Svarbiausios naujienos
- Rusai Belgorodo srityje ėmėsi desperatiškų priemonių: gindamiesi susprogdino savo užtvanką
- „The Telegraph“. V.Putinui atsirūgs: atotrūkis tarp JAV ir Europos traukiasi
- Serbijos prezidentas užsiminė apie du pasaulio lyderius, kurie slapta kalbėjosi su V.Putinu
- Šturmo bataliono vadas nurodė, kada prasidės naujas Rusijos puolimas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai Belgorodo srityje ėmėsi desperatiškų priemonių: gindamiesi susprogdino savo užtvanką
16:38 Atnaujinta 16:53
Rusijos ginkluotosios pajėgos sunaikino užtvanką su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje, numesdamos ant jos pusantros tonos sveriančią aviacinę bombą ODAB-1500, rašo „The Moscow Times“.
Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgis netoli Popovkos kaimo, išplatino Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
„Rusijos aviacija aviacinių bombų smūgiais padeda atremti priešo puolimą, sunaikindama okupantų priėjimo prie Popovkos kelius“, – paaiškino „Telegram“ kanalo „Voenkory russkoj vesny" autorius.
Kaip patikslino kanalas „Dva majora“, susprogdintos užtvankos pagalba Ukrainos ginkluotosios pajėgos į Rusijos teritoriją perkėlė šarvuočius.
Tuo tarpu prie kaimyninio Demidovkos kaimo jau beveik dvi savaites vyksta įnirtingi mūšiai.
Rusijos gynybos ministerija nuolat skelbia informaciją tik apie „atremtus išpuolius“ prieš jį, bet nepateikia detalių.
Tuo pat metu Rusijos karinei žinybai artimas „Rybar“ kanalas pranešė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko užimti Popovkos kaimą.
Prieš tai kitas prokremliškas kanalas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip „koreguojamos aviacinės bombos smogia tiltams Belgorodo srityje, kad izoliuotų pasienio zoną“.
Tuo metu buvo smarkiai apgadinti tiltai Grafovkoje ir tarp Nadeževkos ir Annovkos kaimų.
Naikinama technika
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko atkreipė dėmesį, kad trečiadienį Rusijos „Telegram“ kanaluose taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, kaip pranešama, matyti smūgio Rusijos aerodromui, esančiam Ivnios kaime, Belgorodo srityje (maždaug už 60 km nuo sienos su Ukraina), padariniai.
Kariniai tinklaraštininkai skelbia, kad smūgis buvo suduotas naudojant raketas HIMARS M30A2.
Teigiama, kad dėl smūgio buvo kritiškai pažeisti keturi Rusijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai – du Ka-52 ir du Mi-8.
Kovo mėnesį, faktiškai praradęs savo priešakinį placdarmą Kursko srityje, Kyjivas pradėjo puolimą Belgorodo srityje.
Kovos prasidėjo kovo 18 d. netoli Grafovkos ir Prylesės kaimų, o mėnesio pabaigoje Ukrainos gynybos ministerijai artimas atvirųjų šaltinių stebėjimo projektas „Deep State“ savo žemėlapyje pažymėjo 13 kvadratinių kilometrų zoną Belgorodo srityje, kurioje vyko kovos. Šios zonos viduje yra Popovkos kaimas, o jos pakraštyje – Demidovka.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai patvirtino, kad Ukrainos kariai pasiekė Demidovką ir įžengė į tris kitas gyvenvietes netoli sienos.
Pasak Suomijos stebėsenos projekto „Black Bird Group“ analitiko Pasi Paroineno, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko užimti kelis kaimus ir sukurti „tinkamą buferinę zoną ginamoje teritorijoje“, kol Rusija atitraukė pastiprinimą. P.Paroinenas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė gali kontroliuoti Demidovką.
Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad Ukraina vykdo karines operacijas, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos puolimo, ir jos apima „priešo sankaupų Belgorodo srities teritorijoje naikinimą, nes priešas planavo jas panaudoti mūsų teritorijoje“.
Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
22:20
Trečiadienį Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3. Informacija apie tai pasirodė Rusijos socialiniuose tinkluose. Preliminariais duomenimis, avarija įvyko Irkutsko srityje.
Lėktuve buvo keturi įgulos nariai. Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas neatskleidžiama. Rusijos gynybos ministerija situacijos nekomentavo.
Nepatvirtintais duomenimis, įgulos nariams pavyko katapultuotis. Pasak Irkutsko srities gubernatoriaus Igorio Kobzevo, lėktuvas vykdė planinį skrydį. Jis sudužo netoli Buretės gyvenvietės Bochansko rajone.
„Gyvenamųjų pastatų sugriovimų ir civilių gyventojų aukų nėra. Lėktuvo įgula iš keturių žmonių katapultavosi. Leidžiantis, remiantis įgulos vado pranešimu, žuvo vienas lakūnas. Į įvykio vietą atvykusi paieškos ir gelbėjimo komanda evakuavo įgulą į dislokacijos vietą. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos tarnybos. Avarijos priežastis – techninis gedimas“, – sakė jis.
Pažymėtina, kad būtent iš šių lėktuvų į Ukrainą paleidžiamos Ch-22 raketos. Lėktuvas gali nešti branduolinius ginklus ir įprastines sparnuotąsias raketas.
„The Telegraph“: Baltieji rūmai pripažįsta, kad D.Trumpas nesugebės pasiekti paliaubų Ukrainoje iki Velykų
20:55
Baltųjų rūmų atstovai pripažino, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepavyks pasiekti paliaubų Ukrainoje iki Velykų (balandžio 20 d.). D.Trumpo administracija vis labiau nusivilia Kremliaus naudojama vilkinimo taktika ir ruošiasi daryti spaudimą Maskvai ir Kyjivui, kad priverstų sudaryti susitarimą, rašo „The Telegraph“.
Pranešama, kad dar savo prezidentavimo pradžioje D.Trumpas užsibrėžė tikslą iki balandžio arba gegužės pasiekti visiškas paliaubas, o tada sudaryti ilgalaikę taiką. Tačiau artimiausiais mėnesiais toks susitarimas nebus pasiektas, teigia jo aukšto rango pareigūnai. Dėl to didėja tikimybė, kad karas užsitęs.
Nepavykus užbaigti karo, tai būtų didelis smūgis D.Trumpui, kadangi jis dažnai save apibūdindavo kaip „taikdarį ir vienytoją“ ir žadėjo konfliktą užbaigti per 24 valandas.
Kartu JAV pareigūnai privačiai „reiškia nepasitenkinimą“ tuo, kaip jau kelias savaites derasi Ukraina. Be to, jie mano, kad Ukraina priešinasi susitarimui dėl naudingųjų iškasenų ir vilkina taikos derybų procesą.
D.Trumpas savo ruožtu nesugebėjo suvaldyti emocijų ir netikėtai sukritikavo Vladimirą Putiną, sakydamas, kad yra „velniškai įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo už tai, kad šis vilkina derybas dėl paliaubų.
Žurnalistai pažymi, kad visai neseniai Baltuosiuose rūmuose ir JAV valstybės departamente įvyko keletas susitikimų. Per juos JAV pareigūnai konstatavo, kad V.Putinas aktyviai priešinasi Vašingtono pastangoms sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą.
Diskusijų metu taip pat buvo svarstomos galimos ekonominės ir diplomatinės baudžiamosios priemonės Rusijai.
M.Rutte: Jungtinės Valstijos ir toliau lieka įsipareigojusios NATO
18:55 Atnaujinta 20:58
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau lieka įsipareigojusios Aljansui.
Šis komentaras nuskambėjo nuogąstaujant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas griauna transatlantinius santykius.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad šis aljansas su JAV išliks. Jų įsipareigojimas yra visiškai aiškus“, – NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse sakė M.Rutte.
Sausį į Baltuosius rūmus grįžęs D.Trumpas jau išreiškė abejonių dėl tolesnio JAV karių buvimo Europoje ir sukėlė nerimą Kyjivui bei jo sąjungininkams, kad Ukraina bus priversta derėtis dėl taikos Rusijai palankiomis sąlygomis.
Respublikonas taip pat neatsisako planų paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija ir perimti Grenlandijos kontrolę.
Manoma, kad vėlai trečiadienį D.Trumpas paskelbs apie prekybos tarifus, kurie gali paveikti NATO šalių ekonomiką.
„Žinau, kad buvo griežtų kalbų. Žinau, kad buvo sąjungininkų, pavyzdžiui, šioje tvenkinio pusėje, kurie nerimauja dėl ilgalaikių JAV įsipareigojimų NATO“, – teigė M.Rutte.
„Amerikiečiai ne kartą yra pareiškę: „Esame įsipareigoję NATO. Esame įsipareigoję laikytis penktojo straipsnio“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimą.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje D.Trumpas ragina NATO nares parodyti savo įsipareigojimą padidinant gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – daugiau nei dabar skiria bet kuri iš jų, įskaitant Jungtines Valstijas.
„Šis įsipareigojimas ateina su aiškiu lūkesčiu – lūkesčiu, kad šioje Atlanto pusėje ir Kanadoje išleisime daugiau“, – pridūrė NATO vadovas.
Didėjant transatlantinei įtampai, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išvyko į NATO susitikimą Europoje.
M.Rubio prisijungs prie dvi dienas Briuselyje vyksiančių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, kurios yra pasirengimas birželį vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui Hagoje.
V.Zelenskis siūlo, ką Ukrainoje galėtų daryti taikdarių pajėgos
18:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išdėstė Kyjivo reikalavimus, ką gali daryti vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių šalių karinės pajėgos, jei Ukrainoje būtų dislokuotos taikos palaikymo pajėgos.
Ukrainos ir sąjungininkių šalių karinės grupės susitinka penktadienį.
„Vyks kelių šalių, siauro šalių rato, mūsų karinių komandų susitikimas. Tų, kurios bus pasirengusios vienokia ar kitokia forma dislokuoti kontingentą“, – vėlai antradienį sakė V.Zelenskis.
„Sulauksime tam tikrų paaiškinimų ir detalių. Svarbu, kad tai bus pagrįsta Ukrainos pusės parengtais pasiūlymais“, – pridūrė V.Zelenskis, kurį cituoja portalas „Politico“.
Šalies vadovas išdėstė tris galimas sąjungininkų šalių misijas: sausumos kariuomenės, oro pajėgų naudojimas patruliuoti Ukrainos danguje arba karinių laivų siuntimas stebėti Juodąją jūrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pasipiktino planais atverti Rusijai duris į olimpines žaidynes
18:41
Ukrainos vyriausybė pasipiktino naujosios Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentės pastabomis, kuriomis atveriamos durys Rusijai sugrįžti į olimpines žaidynes.
Rusijos sportininkams buvo uždrausta varžytis olimpinėse žaidynėse po savo vėliava nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą, kurią TOK laikė savo taisyklių pažeidimu.
Tačiau naujoji TOK prezidentė Kirsty Coventry, kuri birželio mėn. perims pareigas iš Thomaso Bacho, kovo mėn. pareiškė, kad ji nepritaria draudimui bet kuriai šaliai varžytis žaidynėse ir sieks pradėti „diskusiją“ dėl leidimo Rusijai iki 2026 m. sugrįžti į olimpines žaidynes.
Kyjivas, kuris nori, kad Rusijai būtų uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose sporto renginiuose, nes Maskvos griaunamoji invazija tęsiasi, į tai atsakė griežtai.
„Raginsime tarptautinę bendruomenę atmesti bet kokius bandymus normalizuoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių dalyvavimą sporte, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą“, – portalui „Politico“ sakė Ukrainos sporto ministro pavaduotojas Jurijus Muzyka.
„Rusijos Federacijoje sportas yra valstybės politikos dalis, jis neturi jokios autonomijos, o sportininkai ir pareigūnai yra valstybės propagandos mašinos dalis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas ir toliau tvirtai palaiko draudimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija balistine raketa smogė Kryvyj Rihui: yra žuvusiųjų
17:50 Atnaujinta 18:00
Rusijos ginkluotosios pajėgos balistine raketa smogė Kryvyj Rihui, yra žuvusiųjų, tai pranešė Dnipropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas.
