Svarbiausios naujienos
- Ekspertas: jei bus sustabdytas karas, Rusija per šešis mėnesius gali surinkti pajėgas ir užpulti NATO
- Marco Rubio pasisakė dėl būsimos JAV karinės pagalbos Ukrainai
- WP: Trumpas nori išspirti iš Jungtinių Valstijų 200 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių
- Kremlius persistengė: Putinas prasitarė Trumpui neva sustabdęs Kyjivo teroro aktus prieš Maskvą
- „Stojo nejauki tyla“: Trumpo ir Putino pokalbis paliko Europos lyderius be žado
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas: jei bus sustabdytas karas, Rusija per šešis mėnesius gali surinkti pajėgas ir užpulti NATO
20:50
Per šešis mėnesius, jei karas Ukrainoje bus pristabdytas, rusai gali padidinti savo kariuomenę iki beveik milijono karių ir su tokia kariuomene, turėdami šiuolaikinės kovinių operacijų vykdymo patirties, pradėti karą su NATO. Apie tokio varianto galimybę Kijevo24 eteryje kalbėjo karo apžvalgininkas Denisas Popovičius.
D.Popovičius neatmeta galimybės, kad, nutrūkus karo veiksmams Ukrainoje, Rusija po gana trumpo pasirengimo galėtų pradėti invaziją į vieną iš NATO šalių. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija grasina užpulti ne vieną šalį.
„Gali prasidėti karas. Nes rusai tikisi, kad JAV atsiribos, o jos turi didelę karinę galią, kuria grindžiamas NATO valstybių narių saugumas. O D.Trumpo politika rodo, kad JAV dabar norėtų susitelkti į savo problemas. Ir kyla abejonių, ar jos (JAV) prisijungs prie savo sąjungininkių aljanse. Būtent to tikisi Rusijos Federacija“, – aiškino D.Popovičius.
Pasak jo, jei įsivaizduosime, kad karas Ukrainoje turi pakankamai ilgą pertrauką, tuomet Rusija per labai trumpą laiką prieš puldama kitą šalį galės įgyti pranašumą. Tai reiškia, kad Rusijos Federacija nesustabdys savo militarizacijos ir nesustabdys personalo verbavimo į ginkluotųjų pajėgų gretas. D.Popovičius paaiškino:
„Dabar per mėnesį (verbuojama) 30-40 tūkst. žmonių. Jei Rusijos Federacija tiesiog išlaikys tokį formatą, tai po pusmečio tokios pauzės jie duos apie 180-240 tūkst. karių, kuriuos bus galima apmokyti, suformuoti į dalinius ir perkelti į reikiamas kryptis. Ir dabar vien Ukrainoje jie turi 640 tūkst. karių, kurie turi kovinės patirties.
Taigi per šešis mėnesius jie gali padidinti savo kariuomenę beveik iki milijono karių. Ir ši kariuomenė turės kovinę patirtį, kurios neturi Europos šalys, ir modernias kovines technologijas, kurių neturi Europos šalys, ir modernius kovinių operacijų vykdymo metodus, kurių neturi ir Europos šalys. Tai ir yra pranašumas.“
Trumpas paklaustas, ar pritartų Grahamo „drakoniškoms“ sankcijoms Rusijai
00:51
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio pakomentavo respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo įstatymo projektą, kuriuo būtų įvestos „drakoniškos“ sankcijos Maskvai.
Kaip rašo „Financial Times , per liudijimą Senato Užsienio reikalų komitete M.Rubio buvo paklaustas, ar palaikys šią iniciatyvą. Jis atsakė, kad „iki to gali prireikti“, jei „iš tiesų paaiškės“, kad rusai nesuinteresuoti sudaryti taikos susitarimą.
„Tačiau D.Trumpas mano, kad dabar, jei pradėsime grasinti sankcijomis, rusai nustos kalbėtis. Mums svarbu, kad galėtume su jais kalbėtis ir spausti juos sėsti prie derybų stalo“, – sakė M.Rubio.
Senatas siūlo padaryti taiką su Rusija neįmanomą, jei Maskva neįvykdys vienos sąlygos
00:07
Dviejų partijų JAV senatorių grupė pristatė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad taikos susitarimas su Rusijos Federacija negali būti sudarytas negrąžinus visų iš Ukrainos pagrobtų vaikų.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.
Pasak jo, rezoliucijos iniciatoriai yra respublikonas Chuckas Grassley ir demokratė Amy Klobuchar. Jai pritarė abiejų partijų atstovai – Rogeris Wickeris, Johnny Ernstas, Rickas Scottas, Dickas Durbinas ir Johnas Fettermanas:
„Vaikų grobimas yra ne tik karo nusikaltimas. Tai bandymas ištrinti mūsų tapatybę, sunaikinti tautos ateitį. Mes to neleisime. Esu dėkingas senatoriams už jų paramą. Kiekvieno vaiko grąžinimas yra mūsų visų pareiga. Ir tai yra karo pabaigos sąlyga“, – sakė A.Jermakas.
