Svarbiausios naujienos
- Trumpas pasisakė dėl taikos derybų: „Esu labai nusivylęs Rusija, bet esu nusivylęs ir Ukraina“
- Trumpo pasiuntinys išdėstė, kaip JAV mato karo Ukrainoje pabaigą
- Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais: grąžintų sveikatos būklė sudėtinga
- „Mes viską matome“: NATO ėmėsi veiksmų Rusijos agresijai rytų flange ir Ukrainoje sekti
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas pasisakė dėl Ukrainos ir Rusijos derybų: „Esu labai nusivylęs Rusija, bet esu nusivylęs ir Ukraina“
20:16
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė esąs nusivylęs tiek Ukraina, tiek Rusija, nes, jo teigimu, abi šalys nesugeba pasiekti taikos, kuri užbaigtų jau daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos plataus masto invaziją.
„Esu labai nusivylęs Rusija, bet esu nusivylęs ir Ukraina, nes manau, kad buvo galima susitarti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad šio karo metu, pasak jo, kiekvieną savaitę žūsta iki 6 tūkst. žmonių, įskaitant ir civilius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:38
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Birželio 12 d. fronto apžvalga: 168 mūšiai, 38 iš jų – Pokrovsko kryptimi
00:40
Nuo birželio 12 d. ryto fronto linijoje įvyko 168 susirėmimai, iš kurių 38 vyko Pokrovsko kryptimi. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pasak pranešimo, „Rusijos okupantai surengė 62 oro smūgius, numetę 92 tikslinei orientacijai skirtas bombas. Be to, priešas panaudojo 863 kamikadzių dronus, taip pat atliko 3 536 atakas prieš mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes.“
Sakartvelo legiono bazėje įvykdytas sabotažas, žuvo karys
00:18
Birželio 12 d., ketvirtadienį, Sakartvelo legiono bazėje įvyko sabotavimo veiksmas. Pasak legiono vado Mamukos Mamulašvilio, šio išpuolio metu žuvo savanoris Demetre Darchia.
„Šiandien priešas įvykdė dar vieną drąsią provokaciją – agresoriaus pusėje įvyko sabotavimo veiksmai. Išpuolio metu žuvo Sakartvelo legiono savanoris. Amžina atmintis. Veikia teisėsauga ir specialiosios tarnybos. Priešas bus nubaustas,“ – parašė jis „Facebook“ paskyroje.
Pasak M.Mamulašvilio, preliminariais duomenimis, į Sakartvelo legiono bazę buvo atgabentas sprogmuo. „Deja, kaip rezultatas mūsų bazėje įvykdyto sabotavimo akto, žuvo mūsų karys D.Darchia.
Šiuo metu specialiosios tarnybos ir Ukrainos nacionalinė policija vykdo tyrimą. Pagal preliminarius duomenis, į bazę buvo atgabentas sprogstamasis užtaisas, kuris sprogimo metu buvo netoli mūsų kario,“ – sakė jis.
Turkijos išminuotojai aptiko droną Stambulo paplūdimyje – galimai tai ukrainietiškas „kamikadzė“
23:22
Turkijos išminuotojai konfiskavo droną, rastą Stambulo Šilės rajono paplūdimyje. Vietos žiniasklaida praneša, kad šis objektas primena ukrainietišką „kamikadzės“ tipo droną.
Apie tai pranešė „European Pravda“, remdamasi Turkijos leidiniu „Yeni Şafak“. Incidentas įvyko trečiadienį apie 12:30 val. dienos Uzunkumo paplūdimyje, Šilėje.
Pasak žiniasklaidos, žmonės, buvę pakrantėje, pastebėjo objektą, panašų į kamikadzės droną. Apie radinį buvo pranešta Šilės pakrančių apsaugos vadovybei, kuri atsiuntė gelbėtojus į vietą.
„Objekto kilmė kol kas nežinoma, tačiau jis primena Ukrainoje gaminamą kamikadzės tipo droną, o mechanizmas jo apačioje – sprogstamąjį užtaisą“, – rašoma straipsnyje.
Dronas buvo perduotas Turkijos karinio jūrų laivyno išminuotojams tyrimui.
Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkijos pakrantėje jau kelis kartus buvo rasti sprogmenys.
G7 pasirengusi sumažinti Rusijos naftos kainų ribą be JAV paramos
23:11
Dauguma Didžiojo septyneto (G7) valstybių yra pasirengusios sumažinti Rusijos naftos kainos viršutinę ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį, net jei tam nepritaria Jungtinės Valstijos, birželio 12 d. pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Pasak „Reuters“, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, remiamos kitų Europos G7 šalių bei Kanados, yra pasiryžusios imtis lyderystės mažinant naftos kainų viršutinę ribą, net jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakytų prisijungti.
