Svarbiausios naujienos
- Po Ukrainos smūgių prakalbo Putinas: niekas tokios reakcijos nesitikėjo
- Vladimiras Putinas padarė klaidą, kurios ir pats nesapnavo: kas liks kaltas?
- Ukrainos saugumo tarnyba parodė unikalią vaizdo medžiagą, kaip dronai atakuoja bombonešius
- Nematyti kadrai: štai kaip prasidėjo galinga operacija prieš Rusijos bombonešius
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Ukrainos smūgių prakalbo Putinas: niekas tokios reakcijos nesitikėjo
18:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Ukrainą „teroristinių išpuolių“ organizavimu ant tiltų pasienio srityse, per kuriuos savaitgalį nuo bėgių nuriedėjus traukiniui žuvo septyni žmonės, teigdamas, kad jais buvo siekiama pakenkti Maskvos ir Kyjivo taikos deryboms.
Visgi kalbėdamas vaizdo ryšiu su Vyriausybės nariais jis nė žodžio nepasakė apie Ukrainos ataką prieš karines bazes ir bombonešius bei sprogimą prie Krymo tilto. Kremliaus vadovas visą savo pyktį sukoncentravo į nuo bėgių nuriedėjusį traukinį.
„Tokie veiksmai vadinami terorizmu. Visais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti derybas. Taikiniu buvo pasirinkti civiliai gyventojai. Tai patvirtina, kad Kyjivo režimas virsta teroristine organizacija. Kyjivo vadovybė perėjo prie teroristinių aktų organizavimo. Ir tuo pat metu jie prašo surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. Kas derasi su tais, kurie stato ant terorizmo? Ir kodėl juos skatinti? Pagal pripažintą tarptautinę praktiką [derybų] lygį nustato šalis, kuri joms atstovauja. Kokį autoritetą gali turėti supuvusio ir korumpuoto režimo vadovas, kurio valia Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė beprasmiškų ir didelių nuostolių Kursko srityje. Turime reikalų su žmonėmis, kuriems trūksta ne tik kompetencijos, bet ir politinės kultūros“, – piktinosi agresorės Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir apeliavo į politinę kultūrą.
Kremliaus šeimininkas vengė nepatogios temos apie sunaikintus ir iš rikiuotės išvestus dešimtis Rusijos bombonešių bei smūgį šalies įvaizdžiui, kai antradienį nugriaudėjo naujas sprogimas prie Krymo tilto atramų.
Kalbėjo tik apie nuo bėgių nulėkusį traukinį
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Briansko srityje vėlų šeštadienį įvyko gyvybių pareikalavęs sprogimas, dėl kurio ant geležinkelio linijos nuvirto tiltas ir nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, pranešė pareigūnai.
Po kelių valandų, ankstyvą sekmadienio rytą, kaimyninėje Kursko srityje buvo susprogdintas kitas geležinkelio tiltas, nuo kurio nuriedėjo krovininis traukinys ir buvo sužeistas mašinistas.
Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) sekmadienį pranešė, kad pakeliui į Krymą buvo susprogdintas Rusijos karinis krovininis traukinys, vežęs maistą ir degalus. Ji neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą ir neminėjo tilto griūties.
Kyjivas teigia, kad Rusija naudoja geležinkelius savo kariams ir ginkluotei gabenti į Ukrainą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:35
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: JAV nerems Europos taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje iš oro
00:41
JAV atsisako suteikti priešlėktuvinės gynybos priemones „sulaikymo pajėgoms“, kurias Jungtinė Karalystė ir Prancūzija planuoja dislokuoti pokario Ukrainoje. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Pažymima, kad Europos sąjungininkai diskusijų su amerikiečių kolegomis metu priėjo prie išvados, kad prezidentas Donaldas Trumpas nesuteiks garantijų, kurių jie siekė, kad paremtų Europos vadovaujamą „norinčiųjų koaliciją“.
„JAV nenoras suteikti paramą, kurios prašo Europos partneriai, pabrėžia nesutarimus tarp Vakarų sąjungininkų dėl to, kaip reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje. Europos pareigūnai pareiškė, kad Rusijai sulaikyti reikalingos JAV garantijos kartu su stipriomis Ukrainos pajėgomis, kurias sąjungininkai remtų mokymais ir karinėmis pajėgomis“, – teigiama straipsnyje.
Nepaisant sumažėjusių lūkesčių dėl galimo JAV pasiūlymo pokarinei Ukrainai, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vis dar tikisi, kad JAV toliau teiks žvalgybos informaciją ir stebės sieną tarp Ukrainos ir Rusijos, teigia šaltiniai.