Donaldas Tuskas: Ukraina netrukus neteks bevizės prekybos su ES
23:10
Europos Sąjunga nepratęs bevizės prekybos su Ukraina. Supaprastintos ukrainietiškų produktų eksporto sąlygos nustos galioti 2025 m. birželio 5 d.
Tokį pareiškimą padarė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša RMF24 . Jis priminė, kad autonominių prekybos priemonių (ATM) mechanizmą, kuris numatė prekybos su Ukraina liberalizavimą, Lenkijoje palaikė Mateuszo Morawieckio vyriausybė.
„Tada nepasakiau nė vieno blogo žodžio. Tačiau prireikė tik trijų ar keturių mėnesių, kad suprasčiau, jog šis mechanizmas nėra pagrįstas, kad jis kelia grėsmę Lenkijos rinkos stabilumui. Ir reikėjo imtis priemonių jam blokuoti – pirmiausia tada buvo kalbama apie grūdus, bet ne tik. (...) Matėme tūkstančius vagonų su grūdais, kurie kasdien važiuodavo į Lenkiją, o jūs prieš kameras sakydavote, kad viskas gerai“, – sakė jis.
D.Tuskas pažymėjo, kad jo vyriausybė rūpinsis Lenkijos ekonominiais interesais, net jei jie „konfrontuos“ su Ukrainos interesais:
„Niekas man nepasakys, kad esu nusiteikęs prieš Ukrainą, kai kalbama apie Rusijos ir Ukrainos karą“, – pridūrė jis.
Premjeras pažymėjo, kad pradėjęs eiti pareigas jis beveik iš karto pradėjo kampaniją, kuria siekė įtikinti ES atsisakyti „bevizio režimo“ su Ukraina. Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija nori padėti Ukrainai kare, tačiau tai neturėtų vykti Lenkijos gamintojų ir ūkininkų sąskaita.
„Ir mes tai darysime – nuo birželio 5 d. tokio mechanizmo nebus. Grįžtame į prieš karą buvusią padėtį, susijusią su pasienio režimu“, – pareiškė jis.
Marco Rubio pasakė, ko Trumpas dabar tikisi iš Putino
22:34
Po prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu Rusija pažadėjo nusiųsti Jungtinėms Valstijoms „sąlygas, kurių joms reikės siekiant paliaubų“ su Ukraina.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tai pasakė antradienį per Senato posėdį.
„Mūsų supratimu, rusai ketina surašyti sąlygas, kurių jie reikalaus, kad būtų pasiektos paliaubos, o tai leistų pradėti platesnes derybas“, – sakė M.Rubio.
„Laukiame tų sąlygų, ir tada, kai pamatysime, kaip tos sąlygos atrodo, daug geriau suprasime Putino apskaičiavimus“, – pridūrė jis.
Jo pastabos buvo naujausias ženklas, kad Jungtinės Valstijos neskuba keisti savo pozicijos Rusijos atžvilgiu, nors daugelis Europos pareigūnų ir įstatymų leidėjų mano, kad V.Putinas tempia laiką.
Pirmadienį per dvi valandas trukusį D.Trumpo pokalbį telefonu su V.Putinu nebuvo pasiekta jokio proveržio dėl ugnies nutraukimo ar derybų dėl kovų užbaigimo, o tai nuvylė Vašingtono sąjungininkus Europoje ir Ukrainoje, kurie norėtų, kad Jungtinės Valstijos dėtų daugiau pastangų didinant spaudimą V.Putinui.
Vengrija teigia išaiškinusi du Ukrainos „šnipus“
21:53
Vengrijos žvalgybos tarnybos išaiškino du įtariamus Ukrainos „šnipus“, gegužės 20 d. socialinėje žiniasklaidos platformoje „X“ parašė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.
Nauji kaltinimai paaštrino diplomatinį ginčą, kurį sukėlė abipusiai Kyivo ir Budapešto kaltinimai šnipinėjimu.
Gegužės 9 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pareiškė, kad atskleidė Vengrijos šnipinėjimo tinklą Vakarų Ukrainoje ir sulaikė du agentus. Atsakydama į tai, Vengrija išsiuntė du Ukrainos diplomatus, o Kyjivas atsakė tuo pačiu.
Z.Kovacsas sakė, kad Vengrijos partija „Fidesz“ nurodė, jog šie asmenys yra Roland Tseber ir Istvan Hollo.
Cituodamas parlamento frakcijos vadovą Mate Kocsis, jis teigė, kad M.Tseberis buvo „neteisėtas Ukrainos žvalgybos pareigūnas“, užmezgęs ryšius su opozicijos atstovais, kad paveiktų Vengrijos poziciją dėl Rusijos karo.
Z.Kovacsas taip pat teigė, kad I.Hollo buvo Ukrainos pilietis, kurio atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas dėl slaptos Vengrijos informacijos apie energetikos ir karinę politiką paieškos.
„Ši veikla atitinka klasikinę įtakos operaciją, kuria siekiama diskredituoti Vengriją tarptautiniu mastu ir daryti spaudimą vyriausybei, kad ši pakeistų savo politiką Ukrainoje“, – sakė Z.Kovacsas.
Ukraina naujausių kaltinimų nekomentavo.
„Reuters“ paviešino kalinių sąrašą, kurių Vašingtonas gali pareikalauti iš Maskvos
21:01
Naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė devynių amerikiečių, kuriuos Vašingtonas nori susigrąžinti iš Rusijos kalėjimų, sąrašą. Šį sąrašą agentūrai perdavė Kremliui artimas šaltinis.
Rusijos prezidento Vladimiro Putinas padėjėjas Jurijus Ušakovas, kalbėdamas su rusų žiniasklaida, užsiminė, kad pirmadienį įvykusio pokalbio telefonu metu Kremliaus vadovas ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas aptarė galimybę iškeisti devynis Rusijos kalėjimuose esančius amerikiečius į devynis užsienyje įkalintus rusus.
Žemiau pateikiame „Reuters“ agentūros parengtą galimą kandidatų iš Jungtinių Valstijų sąrašą.
Stevenas Jamesas Hubbardas. ️73-metų vyras Rusijoje buvo nuteistas šešeriems metams ir dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo po to, kai teismas jį pripažino kaltu dėl dalyvavimo kare Ukrainos pusėje kaip samdiniui.
S.J.Hubbardo sesuo Patricia Fox anksčiau „Reuters“ sakė, kad jis nėra karys: „Jis niekada neturėjo ginklo... Jis yra labiau pacifistas“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis paaiškino, kodėl svarbu, kad JAV ir toliau dalyvautų taikos procese
20:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo JAV vaidmens svarbą dedant taikias pastangas rasti būdų, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, svarbą. Kaip sakė valstybės vadovas per savo vakaro kreipimąsi į ukrainiečius, šiandien tęsiamas labai aktyvus darbas su Ukrainos partneriais.
„Jau kalbėjausi su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, su Italijos vyriausybės vadove Giorgia Meloni, su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, taip pat kalbėjausi su Norvegijos ministru pirmininku Støre. Šiandien dar turiu surengti daugiau pokalbių – diena dar nesibaigia. Mums reikia bendrų pozicijų ir dar labiau koordinuoto darbo“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Jo nuomone, diplomatija yra stipresnė, kai visi yra kartu.
„Su partneriais aptariame vakarykščio pokalbio su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu D.Trumpu detales ir idėjas. Svarbu, kad Amerika ir toliau dalyvautų taikos priartinimo procese.
Būtent Amerikos Rusijoje bijoma, ir būtent Amerikos įtaka gali išgelbėti daugybę gyvybių, jei paveiks Putiną, kad šis nutrauktų karą. Su savo partneriais kalbamės apie kitus susitikimus su rusais – tiesiogines derybas, kurioms Ukraina yra visiškai pasirengusi, ir bet kokiu formatu, kuris duos rezultatų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainai. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad šiandien yra priimami svarbūs sprendimai dėl sankcijų, visų pirma dėl naujojo 17-ojo Europos sankcijų paketo.
„Tai žingsnis teisinga linkme, ir sankcijų žingsnių turėtų būti tiek, kiek reikia, kad Rusija būtų suinteresuota taika ir pajustų visą kainą už agresiją ir norą pratęsti karą. Būtent Maskva pratęsia karą. Todėl Rusijos nafta, tanklaivių laivynas, visa jų energetinė infrastruktūra, iš kurios finansuojamas karas, visi jų bankai, visos finansinės schemos, Rusijos karinė pramonė – visa tai turėtų būti sankcijų taikiniai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Belgija pažadėtus F-16 naikintuvus Ukrainai pristatys anksčiau
20:17
Ukraina turėtų gauti ketvirtos kartos F-16 naikintuvus, kuriuos Belgija pažadėjo anksčiau. Apie tai prieš prasidedant ES Tarybos posėdžiui, kuriame dalyvauja ES valstybių narių gynybos ir užsienio reikalų ministrai, Briuselyje pranešė Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
Belgijos ministras patikino, kad parama Ukrainai bus teikiama ir ateityje. Visų pirma Belgija neseniai baigė pasirengimą pervesti aštuntąjį pagalbos Ukrainai paketą, kurio suma – 1 mlrd. eurų.
„Ateinančiais metais ir toliau remsime Ukrainą, kasmet skirdami 1 mlrd. eurų karinei pagalbai“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad Belgija bus vadovaujanti „norinčiųjų koalicijos“ šalis. Kartu valstybė ir toliau liks šalių, kurios tiekia Ukrainai naikintuvus F-16, koalicijoje.
„Ir mes stengsimės pristatyti F-16 dar iki nustatyto termino. Taigi manau, kad tai gera žinia“, – pareiškė T.Franckenas.
„The Wall Street Journal“: Zelenskio bandymas pelnyti Trumpo palankumą nepavyko
18:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bando įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, laikydamasis švelnesnio požiūrio. Tačiau ši užduotis gali pasirodyti neįmanoma, rašo „The Wall Street Journal“.
V.Zelenskio nuolaidos
Pažymima, kad V.Zelenskis jau sutiko su D.Trumpo pasiūlytomis laikinomis paliaubomis, taip pat pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų. Be to, Ukrainos prezidentas išskrido į Turkiją derybų, į kurias ragino atvykti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, tačiau šis atsisakė jose dalyvauti.
Net ir šis kreipimasis V.Zelenskiui beveik nieko nedavė, mano leidinys. Po vakarykščio pokalbio su V.Putinu D.Trumpas vėl perėjo prie Kremliaus vadovo pasiūlytos veiksmų sekos karui užbaigti, taip pat sušvelnino savo poziciją Maskvos atžvilgiu.
Kai V.Putinas atsisakė pasirašyti 30 dienų paliaubų susitarimą, D.Trumpas neįvedė naujų sankcijų Rusijai, kaip buvo grasinęs, primena leidinys. Vietoj to JAV prezidentas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija turėtų derėtis tarpusavyje.
Be to, D.Trumpo noras toleruoti V.Putino paliaubų nesilaikymą kontrastuoja su jo audringa reakcija į V.Zelenskio pareiškimą, kad Rusija nesiruošia nutraukti karo, kurį Ukrainos vadovas padarė per jų susitikimą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.
Žurnalistai pabrėžė, kad V.Zelenskio noras nusileisti D.Trumpo reikalavimams po nepavykusio susitikimo pelnė jam naują susitikimą su JAV prezidentu Vatikane balandžio pabaigoje, kur jie, atrodo, susitaikė. Tačiau Amerikos vadovas vis dar palankiai vertina V.Putiną.
V.Putinas neketina atsisakyti savo tikslų
Leidinys pridūrė, kad Rusijos diktatorius teigia esąs pasirengęs nutraukti karą, tačiau ir toliau atmeta Ukrainos ir JAV iniciatyvą dėl laikinų paliaubų. Jis tvirtina, kad „reikia išspręsti daugybę sudėtingų klausimų“, kad būtų galima sustabdyti karo veiksmus.
Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja žurnalistams sakė, kad V.Putinas gali neprieštarauti, kad jo derybininkai artimiausiomis savaitėmis vėl susitiktų su Ukrainos puse. Pasak jos, Rusijos diktatorius yra įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos privers Ukrainą įvykdyti kai kuriuos Maskvos reikalavimus.
T.Stanovaja patikino, kad neaiškus memorandumas, kurio neseniai pareikalavo V.Putinas, yra ne kas kita, kaip būdas pasiūlyti D.Trumpui kažką, ką JAV prezidentas galėtų pavadinti Rusijos nuolaidomis. Ji mano, kad Kremlius gali juo pasinaudoti siekdamas prastumti nuostatas dėl Vakarų karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo ir Kyjivo pretenzijų į okupuotas teritorijas atsisakymo.
„Putinas kovos už Ukrainą bet kokiomis priemonėmis iki mirties. Jis yra visiškai apsėstas. Jis mano, kad jei Rusija nepasieks savo tikslo Ukrainoje, jai gresia jos pačios sunaikinimas. Ir vienaip ar kitaip jis tiki, kad savo tikslą pasieks“, – apibendrino T.Stanovaja.
Marco Rubio pasisakė dėl būsimos JAV karinės pagalbos Ukrainai
18:12
Dabartinė JAV prezidento administracija kol kas neplanuoja skirti naujų karinės pagalbos paketų, kurie papildytų pagal anksčiau patvirtintas programas tiekiamą ginkluotę, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kurį cituoja „Clash Report“.
„JAV nenutraukė ginklų tiekimo Ukrainai, tačiau nėra jokių sprendimų dėl galimybės formuoti naujus pagalbos paketus“, – sakė jis.
Kartu M.Rubio pažymėjo, kad JAV bendradarbiauja su NATO partneriais, siekdamos aprūpinti Ukrainą papildomomis „Patriot“ priešraketinės gynybos baterijomis.