Spėjama, kad raketos ar raketa pataikė į vietos įmonę, kuri nėra įvardijama. Iš pradžių skelbta apie tris žuvusiuosius.
Vėliau žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių.
Trys žmonės buvo sužeisti – 29 metų moteris ir 35 bei 41 metų vyrai.
CBS: trečiadienį Baltuosiuose rūmuose įvyks S.Witkoffo ir K.Dmitrijevo susitikimas
17:23
Rusijos tiesioginių investicijų fondo generalinis vadovas Kirilas Dmitrijevas trečiadienį susitiks su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo patikėtiniu Steve'u Witkoffu, skelbia „CBS News“ žurnalistė Sarah Cook.
Pasak žurnalistės, šią informaciją jai patvirtino du pašnekovai, kurių ji neįvardijo.
S.Cook patvirtino anksčiau CNN paskelbtą informaciją, kad Jungtinių Valstijų Iždo departamentas laikinai panaikino sankcijas K.Dmitrijevui, kad Valstybės departamentas galėtų išduoti jam reikiamą vizą atvykti į Jungtines Valstijas.
Anksčiau CNN, remdamasi šaltiniais, rašė, kad K.Dmitrijevas šią savaitę lankysis Vašingtone. Pažymėta, kad K.Dmitrijevo vizitas bus pirmasis Rusijos pareigūno apsilankymas Vašingtone deryboms nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Trečiadienį paskelbtą informaciją patvirtino ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos naikintuvų pilotas parodė, kaip medžioja rusų dronus
16:04
Ukrainos karinės oro pajėgos pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame MiG-29 naikintuvo pilotas šaukiniu Denfix naktį numušinėja bepiločius orlaivius „Shahed“. Jis gali pasigirti daugiau kaip dviem dešimtimis sunaikintų rusiškų raketų ir dronų.
Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip naikintuvas MiG-29 naktį veikia prieš rusų dronus. Nufilmuota, kaip pilotas numuša du atakos dronus.
„Pakėliau lėktuvą į dangų. Tada gavau informaciją apie taikinio skrydžio parametrus: greitį, aukštį, kryptį. Tai buvo smogiamasis dronas. Viską kruopščiai apskaičiavau, įvedžiau taikinį, užfiksavau jį taikiklyje, atlikau raketos paleidimą. Po kelių sekundžių ore pamačiau sprogimą. Buvo pataikyta!“ – pasakojo pilotas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija per parą numetė beveik 50 bombų ant Sumų regiono
14:54
Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė numetė beveik 50 valdomų bombų ant Sumų regiono, taip pat surengė bepiločių orlaivių smūgius Charkivui, Odesos regionui ir Ukrainos energetikos infrastruktūrai, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos oro antskrydžiai tęsiasi – tik prieš mūsų Sumų regioną, o vien nuo vakar iki šio ryto rusai panaudojo beveik 50 valdomų bombų“, – sakė jis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos taip pat atakavo Charkivo, Odesos ir Sumų regionus bepiločiais orlaiviais. Pasak V.Zelenskio, Rusijos smūgiai buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą: Sumų regione bepilotis orlaivis pataikė į elektros pastotę, o Nikopolyje, Dnipro regione, artilerijos apšaudymas pažeidė elektros liniją. Beveik 4 000 vartotojų liko be elektros energijos.
V.Zelenskis teigė, kad toks sistemingas apšaudymas rodo, jog Maskva nepaiso tarptautinių partnerių diplomatinių pastangų.
„Vladimiras Putinas nenori užtikrinti net dalinių paliaubų. Mums reikia naujo ir apčiuopiamo spaudimo Rusijai, kad šis karas būtų nukreiptas į pabaigą.