Teigiama, kad kai kurie Europos pareigūnai taip pat tikisi, kad D.Trumpas įsikiš, jei britų ir prancūzų kariai taps Rusijos taikiniu Ukrainoje, tačiau mano, kad mažai tikėtina, jog jis duos tokią garantiją raštu.
Kaip rašo „Bloomberg“, Europos vyriausybės pakoregavo savo vertinimą, kas yra būtina Rusijos sulaikymui. Dabar jos mano, kad pakanka Ukrainos pajėgų, sąjungininkų mokymų, Europos kariuomenės ir lėktuvų, dislokuotų NATO rytiniame flange, bei patruliavimo Juodojoje jūroje. JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė: „Mes vertiname sąjungininkų, ypač Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, taip pat Vokietijos ir kitų šalių, darbą kuriant savanorių koaliciją. Mes tikimės, kad mūsų Europos sąjungininkai ir ateityje vaidins pagrindinį vaidmenį suteikiant karinius resursus ir politinį kapitalą, reikalingą saugumo garantijų užtikrinimui.“
Ukrainos teismas už akių griežtai nuteisė Anatolijų Šarijų dėl valstybės išdavimo
23:15
Vinycios miesto teismas pripažino prorusišką tinklaraštininką Anatolijų Šarijų kaltu dėl valstybės išdavimo ir už akių skyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pažymėdama, kad teismas priėmė sprendimą trečiadienį.
Pranešime teigiama, kad nuo plataus masto karo pradžios A.Šarijus buvo įtrauktas į Rusijos FSB informacinių diversijų prieš Ukrainą įgyvendinimą.
„Kalbama apie propagandisto dalyvavimą rengiant ir platinant surežisuotus vaizdo įrašus, kuriuose rusai tardė ukrainiečių belaisvius. Kaip nustatyta tyrimo metu, Šarijus okupantams patardavo, kaip filmuoti tardymus „reikiamu formatu“ ir kokius klausimus užduoti belaisviams“, – pažymi SBU.
Teigiama, kad po filmavimo A.Šarijus montuodavo gautą vaizdo medžiagą, kad iš jos iškirptų „Rusiją diskredituojančius“ kadrus, įskaitant tuos, kuriuose matyti kankinimai.
Tyrimo duomenimis, A.Šarijus su okupantais bendravo per buvusį Ukrainos nacionalinės policijos Vinycios srities vyriausiosios valdybos vadovą Antoną Ševcovą, kuris dėl įtarimų valstybės išdavyste yra pasislėpęs Sevastopolyje, Rusijos aneksuotame Kryme. Yra užfiksuota, kad būtent iš jo propagandistas gaudavo vaizdo įrašus su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų belaisvių tardymais, o po „montavimo“ platindavo juos per savo informacinius kanalus.
Remiantis SBU tyrėjų surinktais įrodymais, A.Šarijus ir jo bendrininkas A.Ševcovas pripažinti kaltais pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį ir 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavystė, padaryta iš anksto susitarus grupei asmenų karo padėties sąlygomis).
SBU pažymi, kad abu nuteistieji slapstosi nuo teisingumo, todėl tęsiamos kompleksinės priemonės, siekiant patraukti juos atsakomybėn už nusikaltimus prieš Ukrainos valstybę.
Pats A.Šarijus pranešė, kad jam ne tik buvo skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bet ir teismas priėmė sprendimą konfiskuoti jo kanalų „Telegram“ ir „YouTube“ domenų vardus valstybės nuosavybėn.
Jis teismą vadina „Vinycios sąvartynu“ ir tvirtina, kad posėdis vyko be jo advokatų dalyvavimo. Jis taip pat tikina, kad nėra kaltas, o kaltinimai jam yra tik tokios „bendros frazės“: padėjo Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurios vykdė informacines atakas“.
2021 m. SBU pareiškė A.Šarijui įtarimus dėl valstybės išdavystės ir piliečių lygybės pažeidimo. Kalba ėjo apie tai, kad jis kenkė Ukrainos nacionaliniam saugumui informacinėje srityje ir veikė užsienio struktūrų užsakymu.
Tada SBU ir generalinio prokuroro biuras pranešė, kad buvo atskleisti nauji faktai apie A.Šarijaus informacinę ir destruktyvią veiklą, kurią jis vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu.
2023 m. gegužę jis buvo sulaikytas Ispanijoje, tačiau jau kitą dieną paleistas be teisės išvykti iš šalies.
