2025-05-26 06:52 Atnaujinta 2025-05-27 00:13

Karas Ukrainoje. „Ukraina neturėtų atiduoti Krymo“: JAV generolas paaiškino, kaip reikėtų jį susigrąžinti

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Krymas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO/SNA
Krymas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO/SNA

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Ukraina neturėtų atiduoti Krymo“: JAV generolas paaiškino, kaip reikėtų jį susigrąžinti

21:29

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Benas Hodgesas
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Benas Hodgesas

Jungtinės Amerikos Valstijos neturėjo pradėti Ukrainos ir Rusijos derybų su mintimi, kad Kyjivas turėtų atsisakyti dalies savo teritorijų. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas generolas Benas Hodgesas per radiją NV.

„Tai daroma prieš bet kokias tikras derybas. Nesuprantu tokio požiūrio, jis neteisingas. Ukraina neturėtų pasiduoti spaudimui ir atsisakyti dalies teritorijos. Ypač tokios strategiškai svarbios, kaip Krymas. Krymas nėra tik Ukrainos gabalėlis dėl savo geografinės padėties“, – sakė B.Hodgesas.

Pasak jo, Ukraina gali susigrąžinti Krymą. Jo nuomone, tai sukeltų lūžį pačioje Rusijos Federacijoje. Generolas pažymėjo, kad V.Putinas nesutiks su diplomatiniais susitarimais, kuriuose būtų numatytas Krymo atsisakymas. Tačiau, pasak B.Hodgeso, Ukraina tai gali padaryti jėga.

„Pasitikiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu. Jie veikia labai išmintingai. Krymas turi būti izoliuotas, kad rusai negalėtų nei ten patekti, nei atsitraukti. Tai reiškia, kad tas didelis tiltas anksčiau ar vėliau turi būti sunaikintas.

Krymas taip pat turi tapti netinkamas naudoti. Visa tai galima padaryti suduodant tikslius smūgius, vykdant specialiąsias operacijas ir sabotažą. Kai Krymas bus izoliuotas, tada Ukraina galės jį atsiimti. Galiausiai reikės ten įžengti su kariuomene. Bet dabar neįsivaizduoju desanto operacijos, tai nerealu šiuolaikinio karo su dronais ir tolimojo nuotolio ginklais sąlygomis“, – aiškino jis.

Anksčiau Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitrijus Pletenčiukas pranešė, kad Rusijos okupantai toliau rengia alternatyvą Krymo tiltui – sausumos koridorių į okupuotą pusiasalį. Pasak jo, rusai supranta, kad tiltas lieka Ukrainos akiratyje.

Rusijos ir Ukrainos karo veterano Isa Akajevo teigimu, Ukraina yra pajėgi išstumti rusų okupantus iš okupuoto pusiasalio. Jis taip pat pridūrė, kad jį visuomet erzino retorika, pagal kurią derybų metu Krymas buvo paliekamas nuošalyje.

Rusija užėmė keturias gyvenvietes Sumų regione

00:29

AFP/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
AFP/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijos okupacinės pajėgos ir toliau bando veržtis gilyn į Sumų sritį. Rusija užėmė keturias gyvenvietes, tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas.

Pažymima, kad užimtų kaimų gyventojai buvo evakuoti jau seniai. Kartu O.Grigorovas pridūrė, kad okupantai ir toliau bando žengti į priekį, siekdami sukurti „buferinę zoną“.

Gegužės 26 d. 22.00 val. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo dienos pradžios iki gegužės 26 d. 22.00 val. fronte užfiksuotas 141 kovinis susirėmimas su rusais. Rusija intensyviai puola Pokrovsko kryptimi, kur per dieną buvo įvykdyti 53 puolimo ir atakos veiksmai.

Anksčiau pranešta, kad Rusija į Charkivo kryptį perdislokavo 50 000 karių grupę, tai patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.

Ukrainai labai trūksta priešlėktuvinės gynybos raketų

23:28

Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“
Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“

Šiuo metu Ukraina susiduria su priešlėktuvinės gynybos sistemų raketų trūkumu, rašo „Le Monde“.

„Rusai ką tik į mūsų zoną paleido penkis naujo tipo raketų, vadinamų „Banderol“, pavyzdžius. Jie atidžiai tiria kiekvienos atakos rezultatus, ieškodami spragų mūsų gynyboje. Programuodami savo bepilotes ir sparnuotąsias raketas jie naudoja vis sudėtingesnes trajektorijas“, – žurnalistams sakė Ukrainos priešlėktuvinių raketų komandos vadas Artemas.