Neturėtume laukti balandžio 11 d., kai bus mėnuo Rusijos „ne“ atsakant į Amerikos pasiūlymą nutraukti ugnį. Turime veikti kuo greičiau. Esame pasirengę kuo konstruktyviau bendradarbiauti su visais savo partneriais Amerikoje, Europoje ir pasaulyje, kad pasiektume labai reikalingą rezultatą – padorią ir ilgalaikę taiką“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Kyjivo regioną išvadavęs generolas atskleidė, kaip buvo sustabdyti rusai ir ar tai pavyktų darkart
14:31
Balandžio 2 d. sukanka treji metai, kai Kyjivo regionas buvo išvaduotas iš Rusijos gniaužtų. Plataus masto invazijos pradžioje rusams pavyko pasiekti sostinės priemiesčius, tačiau dėl gynybos pajėgų drąsos Kyjivas buvo apgintas.
Interviu naujienų portalui „New Voice“ Ukrainos didvyris generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas, kuris pirmosiomis karo savaitėmis vadovavo Jungtinių pajėgų operacijai, o vėliau buvo paskirtas Kyjivo srities karinės administracijos vadovu, pasakojo apie tai, kas buvo prieš Rusijos puolimą, apie pasirengimą invazijai bei Kyjivo srities išlaisvinimą.
„Plataus masto invazija 2022 m. vasario 24 d. nustebino labai daug žmonių. Bet ne Ukrainos karius. Jie aiškiai suprato priešo ketinimus ir padarė viską, kad sužlugdytų jo planus.
Jungtinių pajėgų operacijai pradėjau vadovauti 2021 m. liepą. Ir likus daugiau nei šešiems mėnesiams iki invazijos supratau, kad ji neišvengiama. Rudenį įdiegėme procesus, kurie galiausiai padėjo mums sėkmingai pasitikti priešą ir sukelti maksimalų pralaimėjimą. Pasirengimas buvo tęsiamas, nors jėgų ir priemonių pusiausvyra buvo ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai“, – pasakojo buvęs Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, nuo lemtingojo vasario buvo gerokai sustiprintos pozicijos, apskaičiuotos galimos veiksmų kryptys, perkelti rezervai.
O.Pavliukas įsitikinęs, kad tai tikriausiai suvaidino lemiamą vaidmenį.
„Juk vasario 24 d. priešo atakos, smogusios svarbiems vadovavimo, valdymo, dislokacijos ir sandėliavimo punktams, nepasiekė savo tikslų“, – kalbėjo jis.
Nors iš pradžių Rusijos pajėgos sparčiai judėjo Kyjivo link, efektyvūs Ukrainos gynėjų veiksmai ir įnirtingas pasipriešinimas Kyjivo srityje privertė rusus pripažinti, kad jie negali tęsti puolimo daugeliu krypčių.
„Priešas negalėjo sustabdyti spaudimo Rytų Ukrainoje – vadinamasis Luhansko ir Donecko sričių išlaisvinimas buvo jo prioritetas. Todėl okupantai ten metė visus savo išteklius. Be to, daliniai, kuriuos jie atitraukė iš Kyjivo srities, persigrupavę ir pergrupavę pajėgas taip pat buvo pasiųsti į rytus“, – pasakojo O.Pavliukas.
Praėjus mėnesiui po invazijos O.Pavliukas buvo paskirtas Kyjivo srities karinės administracijos vadovu. Žurnalistų paklaustas, koks buvo jo veiksmų planas, kaip apsaugoti šalies sostinę ir visą regioną, Ukrainos didvyris paaiškino, jog atstumti rusų kariuomenę ir išlaisvinti Kyjivo sritį pavyko dėl aiškaus karinės ir civilinės valdžios institucijų veiksmų koordinavimo ir bendro darbo.
„Didžiulį vaidmenį suvaidino vietos gyventojų pasipriešinimas – jie padėjo kariškiams rinkti žvalgybinę informaciją ir sudaryti nepakeliamas sąlygas okupantams. Kyjivo srities išlaisvinimas – racionalių, bendrų visų gynybos pajėgų sudedamųjų dalių veiksmų rezultatas. Pirmiausia – veiksmingas Kyjivo kryptimi sukurtos grupuotės vadovaujančio štabo vadovavimas ir veiksmų koordinavimas.
Didelį vaidmenį suvaidino gyventojų parama sprendžiant humanitarinius klausimus ir kuriant evakuacijos koridorius. Bendromis jėgomis pastatėme galingas įtvirtinimų linijas, kurios gerokai sumažino priešo galimybes veržtis į priekį. Pirmosiomis karo dienomis ukrainiečiai pradėjo informuoti kariškius apie priešo judėjimą. Pranešimai ir vaizdo įrašai apie rusų tankus ir transporto priemonių kolonas, važiuojančias per apgyvendintas Kyjivo regiono vietoves, atliko svarbų vaidmenį ginant Kyjivą ir regioną“, – atskleidė generolas leitenantas.
Užsienio žiniasklaida entuziastingai rašė apie didvyriškus ukrainiečius, naikinančius priešo transporto priemones Molotovo kokteiliais, šaudančius į užpuolikus iš langų. Išstūmus rusus, Kyjivo sritis buvo sparčiai tvirtinama: pastatyta apie tūkstantis kilometrų įtvirtinimų, sukurti trys sostinės gynybos žiedai.
O.Pavliukas taip pat papasakojo apie Rusijos pajėgų padarytą žalą. Pasak jo, 2022 m. vasario-kovo mėn. buvo užimta 270 Kyjivo srities gyvenviečių.
Dėl apšaudymų, oro antskrydžių ir raketų smūgių nukentėjo 65 proc. teritorinių Kyjivo srities bendruomenių – 46 iš 69. Buvo apgadinta apie 27 tūkst. objektų: 1 702 daugiaaukščiai pastatai; 22 417 privačių namų; 141 mokykla; 83 vaikų darželiai; 122 sveikatos priežiūros įstaigos; 137 kultūros ir religiniai objektai; 10 socialinės apsaugos įstaigų; 725 gyvybės palaikymo įstaigos.
„Kai kuriose gyvenvietėse buvo sugadinta arba sunaikinta beveik viskas“, – atkreipė dėmesį jis.
Paklaustas, ar dar vieno galingo puolimo atveju, Rusija galėtų greitai prasiveržti į sostinę, kaip tai bandė padaryti 2022 m. pradžioje, O.Pavliukas pažymėjo, kad priešui „Kyivas buvo pagrindinė užkariavimo svajonė“.
„Bent jau 2022 m. antrojo puolimo grėsmė egzistavo nuolat. Tai reikėjo nuolat turėti omenyje ir neatmesti galimybės, kad Kyjivo ir Černihivo kryptimis bus bandoma suformuoti naujas smogiamąsias grupes, pasitelkiant Rusijos rezervistų „totalinę mobilizaciją“, pasinaudojant sovietinių laikų įrangos ir ginklų atsargomis, kurių jie turėjo pakankamai savo sandėliavimo bazėse.
Tuo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama regiono saugumui nuo galimų pavojų užtikrinti. Galiausiai pasienyje su Baltarusija buvo sukurta grupuotė. Aplink Kyjivą buvo pastatyti keli įtvirtinimai, kurių bendras ilgis siekė apie 1000 km. Visi kariniai inžineriniai statiniai ir nesprogusios užkardos linijos buvo statomos vadovaujant karinei vadovybei. Pasienyje su Baltarusija buvo įrengti nuolaužų ir minų laukai. Buvo planuojama artilerijos ugnis, snaiperių ir mobiliųjų ugnies grupių darbas.
Šiandien apie pakartotinį puolimą prieš Kyjivą nekalbama. Tačiau sostinė ir regionas yra pasirengę hipotetiniam pakartotiniam įsiveržimui. Tačiau tikiu, kad mūsų kariai neleis pasikartoti 2022 m. pradžios scenarijui. Ukraina sustiprėjo, įgijo neįkainojamos karinės patirties. Be to, visas civilizuotas pasaulis yra mūsų pusėje“, – reziumavo buvęs Ukrainos jungtinių pajėgų operacijų vadovas.