2024 m. kovą A.Šarijus, kuris tuo metu gyveno Ispanijoje, pareiškė, kad buvo įvykdytas pasikėsinimas į jį ir jo žmoną. Trumpame vaizdo įraše iš automobilio jis papasakojo, kad jį tariamai užpuolė du ginkluoti vyrai. Vienas iš užpuolikų tariamai bandė apšaudyti propagandisto automobilį.
A.Šarijus beveik dešimtmetį naudojosi politiniu prieglobsčiu Lietuvoje. Lietuvos globos jis neteko tik 2021 metų sausį, kuomet Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento išvadą apie šio veikėjo keliamą grėsmę šalies saugumui. Departamentas taip pat konstatavo, kad yra išnykusios aplinkybės, anksčiau kėlusios pavojų Ukrainos piliečiui. Be to, po kelių raginimų atlikus patikrinimą nustatyta, kad A.Šarijaus deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniuje – Panerių, o paskui Žemaitės gatvėje – galėjo būti fiktyvios.
2022 metų rugpjūtį Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl jo finansinės veiklos.
Kremlius: Vladimiras Putinas su popiežiumi Leonu XIV telefonu aptarė karą Ukrainoje
21:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį su popiežiumi Leonu XIV telefonu aptarė karą Ukrainoje, teigdamas, kad nori taikos, pasiekiamos diplomatijos keliu, pranešė Kremlius.
Tačiau V.Putinas taip pat teigė, kad „Kyjivo režimas (siekia taikos) eskaluodamas konfliktą ir imdamasis sabotažo veiksmų prieš civilinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje“, sakoma pareiškime, kuriame pavartotas Kremliaus terminas karui Ukrainoje pavadinti.
2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Leonas XIV, kaip pranešama, yra sakęs, kad yra pasirengęs surengti abiejų šalių taikos derybas.
Putinas Trumpui pasakė, kad keršys Ukrainai už ataką prieš Rusijos aerodromus
20:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu: pokalbis truko 1 valandą 15 minučių.
Pokalbio metu V.Putinas pareiškė, kad „turės atsakyti į neseniai įvykdytą ataką prieš aerodromus“.
„Ką tik baigiau pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbis truko apie valandą ir 15 minučių. Mes aptarėme Ukrainos ataką prieš Rusijos lėktuvus, taip pat įvairias kitas atakas, kurias vykdo abi pusės. Tai buvo geras pokalbis, bet ne toks, kuris atneš greitą taiką“, – parašė jis socialiniame tinkle „Truth Social“
Pasak jo, V.Putinas „tikrai pasakė, ir labai ryžtingai, kad jis turės atsakyti į neseniai įvykdytą ataką prieš aerodromus“.
„Mes kalbėjome ir apie Iraną, ir apie tai, kad laikas priimti sprendimą dėl Irano branduolinio ginklo baigiasi, ir jis turi būti priimtas greitai! Aš pareiškiau prezidentui Putinui, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, ir manau, kad šiuo klausimu mes buvome vieningos nuomonės. Prezidentas Putinas pareiškė, kad jis dalyvaus derybose su Iranu ir galbūt padės jas kuo greičiau užbaigti“, – pridūrė D.Trumpas.
Dovilė Šakalienė Briuselyje: „Voratinklis“ yra būtent toks spaudimas, kokį ir turi patirti Rusija
20:06
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad ukrainiečių operacija „Voratinklis“, kurios metu sunaikinta daugybė rusų karo lėktuvų, yra būtent toks spaudimas, kokį turi patirti Rusija derybose dėl taikos.
Taip ji kalbėjo trečiadienį dalyvaudama Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Briuselyje.
„Rusija buvo ir liks ilgalaike grėsme. Akivaizdu, kad agresorius nesuinteresuotas realiomis derybomis ir taika. Todėl būtina ne tik išlaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, bet ir imtis ryžtingesnių sąjungininkų veiksmų rusijos atžvilgiu. Neįtikėtinai sėkminga ukrainiečių operacija „Voratinklis“ yra būtent toks spaudimas, kokį ir turi patirti Rusija, siekiant pakeisti Putino požiūrį į derybas“, – sakė krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė.
Susitikimo metu ministrė pabrėžė paramos Ukrainai spartinimo poreikį ir būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją. Su Ukrainos atstovais buvo aptarti kritiniai Ukrainos kariuomenės ginkluotės poreikiai.
Ministrė taip pat pasveikino Vokietijos sprendimus panaikinti Ukrainai siunčiamų ginklų nuotolio apribojimus.
„Toks sprendimas leis Ukrainai efektyviau gintis ir atgrasyti priešą. Tai pavyzdys, kaip sąjungininkai turėtų elgtis, siekdami realaus Rusijos elgesio pokyčio“, – pažymėjo D.Šakalienė.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vladimiras Putinas padarė klaidą, kurios ir pats nesapnavo: kas liks kaltas?
19:00
Vladimiras Putinas trečiadienį surengtame pasitarime su Vyriausybės nariais negalėjo nuslėpti įsiūčio dėl savaitgalį Ukrainos vykdytų atakų Rusijos teritorijoje. Įpykęs jis taip užsimiršo, kad pirmą kartą padarė neįtikėtiną klaidą, dėl kurios bet kuris jo propagandos aparato narys būtų skaudžiai nubaustas.
Rusijos prezidentas, po ilgos tylos prabilęs per susitikimą su Vyriausybės vadovais, apkaltino Ukrainos vadovybę sąmoningais smūgiais prieš civilius Briansko srityje, vadindamas tai terorizmu.
Anot jo, tokiu būdu bandoma sužlugdyti taikos derybas, o Kyjivo režimas neva „peraugo į teroristinę organizaciją“. V.Putinas teigė, kad Ukraina atsisako net trumpalaikių paliaubų ir siekia tik valdžios išsaugojimo, o ne taikos.
Jis taip pat suabejojo Kyjivo lyderių teisėtumu bei motyvais, kaltindamas juos korupcija ir Vakarų ginklų kaupimu ruošiantis naujiems išpuoliams.
Putinas pasakė „v Ukraine“
Tačiau sakydamas monologą, jis netyčia padarė nedovanotiną klaidą – kalbėdamas, kad „Ukrainoje sprendimai buvo priimami politiniu lygmeniu“, jis pirmą kartą pavartojo prielinksninę konstrukciją „v Ukraine“.
Kodėl tai svarbu?
Kaip teigia rusų propagandininkai, frazė „na Ukraine“ rusų kalboje istoriškai buvo vartojama tuomet, kai Ukraina buvo laikoma kaip teritorija, regionas, pakraštys (nuo žodžio „okrainа“ – „pakraštys“, „paribys“).
Tai atspindi požiūrį į Ukrainą ne kaip į nepriklausomą valstybę, bet kaip į kažko didesnio (pavyzdžiui, imperijos ar SSRS) dalį.
Po to, kai Ukraina tapo nepriklausoma, o ypač nuo 2014 metų Krymo okupacijos, kai santykiai su Rusija smarkiai pablogėjo, ukrainiečiai ir daugelis tarptautinės bendruomenės narių pradėjo reikalauti vartoti formą „v Ukraine“ („Ukrainoje“), kuri pabrėžia, kad tai savarankiška valstybė, o ne tik teritorija.
Rusijos propagandininkai ir kai kurie rusakalbiai, kurie laikosi sovietinio ar imperialistinio požiūrio, sąmoningai vartoja formą „na Ukraine“ – tai būdas pabrėžti, kad Ukraina, jų akimis, tėra „vidinė teritorija“, „paribys“ ar net „antrarūšė“, kas jų retorikoje skamba menkinančiai ir neigia Ukrainos nepriklausomumą.
Taigi, kai sakoma „na Ukraine“, dažnai tai nėra paprasta kalbos klaida – tai politinis ir ideologinis signalas, dažnai turintis tikslą sumenkinti Ukrainą kaip savarankišką valstybę.
Ukrainos saugumo tarnyba parodė unikalią vaizdo medžiagą, kaip dronai atakuoja bombonešius
17:51
Ukrainos saugumo tarnyba SBU parodė keletą ryškiausių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip dronai atakuoja Rusijos strateginius lėktuvus per operaciją „Voratinklis“. Didelė jų dalis buvo sunaikinta „negrįžtamai“, o pavieniai nukentėję orlaiviai bus atstatinėjami „daugelį metų“, skelbia SBU.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip FPV dronai smogė keturiems aerodromams – „Olenjos“, Ivanovo, Diagilevo ir „Belajos“. Būtent juose bazavosi strateginė Rusijos aviacija, kuri reguliariai apšaudo taikius Ukrainos miestus. Tarp apgadintų orlaivių yra A-50, Tu-95, Tu-22, Tu-160, taip pat An-12 ir Il-78.