Ši kainos viršutinė riba – draudimas Vakarų įmonėms gabenti, drausti ar kitaip aptarnauti rusišką naftą, jei ji parduodama už daugiau nei 60 dolerių už barelį – pirmą kartą buvo įvesta 2022 m. gruodį, siekiant apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
G7 valstybės jau anksčiau buvo svarstę apie kainų ribos mažinimą, tačiau tuomet ši iniciatyva žlugo, kai JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas esą atsisakė ją paremti. Šiuo metu neaišku, ar Jungtinės Valstijos palaikys tokį sprendimą. Taip pat dar nežinoma, kokia bus Japonijos pozicija.
Šios temos bus vėl aptariamos artėjančiame G7 viršūnių susitikime, kurį birželio 15–17 dienomis rengs Kanada, šiais metais pirmininkaujanti G7. Susitikimas vyks Kananaskis grafystėje, Vakarų Kanadoje, Albertoje.
Susitikimo darbotvarkėje – parama Ukrainai kare su Rusija, pasaulio ekonomikos stabilumas, skaitmeninė transformacija ir klimato kaita.
Tikimasi, kad susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris sieks susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
ES paskirs specialųjį atstovą ukrainiečiams: ką jis darys?
22:21
Europos Sąjunga paskirs specialųjį pasiuntinį, atsakingą už ukrainiečius, gyvenančius ES teritorijoje. Kaip praneša „Politico“, šias pareigas turėtų užimti buvusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Pasak dviejų su situacija susipažinusių pareigūnų, naujai sukurtose pareigose Ylva Johansson padės prižiūrėti neseniai pristatytą Europos Komisijos ilgalaikę strategiją dėl Ukrainos pabėgėlių.
EU Specialiojo pasiuntinio ukrainiečiams vaidmuo bus:
-
stiprinti koordinavimą tarp institucijų,
-
atstovauti ukrainiečių interesams,
-
įgyvendinti praktines paramos priemones visoje Europos Sąjungoje.
Y.Johansson, buvusi Švedijos ministrė, ėjo vidaus reikalų komisarės pareigas 2019–2024 m. Ji yra ne kartą lankiusis Ukrainoje, taip pat pabėgėlių stovykloje prie Rumunijos sienos. Už nuopelnus 2023 m. rugsėjį jai buvo įteiktas Ukrainos „Nuopelnų ordinas“.
Putinas: Rusija kuria bepiločių pajėgas kaip atskirą kariuomenės šaką
21:20
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis kuria bepiločių sistemų pajėgas kaip naują ir savarankišką kariuomenės šaką. Tai jis pranešė dalyvaudamas pasitarime dėl naujosios valstybės ginkluotės programos, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Turime užtikrinti maksimaliai greitą ir kokybišką šių pajėgų dislokavimą. Mes žinome, kaip veikia priešas, tačiau apskritai nemanau, kad kažkur vėluojame. Priešingai – man atrodo, kad jau esame sukaupę pakankamai patirties šiai naujai karinių pajėgų šakai sukurti“, – teigė V.Putinas.
Jis taip pat pabrėžė, kad naujoji ginkluotės programa privalo apimti universalią priešlėktuvinės gynybos sistemą, kuri užtikrintų šalies saugumą nuo oro grėsmių.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai bepiločių sistemų vaidmuo kare tampa vis reikšmingesnis. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariuomenės vis plačiau naudoja dronus žvalgybai, atakoms ir gynybai.
Ukraina dar 2024 m. oficialiai įkūrė Bepiločių sistemų pajėgas, kurios jau tapo reikšminga ginkluotųjų pajėgų dalimi. Tai buvo atsakas į sparčią dronų svarbos augimą fronte.
Pasitarimo metu V.Putinas taip pat įsakė savo karinei vadovybei keliagubai padidinti Rusijos sausumos pajėgų kovinius gebėjimus pagal ilgalaikę valstybės ginkluotės programą, numatytą 2027–2036 metams.
Zelenskis: Ukraina stumia okupantus iš Sumų srities
19:38
Ukrainos gynybos pajėgos išstumia Rusijos okupantus iš Sumsko. Tai vakar vakare savo kreipimesi paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien gavome vado Syrskio pranešimą. Frontas, pirmiausia Pokrovsko kryptis. Kursko operacija, Sumų srities siena. Mūsų daliniai Sumų srityje palaipsniui stumia okupantus. Ačiū kiekvienam mūsų kariui“, – rašė V.Zelenskis „Telegram“ kanale.
Jis taip pat pateikė detales apie birželio 12 d. įvykusį kalinių mainų procesą. Pasak jo, tarp mainų dalyvių buvo žmonių, kurie anksčiau buvo laikomi dingusiais be žinios.
„Šiandien mes toliau tęsiame žmonių grąžinimą iš Rusijos nelaisvės. Tai jau trečiasis žingsnis pagal Stambule sutartą mainų planą. Tarp dabar grąžintųjų yra žmonių, kurie buvo nelaisvėje nuo 2022 m. Taip pat yra ir tokių, kurie buvo laikomi dingusiais be žinios.
Svarbu patikrinti kiekvieną vardą ir pavardę, visą turimą informaciją. Būtent tai ir darome. Esu dėkingas visiems, kurie padeda grąžinti mūsų žmones“, – pridūrė V.Zelenskis.
