Svarbiausios naujienos
- Rusai Belgorodo srityje ėmėsi desperatiškų priemonių: gindamiesi susprogdino savo užtvanką
- „The Telegraph“. V.Putinui atsirūgs: atotrūkis tarp JAV ir Europos traukiasi
- Serbijos prezidentas užsiminė apie du pasaulio lyderius, kurie slapta kalbėjosi su V.Putinu
- Šturmo bataliono vadas nurodė, kada prasidės naujas Rusijos puolimas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“. V.Putinui atsirūgs: atotrūkis tarp JAV ir Europos traukiasi
10:20
Šaltukas Europos ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo santykiuose greičiausiai bus laikinas, skelbia leidinys „The Telegraph“.
Pasak geopolitikos stratego ir politologo Marko Brolino, Amerika vėl grįžta į „Laukinius Vakarus“ – drąsi, individualistinė ir bekompromisė savo pragmatiškumu. Tuo pat metu Europa dvigubina pastangas siekti technokratinio požiūrio.
Skirtumai tarp JAV ir Europos gali atrodyti neįveikiami. Šiandien netrūksta prognozių apie neišvengiamą NATO iširimą, kuris būtų nepaprastai naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau tvyranti įtampa greičiausiai bus laikina, mano apžvalgininkas.
Jo teigimu, dabartinė Aljanso krizė gali būti netgi naudinga.
„Dešimtmečius JAV ir Europos santykiai buvo grindžiami pasenusiais pokario saugumo mechanizmais, o Europa labai pasikliovė JAV garantijomis. Rusija tebebuvo įsivaizduojamas priešas, kurio grėsme buvo grindžiamas Aljansas. Tačiau žlugus SSRS tapo aišku, kad Maskvos supervalstybės statusas iš esmės buvo blefas.
Nepaisant to, Europos šalys ir toliau pabrėžė Rusijos grėsmę, iš dalies siekdamos išlaikyti JAV paramą. Savo ruožtu JAV kariuomenė ir žvalgybos bendruomenė taip pat suinteresuotos palaikyti šią idėją, nes jų darbas yra nustatyti grėsmes. Vis dėlto jau seniai reikėjo permąstyti situaciją“, – rašoma straipsnyje.
Rusija neabejotinai kelia grėsmę Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, tačiau pasauliniu mastu jos įtaka yra silpnesnė nei bet kada per pastaruosius šimtmečius.
Kremlius ir jo orkestruojamas režimas Baltarusijoje yra XIX a. liekana. V.Putinas ir jo aplinka puikiai supranta, kad jų galia gali smarkiai susilpnėti, jei Ukrainai pasiseks ir jos ekonomika pasivys kitas Rytų Europos šalis, kurios jau išsivadavo iš Maskvos įtakos, pastebėjo straipsnio autorius.
Nors V.Putinas nesiliauja kalbėjęs apie tai, kad jis visiškai kontroliuoja padėtį, tai daugiausia yra iliuzija: "Europoje yra dvi branduolinės galybės ir bent keturios šalys, kurių BVP yra didesnis nei Rusijos. Taigi, jei JAV privers Europą prisiimti daugiau atsakomybės, žemynas yra pajėgus pats atremti Maskvos keliamas grėsmes“.
Tuo tarpu JAV strategiškai tikslingiau sutelkti dėmesį į Kiniją, savo pagrindinę geopolitinę varžovę. Užkirsti kelią konfliktui dėl Taivano naudinga ne tik Amerikai, bet ir Europai.
Nepaisant dabartinės krizės, JAV ir ES tebėra glaudžiai ekonomiškai tarpusavyje susijusios. Europa yra viena didžiausių Amerikos prekybos partnerių. Kariniu požiūriu Vašingtonas išlieka patikimas sąjungininkas, ypač NATO, rašo M.Brolinas.
Todėl, net jei D.Trumpas primygtinai reikalauja perskirstyti gynybos naštą, jis negali sau leisti visiškai atstumti Europos partnerių, nepakenkdamas JAV strateginiams interesams.
Be to, net jei jis ir pabandytų, vargu ar Kongresas leistų jam imtis radikalių žingsnių, pavyzdžiui, pasitraukti iš NATO, pažymėjo politologas.
Tuo tarpu Europos šalys vis daugiau investuoja į savo gynybą, o tai tik didina jų vertę JAV.
Kalbėdamas apie ekonomiką, straipsnio autorius teigė, kad D.Trumpo pozicija dėl muitų ir Ukrainos dažnai prieštarauja įtakingų respublikonų pozicijai.
„Nepaisant to, kad ši opozicija laikinai nutilo, tikėtina, kad ji vėl iškils, ypač kai prezidento populiarumas pradės mažėti“, – rašoma straipsnyje.
Be to, rinkos jėgos gali pasirodyti esančios dar vienas veiksnys, stabdantis D.Trumpą nuo prekybos karų su Europa eskalavimo.
Bet koks reikšmingas protekcionizmo padidėjimas pakenks JAV verslui, o tai dar labiau padidins spaudimą administracijai. Be to, D.Trumpas turi racionalių pastabų dėl Europos prekybos politikos: ES išlaiko protekcionizmą tokiuose sektoriuose kaip automobilių pramonė ir žemės ūkis.
„Galbūt šių klausimų persvarstymas padės sumažinti transatlantinę įtampą“, – svarstė ekspertas.
Jo vertinimu, D.Trumpo galia jau pasiekė viršūnę ir gali susilpnėti po 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų. Kaip dažnai būna, antrosios kadencijos prezidentai pamažu praranda politinę įtaką. Taigi kultūrinis atotrūkis tarp Europos ir Amerikos gali mažėti.
„Akivaizdu, kad trumpuoju laikotarpiu dėl dabartinio skilimo bus pralaimėtojų – pagrindinis iš jų yra Ukraina. Ateinančiais metais galime tikėtis viešo kaltinimo abiejose Atlanto pusėse dėl to, kodėl nebuvo padaryta pakankamai, kad būtų užtikrinta pergalė konflikte.
Europa buvo kvaila nusiginkluodama, didindama savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir ignoruodama tris JAV prezidentus, kurie atvirai kalbėjo apie JAV strateginio posūkio į Aziją būtinybę (Baracką Obamą, D.Trumpą ir Joe Bideną). Kita dabartinės JAV administracijos kvailystė – traktuoti Rusiją kaip supervalstybę ir be reikalo sutikti su dideliais Rusijos teritoriniais laimėjimais dar neprasidėjus taikos deryboms“, – dėstė ekspertas.
Tačiau, anot jo, kai dulkės nusės, gali paaiškėti, kad transatlantinis Aljansas yra ne mažiau stiprus nei Šaltojo karo metais. Tačiau šį kartą jis bus grindžiamas ne praeities dogmomis, o pragmatiniais skaičiavimais.
Be to, tikėtina, kad artimiausiais metais Europa galės drąsiau pasipriešinti Rusijai. Kaip Kremlius paaiškins savo gyventojams, kad gyvenimas skurde ir kare yra geresnis už Lenkijos, Čekijos ar Estijos ekonominę gerovę?
„Norite tikėkite, norite ne, bet V.Putino valdžia yra silpnesnė, nei daugelis mano. Kažkas turi tai pasakyti Baltiesiems rūmams“, – pridūrė M.Brolinas.
Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
22:20
Trečiadienį Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3. Informacija apie tai pasirodė Rusijos socialiniuose tinkluose. Preliminariais duomenimis, avarija įvyko Irkutsko srityje.
Lėktuve buvo keturi įgulos nariai. Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas neatskleidžiama. Rusijos gynybos ministerija situacijos nekomentavo.
Nepatvirtintais duomenimis, įgulos nariams pavyko katapultuotis. Pasak Irkutsko srities gubernatoriaus Igorio Kobzevo, lėktuvas vykdė planinį skrydį. Jis sudužo netoli Buretės gyvenvietės Bochansko rajone.
„Gyvenamųjų pastatų sugriovimų ir civilių gyventojų aukų nėra. Lėktuvo įgula iš keturių žmonių katapultavosi. Leidžiantis, remiantis įgulos vado pranešimu, žuvo vienas lakūnas. Į įvykio vietą atvykusi paieškos ir gelbėjimo komanda evakuavo įgulą į dislokacijos vietą. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos tarnybos. Avarijos priežastis – techninis gedimas“, – sakė jis.
Pažymėtina, kad būtent iš šių lėktuvų į Ukrainą paleidžiamos Ch-22 raketos. Lėktuvas gali nešti branduolinius ginklus ir įprastines sparnuotąsias raketas.
„The Telegraph“: Baltieji rūmai pripažįsta, kad D.Trumpas nesugebės pasiekti paliaubų Ukrainoje iki Velykų
20:55
Baltųjų rūmų atstovai pripažino, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepavyks pasiekti paliaubų Ukrainoje iki Velykų (balandžio 20 d.). D.Trumpo administracija vis labiau nusivilia Kremliaus naudojama vilkinimo taktika ir ruošiasi daryti spaudimą Maskvai ir Kyjivui, kad priverstų sudaryti susitarimą, rašo „The Telegraph“.
Pranešama, kad dar savo prezidentavimo pradžioje D.Trumpas užsibrėžė tikslą iki balandžio arba gegužės pasiekti visiškas paliaubas, o tada sudaryti ilgalaikę taiką. Tačiau artimiausiais mėnesiais toks susitarimas nebus pasiektas, teigia jo aukšto rango pareigūnai. Dėl to didėja tikimybė, kad karas užsitęs.
Nepavykus užbaigti karo, tai būtų didelis smūgis D.Trumpui, kadangi jis dažnai save apibūdindavo kaip „taikdarį ir vienytoją“ ir žadėjo konfliktą užbaigti per 24 valandas.
Kartu JAV pareigūnai privačiai „reiškia nepasitenkinimą“ tuo, kaip jau kelias savaites derasi Ukraina. Be to, jie mano, kad Ukraina priešinasi susitarimui dėl naudingųjų iškasenų ir vilkina taikos derybų procesą.
D.Trumpas savo ruožtu nesugebėjo suvaldyti emocijų ir netikėtai sukritikavo Vladimirą Putiną, sakydamas, kad yra „velniškai įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo už tai, kad šis vilkina derybas dėl paliaubų.
Žurnalistai pažymi, kad visai neseniai Baltuosiuose rūmuose ir JAV valstybės departamente įvyko keletas susitikimų. Per juos JAV pareigūnai konstatavo, kad V.Putinas aktyviai priešinasi Vašingtono pastangoms sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą.
Diskusijų metu taip pat buvo svarstomos galimos ekonominės ir diplomatinės baudžiamosios priemonės Rusijai.
M.Rutte: Jungtinės Valstijos ir toliau lieka įsipareigojusios NATO
18:55 Atnaujinta 20:58
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau lieka įsipareigojusios Aljansui.
Šis komentaras nuskambėjo nuogąstaujant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas griauna transatlantinius santykius.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad šis aljansas su JAV išliks. Jų įsipareigojimas yra visiškai aiškus“, – NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse sakė M.Rutte.
Sausį į Baltuosius rūmus grįžęs D.Trumpas jau išreiškė abejonių dėl tolesnio JAV karių buvimo Europoje ir sukėlė nerimą Kyjivui bei jo sąjungininkams, kad Ukraina bus priversta derėtis dėl taikos Rusijai palankiomis sąlygomis.
Respublikonas taip pat neatsisako planų paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija ir perimti Grenlandijos kontrolę.
Manoma, kad vėlai trečiadienį D.Trumpas paskelbs apie prekybos tarifus, kurie gali paveikti NATO šalių ekonomiką.
„Žinau, kad buvo griežtų kalbų. Žinau, kad buvo sąjungininkų, pavyzdžiui, šioje tvenkinio pusėje, kurie nerimauja dėl ilgalaikių JAV įsipareigojimų NATO“, – teigė M.Rutte.
„Amerikiečiai ne kartą yra pareiškę: „Esame įsipareigoję NATO. Esame įsipareigoję laikytis penktojo straipsnio“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimą.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje D.Trumpas ragina NATO nares parodyti savo įsipareigojimą padidinant gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – daugiau nei dabar skiria bet kuri iš jų, įskaitant Jungtines Valstijas.
„Šis įsipareigojimas ateina su aiškiu lūkesčiu – lūkesčiu, kad šioje Atlanto pusėje ir Kanadoje išleisime daugiau“, – pridūrė NATO vadovas.
Didėjant transatlantinei įtampai, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išvyko į NATO susitikimą Europoje.
M.Rubio prisijungs prie dvi dienas Briuselyje vyksiančių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, kurios yra pasirengimas birželį vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui Hagoje.
V.Zelenskis siūlo, ką Ukrainoje galėtų daryti taikdarių pajėgos
18:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išdėstė Kyjivo reikalavimus, ką gali daryti vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių šalių karinės pajėgos, jei Ukrainoje būtų dislokuotos taikos palaikymo pajėgos.
Ukrainos ir sąjungininkių šalių karinės grupės susitinka penktadienį.
„Vyks kelių šalių, siauro šalių rato, mūsų karinių komandų susitikimas. Tų, kurios bus pasirengusios vienokia ar kitokia forma dislokuoti kontingentą“, – vėlai antradienį sakė V.Zelenskis.
„Sulauksime tam tikrų paaiškinimų ir detalių. Svarbu, kad tai bus pagrįsta Ukrainos pusės parengtais pasiūlymais“, – pridūrė V.Zelenskis, kurį cituoja portalas „Politico“.
Šalies vadovas išdėstė tris galimas sąjungininkų šalių misijas: sausumos kariuomenės, oro pajėgų naudojimas patruliuoti Ukrainos danguje arba karinių laivų siuntimas stebėti Juodąją jūrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pasipiktino planais atverti Rusijai duris į olimpines žaidynes
18:41
Ukrainos vyriausybė pasipiktino naujosios Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentės pastabomis, kuriomis atveriamos durys Rusijai sugrįžti į olimpines žaidynes.
Rusijos sportininkams buvo uždrausta varžytis olimpinėse žaidynėse po savo vėliava nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą, kurią TOK laikė savo taisyklių pažeidimu.
Tačiau naujoji TOK prezidentė Kirsty Coventry, kuri birželio mėn. perims pareigas iš Thomaso Bacho, kovo mėn. pareiškė, kad ji nepritaria draudimui bet kuriai šaliai varžytis žaidynėse ir sieks pradėti „diskusiją“ dėl leidimo Rusijai iki 2026 m. sugrįžti į olimpines žaidynes.
Kyjivas, kuris nori, kad Rusijai būtų uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose sporto renginiuose, nes Maskvos griaunamoji invazija tęsiasi, į tai atsakė griežtai.
„Raginsime tarptautinę bendruomenę atmesti bet kokius bandymus normalizuoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių dalyvavimą sporte, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą“, – portalui „Politico“ sakė Ukrainos sporto ministro pavaduotojas Jurijus Muzyka.
„Rusijos Federacijoje sportas yra valstybės politikos dalis, jis neturi jokios autonomijos, o sportininkai ir pareigūnai yra valstybės propagandos mašinos dalis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas ir toliau tvirtai palaiko draudimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija balistine raketa smogė Kryvyj Rihui: yra žuvusiųjų
17:50 Atnaujinta 18:00
Rusijos ginkluotosios pajėgos balistine raketa smogė Kryvyj Rihui, yra žuvusiųjų, tai pranešė Dnipropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas.
Spėjama, kad raketos ar raketa pataikė į vietos įmonę, kuri nėra įvardijama. Iš pradžių skelbta apie tris žuvusiuosius.
Vėliau žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių.
Trys žmonės buvo sužeisti – 29 metų moteris ir 35 bei 41 metų vyrai.
CBS: trečiadienį Baltuosiuose rūmuose įvyks S.Witkoffo ir K.Dmitrijevo susitikimas
17:23
Rusijos tiesioginių investicijų fondo generalinis vadovas Kirilas Dmitrijevas trečiadienį susitiks su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo patikėtiniu Steve'u Witkoffu, skelbia „CBS News“ žurnalistė Sarah Cook.
Pasak žurnalistės, šią informaciją jai patvirtino du pašnekovai, kurių ji neįvardijo.
S.Cook patvirtino anksčiau CNN paskelbtą informaciją, kad Jungtinių Valstijų Iždo departamentas laikinai panaikino sankcijas K.Dmitrijevui, kad Valstybės departamentas galėtų išduoti jam reikiamą vizą atvykti į Jungtines Valstijas.
Anksčiau CNN, remdamasi šaltiniais, rašė, kad K.Dmitrijevas šią savaitę lankysis Vašingtone. Pažymėta, kad K.Dmitrijevo vizitas bus pirmasis Rusijos pareigūno apsilankymas Vašingtone deryboms nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Trečiadienį paskelbtą informaciją patvirtino ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusai Belgorodo srityje ėmėsi desperatiškų priemonių: gindamiesi susprogdino savo užtvanką
16:38 Atnaujinta 16:53
Rusijos ginkluotosios pajėgos sunaikino užtvanką su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje, numesdamos ant jos pusantros tonos sveriančią aviacinę bombą ODAB-1500, rašo „The Moscow Times“.
Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgis netoli Popovkos kaimo, išplatino Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
„Rusijos aviacija aviacinių bombų smūgiais padeda atremti priešo puolimą, sunaikindama okupantų priėjimo prie Popovkos kelius“, – paaiškino „Telegram“ kanalo „Voenkory russkoj vesny" autorius.
Kaip patikslino kanalas „Dva majora“, susprogdintos užtvankos pagalba Ukrainos ginkluotosios pajėgos į Rusijos teritoriją perkėlė šarvuočius.
Tuo tarpu prie kaimyninio Demidovkos kaimo jau beveik dvi savaites vyksta įnirtingi mūšiai.
Rusijos gynybos ministerija nuolat skelbia informaciją tik apie „atremtus išpuolius“ prieš jį, bet nepateikia detalių.
Tuo pat metu Rusijos karinei žinybai artimas „Rybar“ kanalas pranešė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko užimti Popovkos kaimą.
Prieš tai kitas prokremliškas kanalas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip „koreguojamos aviacinės bombos smogia tiltams Belgorodo srityje, kad izoliuotų pasienio zoną“.
Tuo metu buvo smarkiai apgadinti tiltai Grafovkoje ir tarp Nadeževkos ir Annovkos kaimų.
Naikinama technika
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko atkreipė dėmesį, kad trečiadienį Rusijos „Telegram“ kanaluose taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, kaip pranešama, matyti smūgio Rusijos aerodromui, esančiam Ivnios kaime, Belgorodo srityje (maždaug už 60 km nuo sienos su Ukraina), padariniai.
Kariniai tinklaraštininkai skelbia, kad smūgis buvo suduotas naudojant raketas HIMARS M30A2.
Teigiama, kad dėl smūgio buvo kritiškai pažeisti keturi Rusijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai – du Ka-52 ir du Mi-8.
Kovo mėnesį, faktiškai praradęs savo priešakinį placdarmą Kursko srityje, Kyjivas pradėjo puolimą Belgorodo srityje.
Kovos prasidėjo kovo 18 d. netoli Grafovkos ir Prylesės kaimų, o mėnesio pabaigoje Ukrainos gynybos ministerijai artimas atvirųjų šaltinių stebėjimo projektas „Deep State“ savo žemėlapyje pažymėjo 13 kvadratinių kilometrų zoną Belgorodo srityje, kurioje vyko kovos. Šios zonos viduje yra Popovkos kaimas, o jos pakraštyje – Demidovka.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai patvirtino, kad Ukrainos kariai pasiekė Demidovką ir įžengė į tris kitas gyvenvietes netoli sienos.
Pasak Suomijos stebėsenos projekto „Black Bird Group“ analitiko Pasi Paroineno, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko užimti kelis kaimus ir sukurti „tinkamą buferinę zoną ginamoje teritorijoje“, kol Rusija atitraukė pastiprinimą. P.Paroinenas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė gali kontroliuoti Demidovką.
Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad Ukraina vykdo karines operacijas, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos puolimo, ir jos apima „priešo sankaupų Belgorodo srities teritorijoje naikinimą, nes priešas planavo jas panaudoti mūsų teritorijoje“.
Ukrainos naikintuvų pilotas parodė, kaip medžioja rusų dronus
16:04
Ukrainos karinės oro pajėgos pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame MiG-29 naikintuvo pilotas šaukiniu Denfix naktį numušinėja bepiločius orlaivius „Shahed“. Jis gali pasigirti daugiau kaip dviem dešimtimis sunaikintų rusiškų raketų ir dronų.
Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip naikintuvas MiG-29 naktį veikia prieš rusų dronus. Nufilmuota, kaip pilotas numuša du atakos dronus.
„Pakėliau lėktuvą į dangų. Tada gavau informaciją apie taikinio skrydžio parametrus: greitį, aukštį, kryptį. Tai buvo smogiamasis dronas. Viską kruopščiai apskaičiavau, įvedžiau taikinį, užfiksavau jį taikiklyje, atlikau raketos paleidimą. Po kelių sekundžių ore pamačiau sprogimą. Buvo pataikyta!“ – pasakojo pilotas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija per parą numetė beveik 50 bombų ant Sumų regiono
14:54
Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė numetė beveik 50 valdomų bombų ant Sumų regiono, taip pat surengė bepiločių orlaivių smūgius Charkivui, Odesos regionui ir Ukrainos energetikos infrastruktūrai, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos oro antskrydžiai tęsiasi – tik prieš mūsų Sumų regioną, o vien nuo vakar iki šio ryto rusai panaudojo beveik 50 valdomų bombų“, – sakė jis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos taip pat atakavo Charkivo, Odesos ir Sumų regionus bepiločiais orlaiviais. Pasak V.Zelenskio, Rusijos smūgiai buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą: Sumų regione bepilotis orlaivis pataikė į elektros pastotę, o Nikopolyje, Dnipro regione, artilerijos apšaudymas pažeidė elektros liniją. Beveik 4 000 vartotojų liko be elektros energijos.
V.Zelenskis teigė, kad toks sistemingas apšaudymas rodo, jog Maskva nepaiso tarptautinių partnerių diplomatinių pastangų.
„Vladimiras Putinas nenori užtikrinti net dalinių paliaubų. Mums reikia naujo ir apčiuopiamo spaudimo Rusijai, kad šis karas būtų nukreiptas į pabaigą.
Neturėtume laukti balandžio 11 d., kai bus mėnuo Rusijos „ne“ atsakant į Amerikos pasiūlymą nutraukti ugnį. Turime veikti kuo greičiau. Esame pasirengę kuo konstruktyviau bendradarbiauti su visais savo partneriais Amerikoje, Europoje ir pasaulyje, kad pasiektume labai reikalingą rezultatą – padorią ir ilgalaikę taiką“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
