Svarbiausios naujienos
- Trumpas teigia, kad Rusija padarė „didelę nuolaidą“ dėl taikos Ukrainoje
- „The Times“: JK gali atsisakyti planų siųsti tūkstančius karių į Ukrainą
- „Bloomberg“: Trumpo administracija sieks tam tikrų nuolaidų ir iš Kremliaus
- „The New York Times“ paaiškina, kodėl Zelenskis toks principingas dėl Krymo
- Donaldas Trumpas nutraukė tylą dėl Rusijos smūgio Kyjivui
- Zelenskis: Ukraina negali pripažinti okupuoto Krymo kaip Rusijos teritorijos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas teigia, kad Rusija padarė „didelę nuolaidą“ dėl taikos Ukrainoje
23:08
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Rusija padarė „gana didelę nuolaidą“ dėl „taikos susitarimo“, visų pirma neva „nustojo siekti užgrobti visą šalį“. Tai D.Trumpas pereiškė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose po susitikimo su Norvegijos ministru pirmininku.
D.Trumpas pabrėžė, kad „daro didelį spaudimą“ Ukrainai ir Rusijai, kad jos sutiktų su JAV „taikos pasiūlymais“.
Žurnalistui pasiteiravus, kokias nuolaidas Rusija jau padarė, kad priartėtų prie taikos, JAV prezidentas atsakė: „Nutraukti karą, sustabdyti visos šalies užgrobimą“.
„Gana didelė nuolaida“, – įvertino D.Trumpas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos ministras: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų šią savaitę nebus pasirašytas
00:53
Ukraina ir Jungtinės Valstijos vis dar turi išspręsti kai kuriuos klausimus prieš pasirašydamos svarbų susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Pažymima, kad dieną prieš tai jis ir kiti Ukrainos pareigūnai susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu aptarti sandorio ir klausimų, susijusių su Rusijos turtu, kurį Vakarai įšaldė ir laiko nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
S.Marčenka sakė nesitikintis, kad sutartis bus pasirašyta šią savaitę, nors jis ir aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant Ukrainos ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį, yra Vašingtone, kur vyksta Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikimai.
„Padaryta pažanga, ir mūsų komandos labai glaudžiai bendradarbiauja. Yra ir kitų klausimų, kuriuos aptariame. Dirbame taip greitai, kaip tik galime, kad susitarimas būtų pasirašytas“, – sakė ministras.
Zelenskis: per mirtiną Rusijos smūgį Kyjivui panaudota Šiaurės Korėjos raketa
00:45
Balistinė raketa, kuri ketvirtadienį pataikė į gyvenamąjį namą Kyjive ir pražudė mažiausiai 12 žmonių, buvo pagaminta Šiaurės Korėjoje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis preliminariais duomenimis.
„Jei informacija, kad ši raketa buvo pagaminta Šiaurės Korėjoje, pasitvirtins, tai bus dar vienas Rusijos ir Pchenjano aljanso nusikalstamo pobūdžio įrodymas“, – teigė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos vadovo, ketvirtadienį Rusija paleido daugiau kaip 200 raketų ir bepiločių orlaivių per plataus masto puolimą keliuose Ukrainos miestuose.
Zelenskis: ant Trumpo stalo yra naujas dokumentas
22:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per susitikimą Londone buvo parengtas dokumentas dėl teritorinių klausimų, kuris jau perduotas JAV prezidentui Donaldui Trumpui, skelbia „Unian“.
V.Zelenskis tai pranešė bendroje spaudos konferencijoje su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu.
Jis nurodė, kokius kompromisus Ukraina yra pasirengusi priimti dėl teritorijų.
„Labai svarbu suprasti, Jungtinės Amerikos Valstijos pasiūlė savo viziją. Londone įvyko susitikimas, jie pasiūlė atitinkamą strategiją.
Konstruktyviai kalbėjosi mūsų komanda, Europos komanda ir Jungtinių Valstijų atstovai, ir atitinkami punktai atsirado dokumente. Po Jungtinių Valstijų pasiūlymo atsirado dar vienas dokumentas. Ir manau, kad šiandien šis dokumentas yra ant prezidento D.Trumpo stalo“, - sakė V.Zelenskis.
Kaip pabrėžė valstybės vadovas, „viskas, kas prieštarauja mūsų vertybėms ar Konstitucijai, negali būti jokiuose susitarimuose“.