Zelenskis pranešė apie pokalbį su Trumpu apie „pragariškas sankcijas“ Rusijai
19:22
Naujos sankcijos Rusijai bus svarstomos G7 viršūnių susitikime Kanadoje, birželio 15–17 dienomis.
Volodymyras Zelenskis nori aptarti senatoriaus Lindsey Grahamo sankcijų paketą su Donaldu Trumpu.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai Ukrainos prezidentas pareiškė Kyjive, bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Prezidento buvo paklausta, ar jis planuoja dalyvauti šį mėnesį vyksiančiuose G7 ir NATO lyderių susitikimuose.
„Daug kas priklauso nuo to, kas vyksta Ukrainoje ir kas vyksta mūšio lauke. Kad ir kokia sunki būtų situacija, šiandien mes turime galimybę dalyvauti atitinkamuose viršūnių susitikimuose. Visų pirma už tai dėkoju kariams ir visiems žmonėms, kurie dirba stiprindami mūsų kariuomenę“, – sakė V.Zelenskis.
Kalbėdamas apie G7 susitikimo darbotvarkę, prezidentas pabrėžė:
„Akivaizdu, kad esame labai arti svarbių sprendimų dėl sankcijų.“
„Ir tik per dialogą galime pasiekti supratimą iš visų šalių, nuo kurių priklauso stipraus sankcijų žingsnio įgyvendinimas, siekiant sustabdyti ar sumažinti Putino karo finansavimo galimybes“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad sankcijų politika bus viena pagrindinių temų G7 susitikime.
„Antra – parama Ukrainai. Ne sustabdyti pagalbą. Tai irgi labai svarbu“, – akcentavo prezidentas.
Be to, trečia, anot jo, labai svarbu priimti sprendimus dėl Ukrainos valstybės atstatymo finansavimo.
„Ir karo metu žmonės turi dirbti, kai ką reikia atstatyti, logistika – paprasti dalykai, kad šalis galėtų gyventi“, – sakė V.Zelenskis.
Jis priminė, kad toks finansavimo sprendimas 2025 metams buvo priimtas G7 grupės dar prieš metus:
„O dabar turime galvoti, kas bus kitais metais“, – pridūrė prezidentas.
Tuo pat metu jis pažymėjo, kad dar per anksti kalbėti apie NATO viršūnių susitikimo Hagoje darbotvarkę.
Prezidento taip pat buvo paklausta, kada Ukraina tikisi, kad bus priimtas JAV senatoriams Lindsey Grahamui ir Richardui Blumenthalui priklausantis teisės aktas dėl naujų „pragariškų“ sankcijų Rusijai ir šalims, perkančioms rusišką naftą.
„Šis Grahamo ir Blumenthalo sankcijų paketas mums labai svarbus. Aptarėme jo detales. Jie į tai žiūri labai palankiai. Ir mes jiems tikrai už tai dėkingi.
Tačiau, kaip bebūtų, galutinis sprendimas priklauso Baltiesiems rūmams. Tai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento. Tikiuosi, kad turėsime pokalbį G7 susitikime (su prezidentu Donaldu Trumpu – UNIAN).
Ir labai tikiuosi, kad jei iki to laiko atitinkami sprendimai nebus priimti, tai bent jau turėsiu supratimą, kiek arti esame prie šio sprendimo. Svarbu, kad būtų koordinacija su Europos Sąjungos šalimis ir vieningas požiūris dėl sankcijų paketų. Manau, kad tai jau yra žingsnis į priekį“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainoje dingusio lietuvio kario pusbrolis: „Norėtųsi kuo skubiau atgauti palaikus“
19:15
Ukrainoje dingusio lietuvio kario Gedimino Steponavičiaus pusbrolis Arvydas Akstinavičius sako, kad yra beveik 100 proc. įsitikinęs, jog jo giminaičiui išgyventi nepavyko, todėl tikisi, kad pavyks kuo greičiau atgauti jo palaikus ir palaidoti Lietuvoje. Pasak giminaičio, Ukrainos tyrėjams jau perduotas G.Steponavičiaus sesers DNR mėginys.
15min primena, kad G.Steponavičius gegužės 9 dieną pateko į dronų ataką Donecko srityje, netoli Mirnės kaimo, kuris šiuo metu okupuotas rusų.
„Nė vienas gyvas neliko“
Kol kas oficialiai kario mirties faktas nėra patvirtintas, tačiau tikimybė, kad jis išgyveno dronų ataką ir pateko į nelaisvę, yra labai maža. Tą pripažįsta dingusio kario pusbrolis Arvydas Akstinavičius.
„Duok Dieve, kad taip būtų, bet tikimybė nedidelė. Jie buvo pasiųsti į operaciją, važiavo per plyną teritoriją ir tas automobilis buvo atakuotas, susprogdintas dronais, o po to tą teritoriją užėmė rusai“, – 15min ketvirtadienį sakė A.Akstinavičius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