Pasak jo, okupantai taip pat naudoja daugybę fizinių ir elektroninių masalų. Jis paaiškino, kad priešo sumanymas – išeikvoti ukrainiečių amuniciją.

Artemas su žurnalistais pasidalijo mintimis, kad ukrainiečių kariai, siekdami suklaidinti priešą, ant žemės deda daugybę masalų. Tačiau Ukrainai labai reikia tolimojo nuotolio sistemų, tokių kaip amerikiečių „Patriot“, vokiečių „Iris-T“ ir prancūzų-italų SAMP/T.

„Dabar mes nieko neturime. Šiandien neturime nieko, kas apsaugotų Ukrainos pietus nuo balistinių raketų“, – pripažino Artemas.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės ryšių skyriaus viršininkas Jurijus Ignatas su žurnalistais pasidalijo informacija, kad kai kuriuose rusiškuose „Shahed“ dabar įrengta 16 trukdymo modulių. Dėl to Ukrainos kariams reikia daugiau elektroninės kovos įrangos.

„Nugalės išradingiausias“, – sakė jis.

Ignatas pažymėjo, kad džiaugiasi, jog Vakarų naikintuvai F-16 ir „Mirage 2000-5F“, kuriuos gavo Ukraina, sugebėjo numušti rusų bepiločius lėktuvus ir raketas per plataus masto ataką prieš Ukrainą gegužės 25-osios naktį. Tačiau Ukrainai nepavyko numušti nė vienos iš devynių tą naktį paleistų balistinių raketų.

„Mes neturime pakankamai raketų“, – pridūrė Ignatas.

Leidinys pažymėjo, kad aplink Kyjivą yra kelios „Patriot“ divizijos. Tačiau jie negali užtikrinti šimtaprocentinės apsaugos nuo balistinių raketų.

Nausėda viliasi, kad naujasis ES sankcijų paketas taps Molotovo kokteiliu Rusijai

23:04

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad būsimas Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas bus reikšmingas Kremliaus ekonomikai.

„(Vladimiras) Putinas prieš save nuteikia absoliučiai visą pasaulį ir tikrai nusipelno gerokai griežtesnių sankcijų, negu jos yra jam dabar taikomos. Labai tikiuosi, kad kolegos Europos Sąjungoje supras, kad 17 sankcijų paketas yra tiktai žiedeliai, mes turime ruošti tokį 18-tą sankcijų paketą, kad būtų tikrai Molotovo kokteilis“, – žurnalistams LRT televizijos laidoje „Forumas“ sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo Rusijai vis intensyviau dronais atakuojant Ukrainą, įskaitant sostinę Kyjivą.

Reaguodamas į šiuos išpuolius ir stringančias derybas dėl taikos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Kremliaus šeimininką pavadino bepročiu.

Visą tekstą skaitykite čia.

Suomijos premjeras: be jėgos Vladimiras Putinas nebandys išspręsti karo Ukrainoje

20:01

P. Orpo / IMAGO/Nicolas Landemard / Le Pictorium / IMAGO/Le Pictorium
P. Orpo / IMAGO/Nicolas Landemard / Le Pictorium / IMAGO/Le Pictorium

Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas.

Petteri Orpo, kurio šalis turi 1 340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo. Todėl mums reikia didesnio spaudimo“.

Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis „sankcijų, karinės pagalbos Ukrainai, didesnės karinės pagalbos, politinės paramos, visko, ką galime“, kad padėtų Ukrainai atsilaikyti prieš Rusiją.

P. Orpo kalbėjo Šiaurės šalių ministrų pirmininkų susitikimo Suomijoje metu.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kremlius įniršo dėl apribojimų ginklams Ukrainai panaikinimo

19:35

Dmitrijus Peskovas / Mikhail Sinitsyn / ZUMAPRESS.com
Dmitrijus Peskovas / Mikhail Sinitsyn / ZUMAPRESS.com

Rusijos Federacijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kai kurių Europos šalių sprendimas panaikinti apribojimus Ukrainai tiekiamų ginklų nuotoliui yra „gana pavojingas“. Pasak jo, tai esą gali trukdyti taikos deryboms, rašo Rusijos žiniasklaida.