„The Times“: JK gali atsisakyti planų siųsti tūkstančius karių į Ukrainą
22:14
Tikėtina, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys atsisakys planų siųsti tūkstančius savo karių į Ukrainą dalyvauti taikos palaikymo misijoje. Londonas mano, kad rizika gali būti per didelė, rašo „The Times“, remdamasis šaltiniu, dalyvavusiu diskusijose dėl „norinčiųjų koalicijos“.
Pažymima, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys svarsto scenarijų, pagal kurį sausumos pajėgos nebus siunčiamos į Ukrainą, kad apsaugotų svarbiausius miestus, uostus ir branduolines elektrines.
Šaltinis nurodė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija gali siųsti karinius instruktorius į Vakarų Ukrainą. Tokiu būdu šalys galės vykdyti savo įsipareigojimus dislokuoti karius Ukrainos teritorijoje, tačiau nebus šalia fronto linijos.
Tačiau Europos šalys vis dar neatsisako idėjos saugoti Ukrainos oro erdvę ir lėktuvais iš oro dengti Vakarų karius sausumoje. Tuo tarpu Turkija būsimoje taikos palaikymo misijoje gali atlikti karinio jūrų laivyno vaidmenį.
Leidinys pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys ir toliau perduos ginklų Ukrainai, kad sustiprintų jos gynybinius pajėgumus.
Šaltinis sakė, kad idėja siųsti dešimtis tūkstančių Europos karių į Ukrainą yra pernelyg rizikinga.
„Rizika per didelė, o pajėgos nepakankamos tokiai užduočiai atlikti. Taip visada manė Didžioji Britanija. Tai Prancūzija norėjo stipresnio požiūrio“, – sakė jis.
Europos lyderiai baiminasi, jog nutraukus paliaubas jų šalys būtų įtrauktos į platesnio masto karą.
Europa taip pat baiminasi, kad būtinybė dislokuoti Ukrainoje daug pajėgų gali turėti įtakos Jungtinės Karalystės ir kai kurių Europos šalių įsipareigojimams NATO rytiniame flange, pridūrė šaltinis.
Trumpas sako, kad turi „galutinį terminą“ Ukrainos taikos susitarimui
21:26
Prieš susitikimą su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Stoere, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad turi „savo galutinį terminą“ Ukrainos taikos susitarimui.
„Turime galutinį terminą. Po jo mūsų požiūris (į taikų susitarimą – red. past.) bus visiškai kitoks, bet manau, kad turime labai daug šansų tai padaryti (pasiekti taiką – red. past.)“, – sakė D.Trumpas.
Tiki, kad Putinas klausys
Anksčiau D.Trumpas sukritikavo Rusijos įvykdytą raketų ataką prieš Kyjivą.
Jis paragino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sustoti ir sudaryti taikos susitarimą.
„Aš nesu laimingas dėl Rusijos smūgių Kyjive. Nebuvo būtina ir labai netinkamu laiku. Vladimirai, STOP! Per savaitę žūsta 5000 karių. Sudarykime taikos susitarimą!“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D.Trumpas.
D.Trumpas žurnalistų buvo paklaustas, ar mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jo klausys.
„Manau, taip“, – atsakė D.Trumpas.
JAV prezidentas pridūrė, kad jam reikia, jog tiek V.Putinas, tiek V.Zelenskis sėstų prie diskusijų stalo, tačiau teigė, kad „jie abu nori taikos“.
„Bloomberg“: Trumpo administracija sieks tam tikrų nuolaidų ir iš Kremliaus
20:30
JAV reikalaus, kad Rusija pripažintų Ukrainos teisę turėti savo kariuomenę ir gynybos pramonę kaip Maskvos ir Kyjivo taikos susitarimo dalį. Tai „Bloomberg“ nurodė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Pasak šaltinių, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyks į Rusiją aptarti šio klausimo su prezidentu Vladimiru Putinu.
Kaip nurodo leidinys, sutikimas leisti Kyjivui turėti tinkamai aprūpintą kariuomenę, kaip reikalauja Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje, reikštų, kad V.Putinui tektų atsisakyti savo siekio demilitarizuoti Ukrainą – vieno iš pagrindinių jo deklaruojamų karo tikslų.
„Tai ženklas, kad prezidento D.Trumpo administracija siekia tam tikrų nuolaidų iš Kremliaus, taip pat iš Ukrainos, bandydama užbaigti karą“, – rašo „Bloomberg“.
Kritikai iki šiol vertino JAV pasiūlymus kaip palankius Rusijai, įskaitant D.Trumpo administracijos primygtinį reikalavimą, kad Ukraina atsisakytų siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.
Pasak leidinio, Ukrainos kariuomenės klausimas gali priklausyti nuo to, kokios karinės pajėgos bus laikomos tinkamomis Ukrainai ir su kokiomis Rusija sutiks.