Operacijos metu buvo naudojama moderni bepiločių orlaivių valdymo technologija, kurioje derinami autonominiai dirbtinio intelekto algoritmai ir rankinis operatoriaus įsikišimas.
Pažymima, kad kai kuriais atvejais, kai bepiločiai prarasdavo signalą, jie, naudodami dirbtinio intelekto sistemas, automatiškai pradėdavo vykdyti užduotį iš anksto nustatytu maršrutu. Priartėjus prie tam tikro taikinio, užfiksavus kontaktą su objektu, automatiškai buvo paleidžiama kovinė galvutė.
Plačiau skaitykite ir vaizdo medžiagą žiūrėkite ČIA.
Rusija: Ukraina atmetė pasiūlymą dėl dalinių dviejų–trijų dienų paliaubų
17:22
Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukraina atmetė pasiūlymą dėl dalinių dviejų–trijų dienų paliaubų, kurios esą sudarytų galimybes surinkti žuvusių karių kūnus iš mūšio lauko.
„Manau, kad tai tiesiog grubi Kyjivo režimo klaida“, – per televiziją transliuotą spaudos konferenciją, skirtą aptarti rezultatus, pasiektus per pirmadienį surengtas taikos derybas Stambule, prezidentui Vladimirui Putinui sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pirmadienį Rusija Stambule vykusiose taikos derybose pasiūlė dalines dviejų–trijų dienų paliaubas Ukrainoje.
Tačiau Ukraina siekia visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo, kurį per antrąsias tiesiogines derybas Stambule Rusija atmetė.
Rusija nenuleidžia rankų: skelbiama apie jos norą dislokuoti 10 tūkst. karių į vieną šalį prie Ukrainos
17:06
Rusija nori dislokuoti 10 tūkst. karių separatistiniame Uždniestrės regione Ukrainos pasienyje ir šiuo tikslu siekia Moldovoje įkurti prokremlišką vyriausybę, pareiškė šalies premjeras Dorinas Receanas, kurį cituoja leidinys „Financial Times“.
„Galite įsivaizduoti, kokie svertai ir spaudimas būtų daromas pietvakarinei Ukrainos daliai, turint 10 tūkst. karių, – kalbėjo jis. – Bet taip pat netoli Rumunijos, kuri yra NATO narė“.
Pažymėtina, kad Maskva jau turi nedidelį skaičių karių Uždniestrėje, kurią jau 33 metus įšaldytame konflikte kontroliuoja separatistai, ir vadina juos „taikos palaikymo pajėgomis“.
Kur kas daugiau Rusijos karių buvo dislokuota Uždniestrėje po 1992 m., kai Maskva mobilizavo pajėgas paremti regioną jo kare dėl nepriklausomybės nuo Moldovos. Tačiau nuo to laiko Rusijos pajėgos šioje teritorijoje sumažėjo. Dabar ten yra apie 1 500 karių su Rusijos vėliava, tačiau dauguma jų yra vietiniai gyventojai, kurie prisijungė prie pajėgų, ir tik keliolika karių iš tikrųjų buvo atsiųsti iš Rusijos.
Tačiau kadangi šis anklavas yra sausumoje tarp Ukrainos ir proeuropietiškos Moldovos vyriausybės, Rusija šiuo metu negali ten nusiųsti daugiau karių. Tačiau Moldovos ministras pirmininkas tvirtino, kad Rusija jau kišasi į rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus, tikėdamasi, kad draugiškesnė būsima vyriausybė leis jai dislokuoti daugiau karių.
„Tai didžiulės pastangos pakenkti Moldovos demokratijai, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad vyriausybė yra visiškai susitelkusi į Moldovos kandidatūrą į Europos Sąjungą. – Jie nori įtvirtinti savo karinį buvimą Uždniestrės regione“.
Maskva kišasi į Moldovos politiką skleisdama propagandą internete, atlieka neteisėtus grynųjų pinigų pervedimus partijoms ir rinkėjams. Anot D.Raceano, 2024 m. Rusija įtakos kampanijoms išleido 1 proc. Moldavos BVP. Praėjusį spalį vykęs referendumas dėl narystės ES buvo paremtas vos per plauką – visa tai irgi sąlygojo Rusijos įtaka.
„Šiuo metu jų pajėgos ten yra beveik beprasmės. Tačiau Uždniestrėje esant didesniam kariniam buvimui, kurį gali leisti Rusijai palanki vyriausybė, jie gali konsoliduotis“, – pažymėjo D.Receanas, pridurdamas, kad 10 tūkst. karių tikslinį skaičių jis grindžia žvalgybos vertinimais.