„Jei tokie sprendimai iš tikrųjų buvo priimti, jie potencialiai prieštarauja mūsų siekiams pasiekti politinį susitarimą“, – sakė D. Peskovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Jis tampa Putino vergu“: buvusi Trumpo patarėja prabilo apie dviejų lyderių santykius

18:54

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / SIPA
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / SIPA

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui reikia išsekintos Ukrainos, o ne tokios, kuri gali jam pasipriešinti. Ir tai supranta visi, išskyrus Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, kuris po truputį tampa jo vergu, interviu leidiniui „The Telegraph“ pareiškė Fiona Hill, buvusi D.Trumpo specialioji patarėja Europos ir Rusijos klausimams pirmosios jo kadencijos metu.

Stiprios Rusijos specialistės reputaciją pelniusi ir ne vieną knygą apie Rusiją ir V.Putiną išleidusi F.Hill įvertino paskutinį, gegužės 19 d. įvykusį, Kremliaus vadovo V.Putino ir D.Trumpo pokalbį telefonu. Anot jos, JAV prezidentas pasirodė „siaubingai“.

„Tačiau atleiskime jam vien už jo pastangas“, – sakė ji, pridurdama, kad JAV lyderis „atsakinėja į neteisingą egzamino klausimą“.

Buvusi specialioji patarėja pažymėjo, kad D.Trumpas mano, jog viskas yra susiję su prekyba, nekilnojamuoju turtu ir tuo, kas ką gauna. Tačiau JAV prezidentas nesupranta, kad V.Putinas nenori nutraukti ugnies.

„Jis nori nukenksmintos Ukrainos, kuri negali atlaikyti karinio spaudimo. Visi tai mato, išskyrus D.Trumpą“, – kalbėjo F.Hill.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos žvalgyba įvardijo, kiek Rusijai prireiks metų, kad užpultų Europą

18:48

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija galės užpulti vieną iš Europos šalių po 2-4 metų nuo karo veiksmų prieš Ukrainą pabaigos, interviu portalui „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.

„Pagal mūsų prognozes, kurioms pritaria ir kolegos iš Europos, pasibaigus karo veiksmams Rusijai prireiks iki 2-4 metų atkurti kovinį pajėgumą. Jei sankcijos bus panaikintos – perginklavimo procesas vyks daug greičiau“, – sakė jis.

O.Ivaščenka pabrėžė, kad praėjus 2-4 metams po karo pabaigos Rusija bus techniškai pasirengusi naujai agresijai prieš Europą.

„Rusijos planai nepasikeitė. Ji nori visiškai kontroliuoti Ukrainą ir daryti įtaką posovietinėms šalims. Tačiau toliau jau nebe „įmanoma“, o laiko klausimas, kas bus kitas. Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės Europai gresia pavojus. Mūsų analitikai nebekelia klausimo, ar Rusija išdrįs pulti kitas šalis. Klausimai skamba kitaip“, – sakė jis.

Kovo 25 d. karinės žvalgybos GUR viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis pareiškė, kad Rusija svarsto 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, iš kurių šeši susiję su Šiaurės Europa, o keturi – su Lenkija.

NATO vadovas žada viso Aljanso atsaką

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, komentuodamas GUR informaciją, sakė, kad Rusijos atakos prieš vieną iš Aljanso šalių atveju NATO atsakytų „visomis pajėgomis“.

Sausį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad, atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės augimą, yra tikimybė, kad 2029-2030 m. Rusija gali bandyti užpulti NATO šalis. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad svarbu iki to laiko stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus.

Ukraina skelbia sulaikiusi šešis įtariamus Rusijos informatorius

18:36

SBU pareigūnas / SERGEI CHUZAVKOV / AFP
SBU pareigūnas / SERGEI CHUZAVKOV / AFP

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos informatoriai ir padėjo Rusijai planuoti smūgius šaliai.

SBU teigė, kad atskleidė penkių jaunų agentų, šnipinėjusių Rusijai keliuose regionuose, tinklą.

„Jauniausias iš jų yra 16 metų, o vyriausias – 23“, – nurodė SBU.

Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą verbuojant jaunimą, įskaitant nepilnamečius paauglius, vykdyti diversijos išpuolius.