Šaltiniai taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos nori užtikrinti Ukrainos perėjimą per Dnieprą ir grąžinti Rusijos okupuotas teritorijas Charkivo regione. Kita vertus, V.Putinas reikalauja pripažinti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis Rusijos teritorijomis, nors rusams nepavyko visiškai okupuoti šių regionų.
Odesos regione atidaryta pirmoji ES bei Lietuvos finansuota požeminė slėptuvė–mokykla
19:42
Ukrainoje, Odesos regione, ketvirtadienį atidaryta Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos lėšomis finansuota pirmoji naujai pastatyta požeminė slėptuvė–mokykla, talpinanti daugiau nei 700 vaikų.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, modernaus statinio Molodižnėje, kuris bus naudojamas ne tik kaip antiradiacinė slėptuvė, bet ir kaip požeminė mokykla, kultūros bei jaunimo centras, statyboms skirta 2,4 mln. eurų.
Pastate įrengtos 24 skirtingos paskirties klasės, kur veikla galės būti vykdoma ir karo, ir taikos metu.
Programą „Naujų slėptuvių statyba Ukrainos mokykloms“, kuria finansuotas statinys, inicijavo ir lėšas skyrė ES bei Lietuva. Taip pat prie programos įgyvendinimo finansiniu įnašu prisidėjo ir Airijos vyriausybė.
Pasak ministerijos, projektą įgyvendinusi Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siekė užtikrinti, kad statoma slėptuvė atitiktų visus šiuolaikinius požeminių slėptuvių–mokyklų reikalavimus.
Atidarymo renginyje dalyvavęs Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Oksenas Lisovas sakė, kad dėl Rusijos invazijos kas septinta Ukrainos mokykla buvo sugriauta arba apgadinta, o 430 tūkst. mokinių neturi galimybės mokytis gyvai.
„Šiuo metu Ukrainos valstybės biudžeto lėšomis statoma daugiau nei 100 požeminių mokyklų. Kiekvienas mūsų partnerių indėlis į švietimo infrastruktūros atkūrimą yra nepaprastai svarbus. ES, Lietuvos ir Airijos vyriausybės – mūsų strateginiai partneriai, nuosekliai prisidedantys prie Ukrainos švietimo stiprinimo“, – tvirtino jis.
Savo ruožtu ES delegacijos Ukrainoje Bendradarbiavimo vadovas Stefanas Schleuningas teigė, jog atidaryta slėptuvė tai – Bendrijos atsakas, siekiant vaikams sukurti saugią aplinką, kurioje būtų galima siekti išsilavinimo.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pastebėjo, kad kiekviena slėptuvė stiprina Ukrainos atsparumą bei atkuria kasdienį gyvenimą.
„Ši erdvė taps ne tik slėptuve, bet ir vilties, švietimo bei bendruomenės atsigavimo simboliu, tiesiančiu kelią į bendrą europinę ateitį“, – sakė jis.
Atidarymo metu taip pat buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp CPVA ir Velykodolynskos gyvenvietės tarybos dėl saulės elektrinių įrengimo Molodižnės licėjuje. Tai dalis Lietuvos programos, kurios tikslas – aprūpinti mokyklas, ligonines ir kitus svarbius objektus Ukrainoje saulės energijos sistemomis.
Praėjusiais metais O.Lisovas yra sakęs, kad už ES ir Lietuvos paramą šalyje pavyks pastatyti šešias slėptuves netoli mokyklų, be Molodižnės, jas planuota įrengti Černihivo, Sumų, Zaporižios, Mykolajivo, Charkivo regionuose.
„The New York Times“ paaiškina, kodėl Zelenskis toks principingas dėl Krymo
19:34
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai savo taikos plane pasiūlius pripažinti Rusijos valdžią Krymę, iš Kyjivo pasigirdo griežtas „ne“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad tai pažeistų šalies Konstituciją ir pareiškė, kad tai niekada neįvyks, net mainais į karo pabaigą.
Tvirta V.Zelenskio pozicija paremta griežta politine realybe, rašo „The New York Times“.
Ukrainoje oficialus Rusijos Krymo kontrolės pripažinimas būtų laikomas pavojinga nuolaida ir prilyginamas regione tebegyvenančių ukrainiečių apleidimu. Tai taip pat sužlugdytų viltis, kad vėl susitiks šeimos, išskirtos per 2014 m. okupaciją, kai daugelis proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų pabėgo, o jų pagyvenę ar prorusiškai nusiteikę giminaičiai liko.
„Nėra nė vieno Ukrainos politiko, kuris balsuotų už Ukrainos teritorijų okupacijos įteisinimą.
Parlamento nariams tai būtų blogiau nei politinė savižudybė“, – sakė buvęs prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Jelisejevas.
D.Trumpas trečiadienį išreiškė nusivylimą V.Zelenskio reakcija, teigdamas, kad Krymas buvo „prarastas prieš daugelį metų“ ir užsimindamas, kad Ukrainos vadovas neva pratęsė karą dėl neįgyvendinamos svajonės.
„Jis gali turėti taiką arba gali kovoti dar trejus metus, kol praras visą šalį“, – rašė D.Trumpas.
JAV prezidento administracija ne kartą pagrasino pasitraukti iš taikos derybų. Tuo tarpu ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė galimai daugiausia gyvybių pareikalavusią ataką prieš Ukrainos sostinė nuo praėjusios vasaros.
Pasak NYT, Ukraina tikėjosi, kad Krymo kontrolė nebus aptariama taikos derybose, kurioms tarpininkavo JAV. Ji siekė, kad būtų nedelsiant nutraukta ugnis bei saugumo garantijų, tokių kaip Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimo arba galimos narystės NATO.
Tačiau šią savaitę D.Trumpo administracija atmetė šį variantą. Jos pasiūlyme buvo numatyta pripažinti Rusijos valdymą Kryme ir uždrausti Ukrainai prisijungti prie NATO. Mainais už tai būtų sustabdyti karo veiksmai dabartinėse fronto linijose.
Privačiuose pokalbiuose Ukrainos pareigūnai buvo atviri siūlymams sustabdyti kovas fronto linijoje. Atsižvelgdami į dabartinę Rusijos pažangą fronte, jie pripažįsta, kad toks rezultatas gali būti palankus Ukrainai, nurodo NYT.
Tačiau daug svarbiau nei paliaubų linijos vieta yra garantijos, kad Rusija nepasinaudos pertrauka persigrupuoti ir rengti naujas atakas. Rusija savo ruožtu taip pat „įspėja“, kad Ukraina gali pasinaudoti paliaubomis, kad persiginkluotų, tačiau apskritai „teigiamai reagavo į amerikiečių pasiūlymą“.
Kyjive įsikūrusio tyrimų centro „New Geopolitics Research Network“ direktorius Mykhailas Samusas pažymi, kad derybos greičiausiai atsidurs aklavietėje būtent dėl Krymo klausimo, o ne dėl fronto linijos. Tarp Ukrainos pareigūnų Krymo statuso aptarimas laikomas itin politiškai rizikingu žingsniu.
„Kyjivas gerai prisimena, kad net tie politikai, kurie 2010 m. – gerokai prieš prasidedant karui – pasirašė Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Kryme nuomos sutarties pratęsimą, vėliau buvo apkaltinti išdavyste“, – rašoma straipsnyje.
Be to, ukrainiečiai pabrėžia, kad Rusijos kontrolės Kryme pripažinimas prieštarauja pokario Europos principams, kurie prieštarauja sienų keitimui jėga.
„Nė vienas Ukrainos prezidentas neturės teisės pripažinti Krymą Rusijos dalimi, nes jis buvo užgrobtas jėga“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė ir 2022 m. Nobelio taikos premijos laureatė Oleksandra Matvijčiuk.
NYT pažymi, kad vertinti viešąją nuomonę Kryme yra sudėtinga. Po to, kai Rusija užgrobė Krymą, daugelis gyventojų interviu ir socialiniuose tinkluose išreiškė pritarimą prisijungimui prie Rusijos, tačiau patikimų apklausų nėra daug, pažymi leidinys.
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sakė, kad blokas nepritaria oficialiam Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimui.
D.Trumpo pirmosios kadencijos metu jo administracija taip pat buvo paskelbusi oficialų pareiškimą, kuriame nepritarė pripažinimui.
Žuvusiųjų per Rusijos raketų ataką Kyjive skaičius išaugo iki 12
18:06 Atnaujinta 18:17
Žuvusiųjų per Rusijos raketų ataką Kyjive skaičius išaugo iki 12, po to, kai iš po griuvėsių buvo ištraukt dar du kūnai, ketvirtadienį praneš Ukrainos gelbėtojai.
Tai buvo didžiausio masto raketų ataka prieš Kyjivą nuo praėjusios vasaros.
„Nuo 17 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) žuvusiųjų Kyjivo Sviatošinskio rajone skaičius išaugo iki 12“, – socialiniame tinkle nurodė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, pridūrusi, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 90 žmonių.
