiau žinau, kad jei susitarimas bus sudarytas, laikas planuoti yra dabar. Ne po to, kai bus pasiektas susitarimas. Puikiai žinau, kad susitarimas gali būti sudarytas etapais.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę vėl sukvies vadovus į naujausią „norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikimą, jei vieną dieną prireiktų taikdarių.
Tuo tarpu Vašingtone D.Trumpas išlaiko ramybę, o V.Putinas toliau bombarduoja Ukrainą, apibendrino „Politico“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai neįprastais dronais atakavo Zaporižią ir Kyjivą: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
00:37
Per Rusijos ataką prieš Zaporižią penktadienio vakarą žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai. Apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Mychaila Fiodorovas.
Pasak jo, ataka pareikalavo dviejų gyvybių. Tarp žuvusiųjų yra 14 metų mergaitė.
„Vienos moters būklė itin sunki. Šešių žmonių būklė vidutiniškai sunki. Iš viso į gydytojus jau kreipėsi devyni sužeistieji. Nudegimai, plėštinės žaizdos, kontūzija: vis daugiau sužeistųjų per priešo ataką kreipiasi į medikus. Tarp nukentėjusiųjų yra devynių mėnesių kūdikis“, – pridūrė jis.
Ugniagesiai skubėjo gesinti gaisrus restorane, vasarnamyje, vaikų darželyje ir devynių aukštų daugiabutyje.
„Buvo sunaikintas vienas ir apgadinti du privatūs gyvenamieji namai, sprogimo banga ir nuolaužos apgadino gretimus pastatus“, – pranešė gelbėtojai.
Zaporižiai rusai sudavė daugiau kaip 10 smūgių.
Pirminiais duomenimis, kai kurie dronai „Shahed“ buvo su termobarinėmis kovinėmis galvutėmis.
Kyjive dėl nukritusių numušto priešo drono nuolaužų ant gyvenamojo namo stogo kilo gaisras. Apie tai pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymūras Tkačenka.
D.Trumpas prakalbo apie „žemių pasidalijimą“ tarp Ukrainos ir Rusijos
23:05
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikina, kad labai greitai pasieks visiškas paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Kaip praneša CNN, tokį pareiškimą jis padarė Ovaliajame kabinete. Politikas žurnalistams sakė, kad kaip tik jų pokalbio metu vyksta derybos „dėl žemių pasidalijimo“ tarp abiejų šalių. Jis nori nutraukti karą, kad „būtų sustabdytos žudynės ir sutaupyti Amerikos pinigai“.
„Mes labai greitai pasieksime visiškas paliaubas Rusijos ir Ukrainos kare. Turėsime sutartį ir dėl jos deramės. Sutartį dėl žemių pasidalijimo ir taip toliau, ir taip toliau. Šiuo metu, kai mes kalbamės, dėl jos deramasi“, – sakė D.Trumpas.
Tuo pat metu D.Trumpas atsisakė atskleisti, ar svarsto galimybę įvesti sankcijas Rusijai dėl jos tebesitęsiančių išpuolių prieš Ukrainą. Atsakydamas į tokį žurnalistės klausimą, jis tik pasakė: „Na, jie kariauja vieni prieš kitus.“
Aukodamas Ukrainą D.Trumpas nori atitolinti V.Putiną nuo Xi Jinpingo, bet tai greičiausiai nepasiteisins
22:51
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakys Kinijos lyderio Xi Jinpingo dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris yra nenuspėjamas ir po ketverių metų nebebus valdžioje. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, Stanfordo universiteto Tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centro bendradarbis Stevenas Piferis „The Hill“ skiltyje.
Anot jo, kai kas daro prielaidą, kad D.Trumpas turi geopolitinių motyvų dėl JAV suartėjimo su Rusija, kurį jau penkias savaites stebi visas pasaulis: „Išsižadėdamas Ukrainos ir mažiau bendraudamas su JAV sąjungininkais Europoje, jis siekia suartėti su Putinu ir atitolinti jį nuo Kinijos prezidento Xi Jinpingo. Jei tai tiesa, Trumpo administracija labai neteisingai supranta Putino ir Xi santykius. Jie yra paskelbę apie partnerystę „be ribų“. Putino Rusija yra priklausoma nuo Kinijos. Jis neatsisakys Xi dėl Trumpo“.
S.Piferis įsitikinęs, kad jei Vašingtonas laikysis tokio kurso, tai lems nuspėjamą rezultatą.
„Po poros metų JAV susidurs su Kinijos ir Rusijos tandemu, bet su mažiau sąjungininkų ir draugų. Jei Trumpas paliks Europą Rusijos malonei, vargu ar jis gali tikėtis, kad europiečiai atsilieps į amerikiečių prašymus padėti santykiuose su Kinija“, – perspėjo buvęs ambasadorius.
„Trumpui reikia realistiškai pažvelgti į tai, ką JAV gali gauti mainais už santykių su Rusija normalizavimą. Trumpuoju laikotarpiu konkretūs rezultatai geriausiu atveju atrodo menki, blogiausiu – iliuziniai. Jie vargu ar pateisina JAV atsitraukimą nuo Ukrainos ir Europos“, – konstatavo diplomatas.
„Forbes“: Ukraina Kursko srityje prarado per daug tankų
20:57
Per kovas Kursko placdarme Ukrainos pajėgų technikos nuostoliai buvo beveik tokie pat kaip ir Rusijos armijos. Pagal šį rodiklį kova smarkiai skiriasi nuo kitų Rusijos ir Ukrainos karo mūšių, „Forbes“ puslapiuose rašo karo apžvalgininkas Davidas Axe'as.
Jis pažymėjo, kad nuo pat plataus masto invazijos pradžios atvirų duomenų analitikai „Oryx“ nuotraukomis ir vaizdo įrašais patvirtino, kad sunaikinta mažiausiai 3200 rusų tankų. Per tą patį laiką Ukrainos kariuomenė neteko apie 950 tankų. Taigi šios rūšies technikos nuostolių santykis yra 3,4:1 Ukrainos naudai.
Tačiau aštuonis mėnesius trukusiame mūšyje Kursko srityje nuostolių santykis visai kitoks. Ten rusai neteko 66 tankų, o ukrainiečiai – 55. Taigi santykis buvo tik 1,2:1 Ukrainos naudai.
„Tai bloga žinia Ukrainai... Rusai padarė viską, ką galėjo, pamušdami arba perimdami daugiau tankų, nei ukrainiečiai galėjo sau leisti prarasti“, – rašo D.Axe'as.
Cituodamas neseniai paskelbtą Ukrainos analitinio centro „Frontelligence Insight“ ataskaitą, apžvalgininkas pažymi, kad Ukraina negali sau leisti nuostolių santykiu 1:1 kare su Rusija, kuri turi tris kartus daugiau gyventojų ir gerokai daugiau visų rūšių išteklių. Kad Rusijos kariuomenė silptų greičiau nei Ukrainos kariuomenė, nuostoliai turėtų būti bent 3:1 Ukrainos naudai.
Tačiau D.Axe'as pripažįsta, kad bent jau tankų klausimu Ukrainos padėtis nėra tokia bloga kaip Rusijos. Praradusi beveik visą prieškarinį tankų parką, Rusija turi pasikliauti senų sovietinių 1960-ųjų ir net 1950-ųjų tankų atsargomis, taip pat nedideliu kiekiu naujos produkcijos. Tuo metu Ukraina palaipsniui atnaujina savo tankų parką, gaudama paramą iš Vakarų partnerių.
D.Tuskas: Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko
20:39
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko.
Po Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad aptariant nuovargį nuo karo, Ukrainos pabėgėlių antplūdį ir karinės bei humanitarinės pagalbos finansinę naštą reikia turėti omenyje Kyjivo kovą.
„Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad dėl Ukrainos karo pastangų Rusija nebuvo pasirengusi imtis agresyvių veiksmų prieš NATO ir ES“, – pažymėjo D.Tuskas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
„Kokia bebūtų karo baigtis, Ukraina laimėjo neįkainojamo laiko Lenkijai ir visai Europai“, – pabrėžė jis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Smūgis Engelso aerodromui: Ukraina pričiupo rusus padarius kvailą klaidą
19:43
Ukrainos dronai atakavo Rusijos karinį aerodromą Engelse po to, kai rusai į atvirą teritoriją išrideno 60 konteinerių su raketomis, o ukrainiečiai apie tai sužinojo. Tai Ukrainos televizijos teletilto eteryje papasakojo aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka.
Jis pažymėjo, kad amunicijos, degalų saugyklos ir techninė-operatyvinė dalis yra bendri bet kurio karinio aerodromo elementai. Konkrečiai Engelso aerodrome bazuojasi tiek raketų nešėjai Tu-160 ir Tu-95MS, tiek bombonešiai Tu-22M3. Todėl šioje aviacijos bazėje buvo laikomos ir sparnuotosios raketos, ir aviacinės bombos.
„Taigi apskritai tokia aerodromo infrastruktūra yra logiška... Tik tiek, kad ten rusai sugebėjo išridenti daugiau kaip 60 konteinerių tiesiog į aikštelę prie sandėlių“, – sakė ekspertas.
Jo duomenimis, šiuose konteineriuose buvo raketos, su kuriomis rusai vykdė kažkokius veiksmus – techninę apžiūrą ar dar kažką. Kai Ukrainos analitikai palydovinėse nuotraukose pamatė tokį „reginį“, susilaikyti nuo reakcijos buvo „tiesiog neįmanoma“.
„Ir rusams, žinoma, atskrido. Atskrido gražiai – išaugo įspūdingas „grybukas“, – pridūrė V.Romanenka.
Tačiau kartu jis pažymėjo, kad šis smūgis didelės įtakos masiniams okupantų raketų smūgiams neturės. Visų pirma, priešas turi daug tokių sandėlių ir yra įdiegęs serijinę atitinkamų raketų gamybą.
Ketvirtadienio naktį Rusijos Engelso aerodromą Saratovo srityje atakavo dronai. Po dronų smūgio įvyko galingas sprogimas ir prasidėjo antrinė šaudmenų detonacija. Vėliau paaiškėjo, kad dronų smūgis kliuvo būtent sandėliui su sparnuotosiomis raketomis Ch-555 ir Ch-101, skirtomis bombonešiams, kurie bazuojasi šiame aerodrome.
Karinis ekspertas Anatolijus Chrapčynskis teigia, kad Engelsas yra vienintelis aerodromas, kuriame saugoma didžioji dalis strateginių raketų, skriejančių į Ukrainą. Pasak eksperto, Rusijos lėktuvai ten apginkluojami, po to grįžta į kitus aerodromus, iš kurių jie jau vykdo kovinius skrydžius į Ukrainą.
Išskirtinis tyrimas apie Rusijos diversijas visoje Europoje: Kremlius turi du tikslus
17:47
Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos įgaliotinius nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje, rodo naujienų agentūros AP surinkti duomenys.
Vakarų pareigūnai mano, kad ši trikdymo kampanija yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tąsa, siekiant skaldyti Europos visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.
AP užfiksavo 59 incidentus, dėl kurių Europos vyriausybės, prokurorai, žvalgybos tarnybos ar kiti Vakarų pareigūnai kaltino Rusiją ir su Rusija ar jos sąjungininke Baltarusija susijusias grupes dėl kibernetinių atakų, propagandos skleidimo, nužudymų planavimo, vandalizmo, padegimų, diversijų, šnipinėjimo. Šie incidentai įvyko nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją.
Incidentų būta visokių: nuo automobilių išmetimo vamzdžių užkimšimo besiplečiančiomis putomis Vokietijoje iki sąmokslo krovininiuose lėktuvuose padėti sprogmenų. Kiti įtartini incidentai – parduotuvių ir muziejaus padegimai, įsilaužimai, nukreipti prieš politikus ir svarbią infrastruktūrą, šnipinėjimas Jungtinėje Karalystėje (JK).
Britų žvalgybos vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) lapkritį tai pavadino „stulbinančiai beatodairiška kampanija“.
Dažnai sunku įrodyti Rusijos dalyvavimą, o Kremlius neigė vykdęs diversijų kampaniją prieš Vakarų valstybes. Tačiau vis daugiau vyriausybių dėl atakų viešai kaltina Rusiją.
Įtariama, kad išpuolius Rusija rengia turėdama dvejopą tikslą, AP sakė NATO pareigūnas Jamesas Appathurai, atsakingas už Aljanso reakciją į tokias grėsmes.
Viena iš jų yra sukelti „politinį nerimą“ ir pakirsti piliečių paramą savo vyriausybėms, o kita – pakirsti paramą Ukrainai, sakė generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų, hibridinių ir kibernetinių veiksmų klausimams J.Appathurai.
Atlikdama tyrimą AP taip pat kalbėjosi su 15 dabartinių pareigūnų, įskaitant du premjerus, penkių Europos žvalgybos tarnybų, trijų gynybos ministerijų ir NATO pareigūnais.
Ši rusų kampanija, pasak ekspertų, kelia ypač didelį nerimą tokiu metu, kai JAV parama Ukrainai svyruoja, o Europos sąjungininkai abejoja Vašingtono, kaip saugumo partnerio ir sąjungininko, patikimumu.
Kas vyksta?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ko Ukraina tikisi iš derybų Saudo Arabijoje
16:45
Ukraina tikisi būsimose derybose Saudo Arabijoje užsitikrinti dalinį ugnies nutraukimą, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas.
Per būsimas derybas JAV pareigūnai atskirai susitiks su Rusijos ir Ukrainos atstovais.
„Mes vis tiek norime susitarti dėl ugnies nutraukimo, bent dėl to, ką siūlėme“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas omenyje Rusijos ir Ukrainos smūgių energetikos objektams, civilinei infrastruktūrai ir atakų Juodojoje jūroje sustabdymą.
Šaltinis pridūrė, kad ukrainiečių delegacijai pirmadienio derybose vadovaus gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Ukrainos žvalgyba: sprogo automobilis su dviem rusų karininkais
16:26
Okupuotame Skadovsko mieste, Chersono srityje, sprogo automobilis, kuriame buvo du Rusijos karininkai, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
„Kovo 20 d. apie 20.40 val. laikinai okupuotame Skadovske, Chersono srityje, Myru gatvėje sprogo automobilis „Nissan“. Pikape buvo du Rusijos okupacinės kariuomenės karininkai. Iš maskviečių automobilio liko krūva sulankstyto metalo“, - pažymėjo pareigūnai.
Jie pabrėžė, kad už kiekvieną karo nusikaltimą, įvykdytą prieš Ukrainos žmones, bus teisingai atlyginta.
Anksčiau Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad kovo 28 d. okupuotame Mariupolyje sprogo automobilis su rusų kariškiu.
Vasario 20 d. okupuotame Berdianske savo automobilyje susisprogdino Rusijos pilietis Jevgenijus Bogdanovas, kurį Rusija „paskyrė“ vadinamuoju Berdiansko okupacinės administracijos vadovo pavaduotoju.