„Tyrimo metu nustatyta, kad agentų grupę sudarė studentas iš Zaporižios, jo vietinė pažįstama ir jos sugyventinis“, – teigė SBU ir pridūrė, kad su jais taip pat dirbo „du broliai“ iš rytinio Charkivo miesto.

„Nuotoliniu būdu užverbuotiems agentams buvo pavesta parengti koordinates smūgiams Ukrainos gynybos objektams“, – sakė SBU atstovai.

Slaptoji tarnyba pridūrė, kad įtariamieji, kuriems dėl kaltinimų išdavyste gresia kalėjimas iki gyvos galvos, „keliavo po miestus, statydami automobilius su įjungtais vaizdo įrašymo įrenginiais šalia potencialių taikinių“.

SBU vėliau pranešė, kad sulaikė dar vieną įtariamą informatorių – 57 metų vyrą iš Mykolajivo srities, kaltindama jį padėjus Rusijai koordinuoti smūgius Pietų Ukrainoje.

Pareigūnai sakė, kad jo užduotis buvo „surasti ir perduoti kontrolės punktų ir kitų vietų, kur buvo sutelkta kariuomenė, koordinates“.

Kyjivas pagal kolaboravimo įstatymus sulaikė nežinomą skaičių žmonių.

Pastarosiomis dienomis Rusija sustiprino atakas prieš Ukrainą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas po savaitgalio dronų smūgių pavadino Vladimirą Putiną bepročiu.

WP: JAV baiminasi supykdyti Putiną, jei perduos „Patriot“ sistemų

17:44

Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“
Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“

Birželio pradžioje JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vyks į NATO būstinę, kur bus aptartas oro gynybos sistemų klausimas. Tuo pačiu metu gali būti paskelbta apie „Patriot“ perdavimą Ukrainai, tačiau ne iš JAV.

Šiuo metu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vengia skambių pranešimų apie ginkluotės tiekimą Kyjivui, baimindamasi sutrikdyti galimas derybas, rašo „The Washington Post“ (WP).

„Dabar jie mano, kad svarbus pranešimas apie raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai nėra tai, ko jie nori, nes tai labai supykdytų Putiną. Jie labai nerimauja, kad tai gali pakenkti bet kokioms galimoms taikos deryboms“, – sakė vienas Europos pareigūnas.

Ukrainai skirtos JAV oro gynybos sistemos „Patriot“

Ukraina susirūpinusi dėl papildomų JAV priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ įsigijimo, nes baigiasi buvusio JAV prezidento Joe Bideno valdymo metu perduotos atsargos, o naujoji administracija rodo nenorą siųsti naujų.

Nors Rusija bombarduoja Ukrainą bepiločiais ir sparnuotosiomis raketomis, labiausiai baiminamasi balistinių raketų, kurias veiksmingai atremti gali tik „Patriot“ sistemose naudojamos raketos. Šios raketos skrieja kelių kilometrų per sekundę greičiu. Būtent jos, kaip pranešama, per 2023 ir 2024 m. smūgius elektros tinklams sunaikino pusę Ukrainos energetikos pajėgumų.

Dėl savo greičio, dydžio ir sunkaus perėmimo balistinės raketos yra vienas veiksmingiausių Rusijos ginklų, ypač prieš infrastruktūrą.

Ukrainos pareigūnai Kyjive mano, kad D.Trumpo administracija greičiausiai bus linkusi parduoti Ukrainai „Patriot“, o ne suteikti jas pagalbos forma, kaip darė ankstesnė administracija.

Macronas pripažino: Trumpas žino, kad Putinas jam meluoja

17:09

E. Macronas Vietname / LUDOVIC MARIN / AFP
E. Macronas Vietname / LUDOVIC MARIN / AFP

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas supranta, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam melavo apie pasirengimą taikai, žurnalistams pareiškė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas, kurį cituoja britų leidinys „The Guardian“.

Prancūzijos prezidentas pareiškė nuomonę, kad JAV vadovas „supranta kai kuriuos Vladimiro Putino melo apie Ukrainą aspektus“.

Jis pridūrė, kad tikisi, jog „D.Trumpo pyktis V.Putinui“ virs atitinkamais veiksmais. Tikriausiai Prancūzijos prezidentas turėjo omenyje sankcijas, kurias JAV kartu su ES gali įvesti Rusijai.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą